657891fd-c38e-4ff2-b531-9d09f9faa26c · Vilniaus apygardos teismas

Civ                                                                                              Civilinė byla Nr. e2S-1979-392/2016                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16893-2016-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.; 3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu2016 m. rugsėjo 1 d.

                                             Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo (apelianto) L&M International trading LTD atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo L&M International trading LTD ieÅ¡kinį atsakovui AB SEB bankui dėl nuosavybės teisės pripažinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovas L&M International trading LTD kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui AB SEB bankui dėl nuosavybės teisės pripažinimo, praÅ¡ydamas teismo pripažinti, kad negyvenamosios gamybinės patalpos, kurių unikalus Nr. 4400-0114-8516:5717, esančios adresu Pramonės g. 141, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui ir atsakovui, nustatant, kad ieÅ¡kovui priklauso 465/10000 ar kitokia teismo nustatyta patalpų dalis, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas taip prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ gamybos patalpas, kurių unikalus Nr. 4400-0114-8516:5717, esančias adresu Pramonės g. 141, uždraudžiant atsakovui jas valdyti, disponuoti ar naudotis. AreÅ¡to saugotoju paskirti ieÅ¡kovÄ . Nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų reali grėsmė, jog bankas imtųsi priverstinai įgyvendinti savo ginčijamÄ nuosavybės teisę į ieÅ¡kovo valdomÄ ir naudojamÄ patalpų dalį, kurioje yra ir ieÅ¡kovui priklausantis turtas, dėl ko ieÅ¡kovui bÅ«tų padaryta neproporcingai didelė turtinė žala ir sutrikdyta ieÅ¡kovo veikla.

Atsakovas patalpas gali iÅ¡nuomoti ar parduoti sÄ Å¾iningiems apie ieÅ¡kovo teises į patalpas jokios informacijos neturintiems tretiesiems asmenims, kas lemtų naujų teisinių ginčų kilimÄ . Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad net teoriÅ¡kai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. Pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu bÅ«tų galima registruoti ieÅ¡kovo ar bet kurio kito subjekto teises į patalpas ar jų dalį, yra statybos/rekonstrukcijos leidimas.

Tokio dokumento byloje nėra. Be Å¡io dokumento visa kas pastatyta yra neteisėta. Visi kiti į bylÄ Å¡iai dienai pateikti dokumentai nepatvirtina, kad ginčo patalpų pagerinimo iÅ¡laidos buvo apmokėtos ir atliktos ieÅ¡kovo sÄ skaita. Nėra tokio nuosavybės teisių įgijimo pagrindo, kaip neteisėto statinio sukÅ«rimas ar neteisėtas patalpų pagerinimas, o iÅ¡ prievolinių santykių nuosavybės teisė neatsiranda. Dėl ginčo patalpų pagerinimo iÅ¡laidų ir ginčo patalpų vertės jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-08 nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-269-241/2016) bei Vilniaus apygardos teismo 2015-07-23 sprendime (civilinė byla Nr. 2-2593-275/2015).

Nutartys vertintinos kaip prejudicinę reikÅ¡mę turinčios. Vilniaus apygardos teismas 2015-11-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5066-661/2015 konstatavo, kad iki Å¡ios dienos tiek UAB „Pramonės pastatų valdymas“, tiek kiti su AB „Vingriai“ susiję asmenys ginčo patalpomis naudojosi neteisėtai, nes patalpų nuomos sutartys yra pasibaigusios, o visais teisminiais procesais AB „Vingriai“, ieÅ¡kovas ir kiti asmenys siekia sukelti bankui žalos, ilgindami iÅ¡sikėlimÄ iÅ¡ patalpų.

Lietuvos apeliacinis teismas priėmė Å¡iuo klausimu 2016-07-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-526-302/2016. IeÅ¡kovo praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės reikÅ¡mingai pažeistų banko, kaip teisėto ginčo patalpų savininko, teises ir teisėtus interesus, suteikiant neteisėtam ir nesÄ Å¾iningam patalpų naudotojui prioritetÄ prieÅ¡ savininkÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-01 nutartimi praÅ¡ymÄ atmetė. Nurodė, kad tiek 2016-05-24, tiek 2016-06-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis buvo atsisakyta taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, konstatuojant, kad civilinėje byloje pateikti įrodymai neleidžia vertinti, kad ieÅ¡kovas teisėtai vykdė statybas ginčo pastato dalyje, ko pasekoje įgijo teisėtÄ pagrindÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

Kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu nėra pateikta reikÅ¡mingų naujų įrodymų, kurie leistų teigti, jog toks ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas, t. y. praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atitinka vienÄ iÅ¡ taikymo pagrindų (CPK 144 str. 1 d.). Abejonių dėl galimo ieÅ¡kovui palankaus galutinio sprendimo yra žymiai daugiau, negu dėl nepalankaus. Kita vertus, ieÅ¡kovas teigė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei nesureguliavus laikinai ginčo situacijos, t. y. neužtikrinus status quo, gali kilti reali grėsmę, jog atsakovas imsis įgyvendinti ginčijamÄ nuosavybės teisę į ieÅ¡kovo valdomÄ ir naudojamÄ patalpų dalį, kas apsunkintų ieÅ¡kovo padėtį ir lemtų naujų teisminių ginčų, į kuriuos bÅ«tų įtraukti ir tretieji asmenys, kilimÄ .

Teismas pažymėjo, kad asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ ir konkrečios priemonės taikymo bÅ«tinumÄ . IeÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad kažkokiu bÅ«du yra trikdoma atsakovo veikla ar pažeidžiamos jo teisės bei teisėti interesai, juolab kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl naudojimosi ginčo patalpomis pagrindo (sutartis ir pan.). Ä®vertinus ginčo specifikÄ bei byloje egzistuojančiÄ tik hipotetinę (teoriÅ¡kai įmanomÄ ) prielaidÄ , kad ginčo pastatas (jo dalis) atsakovo (pastato savininko) gali bÅ«ti perleistas, ko visiÅ¡kai nepagrindžia ieÅ¡kovo iÅ¡dėstyti argumentai bei pateikti įrodymai, Å¡iuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant atsakovui patalpas valdyti, jomis disponuoti, naudotis, o turto saugotoju paskiriant ieÅ¡kovÄ , neatitiktų ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo, teisingumo principų, nes bÅ«tinybę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nulemia pagrįsta prielaida, kad neuždraudus atsakovui perleisti ginčo sutarties dalyku esančius objektus, bÅ«simo galbÅ«t palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

IeÅ¡kovui ieÅ¡kiniu siekiant apginti savo, kaip galimai bÅ«simo tik dalies patalpų savininko, teises, kas įrodinėtina teikiamu ieÅ¡kiniu, bei reiÅ¡kiant reikalavimÄ patalpų savininkui, nesuponuoja iÅ¡vados, kad praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitiktų jų tikslÄ ir paskirtį. Teismas turi taikyti tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios yra bÅ«tinos bei realiai gali užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra bÅ«tinos.

Å iuo atveju ieÅ¡kovui įrodinėjant nuosavybės teisių įgijimo į dalį patalpų faktÄ , o reiÅ¡kiant reikalavimÄ suvaržyti atsakovo (patalpų savininko) naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ visomis patalpomis, akivaizdžiai virÅ¡ija reiÅ¡kiamo reikalavimo mastÄ . Taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali varžyti atsakovo teisių daugiau nei bÅ«tina pareikÅ¡tiems reikalavimams užtikrinti. Proporcingumo principas lemia, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, turėtų vertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek ir atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.

Nuosavybės teisė yra konstitucinė vertybė, kuriÄ saugo įstatymai. Kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų ginčo patalpų savininkas yra atsakovas, kol nėra nustatyta kitaip. Tuo tarpu ieÅ¡kovas nėra pastato savininkas, o tik pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekia apginti savo, kaip galimai bÅ«simo savininko, teises. Tačiau Å¡i byla dar nėra iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, o sprendžiant ieÅ¡kinio užtikrinimo priemonių klausimÄ byla nenagrinėjama iÅ¡ esmės. IeÅ¡kinio užtikrinimo priemonės negali bÅ«ti tokio pobÅ«džio ir masto, kad bÅ«tų pasiektas rezultatas, kokio siekia ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kovas (apeliantas) L&M International trading LTD atskiruoju skundu praÅ¡o teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-01 nutartį panaikinti ir tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Nurodo, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad laikinosios apsaugos priemonės negalėjo bÅ«ti taikomos, kadangi ieÅ¡kinys yra tikėtinai nepagrįstas. Apelianto nuomone, teismas nenurodė, kad ieÅ¡kinys visiÅ¡kai nepagrįstas, t. y. teismas pripažino, jog egzistuoja ieÅ¡kinio patenkinimo galimybė.

Apeliantas pažymi, kad abejonės dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo negali nulemti teismo iÅ¡vados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nesutinka su teismo pozicija, kad apeliantas bÅ«tinybės taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nepagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais. Laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos į bÅ«simÄ teismo sprendimÄ , vadinasi, apelianto nuomone, teismas turi įvertinti ar ieÅ¡kovo teisės yra ribojamos ir, ar bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasidaryti neįmanomas.

Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, jog apelianto praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Apelianto reikalavimas neriboja atsakovo teisių. Be to, dalinis areÅ¡tas nėra įmanomas. Tuo tarpu, teismas netinkamai įvertino reikalavimÄ , nurodydamas, kad patenkinus laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra laikinojo pobÅ«džio. Taigi, teismui, taikius laikinÄ sias apsaugos priemones, apeliantas netaptų patalpų savininku.

Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu praÅ¡o teismo atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundÄ iÅ¡ esmės nurodo tapačius argumentus kaip ir atsiliepime į ieÅ¡kinį. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų laikinų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę. Taip pat, atsakovo nuomone, teismas pagrįstai nurodė, kad apelianto praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės pažeistų atsakovo teises.

Be to, Å¡ių laikinųjų apsaugos priemonių patenkinimas reikÅ¡tų iÅ¡ankstinį ieÅ¡kinio patenkinimÄ . Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas (apeliantas) L&M International trading LTD kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui AB SEB bankui dėl nuosavybės teisės pripažinimo, praÅ¡ydamas teismo pripažinti, kad negyvenamosios gamybinės patalpos, kurių unikalus Nr. 4400-0114-8516:5717, esančios adresu Pramonės g. 141, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui ir atsakovui, nustatant, kad ieÅ¡kovui priklauso 465/10000 ar kitokia teismo nustatyta patalpų dalis, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas taip prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ gamybos patalpas, kurių unikalus Nr. 4400-0114-8516:5717, esančias adresu Pramonės g. 141, uždraudžiant atsakovui jas valdyti, disponuoti ar naudotis. AreÅ¡to saugotoju paskirti ieÅ¡kovÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-01 nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su teismo pozicija, kad apeliantas bÅ«tinybės taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nepagrindė įrodymais.

Apeliantas nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos į bÅ«simÄ teismo sprendimÄ , vadinasi, apelianto nuomone, teismas turi įvertinti ar ieÅ¡kovo teisės yra ribojamos ir, ar bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apelianto argumentais nesutinka. CPK 144 str. 1 d. nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nei su ieÅ¡kiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė konkrečių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybės. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad ieÅ¡kovo teisės netaikant laikinųjų apsaugos priemonių yra ribojamos labiau, nei atsakovo taikant praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones ir kad bÅ«simas teismo sprendimo įvykdymas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasidarys neįmanomas.

Pastebėtina, tai, kad atsakovas yra stambus bankas, kuris visuomet turės resursų atlyginti ieÅ¡kovui galimus nuostolius, jei tokių atsiradimas bÅ«tų pripažintas.Apeliantas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad apelianto praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Apeliantas pažymi, kad pastarojo reikalavimas neriboja atsakovo teisių. Apeliacinės instancijos teismas minėtus apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos į atsakovui priklausantį turtÄ .

Taigi, akivaizdu, kad draudimas atsakovui patalpas valdyti, jomis disponuoti, naudotis, o turto saugotoju paskirti ieÅ¡kovÄ , kai ieÅ¡kovas pretenduoja tik į 465/10000 atsakovui priklausančio turto dalis, pernelyg ribotų atsakovo kaip savininko teises. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pritaikius minėtas laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tų pažeistas ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo, teisingumo principas. Å iuo atveju apelianto praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės virÅ¡ija reiÅ¡kiamo reikalavimo mastÄ .

Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio užtikrinimo priemonės, kaip taisyklė (su iÅ¡imtimis), negali bÅ«ti tokio pobÅ«džio ir masto, kad dar neiÅ¡nagrinėjus bylos bÅ«tų pasiektas toks ir net didesnis, rezultatas, kokio siekia apeliantas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.

Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista. Teismas, vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., n u t a r i a : L&M International trading LTD atskirÄ jį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                             Virginijus Kairevičius