AS-146-792-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedAS-146-792-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja 2012 m. spalio 3 d. pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pakartotinį prašymą (b. l. 16) atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir priimti jos skundą. Prie prašymo pridėjo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos VMI) 2012 m. spalio 2 d. raštą Nr. (18.32)D2-7139, kuriuo pareiškėja informuota apie Gyventojų turto deklaravimo įstatymo reikalavimus dėl turto deklaravimo tvarkos asmeniui norint gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Pažymoje nurodyta, kad Klaipėdos VMI pareiškėjos deklaraciją gavo 2012 m. rugpjūčio 7 d., kitos informacijos apie pareiškėjos turtą ir pajamas pažymos išdavimo dieną Inspekcija neturi.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS146-792/2012
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00427-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija 63.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
n u s t a t ė:
I. pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi 2012 m. rugsėjo 12 d. skundu (b. l. 2–3) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. (1.7)-SR-3450, įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą pagal pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 14 d. prašymą Nr. ATP-1686 suteikti antrinę teisinę pagalbą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikdama skundą pareiškėja prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi (b. l. 13–14) nustatė pareiškėjai terminą iki 2012 m. spalio 8 d. įskaitytinai pašalinti skundo trūkumą – sumokėti 100 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą. Nutartyje teismas nurodė, kad atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio nėra pagrindo dėl šių priežasčių: nepateikta pakankamai įrodymų apie turtinę padėtį; pareiškėja piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (remtasi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apie pareiškėjos kreipimųsi 2012 metais Klaipėdos apygardos administracinį teismą skaičių). Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį.
Pareiškėja 2012 m. spalio 3 d. pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pakartotinį prašymą (b. l. 16) atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir priimti jos skundą. Prie prašymo pridėjo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos VMI) 2012 m. spalio 2 d. raštą Nr. (18.32)D2-7139, kuriuo pareiškėja informuota apie Gyventojų turto deklaravimo įstatymo reikalavimus dėl turto deklaravimo tvarkos asmeniui norint gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Pažymoje nurodyta, kad Klaipėdos VMI pareiškėjos deklaraciją gavo 2012 m. rugpjūčio 7 d., kitos informacijos apie pareiškėjos turtą ir pajamas pažymos išdavimo dieną Inspekcija neturi.
II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 9 d. nutartimi (b. l. 22–23), vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai. Vadovaudamasis ABTĮ 38 straipsniu ir 39 straipsnio 1 dalimi, teismas nurodė, kad pareiškėjos skundas dėl Tarnybos rašto panaikinimo nepriskirtinas neapmokestinamų skundų (prašymų), numatytų ABTĮ 40 straipsnyje, kategorijai. 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjai buvo pasiūlyta pašalinti skundo trūkumus – iki 2012 m. spalio 8 d. sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėja trūkumų nepašalino, 2012 m. spalio 3 d. pakartotinai pateikė naują prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio ir Klaipėdos VMI pažymą. Nustatęs, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalino – žyminio mokesčio nesumokėjo, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, teismas laikė skundą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.
Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi. Šios įstatymo normos kontekste pažymėjo, kad per vieną mėnesį nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. pareiškėja į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi 5 kartus. Be to, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėja 2012 metais vien į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi 16 kartų (duomenys be perkeltų iš 2011 metų 8 bylų, iš viso 2012 metais – 24 bylos), iš jų 12 skundų atmesti kaip nepagrįsti, 4 atsisakyti priimti, 8 neišnagrinėti, Pareiškėja laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 d. spalio 9 d. į teismą kreipėsi 8 kartus (2012 metais teisme yra 24 bylos). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjos atleisti nuo žyminio mokesčio nėra pagrindo, nes ji piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis).
III. Pareiškėja atskiruoju skundu (b. l. 25–26) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia tuo, jog teismas nemotyvavo ir nepateikė faktų, kad ji piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, taip pat nenurodė kokiose bylose ir kokiomis aplinkybėmis ji kreipėsi į teismą per mėnesį kelis kartus. Pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai nevertino Klaipėdos VMI 2012 m. spalio 2 d. rašto Nr. (18.32)D2-7139). Be to, pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 20 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi 2012 m. rugsėjo 12 d. skundu į teismą, prašydama panaikinti Tarnybos 2012 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. (1.7)-SR-3450, kuriuo Tarnyba atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, bei įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą pagal pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 14 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos skundas nepriskirtinas žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijai (ABTĮ 40 str.).
2012 m. spalio 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas nutarė laikyti pareiškėjos skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nustatytu terminu nepašalino 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nustatyto skundo trūkumo – nesumokėjo žyminio mokesčio (ABTĮ 37 str.1 d.).
ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje, kuria skundžiamoje nutartyje rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustatyta, kad teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį. Taikydamas šią įstatymo normą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS442-180/2010. Šioje nutartyje dėl ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies taikymo išaiškinta, kad nustatant piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, turi būti taikomas konkretus kiekybinis kriterijus – kreipimasis į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Be kita ko, šioje nutartyje išaiškinta, kad atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą reikšmingumą, piktnaudžiavimas šia teise neturėtų būti konstatuojamas, remiantis vien kiekybiniu kriterijumi. Tokiu atveju turi būti įvertintas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-180/2010).
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi rėmėsi ne visiškai tinkamai, kadangi, priešingai nė nurodyta minėtoje nutartyje, priimdamas 2012 m. spalio 9 d. nutartį ir konstatuodamas pareiškėjos piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, rėmėsi vien kiekybiniu kriterijumi, t.y. pareiškėjos kreipimųsi į teismą skaičiumi per mėnesį nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d., taip pat statistiniais duomenimis apie bylas pagal pareiškėjos skundus už kitus laikotarpius. Pirmosios instancijos teismas ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies kontekste neanalizavo, su kuria (kuriomis) viešojo administravimo sritimi (sritimis) susiję pareiškėjos kreipimaisi teisminės gynybos, koks keliamų ginčų bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis ir kt. Teismas ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies kontekste nevertino pareiškėjos šiuo konkrečiu atveju siekiamo iškelti ginčo ypatumų. Dėl minėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą turėtų spręsti iš naujo.
Šalindama skundo trūkumus, 2012 m. spalio 3 d. pareiškėja pateikė teismui pakartotinį prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, prie kurio pridėjo Klaipėdos VMI 2012 m. spalio 2 d. raštą Nr. (18.32)D2-7139), susijusį su 2012 m. rugpjūčio 7 d. metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija, kurią pareiškėja buvo pateikusi teismui kartu su skundu. 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje teismas pabrėžė, kad jis dar kartą konstatuoja, jog atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio nėra pagrindo, t. y. pareiškėjos prašymą atmetė. Nors teismas minėtoje nutartyje atskirai nepasisakė dėl pareiškėjos turtinės padėties, tačiau iš nutarties turinio yra aišku, kad teismas pareiškėjos 2012 m. spalio 3 d. prašymą išnagrinėjo ir jį atmetė – neatleido nuo žyminio mokesčio taikydamas ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostatas pritaikė nenustatęs visų šios normos taikymui reikšmingų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą iš naujo, kartu iš naujo turi spręsti ir dėl 2012 m. spalio 3 d. pareiškėjos prašymo.
Pareiškėja prie atskirojo skundo pridėjo Tarnybos 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPC-50-12 (b. l. 27), iš kurio matyti, kad tos pačios Tarnybos 2012 m. liepos 25 dieną (t. y. dar iki pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 21 d. skundo padavimo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui) priimtu sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1140-12 pareiškėjai buvo suteikta 100 procentų valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba administracinio teisės pažeidimo byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad dokumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą pirmosios instancijos teismui atleisti nuo žyminio mokesčio, kuris turi būti sumokėtas paduodant skundą, turi būti pateikti šiam teismui. Pareiškėjos pateiktas apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu Tarnybos sprendimas yra priimtas anksčiau nė pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui skundą su prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio ir pakartotinį prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio. Taigi pareiškėja, turėdama pagrindą manyti, kad Tarybos 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas gali būti reikšmingas teismui sprendžiant pareiškėjos prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, šį sprendimą turėjo patikti pirmosios instancijos teismui kartu su 2012 m. rugsėjo 12 d. skundu arba šalindama skundo trūkumus. VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, atitinkamais įstatymo numatytais atvejais atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, be kita jo, turėtų atsižvelgti ir į šias įstatymo nuostatas.
Remiantis išdėstytais motyvais pareiškėjos S. S. atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartis naikintina perduodant pirmosios instancijos teismui 2012 m. rugsėjo 12 d skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 12 d. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Anatolijus Baranovas
Irmantas Jarukaitis