65a37758-be50-40fb-80cf-74cd3c2ca66a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                        Administracinė byla Nr. I-2073-189/2012                                                                                                        Proceso Nr. 3-61-3-00275-2012-2                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 16.4., 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 balandžio 30 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka, sekretoriaujant Daliai Kalantienei,              dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Juliui Jasaičiui,             atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Augustui Geniui,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

K. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,             n u s t a t ė:              Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba, VSDFV) direktorius 2012-01-04 įsakymu Nr. P-1 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. K. skyrimo“ (toliau – Ä®sakymas, b. l. 15), pareiÅ¡kėjui paskyrė tarnybinę nuobaudÄ - pastabÄ už iÅ¡ pareiÅ¡kėjui priskirto tarnybinio kompiuterio 2011-08-23 13.06 val. paraÅ¡ytÄ komentarÄ , neatitinkantį valstybės tarnautojui nustatytų privalomų elgesio principų ir taisyklių, tuo neatliekant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®, Valstybės tarnybos įstatymas) 15 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatytų pareigų.             PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su priimtu Ä®sakymu su skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-01-04 įsakymÄ Nr. P-1.             Pagrįsdamas nesutikimo argumentus paaiÅ¡kino, jog tarnybinė nuobauda buvo paskirta remiantis Valdybos 2011-12-20 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo R.

K. tarnybinio nusižengimo“ Nr. TN-47 (toliau – IÅ¡vada, b. l. 10-14) nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu vertinimu.             Nurodė, jog sprendžiant klausimÄ dėl Ä®sakymu pareiÅ¡kėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo, Å¡iuo atveju bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti pareiÅ¡kėjo raÅ¡yto internetinio komentaro sÄ sajas su jo tarnybinių pareigų vykdymu. Pažymėjo, jog iÅ¡ IÅ¡vados argumentų matyti, jog vienintelė sÄ saja su tarnybinių pareigų vykdymu, Å¡iuo atveju yra ta, kad komentaras raÅ¡ytas tarnybos metu ir iÅ¡ tarnybinio kompiuterio.

Nurodė, jog VTÄ® ir kiti valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys teisės aktai nustato ir apibrėžia ne bet kokį valstybės tarnautojo elgesį, taip pat ir etikos aspektu, o tik tÄ , kuris yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu. Kadangi pagal tarnybines pareigas pareiÅ¡kėjas nebuvo įpareigotas raÅ¡yti komentaro, todėl jo raÅ¡ytas ir vieÅ¡ai paskelbtas komentaras yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. nustatytos žmogaus teisės turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikÅ¡ti iÅ¡raiÅ¡ka, neturinti nieko bendro su pareiÅ¡kėjo tarnybinių pareigų atlikimu.

Teigia, jog tokiu atveju nei komentaro turinys, nei jo forma negali būti vertinami (ne)tinkamo tarnybinių pareigų atlikimo aspektu, taip pat ir tarnybinės etikos laikymosi aspektu.             Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju asmens garbės ir orumo gynimas yra numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 str., o civilinių teisių teismine tvarka gynimo būdus nustato CK 1.138 str. Todėl šiuo atveju, R. S., savo galimai pažeistas teises, galėtų ginti teismine tvarka, nes Valdybos administracija nėra institucija, įgalinta jas ginti.

Kadangi dėl Å¡ios priežasties komentaro turinys ir forma negali bÅ«ti tarnybinio nusižengimo tyrimo objektas, todėl tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas nepagrįstai, o jo iÅ¡vados yra neteisėtos ir niekinės.             Dėl patikrinimo atlikimo procedÅ«rų pažeidimo nurodė, jog praneÅ¡ime dėl tarnybinio nusižengimo pareiÅ¡kėjui buvo praneÅ¡ta: „kad yra duomenų, jog esate įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimÄ - iÅ¡ savo tarnybinio kompiuterio komentuodamas internetiniame tinklapyje www.delfi.lt patalpintÄ BNS praneÅ¡imÄ â€žSodros direktoriaus pavaduotojas teismui apskundė etikos sargų sprendimÄ â€œ Å¡meižėte R.

S. bei skleidėte tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ â€œ. Å iuo aspektu pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui buvo inkriminuoti kaltinimai dėl civilinio delikto, numatyto CK 2.24 str., padarymo, o IÅ¡vadoje pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas kaltu, pažeidęs VTÄ®, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, Fondo administravimo įstaigų darbuotojų etikos kodekso ir Naudojimosi internetu taisyklių atitinkamas nuostatas, kurių pažeidimu pareiÅ¡kėjas nebuvo apkaltintas ir todėl iÅ¡ esmės negalėjo pateikti argumentuoto paaiÅ¡kinimo.

Teigia, jog IÅ¡vados dėl tarnybinio nusižengimo konstatuojamojoje dalyje (Taisyklių 13 p.) pareikÅ¡to kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos buvo neteisėtai ir nepagrįstai iÅ¡plėstos, t.y. joje buvo nurodyta daugiau kaltinimų, negu buvo suformuluota PraneÅ¡ime dėl tarnybinio nusižengimo. Remiantis minėtais argumentais prašė pripažinti skundžiamÄ Valdybos Ä®sakymÄ neteisėtu.             Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, papildomai pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo paskelbtas komentaras Å¡iuo atveju neturi nieko bendro su pareiÅ¡kėjo tarnybinių pareigų atlikimu.             Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo (b. l. 20-23) argumentais nurodė, jog asmuo, kuris turi valstybės tarnautojo statusÄ , reikÅ¡damas savo įsitikinimus privalo nepažeisti VTÄ® 3 str. nustatytų pagrindinių valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principų bei, atsižvelgiant į VTÄ® 15 str. 1 d. 5 p., Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Fondo valdybos direktoriaus 2009-02-02 įsakymu Nr. V-49 nuostatas.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas bÅ«damas Valdybos direktoriaus pavaduotoju yra valstybės tarnautojas, todėl pastarojo paraÅ¡ytas komentaras (iÅ¡dėstytos mintys) buvo vertinamos paminėtų teisės aktų aspektu, t. y. ar komentaras savo forma ir (ar) turiniu atitinka valstybės tarnautojui nustatytas privalomas elgesio taisykles.             Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas keldamas sÄ sajos klausimÄ su valstybės tarnautojui nustatytų pareigų atlikimu ir komentaro raÅ¡ymu (įsitikinimų reiÅ¡kimu), neįvertino fakto, kad valstybės tarnautojo prievolės (tarnybos metu, iÅ¡ tarnybinio kompiuterio raÅ¡ant komentarÄ (reiÅ¡kiant įsitikinimus)) nepažeisti valstybės tarnautojui privalomų teisės aktų bei elgesio principų ir taisyklių, ir yra valstybės tarnautojo pareigos (o ne sÄ sajos ar jų nebuvimas su jomis ar jų (ne) atlikimu), tiesiogiai ir privalomai nustatytos VTÄ® 15 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose, kurių pareiÅ¡kėjas neatliko.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo minėto įpareigojimo raÅ¡yti komentarÄ buvimas ar nebuvimas nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡mingas.             Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«rų nurodė, jog remiantis teismine praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-262-12) bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 (toliau – Taisyklės) 7 ir 13 punktų sistemine teisine analize, praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ turi bÅ«ti nurodoma tik valstybės tarnautojo veika, dėl kurios atlikimo jis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimÄ .

Ir tik vėliau, atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , Å¡i veika yra kvalifikuojama motyvuotoje iÅ¡vadoje. Veiksmai, kuriais buvo padarytas (o gal ir nepadarytas) tarnybinis nusižengimas yra kvalifikuojami (o tai reiÅ¡kia, nurodomos konkrečios teisės aktų normos) tik motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimÄ . Pažymėjo, jog anksčiau (t.y. jau praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ ) kvalifikuoti pareiÅ¡kėjo veiksmus buvo neįmanoma, nes nebuvo atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir neįvertinta visa įrodymų visuma, įskaitant ir paaiÅ¡kinimÄ dėl tarnybinio nusižengimo, kurį valstybės tarnautojas turi galimybę paraÅ¡yti tik po to, kai gauna praneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ .

Å iuo atveju praneÅ¡ime (kartu su prie jo pridėtais dokumentais) apie tarnybinį nusižengimÄ , kuris buvo įteiktas pareiÅ¡kėjui, buvo nurodyta, kokiu veiksmu (kokiu raÅ¡ytiniu pasisakymu) pareiÅ¡kėjas yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimÄ bei, kad Å¡is veiksmas atliktas iÅ¡ tarnybinio kompiuterio tarnybos metu.              Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, jog jo elgesys (komentaro raÅ¡ymas) yra nesusijęs su valstybės tarnyba (negali bÅ«ti tyrimo objektu) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas sÄ moningai paaiÅ¡kinime nepasisakė dėl savo paraÅ¡yto komentaro (jo turinio), kaip tarnybinio nusižengimo tyrimo objekto.

Dėl to, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis buvo apkaltintas pažeidus teisės aktų nuostatas (kurių pažeidimu jis nebuvo apkaltintas ir iÅ¡ esmės negalėjo pateikti argumentuoto paaiÅ¡kinimo) vertinant jį kartu su pareiÅ¡kėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai paaiÅ¡kinime pateiktais argumentais yra tik pasirinkta gynybinė taktika ir bandymas iÅ¡vengti atsakomybės.              Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, t. y. atsižvelgiant į visus Valstybės tarnybos įstatymo nustatytus reikalavimus bei griežtai laikantis tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros, reglamentuotos Taisyklėse.             Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.

Nurodė, jog reikÅ¡ti nuomonę nėra uždrausta, tačiau iÅ¡reikÅ¡tos mintys turi atitikti principų rėmus.             Skundas atmestinas.             Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda – pastaba buvo paskirta už tai, kad 2011-08-23 13 val. 06 min. internetiniame tinklapyje www.delfi.lt patalpino komentarÄ , neatitinkantį valstybės tarnautojui nustatytų privalomų elgesio principų ir taisyklių (b. l. 41).              R.

K. 2012-01-24 buvo įteiktas 2011-11-04 praneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ Nr. TN-42 (b. l. 8), kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, kad yra įtariamas tarnybinio nusižengimo padarymu, nes, iÅ¡ tarnybinio kompiuterio (pagrindas Vilniaus apskrities VPK 2011-10-19 raÅ¡tas Nr. (14.1.1)-I-6343, b. l.

59) komentuodamas internetiniame tinklapyje www.delfi.lt patalpintÄ BNS praneÅ¡imÄ â€žSodros direktoriaus pavaduotojas teismui apskundė etikos sargų sprendimÄ â€œ Å¡meižė R. S. bei skleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Tuo pačiu pareiÅ¡kėjo buvo praÅ¡oma iki 2011-11-10 pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl tarnybinio nusižengimo.             PareiÅ¡kėjas komentuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. nuostatÄ , bei remdamasis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A-8-281/2007, jog tarnybiniu nusižengimu nelaikomas valstybės tarnautojo elgesys, nesusijęs su tarnyba, t. y. esantis už valstybės tarnautojo tarnybinių pareigų ir funkcijų vykdymo sferos, iÅ¡samesnio paaiÅ¡kinimo nepateikė.             Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡nagrinėjusi VSDFV Informacinės sistemos eksploatavimo ir informacijos valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto R.

S. elektroniniame laiÅ¡ke (b. l. 7), adresuotam VSDFV direktoriui M. S., nurodytas aplinkybes, 2011-12-20 IÅ¡vada „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo R. K. tarnybinio nusižengimo“ Nr. TN-47 (b. l. 10-14) pripažino, kad VSDFV direktoriaus pavaduotojas R. K., parašęs komentarÄ pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d., 2 d. 1, 8 punktuose, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2 (2.1), 5 (5.2, 8, 9 (9.2) (9.4) punktuose, VSDFV administravimo įstaigų darbuotojų etikos kodekso 6 (6.1) (6.7), 7 (7.5), 11 (11.2) (11.5) (11.6), 16 punktuose valstybės tarnautojui nustatytus privalomus elgesio principus ir taisykles, Naudojimosi internetu taisyklių 5.1 p., tuo neatlikdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. nustatytos pareigos „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, bei 5 p. „laikytis Å¡iame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba“.             VSDFV direktoriaus 2012-01-04 įsakymu Nr. P-1 (b. l.

15) buvo pripažinta, kad R. K. 2011-08-23 13 val. 06 min. paraÅ¡ydamas komentarÄ neatitinkantį valstybės tarnautojui nustatytų privalomų elgesio principų ir taisyklių, iÅ¡ kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), naudotojo vardas (duomenys neskelbtini) neatlikdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatytų pareigų, padarė tarnybinį nusižengimÄ , už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.             Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas rašė ginčo komentarÄ iÅ¡ savo kompiuterio, tačiau Å¡iuo atveju Å¡alių nuomonės iÅ¡siskyrė dėl to, ar komentaro paraÅ¡ymas gali bÅ«ti susietas su pareiÅ¡kėjo tarnybinių pareigų vykdymu valstybės tarnybos santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekste.

Ginčo dalykas - VSDFV direktoriaus 2012-01-04 įsakymo Nr. P-1 pagrįstumas ir teisėtumas.              PareiÅ¡kėjas kaip pagrindinį nesutikimo su įsakymu argumentÄ nurodo, jog VTÄ® ir kiti valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys teisės aktai apibrėžia tik tokį valstybės tarnautojo elgesį, kuris yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Å iuo gi atveju, pareiÅ¡kėjo teigimu, kaip sÄ saja su tarnybinių pareigų atlikimu yra tik tai, kad komentaras buvo raÅ¡ytas iÅ¡ tarnybinio kompiuterio, taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, jog tiriant tarnybinį nusižengimÄ buvo padarytų ir esminių procedÅ«rinių pažeidimų.             PareiÅ¡kėjas analizuodamas „tarnybinio nusižengimo“ sÄ vokÄ remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-8-281/2007, kurioje, atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog „negalima daryti iÅ¡vados, jog valstybės tarnautojas gali bÅ«ti laikomas padariusiu tarnybinį nusižengimÄ jei atitinkamoms teisės, etikos ar moralės normoms nusižengiama elgesiu, nesusijusius su valstybės tarnyba, veikomis ar neveikimu už valstybės tarnautojo elgesio sferos, kuri yra susijusi su jo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimu, ribų“.

Pažymėtina, jog nors minėtoje byloje, kaip ir Å¡ioje yra nagrinėjamas tarnybinės atsakomybės klausimas, tačiau Å¡ių administracinių bylų faktinės bylos aplinkybės yra skirtingos, nes byloje Nr. A-8-281/2007 pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ tarnybos už Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ pasireiÅ¡kiantį kaip automobilio vairavimas neblaiviam stovyje ir ne darbo metu. Sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes, ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).

Atsižvelgiant į tai, kad bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl administracinės bylos Nr. I-8-281/2007 argumentacija Å¡ioje byloje netaikytina.             Tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (VTÄ® 2 str. 12 d.). IÅ¡ to seka, jog valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių nesilaikymas arba netinkamas jų laikymasis turi bÅ«ti traktuojamas kaip tarnybinis nusižengimas.             Tarnybinių nuobaudų skyrimÄ valstybės tarnautojams reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisykles (toliau – Taisyklės).

Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos Å¡io įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos (1 d.). Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktÄ informacijÄ (2 d.). Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ Å¡ių tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) atleidimas iÅ¡ pareigų (3 d.). Pagal VTÄ® 30 str. 1 d., tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna oficialiÄ informacijÄ apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimÄ . Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas turi bÅ«ti pradėtas įstaigos vadovui, įstaigos vadovÄ Ä¯ pareigas priėmęs asmuo įpareigoja už savo vadovaujamos įstaigos personalo tvarkymÄ atsakingÄ asmenį arba kitÄ savo vadovaujamos įstaigos valstybės tarnautojÄ pradėti tirti tarnybinį nusižengimÄ arba sudaro komisijÄ Å¡iam nusižengimui tirti ir vienÄ iÅ¡ komisijos narių skiria komisijos pirmininku.             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008 ir kt.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi bÅ«ti nustatyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ . Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada yra tas juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar iÅ¡vadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).              Pažymėtina, jog kadangi IÅ¡vada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimÄ ir jos pasirinkimÄ nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikÅ¡mingos teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimÄ , todėl sprendžiant klausimÄ dėl VSDFV direktoriaus 2012-01-04 įsakymo Nr. P-1 pagrįstumo ir teisėtumo, esminę reikÅ¡mę turi IÅ¡vadoje nurodyti įrodymai, kurie teismo vertintini pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.             PareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda – pastaba buvo paskirta už Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatytų pareigų neatlikimÄ .             Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. yra įtvirtintas valstybės tarnautojų pareigų sÄ raÅ¡as, sudarytas iÅ¡ 11 valstybės tarnautojų pareigų.

VTÄ® 15 str. 1 d. 1 p. „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų“, kartu apima ir kitas pareigas, kurių valstybės tarnautojui privalu laikytis. Tuo tarpu, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, apimantis bene plačiausiÄ reguliavimo objektÄ , laikytis Konstitucijos valstybės tarnautojui reiÅ¡kia – nepažeisti nei vieno Konstitucijos straipsnio bei konstitucinių principų.             Valstybės tarnybos 15 str. 1 d. 5 p. įtvirtinta nuostata „laikytis Å¡iame Ä®statyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, yra ir valstybės tarnautojo pareiga bei prievolė, tuo pačiu ir blanketinė nuoroda nukreipiantį į kitus teisės aktus.

Todėl valstybės tarnautojo veiklos etikos principai gali bÅ«ti nustatyti ne tik Valstybės tarnybos įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose, kaip Å¡iuo atveju Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigų darbuotojų etikos kodekse, patvirtintame VSDFV direktoriaus 2009-02-02 įsakymu Nr. V-49 (b. l. 36-40), Naudojimosi internetu taisyklėse patvirtintose VSDFV direktoriaus 2010-01-19 įsakymu Nr. V-52 (b. l. 31-34).             Patikrinimo iÅ¡vadoje buvo konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas paraÅ¡ydamas komentarÄ pažeidė pagrindinius valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus nustatytus VTÄ® 3 str. 1 d., 2 d. 1, 8 punktuose; atitinkamai:

Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse nurodytÄ Pagarbos žmogui ir valstybei principÄ (2 d.), kuriuo vadovaujantis valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2.1 p.); Padorumo principÄ (5 d.), kuriuo vadovaujantis valstybės tarnautojas privalo bÅ«ti lojalus ir paslaugus visuomenei, kuriai tarnauja, taip pat savo vadovybei, kolegoms ir pavaldiniams (5.2 p.);

VieÅ¡umo principÄ (8 d.); Pavyzdingumo principÄ (9 d.), kuriuo vadovaujantis privalo bÅ«ti mandagus, malonus, paslaugus ir tvarkingas (9.2 p.) bei bÅ«ti tolerantiÅ¡kas, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais, kitais žmonėmis (9.4 p.), taip pat atitinkamai VSDFV įstaigų darbuotojų etikos kodekse numatytus veiklos etikos principų vykdymo reikalavimus kaip: gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų kitų teisės aktų, teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų reikalavimų, įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (6.1 p.); mandagiai elgtis su kolegomis, pavaldiniais ir kitų institucijų vadovais (6.7 p.); vadovaujantis teisingumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principu nedemonstruoti simpatijų ir antipatijų ar iÅ¡skirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms (7.5 p.); vadovaujantis pavyzdingumo principu bÅ«ti tolerantiÅ¡kam ir paslaugiam, pagarbiai elgtis su bendradarbiais, bei kitais asmenimis (11.2 p.); tarnybinėje, darbinėje ar kitoje vieÅ¡oje veikloje savo iÅ¡vaizda, vieÅ¡ais pasisakymais ir elgesiu laikytis visuotinai pripažintų etikos, dorovės ir moralės normų, valstybės tarnautojų etikos taisyklių (11.5 p.); nereikÅ¡ti paniekos, neįžeidinėti, nenaudoti psichologinio smurto, kolegų, pavaldinių, vadovų, kutų asmenų atžvilgiu (11.6 p.), iÅ¡laikyti savitarpio pasitikėjimÄ , mandagiai, korektiÅ¡kai bendrauti, palaikyti darbingÄ ir draugiÅ¡kÄ darbo aplinkÄ , nežeminti ir neįžeidinėti kolegų, vengti konfliktų (16 d.), bei Naudojimosi internetu taisyklėse nustatytÄ draudimÄ iÅ¡ interneto atsisiųsti ar įdėti į internetÄ informacijÄ , kurios turinys prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos galiojantiems teisės aktams, neatitinka realybės, yra įžeidžiantys, užgaulus ar prieÅ¡taraujantis moralės ir etikos normoms (5.1 p.).

Pažymėtina, jog komisija, vertinanti pareiÅ¡kėjo siekį naudojantis internetu iÅ¡reikÅ¡ti negatyviÄ nuomonę apie kitÄ tos pačios institucijos valstybės tarnautojÄ (nurodant jo vardÄ ir pavardę, komentaro turinys), bei jam (pareiÅ¡kėjui) sÄ moningai suvokiant (veikiant tyčia), kad veikia prieÅ¡ingai valstybės tarnautojo nustatytoms principinėms nuostatoms, dėl ko vėliau kilo tam tikrų padarinių, tinkamai ir iÅ¡samiai (iÅ¡aiÅ¡kinant tam tikrų žodžių sÄ vokas) iÅ¡nagrinėjo ginčo situacijÄ bei pagrįstai nustatė, kad buvo pažeisti VTÄ® 15 str. 1 d. 1 p., 5 p. įtvirtinti reikalavimai – t.y. nepažeisti ne tik valstybės tarnautojo veiklos etikos principų nustatytų VTÄ®, bet ir kituose teisės aktuose (Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigų darbuotojų etikos kodekse, Naudojimosi internetu taisyklėse).             Dėl procedÅ«rinių pažeidimų.             IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Komisija sudaryta galimam tarnybiniam nusižengimui tirti pareiÅ¡kėjui įteikė 2011-11-04 praneÅ¡imÄ apie tai, kad pastarasis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimÄ (b. l. 8), tai yra laikantis Taisyklių 7 punkto reikalavimų – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo dienos (b. l. 43).

PraneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ nurodyta nusižengimo esmė bei kartu pridėti tarnybinio nusižengimo pradėjimo priežastį patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Minėtame praneÅ¡ime yra aiÅ¡kiai nurodyta, tarnybinio nusižengimo atlikimui panaudota priemonė – iÅ¡ savo tarnybinio kompiuterio, bei tarnybinio nusižengimo esmė – „komentuodamas <...> praneÅ¡imÄ <...> Å¡meižėte R. S. bei skleidėte tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ â€œ. PareiÅ¡kėjas skundo argumentuose nurodė, jog, kaip pastarasis suprato, kad jam buvo inkriminuotas kaltinimas tik dėl Å¡meižimo ir paskleidimo tikrovės neatitinkančios informacijos, t. y. dėl komentaro turinio, o tuo tarpu IÅ¡vadoje, kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos buvo neteisėtai ir nepagrįstai iÅ¡plėstos, t. y. jau nurodant VTÄ®, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, VSDFV administravimo įstaigų darbuotojų etikos kodekso ir Naudojimosi internetu taisyklių nuostatų pažeidimus, dėl ko pareiÅ¡kėjas negalėjo pateikti argumentuoto paaiÅ¡kinimo.

Kaip nurodyta Taisyklių 7 punkte už įstaigos personalo tvarkymÄ atsakingas asmuo (Å¡ių Taisyklių 5 ir 6 p. nurodytais atvejais – komisija) per 3 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ gavimo dienos (Å¡ių Taisyklių 5 p nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo dienos) privalo suraÅ¡yti praneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ pagal Å¡ios tvarkos priedÄ , taip informuodamas valstybės tarnautojÄ , įtariamÄ padarius tarnybinį nusižengimÄ , kad pradėtas Å¡io tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikti nurodytam valstybės tarnautojui turimÄ informacijÄ apie tarnybinį nusižengimÄ .

Å ios teisės normos imperatyvios, jokių alternatyvų nenumato ir įstaigos vadovui ir tiriantiems nusižengimÄ asmenims – privalomos. IÅ¡ to seka, kad atsakovui nėra numatyta pareiga detaliai ir konkrečiai jau praneÅ¡imo apie tarnybinį nusižengimÄ stadijoje informuoti valstybės tarnautojÄ , kokių teisės aktų nuostatas savo veikimu ar neveikimu jis pažeidė. Tuo pagrindu minėti pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini, kaip pastarojo subjektyvi gynyba, nes, pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas iÅ¡silavinęs asmuo, be kitÄ ko, institucijoje užimdamas vadovaujančias pareigas, bei bÅ«damas susipažinęs su tarnybine etika reglamentuojančiais teisės aktais, turėjo suprasti ir darytina iÅ¡vada suprato, jo atžvilgiu pradėto tarnybinio nusižengimo esmę ir ribas.

Todėl skundo argumentas, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kokiu tarnybiniu nusižengimu yra kaltinamas, dėl ko pareiÅ¡kėjo teigimu buvo pažeistos patikrinimo atlikimo procedÅ«ros laikytinas nepagrįstu.             Įvertinus byloje pateiktÄ medžiagÄ , skundÄ , atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , taip pat argumentus iÅ¡sakytus teismo posėdžio metu, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo atliktas veiksmas, t.y. valstybės tarnautojo funkcijų vykdymo laike iÅ¡ darbinio kompiuterio paraÅ¡ytas negatyvaus turinio komentaras, nagrinėjamu atveju, atitinka valstybės tarnautojo veiklos etikos principų ir taisyklių nesilaikymÄ , kas sÄ lygojo tarnybinio nusižengimo, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, pripažinimÄ .             PareiÅ¡kėjas teikdamas 2011-11-10 paaiÅ¡kinimÄ (b. l. 9), pacitavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str., jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti.             Pažymėtina, jog nors saviraiÅ¡kos laisvė ir yra vertintina kaip viena esminių demokratinės visuomenės pagrindų, tačiau, kaip konstatuota Konstitucijoje saviraiÅ¡kos laisvė nėra absoliuti, todėl nuomonę reiÅ¡kiantys asmenys kito adresato atžvilgiu, be jokios abejonės turi stengtis nuomonę pateikti laikantis etikos normų.

             Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos, jį priėmė ir nuobaudÄ paskyrė tam įgaliotas pareigÅ«nas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriuos patvirtina įrodymai surinkti tarnybinio patikrinimo metu.             Atsakovas, skirdama pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ , tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros nepažeidė, o skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda pastaba, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas (LR ABTÄ® 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str. n u s p r e n d ė:

             pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                  Bronius JanuÅ¡ka