657e34a7-a52d-4e1f-bc10-14fc4a9a629a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-125-1131/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00022-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. vasario 21 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, sekretoriaujant Dianai Abent, dalyvaujant skundÄ padavusiam V. K., nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N_25293-2021 panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusiengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos (toliau ir – Institucija) 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N_25293-2021 (toliau ir – nutarimas) V. K. (toliau ir – pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2021 m. spalio 7 d. 15.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Alfa Romeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti ten, kur tai trukdė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;

Å¡iais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.10 punkto nuostatas. Jam paskirta administracinė nuobauda – 65 eurų dydžio bauda (b. l. 11-12). PareiÅ¡kėjas V. K. pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Skunde nurodo, kad transporto priemonę ,,Alfa Romeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko stovėti prie gyvenamojo namo, kuris yra (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į požeminę automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, tam kad paimtų savo mažametį sÅ«nų ir nuneÅ¡tų jį į butÄ (b. l. 6).

Minėtame name, jis gyvena nuomos pagrindais (būtas Nr. 11). Nunešęs sūnų, jis grįžo atgal prie automobilio ir pastatė jį į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog automobilis netrukdo įvažiavimui į požeminę stovėjimo aikštelę, taip pat netrukdo pėsčiųjų eismui, kadangi šaligatvis yra pakankamai platus ir yra vietos pėsčiųjų judėjimui užtikrinti (b. l. 2-3). Nėra objektyvių duomenų, jog jo pastatytas automobilis būtų kliudęs kitoms transporto priemonėms įvažiuoti į požeminę stovėjimo aikštelę ar pėsčiųjų eismui taip, kad nebūtų galimybės naudotis šaligatviu ir juo praeiti.

Jis paliko transporto priemonę stovėti laikinai, kadangi nunešė savo mažametį sÅ«nų į butÄ ir grįžęs perstatė automobilį. Jų name nėra tiesioginio patekimo iÅ¡ požeminės aikÅ¡telės į butÄ , todėl tenka grįžti į laukÄ per įvažiavimÄ Ä¯ požeminę stovėjimo aikÅ¡telę ir tuomet per laukÄ eiti į namÄ . Todėl automobilio pastatymas neturi bÅ«ti laikomas kliudymu transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, nes jis automobilį pastatė trumpam ir nepiktybiÅ¡kai siekdamas kliudyti kitiems eismo dalyviams eismÄ ar judėjimÄ .

Be to, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 79 dalį transporto priemonės stovėjimu įvardinamas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Šiuo atveju jis paliko transporto priemonę atitinkamoje vietoje keleivių išlaipinimo tikslais, t. y. laikinam sustojimui. Taigi, vadovaujantis nurodytais faktiniais ir teisiniais motyvais, nutarimas turėtų būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukta, kadangi jis nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje (b. l. 2-5).

Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , atsiliepime į skundÄ nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo skundu ir jame iÅ¡dėstytais argumentais nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 49 punktÄ pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedÄ , motociklÄ , traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikiÅ¡kÄ ar kitokį vežimėlį.

Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo byloje esančiose nuotraukose (b. l. 16-18) matyti, jog pareiÅ¡kėjo transporto priemonė palikta prie pat durų į garažo įėjimÄ bei visiÅ¡kai užstatant Å¡aligatvio nuolydį, kuriuo naudojasi tėvai su vaikų vežimėliais ir neįgalieji asmenys, kadangi netoliese yra neįgaliųjų parkavimo vieta, į kuriÄ patekti galėjo tik apvažiuojant pareiÅ¡kėjo transporto priemonę bei įvažiuojant į važiuojamÄ jÄ dalį. V. K., cituodamas Å iaulių apygardos teismo administracinio nusižengimo bylÄ Nr. AN2-83-519/2021, padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , sutapatindamas transporto priemonės sustojimÄ , kai nėra galimybės pasistatyti transporto priemonę kitoje vietoje tam, kad bÅ«tų galima įkrauti ar iÅ¡krauti daiktus ir taip leisti asmeniui baigti krovimo darbus bei iÅ¡vengti jam nepatogios situacijos su transporto priemonės parkavimu, paliekant automobilį prie įvažiavimo į garaÅ¾Ä , kuriame yra jam skirta parkavimo vieta su tikslu nuneÅ¡ti į namus mažametį vaikÄ .

Tai parodo pareiÅ¡kėjo pozicijÄ , jog jo asmeninai poreikiai yra aukščiau visuomenės intereso ir saugumo. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl tenkinti V. K. skundÄ nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra. Teismo posėdžio metu skundÄ padavęs V. K. paaiÅ¡kino, kad ten, kur jis paliko savo automobilį, nėra jokių draudžiančių automobilį statyti ženklų. Automobilis niekam netrukdė. Automobiliu atvyko vienas su sÅ«numi, buvo Å¡viesus paros metas, neprisimena tikslios valandos, buvo diena, gal po pietų.

Automobilio stovėjimas galėjo trukti iki pusvalandžio. Nunešė vaikÄ namo, nurengė, gal 15 min. viskas truko. Aplink žmonių, galinčių eiti Å¡aligatviu, nematė. Jis visÄ laikÄ ten maÅ¡inÄ palieka, jo vaikas turi spec. poreikius, jis turi negaliÄ . Jis su juo kasdien vyksta į terapijÄ Santaros klinikose, nes jis blogai valdo kÅ«no kairę pusę. Nusileidus į parkingÄ , nėra lifto tiesiogiai į namÄ , parkavimo vieta yra prie sienos, pasistačius iÅ¡ kairės pusės vaiko negali pasiimti, reiktų traukti per visÄ maÅ¡inÄ .

Kai jis grįžo su vaiku, namuose dar buvo kitų žmonių, bet jie kažkaip taip yra sutarę, kad jam grįžus, jis pats užneÅ¡a vaikÄ namo. Teismo posėdžio metu liudytoja E. V. paaiÅ¡kino, kad V. K. nepažįsta. Ji pamatė maÅ¡inÄ , priparkuotÄ prie (duomenys neskelbtini), ne vietoje, todėl ir pranešė apie tai policijai. Buvo diena, bet neprisimena valandos. Tuo metu ji ėjo su vežimėliu ir negalėjo patogiai praeiti, negalėjo nuvažiuoti tuo nuolydžiu. Neįgaliųjų tuo metu nematė.

TÄ dien prie maÅ¡inos nieko nematė. Ji nufotografavo, nuėjo, grįžo, automobilis dar buvo, gal 10-15 min. buvo praėję. Skundas atmestinas. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. KET 150.10 punkte nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams Å¡viesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (iÅ¡važiuoti) į (iÅ¡) stovėjimo aikÅ¡telę (-ės), stovėjimo vietÄ (-os), garaÅ¾Ä (-o), kiemÄ (-o), teritorijÄ (-os), trukdytų įlipti į kitÄ transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , liudytojos paaiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , kad V. K. skunde nurodyti teiginiai yra nepagrįsti, Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju V. K. neginčija, kad bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje jis pastatė automobilį ,,Alfa Romeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TÄ patvirtina byloje esančios nuotraukos (b. l. 16-18). Esminis ginčo objektas yra tai, ar V.

K. pastatyta transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Teisme apklausta liudytoja E. V., kuri bÅ«tent ir pranešė policijai apie šį pažeidimÄ , nurodė, kad V. K. pastatyta transporto priemonė jai trukdė nuvažiuoti nuo Å¡aligatvio nuolydžiu su vaiko vežimėliu, nes maÅ¡ina buvo užstačiusi visÄ nuolydį. Ji taip pat nurodė, kad bÅ«tent dėl Å¡ių aplinkybių, t. y. dėl to, kad ji negalėjo nuvažiuoti nuolydžiu, ir nusprendė praneÅ¡ti policijai.

Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡ios liudytojo parodymais, ji V. K. nepažįsta, teisme ji davė parodymus įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , duomenų, kad ji bÅ«tų suinteresuota nepagrįstai apkalbėti V. K., byloje nėra, tokių duomenų nenurodė ir V. K. teismo posėdžio metu. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. K. kartu su skundu informatyvumo tikslais pateikė nuotraukas, kaip stovi jo automobilis, koks yra Å¡aligatvio plotas ir pan., iliustruodamas, kad jo automobilis netrukdo nei pėstiesiems, nei kitoms transporto priemonėms judėti, tačiau, kaip matyti, tai nėra bÅ«tent nagrinėjamo įvykio dienÄ darytos nuotraukos.

Pastebėtina, jog iÅ¡ bÅ«tent įvykio dienÄ liudytojos darytų nuotraukų, prieÅ¡ingai nei teigia V. K., matyti, kad jo maÅ¡ina užima visÄ Å¡aligatvio nuolydžio plotÄ , juo pasinaudoti bÅ«tent dėl V. K. pastatyto automobilio yra neįmanoma; to negalėjo padaryti ir liudytoja, paliktas tarpas tarp automobilio ir sienos, kur jau Å¡aligatvis neturi nuolydžio, yra pakankamai siauras, kad juo galėtų pakankamai saugiai (tiek sau, tiek nekliudydamas stovinčio automobilio), pasinaudoti pėsčiasis su vaiko vežimėliu.

Taigi, pareiÅ¡kėjo automobilis yra pastatytas taip, kad pasinaudojimas Å¡aligatvio nuolydžiu yra apskritai neįmanomas. Be to, teismas, vertindamas V. K. padaryto pažeidimo pavojingumÄ , atkreipia dėmesį į tai, kad V. K. yra linkęs pažeisti teisės aktų nuostatų reikalavimus – ne kartÄ (11 kartų) baustas už automobilio pastatymÄ draudžiamoje vietoje, neapmokėjus už statymÄ ir pan. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad jis sustojo tik laikinai iÅ¡laipinti keleivį, t. y. mažametį sÅ«nų parneÅ¡ti į namus, kadangi požeminė parkingo aikÅ¡telė neturi tiesioginio išėjimo į namÄ .

Nors pareiÅ¡kėjo siekis saugiai iÅ¡laipinti mažametį ir jį parneÅ¡ti į namus yra visiÅ¡kai suprantamas ir logiÅ¡kas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonė sustojo ir stovėjo sÄ lyginai ilgÄ laikÄ â€“ pats pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jis parnešė vaikÄ Ä¯ namus, jį nurengė, tai galėjo trukti iki pusvalandžio. Be to, pareiÅ¡kėjas nurodė ir tai, kad namuose buvo kitas asmuo, bet kodėl jis negalėjo ateiti ir paimti mažamečio vaiko ir kodėl pareiÅ¡kėjas sÄ lyginai ilgai užtruko namuose, nenurodė, tik paaiÅ¡kino, kad yra toks susitarimas, jog, kai jis parvažiuoja, tai ir parneÅ¡a vaikÄ .

Be to, iÅ¡ byloje esančių nuotraukų matyti, kad aplink yra kitų automobiliams skirtų stovėjimo vietų, kuriomis galėjo pasinaudoti pareiÅ¡kėjas. Teismo nuomone, kaip jau minėta, asmens interesai negali bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau kitų asmenų interesų, tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje – vieÅ¡asis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi virÅ¡enybę už asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninius ar darbinius interesus. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas automobilį pastatė ir paliko jį stovėti neleistinoje vietoje ne dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o prieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjas pats pasirinko tokį teisės aktų reikalavimams prieÅ¡ingÄ elgesį, nors jis turėjo objektyvias galimybes nepažeisti teisės aktų reikalavimų ir nestatyti automobilio neleistinoje vietoje – arba jį pastatyti netoliese, arba pakviesti namuose esantį asmenį, kad jis/ji galėtų paimti vaikÄ .

PareiÅ¡kėjas teigia ir tai, kad toje vietoje draudžiamų statyti automobilį kelio ženklų nėra, tačiau pažymėtina, kad draudimÄ stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir bendresnės KET nuostatos. KET 150 punkte nustatyti bendro pobÅ«džio draudimai dėl sustojimo ar stovėjimo bei sustojimÄ ir stovėjimÄ draudžiantys ženklai kiekvienu Å¡iuo atveju nėra statomi. Jei ir nėra automobilių stovėjimÄ ar sustojimÄ draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiÅ¡kia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje vietoje, yra leidžiamas.

KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be draudžiamųjų kelio ženklų. Tai, kad, pasak pareiškėjo, taip automobilį parkuoja ne tik jis vienas, nepaneigia jo atsakomybės ir kaltės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas kaip sektinu pavyzdžiu neturi vadovautis asmenų, kurie pažeidžia teisės aktų reikalavimus, elgesiu. Taigi, bylos įrodymai patvirtina, kad V. K. sustojo ir paliko savo automobilį stovėti ten, kur tai trukdė pėsčiųjų eismui, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus įrodymus, laikantis ANK 569 straipsnio nuostatų, aplinkybių, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn (ANK IV skyrius), nenustatyta. Vien tai, kad Institucijos nutarimÄ priėmęs pareigÅ«nas įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja V. K. ir priėmė jam nepalankų sprendimÄ , nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ Institucijos nutarimÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

V. K. skunde nurodoma teismų praktika (Å iaulių apygardos teismo administracinė nusižengimo byla Nr. AN2-83-519/2021) nesivadovautina, nes Å¡ioje byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms (minėtoje nutartyje nustatyta, kad pranešėjas buvo anoniminis, į užstatytÄ teritorijÄ buvo galima patekti ir kitu įvažiavimu, realus trukdymo faktas neužfiksuotas ir pan.). ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas asmenims užtraukia baudÄ nuo trisdeÅ¡imties iki devyniasdeÅ¡imties eurų.

Skundžiamu nutarimu V. K. buvo paskirta 65 Eur dydžio bauda, t. y. Å¡iek tiek didesnė nei ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas Å¡ios nuobaudos vidurkis. IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, jog Institucija pagrįstai nenustatė V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir pagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – tame pačiame Å¡io kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs Å¡io kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.

IÅ¡ bylos matyti, jog V. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas daug kartų, įskaitant ir už analogiÅ¡ko pobÅ«džio administracinius nusižengimus, apie kai kurių baudų sumokėjimÄ informacijos nėra, dirba. Atsižvelgiant į visa tai, darytina iÅ¡vada, kad Institucijos nutarimu V. K. paskirta nuobauda, tinkamai įvertinus visas ANK 34 straipsnyje nurodytas nuobaudos individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu, n u t a r i a :

Netenkinti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundo ir palikti nepakeistÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N_25293-2021. Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Asta Benetytė