657f5e3c-4484-4b3e-a9f5-e64313823db7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-1424-431/2016             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09781-2013-0                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.2.3.; (S)                                                                                       2.4.1.4.; 3.2.4.9.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Neringos Å vedienės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų D. G. ir M. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų D.

G. ir M. G. ieÅ¡kinį atsakovei E. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir ankstesnio testamento pripažinimo galiojančiu, tretieji asmenys byloje – Vilniaus miesto pirmojo notaro biuro notarė V. S.-M. ir Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaras A. D..Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė           IeÅ¡kovai prašė pripažinti 2012 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto pirmajame notaro biure sudarytÄ testamentÄ negaliojančiu ir pripažinti galiojančiu 2007 m. birželio 28 d.

Vilniaus 24-ajame notarų biure sudarytÄ testamentÄ . Nurodė, jog atsakovė buvo ieÅ¡kovų tėvo, J. L. G., mirusio (duomenys neskelbtini), sugyventinė. IeÅ¡kovų tėvas 2007 m. birželio 28 d. sudarė testamentÄ , kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ paliko ieÅ¡kovams. Å io testamento turinys ieÅ¡kovams buvo žinomas, kadangi tėvas įteikė ieÅ¡kovams jo kopijas. Nuo 2008 m. pablogėjo ieÅ¡kovų tėvo sveikata, buvo Å¡alintas trombas, iÅ¡tiko smegenų infarktas, 2011 m. atliktas Å¡untavimas, jis sirgo arterine hipertenzija, jį buvo iÅ¡tikęs miokardo infarktas, nustatyta poinfarktinė kardiosklerozė.

Ieškovui svečiuojantis pas gimines 2012 m. rugpjūčio 19 d. staigiai pablogėjo sveikata, jis buvo paguldytas į ligoninę, jam buvo konstatuotas galvos smegenų infarktas. Ligoninėje buvo neramus, nesuprasdavo, kas vyksta, naktimis lipdavo iš lovos, veržėsi ir sakydavo, kad eina namo, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga. Po ligoninės buvo gydytas Abromiškių reabilitacijos centre 2012 m. rugsėjo 10-29 d. Po šio gydymo šiek tiek pagerėjo ieškovų tėvo fizinė būklė, tačiau jam buvo būtina nuolatinė priežiūra, kadangi nelabai orientavosi aplinkoje, pasireikšdavo trumpalaikiai atminties sutrikimai, kurių metu nepažindavo net savo artimųjų.

Po ieÅ¡kovų tėvo mirties paaiÅ¡kėjo, kad 2012 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto 1-ajame notarų biure buvo sudarytas dar vienas testamentas, patvirtintas notarės V. S.-M., kuriuo J.L. G. žemės sklypÄ ir jame esantį sodo pastatÄ paliko atsakovei, visÄ kitÄ turtÄ paliko ieÅ¡kovams. Testamentas sudarytas iÅ¡kart po to, kai J.L. G. buvo parvežtas iÅ¡ AbromiÅ¡kių reabilitacijos centro. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovų tėvo sveikatos bÅ«klę, blogÄ jo orientavimÄ si aplinkoje, trumpalaikius atminties sutrikimus, pasireiÅ¡kusius net artimųjų asmenų neatpažinimu, judėjimo, kalbos sutrikimus, akivaizdu, kad 2012 m. spalio 1 d. testamentas sudarytas asmens, nesuvokiančio savo veiksmų ir jų pasekmių, kadangi tuo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.

IeÅ¡kovų santykiai su tėvu buvo draugiÅ¡ki, ieÅ¡kovai rÅ«pinosi tėvu, dažnai su juo bendravo, bet jis neužsiminė, kad planuoja pakeisti savo valiÄ , nurodytÄ 2007 m. birželio 28 d. testamente. PrieÅ¡ingai, visiems nuolat sakydavo, kad visÄ turtÄ po mirties paliks ieÅ¡kovams, tokia ieÅ¡kovų tėvo pozicija buvo žinoma ir atsakovei. Per 2012 m. Kalėdas J.L. G. yra sakęs, kad žemės sklypÄ ir sodo pastatÄ jis paliks D. G., nes tokia valia buvo ir ieÅ¡kovų motinos, po kurios mirties dalį Å¡io turto paveldėjo ieÅ¡kovų tėvas, nes ieÅ¡kovai atsisakė savo dalies tėvo naudai.

J.L. G. valia palikti žemės sklypÄ ir sodo pastatÄ atsakovei buvo paveikta iÅ¡orinių veiksnių ir jo sveikatos bei psichinės bÅ«klės. Po 2012 m. rugpjūčio 19 d. insulto jam buvo reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, jis pats nesugebėjo pasirÅ«pinti savimi, pasireiÅ¡kė atminties sutrikimai, neatpažindavo žmonių. Nėra aiÅ¡ku, kas ir kaip ieÅ¡kovų tėvÄ 2012 m. spalio 1 d. nuvežė į notarų biurÄ . Abejonių kelia J.L. G. paraÅ¡o autentiÅ¡kumas. IeÅ¡kovų tėvo santykiai su atsakove paskutiniais metais nebuvo itin geri, dažnai konfliktuodavo.

Testamentas, sudarytas 2012 m. spalio 1 d., pripažintinas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, kaip savo veiksmų reikÅ¡mės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris. Iki 2012 m. ieÅ¡kovų tėvas buvo sÄ moningas, visiÅ¡kai suvokė savo veiksmus ir jų esmę, todėl 2007 m. birželio 28 d. sudarytas testamentas turėtų bÅ«ti pripažintas galiojančiu, kadangi testatoriaus bÅ«klė netrukdė jam laisvai iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ .             Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad atsakovės faktinis sutuoktinis J.L. G., sudarydamas 2012 m. spalio 1 d. testamentÄ , galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. J.L. G. 2012 m. rugpjūčio 19 d. iÅ¡tiko insultas. Bet po gydymo jo bÅ«klė pagerėjo, iÅ¡raÅ¡ant iÅ¡ ligoninės jis buvo visiÅ¡kai sÄ moningas, sutrikę buvo tik jo fiziniai gebėjimai, judesių koordinacija. AbromiÅ¡kių reabilitacijos ligoninėje J.L. G. buvo gydomas nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. rugsėjo 29 d., iÅ¡ Å¡ios ligoninės iÅ¡raÅ¡ant jis buvo pilnai orientuotas, pagerėjo jo fiziniai gebėjimai, judesių koordinacija.

BÅ«damas reabilitacijos ligoninėje J.L. G. pasakė atsakovei, jog nori pakeisti savo anksčiau sudarytÄ testamentÄ , kurį buvo sudaręs tik sÅ«nų naudai, nurodė, kad nori, jog atsakovei po jo mirties liktų jo ir atsakovės sukurti namai sodų bendrijoje, kur atsakovė galėtų toliau gyventi. IeÅ¡kovų tėvui praÅ¡ant, iÅ¡ karto po to, kai jis grįžo iÅ¡ reabilitacijos ligoninės, atsakovė padėjo jam nuvykti į notarų biurÄ , kur jis sudarė testamentÄ . IeÅ¡kovų tėvo valios, sudarant testamentÄ , atsakovė neįtakojo.

Sudarydamas testamentÄ jis buvo visiÅ¡kai sÄ moningas, adekvatus, galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, tai patvirtina medicininiai dokumentai. J.L. G. puikiÄ protinę bÅ«klę po 2012 m. rugpjūčio 19 d. patirto insulto patvirtina tai, jog jis 2013 m. sausio 20 d. anÅ«ko gimtadienyje žaidė Å¡achmatais, vasario mėnesį turėjo vykti į anÅ«ko mokykloje rengiamÄ Å¡eimų Å¡achmatų Å¡ventę, kur jis nebenuvyko dėl pasikartojusio insulto ir staigios mirties. Po 2012 m. rugpjūčio 19 d. iÅ¡tikusio insulto jis ne tik pasirašė testamentÄ , bet tvarkė ir kitus reikalus, 2012 m. lapkričio 7 d. pasirašė dokumentus su AB „Swedbank“, baigė įsiforminti sodo žemės sklypo nuosavybės dokumentus.

Atsakovė su J.L. G. gyveno kartu apie 10 metų nuo 2003 metų pabaigos iki pat jo mirties. Sudarytas testamentas nėra siurprizinis, netikėtas, nepagrįstas, jam nenaudingas, neprotingas, neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. PrieÅ¡ingai, yra tikėtinas, nes atsakovė deÅ¡imt metų buvo vienu iÅ¡ artimiausių testatoriui žmonių.              Trečiasis asmuo Vilniaus miesto pirmojo notaro biuro notarė V. S.-M. nesutiko su ieÅ¡kiniu. Nurodė, kad testamentas 2012 m. spalio 1 d. notaro biure patvirtintas teisingai ir teisėtai.

TestamentÄ turi teisę sudaryti veiksnus asmuo, iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ . Asmens veiksnumas gali bÅ«ti apribotas tik teismo. Testamento sudarymo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta testatoriaus laisva valia, pateikus 2007 m. birželio 28 d. testamentÄ , norint jį pakeisti, aiÅ¡kiai įvardijant, kokį turtÄ ir kam testatorius nori turtÄ palikti po mirties, nevartojant prievartos, negrasinant. Ä® notarės kabinetÄ atėjus J.L. G., matėsi, kad jis yra po ligos. Jis atėjo su lazdele. Notarė klausinėjo, ar tikrai jo valia yra motyvuota.

Notarė paklausė, koks jo vardas, pavardė, gimimo data, kas yra atsakovė. J.L. G. atsakė į visus klausimus. PaaiÅ¡kino, kad sode yra pagrindinė jo gyvenamoji vieta. Jis orientavosi aplinkoje, klausė, ar negalėtų atsakovei padovanoti sodÄ , kokie bÅ«tų mokesčiai, klausė, ar privaloma praneÅ¡ti apie testamentÄ artimiesiems. Notarė iÅ¡aiÅ¡kino, kad apie jo valiÄ gali nežinoti net atsakovė. Notarė nematė jokių kliūčių sudaryti testamentÄ . IeÅ¡kovų tėvas pats pasirašė, paraÅ¡ytos tik pirmos dvi vardų raidės, nes pagyvenusiam žmogui yra sunku raÅ¡yti.

Notarė įsitikino, kad žmogus supranta veiksmų reikÅ¡mę.           Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaras A. D. prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, jog 2007 m. birželio 28 d. tvirtinant J.L. G. testamentÄ , jo veiksnumas nekėlė jokių abejonių. Testamentas buvo sudarytas pagal testatoriaus iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ . Trečiajam asmeniui nėra žinomos aplinkybės dėl vėliau sudaryto testamento. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė           Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė atsakovei 579,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo D.

G. ir 579,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo M. G.. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo D. G. 19,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo M. G. 19,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .             Teismas nustatė, kad ekspertinė įstaiga, kurios ekspertams buvo pavesta atlikti ekspertizę, pranešė teismui, kad dėl ekspertinių iÅ¡teklių stokos, byla ekspertizės atlikimui 2014 m. lapkričio 13 d. perduota Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriui, kuris atliko teismo 2013 m. gruodžio 30 d. paskirtÄ ekspertizę.

Teismo paskirtos ekspertizės atlikimas buvo perduotas kitai ekspertinei įstaigai be teismo žinios. Å alys byloje neiÅ¡reiÅ¡kė nepasitikėjimo ekspertizę atlikusiai ekspertinei įstaigai. Objektyvaus pagrindo nepasitikėti ekspertizę atlikusios ekspertinės įstaigos ir jos ekspertų kompetencija neturi ir teismas.             Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrė ekspertė V. M., atlikusi J.L. G. ligų istorijų ekspertizę, pateikė į bylÄ 2015 m. vasario 24 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktÄ , kurio iÅ¡vadas taip pat patvirtino apklausos metu teisme.

Ekspertė padarė iÅ¡vadÄ , kad J.L. G., sudarydamas 2012 m. spalio 1 d. testamentÄ , nesirgo jokiu psichikos sutrikimu, pagal savo psichikos bÅ«senÄ 2012 m. spalio 1 d. jis galėjo suprasti savo veiksmus bei juos valdyti. TokiÄ iÅ¡vadÄ ekspertė motyvavo tuo, kad medicininiuose dokumentuose tik paskutinio IV-ojo smegenų infarkto metu gydymo stacionare ligos istorijoje fiksuojama sensomotorinė afazija, kuri iÅ¡liko iki mirties. 2012 m. spalio 1 d. testamento sudarymo dienÄ J.L. G. psichinė bÅ«sena nebuvo stebėta.

Nurodė, kad žmogus, persirgęs 3 insultus, turi bÅ«ti kiek sulėtintas, nes galvos smegenyse yra iÅ¡eminė zona, kad pasakyti tiesiogiai apie J.L. G. psichinę bÅ«senÄ 2012 m. spalio 1 d. negalima, nes Å¡i diena nėra fiksuota medicininėje dokumentacijoje. Ekspertė pažymėjo, kad nenustatė aiÅ¡kių priežasčių, kurios galėtų trukdyti suprasti ir įvertinti, iÅ¡reikÅ¡ti teisingai savo valiÄ . Nurodė, kad AbromiÅ¡kių reabilitacijos ligoninės epikrizėje atžymėti atminties sutrikimai nedaro pagrindo sakyti, kad J.L.

G. nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. AnalogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ pateikė ir A. G. teismo medicininių tyrimų biuras savo 2013 m. rugsėjo 2 d. Teismo medicinos specialisto konsultacinėje iÅ¡vadoje, kurioje nurodė, kad J.L. G. 2008-2012 metų laikotarpio ambulatorinio ir stacionarinio gydymosi medicininių dokumentų duomenys rodo, kad jo medicininių apžiÅ«rų metu nebuvo konstatuoti kokie nors, kad ir menkiausi psichinės bÅ«senos pokyčiai ir todėl jis nebuvo konsultuotas nei psichologo, nei psichiatro.

Tai liudija, kad J.L. G. 2012 m. spalio 1 d. sudarydamas testamentÄ , suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. A. G. teismo medicininių tyrimų biuro 2013 m. rugsėjo 2 d. Teismo medicinos specialisto konsultacinė iÅ¡vada paneigia teiginius, jog tai, kad J.L. G. nebuvo gydytas ir stebimas psichiatrų, negali įrodyti, kad jam tokių sveikatos priežiÅ«ros paslaugų nereikėjo. J.L. G. medicininiai dokumentai patvirtina, kad jam nebuvo reikalinga psichiatro konsultacija. Å iÄ aplinkybę teisme patvirtino Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydytojas A.

V., AbromiÅ¡kių reabilitacijos ligoninės gydytojas V. M.. Medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys apie ieÅ¡kovų tėvo sveikatos bÅ«klę po 2012 m. rugpjūčio 19 d. insulto, apie turėtus atminties sutrikimus, apie jo neurologinį ir psichinį neramumÄ , apie kitus jo sveikatos sutrikimus neįrodo, kad ginčijamo testamento sudarymo metu J.L. G. nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės ir negalėjo jų valdyti, kad 2012 m. spalio 1 d. testamentÄ jis sudarė paveiktas atsakovės. Nėra jokių objektyvių duomenų apie atsakovės savanaudiÅ¡kÄ , nesÄ Å¾iningÄ elgesį J.L.

G. atžvilgiu, apie tai, kad ji kaip nors neleistinai paveikė J.L. G. valiÄ , ko pasekmėje J.L. G. dalį savo turto testamentu paliko ne vaikams, bet atsakovei, su kuria apie 10 metų kartu gyveno, vedė bendrÄ Å«kį. Ä® bylÄ nepateikta įrodymų apie ieÅ¡kovų tėvo pablogėjusius santykius su atsakove paskutiniais ieÅ¡kovų tėvo gyvenimo metais. PrieÅ¡ingai, byloje surinkti įrodymai rodo, kad iki pat tėvo mirties ieÅ¡kovai pasitikėjo atsakove. Nenustatyta, kad ieÅ¡kovai turėjo priekaiÅ¡tų atsakovei dėl tėvo priežiÅ«ros, dėl jo gyvenimo sÄ lygų, dėl atsakovės netinkamo elgesio jų tėvo atžvilgiu ar (ir) dėl neleistinos atsakovės įtakos J.L.

G. valiai. Kartu su J.L. G. atsakovė bendravo su sugyventinio giminaičiais, dalyvavo ieÅ¡kovų motinos mirties paminėjime. IeÅ¡kovai nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių apie ieÅ¡kovų tėvo ir atsakovės bendrÄ gyvenimÄ iÅ¡ abiejų sugyventinių bendrų lėšų, apie iÅ¡ bendrų sugyventinių lėšų įrengtÄ namÄ , sutvarkytÄ jo aplinkÄ . Aplinkybių apie ieÅ¡kovų tėvo ir atsakovės bendrÄ gyvenimÄ kontekste, atsižvelgiant, kad sugyventiniai kartu gyveno apie 10 metų, pritartina atsakovės teiginiams, kad J.L.

G. apsisprendimas palikti atsakovei namÄ atrodo logiÅ¡ku, pateisinamu ir suprantamu. Tai, kad ieÅ¡kovai faktiÅ¡kai tėvo naudai atsisakė nuo motinos palikimo, nereiÅ¡kia, kad jų tėvas privalėjo ieÅ¡kovams palikti visÄ savo turėtÄ turtÄ . Byloje liudytojais apklaustų Å¡alių giminaičių, artimųjų, kaimynų, draugų parodymai yra Å¡aliÅ¡ki, todėl teismas juos vertino kritiÅ¡kai. IeÅ¡kovų liudytojai savo parodymais siekė pagrįsti ieÅ¡kovų pozicijÄ byloje, kad ieÅ¡kovų tėvas po trečiojo insulto buvo itin silpnos sveikatos, nesiorientavo aplinkoje, neatpažino žmonių.

Atsakovės liudytojai prieÅ¡ingai teigė apie visiÅ¡kai adekvačiÄ sÄ moningÄ J.L. G. sveikatos bÅ«senÄ . Notarė V. S.-M. teisme patvirtino, kad testamento patvirtinimo metu jai nekilo abejonių dėl to, kad testatorius pilnai suprato testamento sudarymo reikÅ¡mę, todėl neturi reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui aplinkybės apie tai, kas, kada ir kokiu bÅ«du susitarė su notare dėl testamento sudarymo ir patvirtinimo notarės biure. Akivaizdu ir neturėtų kilti abejonių dėl to, kad sudaryti testamentÄ J.L.

G. padėjo jo sugyventinė, kuri to ir neneigia. Svarbu, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo nors ir silpnos fizinės sveikatos, bet tokios psichinės bÅ«senos, kad suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Pagrįstai pažymi atsakovė, kad po trečiojo insulto ieÅ¡kovų tėvas tvarkė ir kitus reikalus. J.L. G. kreipėsi su 2012 m. spalio 10 d., 2012 m. spalio 31 d., 2012 m. lapkričio 7 d. praÅ¡ymais bei pareiÅ¡kimais į Vilniaus miesto 4-Ä jį notarų biurÄ . IÅ¡ notarės A. A. parodymų matyti, kad Å¡ių raÅ¡ytinių dokumentų pateikimo metu J.L.

G. buvo tinkamos sveikatos bÅ«klės.  Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų tėvas, sudarydamas 2012 m. spalio 1 d. testamentÄ , suprato savo veiksmų reikÅ¡mę ir galėjo juos valdyti. Esant galiojančiam 2012 m. spalio 1 d. testamentui, neatsiranda pagrindo pripažinti galiojančiu J.L. G. 2007 m. birželio 28 d. testamentÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai           IeÅ¡kovai D. G. ir M. G. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.          Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:          1) Pagal teismų praktikÄ ekspertizės aktas turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles.

Pagal CPK 212 straipsnį dalyvaujančios Å¡alys turi teisę teismui siÅ«lyti eksperto kandidatÅ«rÄ . IeÅ¡kovai teismui siÅ«lė skirti vienÄ iÅ¡ Å¡ių ekspertų: I. R., A. N. ar A. D., įraÅ¡ytus į teismo ekspertų sÄ raÅ¡us bei galinčius ir turinčius teisę atlikti teismo psichiatrines ekspertizes. Šį praÅ¡ymÄ teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė, taip pažeisdamas ieÅ¡kovų teisę siÅ«lyti atlikti ekspertizę kvalifikuotus specialistus. Teismas nepagrįstai rėmėsi neteisėtu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrės ekspertės V.

M. 2015 m. vasario 24 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu. Teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi paskyrė pomirtinę J.L. G. teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant jÄ atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus miesto 1-o teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams, kurie be teismo žinios paskirtos ekspertizės atlikimÄ perdavė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriui. Teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota, jog specialias žinias turinčio asmens tyrimas, atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba ne pagal antstolio patvarkymÄ vykdomojoje byloje, nepaisant jo iÅ¡vados tiriamojo mokslinio pobÅ«džio, negali bÅ«ti laikomas eksperto iÅ¡vada CPK 177 straipsnio 2 dalies, 212 straipsnio, 681 straipsnio 1 dalies ir 682 straipsnio prasme.

Kai iÅ¡ esmės pažeidžiama įstatymų nustatyta įrodymų rinkimo, pateikimo ir tyrimo tvarka, tokiu bÅ«du gautais faktiniais duomenimis negalima remtis nustatant įrodinėjimo dalykÄ . Todėl teismas privalėjo vertinti kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius J.L. G. bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu, taip pat ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.).             2) Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepateikta byloje surinktų ir teismo iÅ¡tirtų bei įvertintų įrodymų analizė, atskleidžianti jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.

Nepaisant to, kad 2015 m. vasario 24 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas yra neteisėtas, tačiau net ir jame iÅ¡dėstytos aplinkybės nepatvirtina, jog J.L. G. ginčijamo testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir teisingai iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ . BÅ«tent Å¡iame akte nurodoma, jog pasakyti tiesiogiai apie J.L. G. psichinę bÅ«senÄ 2012 m. spalio 1 d. negalima, nes Å¡i diena nėra fiksuota medicininėje dokumentacijoje. Be to, teismas visiÅ¡kai nevertino byloje nustatytos aplinkybės, kad po paskutinio IV-ojo smegenų infarkto medicininiuose dokumentuose fiksuojama sensomotorinė afazija, kuri iÅ¡liko iki J.L.

G. mirties. Liudytoju apklaustas gydytojas A. V. nurodė, kad J.L. G. buvo skirti psichotropiniai vaistai, taip pat negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad jis nesirgo psichine liga, nes jei psichinė liga nėra ūmi, tai pacientas nesiunčiamas psichiatro konsultacijai, bet tai nereiškia, kad toks asmuo neserga kokia nors psichine liga. Liudytoju apklaustas J.L. G. kaimynas R. G. nurodė, kad po paskutinio infarkto susitikus su J.L. G., jis jo nepažino, nebuvo įmanoma su juo susikalbėti, buvo neadekvaktus. Tai, kad J.L.

G. nuo 2012 metų vasaros pabaigos sunkiai kalbėjo, judėjo, negalėjo normaliai mÄ styti ir nesiorientavo aplinkoje patvirtino byloje apklausti liudytojai: P. G., Z. G., D. S., A. Č., S. Å ., I. J., P. T., E.B. S., R. Č., T. U.. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad dalis liudytojų (I. J., Z. G.) patvirtino, jog J.L. G. ir atsakovės santykiai nebuvo idealÅ«s, todėl nenorėjo sudaryti su ja ir santuokos, o paskutiniu metu buvo paÅ¡liję, kildavo buitinių konfliktų (tai teisme nurodė ir pati atsakovės dukra).

Be to, dalis teisme apklaustų liudytojų patvirtino, kad tikroji J.L. G. valia buvo palikti turtÄ bÅ«tent ieÅ¡kovams, o ne atsakovei. Nurodyti duomenys patvirtina faktÄ , kad dėl ginčijamo 2012 m. spalio 1 d. testamento sudarymo aplinkybių, įrodymai dėl J.L. G. sveikatos bÅ«klės rodo, jog pastarasis testamento sudarymo metu nebuvo socialiai orientuotas, pats dėl fizinės ir psichinės bÅ«klės negalėjo suformuoti savo valios ir jos iÅ¡reikÅ¡ti, todėl sudarytas testamentas yra su J.L. G. valios trÅ«kumais, todėl turėtų bÅ«ti panaikintas.           3) Teismas visiÅ¡kai nevertino ginčijamo testamento sudarymo aplinkybių.

PrieÅ¡ingai, nepagrįstai konstatavo, kad neturi reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui aplinkybės apie tai, kas, kada ir kokiu bÅ«du susitarė su notare dėl testamento sudarymo ir patvirtinimo notarų biure. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo paÅ¡alinti prieÅ¡taravimai dėl ginčijamo testamento sudarymo aplinkybių. Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (J.L. G. telefono skambučių iÅ¡klotinės) patvirtina, kad jis nesikreipė į notarÄ . Byloje taip ir liko nenustatyta, kas kreipėsi į notarÄ dėl 2012 m. spalio 1 d. testamento sudarymo.

Kokiu pagrindu notarė tikrino Nekilnojamojo turto registre J.L. G. nekilnojamÄ jį turtÄ 2012 m. rugsėjo 27 d., nors J.L. G. tik 2012 m. rugsėjo 29 d. (Å¡eÅ¡tadienį) buvo iÅ¡leistas iÅ¡ AbromiÅ¡kių reabilitacijos centro, o jau pirmadienį (2012 m. spalio 1 d.) buvo sudarytas ginčijamas testamentas. Pati notarė teisme patvirtino, jog be užsiraÅ¡ymo klientų nepriima. Liudytoja R. K. nurodė, jog 2012 m. spalio 1 d. J.L. G. kartu su atsakove apie 14.30 - 15.00 val. iÅ¡vežė iÅ¡ namų ir apie 15.30 val. iÅ¡leido netoli notarės biuro.

Teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į nurodytas aplinkybes ir tai, kad testamentas buvo sudarytas apie 13 val., t.y. dar J.L. G. bÅ«nant namuose. Be to, vertinant 2012 m. spalio 1 d. sudaryto testamento turinį, akivaizdu, jog naudÄ gavo atsakovė, nuo kurios J.L. G. buvo priklausomas ir kuri turi pakankamai nekilnojamojo turto, o ieÅ¡kovas D. G. – jokio turto neturi. Todėl akivaizdu, kad J.L. G., nuo mažens praktiÅ¡kai vienas auginęs abu savo sÅ«nus, negalėjo jais nepasirÅ«pinti ir turtÄ perleisti atsakovei, su kuria nors ir gyveno kartu, tačiau santykiai tarp jų nebuvo tokie geri.

Taip pat reikia pabrėžti, kad 2012 m. mirus ieÅ¡kovų motinai, ieÅ¡kovai atsisakė paveldėtos palikimo dalies tėvo naudai, kad vėliau galėtų paskirstyti palikimÄ sÅ«nums, kas ir buvo padaryta 2007 m. birželio 28 d. testamentu.Atsakovė E. B. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovų tėvas, sudarydamas 2012 m. spalio 1 d. testamentÄ , suprato savo veiksmų reikÅ¡mę ir galėjo juos valdyti, o esant galiojančiam testamentui, neatsiranda galimybė pripažinti galiojančiu anksčiau, t. y. 2007 m. birželio 28 d. sudarytÄ testamentÄ , todėl ieÅ¡kinys yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį teismas turi atsižvelgti, bet neprivalo skirti ekspertizę atlikti tam ekspertui, ar ekspertinei įstaigai, kuriÄ siÅ«lo byloje dalyvaujantys asmenys. Be to, teismas turi atsižvelgti ne tik į ekspertizę skirti praÅ¡ančios Å¡alies nuomonę, bet į visų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę. IeÅ¡kovai prašė ekspertizę skirti vienam iÅ¡ ekspertų I. R., A. N., A. D., dirbantiems Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Su Å¡itokiu ieÅ¡kovų praÅ¡ymu atsakovė nesutiko. Teismas atsižvelgė į ieÅ¡kovų nurodytas ekspertų kandidatÅ«ras ir nutartyje pasisakė dėl jų. Pažymėtina, jog A. N. nėra Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertų sÄ raÅ¡e. Taip pat pažymėtina, jog ieÅ¡kovai teisme neiÅ¡reiÅ¡kė prieÅ¡taravimo tam, kad ekspertizė buvo paskirta ne jų nurodytiems ekspertams. IeÅ¡kovai neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, nereiÅ¡kė praÅ¡ymo ekspertizės akto nevertinti kaip eksperto iÅ¡vados.

Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios bebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Ekspertizės aktÄ teismui pateikė ta ekspertinė įstaiga, kuriai ir buvo pavesta atlikti ekspertizę - Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tačiau ekspertizę atliko ne to ekspertinės įstaigos skyriaus ekspertai, kuriems buvo pavesta atlikti ekspertizę, vietoj Vilniaus l-ojo teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizę atliko Kauno 2 teismo psichiatrijos skyrius.

Ä®statymas reikalauja, kad teismas paskirtų ekspertinę įstaigÄ , kuri atliks ekspertizę, o ne Å¡ios įstaigos skyrių. IeÅ¡kovai neiÅ¡reiÅ¡kė prieÅ¡taravimų tam, kad ekspertizę atliko Kauno 2 teismo psichiatrijos skyrius ir Å¡iuo pagrindu neprašė ekspertizės akto nevertinti kaip eksperto iÅ¡vados. Teismas vertino ir liudytojų parodymus. Priimdamas sprendimÄ , teismas pagrįstai rėmėsi kitais byloje surinktais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo. Taip pat byloje yra akivaizdus pats testamento sudarymo faktas, kad 2012 m. spalio 1 d. testamento sudarymas įvyko: testamentas buvo pasiraÅ¡ytas, patvirtintas, užregistruotas, J.

L. G. pasirašė notarinėse knygose. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog bylos išsprendimui neturi reikšmės aplinkybės apie tai, kas, kada ir kokiu būdu susitarė su notare dėl testamento sudarymo ir patvirtinimo notarės biure. Tai negali įtakoti nei aplinkybių, susijusių su testatoriaus valia, nei aplinkybių, susijusių su testamento sudarymo faktu. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl mirusio J. L. G. gebėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, sudarant 2012 m. spalio 1 d. testamentÄ , bei Å¡io testamento galiojimo.           Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai yra (duomenys neskelbtini) mirusio J.

L. G. sÅ«nÅ«s. Atsakovė gyveno kartu su J. L. G. nuo 2003 m. iki pat jo mirties. Palikėjas 2007 m. birželio 28 d. notaro patvirtintu testamentu jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ paliko ieÅ¡kovams. SÅ«nui D. G. jis paliko žemės sklypÄ ir sodo žemės sklypÄ su jame esančiu namu, o sÅ«nui M. G. paliko žemės sklypus ir gyvenamÄ jį namÄ su kitais pastatais (statiniais), visÄ kitÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, turtines teises jis paliko sÅ«nums D.

G. ir M. G. lygiomis dalimis (t. I, b.l. 114, 115). J. L. G. 2012 m. spalio 1 d. sudarė naujÄ oficialųjį, notaro patvirtintÄ testamentÄ , kuriuo du žemės sklypus paliko sÅ«nui D. G., kitus du žemės sklypus, gyvenamÄ jį namÄ , kitus pastatus bei statinius paliko sÅ«nui M. G., o žemės sklypÄ su jame esančiu sodo pastatu ir kitus objektus Å¡iame sklype paliko atsakovei, visÄ kitÄ turtÄ lygiomis dalimis paliko sÅ«nums (t. I, b.l. 35, 126, 216).    Pagal CPK 177 straipsnio 1-2 dalis eksperto iÅ¡vada yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių civiliniame procese.

CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 219 straipsnio 1-2 dalis, jeigu eksperto iÅ¡vada yra nepakankamai aiÅ¡ki ar neiÅ¡sami, teismas gali paskirti papildomÄ ekspertizę.

Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieÅ¡taravimų tarp kelių ekspertų iÅ¡vadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti jÄ daryti kitam ekspertui ar ekspertams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad konkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, juos įvertinus, gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Nesutikimo su eksperto iÅ¡vada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali bÅ«ti įvairių: iÅ¡vados neiÅ¡samumas, neaiÅ¡kumas, tam tikrų reikÅ¡mingų veiksnių neįvertinimas, prieÅ¡taravimas kitai ekspertizės iÅ¡vadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto neÅ¡aliÅ¡kumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiÅ¡kėjimas ir kt.

Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas iÅ¡vadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę (LAT 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).           Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai prašė teismo skirti ekspertizę ir įpareigoti jÄ atlikti vienÄ iÅ¡ nurodytų ekspertų:

I. R., A. N., A. D. (t. II, b.l. 155-156). Teismo posėdžio metu atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovų pasiÅ«lytomis ekspertų kandidatÅ«romis, prašė skirti kitus ekspertus, įraÅ¡ytus į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä (t. II, b.l. 153). Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį teismas ekspertÄ skiria, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, tai yra teismui Å¡alių pasiÅ«lymai dėl konkrečios eksperto kandidatÅ«ros nėra privalomi. Å io straipsnio 2 dalis nustato pagrindinį reikalavimÄ eksperto kandidatÅ«rai – tai turi bÅ«ti asmuo, turintis reikiamÄ kvalifikacijÄ iÅ¡vadai duoti. Taip pat CPK 65 ir 67 straipsniai numato pagrindus, kada konkretus ekspertas turi bÅ«ti nuÅ¡alintas.

Pirmos instancijos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi, skirdamas ekspertizę, atsižvelgė į ieÅ¡kovų pasiÅ«lytus ekspertus, tačiau pažymėjo, jog ieÅ¡kovai nėra nurodę, dėl kokių priežasčių skiriamos ekspertizės negalėtų atlikti kiti Vilniaus 1-o teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai, turintys reikiamÄ kvalifikacijÄ . Teismas taip pat pažymėjo, jog neturi duomenų apie teismo psichiatrų ekspertų užimtumÄ , o į bylÄ nepateikti ieÅ¡kovų nurodytų ekspertų sutikimai atlikti ekspertizę.

Todėl teismas nutartimi ekspertizę pavedė atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-o teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams (t. II, b.l. 101). Taigi, pirmos instancijos teismas atsižvelgė tiek į ieškovų, tiek į atsakovės pageidavimus dėl konkretaus eksperto paskyrimo, ir nutarė pavesti ekspertizę atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-o teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams, neišskiriant konkretaus eksperto.

Todėl ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentas, kad teismas ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl eksperto skyrimo atmetė nemotyvuotai ir pažeidė jų teisę siÅ«lyti atlikti ekspertizę kvalifikuotus specialistus, yra nepagrįstas.          Analizuojama pirmos instancijos teismo nutartimi ekspertizę buvo pavesta atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-o teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams. Ekspertinė įstaiga, kurios ekspertams buvo pavesta atlikti ekspertizę, pranešė teismui, kad dėl ekspertinių iÅ¡teklių stokos, byla ekspertizės atlikimui 2014 m. lapkričio 13 d. perduota Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriui, kuris ir atliko teismo paskirtÄ ekspertizę.

Pirmos instancijos teismas Å¡iÄ aplinkybę atskleidė bylos Å¡alims teismo posėdžio metu, Å¡alys byloje neiÅ¡reiÅ¡kė nepasitikėjimo ekspertizę atlikusiai ekspertinei įstaigai. IeÅ¡kovų atstovas tik pateikė praÅ¡ymÄ apklausti teismo posėdžio metu ekspertizę atlikusiÄ ekspertę V. M.. Å is ieÅ¡kovų praÅ¡ymas buvo patenkintas, ekspertė teismo posėdžio metu atsakė į jai pateiktus klausimus. IeÅ¡kovai nei teismo posėdžio metu, nei baigiamųjų kalbų metu nenurodė jokių savo abejonių dėl Å¡ios ekspertizės teisėtumo.

Taip pat ir apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai nepateikė jokių argumentų, galinčių patvirtinti ekspertės nekompetencijÄ ar Å¡ios ekspertizės neteisėtumÄ . Pažymėtina, kad ekspertizę teismas paskyrė atlikti bet kuriam Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-o teismo psichiatrijos skyriaus ekspertui, konkrečios eksperto kandidatÅ«ros nenurodydamas ir dėl tos priežasties, kad neturi duomenų apie konkretaus eksperto užimtumÄ . Taigi, vienas iÅ¡ motyvų nenurodyti konkretaus eksperto buvo siekis, kad ekspertizė bÅ«tų atlikta kuo greičiau.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-o teismo psichiatrijos skyrius pranešė teismui, jog ekspertizė perduota Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriui Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos direktorės nurodymu dėl ekspertinių iÅ¡teklių stokos (t. II, b.l. 187). Pripažintina, kad toks perdavimas atitiko teismo tikslus dėl eksperto iÅ¡vados gavimo operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo. Be to, Kauno 2 teismo psichiatrijos skyrius yra tos pačios Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos skyrius, kaip ir Vilniaus miesto 1 teismo psichiatrijos skyrius, ir jame dirbantys ekspertai turi tokiÄ pačiÄ profesinę kvalifikacijÄ .

Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad objektyvaus pagrindo nepasitikėti ekspertizę atlikusios ekspertinės įstaigos ir jos ekspertų kompetencija nėra.           Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus 2015 m. vasario 24 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, jog J. L. G., sudarydamas 2012 m. spalio 1 d. testamentÄ , nesirgo jokiu psichikos sutrikimu, pagal savo psichikos bÅ«senÄ 2012 m. spalio 1 d. galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę bei juos valdyti (t.

II, b.l. 193-198). Ekspertė V. M. teismo posėdžio metu pateikė iÅ¡samius atsakymus į ieÅ¡kovų klausimus. Pateikta ekspertės iÅ¡vada yra iÅ¡sami ir aiÅ¡ki, jokių faktų, galinčių kelti abejones dėl ekspertės neÅ¡aliÅ¡kumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, byloje nėra. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Å¡ia eksperto iÅ¡vada, kaip pagrindiniu įrodymu byloje, ir jokių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų reikėję skirti papildomÄ ekspertizę, byloje nėra nustatyta.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog po paskutiniojo, IV-ojo smegenų infarkto 2012 m. rugpjūčio 18 d., medicininiuose dokumentuose užfiksuota sensomotorinė afazija, kuri iÅ¡liko iki ieÅ¡kovų tėvo mirties, teismas pats negali įvertinti, nes tai yra medikų kompetencija. Eksperto iÅ¡vadoje buvo aptarta Å¡i aplinkybė, tačiau ji nepaneigė palikėjo gebėjimo testamento sudarymo dienÄ suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Patys ieÅ¡kovai nenurodė jokių kitų mokslinių tyrimų Å¡iuo klausimu, taip pat neprašė dėl to skirti papildomos ekspertizės. Teismo posėdžių metu liudytojais buvo apklausti ir ieÅ¡kovo tėvÄ gydę medikai:

A. V. ir V. M.. Nei vienas iÅ¡ jų negalėjo patvirtinti, jog J.L. G. skirti vaistai ar bÅ«klė po skirto gydymo galėjo įtakoti jo gebėjimÄ suvokti savo veiksmus ir juos valdyti.            Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė 2013 m. rugsėjo 2 d. A. G. teismo medicininių tyrimų biuro parengtÄ teismo medicinos specialisto konsultacinę iÅ¡vadÄ (t. II, b.l. 10-17), kurioje nurodyta, kad J. L. G. 2008-2012 metų laikotarpio ambulatorinio ir stacionarinio gydymosi medicininių dokumentų duomenys rodo, kad jo medicininių apžiÅ«rų metu nebuvo konstatuoti kokie nors, kad ir menkiausi psichinės bÅ«senos pokyčiai ir todėl jis nebuvo konsultuotas nei psichologo, nei psichiatro.

Tai liudija, kad J. L. G. 2012 m. spalio 1 d. sudarydamas testamentÄ , suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Minėtiems ekspertams buvo pateikta testatoriaus asmens sveikatos istorija, jiems buvo žinomi duomenys apie 2012 m. rugpjūčio 10 d. nustatytÄ sutrikusiÄ kalbÄ , atminties sutrikimus. Å is dokumentas taip pat papildomai paneigė ieÅ¡kovų įtarimus, jog jų tėvas testamento sudarymo metu galėjo turėti kokių nors psichikos sutrikimų.         Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas sprendime motyvavo, kodėl nesiremia kitų teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymais, kadangi pripažino juos Å¡aliÅ¡kais, nes jie giminystės arba draugystės ryÅ¡iais yra susiję su proceso Å¡alimis.

Taigi, negalima pripažinti, kad teismas nesirėmė visa bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad liudytojai A. Č., P. T., R. Č., T. U., R. K., R. S., A. S., kurie buvo tik mirusiojo kaimynai ar proceso Å¡alių draugai, tai yra nesusiję giminystės ryÅ¡iais, patvirtino tik ieÅ¡kovų tėvų negebėjimÄ riÅ¡liai kalbėti. Tačiau kalbos sutrikimas, kaip J.L. G. iÅ¡tikusio smegenų infarkto pasekmė, nereiÅ¡kia, jog tai paveikė ir testatoriaus gebėjimÄ teisingai suvokti savo veiksmus.

Ši aplinkybė buvo užfiksuota ir mirusiojo medicininiuose dokumentuose, ji buvo žinoma ekspertei ir kitiems savo išvadas byloje pateikusiems medicinos mokslų specialistams. Be to, aplinkybę, jog su ieškovų tėvu prieš mirtį buvo sunku ar neįmanoma susikalbėti patvirtino tie asmenys, kurie paskutinius mėnesius iki J.L. G. mirties bendravo su juo tik epizodiškai. Todėl negalima pripažinti, kad jis nesugebėjo išreikšti savo valios dėl palikimo.Pirmos instancijos teismas aiškinosi testamento sudarymo pas notarę aplinkybes, buvo apklausta notarė V.

S.-M., kuri paaiÅ¡kino, kad testamento patvirtinimo metu jai nekilo abejonių dėl to, kad testatorius suprato testamento sudarymo reikÅ¡mę. Tam tikrų byloje nagrinėtų aplinkybių nesutapimai, tai yra, liudytojos R. K. nurodytas vėlesnis atsakovės su ieÅ¡kovų tėvu atvežimo prie notarės biuro laikas, nenustatyta aplinkybė, kas tiksliai kreipėsi į notarÄ dėl testamento sudarymo, neturi didelės įrodomosios reikÅ¡mės, nes Å¡ios aplinkybės nėra susijusios su palikėjo gebėjimu iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ .Aplinkybė, jog atsakovei naujasis testamentas buvo naudingas ir ji turėjo galimybę įtakoti ieÅ¡kovų tėvÄ , nėra pagrindas abejoti J.L.

G. valia. Pagal CK 5.18 straipsnio 1 dalį įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar praÅ¡ymas sudaryti jiems palankų testamentÄ nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento turinio galiojimui. Pažymėtina, kad iÅ¡ viso ieÅ¡kovų tėvui priklausančio turto atsakovei buvo paliktas tik sodo žemės sklypas ir namas, kuriame jis su atsakove kartu gyveno. Tuo tarpu visas kitas likęs turtas, tai yra keturi žemės sklypai, gyvenamasis namas su priklausiniais, buvo paliktas ieÅ¡kovams.

IeÅ¡kovui D. G. taip pat buvo palikti du žemės sklypai, todėl negalima sutikti su ieÅ¡kovų argumentu, kad tėvas juos bÅ«tų palikęs be turto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinio proceso metu atlyginimo.

Atsakovė sumokėjo 900,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ . Nurodyta iÅ¡laidų advokato pagalbai suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkte nustatyto maksimalaus 955,63 Eur dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Tačiau nagrinėjama byla nepripažintina teisiniu požiÅ«riu sudėtinga, todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistina suma lygi pusei maksimalios sumos, tai yra 478 Eur. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 478 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ .

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                             Laima Gerasičkinienė                                                                                                                                                                                                                           Asta Radzevičienė                                                                                                                                                                                                                                                       Neringa Å vedienė                                                                                                                                                                                                                     Â