6580440d-e729-4cdd-9995-49573a20e699 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1148-431/2012                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09777-2010-9                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir JÅ«ratės Varanauskaitės,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Trikampis žiedas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R.D. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Trikampis žiedas“ dėl darbo užmokesčio dalies ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo, n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas R.D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo neteisėtai iÅ¡skaičiuotÄ 500 Lt atlyginimo dalį, bei priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , skaičiuojant nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir nuo darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad 2009-09-24 atleidžiant jį iÅ¡ darbo neteisėtai buvo iÅ¡skaičiuoti 500 litų.

PaaiÅ¡kino, kad atsakovas jį atleido iÅ¡ darbo 2009-09-24 už darbo drausmės pažeidimÄ , o po valandos tÄ pačiÄ dienÄ atsakovas priėmė jį į darbÄ saugoti kitÄ objektÄ ir mokant mažesnį darbo užmokestį. Be to, yra dvi atskiros darbo sutartys, todėl turi bÅ«ti paskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2009-09-24, neatsižvelgiant į antrÄ sudarytÄ darbo sutartį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino.Teismas priteisė iÅ¡ UAB „Trikampis žiedas“ R.D. naudai 500 litų neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, bei 500 litų neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį už kiekvienÄ mėnesį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos -2009 rugsėjo 24 dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo.Teismas nustatė, kad darbdavį su kitu asmeniu UAB “Vilniaus energija” siejo civilinė sutartis, kurios vykdymas buvo užtikrintas bauda.

Bauda yra viena iÅ¡ netesybų formų. Netesybos yra mokamos už sutarties nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ . Tai gali pasireikÅ¡ti sutarties nuostatos pažeidimu. Sutartyje buvo numatyta, kad už ieÅ¡kovo neblaivių darbuotojų pasirodymÄ ir kitų sutarties sÄ lygų pažeidimÄ saugomo objekto teritorijoje yra mokama bauda. Kadangi įsipareigojimas buvo pažeistas, tai bauda buvo sumokėta. Darbuotojo pasirodymas neblaivaus darbe yra darbo drausmės pažeidimas, už kurį taikoma drausminė atsakomybė (DK 236 straipsnis).

Už darbo drausmės pažeidimÄ gali bÅ«ti skiriamos įstatymo numatytos drausminės nuobaudos, bet baudos skyrimo Darbo kodekse nenumatyta (DK 237 straipsnis). DK 253 straipsnio 3 punkte numatytas atvejis dėl darbuotojo kaltės darbdavio turėtos iÅ¡mokos, pasireiÅ¡kusios bauda, atlyginimas darbuotojo materialinės atsakomybės tvarka suprantamas kaip vieÅ¡osios teisės aktų numatytos baudos atlyginimas. Teismo teigimu, DK 253 straipsnio 3 punkte numatyta bauda, kuriÄ pagal civilinę sutartį turi mokėti darbdavys, nesietina su darbdavio ir darbuotojo darbo sutarties vykdymu.

Teismas konstatavo, jog byloje nenustatytas nė vienas darbuotojo materialinės atsakomybės atvejis, todėl argumentai, kad pažeistos teisės normos, reglamentuojančios atlygintinos žalos dydį ir kitus materialinės atsakomybės taikymo pagrindus ir aplinkybes, Å¡ioje byloje nėra reikÅ¡mingi. Bauda, kuriÄ pagal civilinę sutartį turi mokėti darbdavys, nesietina su darbdavio ir darbuotojo darbo sutarties vykdymu. Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir LR DK 237 str., ieÅ¡kovui priteisė 500 litų, nes piniginė bauda įstatymo leidėjo nėra numatyta kaip drausminė nuobauda, o atsakovui atsiradusi žala kyla iÅ¡ civilinių teisinių santykių, o ne iÅ¡ ieÅ¡kovo darbinės veiklos.

Teismas pažymėjo, jog atsakovas baudos sumokėjimÄ , numatytÄ atsakovo ir UAB “Vilniaus energija” sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose, nesivadovaudamas LR DK 246 str., perkėlė ieÅ¡kovui, dirbančiam pamainos virÅ¡ininku, esančiam su atsakovu darbiniuose santykiuose. Tokie atsakovo veiksmai neteisėti, todėl teismas ieÅ¡kinį tenkino. Teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti vidutinį darbo užmokestį pagal LR DK 141 str. 3 d., tenkino. Teismas pagal Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir pateiktas darbo sutartis nustatė, kad ieÅ¡kovas tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo atleistas iÅ¡ darbo už darbo drausmės pažeidimus, buvo iÅ¡ naujo priimtas į darbÄ kitoms pareigoms ir mažesniu darbo užmokesčiu.

Realiai darbuotojas ir darbdavys susitarė dėl darbuotojo priėmimo į kitÄ darbÄ kitomis darbo sÄ lygomis – pasikeitė pareigos, darbo funkcijos, darbo vieta, apmokėjimas. Tai reiÅ¡kia, kad darbo teisiniai santykiai tarp Å¡alių pasikeitė kitomis ieÅ¡kovo darbo sÄ lygomis. Teismas taip pat nustatė, kad 500 litų iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡skaičiuoti neteisėtai, nesilaikant LR Darbo kodekso normų reikalavimų. Atsakovas (darbdavys) nesilaikė nurodytų įstatymo nuostatų, atleidimo dienÄ neteisėtai iÅ¡skaičiavo iÅ¡ ieÅ¡kovo 500 litų.

DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visÄ uždelsimo laikÄ . Taigi, jei yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė įstatyme jam nustatytÄ pareigÄ ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat kai dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visÄ uždelsimo laikÄ . Teismas pažymėjo, kad darbdavio pareiga iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.

DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigÄ laiku atsiskaityti. Teismas, vadovaudamasis LR DK 141 str. 3 d., priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo nuo 2009-09-24 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo 500 litų už kiekvienÄ mėnesį iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB “Trikampis žiedas” praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-03 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:    1) teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pabrėžta aplinkybė, kurios įrodinėti nereikia, kad atsakovo darbuotojai saugojo ypatingÄ objektÄ UAB “Vilniaus energija”, t.y. vykdydami darbines pareigas kartu vykdė vieÅ¡osios teisės aktų reikalavimus, keliamus tokio objekto apsaugai.

Apelianto nuomone, DK 253 str. 3 d. neiÅ¡skiria kokios teisės aktų reikalavimus darbuotojui pažeidus jis privalo pilnai atlyginti darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ â€“ baudas ar kompensacijas, kurias darbdavys tyrėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. Be to, ATPK 99 (2) numato administracinę atsakomybę už energetinių objektų saugos taisyklių pažeidimus. Teigia, kad ieÅ¡kovas pas atsakovÄ dirbo objekto – UAB „Vilniaus energija“ pamainos virÅ¡ininku ir viena jo pagrindinių funkcijų buvo užtikrini, kad valstybinės svarbos energetinis objektas bÅ«tų tinkamai saugomas.

Apelianto nuomone, ieÅ¡kovas savo kaltais veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ teisę - valstybinės svarbos energetinio objekto teisę į saugumÄ ;2) teismas nustatęs, jog ieÅ¡kovo reikalavimo dalykas yra dėl neteisėto 500 Lt iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ atlyginimo savo iniciatyva, keičia reikalavimo dalykÄ ir priima prieÅ¡ingÄ sprendimÄ , kad su atleidžiamu darbuotoju nepilnai atsiskaityta jo atleidimo dienÄ ;3) teismas taip pat neteisingai tapatina dvi skirtingas sampratas laiko atžvilgiu – iÅ¡skaitÄ iÅ¡ darbo užmokesčio UAB „Trikampis žiedas“ darbuotojui esant darbo santykiams ir galiojant darbo sutarčiai, ir iÅ¡skaitų draudimÄ darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ iÅ¡ jam priskaičiuotos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas R.D. praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paremtas LAT praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

LAT aiÅ¡kinamÄ DK 253 str. 3 d. normÄ sieja tik su vieÅ¡ojo pobÅ«džio baudomis ir kompensacinėmis iÅ¡mokomis, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojų kaltės ir Å¡i teisės norma neapima pagal privataus pobÅ«džio darbdavio sutartis iÅ¡mokėtas tretiesiems asmenims baudas. Nurodo, jog atsakovas ir tretysis asmuo yra privatÅ«s subjektai, sudarę civilinę sutartį objekto apsaugos. Dėl DK 141 str. taikymo nurodo, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ be kita ko praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , skaičiuojant nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Todėl toks teismo sprendimas nelaikytinas išėjimu už ieÅ¡kinio ribų. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009-09-24 ieÅ¡kovas buvo priimtas į UAB „Trikampis žiedas“ įmonę, apsaugos darbuotojo pareigas (b.l. 4). 2008-05-10 atsakovas su trečiuoju asmeniu UAB „Vilniaus energija“ sudarė paslaugų sutartį Nr. 1034 dėl UAB „Vilniaus energija“ apsaugos.

Å ios sutarties 6.7 p. atsakovas įsipareigojo užtikrinti, kad jo darbuotojai UAB „Vilniaus energija“ objektuose bÅ«tų blaivÅ«s, o 6.6 p. įsipareigojo užtikrinti, kad atsakovo darbuotojai, vykdydami savo pareigas, vilkėtų tarnybines uniformas, nemiegotų, neturėtų televizorių, radijo imtuvų, magnetofonų, kompiuterių, nesinaudotų jais, neatlikinėtų darbų, nesusijusių su tiesioginių pareigų vykdymu, nepaliktų saugomo posto be saugos darbuotojo. Pagal Å¡iÄ sutartį atsakovas įsipareigojo už kiekvienÄ sutartyje nustatytų įsipareigojimų pažeidimÄ mokėti trečiajam asmeniui po 1000 Lt baudÄ . 2009-09-21 įmonės Generalinis direktorius priėmė įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo.

IÅ¡ 2009-09-21 įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo matyti, kad ieÅ¡kovui drausminė nuobaudas papeikimas buvo skirta už paÅ¡alinių daiktų įneÅ¡imÄ ir buvimÄ saugos objekte, atleidimas iÅ¡ darbo skirtas už neblaivaus darbuotojo pasirodymÄ darbe, o 500 Lt iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo užmokesčio vadovaujantis UAB „Vilniaus energija“ pretenzija dėl paslaugų sutarties Nr. 1034 sÄ lygų nevykdymo. (b.l.23,24). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Darbo kodekse yra įtvirtinti darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai (DK 253 straipsnis), kurie formuluojami kiekvienu atveju konkrečiai apibrėžiant materialinės žalos padarymo aplinkybes.

Jie siejami su turto netekimu, sužalojimu, sugadinimu, sunaikinimu, pereikvojimu, su turėtomis iÅ¡laidomis ar kitokiu žalos padarymo bÅ«du – dėl netinkamo darbo pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo. Vienas iÅ¡ darbdavio turėtų iÅ¡laidų atvejų yra numatytas DK 253 straipsnio 3 punkte, kurio aiÅ¡kinimo klausimas keliamas Å¡ioje byloje,– dėl darbuotojo kaltės darbdavio privalėta sumokėti bauda.Byloje nustatyta, kad atsakovÄ (darbdavį) su kitu asmeniu siejo civilinė sutartis, kurios vykdymas buvo užtikrintas bauda.

Bauda yra viena iÅ¡ netesybų formų. Netesybos yra mokamos už sutarties nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ . Tai gali pasireikÅ¡ti sutarties nuostatos pažeidimu. Sutartyje buvo numatyta, kad už kiekvienÄ Sutarties 6.6 punkte numatytų įsipareigojimų nustatytÄ pažeidimÄ ir ieÅ¡kovo neblaivių darbuotojų pasirodymÄ atsakovas mokÄ trečiajam asmeniui 1000 Lt baudÄ , kuriÄ tretysis asmuo iÅ¡skaičiuoja iÅ¡ mokamos už paslaugas sumos ne ginčo tvarka. Kadangi įsipareigojimas buvo pažeistas, tai bauda buvo sumokėta.

Teismas konstatuoja, jog regresinis reikalavimas darbuotojui gali bÅ«ti pareikÅ¡tas, jeigu yra nustatomas bent vienas darbuotojo materialinės atsakomybės už žalÄ atvejis pagal DK 253 straipsnį. Darbo santykiuose materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam Å¡io santykio subjektui, neatlikdamas savo pareigų arba jas netinkamai atlikdamas. DK 253 straipsnyje yra įtvirtinti darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai, kurie formuluojami kiekvienu atveju konkrečiai apibrėžiant materialinės žalos padarymo aplinkybes.

Jie siejami su turto netekimu, sužalojimu, sugadinimu, sunaikinimu, pereikvojimu, su turėtomis iÅ¡laidomis ar kitokiu žalos padarymo bÅ«du – dėl netinkamo darbo pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo. PaÅ¡alinių daiktų įneÅ¡imas ir buvimas saugos objekte nėra veiksmas, kuris savaime sukelia materialinę žalÄ . Už darbo drausmės pažeidimÄ gali bÅ«ti skiriamos įstatymo numatytos drausminės nuobaudos, bet baudos skyrimo Darbo kodekse nenumatyta (DK 237 straipsnis). Pagal DK 253 str. 3 p. darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalÄ , atsiradusiÄ baudų ir kompensacinių iÅ¡mokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. DK 253 straipsnio 3 punkte numatytas atvejis dėl darbuotojo kaltės darbdavio turėtos iÅ¡mokos, pasireiÅ¡kusios bauda, atlyginimas darbuotojo materialinės atsakomybės tvarka suprantamas kaip vieÅ¡osios teisės aktų numatytos baudos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Laugina“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

V. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, bylos Nr. 3K-3-138/2005). Taigi ši teisės norma neapima pagal civilinio pobūdžio darbdavio sutartis išmokėtas tretiesiems asmenims baudas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju darbdaviui UAB „Trikampis žiedas“ trečiojo asmens paskirta bauda nėra viešosios teisės aktų nustatyta bauda. Atsakovas ir tretysis asmuo, būdami privatūs ūkio subjektai sudarė civilinę sutartį dėl objekto UAB „Vilniaus energija“ apsaugos.

Ta aplinkybė, jog UAB „Vilniaus energija“ pagrindinė veikla yra Å¡ilumos ir elektros energijos gamyba, Å¡ilumos energijos paskirstymas bei pardavimas vartotojams, bei elektros energijos tiekimas į perdavimo ir skirstomuosius elektros tinklus, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeista vieÅ¡oji teisė, t.y. valstybinės svarbos energetinio objekto teisė į saugumÄ . Pažymėtina, jog sutarties privatinių santykių pobÅ«džio neneigia ir pats apeliantas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad nesant civilinės sutarties su UAB „Vilniaus energija“, nebÅ«tų ir darbo sutarties, t.y. darbo sutartis kildinama iÅ¡ civilinės sutarties.

Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog bauda, kuriÄ pagal civilinę sutartį turi mokėti darbdavys, nesietina su darbdavio ir darbuotojo darbo sutarties vykdymu. Kitaip tariant, atsakovui atsiradusi žala kyla iÅ¡ civilinių santykių, o ne iÅ¡ ieÅ¡kovo darbinės veiklos. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė iÅ¡skaičiuotÄ 500 Lt atlyginimo dalį.Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, jog DK 253 str. 3 d. neiÅ¡skiria kokios teisės aktų reikalavimus darbuotojui pažeidus jis privalo pilnai atlyginti darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ â€“ baudas ar kompensacijas, kurias darbdavys tyrėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės, bei ieÅ¡kovas savo kaltais veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ teisę - valstybinės svarbos energetinio objekto teisę į saugumÄ , atmestini kaip nepagrįsti.Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nustatęs, jog ieÅ¡kovo reikalavimo dalykas yra dėl neteisėto 500 Lt iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ atlyginimo, savo iniciatyva keičia reikalavimo dalykÄ ir priima prieÅ¡ingÄ sprendimÄ , kad su atleidžiamu darbuotoju nepilnai atsiskaityta jo atleidimo dienÄ .

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su Å¡iuo skundo argumentu. Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas 2010-05-28 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas ne tik priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui neteisėtai iÅ¡skaičiuotÄ 500 Lt atlyginimo dalį, bet ir priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , skaičiuojant nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Taigi teigti, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK XX skyrius nustato darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. CPK 414 str. 1 d. suteikia teismui teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kurias Å¡alys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti byla, o CPK 417 str. numato, jog byloje pagal darbuotojo ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus.Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti.

Nenustačius pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 329, 330 str.), atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        Laima Gerasičkinienė              Antanas Rudzinskas                                                                                                                      JÅ«ratė Varanauskaitė