2023-05-24 Nr. AB-10900-3-61-3-04673-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-302-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04673-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 23S36571 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas nuolat gyventi (duomenys neskelbtini) piliečiui N. N..

Pareiškėjas prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikoje nuolat gyvena ilgiau nei 30 metų, tai yra vienintelė jo gyvenamoji vieta, visi jo socialiniai ir šeiminiai ryšiai yra Lietuvos Respublikoje, kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) neturi jokių ryšių. Šiuo metu pareiškėjui nuolat teikiamos medicininės paslaugos ir medicininė priežiūra, jis serga (duomenys neskelbtini) ir kitomis ligomis. Pareiškėjas dėl sveikatos būklės iš namų neišvyksta be dukters palydos, į gydymo įstaigas jį taip pat lydi dukra. Savarankiškai pareiškėjas neišgyventų ir dėl sveikatos būklės negalėtų savimi pasirūpinti, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, o visi šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir gyvena Lietuvoje. Taip pat pareiškėjo sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė N. N. sunkiai serga, jai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Kauno II teritorinio skyriaus 2023 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas (duomenys neskelbtini), o NDNT Kauno II teritorinio skyriaus 2023 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. kovo 2 d. neterminuotai (sprendimai pridedami). Pareiškėjas, nors pats būdamas silpnos sveikatos slaugo ir nuolat prižiūri sutuoktinę, nes sutuoktinė visiškai negali savarankiškai savimi pasirūpinti, negali net savarankiškai valgyti. Nedelsiant įgyvendinus priimtą Sprendimą ir kol bus išnagrinėtas skundas panaikinus pareiškėjo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje iškiltų grėsmė tiek jo tiek jo sutuoktinės gyvybėms dėl negalėjimo pasirūpinti savimi. Atsižvelgiant į pareiškėjo amžių (duomenys neskelbtini), bei į jo sutuoktinės sveikatos būklę, yra didelė tikimybė, kad bet kuris iš sutuoktinių gali nesulaukti ginčo sprendimo ir paskutines gyvenimo akimirkas praleisti negalėdamas matyti sau artimiausio žmogaus. Bet kuriuo atveju sunkiai sergančių sutuoktinių išskyrimas pablogintų jų sveikatos būklę tiek dėl sukeliamo emocinio sukrėtimo, tiek dėl pablogėjančios priežiūros ir medicininių paslaugų suteikimo galimybės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas ta pačia nutartimi priėmė pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti ginčijamą Migracijos departamento Sprendimą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, grindžia savo ir savo sutuoktinės sunkia sveikata.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindžia, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės kils sunkiai atitaisoma ar didelė žala. Teismas nustatė, kad pareiškėją atstovauja advokatas R. V., todėl yra užtikrinamas pareiškėjo interesų atstovavimas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius, pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ateityje pasunkėtų ar taptų negalimas teismo sprendimo šioje administracinėje byloje vykdymas. Taigi, iš pareiškėjo prašymo turinio teismas nustatė, kad jis iš esmės siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o to, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises. Vien tai, kad pareiškėjas pateikia medicininius duomenis apie sunkią sveikatos būklę, teismo vertinimu, nereiškia, kad ginčijamo Sprendimo vykdymas turėtų būti sustabdytas. Šioje byloje pareiškėjui neįrodžius, o teismui nenustačius, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo teismo netenkintas.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose ne kartą yra pažymėjęs kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl toks pareiškėjos prielaidomis pagrįstas prašymas negali būti tenkintas.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, o išvada „jog pareiškėjo išvykimo iš šalies atveju jo interesus teismo proceso metu gali atstovauti jo pasirinktas advokatas“, niekaip nėra susijusi su žalos kilimu ar nekilimu sveikatai. Prašyme pareiškėjas nekėlė tokio reikalavimo ir nedėstė motyvų dėl negalimo ar apsunkinto atstovavimo. Teismo motyvai yra niekuo nesusiję su prašyme išdėstytais argumentais.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas nevertino pateiktų dokumentų turinio ir jų esmės, o pasisako vien dėl jų pateikimo fakto. Pateiktų medicininių dokumentų turinys patvirtina, kad pareiškėjui yra būtinas tęstinis diagnozuotų ligų gydymas, medicininių paslaugų teikimas, kurių nutraukimas gali sukelti negrįžtamą neigiamą poveikį sveikatai. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo rūpinimosi savo sutuoktine, kurios negalėjimą savimi pasirūpinti patvirtina teismui pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus 2023 m. kovo 15 d. sprendimai. Pareiškėjo sutuoktinės palikimas be pareiškėjo priežiūros, neišsprendus jos globos ir slaugos klausimo, sukeltų grėsmę ne tik jos sveikatai, bet ir gyvybei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė panaikinti leidimą nuolat gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime nurodoma, kad Migracijos departamentas 2023 m. sausio 16 d. gavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštą Nr. 18-415, kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną ir atsakydamas į 11 klausimą, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis VSD raštu, darė išvadą, kad pareiškėjas remia (duomenys neskelbtini) vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad pareiškėjas yra lojalus (duomenys neskelbtini) režimui ir gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą panaikino pareiškėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau nebuvo spręstas klausimas dėl pareiškėjo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto, galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. sustabdyti Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 139 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 21 punkte nurodytais pagrindais. Pagal Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui..

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Visų pirma, akcentuotina, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiama dėl skundžiamo individualaus administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad nesustabdžius Sprendimo galiojimo ateityje, tikėtina, kad dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pareiškėjas patirs reikšmingą žalą (bus ribojama galimybė gauti medicinos paslaugas, pareiškėjas negalės dėl sveikatos būklės pasirūpinti savimi, negalės rūpintis sutuoktine ir pan.), savaime nereiškia, kad nesustabdžius ginčijamo Sprendimo galiojimo, pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Šiuo atveju Sprendime nėra nurodyta pareiškėjui išvykti iš Lietuvos Respublikos ir vykti į (duomenys neskelbtini). Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktą užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Nors pareiškėją šiuo metu galima išsiųsti, nes pagal VSD medžiagą, kuria remdamasis Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, pareiškėjas kelia grėsmę (ko dar nepatvirtino teismas), tačiau nėra priimta jokio sprendimo, kuriuo remiantis būtų pagrįstas pareiškėjo išsiuntimas į (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį ir kitus bylos duomenis, konstatuoja, jog pareiškėjo tvirtinimas, kad jis bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini), yra hipotetinio pobūdžio. Byloje nėra duomenų apie kompetentingos institucijos priimtą sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Taigi, šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai, ir nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan