AS-520-483-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-483/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00933-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 70.1; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. ir atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir A. K., pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija, CMEK) Specializuotos medicininės ekspertizės 2012 m. kovo 19 d. sprendimą pripažinti A. K. netinkamu vidaus tarnybai pagal vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado (toliau – ir Sąvadas) nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II–III skiltis ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – pripažinti pareiškėją tinkamu vidaus tarnybai, arba įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti tyrimą dėl jo tinkamumo vidaus tarnybai.

Pareiškėjas teigė, kad skundžiamas sprendimas yra formalus, nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, jog Komisija turėjo vadovautis vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinto Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 25, 27, 32.3 punktų nuostatomis, tačiau Komisija priėmė sprendimą ir pareiškėjui konstatavo diagnozę G43.3, remdamasi VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro Nervų ligų skyriaus 2005 m. gegužės 16 d. epikrize, kurioje pareiškėjui buvo nustatyta migrena be auros, komplikuota. Teigė, kad nustatyta diagnozė nebuvo patvirtinta jokiais laboratoriniais arba instrumentiniais tyrimais. Pažymėjo, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro Nervų ligų skyriaus gydytojų konsiliumas 2012 m. kovo 29 d. išvadoje diagnozavo migreną be auros bei nustatė, kad jis yra sveikas ir gydymo nereikia. Nurodė, kad diagnozė G93.2 epikrizėje nebuvo diagnozuota, o buvo nurodyta tik kompiuterinės tomografijos aprašyme, todėl Komisija neturėjo teisės jos diagnozuoti. Pareiškėjo vertinimu, jei būtų tinkamai ištirta pareiškėjui 2005 metais nustatyta diagnozė G43.3 ir būtų konstatuota, kad jis šia liga neserga, tai būtų buvęs pripažintas tinkamu vidaus tarnybai.

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atstovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Komisija priėmė sprendimą individualiai įvertindama pareiškėjo sveikatos būklę ir nustatytas diagnozes. Pažymėjo, jog Komisijos sprendimo pagrindimas yra sudėtinė specializuotosios medicininės ekspertizės akto (toliau – ir SMEA) dalis. Teigė, jog Komisija, įvertinusi objektyvios apžiūros duomenis, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro ištyrimo duomenis, profesoriaus V. B. ir profesorės R. P. nuomones, galvos smegenų kompiuterinę tomografiją, pagrįstai taikė Sąvado nuostatas ir priėmė ekspertinį sprendimą – pareiškėjas netinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II-III skiltis. Nurodė, jog Komisijos ekspertinis sprendimas priimtas tausojant pareiškėjo sveikatą, siekiant išvengti nepagrįsto rizikos, žalos sukėlimo ir palankus tolesnei pareiškėjo gyvenimo kokybei, nes profesinės rizikos veiksniai gali išprovokuoti pareiškėjui nustatytos ligos ir sveikatos problemos progresavimą. Pažymėjo, kad po Komisijos priimto sprendimo nepaneigta pareiškėjui 2005 metais diagnozuota migrena. Teigė, kad Komisija nepažeidė Aprašo 25 punkto ir 28 punkto nuostatų (atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas klaidingai nurodė 27 punktą), nes nebuvo būtinos specialistų konsultacijos, laboratoriniai ir funkcinės diagnostikos tyrimai, kadangi pareiškėjas 2005 metais išsamiai buvo ištirtas III lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos stacionare. Nurodė, kad Komisija nepažeidė Aprašo 32.3 punkto, nes jis nustato, kad tiriamąjį gali siųsti tyrimui, tačiau, jei yra pakankamas pagrindas priimti ekspertinį sprendimą ir jei tiriamajam nustatyta diagnozė nekelia abejonių, jis nesiunčiamas tyrimams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartimi bylą nutraukė.

Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas, Vidaus tarnybos statutas) 6 straipsnio, 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Komisijos ekspertinius sprendimus dėl tinkamumo ar netinkamumo vidaus ir kitai statutinei tarnybai vertino kaip tarpinius vientisos administracinės procedūros dokumentus. Nustatė, kad Komisijos ekspertinis sprendimas pareiškėjui nesukelia neigiamų pasekmių ir jo priėmimo į tarnybą aspektu nėra galutinis sprendimas, kuriuo išsprendžiamas pareiškėjo priėmimo į tarnybą klausimas. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl jam nustatytos diagnozės ar atliktų tyrimų. Pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad, gavęs Komisijos ekspertinį sprendimą, kreipėsi į siuntimą išdavusią instituciją – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT), kuri dėl pareiškėjo būtų priėmusi galutinį, t. y. pareiškėjui teisines pasekmes sukėlusį, sprendimą. Darė išvadą, kad skundžiamas Komisijos 2012 m. kovo 19 d. ekspertinis sprendimas „netinkamas tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklei reikalavimų II-III skiltis“ nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, jis negali būti ginčijamas teisme, todėl administracinę bylą nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme.

III. Pareiškėjas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde išdėstyti šie pagrindiniai argumentai:

1) Teismas privalėjo vadovautis Aprašo 79 punktu, kuris imperatyviai nusako, kad CMEK sprendimai gali būti skundžiami teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

2) Teismas nepagrįstai vadovavosi LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-69/2011. Mano, kad LVAT 2011 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 ir nagrinėjamoje administracinėje byloje tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės yra skirtingos. Negalima teigti, kad visais atvejais CMEK priimtas sprendimas sukuria (nesukuria) vienodas teisines pasekmes ir todėl LVAT 2011 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 suformuluota praktika yra taikytina visais atvejais, kai norima skųsti CMEK sprendimą. Nurodo, kad LVAT nutartyje pasisakoma dėl asmens, kuris jau yra vidaus tarnybos pareigūnas, kuris vykdydamas tarnybines pareigas susižalojo galvą. Teigia, jog vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir asmenys, pretenduojantis į vidaus tarnybą, turi visiškai skirtingus teisinius statusus, ir dėl to jiems yra taikomos visiškai skirtingos administracinės procedūros. Taip pat pažymi, jog atlikdama specializuotąją medicininę ekspertizę dėl asmens pretenduojančio į vidaus tarnybą CMEK vadovaujasi visiškai kitu teisės aktu, reglamentuojančiu specializuotosios medicininės ekspertizės atlikimą, negu tuo atveju, kai yra nustatomas vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatos sutrikdymo laipsnis, dėl to atitinkamai skiriasi ir visa administracinė procedūra abiem atvejais, kaip ir CMEK ekspertinio sprendimo reikšmė joje.

3) LVAT 2009 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-426/2009 dėl CMEK aktų atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatoms nurodė, kad CMEK veiklą reglamentuojantys teisės aktai, siejant juos su Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, vertintini, kaip įstatymus įgyvendinantys teisės aktai, kuriais įgyvendinami Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies reikalavimai. Teigia, kad CMEK priimti administraciniai aktai, kurie atitinka paminėtų teisės aktų reikalavimus, nustatytus šių administracinių aktų formai, jų struktūrai, ir pan., kartu laikytini atitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį.

4) CMEK sprendimas šioje procedūroje yra lemiamas tuo atveju, kai asmuo, pretenduojantis į vidaus tarnybą, yra pripažįstamas netinkamu, kadangi remiantis Vidaus tarnybos statuto 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu yra draudžiama priimti į vidaus tarnybą asmenį esant CMEK išvadai, kad asmuo netinkamas vidaus tarnybai dėl sveikatos. Pažymi, kad neigiamos CMEK išvados dėl tiriamojo sveikatos būklės užkerta kelią realizuoti asmens teisę pretenduoti į valstybės tarnybą, todėl, atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai nenumato pareigos viešojo administravimo subjektams priimti tolesnį (papildomą) sprendimą (administracinį aktą) dėl atsisakymo priimti į vidaus tarnybą, ši išvada laikytina teisines pasekmes sukeliančiu, t. y. paneigiančiu asmens teisę pretenduoti į valstybės tarnybą, administraciniu aktu, kuris gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka ir nagrinėjamas administracinių teismų pagal ABTĮ įtvirtintas taisykles (LVAT 2009 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje A143-67/2009).

5) CMEK sprendimas tiriamajam sukelia ir kitas teisines pasekmes, kadangi remiantis Aprašu CMEK atlikdama bet kokią kitą specializuotąją medicininę ekspertizę privalomai vadovaujasi ankstesnės specializuotosios medicininės ekspertizės išvadomis, o Aprašo 75 punktas netgi įsakmiai nurodo, kad, jeigu atlikusi ekspertizę CMEK nustato, kad tiriamasis negali eiti pareigų pagal tam tikrą Sąvado skiltį, tai šis ekspertinis sprendimas negali būti keičiamas pakartotinių ekspertizių metu, išskyrus atvejus, kai buvo atliktos medicininės manipuliacijos, įrodančios sveikatos pagerėjimą arba kai buvo pateikti papildomi sveikatos būklės pagerėjimą arba pablogėjimą įrodantys medicininiai dokumentai.

6) Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatų analizė suponuoja, ne tik tai, kad asmeniui įstatymu privalo būti suteikta teisė apskųsti teismui bet kokį jo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimą, kartu ir bet kokį administracinį teisės aktą, kuris pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus, bet ir tai, kad atsakovu šioje byloje būtų būtent asmuo ar viešojo administravimo subjektas, kurio veiksmas (neveikimas) ar priimtas teisės aktas lėmė asmens teisių arba įstatymo saugomų interesų pažeidimą. Pareiškėjas teigia, jog teismas ne tik paneigė jo teisę skųsti jo teises ir įstatymo saugomus interesus pažeidusį administracinį teisės aktą, bet ir nurodė pareiškėjui inicijuoti jokiame norminiame teisės akte nenurodytą administracinę procedūrą ir neteisėtomis priemonėmis kreiptis į siuntimą išdavusią įstaigą dėl įdarbinimo, iš anksto žinant, kad toks kreipimasis prieštarauja galiojančioms teisės normoms ir nebus patenkintas.

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atstovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde išdėstyti šie pagrindiniai argumentai:

1) Teismas priimdamas nutartį nutraukti šią administracinę bylą neteisingai taikė LVAT suformuotą praktiką. Savo nuomonę teismas grindė LVAT 2011 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, tačiau šioje nutartyje kalbama tik apie CMEK priimtus ekspertinius sprendimus dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, tuo tarpu nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas buvo susijęs su CMEK ekspertiniu sprendimu dėl pareiškėjo A. K. (kaip naujo priimamojo) netinkamumo vidaus tarnybai.

2) Pagal Aprašo 79 punktą „CMEK ekspertiniai sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85- 2566) nustatyta tvarka”. Pagal LVAT suformuotą praktiką CMEK ekspertiniai sprendimai dėl tinkamumo ar netinkamumo vidaus ir kitai statutinei tarnybai yra individualūs administraciniai teisės aktai (2009 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-461/2009, 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1026/2009, 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1356/2010, 2011 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2215/2011; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1373/2012), kurie turi būti skundžiami tiesiogiai teismui, ir jokio kito individualaus administracinio teisės akto vidaus reikalų ar kita statutinė įstaiga neprivalo priimti, ir tik pagal LVAT minėtą praktiką CMEK ekspertiniai sprendimai dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo yra vieni iš vientisos (vienos) administracinės procedūros (kurios tikslas yra atsakyti į klausimą, ar pareigūnui turi būti išmokėta kompensacija (o jei taip – tai kokio dydžio) metu surašomų tarpinių dokumentų, t. y. iš esmės yra tarpiniai vientisos administracinės procedūros administracinio pobūdžio dokumentai (2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Teismo nuoroda į LVAT 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-775/2011 neužkerta kelio LVAT dar kartą pasisakyti atsakovo keliamu klausimu ir priimti kitą sprendimą, palaikant atsakovo šiame atskirajame skunde išsakytą nuomonę ir patenkinus šį atsakovo atskirąjį skundą. Atsakovas mano, kad teismas turėjo išnagrinėti šią administracinę bylą iš esmės ir priimti atitinkamą sprendimą.

3) Pagal Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnį asmuo, pretenduojantis į vidaus tarnybą, turi atitikti 6 straipsnio nustatytus reikalavimus, nes pagal Statuto 11 straipsnio (kuris reglamentuoja priėmimo į vidaus tarnybą apribojimus) 1 dalies 1 punktą – priimti į vidaus tarnybą draudžiama esant CMEK išvadai, kad asmuo netinkamas vidaus tarnybai dėl sveikatos. Pažymi, kad asmeniui, pretenduojančiam į vidaus tarnybą, ir neatitinkančiam šių reikalavimų, vidaus reikalų statutinė įtaiga nepriima jokio galutinio sprendimo tokio asmens nepriimti į vidaus tarnybą. Teigia, jog nėra nei tokios praktikos, nei teisės akto, kuris imperatyviai reglamentuotų tokio galutinio sprendimo priėmimą.

4) Atsakovas nesutinka su teismo pateikta nuomone, jog pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad gavęs CMEK ekspertinį sprendimą, kreipėsi į siuntimą išdavusią instituciją – FNTT, kuri dėl jo būtų priėmusi galutinį, t. y. pareiškėjui teisines pasekmes sukėlusį sprendimą. Atsakovui neaišku, kokiu pagrindu ir vadovaujantis kokiais teisės aktais tai turėjo įvykdyti FNNT, koks turi būti galutinis sprendimas, jei pareiškėjas nėra FNTT pareigūnas ir nepriklauso FNTT žiniai.

5) Pažymėtina, kad jeigu laikytis teismo nuomonės, kad visais atvejais CMEK ekspertinis sprendimas nesukelia teisinių pasekmių, nėra individualus administracinis teisės aktas, tai riboja asmenų, pretenduojančių į vidaus ar kitą statutinę tarnybą, bei pareigūnų teisę kreiptis gynybos į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama šių subjektų teisė.

6) Šiuo metu LVAT yra nagrinėjama administracinė byla Nr. A492-1993/2012, kurioje ne tik CMEK, kaip atsakovas, savo apeliaciniame skunde pateikė analogišką nuomonę, bet ir statutinė įstaiga – Šiaulių tardymo izoliatorius, taip pat atsakovas, – savo apeliaciniame skunde taip pat pateikė visiškai su šiuo atskiruoju skundu ir su nurodytoje byloje CMEK pateikta nuomone sutampančią poziciją.

Pareiškėjas A. K. atsiliepimu į atsakovo Komisijos atskirąjį skundą prašo tenkinti jo ir atsakovo atskiruosius skundus bei panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime nurodo, jog su atsakovo pateiktu atskiruoju skundu visiškai sutinka ir mano, kad jis yra tenkintinas. Pažymi, jog palaiko atsakovo atskirajame skunde išdėstytus motyvus, kadangi savo 2012 m. birželio 7 d. atskirajame skunde išsamiai išdėstė iš esmės tapačius argumentus.

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atstovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atsiliepimu į pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą prašo tenkinti atsakovo ir pareiškėjo atskiruosius skundus bei panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime nurodo, kad atsakovo ir pareiškėjo A. K. atskiruosiuose skunduose pateikti analogiški argumentai dėl nesutikimo su teismo nutartimi, kuria nutraukta administracinė byla, bei pateikti analogiški prašymai dėl nutarties panaikinimo ir klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirieji skundai netenkintini.

Pareiškėjas A. K. ir atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisija atskiraisiais skundais ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį, kuria teismas nutraukė administracinę bylą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertinio sprendimo teisinė reikšmė pareiškėjo priėmimo į tarnybą aspektu.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. A492-1993/2012, kurioje CMEK, kaip atsakovas, bei Šiaulių tardymo izoliatorius, taip pat atsakovas, savo apeliaciniuose skunduose pateikė visiškai su šiuo atskiruoju skundu sutampančią poziciją. Pažymėtina, jog ši administracinė byla išnagrinėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, galutinė ir neskundžiama.

Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą). Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Būtina vadovautis įtvirtintais bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007, 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Be to, pažymėtina, kad teismai nagrinėdami atitinkamas bylas turi remtis dominuojančia teismų praktika atitinkamu klausimu ir atsižvelgti į kiekvienos situacijos faktines aplinkybes (pvz., LVAT 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek atsakovo nurodytoje administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012, tiek ir nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertinio sprendimo teisinės reikšmės asmens priėmimo į tarnybą aspektu. Abiejose bylose, apskundus teismui CMEK priimtą ekspertinį sprendimą pripažinti asmenį netinkamu tarnybai, pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą (bylos dalį) dėl reikalavimo panaikinti tokį CMEK ekspertinį sprendimą, nustatęs, kad ekspertinis sprendimas pareiškėjui(-ai) nesukelia neigiamų pasekmių ir jo(s) priėmimo į tarnybą aspektu nėra galutinis sprendimas, kuriuo išsprendžiamas pareiškėjo(s) priėmimo į tarnybą klausimas. Atsižvelgusi į tai, jog administracinės bylos Nr. A492-1993/2012 ir nagrinėjamos bylos faktinės bylos aplinkybės labai panašios, bylose kilęs tokio paties pobūdžio ginčas bei sprendžiamas iš esmės tas pats teisės taikymo klausimas, teisėjų kolegija nagrinėdama atskiruosius skundus šioje administracinėje byloje vadovaujasi atsakovo nurodytoje administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012 suformuota LVAT praktika.

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 buvo pašalinti neaiškumai ir abejonės, kilę dėl CMEK ekspertinio sprendimo priskirtinumo individualiems administraciniams aktams bei galimybės būti skundo administracinėje byloje dalyku. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, bei į precedento sukūrimo laiką, teisėjų kolegija pažymi, jog nesivadovauja pareiškėjo ir atsakovo atskiruosiuose skunduose nurodyta ankstesne LVAT praktika (LVAT 2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-426/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-461/2009, 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1026/2009, 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1356/2010).

Taip pat teisėjų kolegija, vadovaudamasi po minėtos LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 dominuojančia LVAT praktika (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-775/2011, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-184/2012, 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012, 2012 m. liepos 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-502/2012, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2882/2012), nesivadovauja ir atsakovo atskirajame skunde įvardytomis LVAT 2011 m. liepos 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-2215/2011 bei 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-1373/2012.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nė vienoje iš atsakovo nurodytų nutarčių (administracinėse bylose Nr. A146-2215/2011 ir Nr. A143-1373/2012) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenurodė, kad visais atvejais CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas baigiamuoju (galutiniu) aktu, kuris visada sukelia suinteresuotiems asmenims materialines teisines pasekmes. Be to, minėtose bylose CMEK ekspertiniai sprendimai buvo priimti siekiant nustatyti tinkamumą tolesnei tarnybai ir nebuvo siejami su priėmimu į tarnybą. Tuo tarpu nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertinio sprendimo teisinė reikšmė pareiškėjo priėmimo į tarnybą aspektu.

Priimdamas 2012 m. birželio 1 d. nutartį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, kurioje plėtojant ir iš dalies keičiant ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (ABTĮ 13 straipsnio 2 dalis) išaiškinta, kad CMEK ekspertinis sprendimas yra tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindas (vada) įstaigos vadovui (kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamąjį (galutinį) viešojo administravimo procedūros (ji šioje nutartyje suskirstyta į du etapus: pirmajame atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūno sveikatos sutrikdymo priežasčių nustatymo; antrajame, jei nustatomas pagrindas siųsti pareigūną į CMEK, atliekamas ekspertinis – medicininis tyrimas dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo) aktą – sprendimą dėl kompensacijos pareigūnui susižeidus ar žuvus ryšium su tarnyba išmokėjimo ar atsisakymo ją mokėti. Išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje išaiškino, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi jis yra tik vienas iš vientisos (vienos) administracinės procedūros, kurios tikslas yra nustatyti, ar yra pagrindas pareigūnui išmokėti kompensaciją (o jei taip – tai kokio dydžio), metu surašomų tarpinių dokumentų. Konkrečias teisines pasekmes dėl kompensacijos išmokėjimo (atsisakymo išmokėti) pareiškėjui gali sukelti tik įstaigos vadovo ar kito įgalioto asmens sprendimas šiuo klausimu.

Apeliantų teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nagrinėta situacija nebuvo panaši į pareiškėjo, o nagrinėjamu atveju CMEK ekspertinis vertinimas yra individualus administracinis aktas, nes neigiamos CMEK išvados dėl tiriamojo sveikatos būklės užkerta kelią realizuoti asmens teisę pretenduoti į valstybės tarnybą, o tai reiškia, kad CMEK ekspertinis sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 yra aktuali nagrinėjamai bylai dėl joje pateiktų išaiškinimų, susijusių su galimybe savarankiškai ginčyti CMEK sprendimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, konstatuoja, kad faktinės aplinkybės šioje byloje nesudaro pagrindo nukrypti nuo formuojamos praktikos CMEK sprendimo teisinės reikšmės asmens priėmimo į tarnybą aspektu.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir dėl tos priežasties, kad tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama, kad viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjektų vidaus administravimas. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1V-160 patvirtintų Lietuvos Respublikos ministerijos Medicinos centro nuostatų 1 punktu, Medicinos centras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinto Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 2 punktu, CMEK – Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro administracijos padalinys, atliekantis specializuotą medicininę ekspertizę. Aptartas teisinis reglamentavimas pagrindžia aplinkybę, kad CMEK paslaugos nėra administracinės kilmės, tai specializuotos medicininės ekspertinės paslaugos, jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kuri įstatymu nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012).

Sprendžiant dėl asmens galimybės ginčyti CMEK priimtus ekspertinius sprendimus, pažymėtina, kad dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti sprendžiama administracinėse bylose, kuriose pareiškėjas gina savo teisę, kildinamą viešojo ar vidaus administravimo santykių srityje – t. y. teisę užimti tam tikrą valstybės tarnybą, kitas teises, kylančias valstybės tarnybos santykių pagrindu, teisę studijuoti tam tikrose švietimo įstaigose ir kitas, numatytas įstatymuose. Tokiose bylose CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas viena iš pareiškėjo reikalavimų pagrindą sudarančia aplinkybe – tam tikra asmens sveikatos būkle, reikalinga ginamai teisei įgyti. Teismui įvertinus ekspertinio sprendimo pagrįstumą, o tam tikrais atvejais jį nuginčijus kitais įrodymais, pvz., teismo paskirta ekspertize, realizuojama asmens teisė kvestionuoti CMEK ekspertinius sprendimus teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2882/2012).

Reikalavimai asmenims, pretenduojantiems į tarnybą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, numatyti Vidaus tarnybos statuto 6 ir 11 straipsniuose. Šio statuto 6 straipsnio 4 punkte nustatytas reikalavimas būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje ir kuri atitiktų vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų nustatytus reikalavimus. Reikalavimas šiems asmenims atitikti tinkamumo tarnybai sveikatos būklės reikalavimus yra tik vienas iš visumos juridiškai reikšmingų faktų, kurių pilna sudėtis būtina, siekiant užimti tam tikras statutines pareigas. Be tinkamumo tarnybai sveikatos būklės reikalavimų, asmeniui keliami ir kiti tiek pozityvaus pobūdžio reikalavimai (6 straipsnis – asmeninės savybės, fizinis pasirengimas, išsilavinimas, kt.), tiek nustatomos tam tikros ribojančios sąlygos (11 straipsnis – netinkama sveikatos būklė, neigiamai charakterizuojantys duomenys, galimi pavaldumo santykiai su artimais asmenimis). Tik visas sąlygas atitinkantis asmuo gali būti priimtas į minėtą tarnybą.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012 konstatavo, kad ginant asmens teisę užimti tam tikras pareigas statutinėje tarnyboje CMEK ekspertinis sprendimas gali būti vertinamas kaip vienas iš pareiškėjo reikalavimo (priimti į tarnybą, tęsti priėmimo į tarnybą procedūrą ir pan.) pagrindą sudarančių teisiškai reikšmingų faktų. Taigi net darant prielaidą, kad CMEK ekspertinis sprendimas galėtų būti nuginčijamas pareiškus savarankišką reikalavimą byloje, pareiškėjo teisė tęsti priėmimo į tarnybą procedūrą realiai liktų neapginta, nes tokiu teismo sprendimu negalėtų būti nustatomi kokie nors privalomi vykdyti įpareigojimai tai įstaigai, kurioje pretenduojama užimti tam tikras pareigas. Bylos nagrinėjimas teisme, kai nėra apginama konkreti asmens teisė administracinių santykių srityje, būtų beprasmis. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Taigi galimybė spręsti ginčus teisme vienareikšmiai siejama su subjekto siekiamu tikslu – apginti pažeistą teisę, nagrinėjamu atveju – užimti tam tikras pareigas statutinėje tarnyboje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 buvo analogiškai išaiškinta suinteresuoto asmens teisė ginti savo teises teisme, kai jis nesutinka su CMEK ekspertiniu sprendimu, užkertančiu kelią asmeniui užimti tam tikras pareigas tarnyboje. Šioje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje konstatuota, kad nurodytas teisių gynybos būdas nepaneigia Aprašo 79 punkte numatytos galimybės ginčyti CMEK ekspertinius sprendimus administraciniame teisme. Be to, tokia išvada pakartota ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012).

Pažymėtina, kad Aprašo 5 punkte numatyta, kad ekspertizei tiriamuosius siunčia vidaus reikalų statutinė įstaiga, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Taigi asmuo savarankiškai, neturėdamas tikslo pretenduoti į tam tikras pareigas valstybės tarnyboje, neturėtų galimybės kreiptis į medicinos centrą dėl specializuotos medicininės ekspertizės atlikimo. Statuto 11 straipsnio 3 dalis nustato, kad ginčai, kilę dėl priėmimo į vidaus tarnybą, sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka. Ši nuostata turėtų būti suprantama ne tik kaip suteikianti pareiškėjui teisę ginti savo teises teisme, bet ir nustatanti statutinės įstaigos vadovui pareigą priimti vidaus administravimo individualų sprendimą nepriimti asmens į tarnybą, kai atlikus Statute numatytą procedūrą paaiškėja, kad asmuo neatitinka Statuto 6, 11 straipsniuose numatytų reikalavimų, tame tarpe ir keliamų sveikatos būklei. Taigi šiuo aspektu atsakovų atskirųjų skundų argumentai, kad esant neigiamam CMEK sprendimui priėmimo į tarnybą procedūra, kurią pradeda statutinė įstaiga, savaime nutrūksta, yra nepagrįsti ir atmestini, nes prieštarauja tiek teisiniam reglamentavimui, tiek viešojo administravimo principams – įstatymo viršenybės, „vieno langelio“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas, 8 punktas) (LVAT 2012 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė visas reikšmingas byloje aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei administracinio proceso teisės normas, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuojamas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo ir atsakovo atskirieji skundai juose nurodytais motyvais atmestini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. ir atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė