65969289-4474-4e9d-bbea-eeebfe91246f · Lietuvos apeliacinis teismas

                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-11/2010                                                                                Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.17.1; 1.2.23.1;                            2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2; 2.4.6.3.

                                                                                                        (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų:

Reginos Gaudutienės, Jono Algimanto Venckaus, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Rimai KriščiÅ«naitei,gynėjui Dariui Pociui,nuteistiesiems A. B., A. S.,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. B. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. (A. B.) nuteistas pagal BK 199 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcijÄ ) laisvės atėmimu 5 metams, pagal BK 259 str. 1 d. 40 parų areÅ¡to.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.A. S. (A. S.) nuteistas pagal BK 199 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcijÄ ) laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 259 str. 2 d. 25 paroms areÅ¡to. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.Pagal BK 260 str. 2 d. ir BK 199 str. 2 d. dėl neteisėto didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir jos kontrabandos A.

S. iÅ¡teisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas.Konfiskuota nusikaltimo priemonė – automobilis „BMW 524TD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija n u s t a t ė: A. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė bei gabeno psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, ir padarė tų psichotropinių medžiagų kontrabandÄ . A. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, ir padarė tų narkotinių medžiagų kontrabandÄ .

Teismas nustatė, kad Å¡ias nusikalstamas veikas jie padarė tokiomis aplinkybėmis.A. B., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2009 m. vasario 3 d., laikotarpiu nuo 19 val. 30 min. iki 23 val. 30 min., Å ilutės rajone, tiksliau nenustatytoje vietoje, iÅ¡ nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo keturis paketus gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo iÅ¡ viso 29,463 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ laikė ir gabeno automobilio „BMW“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pats vairavo, variklio skyriaus oro filtre iki tol, kol 2009 m. vasario 3 d., apie 23 val. 30 min., Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybėje, Panemunėje, K. Donelaičio g. esančiame Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ surado ir paėmė Klaipėdos teritorinės muitinės pareigÅ«nai.Be to, A. B., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2009 m. vasario 3 d., apie 23 val. 30 min., nepateikdamas muitinės kontrolei bei jos kitaip iÅ¡vengdamas, neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybėje, Panemunėje, K.

Donelaičio g. esantį Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postÄ , vykdamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Rusijos FederacijÄ ir vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡io automobilio variklio skyriaus oro filtre gabeno keturis paketus gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo iÅ¡ viso 29,463 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino. A. S. 2009 m. vasario 3 d., laikotarpiu nuo 19 val. 30 min. iki 23 val. 30 min., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo striukės vidinėje kiÅ¡enėje gabeno nedidelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurios masė buvo 0,293 g, iki tol, kol 2009 m. vasario 3 d., apie 23 val. 30 min., Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybėje, Panemunėje, K.

Donelaičio g. esančiame Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ pas jį surado ir paėmė Klaipėdos teritorinės muitinės pareigÅ«nai.Be to, A. S. 2009 m. vasario 3 d., apie 19 val. 30 min., vykdamas iÅ¡ Rusijos Federacijos į Lietuvos RespublikÄ per Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybėje, Panemunėje, K. Donelaičio g. esantį Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postÄ , neturėdamas leidimo ir siekdamas iÅ¡vengti muitinės kontrolės, gabeno ir nepateikė muitinės kontrolei su savimi turėtos narkotinės medžiagos – 0,293 g kanapių.

A. S. dar buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. B. ir D. T., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2009 m. vasario 3 d., laikotarpiu nuo 19 val. 30 min. iki 23 val. 30 min., turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, Å ilutės rajone, tiksliau nenustatytoje vietoje, iÅ¡ nenustatyto asmens neteisėtai įgijo didelį kiekį psichotropinės medžiagos – keturis paketus gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo iÅ¡ viso 29,463 g metamfetamino, Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ laikė ir gabeno automobilio „BMW“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. B., variklio skyriaus oro filtre iki 2009 m. vasario 3 d., apie 23 val. 30 min., kol tÄ medžiagÄ Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste surado ir paėmė Klaipėdos teritorinės muitinės pareigÅ«nai. Taip pat buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. B. ir D. T., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2009 m. vasario 3 d., apie 23 val. 30 min., nepateikdamas muitinės kontrolei ir kitaip jos iÅ¡vengdamas, neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postÄ , automobilio „BMW“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. B., variklio skyriaus oro filtre gabeno keturis paketus gelsvos spalvos miltelių, kuriuose buvo iš viso 29,463 g psichtropinės medžiagos metamfetamino. Pagal šiuos kaltinimus dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos metamfetamino ir dėl šios psichotropinės medžiagos kontrabandos teismas A. S. pagal BK 260 str. 2 d. ir BK 199 str. 2 d. išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Teismas nuosprendyje nurodė, kad A.

S., kitaip negu A. B., automobiliu „BMW“ važiavo tik kaip keleivis, apie tame automobilyje gabenamas paslėptas psichotropines medžiagas galėjo nežinoti, todėl Å¡ioje dalyje A. S. dalyvavimas nurodytų nusikalstamų veikų padaryme neįrodytas.Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. ApkaltinamÄ jį nuosprendį teismas pagrindė nuteistojo A. S., muitinės pareigÅ«nų liudytojų D. J., J.

T., G. J. ir T. Å . parodymais, transporto priemonės patikrinimo aktu, įvykio vietos ir asmens apžiÅ«rų protokolais, specialisto iÅ¡vada bei telefoninių skambučių iÅ¡klotinėmis. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog jo ir A. S. versija, kad jie į LietuvÄ atvyko pirkti automobilio, yra nelogiÅ¡ka, nes jie muitininkams nepaaiÅ¡kino, ko vyksta į LietuvÄ , be to, jokio automobilio taip ir nenupirko. Teismo nuomone, nebuvo bÅ«tina vykti į kitÄ valstybę, mokėti vairuotojui, piltis degalus, mokėti draudimo mokestį ir turėti kitokių iÅ¡laidų, nes sužinoti, ar kitoje valstybėje yra pardavimui paruoÅ¡tas automobilis, buvo galima paskambinus telefonu.

Galimybę, kad psichotropinės medžiagos automobilyje specialiai tam paruoÅ¡toje vietoje variklio skyriuje buvo slepiamos be vairuotojo, t. y. jo (A. B.), žinios teismas irgi atmetė kaip nelogiÅ¡kÄ . Nuosprendyje taip pat konstatuota, kad automobilyje surastos psichotropinės medžiagos buvo įgytos ir paslėptos Lietuvoje. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas pagrindė tuo, kad į LietuvÄ jie įvažiavo apie 19.30 val., o atgal prie valstybės sienos grįžo apie 23.30 val., užfiksuoti telefonų skambučiai rodo jų buvimÄ keliose vietose nuo Å ilutės iki Klaipėdos, be to, teismo nuomone, žiemos metu jam trumpam nuėjus į miÅ¡kÄ â€žgamtiniais reikalais“, kažkas kitas taip greitai paslėpti psichotropines medžiagas po automobilio oro filtru negalėjo.

Å ios teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. BK 199 str. 2 d. ir BK 259 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti padarytos tik tiesiogine tyčia. Kaltės, t.y. tiesioginės tyčios, turinys gali bÅ«ti atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is ir jos turinys – subjektyvÅ«s nusikalstamos veikos sudėties požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , jų padarymo bÅ«dÄ ir pan. Apie kaltę gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, tačiau konstatavęs tyčinę kaltės formÄ , teismas privalo nurodyti ir jos rūšį, visapusiÅ¡kai apraÅ¡yti jos turinio intelektinį ir valinį momentus.

Å ioje byloje teismas to nepadarė, nesukonkretino tyčios rÅ«Å¡ies (tiesioginės ar netiesioginės) ir tokiu bÅ«du pažeidė BK 15 str. 1, 2 d. reikalavimus. IÅ¡ nuosprendžio turinio matosi, kad teismas kaltės formÄ , rūšį ir jos turinį siekė nustatyti tirdamas bei įvertindamas iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius. Å ioje byloje viso proceso metu jis davė nuoseklius parodymus. 2009 m. vasario 3 d. jam paskambino D. T., paprašė nuvežti į LietuvÄ Ä¯sigyti automobilio ir pažadėjo už tai sumokėti.

D. T. užsiiminėjo automobilių verslu ir kartais papraÅ¡ydavo automobilius parvaryti. TÄ dienÄ D. T. atvyko pas jį ir jie iÅ¡važiavo jo automobiliu „BMW“, kartu važiavo ir A. S.. Pakeliui degalinėje D. T. nupirko degalų. PrieÅ¡ iÅ¡važiuojant į LietuvÄ jis automobilio variklio skyriaus netikrino, nes automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas. Apie 19.30 val. pervažiavo Panemunės kelio postÄ . Kertant valstybės sienÄ ir Rusijos, ir Lietuvos pareigÅ«nai patikrino tik jų pasus, automobilio daiktų dėtuvę ir bagažinę.

Ä®važiavę į LietuvÄ , jie į Å ilutę neužsuko, važiavo link Klaipėdos, bet į patį miestÄ irgi neįvažiavo. Sustojo aikÅ¡telėje prie miÅ¡ko kažkur už Å ilutės, D. T. aiÅ¡kino, kad ten reikės palaukti žmogaus, kuris pasakys, ar automobilis paruoÅ¡tas, ar ne. Po kiek laiko privažiavo automobilis „Opel Astra“. Buvo tamsu, todėl nei to automobilio numerio, nei juo atvažiavusio asmens neįsidėmėjo. D. T. nuėjo pasikalbėti su tuo atvažiavusiu asmeniu, o jis pats, raktelius palikęs automobilyje, „savais reikalais“ nuėjo į miÅ¡kÄ .

Apie kÄ D. T. su tuo atvažiavusiu asmeniu kalbėjosi, negirdėjo. Kai po maždaug 10 min. grįžo iÅ¡ miÅ¡ko, automobilio „Opel Astra“ jau nebuvo, o D. T. pasakė, kad automobilis dar neparuoÅ¡tas, todėl reikia važiuoti namo ir reiks vėl atvažiuoti kitÄ dienÄ . Grįžtant į RusijÄ , privažiavus Panemunės kelio postÄ D. T. nieko nepaaiÅ¡kinęs iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo, jam tai pasirodė keista, nes dėl to jie nebuvo taręsi. Automobilyje liko jis pats ir A. S..

Kelio poste jie pateikė savo pasus, tačiau priėję muitinės pareigÅ«nai nurodė automobilį nuvaryti į angarÄ apžiÅ«rai. Automobilį apžiÅ«rėjus, oro filtre buvo surasti paketai, bet kaip jie ten atsirado, jis nežino. Taip pat nežino, kÄ pareigÅ«nai surado pas A. S.. Angare, kuriame buvo apžiÅ«rimas automobilis, ir patalpoje, kurioje buvo iÅ¡rengti ir apžiÅ«rėti jie patys kartu su A. S., buvo labai Å¡alta, tik apie 5 laipsniai Å¡ilumos. Teismas nepagrįstai įvertino jo ir A.

S. veiksmus kaip nelogiÅ¡kus. IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad logikos prasme faktiÅ¡kai buvo įvertinti tik D. T. veiksmai, nors Å¡is asmuo byloje iÅ¡ viso nebuvo apklaustas. Važiuoti į LietuvÄ pirkti automobilio nusprendė bÅ«tent D. T., kuris jam už paslaugÄ pažadėjo sumokėti ir atlyginti visas kelionės iÅ¡laidas. Tai D. T. ir padarė nupirkdamas degalų ir sumokėjęs draudimo mokestį. Visus automobilio pirkimo klausimus sprendė D. T., su kuriuo į tokiÄ kelionę jie vyko jau ne pirmÄ kartÄ .

Todėl sutikdamas nuvežti D. T. ir A. S. į LietuvÄ savo automobiliu, prieÅ¡ingai, negu nurodo teismas, jis pats pasielgė logiÅ¡kai, nes tuo metu neturėjo darbo ir norėjo tokiu bÅ«du užsidirbti pinigų. Kertant valstybės sienÄ bei įvažiuojant į LietuvÄ su pasienio pareigÅ«nais irgi bendravo tik D. T., o kokį jų kelionės tikslÄ jis nurodė, jis nežino. Jo paties ir A. S. pareigÅ«nai to neklausė. Teismas įvertino jų buvimo Lietuvoje laikÄ , D. T. telefoninius pokalbius ir padarė iÅ¡vadÄ , kad jie lankėsi keliose vietose, įgijo ir paslėpė automobilyje psichotropines medžiagas.

Kad tos medžiagos tikrai galėjo bÅ«ti įgytos Lietuvoje ir paslėptos jo automobilyje, jis neneigia, tačiau apie tai nieko nežinojo. Pats gali tik daryti prielaidÄ , kad tai be jo žinios galėjo padaryti tas pats D. T.. Jis taip pat pripažįsta, kad jų kelionė kirtus valstybės sienÄ nuo Pagėgių, pro Å ilutę ir link Klaipėdos bei atgal truko apie 4 valandas laiko. Tačiau tai paaiÅ¡kinama tuo, kad buvo žiema, Å¡altas oras, slidus kelias ir todėl jis važiavo ne didesniu negu 60 km/val. greičiu.

Apie 40 min. dar valgė netoli pasienio esančioje kavinėje ir tai galėtų patvirtinti ten buvusių vaizdo kamerų įraÅ¡ai. Laiko užėmė D. T. susitikimas su jau nurodytu nepažįstamu asmeniu, o dar ilgesnį laikÄ jie praleido pasienyje laukdami muitinio patikrinimo. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad jų kelionė apie 4 val. užtruko dėl objektyvių priežasčių. Ä® patį Klaipėdos m. jie nebuvo įvažiavę. Nors D. T. mobilus telefonas buvo prisijungęs prie bokÅ¡to, esančio ant Mukrano perkėlos pastato, tačiau mobilaus ryÅ¡io operatoriaus pažyma patvirtina, kad Å¡is bokÅ¡tas veikia 30 km spinduliu.

Tai patvirtina jo parodymus apie sustojimÄ už Å ilutės, nes D. T. prie bokÅ¡to Klaipėdoje galėjo prisijungti už Å ilutės į Klaipėdos pusę pravažiavus maždaug 15 km. Teismui kilo abejonių, ar per 10 min., kurias jis prabuvo miÅ¡ke, galima buvo atidaryti automobilio variklio dangtį ir po oro filtru paslėpti psichotropines medžiagas. Tačiau Å¡ias abejones paneigė teisme apklausti pasienio pareigÅ«nai, parodę, kad toje automobilio vietoje psichotropines medžiagas paslėpti nesudėtinga ir tai gali užtrukti 2-5 minutes.

Å iais pareigÅ«nų parodymais teismas suabejoti negalėjo turėti pagrindo. Jis neneigia, kad vairuodamas automobilį kelyje turbÅ«t pravažiavo degalines ir nepasinaudojo jose esančiais tualetais. „Savais reikalais“ nueiti į miÅ¡kÄ jam kilo noras ne važiuojant automobiliu, o jau sustojus aikÅ¡telėje prie miÅ¡ko, todėl Å¡i aplinkybė teismui irgi neturėjo kelti įtarimų. Teismo argumentai dėl jo ir A. S. įtartino elgesio ir susijaudinimo patikrinimo kelio poste metu irgi nepagrįsti.

Asmens kratos buvo daromos patalpoje, kurioje buvo tik 5 laipsniai šilumos, jie buvo beveik visai išrengti, todėl drebėjo ne dėl jaudinimosi, o dėl šalčio. Jis pats anksčiau kartais vartodavo narkotines medžiagas – rūkydavo kanapes, todėl teismo išvada, kad jis vartojo psichotropines medžiagas, todėl jas įgijo ir gabeno automobiliu, taip pat nepagrįsta. Tokiu būdu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas tik nepatikrintomis ir bylos aplinkybių neatitinkančiomis prielaidomis bei spėjimais.

Visas abejones teismas įvertino jo nenaudai. Neteisingai įvertinus objektyvius nusikalstamos veikos požymius, teismas neteisingai nustatė ir jo kaltės formÄ bei rūšį. Pagal BK 199 str. 2 d. ir BK 259 str. 1 d. jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nes jo veiksmuose nėra kaltės, pasireiÅ¡kiančios tiesiogine tyčia. PraÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , jį iÅ¡teisinantį nuosprendį.Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis iÅ¡ dalies nepagrįstas, nes teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, taip pat netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Jį apkaltinantį nuosprendį teismas pagrindė jo paties ir muitinės pareigÅ«nų liudytojų D. J., J. T., G. J. bei T. Å . parodymais, transporto priemonės patikrinimo aktu, įvykio vietos, daiktų ir asmens apžiÅ«rų protokolais, specialisto iÅ¡vada ir D. T. telefoninių skambučių iÅ¡klotinėmis. Jo ir A. B. versijÄ , kad jie į LietuvÄ atvyko pirkti automobilio, teismas įvertino kaip nelogiÅ¡kÄ , nes jie to automobilio taip ir nenusipirko, o muitinės pareigÅ«nams nepaaiÅ¡kino vykimo į LietuvÄ tikslo.

Teismo nuomone, vykti į kitÄ valstybę, mokėti vairuotojui, pirkti degalus, mokėti draudimo mokestį ir turėti kitokių iÅ¡laidų nebuvo reikalo, nes sužinoti, ar automobilis paruoÅ¡tas pardavimui, buvo galima paskambinus telefonu. Be to, teismo nuomone, nelogiÅ¡ka, kad specialiai paruoÅ¡toje automobilio vietoje variklio skyriuje psichotropinės medžiagos galėjo bÅ«ti paslėptos be vairuotojo žinios. Teismas rėmėsi duomenimis apie telefoninius pokalbius, kurie patvirtina jų buvimÄ keliose vietose nuo Å ilutės iki Klaipėdos miestų, ir padarė iÅ¡vadÄ , jog, neįtikėtina, kad 80-100 km atstumas automobiliu buvo nuvažiuotas per maždaug 4 valandas.

Dėl to buvo padaryta iÅ¡vada, kad psichotropinės medžiagos buvo įgytos ir paslėptos automobilyje Lietuvoje. Teismas nepatikėjo A. B. aiÅ¡kinimais, kad kažkas paslėpė psichotropines medžiagas jo automobilio oro filtre, kol A. B. trumpam buvo nuėjęs į miÅ¡kÄ , atkreipė dėmesį į tai, kad automobilio patikrinimo metu A. B. buvo susijaudinęs ir jo kaltę pripažino įrodyta. Jį patį (A. S.) teismas pripažino kaltu dėl nedidelio kiekio narkotinės medžiagos (kanapių ir jų dalių) gabenimo bei Å¡ios medžiagos kontrabandos.

Teismas rėmėsi jo paties parodymais, kurių metu jis neneigė vežęs per valstybės sienÄ kanapes savo striukės kiÅ¡enėje, tačiau iÅ¡vados dėl jo kaltės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis iÅ¡ dalies nepagrįstas dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. BK 199 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis kaltė gali pasireikÅ¡ti tik tiesiogine tyčia. Jo turinys gali bÅ«ti atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet ir iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo veiksmų pobÅ«dį ir padarinius, tuo, kokios buvo nusikalstamos veikos padarymo paskatos ir kokių padarinių ta veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is ir turinys nustatomi iÅ¡tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: padarytus veiksmus, jų pobÅ«dį, veikos padarymo bÅ«dÄ ir pan. Nustatęs tyčinę kaltės formÄ , teismas privalo nurodyti tyčios rūšį, taip pat visapusiÅ¡kai apraÅ¡yti jos turinio intelektinį ir valinį momentus. Å ioje byloje teismas to nepadarė, nenurodė, kokia tyčia (tiesiogine ar netiesiogine) buvo padarytas nusikaltimas, ir tokiu bÅ«du nesilaikė BK 15 str. 1, 2 d. reikalavimų.

IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad teismas jo kaltės formÄ , rūšį ir turinį siekė nustatyti įvertinant tik iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius. Nuosprendyje teismas teisingai nurodė apie tai, kad jis neneigė ir prisipažino, jog vežė per valstybės sienÄ narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes, kurias anksčiau buvo įgijęs Rusijoje. Tačiau teismo iÅ¡vada, kad kanapes jis slėpė striukės kiÅ¡enėje, yra nepagrįsta. IÅ¡ tikrųjų jis prieÅ¡ iÅ¡vykstant į LietuvÄ persirengė ir apsivilko striukę, kurios kiÅ¡enėje kanapės jau buvo įdėtos seniau ir jis apie jas buvo pamiršęs. To kanapių kiekio nebÅ«tų pakakę net vienai cigaretei.

Pats teismas atkreipė dėmesį į tai, jog bÅ«tų buvę logiÅ¡ka, jeigu Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ jis bÅ«tų slėpęs automobilyje, o ne striukės kiÅ¡enėje ir naiviai tikėjęsis, kad jos nesuras muitinės pareigÅ«nai. Pats nustatęs tokias aplinkybes, teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės formos ir jos turinio, nes nusikalstamÄ veikÄ jis padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Todėl pagal BK 199 str. 2 d. jis turėjo bÅ«ti iÅ¡teisintas. Skiriant bausmę teismas taip pat be pagrindo nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas, objektyviÄ jÄ pusę jis pripažino, dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi ir tai teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismas taip pat neapsvarstė ir galimybės skirti jam bausmes taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas, nors tam buvo pagrindas. Bausmė yra teisinga, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas pagal BK 54 str. 3 d. nuostatas turi teisę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ nurodoma, kad taikydamas BK 54 str. 3 d. teismas turi iÅ¡dėstyti tokio sprendimo motyvus.

Tačiau Å¡io baudžiamojo įstatymo taikymas nesiejamas tik su kažkokiomis ypatingomis aplinkybėmis. Vertinant padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį atsižvelgiama į nusikaltimo padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ ir padarinius, kurie parodo ženkliai mažesnį už rÅ«Å¡inį tos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumÄ atsižvelgiama į jo elgesį ne tik nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir prieÅ¡ bei po tos veikos padarymo. Å ioje byloje teismas neatsižvelgė į tai, kad jo nusikalstamos veikos buvo padarytos disponuojant ir nepateikiant muitinės kontrolei labai nedidelio narkotinės medžiagos kiekio, nebuvo įvertintas ir nusikalstamų veikų padarymo bÅ«das, o Å¡ios aplinkybės patvirtina mažesnį nusikalstamų veikų pavojingumÄ .

Turėjo bÅ«ti atsižvelgta taip pat į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, yra jauno amžiaus, nusikalstamas veikas padarė ne dėl jau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, o dėl atsitiktinių aplinkybių. Todėl teismas galėjo jam skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, nes bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti ir jo neizoliavus nuo visuomenės. PraÅ¡o teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, pagal BK 199 str. 2 d. jį iÅ¡teisinti, o pagal BK 259 str. 2 d. paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje nuteistieji A. B., A. S. ir jų gynėjas praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti. Prokurorė nuteistųjų A. B. ir A. S. apeliacinius skundus praÅ¡o atmesti.Apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Nuosprendis keičiamas dėl jame iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl nuteistajam A. S. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1, 2, 3 p.).Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymų visumÄ ir pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

A. B. kaltė dėl neteisėto psichotropinių medžiagų gabenimo neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti bei šių psichotropinių medžiagų kontrabandos, o A. S. kaltė dėl neteisėto nedidelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti bei šių narkotinių medžiagų kontrabandos yra įrodyta. Nuteistųjų kaltę patvirtina visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir nuosprendyje išdėstytų bei aptartų įrodymų: liudytojų parodymai, transporto priemonės tikrinimo aktas, įvykio vietos, daiktų ir asmenų apžiūrų protokolai, specialistų išvados ir kiti išnagrinėti rašytiniai įrodymai.

Nuteistųjų kaltę iš dalies patvirtina ir pačių A. B. bei A. S. parodymai.Nors nuteistieji su nuosprendžiu nesutinka, A. B. prašo jį visiškai išteisinti, o A. S. prašo jį išteisinti pagal BK 199 str. 2 d., abu apeliantai ginčija teismo išvadas dėl jų kaltės formos ir rūšies, daugelį faktinių bylos aplinkybių ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nuteistieji pripažino ir tas aplinkybes patvirtino savo parodymais. Nuteistasis A. B. teisme parodė, kad gyvena Rusijos Federacijoje, Gusevo m. 2009 m. vasario 3 d. jam paskambino pažįstamas D.

T. ir paprašė nuvežti į LietuvÄ . D. T. užsiėmė prekyba automobiliais, padėti parvaryti automobilius iÅ¡ Lietuvos yra prašęs ir anksčiau, todėl jis sutiko padėti ir šį kartÄ . D. T. pažadėjo jam sumokėti už kelionę, nupirko degalų. Jis tuo metu prieÅ¡ kelis mėnesius iÅ¡ A. S. motinos buvo nusipirkęs automobilį „BMW“, nors pirkimo-pardavimo dokumentai dar nebuvo sutvarkyti, bet automobiliu jau naudojosi kaip savu. Jo nebuvo remontavęs, prieÅ¡ iÅ¡vykstant tÄ dienÄ Ä¯ LietuvÄ , automobilio variklio skyriaus netikrino.

Kartu su D. T. ir juo į LietuvÄ važiavo ir pažįstamas A. S.. Kokį automobilį ir iÅ¡ ko Lietuvoje ketino pirkti D. T., jis nežino, jis pats pinigų neturėjo, o D. T. vežėsi apie 2000 Lt. Važiuojant automobilį vairavo jis, Å¡alia sėdėjo A. S., o ant galinės sėdynės – D. T.. Ä® LietuvÄ per Panemunės kelio postÄ Ä¯važiavo apie 19 val. 30 min. Pasienio pareigÅ«nai patikrino jų pasus, apžiÅ«rėjo automobilio dėtuvę ir bagažinę, detaliau automobilio netikrino.

Po to, kur važiuoti, nurodinėjo D. T.. Važiavo pro Å ilutę, bet į miestÄ neužsuko. Už Å ilutės jie sustojo prie miÅ¡ko esančioje aikÅ¡telėje, D. T. pasakė, kad ten reikės palaukti kažkokio žmogaus. Po kažkiek laiko pamatė atvažiuojantį automobilį „Opel Astra“. D. T. nuėjo pasikalbėti su tuo automobiliu atvažiavusiu žmogumi. Apie kÄ jie kalbėjosi, jis negirdėjo, buvo tamsu, todėl automobilio „Opel Astra“ numerio ir juo atvažiavusio asmens neįsidėmėjo.

Tuo metu jis nuėjo į miÅ¡kÄ â€žsavo reikalais“, ten prabuvo 5-7 minutes, o kai grįžo į aikÅ¡telę, automobilis „Opel Astra“ jau buvo nuvažiavęs. Kol buvo miÅ¡ke, automobilio raktelius buvo palikęs automobilyje. Grįžus D. T. pasakė, kad automobilis, kurį jis ketino pirkti, dar neparuoÅ¡tas, todėl į LietuvÄ reikės vėl atvažiuoti kitÄ dienÄ . Po to visi trise važiavo atgal į RusijÄ . Privažiavus tÄ patį Panemunės kelio postÄ D. T. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo pėsčiomis.

Pasakė, kad ant tilto daug automobilių, jis greičiau pereis pėsčiomis ir palauks jų jau Rusijos pusėje. Jie su A. S. pateikė apžiÅ«rai savo pasus, tačiau priėjęs muitinės pareigÅ«nas liepė nuvaryti automobilį apžiÅ«rai į angarÄ . Ten pareigÅ«nai automobilio filtre rado kažkokius paketus. Kaip jie ten atsirado, jis nežino. KÄ pareigÅ«nai surado pas A. S., irgi nežino. A. B. dar parodė, kad Rusijoje rÅ«kydavo marihuanÄ , tačiau jokių psichotropinių medžiagų nevartojo.

Nuteistasis A. S. parodė, kad irgi gyvena Rusijos Federacijoje, Gusevo m., pažįsta A. B. ir D. T.. 2009 m. vasario 3 d. įvykių aplinkybes Å¡is nuteistasis iÅ¡dėstė panaÅ¡iai kaip nuteistasis A. B.. Pirmosios instancijos teisme A. S. parodė, kad tÄ dienÄ jam paskambino D. T., paprašė padėti parvaryti iÅ¡ Lietuvos automobilį ir dar pasakė, kad jau susitarė dėl to su A. B., kuris juos nuveÅ¡ į LietuvÄ . Automobilį „BMW“ A. B. pardavė jo (A. S.) motina. Jis pats yra vairuotojas ir jam anksčiau buvo tekę padėti D.

T. parvaryti automobilius iÅ¡ Lietuvos. Pas kÄ ir kokį automobilį ketino pirkti D. T. šį kartÄ , jis nežino, bet D. T. sakė, kad turi 2000 litų. GalbÅ«t iÅ¡ tų pinigų jis dar turėjo ir sumokėti jam bei A. B. už pagalbÄ . A. B. su D. T. automobiliu „BMW“ užsuko pas jį ir jie toliau važiavo trise, vairavo A. B.. Degalinėje įsipylė kuro, D. T. sumokėjo už automobilio draudimÄ . Pervažiavę valstybės sienÄ , toliau važiavo į Å ilutės pusę, į miestÄ neužsuko, už Å ilutės važiavo dar maždaug 10 minučių ir sustojo aikÅ¡telėje prie miÅ¡ko.

Jis pats telefono neturėjo, jį turėjo D. T., matė, kaip jis kažkam rašė žinutes, tačiau kaip D. T. telefono veikimas buvo užfiksuotas Klaipėdoje, nežino. Ä® tÄ miÅ¡ko aikÅ¡telę atvažiavo automobilis „Opel Astra“, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo nepažįstamas vaikinas. To automobilio numerio neprisimena. Tuo metu A. B. nuėjo į miÅ¡kÄ , jis pats D. T. nurodymu persėdo į tÄ atvažiavusį automobilį „Opel“, o D. T. aikÅ¡telėje apie kažkÄ kalbėjosi su tuo atvažiavusiu nepažįstamu vaikinu.

Jie kalbėjosi apie 10 min. Jiems pasikalbėjus, persėdo atgal į „BMW“, jame su D. T. palaukė, kol iÅ¡ miÅ¡ko sugrįžo A. B. ir tada visi trise nuvažiavo atgal į RusijÄ . Prie pasienio posto D. T. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir per tÄ postÄ nuėjo pėsčiomis. Jis su A. B. liko automobilyje, bet pareigÅ«nai nurodė jiems eiti į angarÄ detalesniam patikrinimui. Apie psichotropines medžiagas, kurios patikrinimo metu buvo surastos automobilyje, jis nieko nežino. Tačiau jo paties striukėje patikrinimo metu pareigÅ«nai rado kanapių.

A. S. teisme prisipažino, kad tos surastos kanapės buvo jo, tačiau paneigė, kad jas įgijo Lietuvoje ir kad jas per valstybės sienÄ gabeno tyčia. Nuteistasis parodė, kad kanapes įsigijo dar anksčiau Rusijoje. Kad tų kanapių buvo likę jo striukėje, buvo pamiršęs. TÄ dienÄ prieÅ¡ nuvykstant į LietuvÄ jis persirengė, apsivilko tÄ striukę ir važiavo į LietuvÄ pamiršęs, kad drabužiuose vežasi tas pačias kanapes. Lietuvoje Å¡ios narkotinės medžiagos nevartojo.

Dar parodė, kad Rusijoje rÅ«kydavo ne tik kanapes, bet ir heroinÄ . Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, A. S. parodė, kad į aikÅ¡telę prie miÅ¡ko atvažiavus automobiliui „Opel Astra“, iÅ¡ jo iÅ¡lipo nepažįstamas žmogus, kuris kalbėjosi su D. T.. A. B. tuo metu buvo nuėjęs į miÅ¡kÄ ir grįžo iÅ¡ ten maždaug po 10 min. Jis pats tuo metu sėdėjo automobilyje „Opel Astra“, jų automobilis „BMW“ stovėjo maždaug už 10 metrų.

Å ios apklausos metu A. S. nurodė ir naujas aplinkybes. Jis parodė, jog matė, kaip D. T. su jau nurodytu nepažįstamu asmeniu nuėjo prie A. B. automobilio „BMW“, prie jo kalbėjosi 5-7 minutes, o po to pamatė, kad D. T. kažkÄ darė prie atidaryto automobilio „BMW“ kapoto. KÄ darė konkrečiai, jis nematė, bet tai truko 3-4 minutes. Kai vėliau iÅ¡ miÅ¡ko grįžo A. B., jis jam apie tai nieko nesakė, kad buvo atidaręs automobilio kapotÄ , nepasakė ir D. T.. Perskaičius ankstesnius A.

S. parodymus, į klausimÄ , kodėl apie Å¡ias aplinkybes neparodė visų ankstesnių apklausų metu, Å¡is nuteistasis atsakė, kad anksčiau labai jaudinosi, apie tai pasakyti bijojo, be to, jo apklausos bÅ«davo labai trumpos. Nuteistųjų kaltę patvirtina ir jų versijas paneigia kiti įrodymai. Transporto priemonės tikrinimo aktas ir įvykio vietos bei daiktų apžiÅ«rų protokolai patvirtina, kad 2009 m. vasario 3 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste patikrinus automobilį „BMW 524TD“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio variklio skyriuje, po oro filtro gaubtu buvo rasti ir paimti keturi paketai su milteliais. Šie paketai sudėti į prezervatyvus ir į bespalvį polietileninį maišelį. Asmens apžiūros protokolas patvirtina, kad tame pačiame kelio poste atliktos nuteistojo A. S. asmens apžiūros metu jo striukės vidinėje kišenėje rasta į laikraščio skiautę suvyniota žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga. Specialisto išvada patvirtina, kad tirti pateiktų gelsvos spalvos miltelių iš trijų prezervatyvų ir vieno bespalvio plastikinio maišelio, rastų automobilyje „BMW“ , kurį vairavo A.

B., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga metamfetaminas, kurios bendroji masė yra 29,463 g. Asmens apžiÅ«ros metu A. S. striukės vidinėje kiÅ¡enėje, laikraščio skiautėje rasta sausa, dalinai susmulkinta žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 0,293 g. IÅ¡ A. B. ir A. S. Å¡lapimo tyrimo rezultatų matosi, kad jų Å¡lapime rasta kanabinoidų, tai patvirtina, kad abu nuteistieji buvo vartoję narkotinę medžiagÄ kanapes.

Apeliacinės instancijos teisme gautoje ir iÅ¡nagrinėtoje specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad ant A. B. juodos spalvos striukės pavirÅ¡ių bei kiÅ¡enių vidinių pavirÅ¡ių, taip pat ant A. S. Å¡viesiai rudos spalvos žieminės striukės pavirÅ¡ių irgi rasti narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai. Bylos duomenys ir pačių nuteistųjų parodymai patvirtina, kad tuo pačiu automobiliu kartu su A. B. bei A. S. į LietuvÄ Ä¯važiavo, o po to grįžtant per pasienio kelio postÄ pėsčiomis perėjo nuteistųjų pažįstamas D.

T., nustatytas ir šio asmens vardu registruoto telefono numeris. Byloje esantis tarnybinis pranešimas patvirtina, kad D. T. Rusijos Federacijoje registruotas telefonas 2009 m. vasario 3 d., laikotarpiu nuo 20 val. 39 min. iki 22 val. 59 min. iš pradžių buvo prisijungęs prie bokštų (celių) Priekulėje, po to Klaipėdos r. Dituvos k., o 20 val. 53 min. prisijungė prie bokšto (celės), esančio ant Mukrano perkėlos pastato Klaipėdos g. Nemuno g. 175. Vėliau telefono abonentas vėl buvo prisijungęs prie kitų jau nurodytų bokštų (celių).

UAB „Omnitel“ atsakyme teismui nurodyta, kad celės Nr. 722B bazinės stoties adresas yra Klaipėdos m. Nemuno g. 167, celės kryptis (azimutas) 120, celės veikimo nuotolis (spindulys) yra 5,84 km. UAB „Omnitel“ raÅ¡te nurodyta, kad tiksliai nustatyti konkretaus abonento buvimo vietÄ konkrečiu laiku nėra techninių priemonių. Tačiau galima teigti, kad pokalbio metu abonentas nebuvo nutolęs nuo GSM bazinės stoties daugiau kaip 35 km. Dėl Rusijoje gyvenančio D. T. ir nenustatytų asmenų ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu buvo atskirtas.

Apkaltinamasis nuosprendis Å¡ioje byloje taip pat grindžiamas A. B. ir A. S. sulaikymo, psichotropinių bei narkotinių medžiagų suradimo, taip pat kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančiais liudytojų parodymais. Liudytojas D. J. parodė, kad dirba Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto vyresniuoju inspektoriumi. 2009 m. vasario 3 d. vakare dirbo Å¡iame poste, tikrino iÅ¡ Rusijos Federacijos pusės į LietuvÄ važiavusį automobilį „BMW. Jį vairavo Rusijos pilietis, automobilyje buvo dar du keleiviai. Automobilis buvo apžiÅ«rėtas tik vizualiai, juo važiavę asmenys pasakė, kad jokių draudžiamų ar deklaruotinų daiktų neturi.

Vienas iÅ¡ jų paminėjo, kad turi 2000 Lt ir vyksta į artimiausiÄ miestelį. Jau tuo metu jam kilo įtarimų dėl to, kad tuo automobiliu važiavę asmenys negalėjo aiÅ¡kiai nurodyti atvykimo į LietuvÄ tikslo. Apie 23.30 val. vienas iÅ¡ tuo automobiliu įvažiavusių vyriÅ¡kių atgal per valstybės sienÄ perėjo pėsčiųjų taku, o kiti du atgal važiavo tuo pačiu automobiliu „BMW“. Kiti pareigÅ«nai paprašė Å¡io automobilio nepraleisti, o apžiÅ«rėti jį detaliau.

Jau iki patikrinimo tuo automobiliu atvažiavę asmenys (paaiÅ¡kėjo, kad tai buvo A. B. ir A. S.) apie kažkÄ Å¡nekėjosi, matėsi, kad jie buvo Å¡iek tiek susijaudinę. ApžiÅ«rėjus automobilį iÅ¡ pradžių jokių draudžiamų vežti daiktų nebuvo surasta. Tačiau asmens apžiÅ«ros metu A. S. striukėje buvo rastos į laikraÅ¡tį suvyniotos kanapės. Å ios apžiÅ«ros metu A. S. iÅ¡ savo drabužių daiktus išėmė pats ir pasakė, kad daugiau nieko neturi. Tik po to striukės vidinėje kiÅ¡enėje ir buvo surastos kanapės, jų kiekio galėjo pakakti maždaug vienai cigaretei.

A. S. aiÅ¡kino, kad Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ vartoja jis pats. Pas A. S. suradus kanapių, buvo nutarta dar kartÄ apžiÅ«rėti automobilį ir jo kolega J. T. „BMW“ variklio skyriuje, oro filtre surado paketus su milteliais, vėliau nustatyta, kad tai buvo metamfetaminas. Liudytojas parodė, kad „BMW“ oro filtras yra su spragtukais, todėl jį atidaryti jokie įrankiai nereikalingi ir tai padaryti galima labai greitai. Liudytojas J. T. parodė, kad dirba tos pačios muitinės pažeidimų prevencijos skyriaus vyresniuoju inspektoriumi-kinologu.

TÄ dienÄ dirbo Panemunės kelio poste, kolega D. J. jam pasakė, kad į LietuvÄ pervažiavo įtartinas automobilis, ir jeigu jis sugrįš, tai reikės jį patikrinti angare. Tam automobiliui vėl atvažiavus į kelio postÄ iÅ¡ Lietuvos pusės, jis su kitais pareigÅ«nais pradėjo jį tikrinti. Jis pats apžiÅ«rėjo variklio skyrių, atidarė oro filtrÄ , pamatė filtro popierinį elementÄ ir jį vėl uždarė. Tačiau tuo metu D. J. asmens apžiÅ«ros metu A. S. striukės vidinėje kiÅ¡enėje surado į laikraščio skaitę suvyniotų kanapių, todėl automobilį buvo nutarta apžiÅ«rėti dar kartÄ .

Vėl apžiÅ«rėjęs variklio skyrių ir atidaręs oro filtrÄ , ten rado paketus su milteliais. Tuo metu A. B. ir A. S. buvo Å¡alia, jie abu sakė, kad tie paketai (trys iÅ¡ jų buvo sudėti į prezervatyvus) yra ne jų ir jie apie paketuose esančius narkotikus nieko nežino. Liudytojas parodė, kad oro filtro fiksatoriai greitai atsidaro, todėl ten paslėpti paketus, jo nuomone, turėtų užtekti apie 2 min. laiko. Liudytojas G. J. parodė, kad irgi dirba tos pačios muitinės pažeidimų prevencijos skyriaus inspektoriumi, 2009 m. vasario 3 d. atvyko į Panemunės kelio postÄ apie 20 val.

Inspektorius D. J. sakė, kad į LietuvÄ neseniai įvažiavo automobilis „BMW“, juo važiavę asmenys nenurodė atvykimo į LietuvÄ tikslo, kilo įtarimų, kad jie galėjo bÅ«ti vartoję psichotropines medžiagas, todėl pasiÅ«lė tÄ automobilį, kai jis važiuos atgal, patikrinti detaliau. Vėliau D. J. pasakė, kad tas automobilis jau grįžo, o pas vienÄ iÅ¡ juo važiavusių asmenų drabužiuose buvo surasta narkotinės medžiagos „žolės“. Jis pats dalyvavo A.

B. asmens apžiÅ«roje, patikrino jo rÅ«bus. Pastebėjo, kad A. B. iÅ¡sigandęs, matėsi, kad jis kažkÄ slepia. Pradėjus tikrinti automobilį, dalyvavo abu sulaikytieji, jie buvo pasimetę, drebėjo, negalėjo aiÅ¡kiai atsakyti, ko važiavo į LietuvÄ . Atidarius automobilio variklio dangtį, vėl atkreipė dėmesį į A. B. veido iÅ¡raiÅ¡kÄ ir vėl matė, kad Å¡is pasimetęs. Patikrinus oro filtrÄ po juo buvo surasti 4 paketai, sudėti į prezervatyvus. Paketuose buvo milteliai, iÅ¡ pradžių jie galvojo, kad tai gali bÅ«ti kokainas, bet vėliau buvo nustatyta, kad tai kitos rÅ«Å¡ies psichotropinė medžiaga.

Sulaikytieji aiÅ¡kino, kad tie paketai ne jų ir nežino, iÅ¡ kur jie atsirado. Liudytojas dar parodė, kad patalpoje, kur buvo apžiÅ«rimas automobilis, buvo maždaug 10 laipsnių Å¡ilumos, tačiau sulaikytųjų asmens apžiÅ«ros buvo daromos kitoje patalpoje, kurioje nebuvo Å¡alta. Be to, jų jaudinimasis ir pasimetimas matėsi dar iki jų apžiÅ«rų pradžios. Liudytojo nuomone, atidaryti variklio oro filtrÄ ir iÅ¡imti jo elementÄ , įdėti maiÅ¡elius ir vėl uždaryti filtrÄ reikėtų maždaug 5-10 minučių laiko.

Liudytojas T. Å . parodė, kad dirba Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus virÅ¡ininku. Jis pats A. B. ir A. S. sulaikyme nedalyvavo, tačiau buvo apie tai informuotas ir Å¡ioje byloje pradėjo ikiteisminį tyrimÄ . Sulaikytieji aiÅ¡kino, kad apie narkotikus nieko nežino, tačiau negalėjo nurodyti, kÄ tÄ dienÄ veikė ir kur buvo. Minėjo kartu su jais buvusį dar vienÄ asmenį, o surinkti duomenys tikrai patvirtino, kad jie automobiliu į LietuvÄ atvyko trise. Sulaikytųjų virÅ¡utiniai drabužiai buvo perduoti tyrimui, todėl A.

B. ir A. S. buvo leista paskambinti telefonu savo artimiesiems į RusijÄ . Liudytojas parodė, kad A. S. iÅ¡ jo darbo kabineto telefonu paskambino kažkokiam vyrui. Jis girdėjo tÄ pokalbį, suprato, kad tas vyras apie A. S. bei A. B. sulaikymÄ jau žino. Ta vyras telefonu pasakė A. S. frazę „vali na kapustu“ ir pokalbį nutraukė. Patikrinus, su kuo tada A. S. kalbėjo, buvo nustatyta, kad tas telefono numeris priklauso Rusijoje gyvenančiam D. T.. Teismas liudytoju apklausė dar ir Muitinės kriminalinės tarnybos tyrėjÄ V.

K. Č.. Jis parodė, kad tyrė duomenis apie Rusijos Federacijoje D. T. vardu registruoto telefono skambučius ir to telefono prisijungimus prie ryÅ¡io bokÅ¡tų A. B. bei A. S. sulaikymo dienÄ . Å iuos duomenis jis iÅ¡samiai iÅ¡dėstė prie bylos pridėtame tarnybiniame praneÅ¡ime. Liudytojas parodė, kad telefono prisijungimas prie ryÅ¡io bokÅ¡to (celės) nereiÅ¡kia, kad skambinęs asmuo buvo prie paties bokÅ¡to. Todėl jis negali teigti, kad ir Å¡iuo atveju skambinęs telefonu asmuo tikrai buvo Klaipėdos mieste.

Jo nuomone, galėjo būti skambinama ir iš vietos tarp Dituvos ir Mukrano perkėlos pastato.Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Abu nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose pirmiausia irgi išdėstė visus nuosprendyje jau aprašytus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliantai skunduose neginčija nei tų įrodymų leistinumo, nei jų patikimumo, nenurodo ir jokių kitų teismo dar neišnagrinėtų, jų versijas galinčių patvirtinti aplinkybių.

Nuteistieji nesutinka tik su jau iÅ¡nagrinėtų įrodymų vertinimu, nuosprendyje iÅ¡dėstytais jų pačių parodymų vertinimo motyvais ir nurodo, kad teismo iÅ¡vados dėl tų įrodymų vertinimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių. A. B. pripažįsta, kad grįžtant iÅ¡ Lietuvos į RusijÄ pasienio kelio poste jo automobilyje tikrai buvo surastos paslėptos psichotropinės medžiagos, neneigia ir to, kad tos medžiagos galėjo bÅ«ti įgytos ir paslėptos jo automobilyje Lietuvoje.

Tačiau jis nurodo, kad pats tų psichotropinių medžiagų neįgijo, jų automobilyje neslėpė ir apie jas nežinojo. Nuteistasis daro prielaidÄ , kad tas medžiagas, jam nežinant, galėjo paslėpti jo pažįstamas D. T. tuo metu, kai jis pats „gamtiniais reikalais“ buvo nuėjęs į miÅ¡kÄ . Kitas nuteistasis A. S. pripažįsta, kad jo striukėje surastÄ narkotinę medžiagÄ kanapes jis tikrai vežėsi iÅ¡ Rusijos į LietuvÄ ir atgal, taip pat nurodo, kad tas kanapes anksčiau Rusijoje pats įgijo savo reikmėms.

Nuteistasis nesutinka tik su teismo iÅ¡vada, kad jis kanapes savo striukėje tyčia slėpė, nurodo, kad prieÅ¡ vykdamas į LietuvÄ persirengė striuke, o apie joje buvusias kanapes tiesiog pamirÅ¡o, todėl jas gabeno ne tyčia, o dėl neatsargumo. Abu nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas vertino tik objektyviuosius nusikalstamų veikų požymius, tačiau neatskleidė jų kaltės turinio, nenurodė kaltės formos ir rÅ«Å¡ies, neaprašė jos valinio ir intelektinio momentų.

Apeliantai nurodo, kad BK 199 str. 2 d. ir BK 259 str. 1, 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia, o jų veikose nebuvo tokios tyčios požymių.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ dalies yra pagrįsti. Nuosprendyje iÅ¡dėstytose teismo iÅ¡vadose yra kai kurių prieÅ¡taravimų, o iÅ¡vados dėl to, kad A. B. psichotropines medžiagas neteisėtai įgijo ir laikė, taip pat dėl to, kad Å¡is nuteistasis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su kitu asmeniu, tikrai neatitinka bylos aplinkybių.

Tai Å¡iame nuosprendyje dar bus aptarta. Tačiau kiti nuteistojo A. B. ir jau iÅ¡dėstyti su įrodymų vertinimu susiję nuteistojo A. S. apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti. A. B. kaltė dėl neteisėto psichotropinių medžiagų gabenimo neturint tikslo jų platinti bei jų kontrabandos ir A. S. kaltė dėl neteisėto nedidelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo neturint tikslo jų platinti bei dėl Å¡ių medžiagų kontrabandos yra įrodyta ir teismas Å¡iose dalyse pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Apeliantų skunduose plačiai dėstoma apie bÅ«tinumÄ nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius nusikalstamų veikų požymius, tačiau jų argumentai apie tai, kad teismas neįrodė jų kaltės, t. y. veikimo tiesiogine tyčia, yra nepagrįsti. Objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra pačios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, padarytos pavojingos veikos, baudžiamojo įstatymo numatyti pavojingi padariniai, o taip pat priežastinis pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių ryÅ¡ys.

Prie objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių taip pat priskiriamas tos veikos dalykas, jos padarymo bÅ«das, priemonės, veikos padarymo laikas, vieta ir kitos konkrečios iÅ¡orinės aplinkybės. Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra pavojingÄ veikÄ padariusio asmens pakaltinamumas, jo kaltė, taip pat nusikalstamos veikos padarymo motyvas ir tikslas. Å ioje byloje didžioji nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų dalis susijusi pirmiausia su subjektyviųjų nusikalstamų veikų sudėčių požymių, t. y. jų kaltės, jos formos ir rÅ«Å¡ies, nustatymu, tačiau Å¡ių požymių įrodinėjimÄ nepagrįstai bando atskirti nuo visas kitas bylos aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Baudžiamajame procese įrodymai į patvirtinančius arba paneigiančius tik kuriuos nors konkrečius nusikalstamos veikos sudėties požymius neskirstomi. Pagal BK 20 str. 3 d. nuostatas įrodymais gali bÅ«ti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Vadovaudamasis tokiais įrodymais pripažintais duomenimis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių.

Asmens kaltė, jos forma ir rÅ«Å¡is irgi nustatoma ne tik paties kaltinamojo parodymais, o vadovaujantis iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma, todėl teismo iÅ¡vados dėl kaltės, kaip nusikalstamos veikos sudėties subjektyviojo požymio, taip pat gali bÅ«ti grindžiamos ir tais įrodymais, kurie patvirtina tos veikos objektyviuosius požymius. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimo padarymo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatomi ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jeigu tokiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Šioje byloje nuteistųjų A. B. ir A. S. kaltę patvirtina būtent tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma.Jau aptartais liudytojų ir pačių nuteistųjų parodymais, automobilio patikrinimo aktu, specialisto išvada ir kitais rašytiniais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad muitinės poste paketai su psichotropine medžiaga metamfetaminu buvo surasti paslėpti A. B. vairuojamame automobilyje. Asmens kratos metu pas A. B. buvo surastas automobilio „BMW 524TD“ registracijos liudijimas, išduotas G.

S. vardu, tačiau abu nuteistieji parodė, kad šį automobilį A. B. iÅ¡ A. S. motinos G. S. įsigijo jau prieÅ¡ kelis mėnesius iki sulaikymo ir juo naudojosi tik jis pats. A. B. parodė, kad nebuvo spėjęs tik susitvarkyti Å¡io automobilio perregistravimo dokumentų. Taigi neabejotinai nustatyta, kad A. B. ne tik kaltinime nurodytu laiku vairavo automobilį įvažiuodamas į LietuvÄ ir po to grįždamas atgal, bet ir buvo faktinis to automobilio savininkas. Nuteistasis nurodo, kad prieÅ¡ važiuodamas į LietuvÄ automobilio variklio skyriaus ir, konkrečiai, oro filtro netikrino, tačiau galimybė, kad psichotropinės medžiagos tame automobilyje jam nežinant galėjo bÅ«ti kitų asmenų paslėptos dar Rusijoje, visiÅ¡kai neįtikėtina ir atmetama.

Palikti paslėptÄ didelį kiekį psichotropinių medžiagų ankstesni automobilio savininkai negalėjo, be to, net keturių paslėptų paketų negalėjo nepastebėti ir automobiliu pakankamai ilgÄ laikÄ naudojęsis ir juo nuolat važinėjęs A. B.. Jis pats neneigia, kad psichotropinės medžiagos automobilyje galėjo bÅ«ti paslėptos Lietuvoje bÅ«tent jo sulaikymo dienÄ . Dėl jau aptartų aplinkybių visi įrodymai, patvirtinantys psichotropinių medžiagų suradimÄ A. B. vairuojamame automobilyje, faktiÅ¡kai patvirtina ir Å¡io nuteistojo kaltę dėl tyčinio neteisėto tų psichotropinių medžiagų gabenimo bei jų kontrabandos.

Tačiau apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ir kitais įrodymais. Nors A. B. nurodo, kad apie jo automobilyje paslėptas psichotropines medžiagas nieko nežinojo, jo paties ir kito nuteistojo A. S. parodymai Å¡ios versijos nepatvirtina, o iÅ¡ dalies teismo iÅ¡vadas netgi patvirtina. A. B. ir A. S. parodė, kad pažinojo automobilių verslu užsiimantį D. T. ir jau anksčiau jam padėdavo parvaryti į RusijÄ Lietuvoje pirktus automobilius. Taip buvo ir šį sykį. 2009 m. vasario 3 d. D. T. vėl paprašė padėti parvaryti automobilį iÅ¡ Lietuvos, pažadėjo apmokėti kelionės iÅ¡laidas ir dar sumokėti už pagalbÄ .

Važiuojant į LietuvÄ sakė, kad turi 2000 Lt. Per pasienio postÄ Ä¯važiavus į LietuvÄ D. T. nurodymu jie važiavo į Klaipėdos pusę, o kažkur už Å ilutės jie sustojo aikÅ¡telėje prie miÅ¡ko. D. T. sakė, kad atvažiuos kažkoks žmogus, kuris pasakys, ar automobilis paruoÅ¡tas. Po kiek laiko atvažiavo automobilis „Opel Astra“, iÅ¡ jo iÅ¡lipo nepažįstamas asmuo ir D. T. nuėjo su juo pasikalbėti. A. S. parodė, kad jis tuomet persėdo į atvažiavusį automobilį „Opel Astra“, o D.

T. baigus kalbėti, vėl sėdo į „BMW“. A. B. parodė, kad atvažiavus automobiliui „Opel Astra“ jis nuėjo į miÅ¡kÄ â€žgamtiniais reikalais“, o kai po keleto minučių grįžo, „Opel Astra“ automobilio jau nebuvo. Abu nuteistieji parodė, kad po to D. T. jiems pasakė, kad automobilis, kurį jis ruošėsi pirkti, dar neparuoÅ¡tas ir kad reikės atvažiuoti kitÄ dienÄ . Po to visi trise tuo pačiu automobiliu „BMW važiavo atgal į RusijÄ , D. T. iÅ¡lipo ir valstybės sienÄ perėjo pėsčiomis, o juos abu sulaikė muitinės pareigÅ«nai.

Patikrinimo metu buvo surastos automobilyje paslėptos psichotropinės medžiagos. Nuteistasis A. B. aiÅ¡kina, kad apie psichotropinių medžiagų paslėpimÄ jo automobilyje nieko nežino, o apeliaciniame skunde daro prielaidÄ , kad tai be jo žinios galėjo padaryti D. T. tuo metu, kai jis pats buvo trumpam nuėjęs į miÅ¡kÄ . Tačiau tokiÄ jo versijÄ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme faktiÅ¡kai paneigė kitas nuteistasis A. S., visÄ laikÄ buvęs toje pačioje aikÅ¡telėje ir matęs D.

T. pokalbį su atvažiavusiu kitu nenustatytu asmeniu. Apie tai, kad D. T. arba kitas nenustatytas asmuo, A. B. nuėjus į miÅ¡kÄ , bÅ«tų kÄ nors paslėpęs automobilio „BMW“ variklio skyriuje, A. S. nieko nebuvo parodęs. PirmÄ kartÄ apie su tuo susijusias naujas aplinkybes nuteistasis A. S. nurodė tik suteikus jam paskutinį žodį apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Atnaujinus įrodymų tyrimÄ A. S. parodė, kad į aikÅ¡telę atvažiavus automobiliui „Opel Astra“, su iÅ¡ jo iÅ¡lipusiu nepažįstamu žmogumi D.

T. kalbėjosi apie 5-7 minutes, po to jis matė, kad D. T. apie 3-4 minutes kažkÄ darė prie atidaryto automobilio „BMW“ kapoto. Tam nepažįstamam asmeniui automobiliu „Opel Astra“ iÅ¡važiavus, jis pats su D. T. vėl įsėdo į automobilį „BMW“, o iÅ¡ miÅ¡ko grįžusiam A. B. apie tai, kad jo automobilio kapotas buvo atidarinėtas, nieko nepasakė. Vertinant Å¡iuos A. S. parodymus, pirmiausia pažymėtina, kad jie psichotropinių medžiagų paslėpimo automobilyje be A.

B. žinios vis tiek nepatvirtina. A. S. parodė, kad matė tik atidarytÄ kapotÄ , tačiau kÄ D. T. darė, nepastebėjo, be to, kapotas, kaip nurodė Å¡is nuteistasis, buvo atidarytas tik 3-4 minutes. Nepaisant to, Å¡iuos A. S. parodymus apie naujas aplinkybes kolegija visiÅ¡kai atmeta, nes jie prieÅ¡tarauja visiems ankstesniems A. S. parodymams. IÅ¡ perskaitytų ankstesnių A. S. parodymų matosi, kad apie nurodytas aplinkybes jis niekada nebuvo parodęs. PirmÄ kartÄ apklaustas įtariamuoju 2009 m. vasario 4 d. (t. 2, b. l. 37-38) A.

S. duoti parodymus iÅ¡ viso atsisakė. 2009 m. vasario 5 d. apklaustas teismo posėdyje sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimÄ (t. 2, b. l. 42-43) jis nieko neparodė ne tik apie tai, kad aikÅ¡telėje buvo atidarinėjamas automobilio „BMW“ kapotas, bet ir apie tai, kad A. B. vienas buvo nuėjęs į miÅ¡kÄ . Tik antrÄ kartÄ apklaustas įtariamuoju 2009 m. vasario 11 d. (t. 2, b. l. 51-53) jis jau parodė, kad aikÅ¡telėje buvo persėdęs į atvykusio nepažįstamo vyriÅ¡kio automobilį „Opel Astra“, matė, kad D.

T. nuėjo su tuo vyriÅ¡kiu pasikalbėti, bet kur jie kalbėjosi, nematė, o apie kÄ kalbėjosi, negirdėjo. A. S. netgi parodė, kad jam sėdint automobilyje „Opel Astra“, iÅ¡ ten niekas jokių daiktų neėmė ir neiÅ¡sinešė. Dar vienos įtariamojo apklausos 2009 m. kovo 27 d. metu (t. 2, b. l. 66-67) A. S. nurodė, kad patvirtina parodymus, duotus ankstesnės apklausos metu. Apie tai, kad bÅ«tų matęs, kaip be A. B. žinios kas nors atidarinėjo jo automobilio kapotÄ , A. S. nieko neparodė ir apklaustas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Perskaičius visus aptartus ankstesnius A. S. parodymus, į klausimÄ , kodėl apie jau paminėtas naujas aplinkybes jis parodė tik apeliacinės instancijos teismo posėdyje, Å¡is nuteistasis atsakė, kad anksčiau labai jaudinosi, apie tai pasakyti bijojo, be to, buvo apklaustas labai trumpai. Tokie A. S. aiÅ¡kinimai ir neįtikinantys, ir neatitinkantys bylos aplinkybių. Jau buvo nurodyta, kad ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme A. S. buvo apklaustas keletÄ kartų, visų jo apklausų metu dalyvavo gynėjas.

Pirmosios apklausos metu A. S. iÅ¡ viso atsisakė duoti parodymus nurodydamas, kad pageidauja pasirengti gynybai, o vėlesnių apklausų metu jau davė parodymus dėl visų jam pareikÅ¡tų įtarimų ir kaltinimų. Tai paneigia nuteistojo aiÅ¡kinimus ir apie tų apklausų metu patirtÄ didelį jaudulį, ir apie bet kokias kliÅ«tis duoti iÅ¡samius parodymus jo paties nuožiÅ«ra. Nuteistojo aiÅ¡kinimai, kad dalį įvykių aplinkybių anksčiau jis nurodyti bijojo, irgi neįtikėtini. Ko jis bijojo, A.

S. taip ir nenurodė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats A. S. Å¡ioje byloje irgi buvo kaltinamas tų pačių sunkesnių nusikalstamų veikų padarymu kaip ir nuteistasis A. B.. A. S. pagal BK 260 str. 2 d. ir BK 199 str. 2 d. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. B. ir D. T., neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat buvo kaltinamas tų psichotropinių medžiagų kontrabanda.

