657d30e7-5951-4071-9988-e0f36bbda7cd · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1194-243/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00803-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, pareiškėjos B. R. atstovei S. M., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Almontus“ atstovui V.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos B. R. patikslintÄ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, UAB „Almontus“ dėl 3751 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo,n u s t a t ė :pareiÅ¡kėja B. R. patikslintu skundu nurodo, jog jai nuosavybės teise priklauso 0,0722 ha sodo žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. sav.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2012-04-30 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 12L-(14.12.36)-63 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kuriuo numatyta įsiterpusį valstybinės žemės sklypÄ apie 0,0350 ha, besiribojantį su jai priklausančiu žemės sklypu, prijungti prie jos sklypo; Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyrius 2012-05-29 iÅ¡davė planavimo sÄ lygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.

Dėl to su UAB „Almontus“ sudarė sutartį dėl žemėtvarkos projekto parengimo ir sumokėjo 1210 Lt už kadastrinius ir topografinius matavimus bei 2541 Lt už projektÄ , iÅ¡ viso 3751 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2013-04-17 teritorijų planavimo ir patikrinimo akte Nr. TPA-(8.16)-1108 konstatuota, jog teritorijų planavimo dokumento tvirtinti negalima ir duota neigiama patikrinimo iÅ¡vada. Nurodyta, jog formuojamas 0,0180 ha žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sÄ vokos, nes gretimybėse ties posÅ«kio ribų taÅ¡kais 1-3, 6-8 yra valstybinė žemė, kuri nesuformuota atskiru žemės sklypu, todėl įsiterpęs valstybinės žemės sklypas negali bÅ«ti formuojamas.

Nurodo, jog kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ , kurios 2013-06-04 sprendimu Nr. 1SS-(8.5)-1188 nurodyta, jog 2012-04-30 leidimas Nr. 12L-(14.12.36)-63 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ iÅ¡duotas neiÅ¡nagrinėjus esamos situacijos ir nesivadovaujant teisės aktais. PareiÅ¡kėja argumentuoja, jog patyrė 3751 Lt žalÄ (nuostolius), nes ta pati institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡davė leidimÄ projektui rengti, o vėliau projekto nederino, nes leidimÄ iÅ¡davė neteisėtai.

PraÅ¡o priteisti turtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos. ReikalavimÄ grindžia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsniu, Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsniu. Argumentuoja, jog egzistuoja visos bÅ«tinos sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t.y. žala, priežastinis ryÅ¡ys ir neteisėti veiksmai, kuriais laikytinas vieÅ¡ojo administravimo institucijos neveikimas taip, kaip ji turėjo veikti, t.y. leidimo, kurio ji negalėjo iÅ¡duoti, iÅ¡davimas.

Akcentuoja, kad atsakovas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas bei bÅ«damas valdžios institucijų dalimi su aiÅ¡kiai apibrėžta kompetencija, galėjo ir turėjo numatyti savo veiksmų neigiamas pasekmes, todėl bÅ«tent atsakovui yra taikoma didesnė rÅ«pestingumo pareiga užtikrinti teisės aktų, o tuo pačiu, vieÅ¡osios tvarkos, tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ ir laikymÄ si. Nurodo, jog žemės sklypas buvo suformuotas atlikus preliminarius kadastrinius matavimus, todėl prieÅ¡ rengiant projektÄ buvo bÅ«tina nustatyti tikslias žemės sklypo ribas.

Argumentuoja, jog pagal Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles projekto sprendinių brėžinys turi būti rengiamas skaitmenine ir spausdintine formomis, kaip kartografinis pagrindas naudojami naujausi ortofotografiniai žemėlapiai ir georeferencinio pagrindo kadastro duomenys arba sprendinių brėžinys rengiamas topografiniuose planuose (jeigu yra ne senesnis nei vienerių metų).

Argumentuoja, jog bÅ«tina nustatyti formuojamo sklypo ribas ir ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, o tÄ galima atlikti tik parengus teritorijos topografinį planÄ ir jo skaitmeniniu pagrindu nustatyti žemės sklypo kadastrinius duomenis. Topografinio plano nereikia sujungiant jau suformuotus sklypus, nes jų iÅ¡orinės ribos nesikeičia ir naujų ribų posÅ«kio taÅ¡kų neatsiranda. Nurodo, jog dėl Å¡ios priežasties, gavus 2012-04-30 leidimÄ Nr. 12L-(14.12.36)-63, buvo atlikti topografiniai matavimai, kainavę 1210 Lt, kurių pagrindu parengtas Projekto sprendinių brėžinys, o UAB „Almontus“ parengė projektÄ , kainavusį 2541 Lt (b.l. 80-84).

PareiÅ¡kėjos atstovė praÅ¡o patikslintÄ skundÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atsiliepimu pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Pripažįsta pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, tačiau atsikirtimÄ grindžia argumentais, jog nėra visų bÅ«tinųjų sÄ lygų vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį.

Nurodo, jog parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas buvo suderintas su Klaipėdos rajono savivaldybės ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriumi, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriumi, LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu ir pateiktas tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2013-04-17 iÅ¡davė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr. TPA-(8.16)-1108 su neigiama iÅ¡vada. Nurodo, jog pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Priteistina turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta. Argumentuoja, jog pareiÅ¡kėja savo noru atliko kadastrinius ir topografinius žemės sklypo matavimus, kurių kaina 1210,00 Lt negali bÅ«ti vertintina kaip turtinė žala, patirta dėl Klaipėdos rajono skyriaus iÅ¡duoto 2012-04-30 leidimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ Nr. 12L-(14.12.36.)-63. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-01-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau - Taisyklės) nėra įtvirtinta reikalavimo atliekant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ atlikti planuojamos teritorijos kadastrinius ir topografinius matavimus.

Pažymi, jog atliekant topografinius matavimus sklypo ribos nėra nustatomos ir topografinė nuotrauka nebÅ«tina, be to, jos nėra projekto sudėtyje. Pažymi, kad aplinkybė, jog formuojamas valstybinės žemės sklypas (0,018 ha ploto) neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sÄ vokos, galėjo paaiÅ¡kėti Klaipėdos rajono savivaldybės ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriui iÅ¡duodant planavimo sÄ lygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, todėl atsakomybė už patirtÄ Å¾alÄ galėtų kilti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai bei Projekto rengėjui UAB „Almontus“.

Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu Nr. Dl-262 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentams rengti sÄ lygų parengimo ir iÅ¡davimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 4.3 punkte įtvirtinta nuostata, kad sÄ lygų rengimas – tai procedÅ«ra, kurios metu sÄ lygas rengianti institucija iÅ¡analizuoja pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytus duomenis apie numatomÄ rengti teritorijų planavimo dokumentÄ ir per nustatytÄ laikÄ pateikia planavimo sÄ lygas, kuriose nurodo reikalavimus, taikomus planuojamai teritorijai.

Taisyklių 8.3 punkte nurodyta, kad institucija SÄ lygas rengia vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atitinkamÄ planuojamÄ veiklÄ , o pagal Taisyklių 12, 13 punktus planavimo sÄ lygos nerengiamos ir neiÅ¡duodamos, kai numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento tikslai prieÅ¡tarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms. Taisyklių 30 punkte nustatyta, kad žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama civilinio kodekso, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Argumentuoja, jog 2012-04-30 leidimas Nr. 12L-(14.12.36)-63 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ nepaÅ¡alina Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsakomybės. Taip pat argumentuoja, jog ir UAB „Almontus“, kurios matininkė atliko kadastrinius matavimus, galimai pažeidė pareiÅ¡kėjos teises ar interesus. Atsakovės teigimu, praÅ¡oma atlyginti 2541,00 Lt žala nekonkreti, neįrodyta ir kiekybiÅ¡kai neįvertinta, neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų.

Teigia, jog pareiÅ¡kėjai neįrodžius visų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo priteisti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 92-99).Atsakovės atstovė praÅ¡o patikslintÄ skundÄ nepatenkinti atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Almontus“ atsiliepimu pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ siÅ«lo patenkinti jame iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu (b.l. 90).Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Almontus“ atstovas pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ siÅ«lo patenkinti.

Teismas konstatuoja:nagrinėjamos bylos dalykas – turtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiÅ¡kėjai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, CK 6.271 straipsnio pagrindu.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai B. R. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2012-04-30 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 12L-(14.12.36)-63 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kuriuo numatyta prie jai nuosavybės teise priklausančio 0,0722 ha sodo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėdos raj. sav., prijungti besiribojantį įsiterpusį valstybinės žemės sklypÄ apie 0,0350 ha (b.l. 7).

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyrius 2012-05-29 iÅ¡davė planavimo sÄ lygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti (b.l. 10). PareiÅ¡kėja ir UAB „Almontus“ 2012-07-11 sudarė Žemėtvarkinio projekto rengimo sutartį Nr. ŽTP-5, kuria UAB „Almontus“ įsipareigojo parengti žemėtvarkos projektÄ , numatantį suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypÄ (apie 0,0350 ha), besiribojantį su sodo žemės sklypu Nr. 159 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Å¡iuos sklypus sujungti.

Sutarties 1.1 punkte taip pat nurodyta, jog Å¡iuo tikslu UAB „Almontus“ atlieka kadastrinius ir topografinius darbus, parengia kadastrines bylas su sklypų planais (b.l. 18-19). Sutarties priede nurodyta projekto kaina 4114 Lt su PVM (3400 Lt be PVM), iÅ¡ jų 1000 Lt be PVM už kadastrinius ir topografinius matavimus, 2100 Lt be PVM už žemėtvarkos projekto parengimÄ , 300 Lt be PVM už sklypo naujos kadastrinės bylos parengimÄ (b.l. 20). 2013-08-07 pareiÅ¡kėja (užsakovė) ir UAB „Almontus“ pasirašė atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ sumokėjo už atliktus darbus (b.l. 21, 23-24).

Tuo tarpu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2013-04-17 teritorijų planavimo ir patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.16)-1108 konstatuota, jog parengto teritorijų planavimo dokumento tvirtinti negalima ir duota neigiama patikrinimo iÅ¡vada. Nurodyta, jog formuojamas 0,0180 ha žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sÄ vokos, nes gretimybėse ties posÅ«kio ribų taÅ¡kais 1-3, 6-8 yra valstybinė žemė, kuri nesuformuota atskiru žemės sklypu, todėl įsiterpęs valstybinės žemės sklypas negali bÅ«ti formuojamas (b.l. 12-13).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2013-06-04 sprendimu (raÅ¡tu) Nr. 1SS-(8.5)-1188 konstatuota, jog 2012-04-30 leidimas iÅ¡duotas neiÅ¡nagrinėjus esamos situacijos ir nesivadovaujant teisės aktais (b.l. 16-17). Žemėtvarkos projektas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas (Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-01-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarkÄ , taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų dalyvių teises ir pareigas dalyvaujant Å¡iame procese.

Pagal Taisyklių 19 punktÄ privačios žemės savininkas, organizuojantis Projekto rengimÄ , praÅ¡ymÄ leisti pradėti rengti ProjektÄ pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietÄ . Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas praÅ¡ymÄ leisti pradėti rengti ProjektÄ turi iÅ¡nagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo praÅ¡ymo gavimo dienos ir priimti sprendimÄ leisti rengti ProjektÄ arba atsisakyti leisti rengti ProjektÄ (Taisyklių 20 punktas).

IÅ¡ Å¡ių nuostatų matyti, jog bÅ«tent Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pareiga ir funkcija yra iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl leidimo rengti projektÄ ir priimti atitinkamÄ sprendimÄ . VieÅ¡ojo administravimo institucija savo pareigas privalo vykdyti vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir VieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, tuo tarpu, nagrinėjamu atveju nustatyta jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius leidimÄ iÅ¡davė neteisėtai.

Teisinio vertinimo nekeičia ir tai, jog leidimas nėra panaikintas. Teismas Å¡ioje administracinėje byloje nenagrinėja nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2012-04-30 iÅ¡duoto leidimo Nr. 12L-(14.12.36)-63, nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2013-06-04 sprendimo Nr. 1SS-(8.5)-1188, kuriuo panaikintas 2012-04-30 iÅ¡duotas leidimas Nr. 12L-(14.12.36)-63, teisėtumo ir pagrįstumo. Asmens kreipimosi į administracinį teismÄ , kad bÅ«tų iÅ¡spręstas administracinis ginčas, forma yra skundas (ABTÄ® 2 straipsnio 20 punktas), kuris turi atitikti ABTÄ® 23 ir 24 straipsnių reikalavimus.

Pagal ABTÄ® 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename skunde pareiÅ¡kėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalykÄ (pareiÅ¡kėjo reikalavimas) ir pagrindÄ (aplinkybės, kuriomis pareiÅ¡kėjas grindžia savo reikalavimÄ , ir Å¡ias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybÄ , turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobÅ«dį bei apimtį.

Formuluodamas skundo dalykÄ , bÅ«tent pareiÅ¡kėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012, 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali bÅ«ti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikÅ¡tus konkrečius ir aiÅ¡kius reikalavimus. Pagal ABTÄ® 22, 23 straipsnius teisė suformuluoti skundo (praÅ¡ymo) pagrindÄ ir dalykÄ priklauso pareiÅ¡kėjui.

PareiÅ¡kėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiÅ¡kėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylÄ . Å ioje nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį, o ne dėl administracinių aktų teisėtumo, t. y. apibrėžė Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas, kurios yra susijusios su žalos atlyginimo priteisimu CK 6.271 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, jog atsakovė atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdyje taip pat pripažino, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2012-04-30 leidimÄ Nr. 12L-(14.12.36)-63 iÅ¡davė neteisėtai.

Byloje nėra duomenų apie tai, jog leidimas galėjo bÅ«ti iÅ¡duotas pareiÅ¡kėjai pateikus netikslius dokumentus, suklaidinus atsakovę ir pan. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius, bÅ«damas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, privalėjo vadovautis ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, t. y. įstatymo virÅ¡enybės, reiÅ¡kiančio, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų kompetencija turi bÅ«ti nustatyta Å¡io įstatymo, o veikla atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais; objektyvumo, reiÅ¡kiančio, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s; nepiktnaudžiavimo valdžia, reiÅ¡kiančio, kad vieÅ¡ojo administravimo institucijoms draudžiama vykdyti veiklÄ neturint tam suteiktų įgaliojimų arba priimti sprendimus pagal savo kompetencijÄ siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo paskirtis – sudaryti bÅ«tinas teisines prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatÄ , jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, taip pat skatinti vieÅ¡ojo administravimo institucijų administracinius gebėjimus, didinti jų veiklos efektyvumÄ (Ä®statymo 1 straipsnis). Å iuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius neveikė apdairiai ir rÅ«pestingai, ir toks valstybės institucijos nerÅ«pestingumas ir neatsakingumas negali bÅ«ti pateisinamas.

Ä®vertinusi nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra civilinės atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ .

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal Taisyklių 22 punktÄ organizatorius, gavęs sprendimÄ leisti rengti ProjektÄ , kreipiasi į savivaldybės administracijÄ dėl planavimo sÄ lygų rengti ProjektÄ iÅ¡davimo. Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atsakingas už planavimo sÄ lygų iÅ¡davimÄ , atsižvelgdamas į teritorijų planavimo tikslus ir uždavinius, turi pateikti paraiÅ¡kas planavimo sÄ lygoms parengti, o planavimo sÄ lygas per 10 darbo dienų nuo paraiÅ¡kos gavimo dienos turi pateikti Taisyklių 63 punkte nurodytos institucijos.

Organizatorius, kuris pats inicijuoja Projekto rengimÄ , pagal leidimÄ ir planavimo sÄ lygas sudaro Projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartį su Projekto rengėju (Taisyklių 23 punktas). IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių matyti, jog Å¡iuos Taisyklių 22 – 23 punktuose nurodytus veiksmus ir atliko pareiÅ¡kėja – kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijÄ dėl planavimo sÄ lygų iÅ¡davimo, o jas gavusi sudarė sutartį su UAB „Almontus“ dėl projekto parengimo. Tai reiÅ¡kia, jog bÅ«tent iÅ¡duotas leidimas sukėlė pareiÅ¡kėjai pagrįstus teisėtus lÅ«kesčius, jog ji gali pradėti planavimo procedÅ«rÄ ir atlikti Taisyklėse nurodytus veiksmus, t.y. realizuoti leidimo jai suteiktas teises, todėl pripažintinas nepagrįstu atsakovės argumentas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Almontus“ matininko atsakomybės. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjos patikslintame skunde nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu teigiama, kad dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų ji turėjo projekto rengimo iÅ¡laidų, sutiktina su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad dėl Å¡ių aplinkybių ji patyrė turtinę žalÄ .

Pažymėtina, jog ir Taisyklių 13.2 punkte įtvirtinta, kad Projekto rengimas finansuojamas projekto rengimÄ inicijavusio asmens lėšomis. PareiÅ¡kėja pateikė įrodymus, jog sumokėjo 4114 Lt UAB „Almontus“ už atliktus darbus rengiant žemėtvarkos projektÄ bÅ«tent Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2012-04-30 iÅ¡duoto leidimo Nr. 12L-(14.12.36)-63 pagrindu (b.l. 20-21, 23-24, 39-40). PareiÅ¡kėja patikslintu skundu atsisakė reikalavimo dėl 363 Lt turėtų iÅ¡laidų atlyginimo dėl žemės sklypo bylos parengimo ir reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl 3751 Lt turtinės žalos atlyginimo (1000 Lt be PVM už kadastrinius ir topografinius matavimus, 2100 Lt be PVM už žemėtvarkos projekto parengimÄ , 651 Lt PVM).

Pripažintinas nepagrįstu atsakovės argumentas, jog kadastrinių ir topografinių matavimų atlikti nebuvo bÅ«tina. Pažymėtina, jog pagal Taisyklių 28-29 punktus projektui rengti reikalinga projekto teritorijos naujausia kartografinė medžiaga, kuriÄ galima panaudoti Projektui rengti (ortofotografinį žemėlapį ir Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis) (28.2 punktas), o projekto sprendinių brėžinys rengiamas skaitmenine ir spausdintine formomis, kaip kartografinį pagrindÄ naudojant naujausius ortofotografinius žemėlapius ir Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis arba sprendinių brėžinys rengiamas topografiniuose planuose (jeigu yra ne senesnis nei vienerių metų) (29.1 punktas).

Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ir kitos dvi valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinis ryÅ¡ys ir žala. Nustačius visas tris bÅ«tinÄ sias valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygas – valdžios institucijos (tarnautojų, pareigÅ«nų) neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), pareiÅ¡kėjos patirtÄ Å¾alÄ (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.247 straipsnis), pareiÅ¡kėjai B. R. priteistinas 3751 Lt turtinės žalos atlyginimas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos.

PareiÅ¡kėjos patikslintas skundas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 5 punktu.PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas – 1000 Lt už skundo suraÅ¡ymÄ . Lietuvos Respublikos ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 proc. patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktos sÄ skaitos – faktÅ«ros JUR Nr. 0006 ir mokėjimo nurodymo matyti, jog pareiÅ¡kėja sumokėjo VÅ Ä® „Juristai“ 1000 Lt už skundo suraÅ¡ymÄ (b.l. 26-27, 38). Tai, jog nagrinėjamoje byloje skundÄ surašė ne advokatas ar advokato padėjėjas, o teisines paslaugas teikianti VÅ Ä® „Juristai“, nepaneigia ABTÄ® 44 straipsnyje įtvirtintos pareiÅ¡kėjos teisės gauti iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl turėtų iÅ¡laidų atlyginimo tenkintinas, vadovaujantis ABTÄ® 45 straipsnio 2 dalimi.

IÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, pareiÅ¡kėjai priteistinos turėtos iÅ¡laidos dėl skundo teismui suraÅ¡ymo – 1000 Lt. Pažymėtina, jog tai sudaro tik trečdalį sumos, galimos priteisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 02 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2 punktu už skundo suraÅ¡ymÄ .Priteisti iÅ¡laidas, turėtas dėl atsiliepimo suraÅ¡ymo (500 Lt), taip pat praÅ¡o ir tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Almontus“.

ABTÄ® 44 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę į Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytų iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau Å¡ioje teisės normoje įtvirtintas Å¡ios teisės ribojimas – trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas galima, kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ buvo patenkintos ar apgintos jo teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1223/2012, 2012-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1309/2012, 2013-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-409/2013).

Tai reiÅ¡kia, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ pagal ABTÄ® 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia bÅ«tina įvertinti ginčo turinį. Aplinkybė, jog teismo priimtu baigiamuoju aktu yra patenkintos arba apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, negali bÅ«ti iÅ¡imtinai siejama vien tik su faktu, kad buvo priimtas pareiÅ¡kėjui, kurio interesus ir pozicijÄ trečiasis suinteresuotas asmuo byloje palaikė, palankus teismo sprendimas, t. y. pareiÅ¡kėjo skundas buvo patenkintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013, 2013-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-409/2013).

Tretysis suinteresuotas asmuo pagal sutartį su pareiškėja atliko žemėtvarkos projekto parengimo darbus, iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja už atliktus darbus atsiskaitė, byloje nenagrinėjamas parengto projekto teisėtumas, todėl, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad priimtas teismo sprendimas yra realiai naudingas trečiajam suinteresuotam asmeniui jo teisių ir pareigų visumos (pokyčio) požiūriu. Trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais, n u s p r e n d ė : patenkinti pareiÅ¡kėjos B. R. patikslintÄ skundÄ , priteisti B. R. 3751 Lt (trys tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt vienas litas) turtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos,priteisti B. R. 1000 Lt (vienas tÅ«kstantis litų) iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos,nepatenkinti UAB „Almontus“ praÅ¡ymÄ dėl turėtų iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                         Vida Stonkuvienė