2019-06-05 Nr. AB-12448-3-61-3-01145-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-356-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01145-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Naujasodžio agrofirma“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. A51-97737/18(2.15.1.21-MP2) „Dėl tarnybinės pagalbos“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 7 d. raštą Nr. A51-12526/19(3.3.16.1-EM4) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018-11-12 rašto Nr. A51-97737/18(2.15.1.21-MP2)“; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti Tarnybos 2018 m. spalio 23 d. raštą Nr. 49SDŽ-518-(14.49.22.) „Dėl tarnybinės pagalbos“ bei pateikti motyvuotą, teisės aktais pagrįstą atsakymą, kurio būtų atsakoma į visus Tarnybos užduotus klausimus. Taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, pripažįstant, kad jis buvo praleistas dėl svarbios priežasties, bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai vykdyti administracinę procedūrą (išduoti leidimus, tvirtinti projektus ir kt.), pagal kurią 23 276 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nuomininkas uždaroji akcinė bendrovė „Naujasodžio agrofirma“ įgytų teisių, susijusių su galimomis statybomis Žemės sklype.

Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), kuri 2019 m. kovo 8 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai. Šį sprendimą pareiškėjas gavo 2019 m. kovo 12 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjo Tarnybos skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad Tarnyba skundžia atsakovo raštus, kuriuos gavo atitinkamai 2018 m. lapkričio 12 d. raštą – 2018 m. lapkričio 13 d. ir 2019 m. vasario 7 d. raštą – 2019 m. vasario 8 d., skundą teismui pateikė 2019 m. kovo 22 d., t. y. praleidusi terminą skundui paduoti. Pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti nėra individualizuotas, bet grindžiamas ta aplinkybe, kad pareiškėjas dėl raštų panaikinimo kreipėsi į Komisiją, o pastaroji pripažino, jog Komisijos kompetencijai toks skundas nepriskirtinas dėl to, kad ginčas kilo tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų. Tarnyba Komisijos sprendimo neskundžia.

Teismas pažymėjo, kad Tarnyba savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi ir jos veiklą reglamentuojančiais Nuostatais, kurių 6 punkte nustatyti svarbiausi Tarnybos uždaviniai yra šie: 6.1. įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos ir valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse; 6.2. užtikrinti žemės santykių teisinio reglamentavimo įgyvendinimą; 6.3. atlikti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas; 6.4. organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę; 6.5. valdyti įstatymuose nustatytas informacines sistemas ir kadastrus; 6.6. užtikrinti žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą ir atlikti jų priežiūrą. Šiuo atveju pareiškėjo keliamas ginčas yra kilęs iš jo įprastinių uždavinių Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu, naudojimo būdo keitimo ir Žemės sklypo naudojimo reglamentų keitimo galimybės. Nuomos sutartimi Žemės sklypas buvo išnuomotas ir nustatyta, kad jis nenaudojamas pagal jam nustatytą naudojimo būdą, todėl pareiškėjas kreipėsi tarnybinės pagalbos į atsakovą. Pareiškėjo nuomone, ginčo situacija turi būti išnagrinėta iš esmės, ieškant galimų sprendimo variantų, neapsiribojant vien formaliais pagrindais.

Teismas vertino, kad Tarnyba, veikdama pagal jai suteiktą kompetenciją žemės teisinių santykių srityje, pasirinko netinkamą galbūt pažeistų teisių gynimo būdą. Šiuo atveju Tarnybai keliami aukštesni jos veiklą reglamentuojančių santykių žinojimo standartai ir ji savo veikloje turi imtis operatyvių ir tinkamų priemonių jos veiklos uždaviniams įgyvendinti. Tarnyba turėjo žinoti, jog ji ir savivaldybė yra tarpusavyje viena kitai nepavaldžios institucijos.

Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis. Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino). Teismas vertino, kad Tarnyba, pasirinkusi netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, veikė pačios institucijos rizika, todėl Tarnybai kyla tokių veiksmų neigiamos teisinės pasekmės. Jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių ji praleido terminą skundui paduoti, teismas nenustatė. Teismas pažymėjo, kad jau Komisijai teikdama skundą dėl 2018 m. lapkričio 12 d. rašto panaikinimo, Tarnyba buvo praleidusi terminą. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių duomenų prašymui pagrįsti, todėl nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos svarbiomis, dėl kurių gali būti atnaujinamas terminas skundui paduoti. Atsižvelgdamas į tai, kad terminas skundui paduoti yra praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad iš skundžiamų raštų turinio matyti, jog juose nėra suformuluotų jokių patvarkymų ar sprendimų pareiškėjo atžvilgiu, taip pat nebuvo atsisakyta atlikti veiksmus. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą tarnybinės pagalbos, o pagal savo pobūdį šiuose raštuose išdėstyti argumentai negali būti laikomi sprendimais viešojo administravimo srityje. Atitinkamai šiuo atveju nėra kilęs ginčas dėl teisės, todėl pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, atsisakoma priimti skundą, jei jis nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Šiuo atveju net ir panaikinus ginčijamus raštus, pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeistų. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus yra išvestinis iš skundžiamų raštų, todėl ir jį atsisakytina priimti tais pačiais pagrindais.

Atsisakęs priimti skundą, teismas nesprendė prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nors ir pateikė situacijos vertinimą bei motyvus, tačiau jų nepagrindė teisės aktų nuostatomis, t. y. teismas nenurodė, kokiais teisės aktais remiantis Tarnyba neturi teisės kreiptis į Komisiją. Nutartyje nebuvo vertinamas teisinis reglamentavimas, tiesiog konstatuojama, kad viena kitai nepavaldi viešojo administravimo institucija negali kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.

Pareiškėjas teigia, kad pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 8 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams. ABTĮ 20 straipsnio 2 dalyje išvardinti atvejai, kai netaikant nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja konkrečias bylas. Šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylas pagal prašymus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas), t. y. ikiteisminė procedūra neįmanoma, jeigu kilusio ginčo pobūdis yra dėl konkrečių kompetencijų ar konkretaus įstatymo pažeidimo. Tarnybos įsitikinimu, kito pobūdžio ginčai (ne dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo) gali būti nagrinėjami ikiteismine tvarka.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnyje nustatyta, kad į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Su prašymais į administracinių ginčų komisiją kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais - kiti asmenys. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Atsižvelgiant į Įstatymo 5 straipsnyje nurodytą komisijos kompetenciją ir 6 straipsnyje nurodytas subjektų teises, darytina išvada, kad viešojo administravimo subjektas (taip pat ir Tarnyba) turi teisę kreiptis į Komisiją su prašymu (ne skundu). Taigi, jeigu kilęs ginčas yra ne dėl kompetencijos ar konkretaus įstatymo pažeidimo, Komisija privalo priimti nagrinėti tokį institucijos kreipimąsi (prašymą).

Pirmosios instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti nėra individualizuotas, bet iš esmės grindžiamas ta aplinkybe, jog pareiškėjas dėl raštų panaikinimo kreipėsi į Komisiją, o pastaroji pripažino, kad pastarosios kompetencijai toks skundas nepriskirtinas dėl to, jog ginčas kilo tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų. Pareiškėjas Komisijos sprendimo teismui neskundžia. Atkreipia dėmesį, kad Tarnyba 2019 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 49PD-232- (14.49.6) „Dėl procesinio dokumento pateikimo“, be kita ko, apskundė Komisijos 2019 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 21R-179(AG-182/01-2019), kurį gavo 2019 m. kovo 13 d., o ne 2019 m. kovo 12 d., kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo laikytis ABTĮ 108 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimo nurodyti teisės aktų nuostatas, kuriomis remiantis buvo priimta skundžiama nutartis, t. y. teisės aktais pagrįsti, kodėl savarankiškas viešojo administravimo subjektas, remdamasis Įstatymo 6 straipsniu, negali teikti prašymo dėl kito savarankiško viešojo administravimo subjekto atliekamų veiksmų vertinimo.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo argumentais, kad jau kreipiantis į Komisiją terminas skundui dėl 2018 m. lapkričio 12 d. rašto panaikinimo paduoti praleistas, kadangi Tarnyba teritorinio padalinio raštą skundė administracijos direktoriui, o po to abu šiuos raštus skundė Komisijai, t. y. administracinė procedūra nenutrūko ir joks terminas nėra praleistas. Pažymi, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. spalio 23 d. raštu Nr. 49SDŽ-518-(14.49.22.) „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri 2018 m. lapkričio 12 raštu Nr. A51-97737/18(2.15.1.21-MP2) „Dėl tarnybinės pagalbos“ atsakė į Tarnybos raštą. Nesutikdama su šiuo raštu, Tarnyba 2018 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 49SJN-2733-(14.49.136.E.) pateikė skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, prašydama panaikinti ir/arba pakartotinai išnagrinėti 2018 m. spalio 23 d. raštą Nr. 49SDŽ-18-(14.49.22.) bei motyvuotai atsakyti į visus klausimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 7 d. rašte Nr. A51-12526/19(3.3.16.1-EM4) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018-11-12 rašto Nr. A51-97737/18(2.15.1.21-MP2)“ atkartoti 2018 m. lapkričio 12 d. rašte nurodyti argumentai ir į Tarnybos užduotus konkrečius klausimus neatsakyta arba atsakyta tik iš dalies. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad terminas praleistas. Teritorinio skyriaus rašto apskundimo terminas nėra skaičiuojamas, jeigu raštas yra apskųstas centrinio administravimo subjektui.

Vilniaus miesto savivaldybė 2019 m. vasario 7 d. rašte netiesiogiai užsimena, kad yra rengiama projektinė dokumentacija daugiabučio statyboms valstybinėje žemėje. Atsitiktinai Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje radus informaciją apie numatomą daugiabučių gyvenamųjų namų Linkmenų g. 15, Vilniuje, projektavimą, buvo nuspręsta kreiptis į teismą bei prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones dėl potencialių statybų stabdymo. Tarnybos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl termino kreiptis į apygardos administracinį teismą atnaujinimo, turi būti atsižvelgiama į tai, kad terminas praleistas nežymiai (9 dienos), į institucijos aktyvius veiksmus (raštai buvo skundžiami Komisijai), taip pat į tai, kad termino praleidimui įtakos turėjo galbūt nepagrįstas Komisijos atsisakymas nagrinėti ginčą (sprendimas apskųstas) ir teisės aktų reglamentavimą, kad savarankiškos institucijos tam tikrais įstatymų nedraudžiamais atvejais gali spręsti kilusius ginčus Komisijoje. Be to, Tarnyba gina viešąjį interesą, susijusį su teisėtu ginčo teritorijos naudojimu, t. y. ar nuomojamame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), teisėtai planuojama statyti daugiabutį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus nustatytą terminą ir jis neatnaujinamas (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Nustatyta, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. spalio 23 d. raštu Nr. 49SDŽ-518-(14.49.22.) „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri 2018 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. A51-97737/18(2.15.1.21-MP2) „Dėl tarnybinės pagalbos“ atsakė į Tarnybos raštą. Nesutikdama su šiuo raštu, Tarnyba 2018 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 49SJN-2733-(14.49.136.E.) su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydama panaikinti ir/arba pakartotinai išnagrinėti 2018 m. spalio 23 d. raštą Nr. 49SDŽ-18-(14.49.22.) bei motyvuotai atsakyti į visus klausimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. vasario 7 d. raštu Nr. A51-12526/19(3.3.16.1-EM4) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018-11-12 rašto Nr. A51-97737/18(2.15.1.21-MP2)“ atsakė pareiškėjui. Nesutikdamas su šiuo raštu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2019 m. kovo 8 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.

Nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti skundžiamus raštus bei įpareigoti atsakovą motyvuotai atsakyti į pareiškėjo 2018 m. spalio 23 d. raštą. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, o pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis, netenkinęs prašymo atnaujinti terminą, atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertinęs skundžiamų raštų turinį, pažymėjo, kad juose nėra suformuluotų jokių patvarkymų ar sprendimų pareiškėjui, taip pat nebuvo atsisakyta atlikti veiksmus. Pagal savo pobūdį šie raštai negali būti laikomi sprendimais viešojo administravimo srityje, kadangi šiuo atveju nėra kilęs ginčas dėl teisės, atitinkamai skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad termino paduoti skundą teismui nepraleido, kadangi 2018 m. lapkričio 12 d. raštą skundė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kuris atsakė 2019 m. vasario 7 d. raštu. Nesutikdamas su juo, pareiškėjas skundą padavė Komisijai, kuri 2019 m. kovo 8 d. sprendimu atsisakė priimti skundą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (tarp jų, įskaitant) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tuo atveju, kai administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniškai įteiktas asmeniui arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS39-421/2008; 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiami raštai priimti atitinkamai 2018 m. lapkričio 12 d. ir 2019 m. vasario 7 d. Komisijos sprendimas yra priimtas 2019 m. kovo 8 d., jo pareiškėjas šioje byloje neginčijo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad netgi įvertinus, jog, pareiškėjo teigimu, raštų apskundimo procedūra buvo tęstinė, Komisijos 2019 m. kovo 8 d. sprendimo šioje byloje pareiškėjas neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas akivaizdžiai praleido terminą skundui dėl atsakovo 2018 m. lapkričio 12 d. ir 2019 m. vasario 7 d. raštų paduoti. Taigi pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad jis nepraleido termino paduoti skundą teismui nepagrįsti ir atmestini.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymi, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis: svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis minėtos normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012; 2019 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-330-624/2019). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013). Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015; 2019 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-330-624/2019).

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodė, kad terminą praleido dėl to, jog su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri atsisakė priimti skundą. Jokių kitų termino praleidimo priežasčių nenurodė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, apribojusiomis jo galimybes per teisės aktuose nustatytą terminą kreiptis į teismą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas yra valstybinė institucija, kurią atstovauja profesionalūs teisininkai, todėl jai keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas pasirinko galbūt netinkamą savo hipotetiškai pažeistų teisių gynimo būdą, kreipdamasis su skundu į Komisiją, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija, nekartodama skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl paties pasirinkto elgesio modelio, galbūt netinkamai pasirinkto teisių gynimo būdo, o pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad terminas praleistas nežymiai (9 dienos), institucija veikė aktyviai skųsdama raštus Komisijai, termino paduoti skundą teismui praleidimo priežastis lėmė, pareiškėjo teigimu, nepagrįstas Komisijos atsisakymas priimti nagrinėti skundą, taip pat, kad Tarnyba gina viešąjį interesą, susijusį su teisėtu ginčo teritorijos naudojimu, t. y., ar nuomojamame žemės sklype yra teisėtai planuojama statyti daugiabutį, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo praleistą skundo padavimo terminą atnaujinti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su Komisijos 2019 m. kovo 8 d. sprendimu, nagrinėjamu atveju nevertinami, kadangi šioje byloje pareiškėjas minėto sprendimo neskundė. Dėl šio sprendimo teismai pasisakys atskirai nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius bent vieną iš atsisakymo priimti skundą pagrindų, nustatytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje, skundą teismo pirmininko ar teisėjo motyvuota nutartimi atsisakoma priimti. Nagrinėjamu atveju nustačius skundo atsisakymo priimti pagrindą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, t. y., kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo teismui terminą ir šis terminas neatnaujinamas, kitų atsisakymo priimti skundą pagrindų nagrinėjimas tampa iš esmės neaktualus. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina kitų pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų argumentų, susijusių su skundžiamų raštų sukeliamomis pasekmėmis bei jų atitikimu administracinių sprendimų kriterijams.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius