2021-01-13 Nr. AB-926-3-61-3-00219-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-844-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00219-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 1-1858 ir įpareigoti Tarybą visiškai atleisti jį nuo paveldimo turto mokesčio arba jį sumažinti 50 proc. su galimybe mokėti dalimis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Su velioniu S. M., kurio turtą paveldėjo, bendrauti pradėjo nuo 1997 m., o gyveno kartu nuo 2000 m. S. M. savų vaikų neturėjo, testamentą surašė 2007 m. Pareiškėjas buvo jam artimas žmogus, nors ir ne giminė. Pareiškėjas rūpinosi (duomenys neskelbtini) S. M. ir tuo metu nedirbo. Taip pat padėdavo esančiai akademinėse atostogose žmonai, kartu su ja augina dvi mažametes dukras, po pirmojo vaiko gimimo žmona turėjo (duomenys neskelbtini). Šeimos pajamas iki 2017 m. lapkričio mėn. sudarė socialinės pašalpos ir išmokos už vaikus. Kitą finansinę paramą sudarė velionio pensija ir kitos neįgalumo išmokos, kurios siekė kiek daugiau nei 600 Eur. Be to, pareiškėjo šeima turi mokėti 30 000 Eur paskolą dalimis „LTL Kredito unijai“. Dėl minėtų aplinkybių šeimos finansinė padėtis yra sunki, tenka skolintis iš artimųjų.

1.2. Taryba turėjo remtis tuometine, o ne dabartine jo šeimos situacija, kuri atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus tam, kad pareiškėjas būtų atleistas nuo paveldimo turto mokesčio. Taryba, priimdama Sprendimą, taip pat neatsižvelgė į tai, kad visi pareiškėjui priklausantys nekilnojamojo turto vienetai yra tame pačiame name, t. y. (duomenys neskelbtini), kurių bendras naudojimo plotas sudaro 101 kv. m. Po velionio mirties paveldėtas turtas sudaro 28 proc. namo dalies, kuriame šeima ir gyvena. Namas pastatytas 1940 m., kaip vienas nuosavas namas, o sovietiniais laikais padalintas į keturias dalis, kurios iki šiol dokumentuose traktuojamos kaip keturi butai. Visi keturi butai yra užstatyti „LTL Kredito unijai“, esantys įsipareigojimai neleidžia velionio turto parduoti ar kitaip perleisti.

1.3. Taryba 2009 m. suteikė devynias paveldimo turto mokesčio lengvatas privatiems asmenims, 2015 m. – tik vienam asmeniui, o nuo 2016 m. iki dabar privatiems asmenims paveldimo turto mokesčių lengvatų nebuvo suteikta nei karto. Tai patvirtina Tarybos nario žodžius, kad nepriklausomai nuo situacijos, jie nesiteiks daryti lengvatų dėl paveldimo turto mokesčio fiziniams asmenims. Tačiau šias lengvatas iki šiol suteikia juridiniams asmenims.

1.4. Dėl sunkios finansinės padėties pareiškėjo šeima neturi galimybių vykdyti finansinius įsipareigojimus (mokėti paskolos, komunalinių mokesčių, mokesčių už vaikų darželius ir kt.). Šiuo metu pareiškėjas dirba, o jo žmona registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pareiškėjo šeima gyvena 10 kv. m kambaryje, nes likusioje namo dalyje užbaigti remontą neužtenka lėšų, kai kurios pastato dalys yra avarinės būklės. Pareiškėjas, net ir norėdamas, neišgalėtų sumokėti paveldimo turto mokesčio.

2. Atsakovas Taryba atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas į Savivaldybę kreipėsi prašydamas atleisti jį nuo paveldimo turto mokesčio – 1 712 Eur mokėjimo. Pareiškėjas paveldėjo 268/890 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, esančią (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei pinigines lėšas – 169,91 Eur. Viso paveldimo turto vertė sudaro 53 185,64 Eur. Šeimos pajamas pagal pateikiamus dokumentus sudarė pareiškėjo sutuoktinės gaunama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui – iš viso 79,89 Eur (vienam asmeniui – 19,97 Eur). Pareiškėjas savo prašyme nurodė, kad iki palikėjo mirties jis ir jo šeima gyveno iš palikėjo gaunamos pensijos. VĮ Registrų centro duomenimis, pareiškėjui ir jo žmonai nuosavybės teise priklauso paveldimo buto adresu esantys trys vienbučiai butai ir 622/890 dalis žemės sklypo.

2.2. Tarybai yra suteikta išimtinė teisė, bet ne pareiga kiekvienam asmeniui taikyti mokesčio lengvatas, nustatytas Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnyje. Taryba, vadovaudamasi suteikta išimtine kompetencija ir atsižvelgdama į nustatytus kriterijus, įvertina pareiškėjo prašymą ir tik tuomet priima sprendimą – tenkinti prašymą ar ne.

2.3. Lyginti fizinių ir juridinių asmenų mokestinių lengvatų klausimus yra nekorektiška ir netikslinga. Nagrinėjant juridinių asmenų klausimus yra vertinamos investicijos į nekilnojamąjį turtą, nemokamų sporto, kultūros paslaugų teikimas, teikiamos nuolaidos, objektų unikalumas, išskirtinumas. Atsižvelgiant į tai, kad fizinių asmenų prašymai suteikti mokestines lengvatas yra specifiniai ir socialiai jautrūs, jie vertinami pagal kitus kriterijus. Iš fizinių asmenų nėra reikalaujama teikti informacijos apie investicijas į nekilnojamąjį turtą, neprašoma pagrįsti savo valdomo nekilnojamojo turto unikalumo ar jo svarbos Vilniaus miesto bendruomenei.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl Tarybos Sprendimo neatleisti pareiškėjo nuo paveldimo turto mokesčio teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

5. Teismas pažymėjo, kad prieš priimant prašomą panaikinti Sprendimą buvo vertintos pareiškėjo galimybės sumokėti paveldimo turto mokestį. Paprašyta pateikti pažymas apie gaunamas pajamas, dalyvavimą aktyviose darbo rinkos programose, surinkti duomenis apie pareiškėjo ir jo šeimos vardu registruotą turtą. Gauti duomenys buvo pateikti Tarybai. Iš Tarybos Sprendimo matyti, kad priimant Sprendimą dėl pareiškėjo neatleidimo nuo paveldimo turto mokesčio atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, turi ne vienintelį gyvenamąjį būstą (jam priklauso daugiau negu vienas nekilnojamojo turto vienetas). Be to, prieš teikiant Sprendimą tvirtinti Tarybai, sprendimo projektas 2018 m. lapkričio 27 d. buvo apsvarstytas Socialinių reikalų komiteto posėdyje, kuriame nuspręsta neatleisti pareiškėjo nuo paveldimo turto mokesčio. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad buvo įvertintos visos Sprendimo priėmimui svarbios aplinkybės – pareiškėjo darbingumas, šeimos gaunamos pajamos, turtinė padėtis.

6. Teismo vertinimu, Tarybos nustatytos aplinkybės, atsižvelgiantį į Savivaldybei keliamus uždavinius ir pavestas funkcijas, teisę apsispręsti taikyti lengvatą (Įstatymo 7 str. 3 d., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 str. 2 d., 16 str. 2 d.), buvo pakankamas pagrindas netenkinti pareiškėjo prašymo. Pareiškėjas neįrodė, kad turi teisę į išimties taikymą.

7. Teismas konstatavo, kad Tarybos Sprendimas neatleisti pareiškėjo nuo paveldimo turto mokesčio yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, o taip pat įpareigoti Tarybą visiškai atleisti jį nuo paveldimo turto mokesčio ar jį sumažinti 50 proc. su galimybe mokėti dalimis. Pareiškėjas, negalėdamas sumokėti mokesčio iš karto, turi teisę kreiptis dar ir į mokesčių administratorių dėl mokesčio atidėjimo ar išdėstymo (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 str. 1 ir 2 d.).

III. 8. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

8.1. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad Taryba, priimdama Sprendimą, viršijo savo kompetenciją. Taryba netenkina fizinių asmenų prašymų atleisti nuo paveldimo turto mokesčio, nors anksčiau rinkta Taryba dalį tokių prašymų tenkindavo. Taryba turi išankstinę nuostatą dėl prašymų atleisti nuo paveldimo turto mokesčio, t. y. jų netenkina.

8.2. Akivaizdu, kad įkeisto turto kreditoriai neleis paduoti turto su jais visiškai neatsiskaičius. Tai patvirtina ir gautas atsakymas iš „LTL Kredito unijos“, jog įkeistas turtas gali būti parduotas tik grąžinus visą kreditą.

8.3. Teismas neatsižvelgė, kad visi jam priklausantys nekilnojamojo turto vienetai yra tame pačiame name, t. y. (duomenys neskelbtini), kurio bendras naudojimo plotas sudaro 101 kv. m. Paveldimas turtas sudaro 28 proc. namo dalies, kurioje pareiškėjo šeima gyvena nuo 2000 m. Pats namas buvo pastatytas kaip vienas vienetas, o sovietiniais laikais padalintas į keturias dalis, kurios iki šiol dokumentuose traktuojamos kaip keturi butai. Tačiau dabar tai nėra keturi butai, jie yra sujungti. Tam, kad būtų galima parduoti paveldėtą namo dalį ar atsisakyti palikimo, reikėtų iš esmės rekonstruoti namo vidų.

8.4. Teismas neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes: 1) buvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjo ir velionio santykiai buvo labai artimi. Pareiškėjas globojo velionį; 2) prašymą atleisti nuo paveldimo turto mokesčio pareiškėjas pateikė 2017 m. spalį, kai pareiškėjas nedirbo; 3) pareiškėjo šeimos finansinė padėti yra sunki, nes pareiškėjas ir jo žmona vėl neturi darbo, dėl to yra registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

9. Atsakovas Taryba atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas nurodo, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas šioje byloje priimdamas Sprendimą viršijo savo kompetenciją. Tarybą turėjo teisę tokį Sprendimą priimti, šis aktas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei tokio pobūdžio bylose suformuotą teismų praktiką. Todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarybos Sprendimo, kurio pareiškėjas neatleistas nuo 1 712 Eur paveldimo turto mokesčio mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčijamą Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

13. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

14. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti paveldimo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti. Tad įstatymų leidėjas savivaldybių taryboms suteikė diskrecijos teisę įsiterpti į paveldimo turto apmokestinimą paveldimo turto mokesčiu, t. y. suteikė teisę šį mokestį sumažinti arba visiškai nuo jo atleisti. Visgi nagrinėjamu atveju būtina pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d., 2006 m. sausio 24 d. nutarimus). Mokesčiai yra būtina valstybės funkcionavimo sąlyga, todėl konstitucinė pareiga mokėti įstatymais nustatytus mokesčius įstatymuose yra įtvirtinta kaip valstybės reikalavimas, skirtas visiems mokesčių mokėtojams; mokesčių mokėtojas privalo dalį savo nuosavybės, kuri yra išreiškiama tam tikra pinigų suma, pervesti į valstybės (savivaldybės) biudžetą, nes kitaip būtų pažeistas viešasis interesas bei kitų asmenų teisės ir įstatymų saugomi interesai (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimą). Nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku valstybės (savivaldybės) biudžetas negauna pajamų, yra ribojamos valstybės (savivaldybės) galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas (žr. pvz., Lietuvos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimą). Taigi savivaldybių, būtent į kurių biudžetus paveldimo turto mokestis yra įskaitomas (Įstatymo 10 str.), tarybos, naudodamosis savo diskrecijos teise, taikyti paveldimo turto mokesčio lengvatas (sumažinti ar visai atleisti nuo paveldimo turto mokesčio) turi elgtis itin atsakingai, t. y., be pagrįsto pagrindo nesumažinti ar neatleisti nuo paveldimo turto mokesčio asmenų, kad nepagrįstai nebūtų sumažintos savivaldybės gaunamos pajamos jos viešosioms funkcijoms įgyvendinti, taip pažeidžiant viešąjį interesą bei kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

15. Taryba, neatleisdama pareiškėjo nuo 1 712 Eur paveldimo turto mokesčio, ginčijamą Sprendimą pagrindė tuo, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, taip pat turi ne tik vienintelį gyvenamąjį būstą, kadangi jam priklauso daugiau negu vienas nekilnojamojo turto vienetas (trys butai, kurių adresai: (duomenys neskelbtini); bei 622/890 žemės sklypo (duomenys neskelbtini)). Dėl minėtų Tarybos Sprendime nurodytų aplinkybių pagrįstumo byloje ginčo nėra. Šias aplinkybes, t. y., kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus (duomenys neskelbtini) ir jis nuosavybės teise turi minėtą nekilnojamąjį turtą, patvirtina ir bylos duomenys (b. l. 14, 74–82, 83–85, 86–88, 89–92).

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 15 punkte nurodytas aplinkybes šios nutarties 14 punkte išdėstytų nuostatų kontekste, atsižvelgusi, kad nėra nustatyta jokio imperatyvaus teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas turėtų būti atleistas nuo paveldimo turto mokesčio, daro išvadą, kad Taryba turėjo pagrįstą pagrindą neatleisti pareiškėjo nuo 1 712 Eur paveldimo turto mokesčio. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad Taryba, neatleisdama pareiškėjo nuo paveldimo turto mokesčio, netinkamai įgyvendino savo kompetenciją. Priešingai, nesant jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad pareiškėjas apskritai (t. y. net ateityje) negali sumokėti 1 712 Eur paveldimo turto mokesčio, konstatuotina, kad Taryba šiuo atveju veikė atsakingai, savo kompetencijose ribose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad Taryba viršijo savo kompetenciją ar turėjo išankstinę (kitaip tariant, šališką) nuostatą pareiškėjo neatleisti nuo paveldimo turto mokesčio, vertintini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo argumentai, kad Taryba apskritai neatleidžia fizinių asmenų nuo paveldimo turto mokesčio, šioje byloje nėra reikšmingi, nes šie argumentai, net pripažįstant juos pagrįstais, savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas neteisėtai ir nepagrįstai neatleistas (iš dalies neatleistas) nuo pavedimo turto mokesčio mokėjimo. Pabrėžtina, kad šio ginčo dalykas yra tik Sprendimo neatleisti pareiškėjo nuo paveldimo turto mokesčio mokėjimo teisėtumas ir pagrįstumas, o dėl išdėstytų motyvų nėra pagrindo minėtą sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

17. Kaip minėta, pareiškėjas yra darbingo amžiaus, be to, nenustatyta jokių aplinkybių, kad 1 712 Eur dydžio mokesčio pareiškėjas neturėtų galimybės sumokėti jei ne dabar, tai bent ateityje. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo (jo šeimos) prasta socialine (finansine) padėtimi, galėtų būtų reikšmingos pirmiausia sprendžiant dėl mokėtino paveldimo turto mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmenims, neturintiems finansinių galimybių visą ar dalį paveldimo turto mokesčio sumokėti nustatytu terminu, jie Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu turi teisę prašyti savivaldybės tarybos atidėti paveldimo turto mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Neturint finansinių galimybių viso paveldimo turto mokesčio sumokėti ir per savivaldybės tarybos atidėtą terminą, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, galima kreiptis į mokesčių administratorių (Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo MAĮ 88 straipsnyje nustatyta tvarka.

18. Atsižvelgiant į šios nutarties 14–17 punktuose išdėstytus motyvus, teisėjų kolegijos vertinimu, kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (žr. šios nutarties 8.2.–8.4. punktus) taip pat nesuteikia pagrindo išvadai, kad yra pagrindas sumažinti ar visiškai atleisti pareiškėją nuo 1 712 Eur paveldimo turto mokesčio sumokėjimo. Tad dėl šių pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi bet kuriuo atveju vienoks ar kitos jų vertinimas nenulemtų šios bylos išnagrinėjimo rezultato, nes, kaip minėta, nėra pagrindo ginčijamą Sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas