658d208d-a109-40d8-b37f-9da8ab2c76ec · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1401-213/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21501-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.10.3.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.2; 2.3.4.7.2; 2.3.4.8; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 5 d. Trakai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Vita Lučkauskaitė sekretoriaujant Elenai Plyševskajai, Ingai Bakšaitei, dalyvaujant kaltinamajam R.

Å ., jo gynėjai advokatei Redai MataliÅ«kÅ¡tei, prokurorei Jolitai OkuÅ¡kienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui G. B., jo atstovui advokatui P. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , kurioje R. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., Elektrėnai, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis Valstybės įmonėje „Kelių priežiÅ«ra“, elektriku - vairuotoju, teistas: 1. 2015-08-05 Trakų rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau -LR BK ) 140 str. 2 d., 4 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs. 2. 2017-09-12 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK str. 140 str. 2 d., 286 str. bausmė - vieneri metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64 (1) str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant įpareigojimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė: R. Š. 2015-06-29 apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, lauke, prie nukentėjusiajam G.

B. priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su G. B. metu, dėl komposto iÅ¡pylimo vietos, tyčia sudavė G. B. kumščiu, ne mažiau kaip vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , padarydamas jam dvi muÅ¡tines žaizdas - apatinėje lÅ«poje ir smakro srityje po 1 cm ir 3 cm ilgio, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei suėmęs ranka G. B. už ant jo kaklo kabančios grandinėlės, jį smaugė, padarydamas kraujosruvas odoje kakle. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis R.

Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu R. Å . savo kaltės pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ nepripažino, tačiau neginčijo tos aplinkybės, kad tÄ dienÄ buvo neblaivus, jam buvo nustatytos 2,69 promilės. Konfliktas su kaimynu G. B. įvyko dėl to, kad G. B. į jo sklypo teritorijÄ du kartus iÅ¡pylė kompostÄ , Å¡iukÅ¡les. Kai Å¡iukÅ¡les iÅ¡pylė antrÄ kartÄ , nukentėjusysis jau buvo kraujuotas.

Jo žmona priėjo prie G. B. ir pasiteiravo, kodėl jis taip daro, tačiau G. B. sugriebė jo žmonai už plaukų, už kaklo. Kol atvyko policija, jis laikė G. B., kad jis nepabėgtų, jis nukentėjusiojo nemušė, jis yra apkalbamas. Parodė, kad su G. B. yra pažįstamas apie 6 metus, gal apie tris metus bendravo gražiai, o po to tarp jų prasidėjo konfliktai. Ginčas tarp jų vyksta dėl dalies žemės, be to, G. B. nuolat verčia jų sklype šiukšles. Nurodė, kad jis G. B. tikrai nemušė.

Taip pat nurodė, kad yra dirbantis, turi paskolÄ bÅ«stui, jo žmona neįgali, augina du vaikus. Å iuo metu jis alkoholio nevartoja 7 mėnesius. Nukentėjusysis vartoja alkoholį, yra konfliktiÅ¡ka asmenybė. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas G. B. paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį pažįsta 10 metų, jie yra kaimynai. 2015-06-29 apie 19 val. jis vežė iÅ¡pilti nupjautÄ Å¾olę už tvoros, kur yra žemės plotas priklausantis jam, tačiau juo naudojasi R.

Å .. Jis užtvėrė tÄ Å¾emę, pastatė vartus ir neleidžia jam naudotis ta žeme. Kuomet iÅ¡važinėjo į savo kiemÄ paskutinį kartÄ , iÅ¡ nugaros pajuto smÅ«gį. Kaltinamasis prie gatvės ji pargriovė ant žemės, pradėjo spardyti, stvėrė už grandinėlės, pradėjo smaugti. Sudavė ne mažiau 10 smÅ«gių, jam smÅ«giai buvo suduoti į veidÄ , į Å¡onus. Pro Å¡alį važiavusi maÅ¡ina sustojo ir iÅ¡lipę žmonės pradėjo jį ginti. Nurodė, kad grandinėlė ir raktai buvo grÄ Å¾inti.

Dėl patirtų sužalojimų jis dvi savaites negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, vienÄ mėnesį buvo nedarbingas. Nurodė, kad tai buvo ne pirmas jo užpuolimas, o kai kaimynas prieÅ¡ jį pakėlė rankÄ , jų bendravimas baigėsi. Nurodė, kad kaimynas laikė Å¡unynÄ , jis gi rašė nuolat skundus dėl to, po ko Å¡unynas buvo likviduotas. Todėl ir kyla nuolat konfliktai. Nurodė, kad jau viena baudžiamoji byla dėl jo sužalojimo buvo iÅ¡kelta kaimynui, tačiau jis jam atleido, jie susitaikė.

Nurodė, kad kai tÄ kartÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, jis gulėjo ant žemės. Atvažiavo greitoji, iÅ¡vežė jį į ligoninę, jam buvo operuojama burna. Nori, kad bÅ«tų priteista neturtinė žala ir patirtos advokato iÅ¡laidos. Nurodė, kad jis su kaltinamojo žmona nekonfliktavo. Nurodė, kad tÄ dienÄ buvo blaivus, o jo blaivumas buvo tikrinamas po to, kai jis iÅ¡ ligoninės nuėjo į policijos komisariatÄ , jam liepė pÅ«sti į alkotesterį ir nustatė 2,67 promilių, tačiau tiek jis įpÅ«tė po to, kai jam ligoninėje tvarkė burnÄ , t.y. jÄ dezinfekavo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja B. Å . parodė, kad yra kaltinamojo žmona, o nukentėjusysis jos kaimynas. 2015-06-29 vakare jos vyras gėrė alų, o nukentėjusysis atėjo pas juos kiemÄ ir pilė ten Å¡iukÅ¡les, jau bÅ«damas kraujuotas. Ji nuėjo aiÅ¡kintis situacijos, tačiau nukentėjusysis stvėrė jai už kaklo, tuomet jie iÅ¡kvietė policijÄ , o G. B. bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, o jos vyras R. Å . užtvėrė nukentėjusiajam keliÄ ir jį laikė.

Kaltinamasis nukentėjusiojo nemušė ir nespardė. Taip pat nurodė, kad gal maÅ¡ina ir buvo pravažiavusi, tačiau niekas prie jų nesustojo ir nepriėjo. Parodė, kad incidentas įvyko 2015 metų vasarÄ . TÄ dienÄ jos vyras gėrė alų kieme, pamatė, kad kieme yra Å¡iukÅ¡lių, tuomet, kai G. B. vėl atvažiavo su karučiu, jie pradėjo bartis. Matėsi, kad G. B. yra neblaivus, jÄ stvėrė už plaukų ir palaikė. Tuomet jos vyras priėjo prie jų, jį sulaikė, nes buvo jų kieme ir laikė, kol atvažiavo policija, nes G.

B. norėjo pasiÅ¡alinti. Kai atvyko policija, vyrai abu buvo susikabinę, tačiau jos vyras G. B. nemušė, jeigu taip bÅ«tų buvę, ji bÅ«tų mačiusi. Nurodė, kad buvo atvykusi greitoji, iÅ¡vežė G. B., tačiau neužilgo kaimynas atėjo į policijÄ . Laiko, kad viskas buvo kaimyno provokacija ir kaip bepasibaigtų Å¡is procesas, konfliktai ir toliau tęsis. Laiko, kad jos vyras neturėtų bÅ«ti nuteistas, nes nieko nepadarė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 276 str. 2 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo Ž.

A. duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad pareigÅ«nas dirba Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK VPS PB vyriausiuoju patruliu. Tikslios datos neprisimena, bet galėjo bÅ«ti 2015 metų vasara, kai Elektrėnų PK budėtojas gavo iÅ¡kvietimÄ ir jį nusiuntė į Alinkos gatvę, Elektrėnuose, kur konfliktuoja du kaimynai. Atvykęs nurodytu adresu, kurio dabar tiksliai neprisimena, pamatė Å¡alia kelio, gatvėje, du asmenis tai iÅ¡ matymo jam pažįstamus R. Å . ir G. B.. Jei gerai prisimena, jie abu buvo susikibę ir akivaizdžiai neblaivÅ«s. Å iuos abu asmenis iÅ¡ matymo pažįsta, kadangi jis yra ne kartÄ buvęs iÅ¡kvietimuose, dėl Å¡ių kaimynų tarpusavio santykių aiÅ¡kinimosi.

Kiek žino, jie vienas su kitu dažnai konfliktuoja. R. Å . buvo pristatytas į Elektrėnų policijos komisariatÄ ir jam buvo nustatytas neblaivumas netrukus po įvykio, o G. B. buvo sumuÅ¡tas veidas ir sužalota lÅ«pa, tai jei gerai prisimena, jis pradžioje nuvyko į ligoninę, kur buvo apžiÅ«rėtas medikų, o vėliau jam buvo taip pat nustatytas neblaivumas. ( 1 t., b. l. 179-180 ). Pagarsinus parodymus, juos patvirtino. Papildomai nurodė, kad 23 metus dirba Elektrėnų policijos komisariate. Atvyko į Alinkos gatvę prie nuosavo namo pagal iÅ¡kvietimÄ , rado du kaimynus prie namo, vienas iÅ¡ jų buvo kraujuotas, lygtai B., kuri vėliau iÅ¡vežė greitoji, abu buvo iÅ¡gėrę, kaltinamÄ jį atvežė į policijos komisariatÄ ir perdavė tyrėjui.

Kieki prisimena, nukentėjusysis įvykio vietoje svirduliavo, kalba buvo neriÅ¡li.      Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 276 str. 2 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojos E. J. duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta Liudytoja E. J. parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK operatyvinės grupės tyrėja. Tiksliai neprisimena kada, bet galėjo bÅ«ti 2015 m. vasara, nes prisimena, kad buvo Å¡ilta, gavo iÅ¡ budėtojo nurodymÄ nuvykti į įvykio vietÄ , kur konfliktuoja du kaimynai.

Adreso neprisimena. Į įvykį vyko su patruliu Ž. A.. Nuvykę į įvykio vietÄ , pastebėjo, jog keli metrai nuo kelio, pievoje, yra du vizualiai neblaivÅ«s asmenys, kurie tarpusavyje konfliktavo. Neprisimena asmenų pavardžių, kadangi su jais bendravo pirmÄ kartÄ . Gerai prisimena, kad vienas iÅ¡ konflikto dalyvių, paklaustas, dėl ko kilo konfliktas, jiems aiÅ¡kino, kad konfliktas prasidėjo vieno iÅ¡ asmenų privačiame kieme, kai pas jį į kiemÄ užėjo neblaivus kaimynas, galimai atvežęs karutį su Å¡iukÅ¡lėmis.

Jei gerai pamena, vieno iÅ¡ vyriÅ¡kių veidas buvo kruvinas. Vėliau jis buvo pristatytas į Elektrėnų ligoninę. O kitas kaimynas buvo pristatytas į komisariatÄ , dėl to jam buvo nustatytas girtumas iÅ¡ karto, o kitam asmeniui, atvykus į komisariatÄ , iÅ¡ ligoninės. ( 1 t., b.l. 182-183 ). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino pagarsintus parodymus. Papildomai nurodė, įvyko konfliktas tarp kaimynų, ji tuo metu buvo tik kÄ pradėjusi dirbti tyrėja, todėl daugiau parodyti nieko negali.     IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 2177/15 (01) matyti, kad nukentėjusiajam G.

B. padarytos kraujosruvos odoje kakle, paveikus kietu, buku, pailgos formos, lanksčiu daiktu; kraujosruvos odoje kaktos-smilkinio srityje, poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies apatiniame voke, kraujosruva deÅ¡inės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimas kaklo kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiojo alkÅ«nės sÄ nario srityje, nuo trauminių poveikių, kietu, buku daiktu (daiktais); žaizdos apatinėje lÅ«poje, dėl kurių tikslesnio padarymo mechanizmo nėra galimybės pasisakyti, nes pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra jų iÅ¡samaus makromorfologinio apraÅ¡ymo, tačiau įvertinus anamnezę ir pateiktus medicininius dokumentus, labiausiai tikėtina, kad paveikus kietu, buku daiktu.

Sužalojimai padaryti tiriamojo nurodytu laiku. (2015-06-29). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. ( 1 t., b.l. 11-12). Atlikus medicininių dokumentų apžiÅ«rÄ , Valstybinės teismo medicinos tarnybos, Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R. davė iÅ¡vadÄ , kad G. B. buvo padarytos dvi muÅ¡tinės žaizdos-apatinėje lÅ«poje ir smakro srityje po 1 cm ir 3 cm ilgio. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai sudavus vienÄ smÅ«gį kumščiu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . ( 1 t., b. l. 159 ) Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sÄ lyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.).

Ä®rodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusių asmenų kaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 140 str. 1 d. kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad asmuo bÅ«tų nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vienÄ iÅ¡ BK 140 str. 1 d. nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vienÄ iÅ¡ minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmÄ arba nežymų sužalojimÄ arba trumpÄ susargdinimÄ .

BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismÄ savo iÅ¡vadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Å i įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. K. R. Å . ir jo gynėja nesutiko su kaltinamajam pareikÅ¡tais kaltinimais, laikėsi pozicijos, kad jis nesmurtavo nukentėjusiojo G. B. atžvilgiu, ir nukentėjusysis jį apkalba, o konfliktÄ iÅ¡provokavo pats nukentėjusysis.

Taip pat nurodė, kad kaltinimas yra netikslus, neaiÅ¡ku kiek smÅ«gių buvo suduota nukentėjusiajam, o aplinkybės, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , negalėjo patvirtinti nei vienas liudytojas. Nepaisant to, kad kaltinamasis R. Å . savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, jo kaltė yra visiÅ¡kai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vada, ir kitais įrodymais.

Byloje nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo iki 2015-06-29, kuomet įvyko incidentas) nuolat vykdavo konfliktai, tačiau tokio pobÅ«džio konfliktas įvyko pirmÄ kartÄ . Pagal kaltinamojo versijÄ 2015-06-29 konfliktas įvyko dėl to, kad G. B. provokavo konfliktÄ , pildamas nupjautÄ Å¾olę (kompostÄ ) kaltinamojo žemės sklype, o po to kaltinamojo žmonai sugriebė už plaukų ir kaklo, dėl to kaltinamasis gindamas savo žmonÄ B. Å . neleido nukentėjusiajam pasiÅ¡alinti iÅ¡ konflikto vietos, jį laikydamas, tačiau nenaudodamas smurto, ir laukė kol atvyks policijos pareigÅ«nai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, kad pati kaltinamojo žmona, liudytoja Å¡ioje byloje, B. Å . bÅ«tų patyrusi fizinį smurtÄ iÅ¡ nukentėjusiojo pusės. Todėl teismas kritiÅ¡kai vertina liudytojos B. Å . parodymus, kadangi jie nėra objektyvÅ«s, prieÅ¡taraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kaip jau buvo konstatuota, nukentėjusiajam G. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 11-12), sužalojimai buvo padaryti 2015-06-29, paveikus kietu, buku, pailgos formos, lanksčiu daiktu; kraujosruvos odoje kaktos-smilkinio srityje, poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies apatiniame voke, kraujosruva deÅ¡inės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimas kaklo kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiojo alkÅ«nės sÄ nario srityje, nuo trauminių poveikių, žaizdos apatinėje lÅ«poje kietu, buku daiktu (daiktais).

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis, duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad buvo užtvėręs keliÄ nukentėjusiajam ir neleido jam pasiÅ¡alinti iÅ¡ incidento vietos kol atvyks policijos pareigÅ«nai, tai yra patvirtino, kad tam tikrÄ fizinę jėgÄ nuteistojo atžvilgiu vartojo. Taip pat pažymėtina, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai apklausti byloje patvirtino, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo nusiteikę prieÅ¡iÅ¡kai vienas kito atžvilgiu, nes yra kaimynai, kurie nuolatos konfliktuoja.

Akivaizdu, kad 2015-06-29 įvykusį konfliktÄ iÅ¡provokavo nukentėjusysis, nes vežė nupjautÄ Å¾olę pro ir jÄ iÅ¡pylė kaltinamojo žemės sklype (Å¡ie duomenys nėra paneigti jokiais kitais įrodymais), tačiau kaltinamasis nusprendė ginÄÄ iÅ¡spręsti panaudodamas fizinį jėgÄ G. B. atžvilgiu ir nebandė ginčo iÅ¡spręsti taikiai ar kitokiais bÅ«dais. Teismo vertinimu, įtakos tokiam kaltinamojo poelgiui turėjo ir aplinkybė, kad 2015-06-29 jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Pažymėtina, kad nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-02-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo veiksmų pobÅ«dį bei jų intensyvumÄ â€“ jis nukentėjusiajam smÅ«giavo į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ â€“ galvÄ , sudavė kumščiu, po to smaugė G. B., daro iÅ¡vadÄ , kad R. Å . neabejotinai suvokė, kad tokiais savo veiksmais gali sutrikdyti G. B. sveikatÄ ir to norėjo. Taigi jis nusikalto veikdama tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi bÅ«tini objektyvieji ir subjektyvieji Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nurodyti nusikaltimo požymiai.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, kaltinamojo argumentai, kad jis G. B. jokių smÅ«gių nesudavė, atmetami kaip neįrodyti ir nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Visu pirma, ginčo dėl to, kad 2015-06-29 tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko incidentas, nėra. Kad abu vyrai (tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo iÅ¡gėrę), patvirtino į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai bei policijos pareigÅ«no Ž. A. parodymai. Be to, yra mažai tikėtina, kad G.

B. susižalojo pats, nes jo patirtus sužalojimus patvirtino specialisto iÅ¡vada, iÅ¡ kurios matyti, kad padaryti sužalojimai G. B. atsirado nuo trauminių poveikių, paveikus nukentėjusįjį kietu, buku daiktu (daiktais) ir nurodytu laiku. Å i specialisto iÅ¡vada nebuvo paneigta, teismas jÄ laiko tinkamu įrodymu ir priimdamas nuosprendį, ja vadovaujasi. Teismas, iÅ¡tyręs visus raÅ¡ytinius įrodymus, kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu, tiek liudytojų parodymus, konstatuoja, kad nėra nustatyta tos aplinkybės, jog nukentėjusysis apkalba kaltinamÄ jį ir susižalojo pats.

Todėl ir daroma iÅ¡vada, kad kaltinimas R. Å . yra pareikÅ¡tas pagrįstai, jo nusikalstama veika yra tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1d. ir jis yra baustinas už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ . Bausmės skyrimas BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.) Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis ankščiau teistas du kartus, abu kartus už smurtinius nusikaltimus, taip pat ankščiau baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ . Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas aÅ¡tuoniems mėnesiams.

R. Å . nusikalstamÄ veikÄ padarė iki 2017-09-12 Trakų rajono apylinkės nuosprendžio priėmimo dienos (BK 63 str. 9 d.), todėl paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 str. 3 d. bausmių keitimo taisyklėmis, bendrintina visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su Trakų rajono apylinkės teismo 2017-09-12 paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant dvejiems metams, nes teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės bei paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Civilinis ieÅ¡kinys ir atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintÄ pilnutinio žalos atlyginimo principÄ , nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei žala nebÅ«tų padaryta. Žala turi bÅ«ti atlyginta taikant visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ , stengiantis jÄ atlyginti protingai ir sÄ Å¾iningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens interesų balansÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, LR CK 5 straipsnis).

Pagal LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Ä®statyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Teisingos kompensacijos, kaip vieno iÅ¡ esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbÄ yra ne kartÄ pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkÅ«rimas, kai, priteisiant žalos atlyginimÄ , svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkÅ«rimas.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalÄ Ä¯vertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas Å¡iÄ Å¾alÄ , siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdamas tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri kiek galima visapusiÅ¡kiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ .

Nukentėjusysis ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu patyrė skausmÄ , Å¡okÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas G. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus prašė iÅ¡ kaltinamojo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1295,00 Eur turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į tai, kad pats nukentėjusysis provokavo R.

Å ., sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iÅ¡ kaltinamojo neturtinė žala yra 500,00 Eur (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiojo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ kaltinamojo ir jo patirtas 1295 Eur bylinėjimosi (proceso) iÅ¡laidas, įvertinus pateiktus įrodymus bei byloje esančiÄ medžiagÄ , tenkintinas pilnumoje, priteisiant iÅ¡ R. Å . 1295 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297, 301, 303, 304, 305, 307, 308 str. teismas n u s p r e n d ė:

R. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 (mėnesiams) mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d., paskirtÄ bausmę subendrinti su 2017-09-12 Trakų rajono apylinkės teismo skirta bausme ir skirti R. Å . galutinę subendrintÄ 1 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant jÄ pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymÄ R.

Å . atidėti dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktais, paskirti R. Å . baudžiamojo poveikio priemones – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Nukentėjusiojo G. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ R. Å . 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1295 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus.

Teisėja Vita Lučkauskaitė