2020-10-07 Nr. AB-18471-3-62-3-02032-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-645-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02032-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, kuriuo prašė: panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Kauno skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 13 d. kultūros paveldo objekto individualaus apsaugos reglamento tvirtinimo aktą Nr. IRKS-23 (toliau – ir Aktas); atnaujinti vieno mėnesio terminą skundui paduoti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjo Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, derindamas Kauno mečetės, esančios adresu Totorių g. 6, Kauno m., tvarkybos projektą, 2018 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Departamentą, prašydamas skubos tvarka nustatyti valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Kauno mečetės ir jos teritorijos vertingąsias savybes. Departamentas 2019 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (1.29.-K)2K-1556 „Dėl Kauno mečetės (U. K. 1151), adresu Totorių g. 6, Kauno m. duomenų kultūros vertybių registre patikslinimo“ informavo pareiškėją, kad jau yra nustatytos mečetės vertingosios savybės. Gavus šį dokumentą ir rengiant naujo pastato buvusios medinės mečetės vietoje statybos projektinį pasiūlymą, projektuotojas 2020 m. sausio 30 d. informavo pareiškėją, kad Departamento Kauno skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 13 d. Kultūros paveldo objekto individualaus apsaugos reglamento tvirtinimo aktu Nr. IRKS-23 patvirtinto 2019 m. gruodžio 13 d. Kultūros paveldo objekto individualaus apsaugos reglamento Nr. IRKS-24 (toliau – ir Reglamentas), 2.4.4 papunktyje numatyta, kad naujų pastatų statyba vertybės teritorijos dalyje „I“ neleidžiama.

Konstatavo, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 6 d. raštu Nr. 20200206 kreipėsi į Departamentą, prašydamas pažymėti vietą, kurioje būtų galima bendruomenės namo statyba. Negavus atsakymo, pareiškėjas 2020 m. vasario 18 d. pakartotinai kreipėsi į Departamentą, prašydamas, be kita ko, įpareigoti Departamento Kauno skyrių iš naujo peržiūrėti 2019 m. gruodžio 13 d. Kultūros paveldo objekto Individualų apsaugos reglamentą Nr. IRKS-24.

Nustatė, kad negavus atsakymo, pareiškėją atstovaujanti advokatų kontora 2020 m. vasario 18 d., 2020 m. balandžio 7 d. ir 2020 m. gegužės18 d. raštais kreipėsi tiesiogiai į Departamento direktorių dėl taikaus kilusio ginčo išsprendimo ir susitikimo surengimo situacijos išnagrinėjimui ir galimų sprendimų paieškai. 2020 m. birželio 5 d. įvykusio pareiškėjo ir Departamento atstovų susitikimo metu pareiškėjas prašė padėti išspręsti kilusį ginčą, ir Departamento direktorius pasiūlė pateikti projektinius pasiūlymus dėl naujo statinio statybos Departamentui. Pareiškėjas 2020 m. birželio 19 d. raštu kreipėsi į Departamentą, prašydamas panaikinti Departamento Kauno skyriaus vedėjo Aktu patvirtinto Reglamento 2.4.4 papunktį. Departamentas 2020 m. liepos 2 d. raštu Nr. (3.10 E)2-1665 atsisakė tenkinti pareiškėjo 2020 m. birželio 19 d. prašymą. Pareiškėjas, gavęs minėtą atsakymą ir nepraleisdamas vieno mėnesio termino skundui paduoti, kreipėsi su skundu į administracinį teismą dėl savo pažeistų teisių. Nurodė, kad, pareiškėjo manymu, skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių, kadangi pareiškėjas nebuvo informuotas apie priimtą aktą, be to, nuolat aktyviai siekė išspręsti ginčą taikiai.

Teismo vertinimu, nors pareiškėjas teigia, kad su ginčijamu sprendimu nebuvo supažindintas, iš pateikto pareiškėjo 2020 m. vasario 18 d. prašymo atsakovui matyti, kad pareiškėjui buvo žinomas ir skundžiamo akto turinys, kadangi jis prašyme nurodė, jog skundžiamame akte iškelti paveldosaugos reikalavimai statinių ar įrenginių statybai (2.2.4 p.p. „Naujų pastatų statyba vertybės teritorijos dalyje „I“ neleidžiama“), dėl kurių ir kildina ginčą. Teismas iš pateiktų duomenų nustatė, kad Departamentas 2019 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (1.29-K)2K-1556 informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą dėl Kauno mečetės duomenų patikslinimo Kultūros vertybių registre ir paaiškino, kad šie duomenys yra viešai skelbiami interneto svetainėje adresu http://kvr.kpd.lt/heritage/.

Teismas nurodė, kad nors pareiškėjui apie skundžiamo sprendimo turinį turėjo būti žinoma dar 2019 m. gruodžio mėnesį, kuomet jis gavo Departamento 2019 m. gruodžio 11 d. Nr. (1.29.-K)2K-1556, nesant duomenų apie tikslią šio rašto įteikimo pareiškėjui datą, teismas vertino, kad vėliausiai pareiškėjui apie skundžiamo sprendimo turinį tapo žinoma 2020 m. vasario 18 d., kuomet jis pateikė Departamentui prašymą „Dėl Kauno Mečetės teritorijoje norimo statyti pastato“.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2020 m. rugpjūčio 2 d., o skundo praleidimą iš esmės motyvavo tuo, kad aktyviai stengėsi ginčą išspręsti taikiai, nuolat kreipdamasis į atsakovą, organizuodamas susitikimą su atsakovo atstovais, ir, tik supratęs, kad ginčo taikiai išspręsti nepavyks, kreipėsi į teismą, o jokių kitų objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo laiku paduoti skundo teismui, nenurodė. Teismas pažymėjo, kad skundas paduotas beveik pusmečiu praleidus skundo padavimo terminą, skaičiuojamą nuo 2020 m. vasario 18 d.

Teismas vertino, kad aplinkybės, jog pareiškėjas kreipiasi į netinkamas (įstatymų nenumatytas) institucijas ar siekia kitaip išspręsti ginčą, negali būti pripažintos svarbiomis aplinkybėmis termino skundui paduoti atnaujinimui. Tai, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymais nustatytos atsakovo Akto apskundimo teismui tvarkos, o nusprendė savo teises ginti kitais būdais, nesikreipdamas į teismą, nelaikytina objektyvia ir nuo jo valios nepriklausančia aplinkybe, dėl kurios nebuvo galimybės laiku pateikti skundą administraciniam teismui.

Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, todėl uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Teismo nuomone, pareiškėjas turėjo visas galimybes nustatyta tvarka pateikti teismui skundą, nepraleisdamas ABTĮ nustatyto termino, terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl paties pareiškėjo pasirinkto elgesio varianto – bandymo spręsti ginčą tiesiogiai su atsakovu, kas vertintina kaip subjektyvios priežastys, todėl buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti, ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su teismo skundžiamoje nutartyje nurodytu motyvu, jog pareiškėjui apie skundžiamo sprendimo turinį turėjo būti žinoma dar 2019 m. gruodžio mėnesį, kuomet jis gavo Departamento 2019 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. (1.29.-K)2K-1556, kadangi jame negalėjo būti pateikiama informacija apie Aktą, kuris buvo priimtas tik 2019 m. gruodžio 13 d.

Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į visas pareiškėjos skundo priėmimo klausimui išspręsti aktualias aplinkybes, bei padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas veikė nerūpestingai ir neatidžiai, neoperatyviai ir pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo, o sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Pažymi, kad nuo to momento, kada sužinojo apie pažeistas teises, pareiškėjas veikė aktyviai, nepraleisdamas vieno mėnesio termino nuo sužinojimo apie skundžiamą administracinį aktą kreipėsi į Departamentą siekdamas išsiaiškinti, ar nebuvo padaryta klaida, bei iniciavo šios klaidos ištaisymą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2020 m. birželio 5 d. susitikimo su Departamento direktoriumi metu buvo nuspręsta, kad pareiškėjas turi pateikti kelis projektinius pasiūlymus dėl norimos statybos, ir tik gavęs Departamento 2020 m. liepos 2 d. raštą Nr. (3.10 E)2-1665, kuriuo Departamentas atsisakė tenkinti pareiškėjo 2020 m. birželio 19 d. prašymą, ir supratęs, kad jo pažeistos teisės gali būti apgintos tik teismo keliu, skundžiant Aktą, pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu. Pareiškėjo nuomone, jis veikė aktyviai ir dėjo maksimalias pastangas, kad būtų apgintos jos pažeistos teisės ir teisėti interesai, todėl teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą vien tuo pagrindu, kad pareiškėjas, užuot padavęs skundą į administracinį teismą, pasinaudojo įstatymo nustatyta teise teikti prašymą dėl akto koregavimo bei siekė ginčą išspręsti taikiai.

Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad karantino laikotarpiu Teisėjų taryba pateikė Lietuvos teismams rekomendacijas, kuriomis rekomendavo pasitaikiusius pavėluoto procesinių dokumentų pateikimo teismui atvejus vertinti kruopščiai ir neformaliai, atsižvelgiant į šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos įtaką bei taikytus ribojimus visų asmenų bei valstybės institucijų veiklai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, kuria nuspręsta neatnaujinti skundo padavimo termino ir atsisakyta priimti pareiškėjo Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.).

Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 2 d. Regionų apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Departamento Kauno skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 13 d. Kultūros paveldo objekto individualaus apsaugos reglamento tvirtinimo akto Nr. IRKS-23 panaikinimo, bei prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Nors pareiškėjas teigia tik iš 2020 m. liepos 2 rašto Nr. (3.10 E)2-1665 supratęs, kad egzistuoja administracinis aktas, galintis turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms ir nesant kitų būtų, kaip jas apginti, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į teismą, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jau 2020 m. vasario 18 d. pareiškėjui buvo žinomas skundžiamo Akto turinys, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis tik 2020 m. liepos 2 d. suvokė, kad turi teismui skųsti Aktą, teisėjų kolegijos vertinami kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad apie skundžiamą Aktą pareiškėjui turėjo būti žinoma jau iš 2019 m. gruodžio 11 d. Departamento rašto Nr. (1.29-K)2K-1556, kadangi šiame rašte pareiškėjui buvo pranešta apie ginčijamo akto priėmimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė pareiškėjo minimą aplinkybę, tačiau, nesant duomenų apie tikslią šio rašto įteikimo pareiškėjui datą, teismas konstatavo, kad pareiškėjui apie skundžiamo sprendimo turinį tapo žinoma 2020 m. vasario 18 d., kuomet jis pateikė Departamentui prašymą „Dėl Kauno Mečetės teritorijoje norimo statyti pastato“, ir nuo šios datos skaičiavo terminą Aktui apskųsti.

Pareiškėjas atskirąjame skunde teigia, kad jis siekė apginti savo pažeistas teises aktyviais veiksmais, siekdamas išspręsti ginčą taikiai, todėl jam turėtų būti taikomi individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Kolegija pažymi, kad vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, svarbu įvertinti, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos, pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į Departamentą dėl Akte nurodytų aplinkybių, todėl teigti, kad jiems Akto turinys ir jo įtaka pareiškėjo teisėms ir pažeistiems interesams tapo žinomi tik 2020 m. liepos mėnesį, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. priklausiusios nuo paties pareiškėjo pasirinkto veikimo būdo, ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad pavėluoto procesinių dokumentų pateikimo teismui atvejai turi būti vertinami kruopščiai ir neformaliai, atsižvelgiant į šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos įtaką bei taikytus ribojimus visų asmenų bei valstybės institucijų veiklai, pažymi, kad pareiškėjo nurodyti argumentai yra abstraktūs, nekonkretizuoti, dėl to, remiantis jais, taip pat nėra pakankamo objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad terminas skundui paduoti nagrinėjamu atveju buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, kurios sutrukdė laiku paduoti skundą teismui. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti grindžiant Lietuvos Respublikoje paplitusio Covid-19 viruso, dėl to paskelbto karantino ir su tuo susijusių apribojimų aplinkybėmis.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta bei paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė