Legislator Case Law & Legislation
658f99ea-3a68-4e6f-bb53-fff3a754b45a AI generated

658f99ea-3a68-4e6f-bb53-fff3a754b45a · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 658f99ea-3a68-4e6f-bb53-fff3a754b45a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2022 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl administracinio nusižengimo bylos iÅ¡kėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „A“ vadovei J. S. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ .

Legislator headnote

AI generated

658f99ea-3a68-4e6f-bb53-fff3a754b45a · Vilniaus apygardos teismas: teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarimo, kuriuo J. S. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 1 400 Eur dydžio bauda.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text



Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-146-576/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01440-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarimo, kuriuo J. S. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 1 400 Eur dydžio bauda.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2022 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl administracinio nusižengimo bylos iÅ¡kėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „A“ vadovei J. S. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ .

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarimu J. S. nubausta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, bÅ«dama UAB „A“ vadove, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ , privalėjo užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo, tačiau pagal pateiktus duomenis apie lėšų judėjimÄ laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. J. S. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais (žemesnį prioritetÄ mokėjimo eiliÅ¡kumo prasme pagal CK 6.9301 straipsnį turinčiais) bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais J. S. pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. J. S. atstovas advokatas Mindaugas Kazlauskas, nesutikdamas su priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o: 1) panaikinti nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti; 2) teismui nustačius, kad veika buvo padaryta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti baudos arba paskirti mažesnę nei įstatymo nustatytÄ baudÄ ; 3) priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pažeidimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, J. S. nepadarė, todėl administracinio nusižengimo teisena turi bÅ«ti nutraukta. Nurodoma, kad visa mokestinė nepriemoka, kuri buvo nurodyta VMI pareiÅ¡kime, t. y. 102 092,26 Eur, dar iki nutarimo priėmimo (2023 m. kovo 27 d.) buvo visiÅ¡kai padengta. Teismas turėjo Å¡iuos duomenis byloje, tačiau dėl Å¡ios svarbios aplinkybės nepasisakė ir jos nevertino. Skundo rengimo ir teikimo dienos duomenimis skolos (mokestinės nepriemokos) suma yra 21 560,93 Eur, iÅ¡ jų PVM 17 490,34 Eur. GPM 1 739,12 Eur, mokestis už aplinkos terÅ¡imÄ 0,21 Eur, pelno mokestis 2 327,34 Eur, žemės mokestis 3,72 Eur. PVM mokesčio įsiskolinimas sudaro tik 17 490,45 Eur, iÅ¡ jų PVM mokesčio skola 9 611 Eur už 2023 m. vasario 1 d. – 2023 m. vasario 28 d. laikotarpį bei 7 879,54 Eur delspinigių. Nurodo, kad UAB ,,A“, veikiančios J. S. nurodymu ir valia, nuosekliai mažino buvusį 102 092,26 Eur įsiskolinimÄ biudžetui ir jau bylos nagrinėjimo teisme metu, bei skundžiamo nutarimo priėmimo metu įsiskolinimo biudžetui nebuvo. Tai patvirtina byloje esanti VMI pažyma, pateikta teismui, kad visos mokestinės prievolės valstybei už inkriminuotÄ laikotarpį, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d., dar iki 2023 m. kovo 27 d. teismui priimant nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, buvo įvykdytos visiÅ¡kai. Teigiama, kad likusi UAB „A” mokestinė nepriemoka 2023 m. kovo 3 d. dienai (32 526,99 Eur) yra už naujai 2023 metų sausio - vasario mėn. pateiktas mokesčių deklaracijas ir atsiradusi iÅ¡ Å«kinės komercinės veiklos, vykdytos 2022 m. gruodžio - sausio mėnesiais (skirtingai nei inkriminuojamas laikotarpis). Be to, teismas privalėjo atsižvelgti ir įvertinti tai, kad J. S. VMI žalos nepadarė, visos prievolės valstybei buvo įvykdytos, o už nesavalaikį prievolių vykdymÄ UAB ,,A” atžvilgiu Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka buvo priskaičiuoti delspinigiai, kurie taip pat buvo sumokėti.

3.2. Nurodoma, kad atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes matyti, jog žala valstybei nebuvo padaryta, už nesavalaikį prievolių valstybei vykdymÄ buvo sumokėtos netesybos (kompensuota teisės aktų nustatyta tvarka), atsakomybėn traukiamo asmens tikslas ir ketinimas buvo nukreiptas ne į kreditoriaus (Å¡iuo atveju VMI) teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , vengiant prievolių įvykdymo, tačiau buvo nulemtas objektyvios situacijos, kurioje iÅ¡ esmės buvo tik vienas teisingas elgesio bÅ«das (nors ir formaliai pažeidžiantis įstatyminius draudimus), kurį ir pasirinko atsakomybėn traukiamas asmuo - vykdant hipotekos kreditoriaus (kredito unijos) nurodymus (visos gautos bendrovės lėšos buvo iÅ¡ parduoto įkeisto turto), lėšas, gautas iÅ¡ parduoto įkeisto turto, nukreipti ne hipotekos kreditoriaus prievolių vykdymui pagal sutartį (nors Å¡ios lėšos yra tik hipotekos kreditoriaus ir Å¡ioms lėšoms nėra taikoma CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka ir eiliÅ¡kumas), tačiau mokėjimams, bÅ«tiniems tiesioginės Å«kinės komercinės veiklos vykdymui (mokėjimams darbuotojams (darbo užmokestis), mokėjimams į VSDFV biudžetÄ , mokėjimams už medžiagas ir statybos rangos darbus (subrangovams), turint tikslÄ užbaigti statybos rangos darbus statomame gyvenamųjų namų kvartale, įregistruoti nekilnojamojo turto objektus NT registre, ir juos parduoti (preliminarias pirkimo pardavimo sutartis pasiraÅ¡iusiems fiziniams asmenims (vartotojams), ir gauti bÅ«tinas pajamas, skirtas atsiskaityti su VMI ir kitais kreditoriais).

3.3. Toliau skunde nurodoma, kad Å¡is J. S. tikslas buvo logiÅ¡kas, teisingas, protingas ir labiausiai atitinkantis tiek visų be iÅ¡imties kreditorių (įskaitant ir VMI) teises ir teisėtus interesus, tiek vartotojų (butų pirkėjų) teises ir teisėtus interesus (laiku gauti įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ), tiek hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus (gauti visiÅ¡kÄ ir savalaikį prievolių įvykdymÄ , kuris yra užtikrintas hipoteka, t. y. paskolos grÄ Å¾inimÄ ), tiek pačios UAB ,,A” interesus gauti pajamas ir uždirbti pelnÄ . J. S. veikimas kitu bÅ«du, net ir formaliai teisėtu, o bÅ«tent - vykdant mokėjimus laikantis CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, bÅ«tų sukėlęs grandininę reakcijÄ : negavus medžiagų ir nemokant darbuotojams darbo užmokesčio, nebÅ«tų laiku atlikti darbai ir butai nebÅ«tų pastatyti bei įregistruoti NTR registre, nesant pastatytų butų, jų nebÅ«tų galima perduoti pirkėjams (fiziniams asmenims), neperdavus laiku butų, bÅ«tų tekę mokėti baudas ir nebÅ«tų gautos pajamos, negavus pajamų nebÅ«tų atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi ir nebÅ«tų galimybės visiÅ¡kai atsiskaityti su VMI ir bendrovei bÅ«tų iÅ¡kelta nemokumo byla. Tokia veiksmų eiga buvo ne hipotetinė, o objektyviai logiÅ¡ka, neginčijamai reali bei neiÅ¡vengiama. J. S. veiksmai buvo nukreipti ne į kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ (nesilaikant nustatytos mokėjimo eilės), tačiau prieÅ¡ingai, buvo nukreipti į objektyvų ir realų veikimÄ , siekiant Å¡ioje konkrečioje situacijoje atsiskaityti su visais kreditoriais be iÅ¡imties ir iÅ¡saugoti bendrovės mokumÄ ir tolimesnį Å«kinės - komercinės veiklos vykdymÄ . Tai parodo, kad J. S. veiksmuose nėra tyčios, nes jos veiksmai buvo nukreipti ne į kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , tačiau, prieÅ¡ingai, - Å¡is veikimas buvo nukreiptas į tolimesnį įmonės Å«kinės komercinės veiklos vykdymÄ , suplanuotų pajamų gavimÄ ir visiÅ¡kÄ prievolių kreditoriams įvykdymÄ .

3.4. Pažymi, kad asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.9301 straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo bÅ«tų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi bÅ«ti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu - tyčia, t. y. kai asmuo, sÄ moningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises. Skundžiamame nutarime J. S. kaltė grindžiama tik formaliai nurodant, kad bendrovė per tikrinamÄ laikotarpį, vykdydama nustatytus mokėjimus, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytÄ atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo tvarkÄ , tačiau nebuvo vertinamos ir kitos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Å iuo atveju iÅ¡ UAB „A“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d., bÅ«dama skolinga kreditorei VMI, iÅ¡ įmonės sÄ skaitos atliko mokėjimus ir vėlesnių eilių kreditoriams už prekes ir paslaugas. Atkreipia dėmesį, kad tuo pačiu metu bendrovė taip pat mokėjo mokesčius VMI, ,,Sodrai“, darbo užmokestį darbuotojams.

3.5. Pažymi, kad bendrovei vykdant veiklÄ atsiranda poreikis ir bÅ«tinybė įsigyti tam tikras paslaugas ar prekes ir atsiskaityti už jas, mokėti darbo užmokestį bendrovėje dirbantiems darbuotojams, todėl kiekvienu atveju, sprendžiant administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį klausimÄ , turi bÅ«ti ne tik formaliai vertinamos teisės aktų nuostatos, tačiau ir nustatytos bylos faktinės aplinkybės. J. S. elgesys nebuvo piktybiÅ¡kas, t. y. ne tik buvo vykdomi mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams, bet ir atsiskaitoma su darbuotojais bei pakankamai didelėmis sumomis mokami mokesčiai kreditorei VMI, ,,Sodrai“. Byloje nėra duomenų, kad dėl atliktų mokėjimų ketvirtos eilės kreditoriams bendrovė tapo nemoki ir dėl to negalėjo pilnai atsiskaityti su kreditore VMI. Visos mokestinės nepriemokos kreditorei VMI bendrovė neturėjo galimybės padengti pablogėjus jos finansinei padėčiai, tačiau operatyvaus patikrinimo metu tikrintu laikotarpiu buvusi nepriemoka yra sumokėta. Apeliantas nurodo, kad neatlikus minimų mokėjimų bendrovė galėjo tapti nemokia, jai iÅ¡kelta bankroto byla ir tokiu atveju mokestinės nepriemokos padengimas taptų sudėtingesnis ar net nebeįmanomas. Pastebi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika numato, kad tuo atveju, kai paskesnės eilės mokėjimai buvo bÅ«tini bendrovės Å«kinei veiklai ir jos tęstinumui, administracinio nusižengimo teisena bendrovės vadovui nutraukiama, nesant jo veiksmuose piktybiÅ¡kumo (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

3.6. Taip pat skunde nurodoma, kad J. S. veiksmuose nėra vieno iÅ¡ administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties bÅ«tinų požymių - kaltės (tyčios), o jos veiksmai turi bÅ«ti vertintini kaip nesavanaudiÅ¡ki ir nepiktybiÅ¡ki, dėl ko bÅ«tina taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, J. S. pasirinktus Å¡ios situacijos sprendimo bÅ«dus (pastangos iÅ¡laikyti bendrovę, atsiskaityti su darbuotojais, bei vėliau su pačia VMI), taip pat ir kitas J. S. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes (prisipažino padariusi nurodytÄ administracinį nusižengimÄ ir dėl to gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas)), nenustačius jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad ji neteista, bausta administracine tvarka, daroma iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytÄ minimaliÄ baudÄ , jÄ mažinant bent jau perpus, arba iÅ¡ viso baudos neskiriant.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktÅ«rizavimo skyriaus patarėja D. Å . (toliau – ir atstovė) praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

4.1. Atsiliepime nesutinkama, kad J. S. nepadarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Pažymima, kad CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta nuostata yra skirta bÅ«tent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti“) ir trÅ«ksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais - Å¡i teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarkÄ , kuria turi bÅ«ti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už bendrovės kasdienės veiklos organizavimÄ , turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas).

4.2. Nurodoma, kad VMI į pareiÅ¡kimÄ Ä¯traukė didžiausius bendrovės atliktus mokėjimus kreditoriams iÅ¡ bankų sÄ skaitų, nurodant atsiskaitymo datÄ , sumÄ , kreditorių bei mokestinę nepriemokÄ atsiskaitymo padarymo dienÄ . Mokestinę nepriemokÄ kiekvieno atsiskaitymo padarymo metu pagrindžia byloje esantys mokesčių apskaitos informacinės sistemos iÅ¡raÅ¡ai (prievolės, suėjęs mokėjimo terminas eilutės). Mokestinė nepriemoka pareiÅ¡kimo pateikimo teismui dienÄ sudarė 102 092,26 Eur. IÅ¡ pareiÅ¡kimo matyti, kad UAB „A“, turėdama nuolatinę mokestinę nepriemokÄ , laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. iÅ¡ sÄ skaitų įvykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais už 131 757,87 Eur. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateikto VMI 2023 m. kovo 3 d. raÅ¡to RNA-6648, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2023 m. kovo 3 d. UAB „A“ į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ sumokėjo: 2022 m. spalio 25 d. – 6 923 Eur, 2023 m. vasario 22 d. – 102 Eur, 2023 m. vasario 22 d. – 45 000 Eur, 2023 m. kovo 3 d. – 45 000 Eur. Taigi, bendrovė pažeidimo padarymo laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. į valstybės biudžetÄ pervedė 6 923 Eur. Palyginus žemesnės eilės kreditoriams sumokėtÄ sumÄ ir į VMI sÄ skaitÄ pervestÄ sumÄ , matyti, kad didžioji dalis lėšų pervesta kitiems kreditoriams. Aktualiu laikotarpiu bendrovės kreditoriams buvo pervesta devyniolika kartų didesnė suma nei VMI. Minėtu laikotarpiu VMI per PLAIS sistemÄ iÅ¡ UAB „A“ sÄ skaitų nurašė 29 679,86 Eur. Toliau nurodoma, kad iÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, jog bendrovės vadovė, atlikdama mokėjimus kreditoriams, jiems neginčijamai skyrė prioritetÄ , nors buvo aukÅ¡tesnės eilės kreditorė VMI. Tokių mokėjimų vykdymas paremtas sÄ moningu J. S. veikimu tyčia, kai asmuo sÄ moningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

4.3. Pažymima, kad apeliantas klaidina teismÄ , jog po atliktų mokėjimų kreditoriams bendrovė pilnai atsiskaitė su valstybės biudžetu. VMI 2023 m. kovo 3 d. teismui pateiktame raÅ¡te RNA- 6648 nurodyta, kad 2023 m. kovo 3 d. mokestinė nepriemoka sudarė 29 893,09 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d. Daroma iÅ¡vada, kad teisminio nagrinėjimo metu mokestinė nepriemoka, susidariusi pažeidimo padarymo metu, liko nepadengta, tai atsispindi atsiliepime į apeliacinį skundÄ esančioje lentelėje. Be to, nors tuo metu, kai buvo vykdomi atsiskaitymai, pažeidžiantys CK 6.9301 straipsnio nuostatas, buvo atliekami mokėjimai VMI, vienas atliktas mokėjimas nepaneigia VMI pirmumo patenkinti reikalavimÄ pilna apimtimi.

4.4. Atkreipia dėmesį, kad bendrovė 2022 m. spalio 24 d. buvo gavusi iÅ¡ UAB „D“ 64 000 Eur pajamų ir turėjo didelę galimybę dalį mokestinės nepriemokos padengti, tačiau to nepadarė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka 2023 m. balandžio 26 d. sudaro 6 253,95 Eur. Mokesčių mokėtojas turi konstitucinę pareigÄ sÄ Å¾iningai mokėti mokesčius. Mokesčių surinkimas yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, vieÅ¡asis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesÄ Å¾iningai.

4.5. Toliau atsiliepime akcentuojama, kad tokio pobÅ«džio bylose, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingų teisės pažeidimų padarinių, itin svarbus jos prevencinis ir auklėjamasis pobÅ«dis. Be to, jis nukreiptas ne tik į pažeidimÄ padariusį asmeninį, bet ir kitus asmenis, siekiant užkirsti keliÄ tokiems nusižengimams ateityje ir neleidžiant formuotis nebaudžiamumo už padarytus administracinius nusižengimus jausmui. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Administracinė nuobauda nutarimu paskirta nepažeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

J. S. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko apeliacinis skundas atmestinas

5. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai vertino įrodymus administracinio nusižengimo byloje bei pagrįstai J. S. pripažino kalta padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ , pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimÄ ar pavėluotÄ pateikimÄ teismui, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimÄ Ä¯statymuose numatytais atvejais) užtraukia baudÄ juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Nagrinėjamu atveju J. S. nubausta už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ .

7. Pažymėtina, kad CK 6.9301 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, o tai reiÅ¡kia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto; J. S., neužtikrindama, kad bendrovėje bÅ«tų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatų, nesilaikydama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, tvarkos, padarė administracinį nusižengimÄ , nurodytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Pastebėtina, kad J. S. patraukta administracinėn atsakomybėn už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ , o ne už vengimÄ ar atsisakymÄ sumokėti mokesčius. Mokestinė nepriemoka nėra administracinio nusižengimo pasekmė, ji iÅ¡ieÅ¡koma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ taip pat teisingai atskleista aptariamos normos esmė - CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta nuostata yra skirta bÅ«tent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trÅ«ksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, Å¡i teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarkÄ , kuria turi bÅ«ti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Atitinkamai apeliaciniame skunde nepagrįstai vadovaujamasi kasacine nutartimi Nr. 2AT-57-976/2020, nes kasacinėje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iÅ¡ tiesų ne kartÄ atliko įmonės veiklos tęstinumui bÅ«tinus mokėjimus (įskaitant lėšų pervedimÄ VMI), buvo mokami atlyginimai darbuotojams, asmens veiksmai buvo vertinami jo atsakomybei reikÅ¡mingo laikotarpio ribose. Apelianto akcentuojami atskiri, J. S. naudingi, atliktų mokėjimų laikotarpiai, o su skundu pateiktas priedas – banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as nekeičia teismo iÅ¡vadų, nes iÅ¡raÅ¡e atsispindi tik keli laikotarpiai, bÅ«dingi J. S. pareikÅ¡tam kaltinimui, nurodytos piniginės lėšos nepagrindžia apeliacinio skundo argumentų. Apskritai, byloje esančiame UAB ,,A“ banko iÅ¡raÅ¡e neatsispindi atlyginimų mokėjimas bendrovės darbuotojams ir pan.

8. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumas, kurio privalo laikytis skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti. Konstatuotina, kad asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieÅ¡taraujančiu imperatyviosioms CK 6.9301 straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sÄ lygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo. Nustatant pirmÄ sÄ lygÄ , bÅ«tina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikÅ¡tų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).

9. Skundžiamame nutarime pagrįstai nurodyta, kad UAB ,,A“ ne vienÄ kartÄ kreipėsi į VMI su praÅ¡ymais atidėti arba iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ , kas parodo, kad Å¡i bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais ir padengti turimų skolų laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d., ir kad bendrovės vadovei J. S. buvo žinoma apie mokestines nepriemokas. Vis dėlto, UAB „A“, turėdama mokestinių nepriemokų VMI, vietoj Å¡ių nepriemokų padengimo ir atsiskaitymo su VMI, kaip trečiosios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus su paskesnėje eilėje esančiais bendrovės kreditoriais. Be kita ko, nustatyta, kad J. S. UAB ,,A“ vadove paskirta nuo 2022 m. liepos 14 d., kaip nurodė pati J. S., ji bendrovės veikloje dalyvavo nuo bendrovės įkÅ«rimo. Å iame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-307-421/2021, e3K-3-89-421/2022). Nagrinėjamu atveju J. S. pažeidė įstatymo reikalavimus.

10. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , be objektyviųjų administracinio nusižengimo požymių, turi bÅ«ti nustatyti ir subjektyvieji požymiai, tarp jų ir asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo kaltė gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sÄ moningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

Nagrinėjamu atveju skunde teigiama, kad bendrovės vadovė, siekdama veiklos tęstinumo, mokėjo kitiems kreditoriams už suteiktas paslaugas ir gautas prekes, todėl tyčios, kaip bÅ«tinos sÄ lygos, numatytos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nėra. Dar kartÄ pastebėtina, kad Å¡i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog J. S. neabejotinai buvo žinoma apie turimÄ Ä¯siskolinimÄ valstybės biudžetui, tačiau apelianto teigimu, siekiant tęsti bendrovės veiklÄ , buvo vykdomi mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams ir tai patvirtina minėtu laikotarpiu atlikti pavedimai byloje nurodytoms bendrovėms.

IÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad didžiausi atsiskaitymai vyko su UAB ,,Q” – 1 800 Eur, 15 000 Eur, ,,W” – 2 860,46 Eur, UAB ,,E” – 5 534,13 Eur, UAB ,,R” – 1 816,88 Eur, V. G. – 2 500 Eur, UAB ,,T” – 6 545,89 Eur, UAB ,,Y” – 2 300 Eur, UAB ,,U” – 7 000 Eur, UAB ,,I” – 7 000 Eur bei buvo atlikti kiti mokėjimai, kai bendrovė tuo metu turėjo mokestinę nepriemokÄ (b. l. 9–14). Taigi, Å¡iuo atveju nėra abejonių, kad J.

S. vadovaujama bendrovė, užuot atsiskaičiusi su aukÅ¡tesnės eilės kreditore VMI, tenkino žemesnės eilės kreditorių interesus, juolab, kad pagal pateiktÄ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. bendrovės per banko sÄ skaitÄ gautos įplaukos sudarė 308 124,61 Eur, tame tarpe – atsiliepime į apeliacinį skundÄ akcentuotos 2022 m. spalio 24 d. lėšos, gautos iÅ¡ UAB „D“ - 64 000 Eur, tačiau jomis bendrovė mokestinės nepriemokos nedengė.

Konstatuotina, kad bylai aktualiu laikotarpiu UAB ,,A” vadovė vykdė reikšmingo dydžio mokėjimus kitoms bendrovėms, tokiu būdu nesivadovaujant CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytu reglamentavimu, dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.

11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apelianto skunde nurodomi argumentai, jog tokiais veiksmais J. S.siekė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumÄ , neatleidžia jos nuo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį, kadangi J. S., žinodama apie bendrovės įsiskolinimÄ valstybės biudžetui, taip pat tai, jog bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, toliau atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais, nors turėjo galimybę, jei ne visiÅ¡kai paÅ¡alinti, tai bent reikÅ¡mingai sumažinti bendrovės mokestinę nepriemokÄ valstybės biudžetui, o jÄ sumažino tik simboliÅ¡kai. Tokiu bÅ«du J. S. neužtikrino CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo ir padarė nusižengimÄ . Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). VMI duomenimis, į VMI sÄ skaitÄ 2022 m. spalio 25 d. buvo pervesta tik viena suma – 6923 Eur, daugiau įmokų į VMI sÄ skaitÄ UAB ,,A“ neatliko. Taigi, apeliaciniame skunde nurodytas tokio elgesio motyvas, kad J. S.siekė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumÄ , neeliminuoja imperatyvių įstatymo nuostatų laikymosi. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagÄ ir skundžiamÄ nutarimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad materialiosios teisės norma – ANK 120 straipsnio 1 dalis – J. S. padarytam nusižengimui pritaikyta tinkamai.

12. Dėl minėtų priežasčių apylinkės teismo iÅ¡vada, kad J. S. realizavo visus jai inkriminuojamo nusižengimo požymius, laikytina pagrįsta – visos sÄ lygos patraukti J. S. atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimÄ , padarytÄ nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, egzistuoja.

13. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtos administracinės nuobaudos (baudos) dydžiu ir teigiama, kad ji paskirta neatsižvelgus į reikÅ¡mingas aplinkybes. PraÅ¡oma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustačius, kad nusižengimas buvo padarytas, paskirti perpus mažesnę baudÄ nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Pasak apelianto, minimalios sankcijoje numatytos baudos paskyrimas yra neproporcingas padarytam nusižengimui. Atsakant į tokius skundo argumentus pažymėtina, kad apylinkės teismas J. S. už administracinio nusižengimo padarymÄ skyrė minimalaus dydžio sankcijoje numatytÄ baudÄ , t. y. 1 400 Eur. Apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ tinkamai įvertino visus apeliaciniame skunde minimus aspektus, turinčius reikÅ¡mės, bei pateikė detaliÄ J. S. charakterizuojančių duomenų analizę, kurios pagrindu skyrė minimaliÄ sankcijoje numatytÄ baudÄ .

14. Apelianto praÅ¡ymas J. S. skirti mažesnę nei sankcijoje numatytÄ baudÄ yra susijęs su iÅ¡imtiniu nuobaudos Å¡velninimu, įtvirtintu ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį ir bylojančių jo naudai bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant. Tai gali bÅ«ti veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt.

15. Apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ apeliacine tvarka ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės administracinės nuobaudos skyrimui (t. y. administracinio nusižengimo pobÅ«dį, asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė), apylinkės teismo iÅ¡vadai dėl J. S. paskirtos baudos ir jos dydžio pritaria. Teismo paskirta administracinė nuobauda (jos dydis) yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir jį padariusio asmens asmenybei, paskirta nepažeidžiant proporcingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, vadovaujantis įstatymu. Ä®vertinus J. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, sunkumÄ , įvykdymo aplinkybes, jos asmenybę bei kitas tinkamam administracinės nuobaudos individualizavimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pagrįstai spręstina, jog jokių ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo sÄ lygų nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Vien tai, kad J. S. nebausta už panaÅ¡aus pobÅ«džio administracinių nusižengimų padarymÄ , nepaneigia fakto, jog UAB ,,A“ turimas įsiskolinimas VMI nebuvo tinkamai dengiamas, kaip to reikalauja CK 6.9301 straipsnio nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neiÅ¡vengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tai yra valstybės taikomos Å¡ios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).

16. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma J. S. naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo iÅ¡teisinamas, teismas priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimÄ dėl asmens patirtų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip Å¡io asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko pateiktas apeliacinis skundas netenkinamas, todėl ji neturi teisės į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir Å¡is praÅ¡ymas atmestinas.

17. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutarimÄ . Apylinkės teismas pagrįstai J. S. veiksmuose konstatavo esant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius ir tinkamai parinko baudÄ , atitinkančiÄ ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko apeliacinį skundÄ ir palikti galioti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarimÄ .

Netenkinti apelianto prašymo J. S. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja Nida Vigelienė