65896d05-4373-415d-aa66-b992df8a95d4 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-2-659/2019 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00515-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 Registro objektas ROIK: 18080087317 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. kovo 7 d. Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta BalčiÅ«nienė, sekretoriaujant Linai BeniuÅ¡ienei, Erikai GrigiÅ¡ienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo E. D. skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinė veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018-04-24 nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinė veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas M. S. 2018-03-23 surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 30-ANR_P-9636-2018 E. D. už tai, kad ji 2018-03-23 apie 13.10 val. Klaipėdoje, JÅ«rininkų g. 31, vairuodama transporto priemonę „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101 ir 104 punktų reikalavimus, nesiėmė visų atsargumo priemonių, iÅ¡ pirmos kelio eismo juostos keitė važiavimo kryptį į antrÄ eismo juostÄ , nedavė kelio ir susidÅ«rė su automobiliu „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo ta pačia kryptimi antra eismo juosta.

Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokie E. D. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinė veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) 2018-04-24 nutarimu Nr. 30-ANR_N-4951-2018 už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 3 dalyje, E. D. paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur bauda.

E. D., nesutikdama su priimtu Institucijos nutarimu, pateikė skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti jos atžvilgiu 2018-04-24 priimtÄ nutarimÄ , motyvuodama tuo, kad jos kaltė dėl eismo įvykio nustatyta remiantis tik kito vairuotojo žodžiais, nepateikiant jokių įrodymų (b. l. 3). Institucija, priėmusi nutarimÄ , pateikė atsiliepimÄ , kuriuo mano, jog E. D. skundas yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti netenkintas, paliekant galioti 2018-04-24 priimtÄ nutarimÄ (b. l. 29). Teismo posėdžio metu E. D. skundÄ palaikė, nesutiko su priimtu nutarimu ir prašė jį panaikinti.

Nurodė, kad važiavo pirma eismo juosta, kuri nuo antros buvo atskirta iÅ¡tisine geltona horizontalaus ke­lio ženklinimo linija. Esant geltonos horizontalaus kelio ženklinimo linijos punktyrui, rikiavosi į antrÄ eismo juostÄ , kad pasuktų į kairę, link degalinės. Manevro metu į jos vairuojamÄ automobilį atsitrenkė iÅ¡tisinę linijÄ kirtęs automobilis „Toyota Yaris“, kuris bandė aplenkti pirmoje eismo juostoje esančius au­tomobilius. Atvykęs policijos ekipažas tvirtino, jog geltonÄ iÅ¡tisinę juostÄ kirsti Å¡ioje vietoje galima.

Su tokiu policijos pareigÅ«nų argumentu nesutinka, mano, kad dėl eismo įvykio kaltas automobilio „Toyota Yaris“ vairuotojas. Teismo posėdžio metu liudytojas R. A., automobilio „Toyota Yaris“ vairuotojas, nurodė, kad važiavo antra eismo juosta, nuo JÅ«rininkų pr. iki Minijos g. esančio terminalo, kai iÅ¡ pirmos eismo juostos jo vairuojamam automobiliui keliÄ už­kirto prieÅ¡ jį važiavęs automobilis „Renault Megane“, kuris suko į kairę, link degalinės. Tuo metu kelias buvo ruoÅ¡iamas remontui, nubrėžta geltona horizontalaus kelio ženklinimo linija, kuri negaliojo, todėl tame kelio ruože eismas vyko viena kryptimi.

Mano, kad dėl eismo įvykio kalta automobilio „Renault Megane“ vairuotoja. Teismo posėdžio metu liudytojas D. Å . (D. Å .), policijos pareigÅ«nas, nurodė, kad buvo gautas iÅ¡kvietimas, jog JÅ«rininkų pr. įvyko techninis įvykis. Nuvykus į eismo įvykio vietÄ buvo nustatyta, kad automobilio „Renault Megane“ vairuotoja, važiavusi prima eismo juosta, sukdama į kairę, link degalinės, nepraleido antra eismo juosta važiavusio automobilio „Toyota Yaris“, dėl ko įvyko transporto priemonių susidÅ«rimas.

Nuo smÅ«gio automobilis „Toyota Yaris“ iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Tame kelio ruože buvo nubrėžta geltona horizontalaus kelio ženklinimo linija, tačiau jokie kelio remonto darbai nevyko, kelio remontui buvo tik ruoÅ¡iamasi. Eismas vyko abejose skiriamosios juostos pu­sėse, t. y. abejose važiuojamosiose dalyse. IÅ¡ policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi tarp antros ir pirmos eismo juostos pasisukęs į kairę pusę, o automobilis „Toyota Yaris“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) stovi prieÅ¡prieÅ¡inėje antroje eismo juostoje. Automobilio „Toyota Yaris“ vairuotojas R. A., paaiÅ¡kino, kad važiavo antra eismo juosta, kai staiga iÅ¡ pirmos eismo juostos automobilis „Renault Megane“ užkirto keliÄ ir jo nepraleido. Automobilis „Renault Megane“ važiavo pirma eismo juosta ir keitė važiavimo kryptį į antrÄ eismo juostÄ , ko eigoje susidÅ«rė ir jis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Automobilio „Renault Megane“ vairuotoja E. D., paaiÅ¡kino, kad važiavo pirma eismo juosta, per geltona punktyrÄ rikiavosi į antra eismo juosta ir norėjo sukti į kairę, degalinės kryptimi, ko eigoje pajuto smÅ«gį į automobilio priekinę dalį.

E. D. nurodė, kad „Toyota Yaris“ automobilis iÅ¡ pirmos eismo juostos kirto geltona iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ , todėl ir įvyko eismo įvykis. Tyrimo metu neÅ¡aliÅ¡kų liudininkų eismo įvykio vietoje nenustatyta. Ä®rodymų, kad automobilis „Toyota Yaris“ vairuotojas R. A. kirto geltona iÅ¡tisinę linijÄ , nėra. (b. l.

10) IÅ¡ eismo įvykio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad vaizdo kamera aprėpia tik dalį skiriamosios juostos, esančios už važiuojamųjų dalių sankirtos, kurioje įvyko nagri­nėjamas eismo įvykis. Eismo įvykio metu transporto eismas vyko abejose skiriamosios juostos pu­sėse, tai yra eismas vyko abejose važiuojamosiose dalyse. (b. l. 44) IÅ¡ eismo įvykio vietoje fotografuotų nuotraukų matyti, jog susidÅ«rusių automobilių važiavimo prieÅ¡ įvykį kryptimi, eismo juostas skiria geltona iÅ¡tisinė horizontalaus kelio ženklinimo linija, o važiuojamųjų dalių sankirtoje – geltona siaura brÅ«kÅ¡ninė linija, kurios brÅ«kÅ¡nių ir tarpų ilgis vieno­das.

Ä®vykio vietoje yra kelio ženklai, kurie nurodo, kad eismo įvykio metu, automobilio „Renault Megane“ važiavimo kryptimi, prieÅ¡ važiuojamųjų dalių sankirtÄ , kurioje įvyko susidÅ«rimas, buvo trys tos pačios krypties eismo juostos, kurių kraÅ¡tinės kairioji buvo skirta nusukimui į kairę, o prieÅ¡prieÅ¡inio eismo važiuojamojoje dalyje buvo dvi eismo juostos, bet toliau prieÅ¡prieÅ¡inio eismo važiuojamoji dalis iÅ¡platėja iki trijų eismo juostų, kurių kraÅ¡­tinė deÅ¡inioji skirta nusukimui į deÅ¡inę.

Po įvykio automobilis „Renault Megane“ stovi savo judėjimo krypties važiuojamosios dalies antroje eismo juostoje, ties vieta, kurioje tos pačios krypties eismo juostas skiria brÅ«kÅ¡ninė geltona horizontalaus kelio ženklinimo linija. Automobilis yra įstrižai važiuojamosios dalies, priekiu link skiriamosios juostos, o priekiniai automobilio ratai iÅ¡sukti į deÅ¡inę. Automobiliui „Re­nault Megane“ apgadintas priekinis kairys kampas. Po įvykio automobilis „Toyota Ya­ris“ stovi iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo važiuojamÄ jÄ dalį, kairiau skiriamosios juos­tos, įstrižai važiuojamosios dalies, priekiu toldamas nuo skiriamosios juostos.

Automobiliui „Toyo­ta Yaris“ slystamo kontakto metu visu ilgiu apgadintas deÅ¡inys Å¡onas, o tarp deÅ¡inės pusės priekinio sparno galinio kraÅ¡to ir priekinių durų priekinio kraÅ¡to įstrigęs automobilio „Renault Megane“ prie­kinio buferio kairiojo Å¡ono fragmentas. (b. l. 44) Ekspertizės akte konstatuota, kad techniniu požiÅ«riu tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su nagrinėjamo įvykio kilimu buvo automobilio „Renault Megane“ vairuotojos E. D. veiksmai,- ne iÅ¡ kraÅ¡tinės kairio­sios padėties vykdydama posÅ«kio į kairę manevrÄ , keldama grėsmę eismo saugumui nedavė kelio gretima eismo juosta, kairiau, ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „Toyota Yaris“, sudarė kliÅ«tį jo judėjimui bei su juo susidÅ«rė (b. l. 56-60).

Teismas konstatuoja: Skundas netenkinamas. Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė pareigÅ«nas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra bÅ«tinas pagrindas juridiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį nusižengimÄ ir jo kaltininkÄ patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Nagrinėjant bylÄ , bÅ«tina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundžiamu nutarimu E. D. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji 2018-03-23 apie 13.10 val. Klaipėdoje, JÅ«rininkų g. 31, vairuodama transporto priemonę „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101 ir 104 punktų reikalavimus, nesiėmė visų atsargumo priemonių, iÅ¡ pirmos kelio eismo juostos keitė važiavimo kryptį į antrÄ eismo juostÄ , nedavė kelio ir susidÅ«rė su automobiliu „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo ta pačia kryptimi antra eismo juosta.

Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui kyla nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu jis, vairuodamas transporto priemonę, persirikiuodamas ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, nevykdė reikalavimo duoti keliÄ kitai transporto priemonei, tuo pažeisdamas KET punktų reikalavimus. Itin reikÅ¡mingas Å¡io nusižengimo sudėties elementas – priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir kilusių pasekmių.

Vertinant KET pažeidimus bÅ«tina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidÅ«rimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad net esant abipusiam KET pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iÅ¡ padarytų pažeidimų reikÅ¡mę padarinių atsiradimui. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiÅ¡koje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt.).

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Komentuojamųjų Taisyklių 101 punkte nurodyta, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Taisyklių 104 punkte įtvirtinta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti keliÄ deÅ¡inėje esančiai transporto priemonei.

Nors administracinėn atsakomybėn patraukta E. D. nurodė, jog nesutinka, kad padarė administracinį nusižengimÄ , tačiau iÅ¡tyrus raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, jog E. D. kaltė padarius nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 3 dalyje, įrodyta, kadangi eismo įvykį, automobilių susidÅ«rimÄ , lėmė E. D. veiksmai, kurie yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis. Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esančios, įvykio vietoje fotografuotos nuotraukos, vaizdo įraÅ¡as, įvykio vietos schema, ekspertizės aktas.

Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog prieÅ¡ įvykį susidariusioje situacijoje E. D. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir nesudaryti kliūčių jų eismui, ruoÅ¡damasi sukti į kairę, privalėjo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat savo judėjimo krypties važiuojamosios dalies kairiojo kraÅ¡to, o, jeigu vairuojamu automobiliu įvažiavusi į JÅ«rininkų pr., negalėjo to padaryti dėl geltonos iÅ¡tisinės horizontalaus kelio ženklinimo linijos, į kairę galėjo sukti ir iÅ¡ savo judėjimo krypties pirmos (kraÅ¡tinės deÅ¡iniosios) eismo juostos, tačiau prieÅ¡ keisdama važiavimo kryptį priva­lėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti keliÄ iÅ¡ paskos ta pačia kryptimi, kairiau, gretima eismo juosta važiavusiam automobiliui „Toyota Yaris“.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžiama, jog E. D. padarytas nusižengimas kvalifikuotas teisingai, skundžiamÄ nutarimÄ priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudÄ už minėtÄ nusižengimÄ . Institucijos pareigÅ«nas, skirdamas administracinę nuobaudÄ , laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes. E. D. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, n u t a r i a : palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinė veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018-04-24 nutarimÄ Nr. 30-ANR_N-4951-2018 nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. D. skundo netenkinti. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Violeta Balčiūnienė