6575ed47-e6c3-4b85-bdf8-e45c6cb61797 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-153-381/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01537-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 3.5.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3091-614/2017 pagal ieÅ¡kovo V. Å . ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „STRAKA“ ir antstoliui V. M. dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų – S. Å . ir akcinė bendrovė SEB bankas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė I. V. Å . (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „STRAKA“ (toliau – UAB „STRAKA“) ir antstoliui V. M. (toliau – antstolis), kuriame prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio antstolio V. M. 2016 m. liepos 7 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. 0240/15/01071, taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei S. Å . nuosavybės teises į 0,15 ha žemės sklypÄ ((duomenys neskelbtini)) ir gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas).IeÅ¡kovas nurodė, kad 2016 m. balandžio 26 d. antstolis V.

M. iÅ¡ antrųjų varžytynių už 117 000 Eur pardavė jam ir sutuoktinei S. Å . nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 0,15 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 4 d. jo sutuoktinė S. Å . antstoliui V. M. pateikė skundÄ dėl jo veiksmų, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymÄ iki skundas bus iÅ¡nagrinėtas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi tenkino S. Å . praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, kurioje buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ S. Å . ir jos sutuoktiniui priklausančio 0,15 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), iki bus iÅ¡spręstas jos skundas dėl antstolio veiksmų.

Antstolis, iÅ¡nagrinėjęs S. Å . pateiktÄ skundÄ , 2016 m. gegužės 6 d. patvarkymu jį atmetė ir persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė priimti antstolio persiųstÄ S. Å . skundÄ , konstatavęs, kad antstoliui atsisakius atnaujinti terminÄ skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, toks patvarkymas turėjo bÅ«ti ne persiųstas teismui, o kartu su pareiÅ¡kėjos skundu grÄ Å¾intas pareiÅ¡kėjai, kuri, nesutikdama su tokiu patvarkymu, galėjo tiesiogiai jį skųsti teismui. 2016 m. birželio 21 d. antstolis V.

M., neatsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir teismo taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, priėmė patvarkymÄ atnaujinti vykdymo veiksmus bei 2016 m. liepos 4 d. surašė turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , kuriuo nuosavybės teisės į ginčo turtÄ perėjo atsakovei UAB „STRAKA“. IeÅ¡kovas 2016 m. liepos 11 d. pateikė antstoliui V. M. skundÄ dėl antstolio veiksmų, praÅ¡ydamas panaikinti patvarkymÄ dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo ir teismui praÅ¡ymÄ sustabdyti vykdymo veiksmus.

TÄ pačiÄ dienÄ S. Å ., nepraleisdama įstatyme nustatyto termino (nutartis jai įteikta 2016 m. liepos 7 d.), pateikė Vilniaus apygardos teismui atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarties. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi atmetė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, motyvuodamas tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi ir galioja iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl S. Å . skundo.

A. V. M., galiojant teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, neturėjo teisės surašyti turto pardavimo iš varžytynių akto, todėl šis aktas pripažintinas negaliojančiu (CPK 18 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 602 straipsnis). A. V. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.A. V. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vykdo du vykdomuosius dokumentus (vykdomuosius įrašus), kuriuos išdavė: (1) 2015 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto 15 – asis notarų biuras dėl hipoteka užtikrintos 83 850,07 Eur skolos, 65,61 Eur notaro išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko (įkaito davėjo) V.

Š. ir subsidiariai atsakingos jo sutuoktinės S. Š. kreditoriui AB SEB bankui; (2) 2015 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto 15 – asis notarų biuras dėl hipoteka užtikrintos 63 762,11 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko (įkaito davėjo) V. Š. ir subsidiariai atsakingos jo sutuoktinės S. Š. kreditoriui AB SEB bankui. Priėmus vykdyti nurodytus vykdomuosius dokumentus, raginimai juos vykdyti skolininkui ir jo sutuoktinei pasirašytinai buvo įteikti 2015 m. gegužės 29 d. ir 2015 m. spalio 24 d.

Atliekant vykdymo veiksmus buvo areštuotas skolininkui V. Š. nuosavybės teise priklausantis įkeistas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Atlikus ekspertizę nustatyta, kad įkeisto turto vertė – 195 000 Eur. Dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės vykdomosios bylos šalys prieštaravimų nepareiškė, todėl 2015 m. spalio 27 d. patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios varžytynės, varžytynių pradžia – 2016 m. vasario 18 d., pabaiga – 2016 m. kovo 21 d., pradinė turto kaina – 156 000 Eur (80 proc. nuo turto 195 000 Eur vertės).

Patvarkymas dėl pirmųjų varžytynių ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei buvo iÅ¡siųstas registruota paÅ¡to siunta ir laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jų iÅ¡siuntimo dienos (CPK 604 straipsnis). Pirmose varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas, iÅ¡ieÅ¡kotojas atsisakė paimti jam perduodamÄ turtÄ , todėl 2016 m. kovo 24 d. buvo paskelbtos antrosios varžytynės, varžytynių pradžia – 2016 m. kovo 24 d., pabaiga – 2016 m. balandžio 25 d., pradinė turto kaina – 117 000 Eur (60 proc. nuo turto 195 000 Eur vertės). 2016 m. balandžio 26 d.

VÄ® Registrų centras informavo, kad antrosios varžytynės įvyko ir jas laimėjo didžiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusi UAB „STRAKA“. Antstolio kontoroje 2016 m. gegužės 9 d. buvo gautas S. Å . 2016 m. gegužės 4 d. skundas dėl antstolio veiksmų, o 2016 m. gegužės 12 d. gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria teismas sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki bus iÅ¡nagrinėtas S. Å . skundas dėl antstolio veiksmų.

Atsižvelgiant į teismo taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, vykdymo veiksmai (atsiskaitymas už įsigytÄ turtÄ bei turto perdavimas varžytynių laimėtojui) buvo sustabdyti. I. S. Å . 2016 m. gegužės 4 d. skundÄ antstolis patvarkymu jį atmetė bei persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Po kurio laiko antstolio kontoroje buvo gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. įsiteisėjusi nutartis atsisakyti priimti S. Å . skundÄ dėl antstolio veiksmų.

Ä®siteisėjus Å¡iai teismo nutarčiai (2016 m. birželio 2 d.), 2016 m. birželio 21 d. patvarkymu vykdymo veiksmai buvo atnaujinti, kadangi iÅ¡nyko sustabdymo teisinis pagrindas. Varžytynių laimėtojui 2016 m. birželio 30 d. sumokėjus visÄ kainÄ už iÅ¡ varžytynių įsigytÄ turtÄ , 2016 m. liepos 4 d. buvo pasiraÅ¡ytas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas, patvirtinantis nuosavybės teisių perleidimÄ pirkėjui. Nauja savininkė UAB „STRAKA“ nuosavybės teises į įsigytÄ turtÄ 2016 m. liepos 7 d.

įregistravo Nekilnojamojo turto registre. 2016 m. liepos 11 d. antstolio kontoroje buvo gautas dar vienas V. Å . skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo jis prašė panaikinti antstolio 2016 m. birželio 21 d. patvarkymÄ dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo. 2016 m. liepos 18 d. patvarkymu V. Å . skundas buvo atmestas ir perduotas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. IeÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtas, kadangi dėl tų pačių aplinkybių ir reikalavimų jau yra pradėta ir nagrinėjama civilinė byla pagal skolininko V.

Å . 2016 m. liepos 11 d. skundÄ dėl antstolio veiksmų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tiek minėtÄ ieÅ¡kinį, tiek skundÄ skolininkas iÅ¡ esmės grindžia tais pačiais argumentais, kad antstolis atnaujino vykdymo veiksmus, tarp jų ir turto perdavimÄ varžytynių laimėtojui, pirmiausia patvarkymu negrÄ Å¾inęs skolininko sutuoktinei jos 2016 m. gegužės 4 d. skundo dėl antstolio veiksmų. Teismui nusprendus ieÅ¡kinį nagrinėti iÅ¡ esmės, ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas, kadangi ieÅ¡kovas neįrodė CPK 602 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas.

Ginčijamas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu vien dėl formalių trÅ«kumų, turi bÅ«ti pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės. Teismui net ir pripažinus, kad antstolis neturėjo teisės atnaujinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių veiksmų pirmiausia negrÄ Å¾inęs pareiÅ¡kėjai S. Å . jos praleidus įstatymo nustatytus terminus pateikto 2016 m. gegužės 4 d. skundo dėl antstolio veiksmų, toks pažeidimas bÅ«tų formalus ir negalėtų bÅ«ti laikomas esminiu ieÅ¡kovo ar jo sutuoktinės teisių pažeidimu, nes skundas akivaizdžiai nepagrįstas.

Atsakovas UAB „STRAKA“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas UAB „STRAKA“ nurodė, kad nagrinėjamu atveju antstolis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie esmingai pažeistų ieÅ¡kovo ar jo sutuoktinės teises ir teisėtus interesus, kas sudarytų pagrindÄ pripažinti negaliojančiu ginčijamÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ . Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas apie vykdymo veiksmus nuolat buvo informuojamas ir antstolio veiksmų nei dėl turto įvertinimo, nei dėl pirmųjų varžytynių neskundė.

UAB „STRAKA“ teisėtai ir sÄ Å¾iningai įsigijo turtÄ iÅ¡ varžytynių, sumokėjo visÄ turto kainÄ , todėl laikoma sÄ Å¾ininga įgijėja. Turimomis žiniomis, UAB „STRAKA“ sumokėta pinigų suma už įsigytÄ turtÄ jau yra pervesta iÅ¡ieÅ¡kotojui AB SEB bankui. Taigi, vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje iÅ¡ esmės jau yra užbaigti. Ginčijamo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas Å¡alis sugrÄ Å¾intų į neapibrėžtÄ teisinę padėtį.

Be to, vien tai, kad UAB „STRAKA“ įsigijo turtÄ galimai tuo metu, kai galiojo laikinosios apsaugos priemonės, nesant ginčo dėl antrųjų varžytynių teisėtumo, laikytinas formaliu pažeidimu, bet ne esminiu ieÅ¡kovo teisių pažeidimu, todėl ieÅ¡kinio patenkinimas Å¡iuo pagrindu bÅ«tų neadekvatus galimai padarytam pažeidimui. Tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ , UAB „STRAKA“ priverstinai turėtų tapti ieÅ¡kovo kreditoriumi. IeÅ¡kovo ir jo sutuoktinės turtas areÅ¡tuotas vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ net kelių kreditorių naudai, todėl lėšų susigrÄ Å¾inimas UAB „STRAKA“ taptų itin apsunkintas arba iÅ¡ viso negalimas.Trečiasis asmuo AB SEB bankas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad sutinka su antstolio V. M. ir UAB „STRAKA“ atsiliepimuose į ieÅ¡kinį nurodytais argumentais.Trečiasis asmuo S. Å . atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y., kad antstolis ginčijamÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ surašė galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms.

Teismas nurodė, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta taisyklė, jog turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė: A. V. M. vykdo vykdomuosius dokumentus – vykdomuosius įrašus Nr. DJ-2777 ir Nr. DJ-2779, kuriuos išdavė Vilniaus miesto 15-asis notarų biuras dėl hipoteka užtikrintos 83 850,07 Eur skolos, 65,61 Eur notaro išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko (įkaito davėjo) V.

Å . ir solidariai atsakingos skolininko sutuoktinės S. Å . hipotekos kreditoriaus AB SEB banko naudai bei vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. DJ-6445, kurį iÅ¡davė Vilniaus miesto 15-asis notarų biuras dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 63 762,11 Eur skolos ir 5 proc. metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko V. Å . ir subsidiariai atsakingos skolininko sutuoktinės S. Å . iÅ¡ieÅ¡kotojo AB SEB banko naudai. Hipoteka buvo įkeistas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (unikalus Nr. 4110-0700-0042) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr.4400-0943-9832), esantys Vilniaus r. sav., ZujÅ«nų sen., Antežerių k., MiÅ¡ko g. 42 (vykdomosios bylos Nr. 0240/15/01184 ir Nr. 0240/15/02373). 2015 m. gegužės 26 d. antstolis V.

M. ieÅ¡kovui V. Å . ir S. Å . surašė raginimus įvykdyti notaro iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us Nr. DJ-2777 ir Nr. DJ-2779. Raginimai buvo iÅ¡siųsti registruota paÅ¡to siunta bei įteikti kiekvienam iÅ¡ adresatų asmeniÅ¡kai (vykdomosios bylos Nr. 0240/15/01184 l. 23-24). A. V. M. 2015 m. spalio 16 d. raginimas įvykdyti 2015 m. spalio 7 d. notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. DJ-6445 ieÅ¡kovui V. Å . ir S. Å . iÅ¡siųsti registruota paÅ¡to siunta ir įteikti asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui 2015 m. spalio 24 d. adresu (duomenys neskelbtini). (vykdomosios bylos Nr. 0240/15/02373 l. 21-22).

Antstolio raginime buvo pateikta informacija apie tai, kad ginčo turtas bus priverstinai realizuotas, jei skolininkas neįvykdys vykdomojo dokumento per raginime nustatytÄ terminÄ (CPK 656 straipsnio 5 punktas, 657 straipsnis, 660 straipsnis). 2015 m. liepos 27 d. antstolis V. M. priėmė patvarkymÄ dėl turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo. 2015 m. lapkričio 20 d. antstolio praneÅ¡imas dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės registruota paÅ¡to siunta buvo iÅ¡siųstas ieÅ¡kovui V. Å . (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteiktas (vykdomosios bylos Nr. 0240/15/01184 l. 56-61, 70-71). 2016 m. sausio 21 d. antstolis pakartotinai registruota paÅ¡to siunta iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui V.

Å . dokumentus dėl turto vertės nustatymo trimis žinomais adresais bei į jo darbovietę, taip pat S. Å . adresu (duomenys neskelbtini), tačiau visos siuntos grįžo neįteiktos (vykdomosios bylos Nr. 0240/15/01184 l. 72-88). Nurodytus dokumentus antstolis siuntė ieÅ¡kovui ir elektroniniu paÅ¡tu (vykdomosios bylos Nr. 0240/15/01184 l. 89). 2016 m. vasario 18 d. antstolis V. M. priėmė patvarkymÄ dėl pirmųjų varžytynių (vykdomosios bylos Nr. 0240/15/01184 l. 96). Pirmosioms varžytynėms neįvykus, antstolis 2016 m. kovo 24 d. priėmė patvarkymÄ dėl turto pardavimo iÅ¡ antrųjų varžytynių, kurį 2016 m. kovo 29 d. registruota paÅ¡to siunta iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei, tačiau patvarkymas grįžo neįteiktas (vykdomosios bylos Nr. 0240/15/01184 l. 104-105).

Antrosios varžytynės įvyko nustatytu laiku: varžytynių pradžia – 2016 m. kovo 24 d., pabaiga – 2016 m. balandžio 25 d. VÄ® Registrų centras 2016 m. balandžio 26 d. informavo antstolį, kad antrosios varžytynės įvyko ir jas laimėjo didžiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusi UAB „STRAKA“. 2016 m. gegužės 4 d., dar nesuėjus terminui sumokėti visÄ iÅ¡ varžytynių parduoto turto kainÄ , antstolio kontoroje buvo gautas subsidiariai atsakingos skolininko sutuoktinės S. Å . skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pastaroji prašė atÅ¡aukti antstolio paskelbtas ir jau įvykusias varžytynes, pateikti jai raginimÄ ir suteikti informacijÄ apie skolininkui priklausančio turto vertės ekspertizę, skelbti varžytynes tik po to, kai jai bus sudarytos sÄ lygos susipažinti su turto įvertinimo informacija ir pateikti motyvuotus prieÅ¡taravimus dėl turto vertės bei pasiÅ«lyti savo pirkėjÄ .

S. Å . taip pat pateikė praÅ¡ymÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki Å¡is skundas bus iÅ¡nagrinėtas. A. V. M. 2016 m. gegužės 6 d. patvarkymu atmetė pareiÅ¡kėjos S. Å . skundÄ dėl antstolio veiksmų ir persiuntė skundÄ nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-22349-854/2016, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ S. Å . turto, esančio (duomenys neskelbtini), iki bus iÅ¡nagrinėtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl jos 2016 m. gegužės 4 d. skundo dėl antstolio veiksmų (b. l. 9-11).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė priimti antstolio V.

M. persiųstÄ S. Å . skundÄ dėl antstolio veiksmų (b. l. 17-18). Teismas nutartyje pažymėjo, kad antstoliui nurodžius, jog pareiÅ¡kėja skundžia 2015 m. priimtus jo patvarkymus, kurie pareiÅ¡kėjai buvo įteikti pasiraÅ¡ytinai, ir pareiÅ¡kėjai praleidus įstatyme įtvirtintÄ 90 dienų naikinamÄ jį terminÄ skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, toks pareiÅ¡kėjos skundas yra nenagrinėtinas ir antstolis patvarkymu turėjo grÄ Å¾inti skundÄ pareiÅ¡kėjai, o pastaroji, nesutikdama su tokiu patvarkymu, turėjo tiesiogiai jį skųsti teismui.

Teismo nutarties kopija S. Å . jos nurodytu adresu buvo iÅ¡siųsta 2016 m. gegužės 18 d.A. V. M., gavęs įsiteisėjusiÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį, 2016 m. birželio 21 d. priėmė patvarkymÄ dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo (b. l. 19).S. V. Å .apskundė antstolio patvarkymÄ dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo, 2016 m. liepos 11 d. pateikdamas skundÄ antstoliui (b. l. 20-21) ir tÄ pačiÄ dienÄ pateikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi atmetė V.

Å . praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodydamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-22349-854/2016, jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės — sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ V. Å . turto iki bus iÅ¡nagrinėtas bei įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl jo sutuoktinės S. Å . 2016 m. gegužės 4 d. skundo dėl antstolio veiksmų.

Teismas pažymėjo, kad dėl teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti antstolio V. M. persiųstÄ S. Å . skundÄ dėl antstolio veiksmų, yra paduotas atskirasis skundas, todėl laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi, yra nenustojusios galioti, nes nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas. TÄ pačiÄ 2016 m. liepos 11 dienÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas S. Å . atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarties (b. l. 22-23).

Atskirasis skundas buvo priimtas ir byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis buvo panaikinta ir byla perduota nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (civilinė byla Nr. 2S-1940-565/2016). AntrÄ kartÄ byla pagal S. Å . skundÄ dėl antstolio veiksmų, kurio pagrindu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas, buvo iÅ¡nagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi, kuria buvo atmestas S. Å . skundas dėl antstolio V.

M. veiksmų. Teismas nutartyje pažymėjo, kad skolininkas ir subsidiariai atsakinga skolininko sutuoktinė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir priverstinį vykdymÄ nepagrįstai vilkino (civilinės bylos Nr. 2YT-975-987/2017, b. l. 214-220). Å iÄ teismo nutartį S. Å . apskundė apeliacinės instancijos teismui. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, konstatavo, kad ginčo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas buvo įformintas galiojant teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms – vykdymo proceso sustabdymui iki bus iÅ¡nagrinėtas S. Å . skundas.

Teismas sprendė, kad tai nėra pakankamas pagrindas ginčo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ panaikinti, kadangi ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, jog Å¡is pažeidimas pažeidė esmines jų teises. Teismas pažymėjo, kad S. Å . skundÄ dėl antstolio veiksmų, kurio nagrinėjimo metu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, grindė argumentais, jog antstolis neteikė jai informacijos apie vykdymo procesÄ , neįteikė raginimo įvykdyti sprendimÄ , patvarkymų dėl turto vertės nustatymo, ekspertizės paskyrimo bei turto pardavimo iÅ¡ varžytynių.

Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad, gindama savo teises, S. Å . teismui pateikė tikrovės neatitinkančius argumentus, jog raginimų ji ar jos sutuoktinis negavo. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė sÄ moningai nevykdė CPK 644 straipsnyje numatytos pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga bei pareigos nedelsiant praneÅ¡ti antstoliui apie gyvenamosios/darbo vietos pasikeitimÄ (CPK 644 straipsnio 2 ir 4 punktai). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vykdymo metu ieÅ¡kovo Å¡eima gyveno realizuojamo nekilnojamojo turto buvimo vietos adresu, kad V.

Å . dalyvavo turto vertintojui apžiÅ«rint ir fotografuojant gyvenamÄ jį namÄ , kad teismo posėdžio metu S. Å . pati patvirtino, jog laiÅ¡kus gaudavo, padarė iÅ¡vadÄ , kad V. Å . ir S. Å . laiÅ¡kus priimdavo ir registruotus laiÅ¡kus paÅ¡te atsiimdavo pasirinktinai.Teismas pažymėjo, kad kiekvienas skolininkas nuo pat raginimo įteikimo jam momento turi suvokti, kad jo turtas bus realizuotas priverstinai, turi galimybę ir pareigÄ bendradarbiauti su antstoliu, priimti jam siunčiamus dokumentus, antstolio Å¡aukiamas atvykti, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, praneÅ¡ti apie skolininko buvimo vietos pasikeitimÄ , įstatymo nustatytais terminais ir tvarka ginti savo pažeistas teises, jei tokie pažeidimai bÅ«tų.

CPK 604 straipsnyje yra įtvirtinta bendro pobÅ«džio taisyklė, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotÄ ja paÅ¡to siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų iÅ¡siuntimo dienos, iÅ¡skyrus raginimo siuntimo atvejį, numatytÄ CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Patvarkymai yra siunčiami paskutiniu žinomu skolininko bÅ«vimo vietos adresu registruotÄ ja paÅ¡to siunta ir yra laikomi tinkamai įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo tokių patvarkymų iÅ¡siuntimo (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 604 straipsnis).

Teismas konstatavo, kad S. Å . skundo padavimo momentu (2016 m. gegužės 4 d.) ir teismui taikant laikinÄ sias apsaugos priemones (2016 m. gegužės 9 d.) antrosios varžytynės jau buvo įvykusios (antrųjų varžytynių pabaigos momentas – 2016 m. balandžio 26 d.). N. S. Å ., teikdama skundÄ , nei ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodė jokių argumentų, kurie leistų suabejoti turto vertinimo objektyvumu. Skolininkai nepateikė jokių įrodymų, kad jie savo iniciatyva bandė ieÅ¡koti ir buvo suradę pirkėjus, kurie bÅ«tų suinteresuoti įsigyti teisėtai iÅ¡ varžytynių realizuojamÄ areÅ¡tuotÄ jų turtÄ .

Teismas atmetė kitus ieškovo ir jo atstovo argumentus kaip teisiškai nereikšmingus.Teismas, nenustatęs esminių skolininkų teisių pažeidimų, konstatavo, jog skolininkai netinkamai vykdo savo procesines pareigas ir savo interesus gina neteisėtais būdais. Teismas sprendė, kad ieškovas ieškinio neįrodė, byloje nėra nustatyta, jog formalus teisės normos pažeidimas iš esmės pažeidė skolininkų teises, todėl tenkinti ieškinio nėra jokio pagrindo (CPK 178 straipsnis). III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai I. V. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto įforminimas, galiojant teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, nėra pakankamas pagrindas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ panaikinti.

Civilinio proceso įstatymas numato atsakomybę už laikinosiomis apsaugos priemonėmis numatytų įpareigojimų draudimų nevykdymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2- 1960/2011). Nuo teismo nutarties įregistravimo turto areÅ¡to aktų registre momento ieÅ¡kovas atsako už nustatytų apribojimų pažeidimÄ (CPK 145 straipsnio 8 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-250/2011). A. V. M. buvo uždrausta atlikti tolimesnius vykdymo veiksmus iki bus iÅ¡nagrinėtas S. Å . skundas.

Pažeisdamas šį draudimÄ , antstolis padarė Å¡iurkÅ¡tų CPK normų pažeidimÄ , kuris sudaro pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl antstolio atsakomybės – panaikinti ginčijamÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ . Pirmosios instancijos teismas pažeidė principÄ , kad iÅ¡ neteisėtumo negali kilti jokia teisė (ex injuria ius non oritur). Teisingumas, kaip vienas iÅ¡ bendrųjų teisės principų, kuris kartu yra ir teisės normų taikymo tikslas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , įgyvendinamas užtikrinant tam tikrÄ ginčo Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).

A. V. M. ignoravo teismo pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, tokiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė ginčo Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ . Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-32879-545/2016, kuria panaikintas antstolio V. M. 2016 m. birželio 21 d. patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo vykdomojoje byloje Nr. 0240/15/01184. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė nepateikė jokių argumentų, jog antstolis pažeidė bent kokias jų teises.

Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , t. y. ieÅ¡kovo trijų nepilnamečių vaikų teisę gyventi savo tėvų bÅ«ste, tuo užtikrinant jų saugiÄ vaikystę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-139/2012). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad skolininkas ir subsidiariai atsakinga skolininko sutuoktinė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir vykdymÄ nepagrįstai vilkino.

Nurodyta teismo nutartis skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo įsiteisėjusi, todėl neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Atsakovas antstolis V. M. atsiliepime į ieÅ¡kovo V. Å . apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .A. V. M. atsiliepimas į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto suraÅ¡ymas galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms nėra pakankamas pagrindas šį varžytynių aktÄ panaikinti, pažeidė proceso teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos.

Ieškovas ieškinį grindė aplinkybe, kad turto pardavimo iš varžytynių akto surašymas, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, savaime pažeidė jo teises, tačiau esminio jo ir jo sutuoktinės teisių pažeidimo nepagrindė ir neįrodė (CPK 602 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad ginčo turto varžytynės, kurias laimėjo UAB „STRAKA“, įvyko dar negaliojant laikinosioms apsaugos priemonėms, todėl šių varžytynių neužbaigti ir turto neperleisti varžytynių laimėtojui nėra jokio pagrindo.

P. S. Å . skundas, dėl kurio buvo pritaikytos varžytynių turto pardavimo akto pasiraÅ¡ymo metu galiojusios laikinosios apsaugos priemonės, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Vienintelis pareiÅ¡kėjos S. Å . skundo dėl antstolio veiksmų argumentas – kad ji nežinojo apie antstolio atliekamus vykdymo veiksmus, tarp jų apie jai ir jos sutuoktiniui V. Å . priklausančio turto realizavimo iÅ¡ varžytynių veiksmus. Tuo tarpu toks argumentas buvo paneigtas civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu. Civilinės bylos nagrinėjimo metu pati S. Å . patvirtino, kad ji žinojo apie skolÄ ir antstolio atliekamus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, tačiau siekė kuo ilgiau iÅ¡laikyti jos Å¡eimai priklausiusio turto nuosavybę.

S. Å . ir skolininko V. Å . interesas kuo ilgiau iÅ¡laikyti jiems priklausantį turtÄ yra neteisėtas, todėl turto pardavimas iÅ¡ varžytynių nei skolininko V. Å ., nei jo sutuoktinės teisių ar teisėtų interesų nepažeidė. Atsakovė UAB „STRAKA“ atsiliepime į ieÅ¡kovo V. Å . apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsakovės UAB „STRAKA“ atsiliepimas į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi laikinÄ sias apsaugos priemones reglamentuojančiomis teisės normomis bei jų pagrindu suformuota teismų praktika dėl atsakomybės už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimÄ taikymo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad antstolis turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ surašė galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, turėjo spręsti, ar tai yra pagrindas tokį aktÄ pripažinti negaliojančiu, o ne taikyti antstoliui atsakomybę už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidimÄ .

Atitinkamai, ieÅ¡kovas, nesutikdamas su teismo sprendimu ir jį ginčydamas apeliacine tvarka, turėjo pateikti argumentus dėl netinkamo CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, o ne dėl antstolio atsakomybės už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimÄ . Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė principÄ , kad iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė (ex injuria ius non oritur). Formalus vykdymo veiksmų pažeidimas, nenustačius ieÅ¡kovo teisių pažeidimo, negali suponuoti iÅ¡vados, kad buvo pažeistas minėto principo turinys.

Tuo labiau, kai CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo iÅ¡imtinumas bei Å¡ios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimÄ iÅ¡ nurodytų pažeidimų sÄ raÅ¡o (pirmoji sÄ lyga), bet ir nustatyti juo sukeltÄ asmens teisių pažeidimÄ (antroji sÄ lyga) bei kvalifikuoti jį esminiu (trečioji sÄ lyga). Taigi pagrindas pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino faktÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-32879-545/2016, buvo panaikintas antstolio V. M. 2016 m. birželio 21 d. patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo vykdomojoje byloje Nr. 0240/15/01184. Nurodyta teismo nutartis skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu nebuvo įsiteisėjusi, kadangi antstolis apskundė Å¡iÄ teismo nutartį apeliacinės instancijos teismui.

Tačiau jeigu apeliacinės instancijos teismas ir paliktų galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį, tai neturėtų jokios esminės reikÅ¡mės turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto galiojimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė nepateikė jokių argumentų, jog nustatytas antstolio pažeidimas pažeidė kokias nors ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės teises. IeÅ¡kovas tik deklaratyviai teigia, kad turto pardavimas iÅ¡ varžytynių esÄ pažeidė jo teises ir interesus, tačiau tokie argumentai, jų nepagrindus, nesudaro pagrindo konstatuoti bÅ«tinosios ginčijamo akto negaliojimo sÄ lygos – esminio teisių pažeidimo egzistavimo.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto suraÅ¡ymas galiojant pritaikytoms laikinosioms apsaugoms priemonėms ir neįrodžius esminio teisių pažeidimo nėra laikoma pakankamu pagrindu pripažinti tokį aktÄ negaliojančiu ab initio (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-222-798/2017). Apeliacinio skundo argumentai, kad ginčijamo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto suraÅ¡ymas, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, pažeidė ieÅ¡kovo nepilnamečių vaikų teisę į bÅ«stÄ , nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

Teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vaikų galimybės augti normaliomis sÄ lygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui bÅ«tų užtikrinta teisė naudotis bÅ«stu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikÅ¡mės. Pareiga rÅ«pintis vaikais pirmiausia yra tėvų pareiga ir ji negali bÅ«ti be pagrindo perkeliama kitiems asmenims.

Pagal CK 3.155 straipsnį bÅ«tent tėvai turi pareigÄ pasirÅ«pinti savo nepilnamečiais vaikais, tame tarpe ir aprÅ«pinant vaikÄ bÅ«stu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo A. V. Å . 2017 m. spalio 16 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2S-830-431/2017, kuria palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis dėl antstolio 2016 m. birželio 21 d. patvarkymo atnaujinti vykdymo veiksmus panaikinimo. Apeliantas praÅ¡o pateiktÄ teismo nutartį prijungti prie bylos bei apeliacinio skundo nagrinėjimo metu atsižvelgti į Å¡ioje teismo nutartyje padarytas iÅ¡vadas.Atsakovas UAB „STRAKA“ 2018 m. vasario 13 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2S-1176-467/2017, kuria palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis atmesti ieÅ¡kovo sutuoktinės 2016 m. gegužės 4 d. skundÄ dėl antrųjų varžytynių atÅ¡aukimo.

Å iÄ teismo nutartį atsakovas praÅ¡o prijungti prie bylos bei apeliacinio skundo nagrinėjimo metu atsižvelgti į Å¡ioje teismo nutartyje padarytas iÅ¡vadas.Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl Å¡alių naujai pateiktų įrodymų (dokumentų) priėmimo, pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme: apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tiek apelianto pateikta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis, tiek atsakovo UAB „STRAKA“ pateikta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis priimtos po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ir ieÅ¡kovo apeliacinio skundo pateikimo (2017 m. gegužės 29 d.), kad bylos Å¡alys yra susipažinusios su pateiktomis teismo nutartimis bei turėjo galimybę pateikti savo atsikirtimus dėl Å¡iose teismo nutartyse padarytų iÅ¡vadų reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, sprendžia, jog priėmus Å¡iuos dokumentus civilinio proceso principai nebus pažeisti.Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 179 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas savo iniciatyva gali naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos, taip pat iÅ¡ kitų informacinių sistemų ir registrų.

Å ia teise teismas naudojasi tuomet, kai to reikia nustatyti ir iÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylos baigčiai. Taigi, apeliantui ir atsakovui UAB „STRAKA“ net ir nepateikus minėtų Vilniaus apygardos teismo nutarčių, kuriomis buvo iÅ¡spręsti klausimai dėl antstolio veiksmų atnaujinant vykdomÄ jÄ bylÄ (ne)teisėtumo, taip pat dėl S. Å . 2016 m. gegužės 4 d. skundo atÅ¡aukti antrÄ sias varžytynes pagrįstumo, Å¡iose teismo nutartyse nustatytos reikÅ¡mingos nagrinėjamai bylai aplinkybės bÅ«tų patikrintos remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apelianto pateikta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-830-431/2017, ir atsakovo UAB „STRAKA“ pateikta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1176-467/2017, priimamos ir vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 42, 314 straipsniai). Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos nagrinėjimo ribų Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė pagrindines faktines bylos aplinkybes, aprašytas šios nutarties 13 punkte, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nenustatinėja bei vertina pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytas išvadas byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir esančių įrodymų visumos kontekste.

Dėl kitų faktinių aplinkybių, neapraÅ¡ytų Å¡ios nutarties 13 punkte ir reikÅ¡mingų bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui, teisėjų kolegija atskirai pasisakys, vertindama apeliaciniame skunde nurodytus argumentus bei pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Apeliacijos ribas byloje sudaro klausimas, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sÄ lygos ginčijamÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ pripažinti negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu.

Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis.

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiÅ¡kia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių iÅ¡ieÅ¡kotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetencijÄ ) (lot. intra vires), o bet koks kompetencijÄ virÅ¡ijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi bÅ«ti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebÅ«tų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Tam, kad antstolis veiktų nevirÅ¡ydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis). Vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktais veiksmais, turi teisę pateikti skundÄ teismui (CPK 512 straipsnis).

Teisę skųsti antstolių veiksmus vykdymo proceso dalyviai turi tais atvejais, kai antstolio konkretaus veiksmo apskundimÄ nustato vykdymo procesÄ reglamentuojančios teisės normos. CPK XXXI skyriuje nustatyti skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminai ir sÄ lygos. CPK 512 straipsnis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali bÅ«ti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kuriÄ skundÄ pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimÄ arba atsisakymÄ jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. 90 dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sÄ Å¾iningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių Å¡ias teises ginti.

Patenkinęs skundÄ , teismas antstolio veiksmÄ panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmÄ atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iÅ¡ esmės reiÅ¡kia vykdymo proceso sugrįžimÄ Ä¯ iki pažeidimo buvusiÄ situacijÄ . Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vienÄ ar kitÄ veiksmÄ , tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumÄ arba neteisėtumÄ ar įpareigoja atlikti veiksmÄ . Taigi skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises.

Tačiau pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso Å¡alių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali iÅ¡taisyti trÅ«kumų, todėl Å¡ia tvarka paduotÄ skundÄ iÅ¡nagrinėjus nebÅ«tų pasiektas tikslas – apginti pažeistÄ teisę. Tai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad, vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turėtų bÅ«ti ginamos ne paduodant skundÄ dėl antstolio veiksmų, bet pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014; 2013 m. spalio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013; 2005 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2005).Pagal CPK 602 straipsnį turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktas gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, jeigu (1) buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas, (2) turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, (3) kuris nors asmuo neteisėtai buvo paÅ¡alintas iÅ¡ varžytynių proceso arba buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiÅ«lyta aukÅ¡tesnė kaina, (4) turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas, (5) buvo pažeista CPK 715 straipsnyje numatyta skolininko teisė, (6) turtas parduotas už kainÄ , mažesnę, negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; (7) jeigu turto pardavimas iÅ¡ varžytynių, perdavimas iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai formuojama praktika dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sÄ lygų ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008; 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008.).

Å i praktika apibendrinta ir iÅ¡plėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, iÅ¡dėstant joje tiek ankstesnėse nutartyse suformuluotas, tiek naujas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu instituto taikymo taisykles. Remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , turi atsižvelgti į bÅ«tinumÄ užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrÄ , taip pat į proporcingumo principo reikalavimÄ , kad taikytina teisinio poveikio priemonė bÅ«tų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), turi siekti užtikrinti Å¡alių santykių stabilumÄ , todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Pažymėtina, kad tokia kasacinio teismo praktika nepakito ir iÅ¡ dalies pasikeitus teisiniam varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu reglamentavimui, t. y. nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktui, kuriuo buvo papildytas galimų Å¡io akto pripažinimo negaliojančiu atvejų sÄ raÅ¡as nuostata dėl esminio suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo, atsisakius teismo kontrolės tvirtinant antstolio sudarytus aktus (žr. CPK 724 -725 straipsnių redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2011 m. spalio 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014.).

Nurodytose kasacinio teismo nutartyse yra pasisakyta ir dėl to, kad CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiÅ¡kinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali bÅ«ti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Taigi, įstatymo leidėjas suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus tiek dėl esminio pažeidimo, kaip savarankiÅ¡ko negaliojimo pagrindo, tiek dėl kitų, tačiau taip pat esminiais pripažintinų pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu.

Pirmiau aptartas CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo iÅ¡imtinumas bei Å¡ios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimÄ iÅ¡ nurodytų pažeidimų sÄ raÅ¡o (pirmoji sÄ lyga), bet kartu nustatyti juo sukeltÄ asmens teisių pažeidimÄ (antroji sÄ lyga) ir kvalifikuoti jį esminiu (trečioji sÄ lyga). Pažymėtina, kad toks turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifikÄ .

Varžytynių specifika reiÅ¡kiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimÄ , užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusiÅ¡kÄ efektyvumÄ (vienas iÅ¡ jo požymių – ekonomiÅ¡kumas), t. y. užtikrinti tokį areÅ¡tuoto turto pardavimÄ , kuris atitiktų tiek skolininko, tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, bÅ«tina, kad varžytynių institutas bÅ«tų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimaliÄ rizikÄ , varžytynės bÅ«tų operatyvi priemonė, bÅ«tų garantuojamas varžytynių bÅ«du sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad Å¡ie sandoriai nebÅ«tų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais.

Taigi pagrindas pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Todėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas teismo sprendimu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas įrodinėjo, kad galiojant teismo taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms – vykdymo proceso sustabdymui, antstolis negalėjo atlikti jokių vykdymo veiksmų, be kita ko, ir suraÅ¡yti ginčijamÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ .

IeÅ¡kovo teigimu, šį vykdymo veiksmÄ atlikęs antstolis pažeidė imperatyvų vykdymo proceso reguliavimÄ , o tokiu bÅ«du buvo pažeistos esminės jo ir jo sutuoktinės (skolininkų vykdymo procese) teisės. Nurodytos aplinkybės, ieÅ¡kovo nuomone, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad aptariamu atveju egzistuoja visos sÄ lygos ginčijamÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ pripažinti negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad ginčijamas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas buvo suraÅ¡ytas galiojant teismo taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, tačiau tokį pažeidimÄ vertino formaliu bei nesudarančiu pagrindo ginčijamo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimui negaliojančiu.

Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.Pirmiausia, pažymėtina, kad ginčydamas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , kuriuo nuosavybės teisė į varžytynėse parduotÄ turtÄ buvo perleista UAB „STRAKA“, ieÅ¡kovas neginčijo pačių varžytynių teisėtumo (ar buvo laikytasi teisės normų reikalavimų, susijusių su turto įkainojimu, varžytynių organizavimu ir vykdymu), todėl nagrinėjamu atveju vertintina, ar ginčijamo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto neteisėtumÄ (negaliojimÄ ) lemia aplinkybė, jog Å¡is aktas buvo suraÅ¡ytas galiojant teismo taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, kurių galiojimas Å¡iuo metu jau yra pasibaigęs.Kaip minėta, skolininkas, kaip ir kiti vykdymo proceso dalyviai, vykdymo procese turi ne tik teises (CPK 643 straipsnis), bet ir pareigas (CPK 644 straipsnis), tarp jų pareigÄ bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu, aktyviai domėtis vykdymo eiga, antstoliui nedelsiant praneÅ¡ti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimÄ .Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovui V.

Å . ir jo sutuoktinei S. Å . antstolio 2015 m. gegužės 26 d. raginimas įvykdyti 2015 m. gegužės 14 d. notaro iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us Nr. DJ-2777 ir DJ-2779 buvo iÅ¡siųstas registruota paÅ¡to siunta jų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).) ir įteiktas kiekvienam asmeniÅ¡kai 2015 m. gegužės 29 d. (vykdomosios bylos Nr. 0240/15/01184 l. 22-24); taip pat nurodytu adresu ieÅ¡kovui ir jos sutuoktinei registruota paÅ¡to siunta buvo iÅ¡siųstas antstolio 2015 m. spalio 16 d. raginimas įvykdyti 2015 m. spalio 7 d. notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. DJ-6445, kuris 2015 m. spalio 24 d. buvo įteiktas asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovo sutuoktinei (vykdomosios bylos Nr. 0240/15/02373 l. 20-22).

Skolininkams įteiktuose raginimuose buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad per raginime nustatytÄ terminÄ (30 dienų) neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, antstolis pradės įkeisto turto realizavimÄ priverstine tvarka (CPK 746 straipsnio 1 dalis). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė buvo tinkamai informuoti apie jų atžvilgiu pradėtÄ vykdymo procesÄ , todėl privalėjo bendradarbiauti su antstoliu bei patys aktyviai domėtis vykdymo eiga.Suėjus antstolio raginimuose nustatytam terminui ir skolininkams neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, antstolis pradėjo įkeisto turto realizavimÄ â€“ 2015 m. liepos 27 d. priėmė patvarkymÄ skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, kuriÄ pavedė atlikti teismo ekspertui T.

A. T. (vykdomosios bylos Nr. 0240/15/01184 l. 43, 56-61, 70-71). Patvarkymas skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti registruota paÅ¡to siunta buvo iÅ¡siųstas ieÅ¡kovui jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteiktas (vykdomosios bylos Nr. 0240/15/01184 l. 56-61). 2015 m. spalio 14 d. antstolis registruota paÅ¡to siunta (duomenys neskelbtini) iÅ¡siuntė skolininkui V. Å . praneÅ¡imÄ dėl ketinimo kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu leisti antstoliui įeiti į gyvenamÄ sias patalpas priverstinai.

Å iame praneÅ¡ime buvo nurodyta informacija apie antstolio 2015 m. liepos 27 d. priimtÄ patvarkymÄ skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, taip pat skolininkui iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neįvykdžius antstolio reikalavimo sudaryti tinkamas sÄ lygas ginčo turto apžiÅ«rai, CPK 615 straipsnyje nustatyta tvarka bus kreipiamasi į teismÄ su praÅ¡ymu leisti antstoliui įeiti į gyvenamÄ sias patalpas priverstinai. Å is antstolio praneÅ¡imas 2015 m. spalio 20 d. buvo įteiktas asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui (vykdomosios bylos Nr. 0240/15/01184 l. 64-65), kas patvirtina, jog apie pradėtÄ ginčo turto realizavimÄ bei paskirtÄ ekspertizę ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė taip pat buvo tinkamai informuoti, nors ir atsisakė atsiimti jiems tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu siųstų antstolio 2015 m. liepos 27 d. patvarkymÄ skirti ekspertizę ir antstolio 2015 m. lapkričio 20 d. praneÅ¡imÄ dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės (vykdomosios bylos Nr. 0240/15/01184 l. 66-67, 74-76, 77-79, 80-82, 83-85), kurie ieÅ¡kovui taip pat buvo siųsti ir į darbovietę (vykdomosios bylos Nr. 0240/15/01184 l. 86-88).

Tai, kad ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė buvo tinkamai informuoti apie paskirtÄ ekspertizę ir jos metu nustatytÄ turto vertę taip pat patvirtina vykdomojoje byloje esantys duomenys, remiantis kuriais antstolis 2016 m. vasario 10 d. ieÅ¡kovui elektroniniu paÅ¡tu, iÅ¡ kurio pats ieÅ¡kovas prieÅ¡ tai buvo siuntęs elektroninį laiÅ¡kÄ antstoliui, pakartotinai iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui informacijÄ apie atliktÄ ekspertizę ir nustatytÄ turto vertę (vykdomosios bylos Nr. 0240/15/01184 l. 89). Turto vertinimo metu Å¡eima vertinamame bÅ«ste gyveno, ieÅ¡kovas dalyvavo turto vertintojui apžiÅ«rint ir fotografuojant gyvenamÄ jį namÄ , kas taip pat neginčitinai patvirtina, jog ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė žinojo apie pradėtÄ turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių ir jų įkainojimÄ .

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas ir/ar jo sutuoktinė vykdymo metu bÅ«tų kėlę klausimus dėl ekspertizės paskyrimo ir jos atlikimo metu nustatytos turto vertės neteisėtumo, siÅ«lę konkrečius pirkėjus ar pasinaudoję kitomis vykdymo procese jiems įstatymų suteiktomis ir iÅ¡aiÅ¡kintomis teisėmis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog iÅ¡ varžytynių parduotas ginčo turtas bÅ«tų įkainotas akivaizdžiai mažesne nei jo rinkos vertė kaina bei tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistas vykdymo proceso Å¡alių interesų pusiausvyros principas.2016 m. vasario 18 d. antstolis priėmė patvarkymÄ dėl turto realizavimo iÅ¡ pirmųjų varžytynių (vykdomosios bylos Nr. 0240/15/01184 l. 96).

Å ioms varžytynėms neįvykus, antstolis 2016 m. kovo 24 d. priėmė patvarkymÄ dėl turto realizavimo iÅ¡ antrųjų varžytynių. Tiek antstolio patvarkymas dėl turto realizavimo iÅ¡ pirmųjų varžytynių, tiek patvarkymas dėl turto realizavimo iÅ¡ antrųjų varžytynių ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei buvo iÅ¡siųsti tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu, kuriuo pastariesiems buvo įteikti antstolio raginimas įvykdyti vykdomuosius įraÅ¡us ir praneÅ¡imas dėl ketinimo kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu leisti antstoliui įeiti į gyvenamÄ sias patalpas priverstinai, tačiau grįžo neįteikti adresatams jų neatsiėmus (vykdomosios bylos Nr. 0240/15/01184 l. 96-98, 99, 103-105).

Apie antstolio pirmÄ sias ir antrÄ sias varžytynes taip pat vieÅ¡ai buvo paskelbta interneto tinklapyje www.evarzytynes.lt, iÅ¡ kurio, kaip nurodyta ieÅ¡kovo sutuoktinės 2016 m. gegužės 4 d. skunde, ji su sutuoktiniu ir sužinojo apie jų turto realizavimÄ iÅ¡ varžytynių. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė buvo tinkamai informuoti apie jų atžvilgiu pradėtÄ vykdymo procesÄ , paskirtÄ ekspertizę, jos rezultatus bei apie paskelbtas ir vykstančias turto varžytynes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė sÄ moningai vengė priimti tam tikrus jiems antstolio siunčiamus dokumentus jų gyvenamosios vietos adresu, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad antstolis pažeidė vykdomųjų dokumentų (kuriais buvo praneÅ¡ama apie vykdymo bylos eigÄ , įskaitant turto vertei nustatyti paskirtÄ ekspertizę ir jos rezultatus) įteikimo vykdymo procese tvarkÄ , siųsdamas procesinius dokumentus paskutiniu žinomu paties ieÅ¡kovo nurodytu gyvenamosios vietos adresu ir laikydamas juos įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų iÅ¡siuntimo dienos (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 604 straipsnis).

AnalogiÅ¡kos iÅ¡vados padarytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. įsiteisėjusioje nutartyje, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo sutuoktinės 2016 m. gegužės 4 d. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo buvo praÅ¡oma atÅ¡aukti antrÄ sias varžytynes.Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių įtakos tolimesniems antstolio vykdymo veiksmams, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčijamas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas buvo suraÅ¡ytas galiojant teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms – vykdymo proceso sustabdymui iki bus iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovo sutuoktinės 2016 m. gegužės 4 d. skundas, t. y. pažeidžiant vykdymo procesÄ reglamentuojančias taisykles.

Å ios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartyje, kuria panaikintas antstolio patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo vykdomojoje byloje, todėl plačiau Å¡iuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako. Kaip minėta, remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , turi atsižvelgti į bÅ«tinumÄ užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrÄ , taip pat į proporcingumo principo reikalavimÄ , kad taikytina teisinio poveikio priemonė bÅ«tų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), turi siekti užtikrinti Å¡alių santykių stabilumÄ , todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo iÅ¡imtinumas bei Å¡ios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimÄ iÅ¡ nurodytų pažeidimų sÄ raÅ¡o, bet kartu nustatyti juo sukeltÄ asmens teisių pažeidimÄ ir kvalifikuoti jį esminiu. Nagrinėjamu atveju konstatuotas antstolio padarytas procesinis pažeidimas, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju toks pažeidimas nesudaro pakankamo pagrindo CPK 602 straipsnyje nurodytam varžytynių akto negaliojimo institutui taikyti.

Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentui, kad vykdymo procesÄ reguliuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio, tačiau tai savaime nelemia jo, kaip skolininko, esminių teisių pažeidimo fakto. Antstolio padarytas procesinis pažeidimas nepaÅ¡alina apelianto pareigos pagrįsti savo reikalavimo pagrindÄ sudarančias aplinkybes, kad antstolio padarytas procesinis pažeidimas yra esminis, suvaržė jo ir jo sutuoktinės teises bei teisėtus interesus.Kaip teisingai pažymėta skundžiamame teismo sprendime, ieÅ¡kovo sutuoktinė 2016 m. gegužės 4 d. skundÄ , iki kurio iÅ¡nagrinėjimo bei teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas vykdymo procesas, grindė argumentais, jog antstolis neteikė jai informacijos apie vykdymo procesÄ , neįteikė raginimo įvykdyti sprendimÄ , patvarkymų dėl turto vertės nustatymo, ekspertizės paskyrimo bei turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, kas, anot jos, sudarė pagrindÄ atÅ¡aukti antrÄ sias varžytynes.

Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusia 2017 m. vasario 24 d. nutartimi 2016 m. gegužės 4 d. ieÅ¡kovo sutuoktinės skundas buvo atmestas, konstatavus, kad pats ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė, nepriimdami antstolio jiems siunčiamų dokumentų, siekė užvilkinti tolimesnius vykdymo veiksmus bei ginčo turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių. Taigi įsiteisėjusiu apylinkės teismo procesiniu sprendimu konstatuota, kad vykdydamas ginčo turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių antstolis veikė teisėtai – skolininkų turtas parduotas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos (praneÅ¡us apie vykdomÄ priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nustačius turto tikrÄ jÄ vertę, realizavus turtÄ Ä¯statyme nustatytu bÅ«du).

Toks procesinis sprendimas, nors Å¡is sprendimas ir įsiteisėjo jau po ginčijamo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto suraÅ¡ymo ir skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, turi reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, kadangi juo įvertinti ginčui aktualiu laikotarpiu atlikti antstolio veiksmai bei konstatuota, kad ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės teisės ir teisėti interesai vykdant varžytynes nebuvo pažeisti.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje situacijoje antstolio padarytas vykdymo proceso normų pažeidimas, suraÅ¡ant ginčijamÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ galiojant teismo taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, laikytinas formaliu ir nesudarančiu pagrindo naikinti ginčijamÄ aktÄ .

Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas neginčijo pačių varžytynių procedÅ«ros, įvertinus bylos duomenis varžytynių vykdymo trÅ«kumų nenustatė ir teismas, antrosios varžytynės buvo vykdomos ir įvyko dar iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, todėl vien tai, kad ginčijamas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas įvykusių varžytynių pagrindu buvo suraÅ¡ytas galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, kurių galiojimas Å¡iuo metu yra pasibaigęs atmetus ieÅ¡kovo sutuoktinės skundÄ dėl antstolio veiksmų bei konstatavus, kad vykdant varžytynes antstolis nepažeidė ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės teisių ir teisėtų interesų, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog pačios varžytynės buvo neteisėtos.

Varžytynių teisėtumo nepaneigia ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. įsiteisėjusia nutartimi dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo panaikintas antstolio patvarkymas atnaujinti vykdymo veiksmus, kadangi Å¡iuo metu Å¡ių laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigęs. Esant tokiai situacijai, net ir pripažinus ginčijamÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu, tačiau nenuginčijus pačių varžytynių teisėtumo, atsirastų pagrindas suraÅ¡yti analogiÅ¡kÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , nes visi skolininkų skundai dėl antstolio veiksmų yra iÅ¡nagrinėti ir nėra galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios galėtų apriboti antstoliui galimybę suraÅ¡yti tokį dokumentÄ .

Tokiu atveju ginčijamo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu nesukeltų ieÅ¡kovui jokių realių materialiųjų teisinių padarinių, kas neatitiktų CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto normos paskirties.Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusiÄ situacijÄ lėmė ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės bendradarbiavimo, operatyvaus informavimo ir reagavimo laiku į atliekamus vykdymo veiksmus stoka, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad antstolio veiksmai realizuojant ginčo turtÄ nagrinėjamu atveju buvo neteisėti tiek, kad sudarytų pagrindÄ pripažinti jo suraÅ¡ytÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu nenuginčijus pačių varžytynių teisėtumo.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad suraÅ¡ant ginčijamÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ buvo pažeistos ne tik skolininkų (ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės) teisės, bet ir jų nepilnamečių vaikų interesai, kurie, pardavus gyvenamÄ jį namÄ , liktų be gyvenamojo bÅ«sto.Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikų teisių apsauga yra vieÅ¡osios tvarkos elementas ir saugotina vertybė, tačiau atkreipia dėmesį į Å¡ias faktines ir teisines aplinkybes.Pirma, aplinkybė, kad skolininkai turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių.

Jei bÅ«tų traktuojama prieÅ¡ingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, bÅ«tų sunku gauti kreditÄ ar kitas finansines paslaugas, nes finansų įstaigų, norinčių kredituoti tokius asmenis, rinkoje sumažėtų. Be to, taip bÅ«tų pažeidžiami kreditoriaus turtiniai interesai (Konstitucijos 23 straipsnis).Antra, CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieÅ¡ įgyvendinant savo teises įvertinti iÅ¡ to kylančių pareigų mastÄ ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas bÅ«ti apdairiam ir rÅ«pestingam, Å¡ios bylos kontekste pasverti savo galimybes grÄ Å¾inti paskolÄ , atsižvelgiant ir į vaikų interesus. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintÄ tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims.Trečia, vaikų galimybės augti normaliomis sÄ lygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso.

Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui bÅ«tų užtikrinta teisė naudotis bÅ«stu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikÅ¡mės. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieÅ¡kovo sutuoktinė paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu su vyru (ieÅ¡kovu) ir nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame bute, kas patvirtina, jog nepilnamečių vaikų teisė į bÅ«stÄ yra užtikrinama nuomos pagrindais.Ketvirta, pagal kasacinio teismo praktikÄ Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikÅ¡mės, bÅ«sto užtikrinimo vaikui negali bÅ«ti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamÄ sias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka.

Kiekvienu atveju teismui sprendžiant, ar vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko gyvenamosios patalpos nebuvo pažeisti nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, bÅ«tina nustatyti, ar Å¡is turtas nėra vienintelis nepilnamečio vaiko gyvenamasis bÅ«stas, kurį pardavus iÅ¡ varžytynių vaikas liks be bÅ«sto arba jam nebus užtikrintos normalios gyvenimo sÄ lygos (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5–7 punktai, 11 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2007).

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas neįrodinėjo, kad iÅ¡ varžytynių parduodamas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis nepilnamečių vaikų gyvenamasis bÅ«stas, kurį pardavus iÅ¡ varžytynių vaikai liktų be bÅ«sto arba jiems nebÅ«tų užtikrintos normalios gyvenimo sÄ lygos, todėl Å¡ie skundo argumentai negali bÅ«ti pagrindas draudimui įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininkų, turinčių nepilnamečių vaikų, hipoteka įkeistas gyvenamÄ sias patalpas.

Be to, kaip minėta, pardavus iÅ¡ varžytynių ginčo gyvenamÄ sias patalpas nepilnamečių vaikų teisė į bÅ«stÄ yra užtikrinama nuomos pagrindais. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodė, kad padarytas antstolio procesinis pažeidimas iÅ¡ esmės pažeidė jo ir jo sutuoktinės teises ir teisėtus interesus, teisingai aiÅ¡kino ir taikė CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, nepažeidė CPK įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas apeliantui nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).Atsakovas UAB „STRAKA“ atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nepateikė patirtų iÅ¡laidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl tokios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                    Goda Ambrasaitė-Balynienė ArtÅ«ras Driukas Konstantinas Gurinas