2013-07-03 Nr. AB-3237-3-61-3-00682-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-211/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00682-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos 59, 79.2.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – A. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyrius) dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Z. G. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t. II, b. l. 1-2), prašydama priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba) pirmosios instancijos teisme patirtas 3 640 litų bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. II, b. l. 13-16) prašė sumažinti prašomą priteisti 3 640 litų bylinėjimosi išlaidų sumą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartimi (t. II, b. l. 18-20) pareiškėjos Z. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 3 164,80 litus bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. G. skundą įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 29 d., pareiškėja prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo padavė 2012 m. lapkričio 23 d., t. y. nepraleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto keturiolikos dienų termino nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Pabrėžė, jog pareiškėja Z. G. prašo priteisti jai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas, kurias sudaro: 180 litų kelionės iš Kauno į Vilnių ir atgal į tris teismo posėdžius išlaidos, 460 litų išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, 2 400 litų išlaidos už skundo parengimą, 150 litų – už raštų Nacionalinei žemės tarnybai parengimą ir 450 litų – už atstovavimą teisme trijuose teismo posėdžiuose. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintas visiškai, ir vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio nuostatomis, darė išvadą, kad pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos atstovas advokatas Mindaugas Vasiliauskas parengė skundą, dalyvavo 2012 m. birželio 12 d., 2012 m. rugsėjo 24 d., 2012 m. spalio 25 d. posėdžiuose Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kurie truko 148 min., suapvalinus – 150 min.), advokatas parengė Nacionalinei žemės tarnybai 2012 m. vasario 22 d. prašymą dėl duomenų pateikimo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.18, 9 punktais, už atstovavimą teisme priteisė pareiškėjai 300 litų (koeficientas 0,15 x 150/60 val. x 800 litų MMA). Teismas pažymėjo, jog prašoma priteisti suma (2 400 litų) už skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, tačiau už atstovavimą teisme prašoma priteisti suma (450 litų) viršija rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.17 punkte nurodytu maksimalaus advokatui priteistino užmokesčio už kiekvieną užklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus dydis yra 4,8 litų (0,012 x 30/60 val. x 800 litų MMA), todėl pareiškėjos prašoma priteisti suma (150 litų) už 2012 m. vasario 22 d. rašto (prašymo) Nacionalinei žemės tarnybai parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, pareiškėjos skundas tenkintas visiškai, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, Rekomendacijų nuostatomis, darė išvadą, kad pareiškėjai iš atsakovo priteistina 2 704,8 litų (2 400 + 4,8 + 300) už skundo, užklausimo parengimą bei atstovavimą teisme. Pažymėjo, jog pareiškėjai taip pat priteistinos išlaidos, kurias ji patyrė, sumokėdama antstoliui (460 litų) už faktinių aplinkybių konstatavimą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja nepagrindė prašomos priteisti 180 litų kelionės išlaidų iš Kauno į Vilnių ir atgal sumos, nors teismas 2012 m. lapkričio 14 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nurodė, kad pareiškėja turėtų pateikti ne tik patirtų išlaidų detalų paskaičiavimą, bet ir jas pagrįsti (ABTĮ 45 str. 1 d.), todėl šios išlaidos negali būti priteistos.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas konstatavo, jog iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos pareiškėjai priteistina 3 164,80 litų bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu (t. II, b. l. 24-27) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį pakeisti, sumažinant priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėjos 2012 m. vasario 29 d. skunde nurodytos aplinkybės yra aiškios, nereikalaujančios didelių laiko ir pastangų sąnaudų jas analizuojant, byloje pateiktų dokumentų apimtis nėra didelė, o skunde keliami reikalavimai yra tik dėl Nacionalinės žemės tarnybos priimto sprendimo panaikinimo. Mano, jog administracinė byla nelaikytina sudėtinga. Be to, skundas nėra didelės apimties, nėra pateikta išsami teisės aktų analizė, todėl skundo parengimas nereikalavo specialių žinių bei didelių laiko sąnaudų. Pareiškėjos skundas buvo grindžiamas suformuota teismų praktika dėl sprendimų panaikinimo, t. y. skunde nebuvo keliama nauja teisinė problematika.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo bylos aplinkybių pagal visus Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus (t. y. bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų klausimų naujumą ir kt.), todėl teismo priteista 2 400 litų suma už skundo surašymą yra nepagrįstai didelė, nors ir neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto maksimalaus advokatui priteistino užmokesčio už ieškinio ar skundo parengimą dydžio.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjai taip pat priteisė išlaidas, kurias ji patyrė, sumokėdama antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (460 litų). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo” patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 56 punkte nurodyta, jog, kai pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas, priskirtinas bet kuriai iš Instrukcijos 2 lentelėje nurodytų vykdomųjų dokumentų kategorijų, išieškotojo mokėtinų būtinų vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydis nustatomas atsižvelgiant į vykdomojo dokumento kategoriją. Minėtos lentelės 11 eilės numeriu nurodyta 60 litų suma mokama antstoliui už vieną darbo valandą, konstatuojant faktines aplinkybes pagal teismo nurodymą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Pažymi, jog iš 2012 m. spalio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0064/12/43/1 matyti, kad antstolė R. M., vykdydama Z. G. pavedimą konstatuoti faktines aplinkybes, užtruko 2,5 val. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista 460 litų suma už faktinių aplinkybių konstatavimą yra nepagrįstai didelė ir neatitinka Instrukcijos nuostatų.

Pareiškėja Z. G. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai 300 litų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog 2013 m. sausio 3 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priteista suma proporcinga suteiktų paslaugų darbo ir laiko sąnaudoms. Pareiškėja taip pat nurodo, jog ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 litų bylinėjimosi išlaidų dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo.

Pareiškėja nurodo, jog advokato Mindaugo Vasiliausko kontora yra registruota Laisvės al. 59, Kaune, o teismo posėdžiai vyko Vilniaus apygardos administraciniame teisme, vyko trys posėdžiai, į kuriuos turėjo vykti advokatas. Pabrėžia, jog nors Nacionalinė žemės tarnyba teigia, kad administracinė byla buvo nesudėtinga, ginčijamu klausimu yra suformuota teismų praktika, tačiau vien šios aplinkybės nėra vienintelės, į kurias teismas privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos teiginiai nėra pagrįsti konkrečiomis bylos aplinkybėmis (ABTĮ 130 str. 2 d. 6 p.), atsakovas nepateikė įrodymų, jog byla nebuvo itin sudėtinga teisės taikymo prasme, o to ex officio nekonstatavo ir klausimą nagrinėjusi teisėjų kolegija. Nurodo, jog rengiant skundą reikėjo atlikti išsamią teisės aktų, teismų praktikos analizę ir tai reikalavo specialių žinių. Bylos sudėtingumą patvirtina ir pačių atsakovų užimta pozicija viso proceso metu, jog jų priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, kurios atsakovas laikėsi ir nekeitė bylos nagrinėjimo metu.

Pabrėžia, jog Nacionalinė žemės tarnyba teisingai pažymi, kad antstoliui už vieną darbo valandą, konstatuojant faktines aplinkybes pagal teismo nurodymą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo mokama 60 litų suma, tačiau, šiuo atveju faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliktas ne teismo pavedimu. Privačių asmenų prašymu faktines aplinkybes konstatuojančių antstolių darbo įkainiai nėra reglamentuoti teisės aktuose – dėl atlygio kiekvienu atveju susitariama su antstoliu, sudarant paslaugos teikimo sutartį. Paslaugos kaina priklauso nuo antstolio darbo laiko, transporto sąnaudų, nuo pačios užduoties sudėtingumo ir kitų aplinkybių.

IV. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartimi buvo nutarta administracinę bylą Nr. AS858-211/2013 pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – A. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyrius) dėl sprendimo panaikinimo sustabdyti, kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. AS525-201/2013, nes Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėti administracinę bylą Nr. AS525-201/2013, kurioje sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų po bylos užbaigimo, atlyginimo, t. y. kaip ir ar paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, kurios patirtos sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų pagrindinėje byloje atlyginimo, taigi išplėstinės kolegijos išaiškinimas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo aktualus ir šios bylos sprendimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 9 d. priėmė nutartį byloje Nr. AS525-201/2013, po jos paskelbimo atnaujintas ir šios bylos nagrinėjimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Atskirasis skundas atmestinas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį, kuria teismas pareiškėjos Z. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 3 164,80 litus bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija nurodo, jog administracinėje byloje ginčas kyla dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjai nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas ir prašo jas atitinkamai sumažinti.

Atsižvelgianti į tai, kad šios bylos dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo nagrinėjimas buvo sustabdytas siekiant sulaukti išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimo, išplėstinei kolegijai tai padarius 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi byloje AS525-201/2013, šios bylos nagrinėjime mutatis mutandis remtinasi ir išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktais išaiškinimais.

Teisėjų kolegija nurodo, kad dėl kreipimosi į teismą dažnai atsiranda atitinkamos bylinėjimosi išlaidos, kurios vėliau vadovaujantis įtvirtintu reguliavimu yra paskirstomos atitinkamoms proceso šalims. Pažymėtina, jog Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“. Šį principą išreiškia ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pastebėtina, jog pagal ABTĮ 44 straipsnį šalis, dėl kurios priimtas nepalankus sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, kuri neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir kuriai atitinkamai gali tekti atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Žinojimas, kad pralaimėjusi šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, apsaugantį nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Tokiu būdu, be kita ko, yra reguliuojamas byloje dalyvaujančių asmenų elgesys, atgrasoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, skatinamas sąžiningas ir tinkamas materialiųjų teisinių pareigų vykdymas, užtikrinama pagarba teisei (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį byloje Nr. AS525-201/2013).

Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas tenkino visus pareiškėjos reikalavimus, taigi jai turi būti atlyginamos visos turėtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

Pažymėtina, jog administracinis teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio priteisimo, turi atsižvelgti į tai, kad ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato minėtos teisės įgyvendinimo mechanizmą. ABTĮ 45 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo dėl išlaidų atlyginimo priėmimą, įtvirtina, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą ir tokie prašymai, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. G. skundą įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 29 d., pareiškėja prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo padavė 2012 m. lapkričio 23 d., t. y. nepraleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto keturiolikos dienų termino nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Pastebėtina, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, turi nustatyti konkretų išlaidų ryšį su byla ir pripažinti arba atsisakyti pripažinti atitinkamas išlaidas, susijusiomis su administracinės bylos nagrinėjimu.

Teismas, spęsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat į tai, ar procesiniame dokumente, už kurio parengimą yra prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš esmės yra atkartojami argumentai, pateikti pirmosios instancijos teismui, ar kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis ir yra pateikiami argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atliktų atitinkamų aplinkybių aiškinimo ir vertinimo, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai.

Konkrečiai kalbant apie proceso šalių patirtas išlaidas, kurios gali būti priteisiamos iš kitos proceso šalies, pažymėtina, jog ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 6 dalys numato, kad, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas; atstovavimo išlaidas. To paties gali reikalauti atlyginti ir tretieji suinteresuoti asmenys, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos jų teisės (ABTĮ 44 str. 5 d.). Atitinkamai, atsakovas gali reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas; atstovavimo išlaidas (ABTĮ 44 str. 4 ir 6 d.).

Pareiškėja prašė priteisti jai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas, kurias sudaro: 180 litų kelionės iš Kauno į Vilnių ir atgal į tris teismo posėdžius išlaidos, 460 litų išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, 2 400 litų išlaidos už skundo parengimą, 150 litų – už raštų Nacionalinei žemės tarnybai parengimą ir 450 litų – už atstovavimą teisme trijuose teismo posėdžiuose. Be to atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat pateikė prašymą priteisti jai 300 litų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2013 m. sausio 18 d. detalizuotą suteiktų paslaugų ataskaitą (užmokesčio apskaičiavimo pažymą), kurioje nurodoma, kad surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą buvo sugaišta 2 val.), 2013 m. sausio 17 d. pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 659707), 2012 m. vasario 15 d. atstovavimo sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir advokato Mindaugo Vasiliausko (t. I, b. l. 7).

Minėta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartimi iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos pareiškėjai priteisė 3 164,80 litų bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atmesdamas pareiškėjos reikalavimą atlyginti kelionės į posėdžius išlaidas, kadangi pareiškėja nepateikė jokių kelionės išlaidas įrodančių dokumentų, taip pat sumažindamas už atstovavimą teisme prašomą priteisti sumą (450 litų), kuri viršijo rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius bei sumažindamas advokatui priteistino užmokesčio už kiekvieną užklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus pareiškėjos prašomą priteisti sumą (150 litų) už 2012 m. vasario 22 d. rašto (prašymo) Nacionalinei žemės tarnybai parengimą viršijus rekomenduojamą dydį. Taip pat priteisė 460 litų sumą už Notaro faktinių aplinkybių konstatavimą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija detaliau vertina pareiškėjos turėtų išlaidų klausimą, nurodydama, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, analizuojant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, buvo ne kartą pažymėta, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjai, nepateikus kelionės išlaidas (180 Lt) patvirtinančių dokumentų, toks reikalavimas nėra pagrįstas, todėl atmestinas. Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir pagrįstumo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, ir mano, kad byla administracinė byla yra vidutinio sunkumo, reikalavo pasirengimo ir teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos analizės, nurodytų išlaidų dydžiai neviršijo maksimalios Rekomendacijose nurodomos sumos, todėl išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinomis.

Pasisakydama dėl išlaidų, patirtų Antstoliui nustačius faktines aplinkybes (460 Lt), teisėjų kolegija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje nurodyta pozicija, kad antstolių veikla, susijusi su vykdymo išlaidomis, bei antstolių atlygis yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme. Šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, kuriais užtikrinamas antstolio ekonominis nepriklausomumas, skatinamas efektyvus išieškojimas ir atsižvelgiama į veiklos, reikalingos antstolio funkcijoms atlikti, pobūdį ir vertę, vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdomo proceso dalyvių, antstolio profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės riziką, sąnaudas.

Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui turi užtikrinti pagrįstą investicijų grąžą, galimybę sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-851/2012). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad, šiuo atveju, faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliktas ne teismo pavedimu, o privačių asmenų prašymu, kai faktines aplinkybes konstatuojančių antstolių darbo įkainiai nėra reglamentuoti teisės aktuose – dėl atlygio kiekvienu atveju susitariama su antstoliu, sudarant paslaugos teikimo sutartį.

Paslaugos kaina priklauso nuo antstolio darbo laiko, transporto sąnaudų, nuo pačios užduoties sudėtingumo ir kitų aplinkybių. Dėl šių priežasčių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo” patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 56 punktas, kuriame nurodyta, jog, kai pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas, priskirtinas bet kuriai iš Instrukcijos 2 lentelėje nurodytų vykdomųjų dokumentų kategorijų, išieškotojo mokėtinų būtinų vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydis nustatomas atsižvelgiant į vykdomojo dokumento kategoriją, o minėtos lentelės 11 eilės numeriu nurodyta 60 litų suma mokama antstoliui už vieną darbo valandą, konstatuojant faktines aplinkybes pagal teismo nurodymą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, netaikytina.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog, kaip minėta, ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis suteikia teisę prašymą dėl išlaidų paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. ABTĮ 45 straipsnio 3 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl išlaidų atlyginimo per septynias dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taigi proceso įstatymas numato galimybę tam tikrus procesinius veiksmus, susijusius su administracinio ginčo užbaigimu, atlikti jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat sudaro prielaidas kilti atitinkamiems ginčams dėl to. Dėl šių priežasčių manytina, jog išlaidos, susijusios su bylinėjimosi išlaidų, priteistų pirmosios instancijos teismo, įvertinimu apeliacinės instancijos teisme, laikytinos iš esmės pagrindinio ginčo dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomo intereso, taip pat ginčo dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų tąsa. Todėl prie išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos, kurios susidarė apeliacinės instancijos teisme dėl procesinių dokumentų rengimo, kai apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo pagal prašymą, pateiktą po bylos išnagrinėjimo, priteistų bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos, susijusios su atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atlyginti išlaidas pagal prašymą, paduotą po bylos išnagrinėjimo iš esmės, yra priskirtinos kitoms išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, t. y. patenka į skirstytinas išlaidas, kurios gali būti atlyginamos šalims. Tačiau vien tik ta aplinkybė, kad tam tikros išlaidos yra priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kategorijos, dar nereiškia, jog tokios išlaidos turi būti priteisiamos atitinkamą prašymą pateikusiam asmeniui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad išlaidos atlyginamos tik tokiai proceso šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas (ABTĮ 44 str. 1 d. ir 6 d.). Vadinasi, jei sprendimas nėra priimamas šalies naudai, išlaidos yra neatlyginamos. Taigi šioje byloje būtina įvertinti, ar pareiškėjo prašymas atlyginti išlaidas gali būti patenkintas, o jei taip – kokia apimtimi.

Pareiškėja inter alia prašė priteisti jos naudai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos 300 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus: atstovavimo sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir advokato Mindaugo Vasiliausko, kuria nurodytam advokatui pavedama atstovaujamosios vardu parengti atsiliepimą į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutarties, 2013 m. sausio 17 d. pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 659707). Taigi administracinėje byloje buvo visiškai patenkinti pareiškėjo materialiniai teisiniai reikalavimai, apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų taip pat buvo priimtas jo naudai, todėl pareiškėjas pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo, atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinti visi pareiškėjos reikšti reikalavimai pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, buvo pagrįstos, savo dydžiu neviršijančios Rekomendacijose numatyto dydžio ir priteistinos pareiškėjai iš atsakovo.

Remiantis tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuri viršijo Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, tačiau atsižvelgiant į bylos vidutinį sudėtingumą ir teisinių žinių poreikį bei turėtų išlaidų pagrįstumą, atskirasis atsakovo skundas atmestinas, o pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, patirtų bylinėjantis apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 151 straipsnio 1 punktu ir 152 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjos Z. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti. Priteisti pareiškėjai Z. G. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 300 (tris šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis