659c957d-e5dc-4399-a5ab-bc784e3f5180 · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-3184-666/2022 Proceso Nr. 2-25-3-00774-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.5.1; 1.3.5.5; 1.3.5.10; 3.2.6.1 PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 17 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėjas Erikas Jurgutis, sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Ingai Kanareikinai, dalyvaujant (naudojant vaizdo konferencijų platformÄ Zoom) ieÅ¡kovės UAB "G" atstovei N. D., ir jos atstovui advokatui J. P., atsakovės L.

V. atstovui Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sÄ jungos teisininkui darbo teisei J. V. P, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės "G" ieÅ¡kinį atsakovei L. V. darbo ginčo teisės. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) "G" kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei L. V. praÅ¡ydami, pripažinti, kad atsakovė neturi reikalavimo teisės į 727,30 Eur (neatskaičius mokesčių), kurie jai 2022-05-31 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau - Klaipėdos DGK) darbo byloje Nr. APS-115-8794/2022 sprendimu DGKS-2606, priteistÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „G“ kaip vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo 2022-06-01 iki sprendimo gavimo ir sužinojimo apie jo turinį dienos 2022-06-14, bei priteisti iÅ¡ atsakovės visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad su nurodyta sprendimo dalimi nesutinka, nes ji priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau — DK) 228 straipsnyje nustatytÄ sprendimo priėmimo tvarkÄ , todėl sprendimas (jo dalis) negali sukurti atsakovei reikalavimo teisės, o ieÅ¡kovei prievolės tenkinti tokį reikalavimÄ . Teigia, kad sprendimo priėmimas prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju posėdžio dienÄ 2022-05-31, kuriÄ buvo svarstomas L.

V. praÅ¡ymas Klaipėdos DGK ieÅ¡kovę, kuri taip pat dalyvavo žodiniame bylos svarstyme, informavo tik apie tai, kad L. V. praÅ¡ymas tenkintas iÅ¡ dalies, tačiau nedetalizavo, kokia apimtimi. Sprendimas pasiraÅ¡ytas ir ieÅ¡kovei įteiktas tik 2022-06-14, todėl tik tada ieÅ¡kovė sužinojo apie sprendimo turinį, įskaitant ir nurodytÄ Ä¯pareigojimÄ nuo 2022-06-01 mokėti atsakovei po 72,73 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023-03-28.

Taigi, kai ieÅ¡kovė sužinojo apie sprendimo turinį, ji jau turėjo pareigÄ sumokėti atsakovei 727,30 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo 2022-06-01 iki sprendimo gavimo dienos 2022-06-14, nors tokiÄ pareigÄ gali sukurti tik sÄ moningas ieÅ¡kovės vengimas kurį laikÄ vykdyti sprendimÄ . Nurodo, jog jeigu Klaipėdos DGK bÅ«tų laikiusis DK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos informuoti ginčo Å¡alis kokia apimtimi tenkinamas atsakovės reikalavimas, ieÅ¡kovė sprendimo priėmimo dienÄ , t. y. 2022-05-31 bÅ«tų įvykdžiusi sprendimÄ ir taip iÅ¡vengusi pareigos sumokėti atsakovei papildomus 727,30 Eur (neatskaičius mokesčių).

IeÅ¡kovė teigia, kad Klaipėdos DGK nesilaikė nustatytos imperatyvios pareigos informuoti ginčo Å¡alis kokia apimtimi tenkinamas atsakovės reikalavimas, tokiu bÅ«du nustatė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ piniginę prievolę ieÅ¡kovei. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutinka, nurodo, kad ieÅ¡kinio reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl praÅ¡o nutraukti civilinę bylÄ . Pažymėjo, kad teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas.

Todėl teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiÅ«rėjimo procedÅ«rų, nes tokios procedÅ«ros įstatyme nenustatytos ir tokio pobÅ«džio kompetencija teismui nėra suteikta. Teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka ginÄÄ iÅ¡ naujo nagrinėja iÅ¡ esmės. Nurodo, kad ieÅ¡kovė pateikdama ieÅ¡kinį teismui turėjo nurodyti Klaipėdos DGK iÅ¡kelto ginčo esmę, apibrėžti jo turinį ir ginčyti Klaipėdos DGK sprendimÄ .

Nagrinėjamu atveju, pagal suformuluotÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovė darbo ginčo dėl teisės nekelia, ir iÅ¡ esmės prievolės dėl Klaipėdos DGK sprendimo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės sumokėti buvusios darbuotojos L. V. naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ neginčija. IeÅ¡kovė kvestionuoja tik ginčo nagrinėjimo Klaipėdos DGK procedÅ«ros tinkamumÄ pagal DK 228 straipsnyje nustatytÄ sprendimo priėmimo tvarkÄ . tačiau jokių konkrečių aplinkybių ir argumentų, susijusių su tuo, kokias ieÅ¡kovės teises ir kokiu bÅ«du pažeidė atsakovė, nenurodo.

Be to ieÅ¡kovė Klaipėdos DGK sprendimu priskaičiuotas sumas jau 2022-06-27 sumokėjo atsakovei, todėl atsakovė teigia, kad taip ieÅ¡kovė pripažino, kad UAB „G“ buvo neteisėtai atleidęs darbuotojÄ L. V.. Pažymėjo, jog Klaipėdos DGK vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka priimtÄ sprendimÄ darbo ginčų Å¡alims įteikė per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos, t. y. 2022-06-14, tačiau ieÅ¡kovė jame nustatytÄ prievolę dėl vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo L.

V. už pravaikÅ¡tos laikÄ atliko tik 2022-06-27, t. y. praėjus 13 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Nors ieÅ¡kovė ir sutiko su sprendimo dalimi dėl vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo už pravaikÅ¡tos laikÄ savalaikiai jo neįvykdė, todėl ieÅ¡kovės teiginys, kad jeigu ji bÅ«tų sprendimo priėmimo dienÄ informuota kokia apimtimi tenkinamas reikalavimas, bÅ«tų įvykdžiusi iÅ¡ karto sprendimÄ ir taip iÅ¡vengusi teisinio pagrindo neturinčios pareigos sumokėti atsakovei papildomus 727,30 Eur yra tik deklaruotino pobÅ«džio bei nepagrįstas.

Atsakovė akcentavo, kad pagal DK 228 straipsnio 2 dalį darbo ginčų sprendimas gali bÅ«ti priimtas ir suraÅ¡ytas ne tÄ pačiÄ dienÄ , o bÅ«tent įstatymų nustatyta tvarka darbo ginčų komisijai tenka pareiga įteikti darbo ginče priimtÄ sprendimÄ darbo ginčo Å¡alims DK 228 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, kas nagrinėjamu atveju reiÅ¡kia, kad Klaipėdos DGK Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė įstatyme nustatytu terminu tinkamai, t. y. Klaipėdos DGK Sprendimas priimtas 2022-05-31, o ginčo Å¡alims įteiktas 2022-06-14, t. y. per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė reikÅ¡dama ieÅ¡kinį suformulavo procesinio teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ , t. y. dėl tariamo Klaipėdos DGK procesinių teisės normų netinkamo taikymo, kuris negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku bylos nagrinėjimo dalyku, todėl civilinė byla turi bÅ«ti nutrauktina. Atsakovės atstovas Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sÄ jungos teisininkas darbo teisei J. V. P pateikė papildymÄ Ä¯ atsiliepimÄ , kuriuo papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovė UAB „G“ bÅ«dama profesionaliu verslu ir darbuotojų samdymu užsiimančiu juridiniu asmeniu, darbdaviu ir neabejotinai stipresniÄ ja darbo santykių, bei su darbuotoju kilusio ginčo Å¡alimi, kuriai turi bÅ«ti taikomi aukÅ¡tesni veiklos standartai, kuris nuo pat Å¡io darbo ginčo pradžios samdosi aukščiausios kvalifikacijos teisininkus - advokatus, elgėsi nepateisinamai agresyviai buvusios darbuotojos atžvilgiu, reikÅ¡damas šį ieÅ¡kinį, kuris prieÅ¡tarauja ieÅ¡kinio dalyko teisinio reglamentavimo turiniui.

Pažymėjo, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos darbuotojų naudai. Nurodė, kad ieÅ¡kovės pateikti dokumentai prie ieÅ¡kinio pateikto Darbo ginčų komisijai yra be atsakovės parašų (darbo sutarties priedai), todėl tai patvirtina aplinkybes, kad ieÅ¡kovė vengia vykdyti savo kaip darbdavio pareigas darbuotojo atžvilgiu, piktnaudžiauja savo kaip stipriosios darbo teisinių santykių Å¡alies padėtimi. Nurodo, kad Klaipėdos DGK 2022 m. gegužės 31 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-115-8794/2022 yra teisėtas ir nėra jokio pagrindo jį naikinti.

PraÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti pilna apimti kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės UAB "G" atstovas advokatas J. P., palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė jį tenkinti pilnai ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovė kreipdamasi į DGK prašė jos negrÄ Å¾inti į darbÄ . DGK taip ir padarė, bei priteisė atsakovei kompensacijÄ už pravaikÅ¡tos laikÄ nuo priėmimo į darbÄ dienos ir nuo DGK sprendimo priėmimo dienos. Pažymėjo, kad tokiais atvejais pirma nuostata yra siekiama apsaugoti darbuotojÄ nuo pareigų netekimo, kita nuostata yra darbdaviui skatinti greičiau įvykdyti sprendimÄ .

Tačiau Å¡ioje situacijoje darbdavys nepiktnaudžiavo savo teisėmis ir laikėsi pareigos įvykdyti DGK sprendimÄ . Taigi mano, kad nuostata priteisti kompensacijÄ už pravaikÅ¡tos laikÄ nuo sprendimo priėmimo dienos priimta nesilaikant darbo teisės principų, bei prieÅ¡taraujant teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams. Mano, kad toks reikalavimas darbdaviui, kuris nežino apie sprendimo turinį ir jo įvykdymo terminus yra neteisėtas. Dėl ko darbdavys laiku neįvykdė sprendimo dalies, paaiÅ¡kino, kad tai neturi reikÅ¡mės ir yra ne Å¡ios bylos dalykas.

Prašė teismo suformuoti praktikÄ , į kuriÄ galėtų atsižvelgti ir darbo ginčų komisijos priimdamos sprendimus ateityje. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės UAB "G" atstovė N. D., palaikė ieÅ¡kinį ir ieÅ¡kovės atstovo iÅ¡sakytÄ pozicijÄ . PaaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei buvo siurprizinė situacija, kai po 10 dienų po sprendimo priėmimo sužinojo, kad darbuotojai reikia mokėti kompensacijÄ nuo sprendimo priėmimo dienos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ iki sprendimo įvykdymo dienos.

Po to kai sužinojo sprendimo turinį, praėjo dar kažkiek laiko, nes ieÅ¡kovė aiÅ¡kinosi situacijÄ ir savo teises su advokatais, buhalteriais. Mano, kad ieÅ¡kovės teisės yra pažeistos, nes sprendimas nebuvo iÅ¡ karto pavieÅ¡intas. Todėl ieÅ¡kovė ne dėl savo kaltės turi sumokėti nepagrįstÄ kompensacijÄ ir tai yra neteisinga. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sÄ jungos teisininkas J. V. P, su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kinys absoliučiai nepagrįstas, prieÅ¡tarauja imperatyvioms DK nuostatoms, o ieÅ¡kovė bando paneigti suformuotÄ DGK praktikÄ . Akcentavo, kad darbo bylų nagrinėjimo ypatumai yra Å¡iek tiek kitokie nei paprastų civilinių bylų, nes jose teismas turi daugiau teisių bÅ«ti aktyvus. Å alių padėtis darbo ginče nelygiavertė, o ginčo baigtis dažniausiai susijusi su darbuotojo ir jo Å¡eimos pragyvenimo Å¡altiniu, todėl nagrinėjant tokias bylas visi neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami silpnesniosios Å¡alies - darbuotojo naudai.

Nagrinėjamu atveju sprendimo dalis, kuri yra apskųsta yra skubaus vykdymo ir ieÅ¡kovė bÅ«dama profesionaliu darbdaviu turėjo bÅ«ti susipažinusi ir žinoti darbo bylų nagrinėjimo ir DGK sprendimų paskelbimo terminus. Pabrėžė, kad DK 228 str. 2 d. bei 5 d. nustatyta, kad DGK sprendimÄ priima bylos nagrinėjimo dienÄ posėdžio metu, jis per penkias darbo dienas iÅ¡dėstomas raÅ¡tu ir įteikiamas darbo ginčo Å¡alims per deÅ¡imt darbo dienų nuo jo priėmimo dienos. Todėl komisija priimdama sprendimÄ ir jį paskelbdama nepažeidė jokių įstatyme nustatytų terminų ir laikėsi imperatyvių normų.

Teisme taip pat sprendimai yra paskelbiami praėjus kažkiek laiko po posėdžio dienos. Pažymėjo, kad DGK nesugebėtų posėdžio dienÄ nurodyti sprendimo paskelbiant visas priteistinas sumas, nes komisijoje yra ne vienas asmuo, be to reikia atlikti tam tikrus skaičiavimus. Sutiko, kad minėta DK norma darbdaviui nėra naudinga, tačiau toks yra imperatyvus teisinis reglamentavimas. Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta kad ieÅ¡kovė UAB "G" ir atsakovė L. V. 2020-09-11 sudarė Darbo sutartį Nr.

32. Darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojai - 1581,91 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Numatyta, kad darbuotojai gali bÅ«ti mokami priedai bei premijos atskiru darbdavio sprendimu. IeÅ¡kovė nuo 2021-12-29 iki 2022-02-18 buvo laikinai nedarbinga dėl ligos. Darbuotojai, gavus praneÅ¡imÄ dėl ligos iÅ¡mokos paskaičiavimo, paaiÅ¡kėjo faktas, kad darbdavys neiÅ¡mokėjo jai priklausančio darbo užmokesčio dalies. Darbuotoja pateikė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 56 str. 1 d. 2 p., tačiau darbdavys delsė pateikti konstruktyvius atsakymus dėl ginčo baigimo taikos sutartimi.

Darbdavys įstatymų nustatyta tvarka neįformino darbo sutarties pasibaigimo. Darbuotoja apie darbo santykių pabaigÄ sužinojo 2022-04-12 susipažinusi su iÅ¡ Sodros gautu „informaciniu praneÅ¡imu“ apie tai, kad ,,UAB "G“ pateikė informacijÄ darbo ir valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ nuo 2022-03-28. L. V. kreipėsi į DGK dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir sumų, susijusių su darbo santykiais, iÅ¡ieÅ¡kojimo, praÅ¡ydama pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. neteisėtu ir nepagrįstu, į darbÄ negrÄ Å¾inti ir taikyti DK 218 str. 4 dalyje numatytas teisines pasekmes, t. y. atleisti jÄ iÅ¡ darbo Komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ ; bei atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ iÅ¡mokėti: su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas laikotarpiu nuo 2021-09-01 iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos ir DK 147 str. 1 d. numatytus delspinigius; pateikti VSDFV prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintÄ informacijÄ apie L.

V. laikotarpiu nuo 2021-09-01 iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos apskaičiuotas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas; iÅ¡mokėti dviejų vidutinio darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (DK 56 str. 2 d.); iÅ¡mokėti visas priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbo sutartį (DK 141 str.). Darbo ginčų komisija 2022-05-31 sprendimu darbo byloje Nr. APS-115-8794/2022 ieÅ¡kovės (Å¡ioje byloje atsakovės) praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies: pripažino kad ieÅ¡kovė L.

V. atsakovės UAB „G“ iÅ¡ darbo nuo 2022-03-28 DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atleista buvo neteisėtai; nustatė, kad darbo sutartis tarp L. V. ir atsakovės UAB „G“ nutraukta Komisijos sprendimu pagal DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo data laikant Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienÄ , nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „G“ ieÅ¡kovei L. V. 3272,85 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2022-03-28) iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos (2022-05-31), o nuo 2022-06-01 iÅ¡ieÅ¡koti po 72,73 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023-03-28; iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „G“ L.

V. 466,35 Eur (neatskaičius mokesčių) atostoginių ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir nurodyta sprendimÄ Å¡ioje dalyje vykdyti skubiai. Kitoje dalyje L. V. praÅ¡ymÄ atmetė. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje nesutinka su Darbo ginčo komisijos priimto sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta nuo 2022-06-01 iÅ¡ieÅ¡koti po 72,73 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ iki sprendimo įvykdymo dienos.

Tai yra ieÅ¡kovė nesutinka su terminu nuo kurio nuspręsta skaičiuoti sumÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir mano, kad atsakovė neturi reikalavimo teisės į 727,30 Eur (neatskaičius mokesčių) sumÄ , kuri jai priteista iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „G“ kaip vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo 2022-06-01 iki sprendimo gavimo ir sužinojimo apie jo turinį dienos 2022-06-14, nes mano, kad Å¡i suma jai buvo paskirta nepagrįstai.

Tačiau ieÅ¡kovė nereiÅ¡kia reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022-05-31 sprendimo darbo byloje Nr. APS-115-8794/2022 visos dalies, kuria nuspręsta nuo 2022-06-01 iÅ¡ieÅ¡koti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ iki sprendimo įvykdymo dienos, t. y. iÅ¡ esmės nelaiko Å¡io reikalavimų dalies nepagrįstos ir neteisėtos, tik kelia klausimÄ dėl termino skaičiavimo pagrįstumo.

Pirmiausia teismas pasisako dėl netinkamos ieškinio reikalavimo formuluotės, atsižvelgtina į tai, kad vadovaujantis DK 231 straipsnio 4 dalimi darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, todėl tokio prašymo patenkinimas prieštarautų DK 231 straipsnio 4 daliai. Tai reiškia, jog teismas, gavęs darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta. Darbo ginčų komisija yra ikiteisminė institucija, kuri sprendžia ginčus tarp darbo teisinių santykių subjektų, jos sprendimai įsiteisėja dalyje, kurioje nėra ginčo tarp šalių ir kuri nesusijusi su ginčijama dalimi (DK 229 straipsnio 2 dalis).

Darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo klausimas yra nagrinėjamas darbo bylos aplinkybių kontekste, tuo tarpu sprendimo priėmimo teisėtumo klausimas nėra teisminio nagrinėjimo objektas, todėl negali būti nei bylos nagrinėjimo pagrindu ar dalyku, taip pat nei ieškinio reikalavimu darbo byloje. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-115-8794/2022 dalį tikslintinas ir spręstina dėl su darbo teisiniais santykiais priteistinų sumų pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-248/2019, 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-248/2019).

Å ioje byloje ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ir nurodo, kad DGK sprendimas pasiraÅ¡ytas ir ieÅ¡kovei įteiktas tik 2022-06-14, todėl nepagrįstai darbo ginčų komisija priteisė ieÅ¡kovei nuo sprendimo priėmimo dienos mokėti tam tikras sumas už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ atsakovei, t. y. Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykÄ sudaro darbo ginčų komisijoje priteistų sumų pagrįstumas. Darbo kodekso 230 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymÄ , nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas jam įsiteisėjus, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi bÅ«ti įvykdyti skubiai.

Pagal DK 229 straipsnio 1 dalį darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus Å¡io kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui terminui, jeigu nė viena Å¡alis jo metu nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio teisme. Jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iÅ¡ dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (DK 229 straipsnio 2 dalis). DK 231 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje darbo ginčo nagrinėjimÄ teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimÄ atsisakyti atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės, darbo ginčo Å¡alis per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.

Nagrinėjamu atveju priteista ginčijama suma yra dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu pasekmė. DGK nustačiusi, kad atsakovė neteisėtai buvo atleista iÅ¡ darbo DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu, nusprendė, kad yra pagrindas taikyti DK 218 str. nuostatas. DK 218 str. 4 d. numatyta, jog jeigu darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, arba kai darbuotojo negrÄ Å¾inti praÅ¡o darbdavys, darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisia iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. L. V. byloje prašė negrÄ Å¾inti jos į darbÄ . Ä®vertinus darbo santykių nutraukimo aplinkybes bei Å¡alių elgesį, DGK sprendė, kad atsakovės grÄ Å¾inti į darbÄ nėra galimybės, nes jai gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, todėl jos teisėms ir teisėtiems interesams ginti buvo taikomas alternatyvus teisių gynimo bÅ«das, nustatytas DK 218 str. 4 d.

Remiantis apskaičiuotu atsakovės darbo dienos VDU dydžiu 2022 m. kovo mėn. (t.y. darbo santykių nutraukimo metu) (72,73 Eur neatskaičius mokesčių), apskaičiuota, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteistina 3272,85 Eur (72,73 Eur/d.d. x 45 d.d.) (neatskaičius mokesčių) kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, 2022-03-28, iki sprendimo priėmimo dienos, 2022-05-31, ir po 72,73 Eur per darbo dienÄ (neatskaičius mokesčių) nuo 2022-06-01 iki Komisijos sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023-03-28.

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visumÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovai nurodė, kad Å¡ioje situacijoje darbdavys nepiktnaudžiavo savo teisėmis ir laikėsi pareigos įvykdyti DGK sprendimÄ .

Todėl priteista kompensacijÄ už pravaikÅ¡tos laikÄ nuo sprendimo priėmimo dienos priimta nesilaikant darbo teisės principų, bei prieÅ¡taraujant teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams. Mano, ieÅ¡kovės teisės yra pažeistos, nes sprendimas nebuvo iÅ¡ karto pavieÅ¡intas. Po 10 dienų sužinojus, kad darbuotojai reikia mokėti kompensacijÄ nuo sprendimo priėmimo dienos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ iki sprendimo įvykdymo dienos, dar teko aiÅ¡kintis situacijÄ su advokatais, buhalteriais.

Mano, kad toks reikalavimas darbdaviui, kuris nežino apie sprendimo turinį ir jo įvykdymo terminus yra neteisėtas ir neteisingas, nes terminÄ sumokėti kompensacijÄ praleido ne dėl savo kaltės. Tačiau jokių konkrečių aplinkybių ir argumentų, susijusių su tuo, kokias ieÅ¡kovės teises ir kokiu bÅ«du pažeidė buvusi darbuotoja L. V., nenurodė. Å iuo atveju sutiktina su ieÅ¡kovės teiginiu, kad priteista kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį yra siekiama darbdavį skatinti greičiau įvykdyti sprendimÄ .

IeÅ¡kovė 2022 m. gegužės 31 d. darbo ginčų komisijos sprendimÄ Ä¯vykdė tik 2022 m. birželio 27 d., t. y. praėjus 27 dienoms nuo skubiai vykdytinos sprendimo dalies priėmimo. SprendimÄ darbo ginčų Å¡alims įteikė per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos (DK 228 str. 5 d.) 2022 m. birželio 14 d., tačiau jame nustatytÄ prievolę dėl vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo darbuotojai už pravaikÅ¡tos laikÄ atliko tik praėjus 13 dienų nuo sprendimo įteikimo jai dienos.

Skubiai vykdytino sprendimo sÄ voka yra iÅ¡plėtota teismų praktikoje, kuri taikytina ir nagrinėjant šį ginÄÄ dėl darbo ginčų komisijos priimto sprendimo skubiai vykdytinos dalies. Lietuvos apeliacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 283 straipsnio 1 dalies normÄ yra konstatavęs, kad skubaus teismo procesinių sprendimų vykdymo institutas yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendrosios taisyklės, kad visiems asmenims privalomi ir vykdytini yra tik įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys ar įsakymai (CPK 18 straipsnis).

Pagal įstatyme formuluojamas sÄ lygas skiriami privalomas ir fakultatyvus leidimai skubiai vykdyti teismo sprendimÄ ar nutartį. Privalomo skubaus vykdymo atveju teismas turi pareigÄ Ä¯statyme tiesiogiai įvardytus sprendimus ar nutartis nukreipti vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnis), o kitais atvejais, t. y. fakultatyviais, teismas sprendžia dėl leidimo teismo sprendimÄ ar nutartį vykdyti skubiai suteikimo atsižvelgdamas į konkrečios bylos situacijÄ (CPK 283 straipsnis). Skubus neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių vykdymas pagrįstas siekiu užtikrinti silpnesnių ginčo Å¡alių socialinių interesų apsaugÄ , taip pat užkirsti keliÄ didelės žalos iÅ¡ieÅ¡kotojui padarymui ar teismo sprendimo, nutarties tapimui neįvykdomais ar sunkiai įvykdomais, kai tÄ gali sukelti delsimas juos vykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-381/2015).

Tai gi, ieÅ¡kovė gavusi skubiai vykdytinÄ sprendimÄ (t. y. jo dalį), jo nevykdė, nors tÄ daryti privalėjo. Pažymėtina, kad 2022 m. gegužės 31 d. vykusiame darbo bylos Nr. APS-115-8794/2022 nagrinėjimo posėdyje, neabejotinai žodžiu nurodyta buvo, kad Darbo ginčų komisija sprendimÄ priima bylos nagrinėjimo dienÄ posėdžio metu. Sprendimas per penkias darbo dienas iÅ¡dėstomas raÅ¡tu ir jį pasiraÅ¡o darbo ginčų komisijos pirmininkas. Sprendimas įteikiamas darbo ginčo Å¡alims per deÅ¡imt darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.

Tokia informacija yra nurodoma visų darbo bylų nagrinėjimo posėdžiuose Darbo ginčų komisijose. Å ioje darbo byloje ieÅ¡kovė UAB „G“ bÅ«dama profesionaliu verslu ir darbuotojų samdymu užsiimančiu juridiniu asmeniu, profesionaliu darbdaviu yra laikytina neabejotinai stipresniÄ ja darbo santykių, bei su darbuotoju kilusio ginčo Å¡alimi, kuriai turi bÅ«ti taikomi aukÅ¡tesni veiklos standartai. Tačiau ieÅ¡kovės įsitikinimu, jos teisės yra pažeistos, nes Klaipėdos DGK nesilaikė DK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytos imperatyvios pareigos informuoti ginčo Å¡alis kokia apimtimi tenkinamas atsakovės reikalavimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , kad kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ â€“ viena iÅ¡ įstatymo nustatytų darbuotojo garantijų, atliekančių socialinę funkcijÄ (saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo). Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad DK 218 straipsnyje nustatytos iÅ¡mokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo negautas lėšas. Kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , mokėtina neteisėtai iÅ¡ darbo atleistam darbuotojui, užtikrina dėl neteisėtų darbdavio veiksmų negautų pragyvenimui bÅ«tinų lėšų kompensavimÄ ; todėl pripažįstama, kad ji bÅ«tų adekvati, kompensavimas turi bÅ«ti proporcingas nukentėjusios Å¡alies (darbuotojo) patirtiems netekimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011).

DK įtvirtintas reikalavimas darbdaviui iÅ¡mokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo susidariusį priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį kasacinio teismo praktikoje taip pat vertinamas kaip įstatyme nustatyti neigiamo pobÅ«džio turtiniai padariniai (sankcija), taikytini darbdaviui už neteisėtus veiksmus prieÅ¡ darbuotojÄ (pvz., darbuotojo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atvejais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 17 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-5/2012).

Taip siekiama prevenciÅ¡kai veikti darbdavius, kad jie neteisėtai neatleistų darbuotojų, įvertintų galimus savo neteisėtų veiksmų neigiamus padarinius. IÅ¡mokų už priverstinį pravaikÅ¡tos laikotarpį kvalifikavimas sankcija darbdaviui už padarytÄ darbo teisės normų pažeidimÄ nepaneigia tokių iÅ¡mokų kompensuojamojo pobÅ«džio ir jų atliekamos socialinės funkcijos, nes kasacinio teismo nuosekliai nurodoma, kad DK 218 (sena redakcija DK 297) straipsnio taikymas turi bÅ«ti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012); sankcijos dydis turi bÅ«ti adekvatus pažeidimo pobÅ«džiui ir jo padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2012).

Taigi iÅ¡mokÄ vertinant kaip kompensacijÄ darbuotojui ir sankcijÄ darbdaviui akcentuojamas ne Å¡io nubaudimas, tačiau visas atvejais vertinamas iÅ¡mokos proporcingumas pažeidimo pobÅ«džiui ir jo padariniams, adekvatumas darbuotojo netekimams. Kaip minėta aptariama kompensacija atlieka socialinę funkcijÄ , saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciÅ¡kai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Ä®statyme įtvirtintas darbuotojo teisėtas lÅ«kestis gauti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas (DK 218 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigÄ sumokėti su darbo santykiais susietas iÅ¡mokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų bÅ«ti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo praradimus darbuotojui ir kartu bÅ«ti proporcinga suvaržymo priemonė (sankcija) darbdaviui.

Galiojant teisės principui ignorantia legis neminem excusat (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės), preziumuojama, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, jam turi bÅ«ti žinomi jo priimamų sprendimų teisiniai padariniai, jis turi įvertinti priimamų sprendimų rizikÄ . Dėl to už darbdavio veiksmų padarinius pagal įstatymÄ yra atsakingas pats darbdavys. Tai reiÅ¡kia, kad už neteisėtus veiksmus prieÅ¡ darbuotojÄ (pvz., darbuotojo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atvejais) darbdaviui taikytini įstatyme nustatyti neigiamo pobÅ«džio turtiniai padariniai, t. y.

DK įtvirtintas reikalavimas darbdaviui iÅ¡mokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo susidariusį priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-545/2010). Teismas laiko reikÅ¡minga tÄ aplinkybe, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė neteisėtai atleido atsakovę, taip pat, kad atsakovės pažeistos teisės turi bÅ«ti ginamos DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytu bÅ«du, pagal kurį apskaičiuotinas ir priteistinas priklausančio vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį kompensacijos dydis.

Å ioje normoje nustatyto dydžio kompensacijos mažinimas galėtų bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡ku, kad priteistos kompensacijos dydis aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, yra iÅ¡ esmės neproporcingas arba sukelia sunkių neigiamų padarinių. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovei buvo pareiga leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti atsakovei priteistos kompensacijos neproporcingumÄ , ar sukeltus sunkius neigiamus padarinius, pripažintina, kad ieÅ¡kovės atstovų paaiÅ¡kinimai, pateikti raÅ¡ytiniai duomenys nėra pakankami, kad bÅ«tų teisinis pagrindas nepriteisti atsakovei, kaip darbuotojai, kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių iÅ¡mokų, todėl ieÅ¡kinys atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad byloje nebuvo ginčo dėl darbo ginčų komisijoje priteistų sumų dydžio, t. y. iÅ¡ esmės ginčas buvo keliamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ skaičiavimo terminų. Dėl Å¡ios aplinkybės teismas nepasisako ir nedetalizuoja priteistinų sumų pagrįstumo ir atitikimo teisės aktų reikalavimams. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas nesprendžiamas. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl jos iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymas Nr. 1R-19/1K-2). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieškinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus. Teisėjas Erikas Jurgutis