65a5453a-7b03-49fb-af2a-3daebaf91fea · Vilniaus apygardos teismas

  Bylos Nr. 2A-2458-803/2016                                                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41204-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8.; 1.3.6.5.; 3.3.1.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovės R. K. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Andesta“ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kitų iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo bei įmokėtų į įmonės sÄ skaitÄ piniginių lėšų grÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė Ginčo esmė 1.

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl ieÅ¡kovės reikalavimo grÄ Å¾inti įmokas, įrodinėjamas kaip sumokėtas į įmonės sÄ skaitÄ , ir dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo teisėtumo ir pagrįstumo.    2. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ir, galutinai suformulavusi reikalavimÄ , prašė priteisti 5245,22 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ nuo 2015-10-09 iki visiÅ¡ko atsiskaitymo, ieÅ¡kovės įmokėtÄ Ä¯ atsakovo sÄ skaitÄ 2680,95 Eur sumÄ bei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.3.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog pagal su atsakovu 2013-05-02 sudarytÄ neterminuotÄ darbo sutartį dirbo direktorės pareigose, o darbo santykiai baigėsi nuo 2015-10-09 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo pareiÅ¡kimu). Dėl nepakankamai geros įmonės finansinės padėties nuo 2015-01-01 ji negaudavo darbo užmokesčio, todėl darbo sutarties nutraukimo dienÄ darbdavys privalėjo jai sumokėti darbo užmokestį už 9 mėnesius ir 6 darbo dienas, t.y. 4296,87 Eur, tačiau neatsiskaitė.

Taip pat darbdavys nesumokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kuri, ieÅ¡kovės paskaičiavimu, yra 948,35 Eur. IÅ¡kilus įmonės finansiniams sunkumams, ji susitarė su akcininku, kad įmokės savo asmenines lėšas į įmonės sÄ skaitÄ (kaip paskolÄ ), o pagerėjus bendrovės finansinei situacijai, pinigai jai bus grÄ Å¾inti. IeÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2013-11-13 iki 2014-10-28 į įmonės sÄ skaitÄ pervedė viso 2680,95 Eur sumÄ , tačiau ieÅ¡kovei pareikalavus grÄ Å¾inti pinigus, atsakovas pinigų iki Å¡iol negrÄ Å¾ino.

Paskola, jos teigimu, yra jos pačios įmonei duotos asmeninės lėšos, kurios buvo skirtos atsiskaitymams už paslaugas, su tiekėjais, reikalingų prekių įsigijimui (T.1, b.l. 1-3, 118-120, T.2, b.l. 24, T.3, b.l. 88-90).4. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė atsisakė dalies reikalavimų, atsakovui dalį jų 2016-02-19 įvykdžius geranoriÅ¡kai (T. 2, b.l. 24), todėl teismas, priėmęs atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinio, bylÄ dalyje dėl 5245,22 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas 2016-03-30 nutartimi nutraukė (T. 2, b.l. 58).

Taip pat 2016-05-11 ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl atsisakymo reikalavimų dalyje dėl įmokėtų į įmonės sÄ skaitÄ 270,99 Eur (T. 3, b.l. 8). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė palaikė reikalavimÄ dėl 1992,58 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ nuo 2015-10-09 iki atsiskaitymo 2016-02-19, ieÅ¡kovės įmokėto į atsakovo sÄ skaitÄ 2409,96 Eur sumos bei 540 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (T. 3, b.l. 8). 5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad išeinant ieškovei iš darbo, pradėjus vadovauti naujai direktorei, paaiškėjo gausybė ieškovės darbo trūkumų, t.y. būdama įmonės direktore, ji 2015-09-10 atsakovo vardu nutraukė darbo sutartį su įmonės buhaltere ir neužtikrino, kad pastaroji perduotų atsakovui buhalterinės apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansines ataskaitas. Nuo 2015-09-10 iki pat ieškovės atleidimo iš darbo įmonėje nebuvo buhalterio, sutartys su buhalterines paslaugas teikiančiu fiziniu ar juridiniu asmeniu taip pat nebuvo sudarytos.

IeÅ¡kovė elgiasi nesÄ Å¾iningai, kadangi pati disponuodama atsakovo dokumentais, nepaisant daugybės raginimų vengė buhalterinius dokumentus perduoti atsakovui, pati savo paraÅ¡u 2015-10-09 akte patvirtino dokumentų neperdavimo faktÄ bei sutikimÄ dėl atsiskaitymo su ja, kaip atleidžiama darbuotoja, atidėjimo iki kol atsakovui bus pateikti dokumentai, tačiau pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, vidutinio darbo užmokesčio už delsimÄ atsiskaityti priteisimo (T. 1, b.l. 33-41, T. 2, b.l.1-12). 6. IeÅ¡kovei perdavus atsakovui įmonės buhalterinius dokumentus 2016-01-25 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, atsakovas, susipažinęs su jais, su ieÅ¡kove 2016-02-19 atsiskaitė, pervesdamas į banko sÄ skaitÄ 3836,19 Eur sumÄ (darbo užmokestį bei kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas atskaičius mokesčius).

Atsakovo teigimu, atsiskaitymas su atleista darbuotoja buvo atliktas tinkamai ir laiku, laikantis 2015-10-09 akte abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytos dokumentų perdavimo bei atsiskaitymo tvarkos, todėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimÄ atsiskaityti neprivalo jai mokėti (T. 2, b.l. 11-13). Taip pat įvertinus ieÅ¡kovės teismui pateiktus banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovė jau yra susigrÄ Å¾inusi 805,37 Eur. Atliktų banko pavedimų paskirtyse aiÅ¡kiai nurodoma, kad tai yra paskolos grÄ Å¾inimas.

Be to, ieÅ¡kovė iki Å¡iol nėra grÄ Å¾inusi atsakovo vardu įgyto bei atsakovo buhalterinėje apskaitoje esančio trumpalaikio turto už 788,95 Eur, o 33,06 Eur vertės pirkinius, apmokėtus iÅ¡Â atsakovo sÄ skaitos, ieÅ¡kovė pati pripažino savo asmeniniais pirkiniais ir sutiko Å¡ia suma sumažinti praÅ¡omÄ priteisti sumÄ . IeÅ¡kovė nurodė, jog iÅ¡ įmonės kasos paėmė 200,24 Eur grynaisiais ir Å¡iÄ sumÄ iÅ¡leido atsakovo sÄ skaitoms už patalpų nuomÄ apmokėti, tačiau, atsakovo teigimu, Å¡ios sÄ skaitos buvo apmokėtos iÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos, todėl iÅ¡ atsakovo kasos paimtÄ sumÄ ieÅ¡kovė turėtų atsakovui grÄ Å¾inti.

Remiantis ieÅ¡kovės darbo metu atliktais buhalteriniais įraÅ¡ais paskaičiuota, kad atsakovo kasoje susidarė 346,31 Eur lėšų trÅ«kumas. Atsakovas nurodė, jog jo paskaičiavimu ne atsakovas skolingas ieÅ¡kovei, bet ieÅ¡kovė skolinga atsakovui 195,63 Eur (T. 3, b.l. 1-3). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. 8. Teismas nustatė, jog į bylÄ yra pateiktos dvi tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovės su atsakovu sudarytos darbo sutartys dėl direktorės pareigų, vienoje kurių darbdavio atstovu nurodytas vienintelis akcininkas A.

P., kitoje - įmonės direktorė A. P., nesutampa įmonės buveinės adresai, darbo užmokesčio mokėjimo tvarka (5 p.), darbo laiko režimas (6 p.), darbuotojos darbo pradžios data (15 p.) (T. 1 , b.l. 124-129). Darbdavio pateiktame darbo sutarties egzemplioriuje darbdavio atstove nurodyta vienintelė akcininkė A. P., ieÅ¡kovė buvo priimama dirbti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Andesta“ vertimų biure, darbo sutarties sudarymo data: 2014-05-02 (T. 1, b.l. 106-108). Teismas Å¡iuos darbo santykių įforminimo nesutapimus įvertino kaip netinkamÄ dėmesį dokumentų parengimui, darbo santykių įforminimui, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pareigybių apraÅ¡ymo ar pareiginių nuostatų iÅ¡ viso nebuvo.  9. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė, iÅ¡eidama iÅ¡ darbo, neperdavė didžiosios dalies įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų ir bÅ«dama įmonės direktore neužtikrino buhalterės žinioje esančių dokumentų perėmimo, o įmonėje tiek buhalterinė apskaita, tiek įmonės dokumentų tvarkymas bei tokių dokumentų saugojimas buvo organizuoti netinkamai.

Todėl esant akivaizdiems ieÅ¡kovės, kaip įmonės vadovės, darbo trÅ«kumams, padarė iÅ¡vadÄ , jog ji pati turėtų prisiimti atsakomybę už tokio elgesio neigiamus padarinius ir pasekmes.

10. Ä®vertinęs aplinkybę, jog ieÅ¡kovė duomenis už 2015 metus, kurie buvo reikÅ¡mingi atsiskaitymui su ieÅ¡kove apskaičiuoti, pateikė tik Å¡ios bylos nagrinėjimo metu 2016-01-25, taip pat, jog ieÅ¡kovė 2015-01-01 savavaliÅ¡kai atliko savo darbo sutarties pakeitimus - nusistatė didesnį, nei buvo sulygtas ir patvirtintas įmonės vienintelio akcininko paraÅ¡u, darbo užmokestį - 500 Eur, neturėdama tam jokio pagrindo, teismas laikė, kad dėl vėlesnio nei atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ atsiskaitymo yra akivaizdi ieÅ¡kovės, kaip darbuotojos, ėjusios direktorės pareigas, kaltė.

Paskutinis dokumentų ir priemonių perdavimo aktas Å¡alių pasiraÅ¡ytas 2016-02-15, todėl sprendė, kad Å¡iÄ dienÄ Ä¯vyko 2015-10-09 akte nurodyta sÄ lyga, kuriai esant darbdavys įsipareigojo atsiskaityti su buvusia įmonės direktore, kÄ faktiÅ¡kai ir padarė, pervesdamas į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas netaikė DK 141 straipsnio 3 dalies ir atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 1992,58 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ nuo 2015-10-09 iki atsiskaitymo 2016-02-19.11.

             Teismas nurodė, kad iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ atsakovo sÄ skaitos DnB banke patvirtina, kad ieÅ¡kovė 2014 m. pervedė į atsakovo sÄ skaitÄ 2824,95 Eur, tačiau byloje nėra įrodymų, jog įmonė turėjo didelių finansinių sunkumų ir buvo objektyvus poreikis gelbėti įmonę, kaip nurodo ieÅ¡kovė, jos asmeninėmis lėšomis. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių duomenų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad įmonė turėjo kelias sÄ skaitas (tarp jų - banko kreditinės kortelės), kuriose buvo pinigų.

Byloje esantys duomenys taip pat rodo, kad ieÅ¡kovė sistemingai pervedinėjo iÅ¡ įmonės sÄ skaitos į savo asmeninę sÄ skaitÄ pinigus, nenurodydama jokio pagrindimo. Viso ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo sÄ skaitų gavo 4008,13 Eur sumÄ . Taip pat byloje nepaneigta aplinkybė, kad atsiskaitymus ji galėjo daryti iÅ¡ atsakovo sÄ skaitų sau persivestų lėšų, ne savo asmeninių. Bendra pateiktose iÅ¡rašų kopijose pažymėtų mokėjimų suma yra lygi 3 251,41 Eur, o daliai ieÅ¡kovės atliktų pavedimų kompensuoti pinigus ieÅ¡kovei pervedė kiti asmenys.

Teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų apklausos metu suformuotu vidiniu įsitikinimu, laikė, jog objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų konstatuoti visÄ praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡ atsakovo įsiskolinimÄ , kildinamÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui įmokėtų asmeninių lėšų sumos, ir patenkinti visÄ apimtimi šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ , nėra, todėl priteisė 64,70 Eur.12. Teismas įvertindamas tai, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė atsisakė nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų- 270,99 Eur, įmokėtų į atsakovo sÄ skaitÄ , priteisimo, jai yra žinomos atsisakymo pasekmės, civilinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 13. Apeliantė (ieÅ¡kovė) R. K. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ir 2139,67 eurų negrÄ Å¾intų lėšų (T. 3, b. l. 100-107). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, kurios nulėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ teismo iÅ¡vadų buvimÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Atsakovas turėjo duomenis apie su ieÅ¡kove sudarytÄ darbo sutartį, todėl galėjo pamatyti sulygtÄ atlyginimÄ ir iÅ¡mokėti priskaičiuotÄ darbo užmokestį. Dėl 500 eurų atlygio buvo suderėta su akcininku A. P.;Atsakovas pateikė 2015-10-09 suraÅ¡ytÄ aktÄ , kuriame nėra iÅ¡reikÅ¡tas ieÅ¡kovės sutikimas dėl vėlesnio atsiskaitymo. Susipažinimas pasiraÅ¡ytinai su aktu dar nėra sutikimas. Be to, minėtas aktas įrodo, jog buvo perduoti dokumentai buhalterei J. Z., iÅ¡ kurių atsakovas turėjo galimybę apskaičiuoti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

Teismas nepagrįstai laikė, kad paskutinis dokumentų ir priemonių perdavimo aktas Å¡alių pasiraÅ¡ytas 2016-02-15 buvo sÄ lyga, bÅ«tina įsipareigojimui atsiskaityti įvykdymui, nes informacija apie iÅ¡mokėtinas sumas buvo pateikta 2015-10-09 aktÄ lydinčiuose dokumentuose;Ä®monei reikėjo apyvartinių lėšų, todėl buvo bÅ«tina įmokėti grynuosius pinigus į įmonės sÄ skaitÄ . Tokiu atveju apeliantė įneÅ¡tus į sÄ skaitÄ pinigus persivesdavo į asmeninę sÄ skaitÄ , kad galėtų atsiskaityti už įmonei suteiktas paslaugas, nes jei įmonės sÄ skaitoje bÅ«davo pinigų, tai juos už skolas nuraÅ¡ydavo SoDra ir VMI arba Å¡ios institucijos sÄ skaitÄ areÅ¡tuodavo.

Apeliantė įrodinėja, jog klaidÄ , t.y. dėl 751,30 eurų, kurie nebuvo įtraukti buhalterijoje jos, kaip atskaitingo asmens, įmokėjimo, galima iÅ¡taisyti. Bet kuriuo atveju, 649,03 eurų suma iÅ¡leista siekiant atsiskaityti už įmonės gautas paslaugas, todėl pripažintina sÄ naudomis. A. U. 2013-06-07 sumokėjo 8,69 eurų už naudojimÄ si TELE 2 paslaugomis už telefonÄ , kuris priklausė įmonei, kurį jam perdavė jo giminaitis akcininkas A. P.. 2013-05-30 akcininko A. P. 400 Lt (115,85 Eur) įmoka sÄ skaitai papildyti nėra Å¡ios bylos ginčo objektu.

Vartojimo kredito sutartis Nr. C306377221, 2013-06-27 sudaryta tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir fizinio asmens - A. P. (įmonės akcininko) buvo dėl nešiojamojo kompiuterio, kurį jis perdavė įmonei kaip ilgalaikį turtas. Bendra įmokėtų lėšų suma yra 4899,92 eurų. Teismas, būdamas aktyvus darbo bylose, privalėjo pareikalauti įrodymų apie įmokėtas sumas, jei manė, kad apeliantės nurodyta suma nėra pagrįsta.

14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymi, jog priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Nurodo, jog iki 2016-02-15 nežinojo, kokius dokumentus perduos apeliantė, todėl negalėjo spręsti dėl visiÅ¡ko atsikaitymo su ja. Nutraukusi darbo sutartį ieÅ¡kovė dokumentus perdavinėjo dalimis, nesusistemintus, todėl atsakovas privalėjo atstatinėti iÅ¡ naujo buhalterinę apskaitÄ pagal pirminius dokumentus.

Apeliantės argumentas, kad atsakovas pateikė vienaÅ¡aliÅ¡kai 2015-10-09 suraÅ¡ytÄ aktÄ , tėra gynybinė pozicija. Patvirtindama aktÄ , apeliantė patvirtino ir sutikimÄ dėl vėlesnio atsiskaitymo. Skunde nėra skaičiavimų, kokiu bÅ«du apeliantė gavo apeliaciniu skundu praÅ¡omÄ priteisti 2 139, 67 eurų sumÄ . IeÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo sÄ skaitų gavo 4008,13 Eur sumÄ . Tretiesiems asmenims sumokėdama už paslaugas iÅ¡leido 3251,41 eurų sumÄ , o 805,37 eurų buvo kaip paskolos grÄ Å¾inimas.

Tuo atveju, jei apeliantė praÅ¡o laikyti kaip atskaitos pradžiÄ bendrÄ Ä¯mokėtų 4899,92 eurų sumÄ , tuomet į skaičiavimus bÅ«tina įtraukti visas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo atliktas Å«kines operacijas, tokiu bÅ«du skaičiuojant nebe tarpinį skaičiavimo rezultatÄ , t.y. atsakovo 64,70 eurų skolÄ ieÅ¡kovei, o 729,76 eurų skolÄ atsakovui (T. 3, b. l. 139-143). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė pagal 2013-05-02 sudarytÄ neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 3 nuo 2013-05-02 iki 2015-10-09 dirbo UAB „Andesta“ direktorės pareigose, darbo sutartis nutraukta DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo pareiÅ¡kimu) (T. 1., b.l. 6- 7, 109, T. 2., b.l. 124-129).Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikÄ iÅ¡ieÅ¡kojimoApeliantė įrodinėja, kad atsakovas su ja galėjo atsiskaityti atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , kadangi 2015-10-09 suraÅ¡ytas aktas įrodo, jog darbdavys turėjo reikiamus dokumentus dėl visiÅ¡ko atsiskaitymo su ja už 2015 metus.

Byloje nustatyta, kad įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, direktorės įsakymai, susiję su darbo santykiais, buvo pateikti tik Å¡ios bylos nagrinėjimo metu 2016-01-25 kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu bei raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pačios ieÅ¡kovės (T.1., b.l. 121-123, 198). Tokiu atveju teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentÄ , kad atsakovas turėjo reikiamus dokumentus atsiskaitymui su ieÅ¡kove atlikti, nes darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra bÅ«tini dokumentai darbo užmokesčiui apskaičiuoti (DK 147 straipsnis).

Taip pat apeliantės argumentas, kad 2015-10-09 suraÅ¡ytame akte susipažinimas pasiraÅ¡ytinai su juo dar nėra sutikimas dėl vėlesnio atsiskaitymo, o dėl 500 eurų atlygio buvo suderėta su akcininku A. P., nepaneigia pirmosios intancijos teismo iÅ¡vados teisingumo, jog dėl vėlesnio, nei atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , atsiskaitymo yra akivaizdi jos, kaip ėjusios direktorės pareigas, kaltė. Taip pat Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nei viename iÅ¡ Å¡alių darbo santykius apibrėžiančių dokumentų nėra bendrovės valdymo organo paraÅ¡o ar kitokio įraÅ¡o, galinčio patvirtinti Å¡alių valios suderinimÄ dėl mokėtino 500 eurų darbo užmokesčio.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ direktorės pareigų buvo atleista nuo 2015-10-09 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (T.1, b.l.8, 109). 2015-10-09 suraÅ¡yto akto, kurį pasirašė akcininkas A.

P., pati ieškovė ir naujoji įmonės direktorė J. Z. (T.1., b.l.

65) turinys: „Nepriduoti UAB „Andesta“ buhalteriniai dokumentai, todėl nėra galimybės paskaičiuoti ir atsiskaityti su R. K.. Kai dokumentai bus gauti, paskaičiuosime ir atsiskaitysime“ (T.1, b.l. 65), įrodo, kad apeliantė, kaip buvusi įmonės direktorė, atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ neįvykdė savo pareigų.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant bylas, kuriose aktualus tinkamo atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju faktas, atleidžiamo darbuotojo teisinis statusas pripažįstamas svarbiu svarstant atleidžiamo darbuotojo kaltę dėl uždelsimo atsiskaityti.

Tais atvejais, kai nustatoma, kad atleidžiamas darbuotojas pagal savo pareigas disponavo darbdavio lėšomis, pats buvo atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimÄ , taip pat ir atsiskaitymÄ atleidimo dienÄ , ir nebuvo objektyvių kliūčių tokį atsiskaitymÄ atlikti, pripažįstama dėl neatsiskaitymo esant darbuotojo kaltę, kas lemia DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos iÅ¡mokos nemokėjimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2010; 2012 m. vasario 10 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012; kt.).Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 14 straipsnio 2 dalis numato, jog Å«kio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiančiam asmeniui.

Pagal to paties įstatymo 9 straipsnio 4 dalį, jei pasikeičia Å«kio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius praneÅ¡imus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas Å«kio subjekto vadovas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 12 dalis numato, jog už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas. Nagrinėjamoje byloje jau nustatyta, kad apeliantė, bÅ«dama įmonės administracijos vadove, nesiėmė pareigos užtikrinti atsiskaitymo su ja atleidimo dienÄ , t.y. kaip vadovė nesielgė rÅ«pestingai, apdairiai ir protingai, nes pagal Å¡ios nutarties 21 punkte nurodytÄ teisinį reguliavimÄ ji privalėjo užtikrinti teisingos, tikslios, iÅ¡samios informacijos pateikimÄ , bÅ«tinÄ , kad su ja bÅ«tų laiku atsiskaityta.

Be kita ko, pateikusi praÅ¡ymÄ nutraukti darbo santykius, apeliantė privalėjo perduoti apskaitos dokumentus naujam vadovui, tačiau pasiraÅ¡ydama 2015-10-09 aktÄ (T.1, b.l.65) pripažino aplinkybę, jog Å¡ios pareigos neįvykdė, o tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tent apeliantei kyla teisinės su ja neatsiskaitymo pasekmės. Todėl Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo darbuotojos (apeliantės) kaltę dėl Å¡io neatsiskaitymo. Konstatavus darbuotojos kaltę, nėra pagrindo taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, jog sprendžiant dėl pagal darbuotojo (apelianto) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuotos iÅ¡mokos už uždelsimo atsiskaityti laikÄ priteisimo, kaip sankcijos, atitikties teisės pažeidimui, DK 2, 35 straipsniuose, DK 36 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, proporcingumui, kaip bendrajam teisės principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-87/2013), Å¡io ginčo atveju vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ teismo negali bÅ«ti priteisiama, kadangi toks priteisimas reikÅ¡tų disproporcijÄ , neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyvių kliūčių pačiai apeliantei iÅ¡spręsti pagal kompetencijÄ privalomÄ spręsti klausimÄ dėl jai priklausančių iÅ¡mokų iÅ¡simokėjimo (CPK 185 straipsnis). Dėl negrÄ Å¾intų piniginių lėšų Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos paaiÅ¡kinimus dėl to, jog visa įmokėta suma į atsakovo sÄ skaitÄ yra 4 899,92 eurų (T.3, b.l.106). Ä®rodinėjo, jog rėmėsi Å¡ia aplinkybe (T.3, b.l.9) bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus (T.109-136), patvirtinančius įmokėtas sumas, kurių apskaičiavimÄ nurodė pirmosios instancijos teismui. Kaip galima spręsti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo argumentų, byloje buvo atsižvelgta į atsakovo atliktÄ paskaičiavimÄ , kad bendra pateiktose iÅ¡rašų kopijose pažymėtų mokėjimų suma yra lygi 3 251,41 Eur. Dėl ieÅ¡kovės (apeliantės) įrodinėjamos 4 899,92 eurų, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pati ieÅ¡kovė nepateikė tinkamo jos praÅ¡omos priteisti sumos pagrindimo.

Apeliantė įrodinėja, kad teismas, nagrinėdamas darbo bylas, turėjo bÅ«ti aktyvus ir reikalauti pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos nurodytÄ aplinkybę apie įmokėtas sumas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 4 899,92 eurų priteisimo buvo siejamas ne su darbo užmokesčio mokėjimo aplinkybėmis, o kylantis iÅ¡ civilinių teisinių santykių. Tai reiÅ¡kia, jog Å¡ioje bylos dalyje apeliantė, atstovaujama advokato, galėjo ir turėjo pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes dėl skolos dydžio (CPK 13, 178 straipsniai).

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje liko neatskleistos aplinkybės dėl ieÅ¡kovės iÅ¡ atsakovo sÄ skaitų gautos 4008,13 eurų sumos ir apeliantės įmokėtų sumų į atsakovo sÄ skaitÄ , t.y. atliktų operacijų apskaitos rezultato. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje įrodymus, pripažino, jog ne visais atvejais aiÅ¡kus piniginių lėšų judėjimas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo sÄ skaitų, ieÅ¡kovės tariamai už atsakovÄ atlikti mokėjimai, tačiau sprendė, kad ieÅ¡kovei (apeliantei) iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteista negrÄ Å¾inta 64,70 Eur suma.

PrieÅ¡ingai nei skundžiamame sprendime nurodė teismas, kad tuo atveju, jei atsakovas Å¡ioje byloje įrodinėdamas apeliantės skolÄ darbdaviui nepareiÅ¡kė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, nereiÅ¡kia, kad teismas neturėjo įvertinti Å¡alių tarpusavio finansinių operacijų pagrįstumo ir sumų dydžio, ir tam atsakovui nereikia pareikÅ¡ti savarankiÅ¡ko reikalavimo. Apeliantei įrodinėjant, kad įvykdė prievolių už atsakovÄ ir atliko mokėjimų viso už 4 899,92 eurų ir iÅ¡ atsakovo sÄ skaitų gavo 4008,13 Eur sumÄ , kai, tame tarpe, neÅ¡iojamasis kompiuteris buvo perduotas atsakovui ir apskaitoje užfiksuotas kaip ilgalaikis turtas, teismas turėjo vertinti Å¡iuos argumentus ir tirti juos patvirtinančius įrodymus.Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad jam yra sunku gintis nuo ieÅ¡kovės nuolat keičiamų reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e duomenų įvertinimas gali bÅ«ti pagrindžiamas aritmetiniais skaičiavimais, o pačiai įmonei nėra sunku gauti savo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä . Atsakovas teigdamas, jog apeliantės reikalavimas dėl skolos priteisimo turi bÅ«ti atmestas, nes ji netinkamai įvykdė pareigÄ perduoti naujai direktorei finansinius dokumentus, nėra pagrįstas įrodymais, t.y. nėra nurodyta, kokių konkrečiai dokumentų apeliantė nepateikė, dėl ko atsakovas negalėjo įvertinti ieÅ¡kovės iÅ¡ atsakovo sÄ skaitų gautų ir jos įmokėtų piniginių lėšų į atsakovo sÄ skaitÄ sumos rezultato.

Atsakovas pakartojo atsiliepime į apeliacinį skundÄ argumentÄ , kad pagal turimus duomenis dalis mokėjimų (751,30 Eur sumai) nebuvo įtrauktos į ieÅ¡kovės, kaip atsakovo atskaitingo asmens, sÄ skaitÄ (24351), o to neatlikus – nėra galimybės Å¡ių iÅ¡laidų pripažinti atsakovo patirtomis sÄ naudomis. Nors dėl Å¡ios aplinkybės kilo ginčas, pirmosios instancijos teismas jos nevertino. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme remiasi ir pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylÄ jau iÅ¡sakytu argumentu, jog bÅ«tina įvertinti visas nurodytas operacijas dėl Å¡alių tarpusiavio atliktų mokėjimų, nes bendrai susumavus apskaitoje užfiksuotus duomenis ieÅ¡kovė yra skolinga atsakovei (T.3, b.l.142).Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimas panaikinamas dalyje dėl 64,70 Eur įmokėtų į įmonės sÄ skaitÄ piniginių lėšų grÄ Å¾inimo, taip pat dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir byla dėl Å¡ios dalies perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės bylÄ iÅ¡nagrinėti, nes nėra atskleistos atliktų finansinių operacijų faktinės aplinkybės. Byloje taip pat bÅ«tina įvertinti, ar apeliantė atsiskaitymus už atsakovÄ galėjo daryti iÅ¡ atsakovo sÄ skaitų sau persivestų lėšų, ar savo asmeninių. Apeliacinis skundas dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteismo atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimo dalį, kurioje priteista ieÅ¡kovei R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo UAB „Andesta“, j.a.k. 302446470, 64,70 Eur negrÄ Å¾intų piniginių lėšų, taip pat dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo panaikinti ir bylÄ dėl Å¡ios dalies perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo Vilniaus apylinkės teismui.KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                            Ona Gasiulytė                                                                                                                                                                                                                     Virginijus Kairevičius                                                                                                           Rūta Petkuvienė