Tai reiÅ¡kia, jog jeigu A. S. tikrai bÅ«tų matęs, kad D. T. be jo paties ir be A. B. žinios slėpė automobilyje psichotropines medžiagas arba bent atidarinėjo automobilio kapotÄ , ankstesnių apklausų metu jis apie tai parodyti ne tik neturėjo bijoti, bet ir bÅ«tų buvęs suinteresuotas tai nurodyti kaip jį patį teisinančiÄ bylos aplinkybę. Tačiau, kaip jau buvo paminėta, apie tokiÄ naujÄ aplinkybę A. S. pirmÄ kartÄ parodė tik apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Todėl tokį parodymų pakeitimÄ ir jų papildymÄ naujomis aplinkybėmis kolegija vertina tik A.

S. siekimu padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės savo draugui, kitam nuteistajam A. B.. Kadangi apeliacinės instancijos teisme duoti A. S. parodymai prieÅ¡tarauja jo parodymams visų ankstesnių apklausų metu, Å¡ie nuteistojo parodymai apie naujas įvykių aplinkybes atmetami. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir teismas juos atmesti neturėjo pagrindo. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad abiejų nuteistųjų versijas apie atvykimo į LietuvÄ tikslÄ , kitus jų parodymus apie įvykių aplinkybes, taip pat A.

B. versijÄ apie galimybę, kad psichotropinės medžiagos jo automobilyje buvo paslėptos jam nežinant, teismas įvertino kaip neįtikinančius ir nelogiÅ¡kus. Su tuo susijusius nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus kolegija atmeta, nes teismo iÅ¡vados dėl jų parodymų vertinimo yra iÅ¡samiai motyvuotos ir pagrįstos konkrečiais bylos duomenimis. Nuosprendyje nurodyta, kad nuteistųjų versija apie atvykimÄ Ä¯ LietuvÄ pirkti automobilio yra nelogiÅ¡ka, nes muitinės pareigÅ«nams jie nenurodė važiavimo į LietuvÄ tikslo, o jokio automobilio taip ir nenupirko.

Teismas pažymėjo ir tai, kad tik sužinoti, ar automobilis paruoÅ¡tas pardavimui, vykti į užsienio valstybę ir turėti su tuo susijusių iÅ¡laidų irgi buvo nelogiÅ¡ka, nes apie tai sužinoti galima buvo ir paprastesniu bÅ«du, pavyzdžiui, paskambinus telefonu. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad faktiÅ¡kai teismas nelogiÅ¡kais įvertino ne jo paties, o Å¡ioje byloje iÅ¡ viso neapklausto D. T. veiksmus. Tuo tarpu jo paties veiksmai buvo logiÅ¡ki, nes jis tik sutiko padėti D. T., kuris žadėjo apmokėti visas kelionės iÅ¡laidas ir dar sumokėti už pagalbÄ .

Tuo metu jis niekur nedirbo, todėl jo noras užsidirbti pinigų buvo visiÅ¡kai suprantamas. Å ie apelianto argumentai jau iÅ¡dėstytų teismo motyvų nepaneigia. Net ir tikint nuteistųjų parodymais, kad važiuoti į LietuvÄ jiems pasiÅ«lė D. T., toks siÅ«lymas A. B. ir A. S. bet kuriuo atveju turėjo kelti didelių įtarimų. Sužinoti, ar Lietuvoje automobilis paruoÅ¡tas pardavimui, tikrai buvo galima ir nevykstant automobiliu į kitÄ valstybę. Nuosprendyje nurodyta, kad joks automobilis ir nebuvo nupirktas, tačiau pažymėtina, kad patys nuteistieji nieko neparodė netgi apie bandymÄ automobilį įsigyti.

A. B. ir A. S. nurodė tik apie sustojimÄ kažkokioje aikÅ¡telėje prie miÅ¡ko, ten atvažiavusį nepažįstamÄ asmenį, jo pokalbį su D. T. ir apie tai, kad po Å¡io pokalbio jie visi jau važiavo atgal į RusijÄ . Abu nuteistieji parodė, jog D. T. važiuojant į LietuvÄ jiems sakė, kad vežasi 2000 Lt pinigų. Kad vienas iÅ¡ automobiliu ,,BMW“ į LietuvÄ važiavusių asmenų deklaravo turintis bÅ«tent 2000 Lt, teisme parodė ir muitinės pareigÅ«nas liudytojas D. J.. Nuteistieji turėjo suprasti, kad už 2000 Lt, iÅ¡ jų dar ir atėmus kelionės iÅ¡laidas, nusipirkti automobilį vargu ar buvo įmanoma.

A. B. skunde nurodo, kad jo paties ir A. S. apie važiavimo į LietuvÄ tikslÄ pasienyje niekas neklausė, o kÄ pareigÅ«nams aiÅ¡kino D. T., jis nežino. Tačiau šį nuteistojo argumentÄ irgi paneigia liudytojo D. J. parodymai. Å is liudytojas parodė, kad pasienio poste patikrinimo metu visi trys ,,BMW“ automobiliu važiavę asmenys buvo iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio ir į jo klausimÄ , kokiu tikslu vyksta į LietuvÄ , nieko neatsakė, asmuo, aiÅ¡kinęs, kad vežasi 2000 Lt, tik paminėjo, kad vyksta į artimiausiÄ miestelį.

Akivaizdu, kad tokius D. T. aiÅ¡kinimus turėjo girdėti ir A. B. su A. S.. Visos Å¡ios aplinkybės nuteistųjų parodymus apie važiavimÄ Ä¯ LietuvÄ pirkti automobilio ir leidžia įvertinti kaip neįtikinančius, ir juos netgi paneigia. IÅ¡vadÄ apie tai, kad psichotropinė medžiaga metamfetaminas buvo neteisėtai įgyta ir A. B. automobilyje paslėpta bÅ«tent Lietuvoje, teismas pagrindė pačių nuteistųjų parodymais apie tai, kokiu marÅ¡rutu jie važiavo Lietuvoje, taip pat duomenimis apie D.

T. vardu registruoto telefono prisijungimus prie mobilaus ryÅ¡io bokÅ¡tų (celių) skirtingose vietose. A. B. ir A. S. parodė, kad pervažiavę valstybės sienÄ Panemunės kelio poste, toliau važiavo Klaipėdos kryptimi, tačiau ir Å¡io miesto neprivažiavo, sustojo aikÅ¡telėje prie miÅ¡ko kažkur už Å ilutės, ten prabuvo apie 10 min. laiko ir po to tuo pačiu keliu grįžo atgal į tÄ patį pasienio postÄ . Apeliaciniame skunde A. B. nurodo, kad D. T. telefono prisijungimas prie ryÅ¡io bokÅ¡to Mukrano perkėloje dar nepatvirtina, kad jie buvo Klaipėdos m., nes pačios UAB ,,Omnitel“ pažyma rodo, jog bokÅ¡tas (celė) veikia apie 30 km spinduliu.

IÅ¡ tikrųjų jie buvo sustoję aikÅ¡telėje už Å ilutės ir D. T. telefonas prie Klaipėdoje esančio ryÅ¡io bokÅ¡to galėjo prisijungti iÅ¡ tos vietos prie miÅ¡ko esančioje aikÅ¡telėje. Kad nurodytu marÅ¡rutu jo vairuojamu automobiliu ,,BMW“ jie važiavo net 4 valandas, apeliantas paaiÅ¡kina tuo, kad tada buvo žiema, Å¡altas oras ir slidus kelias, nemažai laiko užėmė sustojimas pavalgyti pakelės kavinėje, D. T. susitikimas su nepažįstamu asmeniu, taip pat muitinio patikrinimo laukimas jau grįžtant atgal iÅ¡ Lietuvos į RusijÄ .

Å ie apelianto argumentai teismo iÅ¡vadų irgi nepaneigia. Abu nuteistieji parodė, kad atvykę į LietuvÄ , kaltinime nurodytu laikotarpiu jie Klaipėdoje nebuvo, o tik važiavo Å¡io miesto kryptimi ir sustojo kažkur už Å ilutės. UAB ,,Omnitel“ pažyma tikrai patvirtina, kad prie bazinės stoties Klaipėdoje prisijungęs abonentas telefoninio pokalbio metu galėjo bÅ«ti nuo tos stoties nutolęs iki 35 km, apie tai teisme parodė ir liudytojas V. K. Č.. Tačiau iÅ¡ nuosprendžio matosi, kad apie nuteistųjų buvimÄ Klaipėdos m. iÅ¡vados nepadarė ir pats teismas.

Nuosprendyje nurodyta tik apie tai, kad, remiantis duomenimis apie D. T. telefono prisijungimus prie skirtingų ryÅ¡io bokÅ¡tų, nuteistieji lankėsi ne vienoje, o keliose tarp Å ilutės ir Klaipėdos esančiose vietose. Apie tai, kad jie buvo dar sustoję pavalgyti kažkokioje kavinėje, A. B. pirmÄ kartÄ nurodė tik savo apeliaciniame skunde, todėl teismas pagrįstai pažymėjo, kad, remiantis pačių nuteistųjų parodymais, jų nurodytÄ 80-100 km atstumÄ nuvažiuoti automobiliu 4 valandų tikrai nereikėjo.

Tokia iÅ¡vada pagrįsta net ir įvertinus prastas oro sÄ lygas bei kelio dangos bÅ«klę. Å iomis aplinkybėmis teismas pagrindžia savo iÅ¡vadÄ , kad A. B. automobilyje surastos psichotropinės medžiagos buvo įgytos ir automobilyje paslėptos bÅ«tent Lietuvoje. Kad Å¡ios psichotropinės medžiagos negalėjo bÅ«ti įvežtos į LietuvÄ iÅ¡ Rusijos, patvirtina ir kitos Å¡iame nuosprendyje jau aptartos bylos aplinkybės, be to, tokios teismo iÅ¡vados neginčija ir pats nuteistasis A. B.. Å io nuteistojo parodymus, kad jis apie jo automobilyje paslėptas psichotropines medžiagas nieko nežinojo, teismas taip pat atmetė.

Vertindamas A. B. parodymus apie jo nuėjimÄ Ä¯ miÅ¡kÄ ,,gamtiniais reikalais“, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tuo metu buvo žiema, Å¡altas oras, o važiuodamas iki nurodytos aikÅ¡telės prie miÅ¡ko A. B. turėjo galimybę sustoti degalinėse ir pasinaudoti jose esančiais tualetais. Nors apeliantas nurodo, kad ėjo į miÅ¡kÄ ,,gamtiniais reikalais“ tada ir ten, kur jam reikėjo, jau paminėti teismo motyvai tikrai įtikinantys. Kolegija sutinka ir su teismo iÅ¡vada, jog iÅ¡ viso nelogiÅ¡ka, kad apie psichotropinių medžiagų paslėpimÄ specialiai paruoÅ¡toje vietoje automobilio variklio skyriuje galėjo nežinoti tÄ automobilį vairavęs to automobilio savininkas.

Tačiau dar laibiau neįtikėtina A. B. versija, kad jo pažįstamas D. T. psichotropines medžiagas jo automobilio variklio skyriuje esančiame oro filtre galėjo paslėpti kaip tik tuo metu, kai A. B., kaip jis pats nurodo, keletui minučių buvo nuėjęs ,,gamtiniais reikalais“ į miÅ¡kÄ . Liudytojais apklausti automobilį ,,BMW“ tikrinę muitinės pareigÅ«nai iÅ¡ tikrųjų parodė, kad paslėpti paketus su psichotropinėmis medžiagomis automobilio variklio skyriuje po oro filtru neturėjo bÅ«ti sudėtinga ir tam galėjo pakakti nuo kelių iki keleto minučių laiko.

Tačiau Å¡iuo atveju bÅ«tina įvertinti tai, kad automobilis stovėjo lauke, prie miÅ¡ko esančioje aikÅ¡telėje. Buvo žiema, Å¡altas oras, be to, patys nuteistieji parodė, kad toje aikÅ¡telėje jie sustojo jau tamsiu paros metu. Todėl, įvertinus visas Å¡ias aplinkybes, galimybė labai greitai, tik per kelias minutes atidaryti automobilio variklio dangtį, tamsoje rasti oro filtrÄ , jį iÅ¡ardyti, paslėpti po juo paketus ir vėl uždaryti variklio dangtį iÅ¡ tikrųjų yra labai abejotina.

Å iame nuosprendyje kolegija taip pat jau aptarė ir kitas tokiÄ galimybę paneigiančias aplinkybes. Tik papildomos apklausos metu apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. S. parodė, jog jis matė, kad D. T. su nepažįstamu asmeniu aikÅ¡telėje kalbėjosi Å¡alia A. B. automobilio. Taip pat matė, kad to automobilio kapotas buvo atidarytas tik 3-4 minutes. Jau buvo nurodyta ir apie tai, kad Å¡iuos pakeistus A. S. parodymus kolegija atmetė, nes juos paneigia visi ankstesni to paties nuteistojo A. S. parodymai.

Nuosprendyje teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad, remiantis muitinės pareigūnų parodymais, A. B. patikrinimo pasienio poste metu buvo susijaudinęs. A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo ne susijaudinęs, o drebėjo dėl šalčio, nes jį ir A. S. tikrinę pareigūnai jų asmens apžiūras darė nešildomoje patalpoje, kurioje buvo tik apie 5 laipsniai šilumos. Šie apelianto argumentai irgi nepagrįsti. Teisme pats A. B. parodė, kad sulaikymo kambaryje buvo ne 5, o apie 10 laipsnių šilumos.

Be to, liudytojais apklausti muitinės pareigÅ«nai parodė ir apie kitas Å¡io nuteistojo elgesį patikrinimo metu apibÅ«dinančias aplinkybes. Liudytojas D. J. parodė, kad dar iki asmens apžiÅ«rų A. B. ir A. S. iÅ¡ pažiÅ«ros atrodė susijaudinę, prakaitavo, bandė tarpusavyje apie kažkÄ kalbėtis. Liudytojas G. J. irgi parodė, kad A. B. atrodė iÅ¡sigandęs, matėsi, kad jis kažkÄ slepia. Liudytojas parodė, kad A. B. buvo labai pasimetęs kaip tik tuo metu, kai jis atidarinėjo tikrinamo automobilio variklio dangtį.

Visa tai vyko dar iki Å¡io nuteistojo asmens apžiÅ«ros. Å ie liudytojų parodymai patvirtina, kad įtartinas nuteistųjų elgesys pasienio poste buvo susijęs visai ne su oro temperatÅ«ra jų asmens apžiÅ«rų metu, o jų jaudinimÄ si ir pasimetimÄ lėmė pats jų sulaikymas ir ypač jų akivaizdoje vykęs detalus automobilio patikrinimas, kurio metu kaip tik ir buvo surastos tame automobilyje paslėptos psichotropinės medžiagos.Visos jau aptartos bylos aplinkybės paneigia nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentus ir patvirtina teismo iÅ¡vadų pagrįstumÄ .

Jau iÅ¡dėstytuose ir A. B. ginčijamuose nuosprendžio motyvuose teismas pirmiausia įvertino pačių nuteistųjų parodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas apie jų neatitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms ir netgi apie jų nelogiÅ¡kumÄ . Atmetęs A. B. parodymus, kad psichotropinės medžiagos jo automobilyje galėjo bÅ«ti paliktos be jo žinios, teismas nesirėmė ir Å¡io nuteistojo parodymais apie galimÄ psichotropinių medžiagų paslėpimÄ automobilyje A. B. nurodytoje prie miÅ¡ko esančioje aikÅ¡telėje.

Nustatomojoje nuosprendžio dalyje teismas nurodė, kad psichotropinės medžiagos buvo neteisėtai įgytos Å ilutės rajone, tačiau tiksliai nenustatytoje vietoje. Nepaisant to, nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad nuosprendis grindžiamas tik spėjimais ir prielaidomis, yra nepagrįsti. Tie patys įrodymai, kuriais remdamasis teismas atmetė A. B. parodymus, tiesiogiai arba netiesiogiai patvirtina ir jo kaltę, ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jau aptarti bylos duomenys apie automobiliu atvykusių nuteistųjų buvimo Lietuvoje laikÄ , taip pat duomenys apie D.

T. mobilaus ryÅ¡io telefono prisijungimus prie keleto skirtingų ryÅ¡io bokÅ¡tų (celių), duomenys apie D. T. turėtÄ pinigų sumÄ ir pats automobilio nenusipirkimo faktas patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji ir jų pažįstamas D. T. į LietuvÄ važiavo ne pirkti automobilio. Tie patys ir kiti jau aptarti bylos duomenys patvirtina ir teismo iÅ¡vadÄ , kad A. B. automobilyje surastos psichotropinės medžiagos buvo įgytos ir tame automobilyje paslėptos Lietuvoje. Liudytojų muitinės pareigÅ«nų parodymai apie abiejų nuteistųjų, o ypač apie A.

B. elgesį pasienio poste jo automobilio patikrinimo metu, irgi patvirtina, kad psichotropinių medžiagų suradimas automobilyje A. B. nebuvo netikėtas ir apie tas paslėptas medžiagas Å¡is nuteistasis žinojo. Abiejų nuteistųjų, taip pat ir A. B., kaltę netiesiogiai patvirtina dar ir liudytojo T. Å . parodymai apie girdėtÄ A. S. pokalbį telefonu. Å is liudytojas parodė, kad jau bÅ«damas sulaikytas A. S. iÅ¡ jo darbo kabineto kažkam skambino telefonu, Å¡io pokalbio buvo klausomasi ir liudytojas girdėjo, kaip telefonu atsiliepęs vyriÅ¡kis pasakė A.

S. frazę ,,vali na kapustu“ ir nutraukė pokalbį. T. Å . parodė, jog iÅ¡ Å¡io pokalbio buvo galima suprasti, kad telefonu atsiliepęs asmuo tuo metu apie A. B. ir A. S. sulaikymÄ jau žinojo. Netikėti Å¡iais liudytojo parodymais nėra pagrindo, nes pagal jau sulaikyto A. S. telefoninį pokalbį Å¡ioje byloje buvo surinkti duomenys apie pačių nuteistųjų nurodomÄ jų pažįstamÄ D. T.. Liudytojo T. Å . parodymai irgi patvirtina, kad narkotinės medžiagos kanapių suradimas pas A. S. ir psichotropinės medžiagos metamfetamino suradimas A.

B. automobilyje Å¡iems nuteistiesiems nebuvo netikėtas. Asmens, kuriam telefonu skambino A. S., Å¡iam nuteistajam pasakyta frazė reiÅ¡kė nurodymÄ , kaip A. B. ir A. S. turi elgtis apklausų metu ir kam turi bandyti versti savo kaltę. Visi Å¡ie, o taip pat ir kiti jau aptarti įrodymai, patvirtinantys paslėptų psichotropinių medžiagų suradimÄ A. B. automobilyje, patvirtina Å¡io nuteistojo kaltę.Nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentai, kad teismas visas abejones įvertino jo nenaudai, yra nepagrįsti ir neatitinkantys bylos aplinkybių.

Vertindamas įrodymus teismas nepažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, savo iÅ¡vadas pagrindė įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais A. B. kaltę, o abejones, kurių, iÅ¡naudojus visas galimybes, paÅ¡alinti nepavyko, įvertino kaltinamojo naudai. A. B. Å¡ioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti. Nuosprendyje teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad A. B. kaltė dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis įrodyta, tačiau neįrodytas Å¡io nuteistojo tikslas tas medžiagas parduoti ar kitaip platinti.

Nuosprendyje nurodyta, kad lieka neaiÅ¡ku, kaip A. B. su jo automobilyje surastomis psichotropinėmis medžiagomis bÅ«tų elgęsis toliau. Teismas neatmetė galimybės, kad tas medžiagas A. B. įsigijo ir gabeno savo reikmėms, nes nuteistasis psichotropines medžiagas vartojo ir anksčiau. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo iÅ¡vada, kad jis anksčiau vartojo psichotropines medžiagas, yra nepagrįsta, nes jis vartodavo tik narkotinę medžiagÄ kanapes, kurias rÅ«kydavo. Å ie apelianto argumentai iÅ¡ dalies yra pagrįsti, tačiau dėl to nuosprendį naikinti arba keisti, kolegijos nuomone, irgi nėra pagrindo.

Duomenų, kad pats A. B. anksčiau vartojo psichotropines medžiagas, byloje tikrai nėra. Po A. B. sulaikymo jo Å¡lapime buvo surasta tik kanabinoidų, o tai patvirtina, kad asmuo vartojo narkotinę medžiagÄ kanapes. Pats A. B. teisme parodė, kad Rusijoje rÅ«kydavo marihuanÄ , t. y. pripažino vartojęs tÄ pačiÄ narkotinę medžiagÄ kanapes. Galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad teismas suklydo ir nuosprendyje tikrai vietoj narkotinės medžiagos neteisingai nurodė A. B. vartojus psichotropines medžiagas.

Tačiau iÅ¡ nuosprendžio matosi, kad dėl Å¡ios aplinkybės teismas kaip tik ir padarė iÅ¡vadas apie kitokius A. B. nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad A. B. jo automobilyje surastÄ metamfetaminÄ galėjo įsigyti ir gabenti savo paties reikmėms netur4damas tikslo Å¡ias psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Dėl tos pačios priežasties A. B. nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iÅ¡ BK 260 str. 2 d. į BK 259 str. 1 d. Tai reiÅ¡kia, kad tokiu bÅ«du suklydęs teismas A.

B. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį daug Å¡velnesnę bausmę ir taip ženkliai suÅ¡velnino nuteistojo padėtį. Kita vertus, ta pati teismo klaida apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui, kolegijos nuomone, esminės reikÅ¡mės neturėjo. Visuma skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų ir Å¡iame nuosprendyje jau aptartų įrodymų neginčijamai patvirtina, kad A. B. apie jo automobilyje paslėptas psichotropines medžiagas žinojo, ir apie tai žinodamas, pats automobilį vairuodamas, tas medžiagas gabeno jas veždamas iki muitinės kelio posto, kuriame automobilyje paslėptus paketus su psichotropine medžiaga surado ir paėmė muitinės pareigÅ«nai.

Tie patys įrodymai patvirtina ir A. B. kaltę dėl tų pačių psichotropinių medžiagų kontrabandos. Byloje įrodyta, kad žinodamas apie automobilyje paslėptas psichotropines medžiagas jas nuteistasis, neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ ir muitinės kelio poste buvo sulaikytas muitinės pareigÅ«nų. Tokiu bÅ«du jis padarė psichotropinių medžiagų kontrabandÄ . Nors teismas A. B. pagrįstai pripažino kaltu ir priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, Å¡io nuteistojo apeliacinį skundÄ kolegija tenkina iÅ¡ dalies, nes kai kurios teismo iÅ¡vados iÅ¡ tikrųjų neatitinka bylos aplinkybių.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas A. B. pagal BK 259 str. 1 d. nuteisė už neteisėtÄ psichotropinių medžiagų įgijimÄ , laikymÄ ir gabenimÄ neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Kolegijos nuomone, pagal BK 259 str. 1 d. už neteisėtÄ psichotropinių medžiagų įgijimÄ ir laikymÄ A. B. nuteistas nepagrįstai, todėl nuosprendis Å¡iose dalyse keičiamas dėl jame iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 3 p.). TokiÄ iÅ¡vadÄ kolegija daro vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 įtvirtinama teisminė praktika.

Nurodytoje nutartyje nurodoma, kad pagal BK 260 str. 3 d. atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vadinasi, pagal BK 260 str. 3 d. nusikaltimai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikÅ¡tis minėtomis veikomis. Kiekviena iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų atitinka iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kÄ nusikaltimo sudėtį.

Taigi BK 260 str. 3 d. dispozicijÄ sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iÅ¡ jų padarymas gali bÅ«ti pakankamas pagrindas kaltininkÄ bausti pagal BK 260 str. 3 d., todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 str. nurodytų veikų padarymÄ , byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienai iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų įrodinėjimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Kiekviena iÅ¡ nurodytų veikų turi turėti savarankiÅ¡kÄ procesinį įrodinėjimÄ , o ne preziumuojama (,,iÅ¡vedama“) iÅ¡ kitų neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Nors Å¡ioje kasacinėje teismo nutartyje iÅ¡aiÅ¡kinta apie BK 260 str. 3 d. numatytų alternatyvių veikų įrodinėjimÄ , tokios pačios alternatyvios veikos iÅ¡dėstytos ir BK 259 str. 1 d., numatančios atsakomybę už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei tikslo jas platinti, dispozicijoje.

Šiame baudžiamajame įstatyme numatytas narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas įgijimas, laikymas, gabenimas ir kitos alternatyvios veikos taip pat turi būti įrodinėjamos savarankiškai ir nė vienai iš šių veikų negali būti keliami skirtingi reikalavimai. Šioje byloje tikrai neginčijamai įrodyta, kad A. B. psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gabeno. Teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad A.

B. kaltinime nurodytu laiku ir tiksliai nenustatytos vietos Å ilutės rajone automobiliu ,,BMW“ neteisėtai gabeno 29,463 g psichotropinės medžiagos metamfetamino iki Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto, kuriame tas psichotropines medžiagas surado ir paėmė muitinės pareigÅ«nai. IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad iÅ¡nagrinėtais įrodymais teismas nustatė neteisėto psichotropinių medžiagų gabenimo laikÄ , jų gabenimo marÅ¡rutÄ , bÅ«dÄ ir kitas svarbias Å¡ios veikos padarymo aplinkybes.

Tuo tarpu jokios konkrečios tų pačių medžiagų įgijimo ir laikymo aplinkybės nebuvo nustatytos. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad A. B. psichotropines medžiagas neteisėtai įgijo Å ilutės rajone, tiksliai nenustatytoje vietoje ir iÅ¡ nenustatyto asmens. IÅ¡skyrus apytikslę tų medžiagų įgijimo vietÄ , jokios kitos Å¡ios veikos aplinkybės nuosprendyje nenurodytos. Nors nuosprendyje teismas paminėjo ir apie tų pačių psichotropinių medžiagų neteisėtÄ laikymÄ , jokios Å¡ios veikos padarymo aplinkybės nenustatytos ir nenurodytos iÅ¡ viso.

Pažymėtina dar ir tai, kad dėstydamas alternatyvias BK 259 str. 1 d. dispozicijoje numatytas veikas teismas padarė vienÄ kitai prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodęs, kad A. B. psichotropines medžiagas neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno, po to nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas jau padarė iÅ¡vadÄ , kad įrodyta A. B. kaltė tik dėl tų medžiagų laikymo ir gabenimo. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, matosi, kad alternatyvių A. B. nusikalstamų veikų teismas neįrodinėjo savarankiÅ¡kai, psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo ir laikymo aplinkybės nebuvo nustatytos, o buvo tik preziumuojamos (,,iÅ¡vestos“) iÅ¡ kitos neginčijamai įrodytos vėlesnės veikos, t. y. tų pačių medžiagų neteisėto gabenimo.

Neteisėtas psichotropinių medžiagų įgijimas ir laikymas nebuvo įrodyti, todėl nuosprendžio dalis dėl A. B. nuteisimo už Å¡ias veikas naikinama. IÅ¡ dalies tenkinant nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ , dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 3 p.) taip pat naikinama ir nuosprendžio dalis, kurioje nustatyta, kad A. B. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio atskirtas ikiteisminis tyrimas. IÅ¡ bylos matosi, jog kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 2 d. ir BK 199 str. 2 d., A.

B. padarė veikdamas bendrininkų grupe su A. S. ir D. T., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas. Dėl šių kaltinimų (dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų ir jų kontrabanda) A. S. išteisinęs, o kaltinimus A. B. pakeitęs, nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas nurodė, kad BK 199 str. 2 d. ir BK 259 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas A. B. padarė veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas. Nors šis asmuo nuosprendyje konkrečiai neįvardintas, iš nuosprendžio turinio galima teigti, kad tai abiejų nuteistųjų nurodytas jų pažįstamas D.

T.. BÅ«tent Å¡io asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas ir buvo atskirtas prokuroro nutarimu. Nuosprendžio dalis, kurioje nustatyta, kad A. B. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, naikinama dėl kelių priežasčių. Visų pirma, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i teismo nustatyta nusikalstamų veikų padarymo aplinkybė yra tiesiog neįrodyta. Kaip ir anksčiau nurodytose nuosprendžio dalyse dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo bei laikymo, teismas nenustatė ir nuosprendyje neiÅ¡dėstė jokių konkrečių nurodyto asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, dalyvavimo nusikalstamose veikose aplinkybių.

Nenustatytos nei to asmens vaidmuo tų veikų padaryme, nei paties A. B. veiksmai, patvirtinantys bendrininkavimÄ su kitu ar kitais asmenimis. Pats A. B. teisme ir apeliaciniame skunde tik spėlioja, kad D. T. galėjo paslėpti psichotropines medžiagas jo automobilyje jam apie tai nežinant. Tačiau iÅ¡ nuosprendžio matosi, kad Å¡iuos nuteistojo parodymus teismas atmetė, nes nuosprendyje nurodyta, kad A. B., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, psichotropines medžiagas neteisėtai įgijo iÅ¡ dar kito nenustatyto asmens.

Kokiu būdu teismo nurodomas A. B. bendrininkas prisidėjo prie neteisėto psichotropinių medžiagų gabenimo ir tų medžiagų kontrabandos, nuosprendyje taip pat nenurodyta. Pažymėtina, kad visų šių duomenų teismas ne tik nenurodė nuosprendyje, tačiau šios aplinkybės iš viso nebuvo nustatytos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kad A. B. bendrininkavimas su kitu asmeniu neįrodytas, tame pačiame nuosprendyje pripažino pats teismas. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas pirmiausia nurodė, jog iš kaltinimo A.

B. Å¡alinama aplinkybė, kad psichotropinę medžiagÄ metamfetaminÄ jis gabeno ir jos nepateikė muitines kontrolei veikdamas bendrininkų grupe su A. S.. O po to teismas iÅ¡dėstė ir vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad galimas A. B. bendrininkas nėra nustatytas, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme nėra aiÅ¡kus, todėl teismas nepripažįsta A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nusikaltimo padarymo veikiant bendrininkų grupe. Å i teismo iÅ¡vada yra visiÅ¡kai prieÅ¡inga iÅ¡vadai nuosprendžio nustatomojoje dalyje.

Taip pat pažymėtina, kad skirtingai negu nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kurioje A. B. veikimas bendrininkų grupe tik lakoniÅ¡kai paminėtas, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstyta prieÅ¡inga teismo iÅ¡vada yra motyvuota ir tie teismo motyvai, kolegijos nuomone, yra pagrįsti. Tai reiÅ¡kia, kad nurodytÄ A. B. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybę jau paneigė pats pirmosios instancijos teismas, todėl nuosprendį keičiant ta pati aplinkybė turi bÅ«ti paÅ¡alinta ir iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies.

Nors nuosprendžio nustatomoji dalis, kurioje išdėstytos pripažintos įrodytomis A. B. padarytos nusikalstamos veikos, keičiama, iš jos šalinamos jau nurodytos neįrodytos tų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, nuosprendžio dalis dėl A. B. dalyvavimo neteisėtai gabenant psichotropines medžiagas neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o taip pat dėl jo dalyvavimo tų psichotropinių medžiagų kontrabandoje yra teisėta ir pagrįsta, ši nuosprendžio dalis lieka galioti ir A.

B. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal kitus baudžiamuosius įstatymus nėra pagrindo.Nuteistieji A. B. ir A. S. apeliaciniuose skunduose nurodo ir apie tai, kad teismas neteisingai nustatė jų nusikalstamų veikų subjektyviuosius požymius. Nors A. B. ir A. S. nuteisti už skirtingas nusikalstamas veikas, abu apeliantai savo skunduose išdėstė tuos pačius su nurodytomis aplinkybėmis susijusius argumentus. Apeliantai nurodo, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 str. 2 d. ir BK 259 str. 1, 2 d., gali būti padarytos tik tiesiogine tyčia, tuo tarpu teismas nuosprendyje nepasisakė dėl jų kaltės formos ir rūšies, nenustatė kaltės turinio ir neaprašė intelektualinio bei valinio kaltės momentų.

Taip pat nurodo, kad nebuvo nurodyta jų tyčinės kaltės rÅ«Å¡is (tiesioginė ar netiesioginė) ir tokiu bÅ«du pažeisti BK 15 str. 1, 2 d. reikalavimai. Abu apeliantai nurodo, kad jų veikose nebuvo tiesioginės tyčios, o A. S. dar nurodo, kad BK 199 str. 2 d. dispozicijoje numatytÄ veikÄ jis padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Å iuos apeliacinių skundų argumentus kolegija atmeta. Kai kurie apeliantų nurodomi dalykai priskiriami baudžiamosios teisės teorijai, Baudžiamajame kodekse jie neįvardijami ir juos detaliai aptarinėti nuosprendyje teismas neprivalėjo.

Galima sutikti tik su tuo, kad teismas iÅ¡ tikrųjų nepasisakė dėl nuteistųjų kaltės formos ir jų tyčios rÅ«Å¡ies, tačiau nuosprendžio turinys ir teismo iÅ¡vados dėl abiejų nuteistųjų kaltės patvirtina, kad jų padarytų nusikalstamų veikų subjektyviuosius požymius teismas nustatė teisingai. Baudžiamasis kodeksas iÅ¡skiria dvi kaltės formas, BK 14 str. nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , jeigu jis Å¡iÄ veikÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

Kaltės formos viena nuo kitos skiriasi asmens psichinio santykio su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais ypatumais. Psichinis santykis su pavojinga veika bei priežastinio ryšio vystymusi teorijoje vadinamas kaltės intelektualiuoju momentu, o psichinis santykis su padariniais – kaltės valiniu momentu. Kaltės turinys yra tyčinė ar neatsargi kaltė konkrečioje nusikalstamos veikos sudėtyje. Apeliantai savo skunduose teisingai nurodo, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 str. 2 d., BK 259 str. 1, 2 d., gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia.

Taip pat pažymėtina, kad Å¡ių nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios, todėl baudžiamoji atsakomybė už Å¡ias nusikalstamas veikas kyla neatsižvelgiant į pavojingų padarinių kilimÄ . Tiesioginės tyčios intelektualųjį momentÄ apibÅ«dinantis požymis yra tai, kad asmuo suvokia pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«dį. Toks pats kaltės intelektualinis momentas yra esant ir tiesioginei tyčiai formaliose nusikalstamų veikų sudėtyse. Kadangi pavojingi padariniai nėra formalių nusikalstamų veikų sudėčių požymis, valinis tiesioginės tyčios momentas tokių veikų sudėtyse yra ne padarinių, o pačios veikos siekimas (norėjimas).

Tiesioginė tyčia, kai nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, apibrėžiama BK 15 str. 2 d. 1 p., kuriame nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Nuteistųjų Å¡ioje byloje A. B. ir A. S. kaltės turinys atitinka bÅ«tent Å¡iuos BK 15 str. 2 d. 1 p. nurodytus požymius. Nors Å¡ioje byloje nebuvo įrodyta, kad A. B. psichotropines medžiagas neteisėtai įgijo ir laikė, tačiau buvo įrodyta, jog jis žinojo, kad Å¡ios medžiagos yra paslėptos jo automobilyje, ir tai žinodamas nuteistasis tas medžiagas neteisėtai automobiliu gabeno iki muitinės kelio posto, o po to, neturėdamas leidimo, tas psichotropines medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ nepateikdamas jų muitinės kontrolei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 37 ,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto Å¡ių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamÄ sias bylas“ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡ios nusikalstamos veikos padaromos esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad už tokių veikų padarymÄ asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis ir kt.

Å ioje byloje iÅ¡nagrinėti įrodymai patvirtina, kad apie jo automobilyje paslėptus paketus A. B. žinojo, tie paketai jo automobilio variklio skyriuje, po ten esančiu oro filtru negalėjo bÅ«ti paslėpti be jo žinios. Nors pats A. B. parodė, kad jis pats rÅ«kydavo tik narkotinę medžiagÄ kanapes, o psichotropinių medžiagų nevartojo, nuteistasis bent bendrais bruožais turėjo suvokti ir suvokė, kad jo automobilyje paslėptos medžiagos yra psichotropinės, taip pat bendrais bruožais suvokė ir tų medžiagų rūšį.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina tai, kad paketai su juose esančiais milteliais automobilyje buvo kruopščiai slepiami, be to, tie paketai dar ir buvo sukiÅ¡ti į prezervatyvus. BÅ«tent toks plačiai paplitęs psichotropinių medžiagų pakavimo ir jų slėpimo bÅ«das negalėjo bÅ«ti nežinomas bet kuriam tiek psichotropines, tiek narkotines medžiagas vartojančiam asmeniui. Nors teismui A. B. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikavus iÅ¡ BK 260 str. 2 d. į BK 259 str. 1 d., didelis psichotropinių medžiagų kiekis jau nėra Å¡iÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis, pagal automobilyje paslėptų paketų dydį ir jų skaičių A.

B. suvokė ir koks yra tų psichotropinių medžiagų kiekis. Visa tai suvokdamas Å¡is nuteistasis gabeno paketus su psichotropinėmis medžiagomis savo automobiliu, o po to Å¡ias paslėptas medžiagas gabeno per valstybės sienÄ nepateikdamas jų muitinei kontrolei. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad darydamas nusikalstamas veikas A. B. suvokė pavojingÄ tų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Neteisėtai gabendamas psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti ir padarydamas Å¡ių psichotropinių medžiagų kontrabandÄ nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, todėl teismas A.

B. pagrįstai pripažino kaltu, o padarytas nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 253 str. 1 d. ir pagal BK 199 str. 2 d. (2003 m. balandžio    10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcijÄ ).IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad visas abejones dėl kito nuteistojo A. S. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme teismas irgi jau įvertino nuteistojo naudai. Dėl neteisėto didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir Å¡ių medžiagų kontrabandos A. S. pagal BK 260 str. 2 d. ir BK 199 str. 2 d. buvo iÅ¡teisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas.

Tuo tarpu dėl pas A. S. surasto nedidelio kiekio narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) neteisėto gabenimo, neturint tikslo Å¡ios narkotinės medžiagos parduoti ar kitaip platinti, taip pat dėl Å¡ios narkotinės medžiagos kontrabandos teismas pagrįstai pripažino A. S. kaltu ir priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Daugelis nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentų pakartoja tuos pačius jau iÅ¡nagrinėtus nuteistojo A. B. argumentus, todėl juos aptarinėti dar kartÄ nėra pagrindo.

Kad A. S., atvykęs kartu su A. B. bei D. T. į LietuvÄ automobiliu „BMW“, važinėjęs tuo automobiliu Lietuvoje ir grįždamas atgal į muitinės kelio postÄ gabeno narkotinę medžiagÄ kanapes, patvirtina A. S. asmens ir daiktų apžiÅ«rų protokolai, asmens apžiÅ«rÄ atlikusio muitinės pareigÅ«no parodymai ir specialisto iÅ¡vados. Muitinės kelio poste A. S. asmens apžiÅ«ros metu jo striukės vidinėje kiÅ¡enėje buvo surasta į laikraščio skaitę suvyniota žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga.

Specialisto išvada patvirtina, kad ši A. S. striukės kišenėje rasta medžiaga yra narkotinė medžiaga kanapės (ir jų dalys), kurios masė 0,293 g. Muitinės pareigūnas liudytojas D. J. teisme patvirtino, kad ši narkotinė medžiaga asmens apžiūros metu buvo rasta A. S. striukėje. Nuteistasis A. S. su jau aptartais įrodymais sutinka. Teisme jis parodė, kad jo striukėje surastos kanapės tikrai priklauso jam. Tas kanapes jis anksčiau savo reikmėms įsigijo Rusijoje, tų kanapių dalis buvo likusi striukės kišenėje, o su ta striuke kaltinime nurodytu laiku jis tikrai su A.

B. atvažiavo į LietuvÄ , o po to per tÄ patį muitinės postÄ grįžo atgal ir tame poste buvo sulaikytas. Apeliaciniame skunde A. S. nesutinka tik su teismo iÅ¡vada, kad narkotinę medžiagÄ kanapes jis savo striukėje slėpė. Apeliantas nurodo, kad prieÅ¡ vykdamas į LietuvÄ persirengė, apsivilko striukę, o apie jos kiÅ¡enėje buvusias kanapes tiesiog pamirÅ¡o. Jo nuomone, tai faktiÅ¡kai pripažino ir pats teismas, nuosprendyje nurodęs, kad jam buvo nelogiÅ¡ka laikyti kanapes kiÅ¡enėje tikintis, kad jų nesuras pareigÅ«nai, nes turėjo galimybę Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ paslėpti automobilyje sunkiau aptinkamoje vietoje.

Todėl A. S. skunde nurodo, kad kanapes gabeno ir nepateikė jų muitinės kontrolei ne tyčia, o dėl neatsargumo. Å iuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Pirmiausia atmetami apelianto argumentai, kad nuosprendyje teismas faktiÅ¡kai pripažino jo nurodytÄ kanapių gabenimo dėl neatsargumo versijÄ . Nuosprendyje tikrai nurodyta, kad A. S. bÅ«tų buvę nelogiÅ¡ka laikyti narkotinę medžiagÄ kiÅ¡enėje, jeigu jis bÅ«tų žinojęs, kad automobilyje paslėptos dar ir psichotropinės medžiagos.

BÅ«tent Å¡ia aplinkybe teismas pagrindė savo iÅ¡vadÄ , kad A. S. nežinojo apie nuteistojo A. B. gabenamas psichotropines medžiagas, nebuvo to nusikaltimo bendrininkas ir tai buvo vienas iÅ¡ pagrindinių A. S. iÅ¡teisinimo pagal BK 260 str. 2 d. ir BK 199 str. 2 d. (dėl psichotropinių medžiagų kontrabandos) iÅ¡teisinimo motyvų. Tokiu bÅ«du Å¡ie teismo motyvai tikrai nereiÅ¡kia iÅ¡vados, kad A. S. neslėpė savo kiÅ¡enėje kanapių. O kad tas kanapes Å¡is nuteistasis slėpė tyčia, patvirtina kiti įrodymai, iÅ¡ dalies ir paties A.

S. parodymai. Å io nuteistojo argumentai apie tai, kad kanapių gabenimo aplinkybes jis vienodai nurodė viso proceso metu, bylos aplinkybes atitinka tik iÅ¡ dalies. Jau buvo nurodyta apie tai, kad pirmÄ kartÄ apklaustas Å¡ioje byloje įtariamuoju A. S. neprisipažino ir duoti bet kokius parodymus atsisakė. PirmÄ kartÄ apie pas jį surastÄ medžiagÄ kanapes A. S. parodė 2009 m. vasario 5 d. apklaustas teismo posėdyje nagrinėjant kardomosios priemonės skyrimo klausimÄ (t. 2, b. l. 41-44). Å ios apklausos metu, dalyvaujant gynėjui, A.

S. parodė, kad jis vartoja narkotinę medžiagÄ kanapes ir jas vežėsi su savimi į LietuvÄ . Dar parodė, kad rÅ«kė „žolę“ maždaug prieÅ¡ 5 valandas iki sulaikymo. Apie tai, kad tas kanapes į LietuvÄ atsigabeno per neapdairumÄ ir kad apie jų buvimÄ kiÅ¡enėje buvo pamiršęs, nuteistasis nieko neparodė. Apie tai jis ėmė aiÅ¡kinti tik vėlesnių apklausų metu. Perskaičius jau nurodytus pirminius parodymus A. S. papildomos apklausos metu, nuteistasis įtikinančių parodymų pakeitimo priežasčių negalėjo nurodyti, jo aiÅ¡kinimai apie tas priežastis Å¡iame nuosprendyje jau buvo aptarti ir atmesti.

Kolegijos nuomone, apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant jo gynėjui, nuteistasis ir pirmosios apklausos metu tokių svarbių aplinkybių apie nežinojimÄ , kad striukėje vežėsi kanapes, tikrai negalėjo pamirÅ¡ti. Todėl vėlesni pakeisti A. S. parodymai vertinami tik jo mėginimu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistojo versija, kad apie striukės kiÅ¡enėje buvusias kanapes jis buvo pamiršęs, kolegijos nuomone, iÅ¡ viso neįtikinanti. TÄ jo versijÄ paneigia ir paties A.

S. parodymai apie tai, kad „žolę“, t. y. kanapes, jis vartojo prieÅ¡ 5 val. iki sulaikymo. Tai reiÅ¡kia, kad nuteistasis vartojo narkotines medžiagas prieÅ¡ pat atvykimÄ Ä¯ LietuvÄ ir apie striukės kiÅ¡enėje buvusias kanapes negalėjo nežinoti. Jau buvo nurodyta, kad po sulaikymo A. S. Å¡lapime buvo surasta kanabinoidų, tai patvirtina, kad nuteistasis narkotinę medžiagÄ tikrai vartojo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡nagrinėta kita specialisto iÅ¡vada patvirtino ir tai, kad kanapių (ir jų dalių) sudėtyje esančių kanabinoidų buvo surasta ir ant A.

S. žieminės striukės, ir ant jos kiÅ¡enių vidinių pavirÅ¡ių. Tai irgi patvirtina tai, kad kanapės toje striukėje buvo paliktos ne kažkada seniau, o jas į LietuvÄ nuteistasis įsidėjo prieÅ¡ iÅ¡vykstant automobiliu į LietuvÄ . Kad A. S. apie kiÅ¡enėje buvusias kanapes žinojo ir jas į LietuvÄ vežėsi tyčia, patvirtina ir tų kanapių suradimo striukėje aplinkybės. A. S. asmens apžiÅ«rÄ daręs muitinės pareigÅ«nas liudytojas D. J. parodė, kad iÅ¡ pradžių A.

S. buvo pasiÅ«lyta parodyti visus turimus daiktus jam pačiam. A. S. iÅ¡traukė ir parodė pasus, raktus ir dar kažkokius daiktus, tačiau į laikraÅ¡tį suvyniotų kanapių nerodė. Tos kanapės striukės kiÅ¡enėje buvo surastos sulaikytojo drabužius apžiÅ«rėjus patiems pareigÅ«nams. IÅ¡dėstytų įrodymų visuma A. S. versijÄ visiÅ¡kai paneigia ir patvirtina, kad nuteistasis apie striukės kiÅ¡enėje buvusias kanapes žinojo, tyčia jas atsivežė į LietuvÄ , o po to vežėsi atgal į RusijÄ ir buvo sulaikytas muitinės poste.

Nuteistasis A. S. kaip ir A. B. apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus dėl nuosprendžio trÅ«kumų nustatant jo kaltės formÄ ir rūšį, neapraÅ¡ant kaltės turinio ir dėl netinkamo BK 15 str. 1, 2 d. nuostatų taikymo. Visi Å¡ie apelianto argumentai Å¡iame nuosprendyje jau buvo aptarti ir paneigti. Byloje nustatyta, kad A. S. žinojo, jog savo striukės kiÅ¡enėje vežasi kanapes, o pats jas vartodamas tikrai žinojo, kad tai yra narkotinė medžiaga. Neteisėtai tÄ narkotinę medžiagÄ gabendamas, o taip pat nepateikdamas jos muitinės kontrolei, A.

S. suvokė pavojingÄ daromų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Tai patvirtina, kad neteisėtai gabendamas nedidelį narkotinių medžiagų kiekį ir padarydamas Å¡ių narkotinių medžiagų kontrabandÄ A. S. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.), teismas pagrįstai jį pripažino kaltu, o jo nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 259 str. 2 d. ir pagal BK 199 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcijÄ ).Paskirdamas bausmes nuteistajam A.

B., teismas BK 54 str. 2 d. ir kitų Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė. Jokių šio nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Skiriant bausmes teismas atsižvelgė ir į: kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad A. B. anksčiau nebuvo teistas, teismas paskyrė jam bausmes, mažesnes už baudžiamųjų įstatymų sankcijų vidurkį.

Galutinė subendrinta bausmė paskirta apėmimo bÅ«du. BylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka, dėl jau nurodytų priežasčių skundžiamas nuosprendis keičiamas ir naikinama jo dalis dėl A. B. nuteisimo pagal BK 259 str. 1 d. už neteisėtÄ psichotropinės medžiagos įgijimÄ ir laikymÄ , taip pat naikinama nuosprendžio dalis, kurioje nustatyta, kad abi nusikalstamas veikas Å¡is nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio atskirtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau dėl Å¡ios priežasties keisti A.

B. paskirtas bausmes, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Pagal BK 259 str. 1 d. teismas nuteistajam paskyrė ne laisvės atėmimo, o sankcijoje numatytÄ Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmę – 40 parų areÅ¡to. Å i bausmė netgi mažesnė už BK 49 str. 3 d. nustatytÄ už nusikaltimÄ skiriamo areÅ¡to trukmės vidurkį. Todėl net ir panaikinus nuosprendžio dalį dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo, tačiau paliekant galioti nuosprendžio dalį dėl A. B. nuteisimo pagal BK 259 str. 1 d. dėl neteisėto tų pačių psichotropinių medžiagų gabenimo, jam paskirta areÅ¡to bausmė vis tiek nėra per griežta ir jÄ Å¡velninti nėra pagrindo.

Tuo tarpu nuosprendžio nustatomosios dalies pakeitimas paÅ¡alinant tÄ jos dalį, kurioje nurodyta, kad A. B. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su kitu asmeniu, irgi negali bÅ«ti pagrindu bausmių Å¡velninimui. Jau buvo nurodyta apie tai, kad pats pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstė kitokias iÅ¡vadas ir veikimo bendrininkų grupe A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažino. Pagal BK 199 str. 2 d. A. B. paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė irgi yra mažesnė už sankcijos vidurkį.

Ä®vertinant Å¡io nusikaltimo pobÅ«dį, kontrabandos dalyko – psichotropinių medžiagų kiekį, taip pat A. B. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, tai, kad jis buvo Å¡io nusikaltimo vykdytojas, jam paskirta už šį nusikaltimÄ laisvės atėmimo bausmė, o taip pat galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta. Å velninti Å¡ias bausmes irgi nėra pagrindo.Tuo tarpu nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ kolegija tenkina iÅ¡ dalies, nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir Å¡iam nuteistajam pagal BK 199 str. 2 d. neteisingai paskirtos bausmės. IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad teismas jokių A.

S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pripažino padarytų nusikalstamų veikų objektyviÄ jÄ pusę, dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi ir teismas tai turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ yra tada, kai kaltininkas prisipažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes. Tačiau nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jeigu ta veika buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus arba iÅ¡ dalies teisingus parodymus apie jÄ , siekdamas padėti iÅ¡vengti atsakomybės kitam kaltinamajam ir kartu suÅ¡velninti savo atsakomybę. Teismas taip pat nepripažįsta, kad kaltininkas prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jei nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Å ioje byloje nuteistasis A. S. pripažino tik patį narkotinės medžiagos kanapių gabenimo ir jų nepateikimo muitinės kontrolei faktÄ . Pripažinęs, kad jo striukės kiÅ¡enėje surastos kanapės priklausė jam, nuteistasis teisme parodė, kad apie tas kanapes buvo pamiršęs, jų kiÅ¡enėje tyčia neslėpė ir nusikalstamas veikas padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Apie tai apeliantas nurodo ir savo apeliaciniame skunde. Tai reiÅ¡kia, kad nuteistasis neigia savo kaltę, nepripažino ir iki Å¡iol nepripažįsta esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad jis prisipažino padaręs tas nusikalstamas veikas, nėra jokio pagrindo.

Dėl tų pačių aplinkybių nėra pagrindo ir daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis nuoÅ¡irdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. S. dar ir pakeitė parodymus, tokiu bÅ«du bandydamas padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės kitam nuteistajam A. B., todėl pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 str. 1 d. 2 p., nėra pagrindo dar ir dėl Å¡ios priežasties.IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad į daugelį A.

S. apeliacinio skundo argumentų dėl jam paskirtų bausmių teismas jau atsižvelgė. Buvo atsižvelgta į tai, kad narkotinių medžiagų kontrabanda yra sunkus nusikaltimas, tačiau įvertinta ir tai, kad A. S. neteisėtai gabeno mažesnį draudžiamos medžiagos kiekį negu kitas nuteistasis A. B.. Nors teismas A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tai, kad jis pripažino patį narkotinių medžiagų gabenimo faktÄ , skiriant bausmes buvo įvertinta, taip pat atsižvelgta į tai, kad nuteistasis jauno amžiaus ir anksčiau neteistas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o skiriant bausmes taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir pagal BK 259 str. 2 d. paskirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Å ie apelianto praÅ¡ymai tenkinami iÅ¡ dalies. BK 259 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas, už kurį laisvės atėmimo bausmė sankcijoje iÅ¡ viso nenumatyta. Pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas ir paskyrė nuteistajam ne laisvės atėmimo, o 25 parų areÅ¡to bausmę. Nors BK 49 str. 2 d. nurodyta, kad areÅ¡tas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areÅ¡tinėje, Å¡i bausmės rÅ«Å¡is vis tiek Å¡velnesnė už terminuotÄ laisvės atėmimÄ .

Savo dydžiu nuteistajam paskirta areÅ¡to bausmė irgi nėra per griežta ir jÄ dar labiau Å¡velninti pagrindo nėra. Tačiau kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skiriant nuteistajam A. S. bausmę pagal BK 199 str. 2 d. taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas tikrai buvo ir yra pagrindas. Bausmė už padarytÄ veikÄ skiriama neperžengiant BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribų. Å velnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 str. 1, 2 d. arba BK 54 str. 3 d. nurodytiems pagrindams.

Skirti nuteistajam A. S. bausmę taikant BK 62 str. nebuvo Å¡iame įstatyme numatytų pagrindų. Tuo tarpu BK 54 str. 3 d. nurodyta apie tai, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. BK 41 str. 2 d. 5 p. numatyta viena iÅ¡ bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Pagal galiojančiÄ teismų praktikÄ taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali bÅ«ti paskiriama kai yra nustatomos tik iÅ¡imtinės bylos aplinkybės, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

IÅ¡skirtinėmis gali bÅ«ti pripažintos aplinkybės, atskleidžiančios tiek nusikalstamos veikos pavojingumÄ , tiek kaltininko asmenybę, ir jos turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos nuosprendyje. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas ir jo padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobÅ«džio. Å ios nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės jau buvo įvertintos nuosprendyje ir jos, kolegijos nuomone, negali bÅ«ti vertinamos iÅ¡imtinėmis. Galima sutikti ir su apelianto teiginiu apie dar nesusiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, tačiau jo nusikalstamas veikas tyčia gabenant narkotines medžiagas per valstybės sienÄ vertinti atsitiktinėmis irgi nėra pagrindo.

Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į kitas A. S. padarytas narkotinių medžiagų kontrabandos faktines aplinkybes, pirmiausia į kontrabandos dalykÄ , t. y. per valstybės sienÄ gabentų narkotinių medžiagų kiekį, o taip pat į Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo motyvÄ . BK 199 str. 2 d. sankcija numato griežtÄ ir tik vienos rÅ«Å¡ies – laisvės atėmimo – bausmę nuo 3 iki 10 metų. Pažymėtina, kad pagal BK 199 str. 2 d. nusikalstama veika kvalifikuojama nepriklausomai nei nuo kontrabandos dalyko vertės, nei nuo per valstybės sienÄ neteisėtai gabentų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio.

Tai reiÅ¡kia, kad pagal tÄ patį baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako ir tas, kas gabeno labai didelį, ir nedidelį Å¡ių medžiagų kiekį. Å ioje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. S. per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ neturėdamas leidimo gabeno narkotinę medžiagÄ kanapes, kurių bendra masė buvo tik 0,293 g. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose rekomendacijose dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo nurodyta, kad nedidelis narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) kiekis yra ne daugiau kaip 5 g Å¡ios medžiagos.

Tai reiÅ¡kia, kad A. S. striukės kiÅ¡enėje gabentų kanapių kiekis net keliolika kartų mažesnis už nurodytose rekomendacijose nustatytÄ Å¡ios narkotinės medžiagos nedidelio kiekio virÅ¡utinę ribÄ . Nuteistasis A. S. nurodo, kad pas jį surastų kanapių nebÅ«tų pakakę net vienai cigaretei, ir Å¡is jo argumentas yra faktiÅ¡kai pagrįstas, nes nuteistojo gabentų kanapių kiekio tikrai bÅ«tų pakakę tik vienkartiniam Å¡ios narkotinės medžiagos suvartojimui. Jau buvo nurodyta apie tai, kad bÅ«tina atsižvelgti ir į Å¡ios nusikalstamos veikos motyvus.

Kontrabandos motyvai ir tikslai nėra bÅ«tini Å¡io nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiai ir jie neturi reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui. Vis dėlto teisminė praktika patvirtina, kad kontrabanda (taip pat ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų) dažniausiai yra daroma dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Tačiau Å¡ioje byloje pats teismas nustatė, kad A. S. kanapes neteisėtai gabeno neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nustatyta ir tai, kad pats nuteistasis Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ vartojo, todėl bylos aplinkybės leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad vykdamas į LietuvÄ ir atgal, per valstybės sienÄ A.

S. neteisėtai gabeno tik nedidelį ir tik savo reikmėms skirtÄ narkotinės medžiagos kiekį. Aptartos bylos aplinkybės, kolegijos nuomone, rodo ženkliai mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nedidelį kanapių kiekį neteisėtai gabendamas nuteistasis padarė ne nusikaltimÄ , o tik baudžiamÄ jį nusižengimÄ , ir už tai buvo nuteistas areÅ¡to bausme, nes laisvės atėmimo bausmės netgi nenumato BK 259 str. 2 d. sankcija. Tuo tarpu gabendamas tÄ patį narkotinės medžiagos kiekį per valstybės sienÄ , jis padarė jau sunkų nusikaltimÄ , už kurį jam buvo paskirta nors ir artima sankcijos žemutinei ribai, tačiau griežta laisvės atėmimo bausmė.

Pažymėtina, kad A. S. paskirta bausmė labai ženkliai nesiskiria nuo bausmės, paskirtos kitam nuteistajam A. B., padariusiam didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandÄ . IÅ¡ bylos taip pat matosi, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje netgi prokuroras už kanapių kontrabandÄ A. S. prašė skirti bausmę taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas, tačiau teismas Å¡io klausimo netgi neaptarė nuosprendyje. IÅ¡teisinus A. S. pagal BK 260 str. 2 d. ir BK 199 str. 2 d. dėl neteisėto disponavimo dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu ir Å¡ių medžiagų kontrabandos, už nedidelio kiekio narkotinės medžiagos kanapių kontrabandÄ Å¡iam nuteistajam buvo paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nors Å¡i bausmė yra artima sankcijos žemutinei ribai, kolegijos nuomone, ji yra aiÅ¡kiai per griežta. Kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad jau aptartos A. S. nusikalstamos veikos ženkliai mažesnį pavojingumÄ atskleidžiančios aplinkybės yra iÅ¡imtinės, todėl BK 199 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir BK 41 str. 2 d. 5 p. numatytai bausmės paskirčiai. Todėl nuosprendis keičiamas ir A. S. pagal BK 199 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., skiriama Å¡velnesnė bausmė, negu numatyta Å¡io BK straipsnio sankcijoje.

Tačiau šis apelianto prašymas irgi tenkinamas iš dalies. Net ir įvertinus jau aptartas išimtines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimai, susiję su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat ir šių medžiagų kontrabanda bet kuriuo atveju kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, padeda plisti narkomanijai, todėl A. S. padarytos veikos pavojingumas negali būti įvertintas mažareikšmiu. Atsižvelgiama ir į tai, kad byloje nenustatyta jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Todėl pagal BK 199 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., A. S. skiriama ne švelnesnės rūšies, o švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Keičiant nuosprendžio dalį dėl šios bausmės paskyrimo, nuteistajam skiriama ir atitinkamai švelnesnė galutinė subendrinta bausmė.Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2, 3 p., teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 13 d. nuosprendį pakeisti.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nustatyta, kad nuteistasis A.

B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcijoje) ir BK 259 str. 1 d., padarė veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas.Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. B. nuteisimo pagal BK 259 str. 1 d. už neteisėtÄ , neturint tikslo platinti, psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurios bendroji masė 29,463 g, įgijimÄ tiksliai nenustatytoje vietoje iÅ¡ nenustatyto asmens ir už neteisėtÄ Å¡ios psichotropinės medžiagos laikymÄ .Nuteistajam A.

B. pagal BK 199 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcijÄ ), BK 259 str. 1 d. paskirtų bausmių ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės nekeisti.Nuteistajam A. S. pagal BK 199 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcijÄ ), taikant BK 54 str. 3 d., paskirti bausmę laisvės atėmimÄ 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., Å¡iÄ bausmę ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d. paskirtÄ 25 parų areÅ¡to bausmę subendrinti apėmimu bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę A.

S. paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ pradėti skaičiuoti nuo 2010 m. vasario 25 d. Ä® paskirtÄ bausmę įskaityti A. S. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikÄ nuo 2009 m. vasario 4 d. iki 2010 m. vasario 25 d.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkas                                                    Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai                                                                 Regina Gaudutienė                                                                  Jonas Algimantas Venckus               Â