2020-12-02 Nr. AB-22909-3-61-3-02351-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2690-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02351-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. M. 2019 m. birželio 26 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 25 d. bausmės atlikimo sąlygos Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K; teisių perėmėjas – Vilniaus pataisos namai) neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjui kameroje nepakako ploto judėti (ypač atsižvelgiant į įrenginių užimamą plotą). Ant langų įrengtos grotos ribojo vėjo ir šviesos patekimą, todėl kameroje tvyrodavo drėgmė, buvo tamsu. Dirbtinis apšvietimas buvo silpnas, ant lempos nebuvo gaubto. Kameroje nebuvo palaikoma tinkama temperatūra (vasarą buvo per karšta, žiemą – per šalta). Kameroms reikėjo remonto, ant lubų ir sienų buvo vizualiai matomas pelėsis. Sanitarinis mazgas nuo bendros kameros erdvės atskirtas tik sienele, todėl nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, sklisdavo nemalonus kvapas. Tiek naudojantis tualetu, tiek naudojantis dušu pareiškėją galėdavo matyti pareigūnai. Lukiškių TI-K teritorijoje esančioje parduotuvėje produktų kainos buvo didesnės nei numatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakyme Nr. V-172, dėl to pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas tvirtino dėl tokių laikymo sąlygų patyręs teisės į sveiką aplinką pažeidimą, gilius dvasinius išgyvenimus ir kt.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

4. Atsakovo nuomone, ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas Lukiškių TI-K, kamerų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Kamerų remontas įstaigoje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus, tačiau nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose laikomi nuteistieji ir suimtieji, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius. Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo, patalpų priežiūros paslaugų teikimo. Kai kuriose Lukiškių TI-K kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, o kamerose, kuriose nėra techninių galimybių įrengti kabinas, sanitarinis mazgas nuo bendros kameros erdvės atskirtas 1,5 m aukščio pertvara ir užuolaida, uždengiančia matomumą ir iš kameros vidaus, ir nuo apžiūros langelio duryse. Vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais, priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, tvarkos savo kameras neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Atsakovo teigimu, apšvietimas kamerose atitiko dirbtinio apšvietimo normas, naudojamos lemputės atitinka esminius Europos Sąjungos reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos saugos (yra pažymėtos „CE“ ženklu). Kamerose įrengti dviejų tipų šviestuvai: šviestuvai su gaubtais ir šviestuvai, kurių konstrukcijoje gaubtas nenumatytas. Lukiškių TI-K veikia centrinė šildymo sistema, šildymo sezonu kamerose palaikoma optimali temperatūra. Atsakovas apžvelgė pataisos įstaigos teritorijoje veikiančios parduotuvės prekių kainų kontrolės tvarką. Atsakovo vertinimu, skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, bendro pobūdžio nusiskundimais, pareiškėjas neįrodė patirtų konkrečių neigiamų pasekmių.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo D. M. skundą, t. y. priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 88 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui tekusio kameros ploto, pirmiausiai pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2018 m. gegužės 25 d. ir buvo laikomas 68 paras. Šiuo laikotarpiu jo atžvilgiu nebuvo pažeista minimali gyvenamojo ploto norma.

7. Teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, susijusių su sąlygų kamerose atitiktimi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), reikalavimams, kadangi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K neatliko patikrinimų, kurie tiesiogiai atspindėtų realią vienos ar kitos kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, būklę ir atitikimą higienos reikalavimams. Akcentuota, kad grotų ant langų įrengimas atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, nuostatas ir nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime taip pat nurodyta, kad kamerose dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė nei 200 lx, visose gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, kurių minimalus plotas – 0,824 kv. m, kameros vėdinamos natūraliai per lengvai atidaromus ir vėdinimui pritaikytus langus. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, ir tai patvirtina, kad įstaiga rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose, atliko nuolatinį nariuotakojų ir graužikų naikinimą.

8. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie sanitarinio mazgo įrengimą Lukiškių TI-K kamerose bei ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, akcentuodamas, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių skundo teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, padarė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 m sienele. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Pareiškėjas 46 paras buvo laikomas vienas, taigi, jo privatumas naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas 22 paras. Kita vertus, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad, įvertinus Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, nuostatas dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūros, priežiūros posto pareigūnai, stebėdami suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

9. Teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl prekių kainų Lukiškių TI-K teritorijoje veikiančioje parduotuvėje. Pareiškėjo teiginiai dėl didesnių kainų parduotuvėje buvo abstraktūs, nesusieti su juo pačiu, pavyzdžiui, pareiškėjas nenurodė, kokias konkrečias prekes būtent jis pirko ir kiek tos prekės buvo brangesnės, kada tai įvyko. Tokie pareiškėjo teiginiai neįrodyti ir laikytini subjektyvia jo nuomone.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas, įvertinęs pažeidimo trukmę (22 dienos) ir kitas svarbias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nusprendė, kad pareiškėjui priteistina 88 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 11. Pareiškėjas D. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti jo skundą.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovas apžvelgia teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Mano, kad byloje nėra nustatytos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 25 d., atlyginimo priteisimo.

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių skundo teiginius apie minimalios gyvenamojo ploto normos neužtikrinimą pareiškėjui ar sąlygų kamerose neatitikimą higienos normų reikalavimams, pareiškėjo pretenzijos dėl per didelių prekių kainų pataisos įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje yra per daug abstrakčios, tačiau pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, dėl ko jis galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, laikytinus neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (be kita ko, kad pareiškėjas kameroje dalį laiko buvo laikomas vienas), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti pareiškėjui 88 Eur neturtinei žalai atlyginti yra nesuderinamas su bendraisiais teisės principais (tarp jų – teisingumo ir proporcingumo principais) arba vyraujančia teismų praktika.

17. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tik deklaratyviai išreiškia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nepateikdamas jokių argumentų, pagrindžiančių jo prašymą tokį teismo sprendimą panaikinti, t. y. neaišku, su kuriomis skundžiamo teismo sprendimo išvadomis jis nesutinka ir kodėl. Atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde nėra jokių motyvų, kuriuos teisėjų kolegija turėtų analizuoti ir į kuriuos turėtų atsakyti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teisėjų kolegija plačiau nepasisakys dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, juolab kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

18. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, pagrindžiančių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius