2022-06-08 Nr. AB-15183-3-62-3-00410-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2670-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00410-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. E. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. E. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2022 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pilietis. Kilmės šalį paliko dėl nesutarimų su gimine, peraugusiu į didelę nesantaiką ir smurtą. Prieš 17 metų mirus jo tėvui, pastarajam nuosavybės teise priklausęs namas atiteko pareiškėjui, kaip teisėtam paveldėtojui, tačiau tėvo seserys ir jų sūnūs (pusbroliai) pradėjo reikalauti, kad tas namas būtų atiduotas jų šeimoms. Pareiškėjui, jo motinai bei seseriai buvo grasinama, smurtaujama. Paskutinis konfliktas įvyko 2021 m. |kovo mėn., kai tetos ir pusbroliai vėl užpuolė, sumušė ir persekiojo prieglobsčio prašytoją, jo motiną ir seserį, tačiau visi giminaičiai turėjo vienintelį namą, kuriame galėjo gyventi, todėl prieglobsčio prašytojas su motina ir seserimi negalėjo išsikraustyti, kaip norėjo tetos, kurios ištekėjusios neturėjo kur gyventi. Į policiją kreiptasi nebuvo, nes paprastam žmogui tai sukeltų papildomų problemų, be to, bylinėjimasis brangiai kainuoja.

3. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę.

4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimu, nurodė, kad prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jis nurodė konkrečias aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadą, jog jam realiai grėsė persekiojimo ir / ar susidorojimo pavojus, o įvertinus ir dabartinę situaciją šalyje, toks pavojus tebegresia iki šiol. Atsakovas, suabejojęs pareiškėjo argumentų, kuriais buvo grindžiamas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, patikimumu, privalėjo pareiškėjo situaciją analizuoti ekonominio migranto statuso kontekste, o ne vien tik vadovaudamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) ataskaitos, kuri yra rekomendacinio pobūdžio, bendra analize ir gairėmis, ypač nagrinėdamas klausimą dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo.

5. Pareiškėjo nuomone, prieglobstis jam nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, surinkti aktualią ir naujausią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra nemotyvuotas, neišsamus ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

6. Teigė, kad Migracijos departamento sprendime nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą yra neproporcingas. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis, teikė tikrovę atitinkančią informaciją, jo nurodytos aplinkybės paremtos komplikuota kilmės valstybės padėtimi, nepiktnaudžiavimo procesu, siekė saugumo, todėl jam taikyti maksimalų draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką yra neteisinga. Draudimas pareiškėjui atvykti tokį ilgą laiką sukeltų pareiškėjui sunkias pasekmes, kuomet, pablogėjus situacijai, pareiškėjui būtų uždrausta atvykti ir prašyti prieglobsčio.

7. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamento sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atlikto tyrimo metu buvo konstatuota, kad pareiškėjo įžvelgiama grėsmė (jį užpuls ir sumuš tėvo giminės) yra tik hipotetinio pobūdžio ir grindžiama išimtinai spėlionėmis bei prielaidomis, tyrimo metu nebuvo identifikuota jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjo įvardyta grėsmė gali būti siejama su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėjo nurodyti motyvai savaime (nepriklausomai nuo nustatytų faktinių aplinkybių) nesudaro pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

9. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvas – grėsmė būti užpultam ir sumuštam jo prieš 17 metų mirusio tėvo seserų ir jų sūnų, nes giminaičiai neturi kur gyventi ir nori gauti dalį tėvo namo, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjo pasakojimas apie smurtą ir grasinimus nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimui trūksta konkrečių detalių (laiko, aplinkybių), tikslumo, tam tikros pasakojimo detalės keitėsi pasakojimo eigoje, todėl Migracijos departamentas pasakojimo nelaikė patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo istoriją, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo įžvelgiama grėsmė yra tik hipotetinio pobūdžio ir grindžiama išimtinai spėlionėmis bei prielaidomis. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, surinko ir įvertino visą aktualią ir su pareiškėjo individualia situacija susijusią kilmės valstybės informaciją iš įvairių šaltinių, todėl nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl neišsamaus tyrimo.

11. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę, todėl nustatytas pareiškėjui maksimalus 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir 3 metų draudimo atvykti į Šengeno erdvę laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktą (sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo 5 metų iki 3 metų). Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 25 d. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų kaip neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Kilmės šalį paliko dėl to, kad jį persekioja tėvo giminės, nori nužudyti. Apklausos metu 2021 m. spalio 15 d. Migracijos departamente prieglobsčio prašytojas nurodė, jog iš kilmės šalies išvyko dėl to, kad nuolatos vyksta nesutarimai su tėvo, kuris mirė prieš 17 metų, giminaičiais dėl paveldėto namo, nes tėvo seserys siekia įgyti namo dalį. Nurodė, jog 2016 m. dėl to kilo konfliktas, todėl jis pabėgo į (duomenys neskelbtini)ir ten gyveno vienerius metus, tačiau dėl sergančios motinos priežiūros privalėjo sugrįžti. Nurodė, jog 2018 m. buvo sumuštas pusbrolių M. R., F. S., N. A., dėl sužalojimų kreipėsi į medicinos įstaigą. Dėl tų pačių priežasčių buvo sumušta jo motina ir sesuo, jas sumušė pareiškėjo tetos. Paskutinis konfliktas įvyko 2021 m. kovo mėn. Prieglobsčio prašytojo tetos ir pusbroliai vėl jį užpuolė, sumušė. Pareiškėją, jo motiną ir seserį persekiojo giminės. Į policiją nesikreipė, nes tai būtų sukėlę papildomų problemų, būtų kilusi grėsmė jo gyvybei. Policijos pareigūnais nepasitiki, nes jie yra korumpuoti.

14. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės ir atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija leidžia daryti išvadą, jog kilus turtiniam, šeimos (giminės) konfliktui pareiškėjas turėjo ir turi galimybę kreiptis į jo šalyje veikiančias teisėsaugos institucijas ir gauti teisinę apsaugą, – tai pripažino ir pats. Byloje surinkti duomenys paneigia pareiškėjo teiginius apie išimtines moterų teises ir jų apsaugą (jo tetų nebaudžiamumo kontekste). Į bylą nepateikta duomenų apie pareiškėjo pusbrolių profesinę veiklą, jų galimą įtaką teisėsaugos institucijoms, todėl šio pobūdžio pareiškėjo argumentai nėra įtikinami. Teismas sprendė, kad dėl neteisėtų pusbrolių ir tetų veiksmų pareiškėjas turi teisę gintis kilmės šalies teisėsaugos institucijose ir kreipdamasis į teismą, todėl akivaizdu, jog pagal ginčo pobūdį, pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka esminių Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso įgijimo sąlygų.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė detalių duomenų, iš kurių būtų galima bent tikėtinai patikrinti jo pasakojimo realumą. Nors tvirtino, kad namą po tėvo mirties paveldėjo, jog kyla grėsmė iš giminių pusės, tačiau nei Migracijos departamente, nei teisme nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių jo asmens tapatybę, giminystės ryšius su tariamai grėsmę keliančiais asmenimis, nei tėvo mirties liudijimo, nei paveldėjimo dokumentų, nei liudijimų apie užpuolimus, grėsmę ar panašaus pobūdžio dokumentų. Todėl, teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo pasakojimas dėl grasinimo yra nenuoseklus, nepasižymi informatyvumu, pasakojimui trūksta konkrečių detalių (laiko, aplinkybių), tikslumo, tam tikros pasakojimo detalės keitėsi pasakojimo eigoje, todėl Migracijos departamentas pareiškėjo pasakojimo pagrįstai nelaikė patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo istoriją, jis nepateikė. Pareiškėjas apklausos Migracijos departamente ir teismo posėdžio metu tvirtino, jog dėl giminaičių grasinimų, sužalojimų į teisėsaugos institucijas nesikreipė, nes jos kilmės šalyje nesuteikia efektyvios apsaugos. Tvirtino, jog teisinė sistema yra korumpuota, pažymėjo, jog jį sumušę pusbroliai yra įtakingi teisininkai, grasinę jam byla, sulaikymu. Dėl savo tetų neteisėto elgesio nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įstatymai palankūs moterims, tačiau pats pareiškėjas pasakojime pripažino, jog kai teta jį apšmeižė, jis susirado liudytoją ir teismas jį išteisino. Taigi, paties prieglobsčio prašytojo pasakojimas patvirtina, kad kilmės šalyje veikianti teisinė apsauga, nors ir nepaneigti jos trūkumai, yra veiksminga.

16. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, nesivadovavo aktualia kilmės šalies informacija. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad Migracijos departamentas surinko ir įvertino su pareiškėjo individualia situacija susijusią kilmės valstybės informaciją iš įvairių šaltinių, įskaitant ESPA informaciją, Tarptautinės migracijos organizacijos, Europos kilmės šalies informacinio tinklo, Jungtinių Tautų organizacijos, kitų Europos valstybių institucijų. Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto šaltinių, priešingos informacijos pareiškėjas nepateikė, todėl nėra pagrindo inofrmacijos vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais.

17. Pareiškėjas nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gubernijoje. (duomenys neskelbtini) gubernija (duomenys neskelbtini) kanalu ribojasi su (duomenys neskelbtini)pusiasaliu, tačiau pagal kilmės šalies oficialią informaciją, nėra pranešama apie saugumo incidentus konkrečiai (duomenys neskelbtini) gubernijoje ir v mieste. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo kilmės šalyje (žemyninėje dalyje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

18. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta išsami apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi pareiškėjo nurodyti argumentai. Pagal į bylą pateiktą Departamento surinktą valstybės kilmės informaciją pareiškėjo pasakojimo kontekste darytina išvada, kad Migracijos departamento sprendimu pareiškėjui pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas, nes nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia realus persekiojimas.

19. Teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Sprendime uždrausti pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nėra pateikta įtikinamų argumentų, kodėl nurodytam tikslui pasiekti (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje taip pat nėra duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti termino taikymą. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismas maksimalų terminą laikė neproporcingu. Atsižvelgdamas į tai, teismas pakeitė Migracijos departamento sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 20. Pareiškėjas R. E. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos suteikimo pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

22. Pareiškėjas teigia, kad teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas savo teises į nuosavybę gali ginti kilmės šalies institucijose, tačiau neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju pareiškėjui grėsmė kilo dėl šeimoje kilusio konflikto, į kuriuos tradiciškai musulmoniškose valstybėse, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), valstybė nesikiša, o tokie ginčai sprendžiami šeimos viduje pagal genties (šeimos) taisykles ir tradicijas. Visuotinai žinoma, kad musulmoniškose visuomenėse konfliktai, įskaitant ir šeimos konfliktus, dažnai perauga į kraujo kerštą. Viena iš galimų kraujo keršto konflikto atsiradimo priežasčių – garbės nusižengimai. Smurtas prieš šeimos narius, kurie padarė šeimai gėdą, išlieka plačiai paplitęs, nes norima apsaugoti šeimos ar genties garbę. Smurtas vykdomas nepriklausomai nuo religinių ir etniniai skirtumų, smurtas yra ilgalaikis genčių kultūros elementas, susijęs su stipriais patriarchaliniais pamatais. Nusikaltimus dėl garbės įvykdę asmenys dažnai lieka nenubausti, nes visuomenėje yra palaikomi, juos palaiko ir teisėsaugos pareigūnai, nes manoma, kad tokio pobūdžio nusikaltimai yra tinkamas atsakas į garbės įžeidimą. Taigi, asmenims, įvykdžiusiems garbės nusižengimus, gresia susidorojimas. Iš pareiškėjo pasakojamų aplinkybių galima suprasti, kad pareiškėjo veiksmai, nepaklūstant šeimos nurodymams grąžinti namą, vertinami, kaip garbės nusižengimas, todėl tikėtina, jog (duomenys neskelbtini), kurio teisinė sistema grindžiama Šariato teise, Islamo tradicijomis ir kultūra, pareiškėjas, jam kilusios grėsmės atveju, realiai negali kreiptis į valstybės institucijas ir iš jų sulaukti pagalbos bei apginti savo teises.

23. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

24. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovas nurodo, kad atlikto tyrimo metu buvo konstatuota, jog pareiškėjo įžvelgiama grėsmė (jį užpuls ir sumuš tėvo giminės, nors sesuo ir motina gyvena su giminėmis) yra tik hipotetinio pobūdžio ir grindžiama išimtinai spėlionėmis bei prielaidomis. Vertinant realistišką riziką pareiškėjui bei prieglobsčio suteikimo poreikį, nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjo įvardinta grėsmė gali būti siejama su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Atsižvelgus į tai, kad priežastinis ryšys tarp persekiojimo ir minėtų „konvencinių“ priežasčių yra būtinoji pabėgėlio statuso taikymo nuostata, Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėjo nurodyti motyvai savaime (nepriklausomai nuo nustatytų faktinių aplinkybių) nesudaro pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą. Be to, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

27. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, ir konstatavo, kad pareiškėjo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

30. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

31. Teismų praktikoje, remiantis Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

33. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

35. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 3 metų.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo pasakojimą ir pasakojimą patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, neįvertino realios padėties (duomenys neskelbtini), susijusios su garbės nusikaltimais, atsakovas nesurinko naujausios ir aktualiausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

37. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

38. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

39. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

40. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA- 3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA- 3776-415/2021).

42. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

43. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 3 dalį, tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo, ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) bei konkrečioje vietovėje ((duomenys neskelbtini)mieste, (duomenys neskelbtini)gubernijoje) tyrimą. Atsakovas išsamiai išanalizavo Islamo religijos tradicijas (moterų vaidmenį ir įtaką), kuri yra valstybinė (duomenys neskelbtini) religija. Taip pat išanalizavo apie (duomenys neskelbtini)–Islamo–Šariato teisę skelbiamą informaciją, rinko informaciją apie pareiškėjo nurodomas aplinkybės dėl įstatymų nelygybės (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindžia grėsme, susijusia su garbės klausimu (dėl santykių su mirusio tėvo giminačiais). Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nedetalizavo jam individualiai gresiančios grėsmės gyvybei, nenurodė, su kokiais neigiamais veiksniais jis tariamai gali susidurti grįžęs į kilmės valstybę, prieglobsčio prašymą grindė hipotetiniais teiginiais. Pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina, jog grįžus į kilmės valstybę kils reali grėsmė jo sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjas nepagrindė savo baimės grįžti į (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu ir konfliktiniai santykiais su giminaičiais.

Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad vis tik teisinė apsauga pareiškėjo kilmės valstybėje yra veiksminga. Nors pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) policija yra korumpuota, o (duomenys neskelbtini) įstatymai palankūs moterims, tačiau pats pareiškėjas pripažino, jog, kai teta jį apšmeižė, jis susirado liudytoją ir teismas jį išteisino. Be kita ko, pareiškėjas atsakovui ir pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo asmens tapatybę, giminystės ryšius su tariamai grėsmę keliančiais asmenimis, nei tėvo mirties liudijimo, nei paveldėjimo dokumentų, nei liudijimų apie jo užpuolimus, grėsmę ar panašaus pobūdžio dokumentų.

Iš į bylą pateiktų duomenų, t. y. (duomenys neskelbtini)policijos nuovados (duomenys neskelbtini)policijos punkto 2021 m. rugpjūčio 12 d. – 2021 m. spalio 20 d. Ataskaitoje užfiksuotų aplinkybių, matyti, jog į policiją dėl užpuolimo, įžeidinėjimo, šmeižimo kreipėsi dvi moterys, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metai) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų), įvardytos kaip namų šeimininkės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)centre, tačiau duomenų apie pareiškėjo užpuolimus, sužalojimus į bylą nepateikta.

Į bylą pateikti duomenys iš policijos įstaigos apie dviejų moterų (tikint pareiškėjo pasakojimu, jo motinos ir sesers) užpuolimą, įžeidimą policijoje užfiksuoti 2021 m. rugpjūčio 12 d. – 2021 m. spalio 20 d., t. y. pareiškėjui jau esant Lietuvos Respublikoje, todėl nepatvirtina paties pareiškėjo užpuolimo fakto, grėsmės jo sveikatai, gyvybei buvimo kilmės šalyje laikotarpiu. Taigi, pareiškėjas nepagrindė pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

47. Nagrinėjamu atveju itin svarbu pabrėžti tai, kad pareiškėjas teigia, jog konfliktai su giminaičiais tęsiasi po tėvo mirtis, kuris mirė dar prieš 17 metų, o, kai 2016 m. kilo didelis konfliktas, jis pabėgo į (duomenys neskelbtini)ir ten gyveno vienerius metus, tačiau vėliau grįžo dėl motinos sveikatos. Teigė, kad buvo sumuštas 2018 metais. Nurodė, kad prieš atvykdamas į Lietuvos Respubliką, jis buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau vis tiek pasirinko nelegalų pateikimo į Lietuvos Respubliką (ir Europos Sąjungos) būdą. Akivaizdu, kad pareiškėjas galimai nesutaria su giminaičiais, tačiau šiuo atveju matyti, jog pareiškėjui beatodairiškas smurtas negresia, jei iš (duomenys neskelbtini)jis grįžo atgal į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paliko savo motiną ir seseris. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad savo nuosavybės teises prieglobsčio prašytojas gali apginti pasinaudodamas kilmės valstybės apsauga (ką iš esmės ir buvo padaręs, kai teigė, kad teta jį apšmeižė). Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal ginčo pobūdį pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka esminių Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso įgijimo sąlygų.

48. Šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė „pagrįstos baimės“ kriterijaus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas nuosekliai įvertino pareiškėjo situaciją. Migracijos departamentas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, jog atsakovas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Priešingai nei teigia apeliantas, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, vadovavosi visais ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais.

49. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, rėmėsi visapusiška ir išsamia informacija, kuri surinkta iš įvairių šaltinių. Migracijos departamentas atsižvelgė į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ginčo klausimu. Šiuo atveju nėra ir pagrindo teigti, jog atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui dėl prieglobsčio suteikimo tinkamai išnagrinėti. Atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes Migracijos departamentas įvertino visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Migracijos departamentas rėmėsi naujumo ir aktualumo reikalavimus atitinkančia informacija, kurią vertino individualiai siedamas su pareiškėjo pasakojimu ir situacijos vertinimu.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Nors pareiškėjas teigia, kad atsakovas rėmėsi neaktualia informacija, tačiau atsakovo surinktą informaciją paneigiančios informacijos pats pareiškėjas nepateikė. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, įvertino pareiškėjo individualią padėtį. Apeliantas nenurodė kokių nors reikšmingų duomenų apie aktualią kilmės šalies situaciją, kurią atsakovas privalėjo įvertinti. Akcentuotina, jog bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui dėl prieglobsčio suteikimo teisingai išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino išsamiai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijamas sprendimas priimtas nepažeidus nagrinėjimo ir priėmimo procedūrų, yra motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo R. E. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė