657ead30-d602-452d-be4d-348f3ab4eb09 · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr                                                                                           Byla Nr. 1S-21-398/2015Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2.                          LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Martynai Paušaitei,   dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei,teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D.

S. gynėjo advokato Dariaus StaÅ¡kevičiaus skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. gruodžio 25 d.Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , n u s t a t ė: D. S. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 19 d. iki 2013 m. kovo 25 d. veikdamas organizuotoje grupėje kartu su E. V., A.

J., D. S., Kėdainių mieste ir KupiÅ¡kio rajone, susitarę daryti labai sunkų nusikaltimÄ , kiekvienam iÅ¡ jų atliekant tam tikrÄ užduotį, siekdami, kad asmenys bÅ«tų iÅ¡naudojami nusikalstamoms veikoms - vagystėms Vokietijoje daryti, panaudojant apgaulę - melagingai žadant legalų ir gerai apmokamÄ darbÄ fabrike, pasinaudojant nukentėjusiųjų priklausomumu ir pažeidžiamumu - jų negebėjimu prieÅ¡intis, pasidavimu kontrolei, sunkia jų materialine padėtimi, V. K. ir T. A. psichikos ir elgesio sutrikimais - verbavo, gabeno ir kėsinosi perleisti bei įgyti tris asmenis V.

K., T. A. ir A. E.. D. S. 2013 m. kovo 25 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartimi įtariamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurio terminas vėliau to paties teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2014 m. gruodžio 25 d.Skundžiamoje 2014 m. gruodžio 22 d. nutartyje Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ bei nustatęs Å¡iuo atveju esant BPK 122 straipsnio              1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminÄ D. S. Panevėžio apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.Kaltinamojo D. S. gynėjas skunde praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2014 m.               gruodžio 22 d. nutartį panaikinti. Gynėjo teigimu, skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ .Nesutikdamas su teismo iÅ¡vada, kad D.

S. bėgs (slėpsis) nuo teismo, jo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis yra vedęs, turi mažametį vaikÄ , kurį privalo iÅ¡laikyti, tačiau suimtas to negali padaryti. Dėl taikomos kardomosios priemonės iÅ¡laikymo skola auga, pradėta priverstinė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ra. D. S. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , iki sulaikymo jis gyveno kartu su motina, broliais ir seserimis. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad D. S. tėvų sveikata yra silpna, jie yra iÅ¡ dalies nedarbingi, todėl jiems reikalinga priežiÅ«ra ir finansinė parama.

Visa tai įrodo, jog paleistas į laisvę D. S. nebėgtų ir nesislėptų nuo teismo, t. y. D. S. turi itin tvirtus Å¡eimyninius ryÅ¡ius. Nors iki sulaikymo D. S. nedirbo, tačiau jis mokėsi ir siekė įgyti specialybę. Å i aplinkybė teigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį. Teismas skundžiamoje nutartyje akcentuoja ankstesnį D. S. teistumÄ , tačiau teistumas yra iÅ¡nykęs. Å i aplinkybė neleidžia spręsti apie D. S. elgesį laisvėje ir jo ketinimus bėgti (slėptis) nuo teismo ar daryti naujus nusikaltimus.

Gynėjas nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad jo ginamasis, bÅ«damas laisvėje, darys naujas nusikalstamas veikas. To nepatvirtina aplinkybės, jog D. S. yra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ . Å i teismo iÅ¡vada pagrįsta tik prielaidomis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas. Gynėjas skunde teigia, kad suėmimas suvaržo D. S. teisę į laisvę. Nagrinėjant klausimÄ dėl D. S. suėmimo termino pratęsimo, teismas nesvarstė kitų Å¡velnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės kaltinamajam.

D. S. dar 2014 m. lapkričio 19 d. Panevėžio apygardos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl kardomosios priemonės suėmimo pakeitimo į užstatÄ , tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas jo neiÅ¡sprendė iki Å¡iol. Tai akivaizdus kaltinamojo teisių pažeidimas, rodantis Panevėžio apygardos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ir žmogaus teisių negerbimÄ .Bylos nagrinėjimas trunka ilgiau kaip dvejus metus, kardomoji priemonė – suėmimas negali bÅ«ti tęsiamas vien formaliais įstatyme numatytais pagrindais, kadangi ilgalaikis žmogaus laisvės suvaržymas ir izoliavimas nuo visuomenės daro neigiamÄ Ä¯takÄ jo asmeniniam gyvenimui ir tokia situacija gali bÅ«ti prilyginama laisvės atėmimo bausmės vykdymui be teismo nuosprendžio.

Skunde pabrėžiama, kad D. S. kaltė dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo nėra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundÄ atmesti.Kaltinamojo D. S. gynėjo skundas atmetamas.  Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ trims mėnesiams, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.BÅ«tina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ , nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .IÅ¡ teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad D.

S. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tokie duomenys yra nukentėjusiųjų T. A., V. K. ir A. E. parodymai, liudytojos G. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, slapto sekimo protokole, kratos protokole, kitoje bylos medžiagoje. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali bÅ«ti skiriamas ar gali bÅ«ti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sÄ lygos ir bent vienas iÅ¡                          BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Å iuo konkrečiu atveju sÄ lygos pratęsti kaltinamajam D. S. suėmimo terminÄ byloje yra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, Å¡velnesnės kardomosios priemonės Å¡iuo atveju nebÅ«tų pakankamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese bei netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Už labai sunkaus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas D.

S., baudžiamasis įstatymas numato ženkliai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).Apygardos teismas kaltinamajam D. S. suėmimo terminÄ trims mėnesiams pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus, nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, Å¡iuos suėmimo skyrimo bei jų termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje bei kitas aplinkybes. Vadovaujantis teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai.

Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog D. S. yra kaltinamas tyčinio nusikaltimo, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu (BK 11 straipsnio 6 dalys). BK 147 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo ketverių iki dvylikos metų.

Taigi, Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminÄ BK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Kita vertus, be nusikaltimo sunkumo ir gresiančios bausmės esant paminėtus suėmimo taikymo pagrindus turi patvirtinti ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. PrieÅ¡ingai, nei nurodyta gynėjo skunde, tokių aplinkybių byloje yra.Å iuo atveju reikÅ¡mingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad D. S. iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio. IÅ¡ byloje esančios Lietuvos darbo biržos pažymos matyti, jog jis negavo nedarbo draudimo iÅ¡mokos.

Gynėjo skunde akcentuojamas kaltinamojo mokymasis ir siekimas įgyti specialybę nepatvirtina, kad jis turėjo pastovių legalių pajamų. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. S. anksčiau teistas, galimai vėl nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Įvertinus jam inkriminuojamo nusikaltimo tarptautinį pobūdį (pareikštas kaltinimas dėl nusikaltimo, susijusio su prekyba žmonėmis veikiant organizuota grupe kelių valstybių teritorijoje), ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali slėptis nuo teismo.

Atkreipiamas gynėjo dėmesys, jog ryÅ¡iai užsienyje nebÅ«tinai turi bÅ«ti siejami konkrečiai su kaltinamuoju. Tarptautinis nusikalstamų veikų pobÅ«dis rodo tokių ryÅ¡ių galimai esant. Å ių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad suėmimÄ pratęsęs teismas pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti D. S., siekiant iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės, galint bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skunde nurodomi kaltinamojo D. S. turimi socialiniai ryÅ¡iai, tai, kad kaltinamasis turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra vedęs, turi mažametį vaikÄ , kuriam reikalingas iÅ¡laikymas, Å¡eimyniniai ryÅ¡iai su tėvais, pastarųjų prasta sveikatos bÅ«klė, yra reikÅ¡mingos aplinkybės, tačiau nepaÅ¡alina teismo nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo.

Beje, gynėjo akcentuojami turimi socialiniai ryÅ¡iai nesulaikė D. S. nuo galimo nusikalstamos veikos darymo.Skunde pabrėžiama, kad D. S. turi mažametį vaikÄ , tačiau skunde taip pat nurodoma, kad jis iki suėmimo gyveno ne su savo nepilnamečiu vaiku ir jo motina, o su tėvais. Kaip jau buvo minėta, iki sulaikymo D. S. nedirbo, tad negalėjo prisidėti ir prie vaiko iÅ¡laikymo. Nors skunde nurodoma, kad D. S. yra vedęs, tačiau Å¡i jo santuoka buvo sudaryta jau jį suėmus. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos praneÅ¡imas patvirtina, kad santuokos įregistravimas yra numatytas 2014 m. spalio 2 d., t. y. praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo D.

S. sulaikymo. Å ios aplinkybės neleidžia spręsti apie turimus itin tvirtus kaltinamojo Å¡eimyninius ryÅ¡ius. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius ar sunkius arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar apysunkių nusikaltimų, nurodytų                             BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡                              BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju pagrįstÄ teismo manymÄ , kad D. S. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstama veika, kuriÄ padaręs jis kaltinamas, numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad D.

S. inkriminuotas nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio, jis gerai organizuotas, bÅ«tų apėmęs kelių valstybių teritorijas, jo vaidmuo galimai padarytoje nusikalstamoje veikoje buvo aktyvus. D. S. inkriminuotas nusikaltimas susiję su neteisėtų pajamų gavimu. Atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio, darytina iÅ¡vada, kad jis nusikalstamu bÅ«du siekė gauti lėšų pragyvenimui. Bylos duomenimis, kaltinamasis ne kartÄ teistas, dauguma nusikalstamų veikų susijusių su neteisėtu praturtėjimu, galimai naujai nusikalto esant neiÅ¡nykusiam ir nepanaikintam teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Ankstesnis asmens teistumas savaime nesudaro pagrindo taikyti D. S. Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma aukÅ¡tesniajam teismui leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytÄ suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindÄ . Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neiÅ¡nyko pagrindai, dėl kurių D. S. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.Baudžiamoji byla, kurioje D.

S. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos                      5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau Å¡iuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese ir netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme.

Pažymėtina, jog ir Europos žmogaus teisių teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę. Å iuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas D. S., pobÅ«dį ir sunkumÄ , vieÅ¡asis interesas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti ir teisiÅ¡kai įvertinti jo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su prekyba žmonėmis veikiant organizuota grupe, yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laikÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡iuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Kaltinamojo gynėjas skunde pasisakė dėl galimybės D. S. suėmimÄ pakeisti į užstatÄ . AukÅ¡tesniajam teismui pripažinus, jog suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, Å¡ioje nutartyje nedėstomi argumentai dėl netikslingumo griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę keisti į Å¡velnesnes.

Akivaizdu, kad pripažinęs esant neiÅ¡nykusius suėmimo taikymo pagrindus, apygardos teismas taip pat nedėstė argumentų, kodėl negalima taikyti Å¡velnesnių kardomųjų priemonių. Dėl to nėra pagrindo teismo priimtÄ skundžiamÄ nutartį vertinti kaip Å¡aliÅ¡kÄ ir neteisingÄ . Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. S. suėmimo terminÄ trims mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, n u t a r i a : suimto kaltinamojo D. S. gynėjo skundÄ atmesti.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                 SvajÅ«nas Knizleris