2022-05-11 Nr. AB-11943-3-62-3-02266-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1455-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02266-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo laikomas Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas) netinkamomis sąlygomis. Nevykdydamas nurodymo eiti gyventi į jam paskirtą būrį dėl grėsmės savo gyvybei, pareiškėjas Alytaus PN buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas (toliau – ir KTP), kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Gyvenamojo ploto normą dar labiau mažino kamerose esantis inventorius. Kamerų sanitariniai mazgai buvo netinkami įrengti, juose nebuvo užtikrinamas privatumas. Į dušą buvo vedamas kartu su kitais nuteistaisiais, dušinėje maudymosi kabinose nebuvo įrengta užuolaidų, persirengti reikėdavo bendroje rūbinėje, dėl to buvo pažeistas jo privatumas. Dušinės duryse buvo įrengta stebėjimo anga, per kurią jį stebėdavo pareigūnai. Norint išeiti iš dušo, tekdavo ilgai belsti į duris, nes dušinėje nebuvo pagalbos iškvietimo mygtuko. Dušinė neatitiko higienos ir sanitarinių reikalavimų, be to, dušinėje nebuvo šampūno (skysto muilo).

3. Pareiškėjas teigė, kad šalia kamerų tipo patalpų pastato esantis Sveikatos priežiūros tarnybos pastato stogas uždengtas šiferio danga, dėl to susilpnėjo jo regėjimas. Kamerose nebuvo įrengta iškvietimo mygtukų, todėl taip nebuvo užtikrinamas saugumas. Pareigūnai iš pareiškėjo tyčiojosi. Nebuvo suteikta galimybė paskambinti savo dukrai. Pareiškėjas dėl patirtų traumų kreipėsi medicininės pagalbos, bet jos negavo, taip pat negavo tinkamo gydymo bei priežiūros. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė psichologinius ir fizinius nepatogumus.

4. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinama. Pareiškėjas sistemingai nevykdė Alytaus PN administracijos nurodymų eiti gyventi į jam paskirtą būrį, konkrečių priežasčių dėl tokio savo elgesio nenurodė, todėl N. I. buvo skiriamos drausminės nuobaudos – perkėlimas į kamerų tipo patalpas.

6. Paaiškino, kad Alytaus PN dušinės yra atskirtos sienelėmis. Kamerose sanitariniai mazgai įrengti tinkamai, tam kamerose yra atskiros patalpėlės su durimis, apšvietimu, oro ventiliavimo sistema ir tvarkingais sanitariniais įrenginiais, todėl privatumas naudojantis sanitariniais mazgais buvo pilnai užtikrinamas. Pareigūnai vykdydami savo funkcijas nepažeidinėjo nuteistųjų privatumo. Nurodė, kad neturi duomenų, jog 2019 m. liepos 31 d., po to 2019 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas dėl medicininės paslaugos suteikimo būtų kreipęsis į pareigūnus dirbusius kamerų tipo patalpose, todėl Alytaus PN neturėjo galimybės pareiškėjui suteikti medicininės pagalbos. Nuteistieji, kurie yra laikomi KTP, kuomet jų prašymu pareigūnas užregistruoja pas gydytojus, gauna kvietimus (talonus) tam tikru laiku konsultacijai. Nuteistieji, turintys kvietimus pas gydytojus, prieš numatytą vizitą apie tai informuoja kamerų tipo patalpose dirbantį pareigūną, kuris palydi juos pas gydytoją. Alytaus PN neturi duomenų, dėl kokių priežasčių pareiškėjas 2019 m. lapkričio 8 d. nebuvo atvestas iš KTP pas vidaus ligų gydytoją. Alytaus PN neturi duomenų, kad kurie nors pareigūnai 2019 m. lapkričio 8 d., dirbę KTP, netinkamai vykdė jiems pavestas funkcijas, todėl nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis buvo tyčia nenuvestas pas vidaus ligų gydytoją. Alytaus PN administracija neturi duomenų apie pareiškėjo prašymus dėl medicininės pagalbos suteikimo.

7. Atsakovo atstovas dėl dušinių įrengimo KTP nurodė, kad dušinės pagal poreikį buvo aprūpinamos šampūnu (skystu muilu). Pareiškėjas turimais duomenimis nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmeninį sąskaitą, todėl šampūno (skysto muilo) galėjo įsigyti ir pats. KTP dušinėse nėra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, nes jos įrengimo nenumato jokie teisės aktai.

8. Atsakovo atstovas paaiškino, kad asbestine danga dengtų bendrabučių (gyvenamų pastatų) stogų Alytaus PN nėra. Jei pataisos namų pastatų stogai ir būtų padengti šiferio plokštėmis, kurių sudėtyje yra asbesto, asbesto dulkės atsiranda tik ardant, remontuojant plokštėmis dengtą stogą.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo N. I. skundą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu nutraukė pareiškėjo skundo dalį dėl kameros Nr. 25 ploto pažeidimų; paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl teiginių, kad dėl grėsmės savo gyvybei jis atsisakydavo eiti gyventi į jam paskirtą būrį, kad kamerose nebuvo įrengta iškvietimo mygtukų, kad pareigūnai iš jo tyčiodavosi, kad norint išeiti iš dušo ilgai tenka belsti į duris, kad jam nebuvo suteikta teisė paskambinti savo dukrai. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeitė, tai yra panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neužtikrinant jam privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, nesuteiktų medicininių paslaugų, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita teismo sprendimo dalis palikta nepakeista.

12. Teismas nurodė, kad šios bylos ginčo dalykas – pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl galbūt neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais kamerose Nr. 11, 12, 43, netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo ir medicininių paslaugų nesuteikimo Alytaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl sanitarinių mazgų įrengimo ir privatumo juose neužtikrinimo nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galiojo iki 2020 m. gruodžio 22 d.) 16.5 punkte nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

14. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad kamerose sanitariniai mazgai įrengti tinkamai, tam kamerose yra atskiros patalpėlės su durimis, apšvietimu, oro ventiliavimo sistema ir tvarkingais sanitariniais įrenginiais, todėl privatumas naudojantis sanitariniais mazgais buvo pilnai užtikrinamas. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti atsakovo atstovo atsiliepime aptariamu aspektu nurodytais argumentais, kadangi juos pilnai patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktas Nr. (1-12 15.4.8), kuriame konstatuota, jog sanitariniai mazgai techniškai tvarkingi, juose nenustatyta jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų. Be to, iš fotonuotraukų matyti, kad sanitarinis mazgas kamerose Nr. 11, 12, 43 yra atskiroje izoliuotoje patalpoje, kurioje yra sanitariniai įrenginiai ir veikiantis apšvietimas. Teismas nenustatė pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo, todėl sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su kamerų sanitarinių mazgų įrengimu bei privatumo pažeidimu.

15. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl medicininių paslaugų jam nesuteikimo, teismas nurodė, kad tai nėra administracinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo nagrinėjimo dalykas. Teisinius santykius dėl iš sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kilusios žalos atlyginimo reguliuoja civilinės teisės normos, todėl ginčai dėl žalos, patirtos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų net ir įkalinimo įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1162-525/2018). Administraciniuose teismuose nagrinėjami skundai tuo aspektu, ar kalinimo įstaigos administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, užtikrino nuteistajam galimybę pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis pagal nustatytą tvarką.

16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-195/1R-76 „Dėl Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (galiojo iki 2019 m. spalio 9 d.) 2 ir 3 punktai nustato, kad suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrai užtikrinti laisvės atėmimo vietose veikia asmens sveikatos priežiūros tarnybos (skyriai), kuriose yra teikiamos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. BVK 174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą.

17. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus rašto galima daryti prielaidą, kad pareiškėjas skundžiasi dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų 2019 m. liepos 30 d., 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugpjūčio 1 d., bei 2019 m. lapkričio 8 d.

18. Teismas pažymėjo, kad Alytaus PN 2019 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. 363-1441 ir 2019 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. 363-1444 nurodoma, jog pareiškėjas traumą patyrė KTP pastate, kuris yra visiškai šalia sveikatos priežiūros skyriaus. Tad pareiškėjas iškart galėjo ateiti į sveikatos priežiūros skyrių, ką ir padarė, tik šiek tiek vėliau. Pirmoji pagalba pareiškėjui buvo suteikta, taip pat pasiūlyta galimybė vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę tolimesniam ištyrimui, tačiau pareiškėjas vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atsisakė. Pagalbinę priemonę judėjimui pareiškėjas galėjo gauti tą pačią dieną sveikatos priežiūros skyriuje, bet tokio noro nepareiškė. Prašymo dėl tolesnio gydymo iš pareiškėjo Alytaus PN negavo. Teismas nurodė, kad abejoti Alytaus PN 2019 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 363-1441 ir 2019 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 363-1444 neturi jokio pagrindo, juose nurodytą informaciją iš esmės patvirtina paties pareiškėjo skundas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, kuriame nurodoma, jog 2019 m. liepos 30 d. pareiškėjas buvo nuvestas į sveikatos priežiūros skyrių, kur jam buvo suteikta būtinoji pagalba. Be to, Alytaus PN 2019 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. 363-1441 ir 2019 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. 363-1444 teisingumą patvirtina pareigūnų R. A. ir V. Z. pranešimai, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 1 d. jiems dėl savo sveikatos būklės nesiskundė, apie tai, jog yra tą dieną užregistruotas pas gydytoją jų neinformavo, taip pat pareigūnas V. Z. pažymėjo, kad pareiškėjas jam nepateikė prašymo išduoti ramentus.

19. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad 2019 m. liepos 30 d. pareiškėjui reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos Alytaus PN, tai atitinka BVK 174 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą. Jokių duomenų, kad pareiškėjas kreiptųsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų ar ramentų išdavimo 2019 m. liepos 31 d. ir 2019 m. rugpjūčio 1 d., bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, be to, šią aplinkybę taip pat paneigia pareiškėjo sveikatos istorija, kurioje nėra įrašų dėl pareiškėjo neįvykusių konsultacijų pas gydytoją 2019 m. liepos 31 d. ir 2019 m. rugpjūčio 1 d.

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovas nurodė, jog nuteistieji, kurie yra laikomi kamerų tipo patalpose, kuomet jų prašymu pareigūnas užregistruoja pas medikus, gauna kvietimus (talonus) tam tikru laiku konsultacijai pas gydytojus. Nuteistieji, turintys kvietimus, prieš numatytą vizitą apie tai informuoja kamerų tipo patalpose dirbantį pareigūną, kuris palydi juos pas gydytojus. Alytaus PN neturi duomenų, dėl kokių priežasčių pareiškėjas 2019 m. lapkričio 8 d. nebuvo atvestas iš KTP pas vidaus ligų gydytoją. Alytaus PN neturi duomenų, kad kurie nors pareigūnai 2019 m. lapkričio 8 d., dirbę KTP, netinkamai vykdė jiems pavestas funkcijas, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis buvo tyčia nenuvestas pas vidaus ligų gydytoją. Teismas nurodė, kad abejoti tokiais Alytaus PN paaiškinimais neturi jokio pagrindo, nes iš pareigūnų P. K. ir V. Z. pranešimų matyti, jog pareiškėjas apie tai, kad 2019 m. lapkričio 8 d. buvo užregistruotas pas gydytoją, jų neinformavo.

21. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu.

22. Teismas pažymėjo, kad ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. 23. Pareiškėjas N. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regiono apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 24 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės 1 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino skundo argumentus, bylos faktines aplinkybes, neatsižvelgė tiek į nacionalinių teismų, tiek į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką. Neatsižvelgė į pateiktą atsikirtimą ir nevertino jame nurodytų argumentų bei pateiktų įrodymų, Visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento išvadų.

25. Pareiškėjas teigia, kad kameroje Nr. 11 buvo metalinių konstrukcijų liekanų grindyse, į kurias pareiškėjas ne kartą buvo susižeidęs, tačiau jokios medicininės pagalbos negavo. Sanitariniuose mazguose visose kamerose sanitariniai mazgai tupimi, surūdiję ir nehigieniški, todėl, patyręs traumą, negalėjo jais tinkamai pasinaudoti. Lovos ir kitas inventorius sulūžę, todėl negalėjo tinkamai išsimiegoti. Be to, po patirtos traumos negavo vaistų nuo skausmo.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde cituoja EŽTT praktiką, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktus išaiškinimus dėl žmogaus teisių ir laisvių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir pan.

27. Pareiškėjas nurodo, kad dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų patyrė orumo pažeminimą, nepatogumus, kančias. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes bei analizuoti atsakovo veiksmus teisėtumo prasme. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

28. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

29. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti teismui, kuriuos teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

30. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Alytaus PN veiksmais, savo galbūt pažeistas teises turėjo teisę ginti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. skųsti pareigūnų veiksmus BVK nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktų reikalavimų atitinkančių kalinimo sąlygų, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d., atlyginimo.

32. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimas buvo pakeistas, panaikinta sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neužtikrinant jam privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, nesuteiktų medicininių paslaugų, ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita teismo sprendimo dalis palikta nepakeista.

33. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjo pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. Alytaus PN kamerose Nr. 11, Nr. 12 ir Nr. 43 netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais bei nebuvo suteiktos medicininės paslaugos.

34. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs nurodytus pareiškėjo skundo argumentus dėl minėtų pažeidimų, atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė Alytaus PN neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, todėl skundą atmetė.

35. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino skundo argumentus, bylos faktines aplinkybes, neatsižvelgė į nacionalinių teismų ir EŽTT formuojamą praktiką, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktą atsikirtimą ir nevertino jame nurodytų argumentų bei pateiktų įrodymų, todėl prašo jam priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

36. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas.

37. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo rašytinius įrodymus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodo, dėl kokių svarbių priežasčių prie apeliacinio skundo pateikti įrodymai nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme arba kodėl jų pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinės instancijos teisme, papildomai pateikti įrodymai, kurie nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebus vertinami.

38. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos tikėtinos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo skunde, apeliaciniame skunde ir atsakovo atsiliepime į skundą bei į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pareiškėjo teisių į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimų, susijusių su sanitarinių mazgų kamerose Nr. 11, Nr. 12 ir Nr. 43 įrengimu, privatumo neužtikrinimu bei medicininių paslaugų nesuteikimu, ir motyvuotai sprendė, kad pareiškėjo teisės minėtais aspektais nebuvo pažeistos, todėl pagrįstai nenustatė Alytaus PN neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nurodytais aspektais yra nepagrįsti.

40. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs aplinkybių, kad kameroje Nr. 11 buvo metalinių konstrukcijų liekanų grindyse, į kurias pareiškėjas ne kartą buvo susižeidęs, tačiau jokios medicininės pagalbos negavo; jog sanitariniuose mazguose visose kamerose sanitariniai įrenginiai tupimi, surūdiję ir nehigieniški, todėl, patyręs traumą, negalėjo jais tinkamai pasinaudoti; lovos ir kitas inventorius sulūžę, todėl negalėjo tinkamai išsimiegoti.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nurodytų pareiškėjo pažeidimų nevertins ir dėl jų nepasisakys.

42. Vertindama pareiškėjo nusiskundimus dėl kamerų tipo patalpose sanitarinių mazgų įrengimo ir privatumo juose neužtikrinimo, teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kokie įrenginiai sanitariniuose mazguose įrengti netinkamai ir kokiu būdu buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Kaip atsiliepime ir papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodė Alytaus PN, kaip matyti ir iš byloje pateiktų įrodymų, kamerose Nr. 11, Nr. 12 ir Nr. 43 sanitariniai mazgai įrengti kaip atskira patalpa su durimis, juose yra įrengtos plautuvės, oro ventiliavimo sistema, apšvietimas, kamerose Nr. 11 ir Nr. 12 tualetai yra tupimi, o kameroje Nr. 43 – sėdimas unitazas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545 pažeidimų dėl sanitarinio mazgo įrengimo kamerų tipo patalpose nenustatė. Kadangi sanitariniai mazgai kamerose įrengti kaip atskira patalpa su durimis, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

43. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčijamu laikotarpiu nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės aptariamu aspektu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas su skundais į Alytaus PN administraciją dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų nesikreipė. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu taip pat nepagrįsti ir atmestini.

44. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su medicininių paslaugų nesuteikimu, teisėjų kolegija pažymi, kad neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei jų vertinimui. Pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, išsamiai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo teisė aptariamu aspektu nebuvo pažeista. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, todėl papildomai nustatytų aplinkybių, susijusių su medicininių paslaugų pareiškėjui teikimu, nekartoja.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad po patirtos traumos negavo vaistų nuo skausmo.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas traumą patyrė kamerų tipo patalpų pastate, kuris yra visiškai šalia sveikatos priežiūros skyriaus, todėl iškart galėjo ateiti į sveikatos priežiūros skyrių, tą jis ir padarė, tik šiek tiek vėliau. Pirmoji pagalba pareiškėjui buvo suteikta, pasiūlyta galimybė vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę tolimesniam ištyrimui, tačiau pareiškėjas atsisakė. Pagalbinę priemonę judėjimui pareiškėjas galėjo gauti tą pačią dieną sveikatos priežiūros skyriuje, tačiau tokio pageidavimo nepareiškė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas pareigūnams dėl sveikatos būklės nesiskundė, duomenų, kad pareiškėjas prašė nuskausminamųjų vaistų, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu nepagrįsti.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo atsikirtime nurodytų aplinkybių.

48. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 22 d. atsikirtime (teisme užregistruotas 2021 m. gruodžio 30 d.) jokių naujų aplinkybių dėl aptariamų pažeidimų nenurodė, tik prašė įvertinti jo pateiktus įrodymus. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų (sanitarinių mazgų įrengimo, privatumo juose neužtikrinimo ir medicininių paslaugų nesuteikimo), ir pagrįstai nenustatė Alytaus PN neteisėtų veiksmų. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas neištyrė, netinkamai ištyrė ar neįvertino byloje pateiktų įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodė, kokių įrodymų pirmosios instancijos teismas neįvertino, netinkamai įvertino ar neištyrė, nenurodė jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Taigi aptariami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini.

49. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. I. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė