2016-12-13 Nr. AB-23627-3-62-3-01998-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3266-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01998-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4, 9).

Nurodė, kad nuo 2010 metų iki šiol yra laikomas Alytaus pataisos namuose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad yra paskirtas gyventi į 6 būrio 1 miegamąjį, kurio plotas 30,28 kv. m, gyvena 13 asmenų, dėl ko pareiškėjui trūksta vietos. Atskaičiavus baldų užimamą plotą vienam asmeniui gyvenamojoje patalpoje likdavo tik apie 1 kv. m laisvo ploto. Paaiškino, kad apie 200 lokalinio sektoriaus nuteistųjų naudojasi 4 tualetais, 12 dušų, todėl dėl sanitarinių įrenginių trūkumo kyla daug nepatogumų, nes reikia laukti eilėse. Pažymėjo, kad tualetuose nėra durų, jie atskirti neaukštomis pertvaromis. Išsimaudyti leidžiama tik kartą per savaitę, be to, per 3 valandas visi lokalinio sektoriaus nuteistieji nespėja išsimaudyti, dėl ko vienu metu po dušu prausiasi keli asmenys. Tvirtino, kad pataisos namų gyvenamosiose patalpose yra tarakonų. Apie 80 proc. nuteistųjų serga ŽIV, o kirpykloje yra tik dvi kirpimo mašinėlės, todėl kyla didelė grėsmė užsikrėsti minėta liga. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė dvasines ir fizines kančias, stresą, garbės ir orumo pažeminimą, kankinimą ir pan.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į skundą (b. l. 12–16) su skundu nesutiko, prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Nurodė, kad pareiškėjas buvo paskirtas į 7 lokalinio sektoriaus 6 būrio miegamąjį Nr. 1, kurio plotas 30,28 kv. m, įrengta 13 miegamųjų vietų. Paaiškino, kad gyvenamojo ploto trūkumą pareiškėjui kompensavo tai, jog jis dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti įstaigos teritorijoje. Be to, pareiškėjas dienos metu dirba ir į miegamąjį grįžta tik nakvoti, todėl gyvenamojo ploto trūkumas yra sąlyginis. Pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, jog kamerų plotas turi būti skaičiuojamas neįskaitant baldų užimamo ploto, o jei pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būryje, jis, galėjo apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus, ar kreiptis į įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau šia teise nepasinaudojo. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino įstaigą dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėjo, kad nuteistiesiems pataisos namuose yra sudaryta galimybė prausti kūną po dušu kartą per savaitę, kaip numatyta higienos normoje. Darbo ceche yra dušai ir tualetai, nuteistieji po darbo kiekvieną dieną gali nusiprausti visą kūną šiltu vandeniu. Alytaus pataisos namai yra sudarę sutartį su V. M. IĮ, kuri pagal poreikį įstaigoje atlieka dezinsekcijos ir deratizacijos darbus, todėl parazitų nėra. Paaiškino, kad nėra teisinio reglamentavimo draudžiančio ŽIV infekuotus asmenis apgyvendinti kartu su sveikais nuteistaisiais. Teigė, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jis konkrečiai neįvardijo atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu (b. l. 49–56) pareiškėjo G. S. skundą patenkino iš dalies ir priteisė G. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas prašė teismą pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto, sanitarinių bei higieninių sąlygų į pataisos namų administraciją.

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos, tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi 2015 m. spalio 13 d., taigi daliai savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminą. Teismas rėmėsi CK 1.131 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl jo pažeistų teisių jis patyrė dvasines ir fizines kančias, stresą, garbės ir orumo pažeminimą, kankinimą ir pan.

Pažymėta, kad jei pareiškėjas jautė diskomfortą ar kančią, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti, tačiau pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Akcentuota, jog gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriame buvo prašoma taikyti ieškinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą.

Esant šioms aplinkybėms atsakovo prašymas tenkintas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 2 d. iki 2012 m. spalio 12 d. taikytas ieškinio senaties terminas ir pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytą laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Nagrinėjamu atveju aktualus laikotarpis nuo 2012 m. spalio 13 d. iki 2015 m. spalio 13 d.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino dėl jo kalinimo perpildytose patalpose, kurių plotas neatitinka higienos normų reikalavimų. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1., 111.2. punktų nuostatomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Alytaus pataisos namus atvyko 2010 m. kovo 2 d. Laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 13 d. iki 2015 m. spalio 13 d., pareiškėjas gyveno 7 lokalinio sektoriaus 6 būrio 64 brigados 1 miegamajame. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas gyvena darbo zonoje. Kadangi objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo miegamajame metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotas miegamojo, kuriame laisvės atėmimo bausmę atliko pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Byloje nustatyta, kad 6 būrio 1 miegamojo plotas 30,28 kv. m, jame įrengta 13 miegamųjų vietų, taigi, vienam asmeniui patalpoje vidutiniškai teko 2,3 kv. m gyvenamojo ploto, t.y. 0,8 kv. m. mažiau negu nustatyta Taisyklių 111.1. punkte. Daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. spalio 13 d. iki 2015 m. spalio 13 d. (3 metai) atsakovas neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad didelį kameros plotą užėmė baldai. Tačiau, teisės aktai nenumato, kad Taisyklių 111.1. punkte nustatyta asmeniui tenkanti kameros ploto norma turi būti skaičiuojama neįskaitant baldų užimamo ploto, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmesti.

G. S. neturtinės žalos atsiradimą taip pat sieja su higieninių, sanitarinių sąlygų pažeidimu Alytaus pataisos namuose. Teismas rėmėsi HN 76:2010 6 punktu. Pareiškėjas nurodė, kad sanitariniu mazgu naudojosi daugiau nei 200 nuteistųjų, tačiau jame įrengti tik 4 klozetai, 12 dušo ragelių, todėl jis buvo privestas laukti eilėse. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 , 6 punktais. Nei HN 76:2010, nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja pataisos įstaigų bendrabučio patalpose esančių sanitarinių mazgų skaičiaus, jiems keliamų reikalavimų. Tačiau Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje nustatyta, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti įrengta prausykla, tualetas, kuriame turi būti praustuvė (1 vnt. dešimčiai asmenų), klozetas arba unitazas (1 vnt. dvylikai asmenų) ir kt. Atsakovo atstovas atsiliepime nenurodė, kiek klozetų ir dušo ragelių yra įrengta 7 lokaliniame sektoriuje gyvenantiems nuteistiesiems, tačiau iš Alytaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akto Nr. PA-339 matyti, kad lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge yra įrengti 6 unitazai, 6 pisuarai, 20 dušo ragelių. Įvertinus minėtus duomenis pripažinta, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 punkto reikalavimo įrengti sanitarinį ir higienos mazgą kiekvienam nuteistųjų (būriui) bei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos dėl aprūpinimo sanitariniais įrenginiais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad tualetai sanitariniame mazge yra atskirti sienelėmis, juose nėra durų. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie tualetų įrengimą pataisos namuose. Pažymėta, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nedetalizuoja sanitarinių patalpų konstrukcinių ypatumų. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo tualetų netinkamą įrengimą, tačiau nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, dėl ko pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmesti kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad išsimaudyti jam buvo leidžiama tik kartą per savaitę, be to, dėl laiko trūkumo po dušu prausėsi keli nuteistieji. Bylos duomenys, t. y. Alytaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktas Nr. PA-339 ir 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktas Nr. PA-369, patvirtino, kad nuteistiesiems pataisos namuose yra suteikiama galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, kas yra numatyta Taisyklių 258 punkte. Nors prausimosi po karštu dušu laikas teisės aktais nereglamentuotas, tačiau iš Alytaus pataisos namų direktoriaus patvirtino dušinės darbo grafiko matyti, kad 7 lokalinio sektoriaus nuteistiesiems sudarytos sąlygos naudotis dušu penktadieniais skiriamos trys valandos. Teismo vertinimu, vienam nuteistajam prausiantis po dušu 10–15 min., laiko nusiprausti visiems nuteistiesiems pakanka. Be to, bylos duomenimis, darbo ceche taip pat yra dušai su šiltu vandeniu, kur kiekvieną dieną po darbo galima nusiprausti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pažeidė paminėtą teisinį reglamentavimą, taigi nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas neturtinę žalą siejo su aplinkybe, kad kamerose veisėsi tarakonai. Teismas vadovavosi HN 76:2010 60 punktu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudarytos sutartys dėl deratizacijos ir dezinfekcijos darbų teikimo Alytaus pataisos namų gyvenamosiose bei buitinėse patalpose. Byloje nėra duomenų, jog sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi, be to, HN 76:2010 58 punktas įpareigoja nuteistuosius (tame tarpe ir pareiškėją) nuolat rūpintis gyvenamosios aplinkos švara, tuo tikslu jiems yra išduodamas valymo inventorius. Pagal Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 10 d. patikrinimo aktą Nr. PA-47 ir 2014 m. birželio 17 d. patikrinimo aktą Nr. PA-157 patikrinimų metu 6 būryje tarakonų nebuvo pastebėta. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl patalpose esančių tarakonų atmesti kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą siejo su aplinkybėmis, kad pataisos namuose apie 80 proc. nuteistųjų serga ŽIV, dėl ko kirpykloje kyla grėsmė užsikrėsti šia liga. Teismas nurodė, jog atsakovui nėra nustatyta pareiga izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, išskyrus, jei jie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikyti pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

Teismas darė išvadą, kad Alytaus pataisos namai ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. spalio 13 d. iki 2015 m. spalio 13 d. (3 metai) neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, nustatytų reikalavimų sanitarinių mazgų įrengimui, todėl konstatuota, kad Alytaus pataisos namai pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

Teismas rėmėsi CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostata. Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė 100 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, fizinėmis kančiomis, pažeminimu ir pan. Tačiau iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašo matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į medicinos specialistus yra kreipęsis dėl slogos, galvos skausmo, ausies uždegimo, traumos ir pan. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto, nustatytų reikalavimų sanitarinių mazgų įrengimui pažeidimo), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. G. S. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į kalinimo metu pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą (trūko 0,8 kv. m.), pažeidimo trukmę – 3 metai, įvertinus tai, kad pažeidimas buvo tęstinis, taip pat konstatavus kitus neatitikimus, daryta išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos ir pan.) taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 400 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo atstovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo paliktas nenagrinėtas, nes nepateiktas turėtų išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas (ABTĮ 45 str.).

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti dalyje, kuria pareiškėjui priteisiama 400 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 59–61).

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėjas visą dieną dirba ir grįžta į miegamąjį tik pernakvoti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie padarytą žalą neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos jį laikant Alytaus pataisos namuose netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Alytaus pataisos namų veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą, todėl nusprendė, kad nagrinėjamu atveju aktualus laikotarpis nuo 2012 m. spalio 13 d. iki 2015 m. spalio 13 d.; įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma ir nebuvo įrengta pakankamai sanitarinių įrenginių. Dėl to pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą pateikė tik atsakovas, kuris prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėjas visą dieną dirba ir grįžta į miegamąjį tik pernakvoti. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga įrodyti padarytą žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, to nepadarė, todėl nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas iš esmės neginčija vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų egzistavimo – Alytaus pataisos namų neteisėtų veikų, susijusių su teisės aktais nustatytų kalinimo sąlygų užtikrinimu, kurią skundžiamu sprendimu nustatė pirmosios instancijos teismas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008; A502-734/2009; Nr. A756-122/2010; Nr. A502-913/2011; Nr. A502-1235/2012; Nr. A143-2844/2012; Nr. A444-343/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Alytaus pataisos namų neteisėta veika pasireiškė tuo, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 13 d. iki 2015 m. spalio 13 d., t. y. 3 metus buvo laikomas bendrabučių tipo patalpose, kuriose jam teko mažesnis gyvenamųjų patalpų plotas, nei nustatyta Taisyklių 111.1 punkte, t. y. vietoj turėjusio tekti 3,1 kv. m pareiškėjui teko nuo 2,3 kv. m, be to, jo laikymo vietoje nebuvo įrengtas teisės aktais nustatytas sanitarinių įrenginių skaičiaus. Atsakovas neginčija šių išvadų.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose nustatytas įrodinėjimo taisykles, yra įrodyta pareiškėją patyrus neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais: šio vertinimo nepaneigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos teismų praktikoje dėl žalos atlyginimo suformuotos taisyklės, nes atsakovas jų nesusiejo su individualia byla, t. y. atsakovo nurodoma teismų praktika nepaneigia fakto, jog pareiškėjas, kalėdamas perpildytose Alytaus pataisos namų bendrabučių tipo patalpose, taip pat nesilaikant nustatytų reikalavimų sanitarinių mazgų įrengimui, patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra priežastinis ryšys tarp nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos.

Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad yra visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu atsižvelgti ir į teismų panašiose bei analogiškose bylose pasirinktus pažeistų teisių gynimo būdus bei priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmenims, kuriems kalint pataisos namuose nebuvo užtikrintas minimalus plotas, tiek yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (pvz., 2016 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1910-520/2016), tiek ir apsiribojama pažeidimo pripažinimu (pvz., 2016 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2733-575/2016). Taigi, dėl patirtos neturtinės žalos kompensavimo sprendžiama įvertinus visumą kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į gana ilgą kalinimo trukmę sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų nustatytų reikalavimų, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2474-624/2016, 2016 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1404-624/2016), į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo pasirinktas teisių gynimo būdas ar priteista 400 Eur suma nelaikytini adekvačiais, siekiant kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypęs nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė