658f0a7e-df00-408a-80db-1dbcd6a2a05f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-24583-934/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17171-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 42; 50; 116.1.(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 2 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant GertrÅ«dai Karvelytei, dalyvaujant ieÅ¡kovo POLFROST Internationale Spedition Sp. z. o. o. atstovui advokatui Henrikui Bersekerskui, atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovui D. S., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovui M.

E., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo POLFROST Internationale Spedition Sp. z. o. o. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – UAB DK „PZU Lietuva“, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, n u s t a t ė :Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiÅ¡kinimų santrauka.             IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 22805,86 eurų (78744,07 Lt) vagonų nuomos sutarties permokÄ , 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinys iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 2-6):              1. IeÅ¡kovas ir atsakovas buvo sudarę vagonų nuomos sutarčių grupę – 2011-05-31 sutartį SVN(DK)-64, 2011-12-30 susitarimÄ SVN (DK) 203, 2012-12-13 sutartį SVN(DK)-212, 2013-02-04 susitarimÄ SVN(DK)-51 ir 2013-08-12 susitarimÄ SVN(DK)-134. IÅ¡ Vagonų nuomos sutarties atsakovas gavo pajamų. Tokios atsakovo pajamos yra apmokestinamos ir Lenkijoje, vadovaujantis Lenkijos Respublikos juridinių, asmenų pelno mokesčio 21 straipsnio l dalies l punkto nuostatomis.

Sutinkamai su minėto teisės akto nuostatomis, ieÅ¡kovui susidarė prievolė iÅ¡skaičiuoti mokestį prie Å¡altinio, ir pervesti į Lenkijos biudžetÄ , kÄ ieÅ¡kovas ir padarė. Taip pat ieÅ¡kovas pateikė atsakovui ieÅ¡kovo pateiktÄ deklaracijÄ Lenkijos mokesčio administratoriui, formos IFT-2R, su dokumento priėmimo patvirtinimu, kur pateikiami mokesčio mokėtojo – atsakovo duomenys ir nurodomas mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas, bei 201342-04 VarÅ¡uvos Pirmojo Mazovijos Iždo biuro virÅ¡ininko pažymÄ Nr. 1471/ZA/WZNZ/490-2187/13/A, kur pažymima apie pelno mokesčio prie Å¡altinio už atsakovÄ , sumokėjimÄ .

IeÅ¡kovas, iÅ¡skaičiavęs ir sumokėjęs mokestį prie Å¡altinio, ne kartÄ kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu jam grÄ Å¾inti (kompensuoti) sumÄ , atitinkančiÄ sumokėtÄ mokestį, kuri atsakovo reikalavimu buvo primokėtÄ atsakovui. Tačiau atsakovas praÅ¡ymo netenkino. IeÅ¡kovo įsitikinimu, atsakovas atsisakydamas sumokėti grÄ Å¾inti jo sumokėta sumÄ , ne visai supranta, kad bÅ«tent Lietuvos įmonės, t. y. atsakovo pajamos buvo apmokestintos Lenkijoje, sutinkamai su galiojančiais Lenkijos mokesčių teisės aktais, ir tai atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo (ir yra) minėto mokesčio mokėtojas Lenkijoje, o ieÅ¡kovas privalėjo ir atliko tik mokestį iÅ¡skaičiuojančio asmens vaidmenį.

             2. Atsakovas savo nesutikimÄ kompensuoti be teisinio pagrindo gautas iÅ¡ ieÅ¡kovo sumas, grindžia visiÅ¡kai klaidinga DAIS nuostatų interpretacija. DAIS 12 straipsnio 2 dalyje kalbama ne apie Lietuvos ir Lenkijos Å«kio subjektus, o apie susitarančių Å¡alių, t.y. susitarančių valstybių, atstovus. Nei atsakovas, nei ieÅ¡kovas, nėra susitarančių valstybių atstovai, nėra DAIS Å¡alys, o viso tik susitarančių valstybių Å«kio subjektai.

3. Pažymėjo, kad mokestinė prievolė valstybei kildinama iÅ¡ administracinių teisės aktų, o ne iÅ¡ tarpusavio sutartinių Å«kio subjektų santykių. Ūkio subjektai Å¡iuo atžvilgiu sutartiniais santykiais privalo tiktai nepažeisti galiojančių norminių teisės aktų. Kaip jau buvo minėta, 10 proc. pelno mokestis prie Å¡altinio Lenkijoje už atsakovÄ buvo sumokėtas visiÅ¡kai teisėtai. Nei atsakovas, nei ieÅ¡kovas jokiais sutartiniais santykiais negali reguliuoti norminio administracinio teisės akto vykdymo, numatančio tokiÄ mokestinę naÅ¡tÄ Europos SÄ jungos valstybei.

Laikytina, kad atsakovas, sudarydamas vagonų nuomos sutartį turėjo visas prielaidas elgtis Å«kiÅ¡kai bei apdairiai, pasitelkiant reikalingų specialistų pagalbÄ . Dėl to atsakovo nurodytos problemos dėl galimo leidžiamų mokestinių atskaitymų svyravimo atsakovui, ir galimai patiriamų dėl to nepatogumų, yra visiÅ¡kai nesusijusios su ieÅ¡kovo teisėtais veiksmais, ir su Vagonų nuomos sutarties vykdymu, todėl lieka tik atsakovo interesų sferoje, nesusijusiai su Vagonų nuomos sutartimi ir Å¡iuo ieÅ¡kiniu.4.

Ginčo kontekste svarstytinas klausimas, ar Vagonų nuomos sutarties kaina už vagono nuomÄ , apima valstybės mokesčius. Net nenagrinėjant Vagonų nuomos sutarties, o aiÅ¡kinant Vagonų nuomos sutartį pagal Å¡alių elgesį, akivaizdu, kad Vagonų kaina sutartyje yra prieÅ¡ apmokestinimÄ . Vagonu nuomos sutarties tekstas taipogi nepalieka abejonių, jog kaina už vagonų nuomÄ yra pajamos prieÅ¡ apmokestinimÄ .5. Atsakovo pareiÅ¡kimas, kad jei ieÅ¡kovas nebÅ«tų mokėjęs atsakovui visos Vagonų nuomos sutartyje sutartos vagonų nuomos kainos, atsakovas bÅ«tų buvęs priverstas nutraukti vagonų nuomos paslaugų teikimÄ , nes bÅ«damas 100 proc. valstybinio kapitalo bendrove, privalo užtikrinti visu vagonų nuomos pajamų surinkimÄ bei nebÅ«tu iÅ¡nuomojusi ieÅ¡kovui vagonų, jei pastaroji bÅ«tų informavusi apie reikalavimÄ kompensuoti Lenkijoje mokamus mokesčius, nes atsakovui ekonomiÅ¡kai nenaudinga pasiraÅ¡yti Vagonų nuomos sutartį tokiomis sÄ lygomis.

Tokie atsakovo motyvai yra visiškai nesuprantami ir nelogiški. Juk atsakovas ir pats neneigia savo prievolės mokėti valstybės mokesčius. Tai, kad dėl atsakovo veiksmu, susijusių su apskaita, atsakovas sugeba Lietuvoje taip sau sumažinti mokesčio bazę, kad realiai moka privalomus 15 procentų pelno mokesčio tik nuo nežymios realiai atsakovo gautų pajamų sumos, o sumokėjus 10 proc. pelno mokesčio Lenkijoje, taip sumažinti mokestines bazės, kaip teigia atsakovas, jam nesigauna, nepaneigia fakto, kad mokestinė našta kiekvienam mokesčių mokėtojui formuojasi individualiai.6.

Atsakovo veiksmai, kai be jokio teisiÅ¡kai pagristo motyvo tiesiog atsisako gražinti permokÄ , esančiÄ atsakovo dispozicijoje be teisinio pagrindo, jokiu bendradarbiavimu ir kooperavimosi nepasižymėjo. Bendra ieÅ¡kovo reikalaujama grÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovo suma už laikotarpį nuo 2012 m. vasario iki 2013 m. yra 22 805,86 eurų, t.y. 78 744,07 litų.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Atsiliepimas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 127-132):1.

IÅ¡ ieÅ¡kinio nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kokiomis teisės normomis remiantis ieÅ¡kovas kildina savo reikalavimÄ atlyginti (kompensuoti) jam 78 744,07 Lt sumÄ , t. y. ar ieÅ¡kovas reikalauja iÅ¡ atsakovo atlyginti nurodytÄ sumÄ i) sutartinių teisinių santykių, kilusių tarp Å¡alių, (Vagonų nuomos sutarčių) pagrindu; ii) administracinių mokestinių teisinių santykių pagrindu, vadovaujantis Lenkijos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymu, Lietuvos Respublikos pelno mokesčių įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės Susitarimu dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų iÅ¡vengimo; ar iii) nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu.2.

IeÅ¡kovÄ ir atsakovÄ saisto sutartiniai teisiniai santykiai, kurie kilo Vagonų nuomos sutarčių pagrindu. Vagonų nuomos sutarčių 5.1. punkte Å¡alys sulygo, kad vieno vagono nuomos mokestis parai nustatomas pagal galiojantį KainynÄ PP-LG. Atsakovo įsitikinimu, Å¡alys aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai sulygo vagonų nuomos kainÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti Vagonų nuomos sutartyse nurodytais terminais, o atsakovas pagrįstai tikėjosi gauti. Pažymėjo, jog Kainyne PP-LG nustatytos kainos yra taikomos visiems rinkos dalyviams vienodai.

Atsakovas 2012-04-10 raÅ¡tÄ Nr. 2(DK)-1912 nurodė, kad apmokėjimas už vagonų nuomÄ privalo bÅ«ti apmokamas visa apimtimi iÅ¡ anksto ir taip leido suprasti ieÅ¡kovui, kad negalima vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti Vagonų nuomos sutarčių sÄ lygų.

3. IeÅ¡kovas ir atsakovas yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, patyrę verslininkai, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . IÅ¡ Vagonų nuomos sutarčių aiÅ¡kiai matyti, kad Å¡alys neaptarė galimybės atskaičiuoti iÅ¡ ieÅ¡kovui mokamos sumos 10 % mokestį prie pajamų Å¡altinio Lenkijos Respublikoje. Vagonų nuomos sutartys buvo įformintos teisės aktų pripažįstama tvarka, todėl ginčo dėl Vagonų nuomos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų negali bÅ«ti.

Sudarant Vagonų nuomos sutartis su atsakovu, Kainyne PP-LG nurodyta vagonų nuomos kaina negali bÅ«ti sumažinta ir privalo bÅ«ti mokama visa, be papildomų atskaitymų. IeÅ¡kovas, žinodamas apie galimus mokesčius Lenkijos Respublikoje, turėjo suprasti, kad, bÅ«damas mokesčius iÅ¡skaičiuojančiu asmeniu, privalės į Lenkijos Respublikos biudžetÄ sumokėti mokesčius prie pajamų Å¡altinio bei sumokėti visÄ kainÄ atsakovui. IeÅ¡kovas, sudaręs Vagonų nuomos sutartis tokiomis sÄ lygomis, kokios yra, pats prisiėmė atsakomybę ir mokesčių naÅ¡tÄ .

Tuo atveju, jei ieÅ¡kovas nebÅ«tų sumokėjęs atsakovui visos Vagonų nuomos sutartyse sutartos vagonų nuomos kainos, atsakovas bÅ«tų buvęs priverstas nutraukti vagonų nuomos paslaugų teikimÄ , nes, bÅ«damas l00 proc. valstybinio kapitalo bendrove, privalo užtikrinti visų vagonų nuomos pajamų surinkimÄ . Pažymėjo, kad atsakovas visiems vagonų nuomininkams, nepriklausomai ar tai yra Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ar kitų užsienio Å¡alių bendrovės, taiko vienodas vagonų nuomos kainas, ir visi be iÅ¡imties nuomininkai moka tokiÄ pačiÄ sutartyse numatytÄ vagonų nuomos kainÄ .

Jei atsakovas kompensuotų ieÅ¡kovui į Lenkijos Respublikos biudžetÄ sumokėtÄ sumÄ , vagonų nuomos kaina bÅ«tų sumažinta ir kitų nuomininkų atžvilgiu tokia kaina bÅ«tų privilegijuojanti ir nepagrįstai per maža.4. Sudarant Vagonų nuomos sutartis, atsakovas nei žodžiu, nei raÅ¡tu nebuvo informuotas apie privalomus mokėti mokesčius į Lenkijos Respublikos biudžetÄ , o tuo labiau apie ieÅ¡kovo ketinimus nurodytÄ mokestį iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ mokėtinų sumų. Pažymėjo, kad Vagonų nuomos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, todėl, aiÅ¡kinant Vagonų nuomos sutartis, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 str.

įtvirtintais bendraisiais teisės principais. IeÅ¡kovas reikalaudamas sumokėti (kompensuoti) 78 744,07 Lt sumÄ , neturėdamas jokio sutartinio pagrindo, elgiasi nesÄ Å¾iningai.5. Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas nepagrįstÄ ir neteisėtÄ ieÅ¡kinį bei reikalaudamas atlyginti 78 744,07 Lt sumÄ , t. y. teisėtai atsakovo uždirbtus pinigus pagal Vagonų nuomos sutartis, piktnaudžiauja savo teise, todėl Teismas turėtų atsisakyti ginti tokiÄ ieÅ¡kovo subjektinę teisę.6. Pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse, atskaitymus reglamentuoja Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMÄ®) 55 straipsnis.

Remiantis PMÄ® 55 straipsnio l dalimi Lietuvos vienetas iÅ¡ PMÄ® nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno mokesčio sumos, neįskaitant nuo gautos paramos, panaudotos ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytÄ paramos paskirtį, taip pat nuo iÅ¡ vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalies, virÅ¡ijančios 250 MGL dydžio sumÄ , apskaičiuotos pelno mokesčio sumos, gali atskaityti pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumÄ , sumokėtÄ užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautų pajamų, atsižvelgiant į dividendus, kurie neįtraukiami į vieneto pajamas, iÅ¡skyrus pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumÄ , sumokėtÄ per Lietuvos vieneto nuolatines buveines, esančias Europos ekonominės erdvės valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo iÅ¡vengimo sutartis, vykdomos veiklos pajamų, jeigu Å¡is straipsnis nenustato ko kita.

PMÄ® 55 straipsnio l dalyje įtvirtinta formuluotė „gali atskaityti“ suponuoja vieneto teisę į užsienio valstybėje sumokėto pelno mokesčio atskaitÄ , bet ne prievolę atskaityti. Papildomai pažymime, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) 2013-03-18 raÅ¡te Nr. (32.40-PM)-RM-1786 (IeÅ¡kinio priedų lapai Nr. 49-50) nurodyta, kad pagal PMÄ® 55 str. iÅ¡ mokėtino pelno mokesčio atskaitoma suma suskaičiuojama pagal įstatymu nustatytÄ skaičiavimo tvarkÄ ir jos dydis taip pat priklauso ir nuo pajamų struktÅ«ros, dėl to gali bÅ«ti atskaitoma ne visa užsienio valstybėje faktiÅ¡kai sumokėta mokesčio suma, o tik jos dalis:

„<...> Bendrovės Lenkijoje sumokėto pelno mokesčio prie pajamų šaltinio nuo Lenkijoje konkrečiu mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų suma, kuri galėtų būti atskaitoma iš Bendrovės mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumos Lietuvoje, būtų apskaičiuojama tokiu būdu: apskaičiuojama proporcija, tenkanti Bendrovės Lenkijoje gautoms pajamoms visose Bendrovės pajamose, remiantis šia apskaičiuota proporcija skaičiuojama Bendrovės mokėtino pelno mokesčio sumos dalis, tenkanti Lenkijoje gautoms pajamoms“.

Todėl ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nepagrįstai nurodo, kad atsakovas, kompensavęs ieÅ¡kovui jo sumokėtÄ pelno mokestį prie pajamų Å¡altinio Lenkijoje, galėtų visÄ Å¡iÄ sumÄ susigrÄ Å¾inti Lietuvoje, sumažinęs savo mokėtinÄ pelno mokestį į Lietuvos Respublikos biudžetÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, atsakovas galėtų iÅ¡ mokėtino pelno atskaityti PMÄ® 55 straipsnyje nustatyta tvarka suskaičiuotÄ sumÄ , kuri sudarytų tik dalį ieÅ¡kovo iÅ¡skaičiuotų iÅ¡ Bendrovei mokėtinų už vagonų nuomÄ sumų, kadangi atsakovo gaunamų iÅ¡ ieÅ¡kovo pajamų lyginamoji dalis visoje atsakovo gaunamų pajamų struktÅ«roje yra nežymi ir per maža visam į Lenkijos Respublikos biudžetÄ sumokėtam mokesčiui atskaityti.

Taigi, susiklosčius aplinkybėms, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ savo lėšų sumokėjo pelno mokestį prie Å¡altinio Lenkijos Respublikoje, atsakovas neturi galimybės susigrÄ Å¾inti dalį pelno mokesčio sumos Lietuvos Respublikoje.Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ raÅ¡ytinuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė ieÅ¡kinį atmesti (b. l. 173-175). Nurodė, jog paslaugų (vagonų nuomos) kainos yra skelbiamos vieÅ¡ai, vienodos visiems ketinantiems tokiomis paslaugomis naudotis rinkos dalyviams.

Taigi ieÅ¡kovui Å¡ios kainos buvo žinomos iÅ¡ anksto dar prieÅ¡ sudarant sutartį. Sutartyse Å¡alys neaptarė galimybės atskaičiuoti iÅ¡ ieÅ¡kovo mokamos nuomos sumos Lenkijos Respublikos teisės aktuose numatyto mokėtino pelno mokesčio prie Å¡altinio. Tokios sutarties sÄ lygos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , todėl ieÅ¡kovas pagal sutartį turėdamas pareigÄ sumokėti atsakovui visÄ nuomos mokesčio sumÄ ir pagal Lenkijos Respublikos teisės aktus – pelno mokestį prie Å¡altinio, neturi teisės reikalauti atsakovo sugrÄ Å¾inti Lenkijos valstybėje sumokėto mokesčio prie Å¡altinio.

Pagal pateiktÄ LR Valstybinės mokesčių inspekcijos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ (2013-10-31 raÅ¡tas Nr. (32.40-PM)-RM-6840), kai iÅ¡ už vagonų nuomÄ mokėtinos sumos nėra iÅ¡skaitytas pelno mokestis prie Å¡altinio mokėtinas Lenkijos Respublikoje, o ieÅ¡kovas pelno mokestį prie Å¡altinio sumoka savo lėšomis, tai atsakovas vėliau kompensavęs ieÅ¡kovui Å¡io sumokėtÄ pelno mokestį, neturi galimybės atskaityti kompensacijos iÅ¡ savo mokestinio laikotarpio pelno mokesčio. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas sudarydamas su ieÅ¡kovu sutartį ir vėliau atsisakęs grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui Å¡io pagal teisės aktus privalomo mokėti pelno mokesčio prie Å¡altinio sumÄ , elgėsi sÄ Å¾iningai ir jo veiksmuose neteisėtumo nėra, ko pasėkoje ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas atsakovo atžvilgiu yra neteisėtas.IÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė apibendrintas iÅ¡vadas, jog, pirma, mokesčių teisės prasme, nepaisant galimų civilinių teisinių reikalavimų, 10 procentų pelno mokestį prie Å¡altinio privalo iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ nuomos pajamų (Å¡ių nuomos pajamų iÅ¡mokėjimo Nuomotojui momentu) ir pervesti į Lenkijos biudžetÄ POLFROST Internationale Spedition Sp. z o.o.; antra, norint taikyti pelno mokesčio atskaitymo tvarkÄ , bÅ«tina tiksliai nustatyti, kokia dalis mokesčio buvo iÅ¡skaityta iÅ¡ Nuomotojui mokėtinos už vagonų nuomÄ sumos (pajamų iÅ¡mokėjimo Nuomotojui momentu), kadangi tik tokios dalies atveju Nuomotojas galėtų iÅ¡ savo mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumos Lietuvoje PMÄ® 55 straipsnio nustatyta tvarka atskaityti Lenkijoje sumokėtÄ pelno mokesčio prie Å¡altinio sumÄ (jos dalį).

Ar atsakovas (Nuomotojas) turėjo teisę reikalauti jam kompensuoti prie Å¡altinio sumokėtÄ mokestį de jure yra ne mokestinių teisinių santykių dalykas. Mokestiniai teisiniai santykiai (jų įgyvendinimas iÅ¡samiai paaiÅ¡kintas Å¡ioje iÅ¡vadoje) atsiranda tarp mokesčių mokėtojų ir valstybės (jos institucijų – Å¡iuo atveju mokesčių administratoriaus), o ne tarp dviejų Å¡alių (POLFROST Internationale Spedition Sp. z o.o. ir AB „Lietuvos geležinkeliai“) (b. l. 168-171).Teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovas iÅ¡ esmės palaikė ir atkartojo ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti (b. l. 217-218).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas iÅ¡ esmės palaikė ir atkartojo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas, nesutikdamas su nuomos kaina, vagonus galėjo nuomotis iÅ¡ kitų verslo subjektų, vagonus nuomoja ne tik atsakovas. Nuomos kaina, nurodyta kainininke, yra vienoda visiems subjektams (b. l. 217-218).Teismo posėdyje iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovas atkartojo iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes (b. l. 217-218).

             IeÅ¡kinys atmestinas.              Ginčo esmė. Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl Lenkijos įmonės, vykdant vagonų nuomos sutartį, sumokėto mokesčio į Lenkijos biudžetÄ priteisimo iÅ¡ Lietuvos įmonės. IeÅ¡kovas įrodinėja, jog atsakovas yra mokesčio mokėtojas Lenkijoje, todėl jam tenka pareiga sumokėti ieÅ¡kovo pagal Lenkijos teisės aktus sumokėtÄ mokestį. Atsakovas iÅ¡ esmės įrodinėja, jog tarp Å¡alių buvo aptarta vagonų nuomos kaina, tačiau sutartyje nėra jokios sÄ lygos, kurį įpareigotų atsakovÄ mokėti ieÅ¡kovui jo reikalaujamÄ sumÄ , taip pat tai, kad atsakovas neturi pareigos atskaityti pelno mokesčio, kuris sumokėtas užsienio valstybėje.

Ginčo dėl to, jog ieÅ¡kovas yra sumokėjęs atsakovui už vagonų nuomÄ tarp Å¡alių nekilo.              Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiÅ¡kia, jog tik Å¡alys nustato įrodinėjimo dalykÄ bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikÅ¡tus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naÅ¡tÄ už Å¡alis. Kiekviena Å¡alis turi procesinę naÅ¡tÄ Ä¯rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Å io principo esmę sudaro tai, kad neÅ¡aliÅ¡kas teismas nagrinėja privačių Å¡alių ginÄÄ , todėl Å¡alys negali bÅ«ti tik abejingos stebėtojos. Pasitelkus aptariamÄ taisyklę užtikrinamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant Å¡alims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp privačių juridinių asmenų, verslininkų, todėl Å¡ioje byloje teismas neturi pareigos bÅ«ti aktyvus, neturi rinkti įrodymų savo iniciatyva, todėl tam tikrų faktų buvimÄ , ar jų nebuvimÄ , teismas sprendžia pagal Å¡alių byloje pateiktus įrodymus.

Teismas, įgyvendindamas iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ , parengiamojo ir teismo posėdžio metu siÅ«lė Å¡alims pateikti įrodymus, kurie pagrįstų ieÅ¡kinyje ar atsikirtimuose nurodytas aplinkybes (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas 178 straipsnis) (b. l. 161-162, 196-197).  Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp POLFROST Internationale Spedition Sp. z o.o. ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo 2011-05-31 sudaryta vagonų nuomos sutartis Nr. SVN(DK)-64 bei pasiraÅ¡ytas 2011-12-30 susitarimas SVN (DK) 203 dėl sutarties pakeitimo ir papildymo (toliau – Nuomos sutartis Nr. 1) (b. l. 10-25); 2012-12-13 sutartis SVN(DK)-212 bei 2013-02-04 susitarimas SVN(DK)-51 dėl sutarties pakeitimo ir papildymo (toliau – Nuomos sutartis Nr. 2) (b. l. 26-41) ir 2013-08-12 susitarimas SVN(DK)-134 dėl nuomos sutarties Nr. SVN(DK)-212 nutraukimo (b. l. 10-43).

IÅ¡ VarÅ¡uvos mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko pateiktos 2013-12-04 pažymos matyti, jog ieÅ¡kovas į Lenkijos biudžetÄ sumokėjo vieno tarifo pajamų mokestį, imamÄ iÅ¡ juridinių asmenų, neturinčių buveinės arba valdybos Lenkijos Respublikos teritorijoje, įmokas: 2011 m. – 31752,00 PLN; 2012 m. – 55719,00 PLN; 2013 m. – 41184,00 PLN, nurodant atsakovo, kaip mokesčio mokėtojo, duomenis (b. l. 45). IeÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ grÄ Å¾inti jo sumokėtÄ nuomos kainos dalį, atitinkančiÄ sumokėtÄ mokestį į Lenkijos biudžetÄ , laikotarpiu nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2013 m.

Nuo 2011 m. sumokėto mokesčio į Lenkijos biudžetÄ ieÅ¡kovas nereikalauja (b. l. 5).  Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti skolÄ iÅ¡ atsakovo, nurodydamas, jog atsakovas be teisinio pagrindo įgijo ieÅ¡kovo į Lenkijos biudžetÄ už atsakovÄ sumokėtÄ pajamų mokestį, todėl sumokėto mokesčio suma turėtų bÅ«ti mažintina ieÅ¡kovo atsakovui sumokėta nuomos kaina. Teismas su ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis nesutinka. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai:

1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti;

2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu;

3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo;

4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , visų pirma asmuo turi turtÄ Ä¯gyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali bÅ«ti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto iÅ¡reikalauti negalima.

Be to, tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti turtÄ , jis turi bÅ«ti asmens realiai gautas, o jo iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais (pvz., taikant restitucijÄ , vindikacijÄ , priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natÅ«ra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos bÅ«dus) nėra teisinio pagrindo arba tokius bÅ«dus taikant pažeistos asmens teisės bÅ«tų apgintos nevisiÅ¡kai. Kai asmuo praÅ¡o teismo iÅ¡reikalauti pas kitÄ asmenį esantį turtÄ , teismas visų pirma turi iÅ¡spręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimÄ : nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iÅ¡ ko kilo prievolė turtÄ grÄ Å¾inti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto iÅ¡reikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto iÅ¡reikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi bÅ«ti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ Nuomos sutarčių matyti, jog tarp Å¡alių susiklostė vagonų nuomos teisiniai santykiai (CK 6.477 straipsnis).

Tiek Nuomos sutartis Nr. 1, tiek Nuomos sutarties Nr. 2 Å¡alys sutarė, jog vieno vagono nuomos mokestis parai nustatomas pagal galiojantį kainynÄ PP-LG. Vagono nuomos mokestis ir susijusios su tuo papildomos paslaugos apmokestinamos nustatyto dydžio PVM Lietuvos Respublikos galiojančiuose įstatymuose ir ES norminiuose aktuose nurodyta tvarka. Kainynas PP-LG skelbiamas Nuomotojo interneto svetainėje www.litrail.lt / Krovinių vežimas / Krovinių vežimo dokumentacija / Tarifų knygos (Nuomos sutartis Nr. 1, Nuomos sutarties Nr. 2, 5.1 punktas) (b. l. 13, 30, 133-135).

Sudarant Nuomos sutartį Nr. 1 viešai skelbtame Papildomų paslaugų, susijusių su krovinių vežimu, kainyne, patvirtintame AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2010-12-08 įsakymu Nr. Į-978 (įsigaliojo 2011-01-01), buvo numatytos vagonų kainos bei nurodyta, kad kainyne PP-LG visi mokesčiai yra nurodyti be pridėtinės vertės mokesčio (5 punktas) (www.litrail.lt / Verslui / Krovinių vežimas / Krovinių vežimo dokumentacija / Krovinių vežimo tarifų archyvas).

Sudarant Nuomos sutartį Nr. 2 vieÅ¡ai skelbtame Papildomų paslaugų, susijusių su krovinių vežimu, kainyne, patvirtintame AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2011-12-20 įsakymu Nr. Ä®-993 (įsigaliojo nuo 2012-01-01), taip buvo numatytos vagonų kainos bei nurodyta, kad kainyne PP-LG visi mokesčiai yra nurodyti be pridėtinės vertės mokesčio (5 punktas) (www.litrail.lt / Verslui / Krovinių vežimas / Krovinių vežimo dokumentacija / Krovinių vežimo tarifai). Taigi, Å¡alys aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai numatė vagonų nuomos kainÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti atsakovui.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog Å¡alys buvo sutarusios dėl nuomos mokesčio mažinimo ieÅ¡kovo Lenkijos biudžetui sumokėtos mokesčių sumos dydžiu ir (ar), kad atsakovas bÅ«tų įsipareigojęs sumokėti ieÅ¡kovui jo sumokėtas įmokas Lenkijos biudžetui. Aplinkybę, jog tiek prieÅ¡ Nuomos sutarties Nr. 1 sudarymÄ , tiek ir po sutarties sudarymo, Å¡alys nebuvo sutarusios dėl minėtų sÄ lygų, pripažino ir pats ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog apie mokesčio mokėjimÄ už atsakovÄ ieÅ¡kovui tapo žinoma po to, kai Lenkijos mokesčių inspekcija atliko patikrinimÄ (b. l. 217-218).

Ä®vertinus Å¡ias byloje nustatytas aplinkybes spręstina, jog ieÅ¡kovo nurodyti argumentai, kad atsakovas be pagrindo gavo nuomos mokesčio dalį, proporcingÄ sumai, kuriÄ ieÅ¡kovas sumokėjo į Lenkijos biudžetÄ , nepagrįsti. Atsakovas gavo nuomos mokestį tokį, kokį Å¡alys sutarė, sudarydamos vagonų nuomos sutartis. Todėl nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo teisėtai gautas lėšas už vagonų nuomÄ CK 6.237 straipsnio pagrindu.

Remiantis ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis taip pat nėra pagrindo teigti, jog Å¡alys, sudarydamos vagonų nuomos sutartį, iÅ¡ esmės siekė, jog iÅ¡ vagonų nuomos sutartyje numatytos nuomos kainos bÅ«tų iÅ¡skaičiuoti ieÅ¡kovo sumokėti mokesčiai į Lenkijos biudžetÄ . PrieÅ¡ingai, kaip jau minėta, pats ieÅ¡kovo atstovas nurodė, jog sudarant vagonų nuomos sutartį ieÅ¡kovui nebuvo žinoma apie mokesčių mokėjimÄ Lenkijos biudžetui, apie mokėtinus mokesčius jam tapo žinoma tik Lenkijos mokesčių inspekcijai 2011 m. atlikus patikrinimÄ .

Taigi, ieÅ¡kovas reikalavimÄ grÄ Å¾inti dalį jo atsakovui sumokėtos nuomos kainos, proporcingÄ mokesčio, atskaitomo pajamų Å¡altinio, sumai, iÅ¡ esmės grindžia nežinojimu, jog tokį mokestį vagonų sutarties sudarymo metu jam teks mokėti. Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovas yra verslininkas, Lenkijoje registruota įmonė, todėl jai turėjo bÅ«ti žinoma apie Lenkijos teisės aktais nustatytÄ ir privalomÄ mokėti pajamų mokestį, todėl sudarydama sutartį, turėjo ir galėjo įvertinti Å¡ias aplinkybes, o jeigu vagonų nuomos sutarties sudarymas atsakovo vieÅ¡ai skelbiamomis kainomis buvo nepriimtinas, turėjo teisę atsisakyti jÄ sudaryti.

Pažymėtina tai, kad CK 1.6 straipsnis, nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t.y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali bÅ«ti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sÄ Å¾iningai, apdairiai ir rÅ«pestingai (CK 1.137 straipsnis). Kilus neaiÅ¡kumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Å ito nedarydamas, jis veikia savo rizika. Be to, iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, matyti, jog atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo praÅ¡ymais sumažinti nuomos mokesčio mokėjimo kainÄ .

Å ias aplinkybes pagrindžia byloje esantys atsakovo raÅ¡tai: 2012-04-10 raÅ¡tas Nr. 2(DK)-1912; 2012-12-19 raÅ¡tas Nr. 2(DK)-7203 ir 2013-12-31 raÅ¡tas Nr. 2(DK)-6916 (b. l. 51; 53-55). Tačiau, atsakovas, žinodamas atsakovo nesutikimo argumentus, neinicijavo nuomos sutarties nutraukimo, prieÅ¡ingai, 2012-12-13 sudaryta Nuomos sutartimi Nr. 2 toliau buvo tęsiami nuomos teisiniai santykiai iÅ¡ esmės tomis pačiomis sÄ lygomis (b. l. 26-41). Taigi, nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas, bÅ«damas verslininku, turėjo žinoti apie mokėtinus mokesčius Lenkijos Respublikoje, turėjo suprasti, kad, bÅ«damas mokesčius iÅ¡skaičiuojančiu asmeniu, privalės į Lenkijos Respublikos biudžetÄ sumokėti mokesčius prie pajamų Å¡altinio bei sumokėti visÄ nuomos kainÄ atsakovui, o tai, kad tokio pajamų mokesčio mokėjimas ieÅ¡kovui tapo žinomas po vagonų nuomos sutarties sudarymo, savaime nepaneigia ieÅ¡kovo pareigos vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – mokėti nuomos mokestį tokį, kokį Å¡alys joje aptarė (CK 6.189 straipsnio l dalis), o iÅ¡lygų, numatančių nuomos mokesčio perskaičiavimo ar sumažinimo kainÄ , sutartyje Å¡alys neaptarė, o ir tokių ketinimų neturėjo (CK 6.193 straipsnis), kadangi kaip jau minėta, apie tai, kad ieÅ¡kovas turės sumokėti pajamų mokestį jam tapo žinoma tik vykdant nuomos sutartį.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog ieÅ¡kovas sumokėjo pelno mokestį prie pajamų Å¡altinio Lenkijos Respublikoje. Ginčo dėl to, jog buvo apmokestintos atsakovo pajamos Lenkijoje, atsižvelgiant į Lenkijos Respublikos teisės aktų reikalavimus (Lenkijos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio l dalies l punktas), tarp Å¡alių nekilo. Tačiau nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas bÅ«tų įsipareigojęs grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo sumokėtus mokesčius, vykdant Lenkijos Respublikos įstatymus.

Pažymėtina tai, kad tokios pareigos nei mokesčių teisę reglamentuojantys nacionaliniai teisės aktai, nei tarp Å¡alių sudaryta nuomos sutartis, nenumatė, o vien ieÅ¡kovo pateikta interpretacija bei mokesčio rÅ«Å¡is, numatyta Lenkijos teisės aktuose, savaime nėra pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas įvykdė bÅ«tent jam priklausančiÄ mokestinę prievolę pagal Lenkijos įstatymus, o ir duomenų, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų ginčijas Lenkijos mokesčių inspekcijos reikalavimus, nepateikė.

Papildomai teismas atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos, kadangi nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių atsakovui teisę ieÅ¡kovo sumokėtÄ pelno mokestį prie pajamų Å¡altinio Lenkijoje, susigrÄ Å¾inti Lietuvoje, sumažinus savo mokėtinÄ pelno mokestį į Lietuvos Respublikos biudžetÄ , taikymo, o ir tokio administracinio pobÅ«džio ginčas nebÅ«tų teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teismas konstatuoja, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti Å¡alių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v.

LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, tačiau atsakovas nėra pateikęs teismui praÅ¡ymo, taip pat įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, teismas dėl jų atlyginimo atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo nepasisako. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 13,99 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1).

Atmetus ieškinį, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 93, 96 straipsniai).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :              Ieškinį atmesti.             Priteisti valstybei iš ieškovo POLFROST Internationale Spedition Sp. z. o. o., juridinio asmens kodas 011883175, 13,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme.

Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .        Teisėjas                                                                                Žilvinas Terebeiza