Legislator Case Law & Legislation
6574405f-26b8-433a-91b2-8a2274ecf75e AI generated

6574405f-26b8-433a-91b2-8a2274ecf75e · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 6574405f-26b8-433a-91b2-8a2274ecf75e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

R., Nijolės G. S., K. V., V. T. (V. T.), V. N., R. S. ir N. V. bei atsakovės likviduojamos akcinės bendrovės banko ,,Snoras“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1239-467/2016 pagal ieškovų: P. Š., K. R., Nijolės G. S., K. V., J. S., V. T., B. V. V., V. N. (buvusi pavardė U.), L. R., R. S. ir N. V. ieškinį atsakovei likviduojamai akcinei bendrovei bankui ,,Snoras”, dalyvaujant trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Legislator headnote

AI generated

6574405f-26b8-433a-91b2-8a2274ecf75e · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovas nurodė, kad jo profesija – informacinių technologijų specialistas, iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis. Nuolat bendraudavo su ta pačia banko vadybininke, ja visiÅ¡kai pasitikėjo ir buvo įsitikinęs, kad draudimas galioja ir obligacijoms.IeÅ¡kovė V. N. taip pat paaiÅ¡kino analogiÅ¡kas obligacijų įsigijimo sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybes: į obligacijas investuotus pinigus laikė banke kaip terminuotus indėlius. Valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančiomis lėšomis buvo notariÅ¡kai įgaliojusi savo tėvÄ S. J..

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-140-180/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02867-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.2.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N u ta r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Dalios Kačinskienės, Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų:

K. R., Nijolės G. S., K. V., V. T. (V. T.), V. N., R. S. ir N. V. bei atsakovės likviduojamos akcinės bendrovės banko ,,Snoras“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1239-467/2016 pagal ieškovų: P. Š., K. R., Nijolės G. S., K. V., J. S., V. T., B. V. V., V. N. (buvusi pavardė U.), L. R., R. S. ir N. V. ieškinį atsakovei likviduojamai akcinei bendrovei bankui ,,Snoras”, dalyvaujant trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovai P. Å ., K. R., N. G. S., K. V., J. S., V. T., B. V. V., V. N., L. R., R. S. ir N. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė pripažinti negaliojančiomis su atsakove LAB banku ,,Snoras“ sudarytas sutartis: 1) 2011 m. spalio 10 d. P. Å . sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20111010V990003 ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti jam 4 099,57 Eur; 2) 2011 m. kovo 15 d. K. R. sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110315V990023 ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti jam 1 448,06 Eur; 3) 2011 m. kovo 14 d. ir 2011 m. gegužės 3 d.

N. G. S. sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis Nr. F0201103I4U990005 ir F020110503U990006 bei taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti jai 579,23 Eur ir 868,54 Eur; 4) 2011 m. rugsėjo 13 d. K. V. sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. F020110913V990013 ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti jai 5 212,62 Eur; 5) 2011 m. liepos 21 d. J. S. sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. F020110721S990017 ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti jam 4 778,17 Eur; 6) 2011 m. gegužės 2 d. V. T. sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110502V990007 ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti jam 7 237,84 Eur; 7) 2011 m. kovo 10 d.

B. V. V. sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. F020110310L990010 ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti jai 45 373,88 Eur; 8) 2011 m. balandžio 7 d. V. N. sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. F020110407S990005 ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti jai 21 712,33 Eur; 9) 2011 m. balandžio 12 d. L. R. sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. F020110412V990003 ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti jai 3 590,44 Eur; 10) 2011 m. liepos 28 d. R. S. sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110728V990045 ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti jam 63 744,28 Eur; 11) 2011 m. spalio 28 d.

N. V. sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20111028A990001 ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti jai 6 081,98 Eur. Visi ieÅ¡kovai teigė, kad ginčijamus sandorius sudarė dėl esminio suklydimo, kurį nulėmė banko veiksmai. Prašė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1. 90 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kovas K. R. teigė, kad į obligacijas investuoti pinigai buvo jo santaupos, kurių nelaikė jokiuose bankuose. Snoro banko vadybininkai jam dažnai skambindavo telefonu, siųsdavo reklaminius lapelius, siÅ«lė įvairius banko produktus, teigė, kad už indėlius skaičiuojamos labai geros palÅ«kanos.

Kadangi pinigų laikyti namuose nenorėjo, nusprendė lėšas laikyti banke kaip terminuotÄ indėlį, tačiau banko darbuotojas vietoje terminuoto indėlio pasiÅ«lė įsigyti obligacijų, nes palÅ«kanos daug didesnės. Obligacijų pirkti nenorėjo, bet banko darbuotojas įkalbėjo. Obligacijos buvo pristatytos kaip naujas, patikimas, garantuotas banko produktas, su patraukliomis palÅ«kanomis, patikinus, kad Å¡is produktas yra apdraustas įstatymų nustatyta tvarka. Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje ir kitose sutartyse niekur nebuvo paraÅ¡yta, kad obligacijos yra rizikingos, neapdraustos ar pan.

Bankas pripažino ieÅ¡kovÄ neprofesionaliu investuotoju, nes, prieÅ¡ įsigyjant obligacijas, davė pasiraÅ¡yti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiÄ jÄ dalį. IeÅ¡kovas yra kunigas, su vertybiniais popieriais ar investicijomis jis nėra turėjęs jokių reikalų, iÅ¡skyrus tai, kad jis moka tam tikrus įnaÅ¡us į fondÄ , o fondas tuos pinigus kažkur investuoja.IeÅ¡kovė N. G. S. teigė, kad ji į obligacijas investuotus pinigus prieÅ¡ tai laikė banke kaip terminuotus indėlius.

Pasibaigus indėlių terminui, banko darbuotojai pasiÅ«lė jų nepratęsti, o įsigyti obligacijų su didesnėmis palÅ«kanomis. Obligacijos buvo pristatytos kaip naujas, patikimas, garantuotas produktas ir su daug patrauklesnėmis palÅ«kanomis. IeÅ¡kovė buvo mačiusi ir banko reklamuojamas geras palÅ«kanas per televizijÄ . Tuo metu ji (ieÅ¡kovė) turėjo materialinių sunkumų, nes buvo miręs jos vyras, o dukra susirgo onkologine liga, dėl to jai banko pasiÅ«lymas dėl didesnių palÅ«kanų pasirodė patrauklus.

Apie rizikÄ tuo metu negalvojo. Banko darbuotojas, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, parodė ieÅ¡kovei sutarties punktÄ , kuriame buvo aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti. Bankas pripažino ieÅ¡kovę neprofesionaliu investuotoju, nes, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant pirmÄ jÄ obligacijų sutartį, davė pasiraÅ¡yti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiÄ jÄ dalį. IeÅ¡kovei obligacijos buvo nežinomas dalykas, anksčiau ji turėjo akcijų SEB banke, bet, kilus įtarimams, pinigus atsiėmė.

IeÅ¡kovė yra įgijusi spec. vidurinį iÅ¡silavinimÄ , yra prekių žinovė; nuo 1994 metų yra pensininkė, niekur nebedirba. Sudarant obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, jai (ieÅ¡kovei) buvo 72-ji metai. Jei bÅ«tų žinojusi, kad obligacijoms negalioja indėlių draudimas, tikrai nebÅ«tų į jas investavusi. IeÅ¡kovė K. V. taip pat paaiÅ¡kino, kad į obligacijas investuotus pinigus ilgÄ laikÄ laikė banke kaip terminuotus indėlius, terminÄ nuolat pratęsdama. Dėl investicijų į obligacijas iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kÄ situacijÄ kaip ir kiti ieÅ¡kovai: pasidomėjus dėl terminuoto indėlio pratęsimo bei galimybės įneÅ¡ti papildomų lėšų, banko darbuotoja įkalbėjo vietoje terminuoto indėlio įsigyti obligacijų, nes taip bus garantuojamos didesnės palÅ«kanos; patikino, kad bankas platina emisijas, ir tai klientui yra daug naudingiau nei terminuoti indėliai.

Darbuotoja skubino įsigyti obligacijas, nes liko nedaug dienų iki jų platinimo pabaigos. Dėl skubėjimo ji (ieÅ¡kovė) nespėjo visko perskaityti, be to, banko darbuotoja užtikrino ir netgi pabraukė sutarties punktÄ , kur buvo aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad banko įsipareigojimai yra apdrausti. JÄ (ieÅ¡kovę) bankas pripažino neprofesionalia investuotoja ir davė pasiraÅ¡yti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiÄ jÄ dalį. Obligacijos buvo nežinomas dalykas; niekada nebuvo investavusi į vertybinius popierius.

Jos (ieÅ¡kovės) iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis, ji yra inžinierė. IeÅ¡kovas V. T. panaÅ¡iai aiÅ¡kina obligacijų įsigijimo sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybes: ,,Snoro“ banke ilgÄ laikÄ laikė terminuotus indėlius; banko darbuotojas pasiÅ«lė įsigyti obligacijų – naujÄ , patikimÄ , garantuotÄ produktÄ , su daug patrauklesnėmis palÅ«kanomis, užtikrinant, kad Å¡i investavimo rūšis yra unikali ir patikima; bankas dirba pelningai ir gali mokėti metines 5 proc. palÅ«kanas. Jam (ieÅ¡kovui) buvo pateiktos susipažinti obligacijų emisijos galutinės sÄ lygos, dviejų puslapių apimties dokumentas; prieÅ¡ pasiraÅ¡ant obligacijų įsigijimo sutartį, jis (ieÅ¡kovas) pasirašė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiÄ jÄ dalį, iÅ¡ ko suprato, kad jokios rizikos nėra.

IeÅ¡kovas nurodė, kad jo profesija – informacinių technologijų specialistas, iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis. Nuolat bendraudavo su ta pačia banko vadybininke, ja visiÅ¡kai pasitikėjo ir buvo įsitikinęs, kad draudimas galioja ir obligacijoms.IeÅ¡kovė V. N. taip pat paaiÅ¡kino analogiÅ¡kas obligacijų įsigijimo sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybes: į obligacijas investuotus pinigus laikė banke kaip terminuotus indėlius. Valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančiomis lėšomis buvo notariÅ¡kai įgaliojusi savo tėvÄ S. J..

Pasibaigus terminuotojo indėlio sutarčiai, jos tėvas atvyko į bankÄ pratęsti terminuotÄ indėlį naujam terminui, tačiau banko darbuotoja pasiÅ«lė geriau įsigyti obligacijų, kurių palÅ«kanos yra daug didesnės nei už terminuotus indėlius. Obligacijos buvo pristatytos kaip naujas, patikimas, garantuotas produktas ir su daug patrauklesnėmis palÅ«kanomis. Banko darbuotojas patikino, kad obligacijos yra draustos ir parodė sutarties punktÄ , kuriame buvo paraÅ¡yta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti.

Perskaitęs visas jam pateiktas sutartis, ieÅ¡kovės tėvas S. J. nematė jokios rizikos. Buvo pasiraÅ¡yta banko pateikta Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialioji dalis. IeÅ¡kovės įsitikinimu, bankas suklaidino ieÅ¡kovę ir jos įgaliotinį – tėvÄ , kuriuo ji pasitikėjo, nes jis domėjosi finansiniais klausimais. IeÅ¡kovas R. S. taip pat nurodė analogiÅ¡kas ginčo sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybes: į obligacijas investuotus pinigus prieÅ¡ tai laikė banke kaip terminuotÄ indėlį.

Pasibaigus terminui, atvykus į bankÄ pratęsti terminuoto indėlio sutarties naujam terminui, banko darbuotojas primygtinai siÅ«lė vietoje terminuotojo indėlio pratęsimo įsigyti obligacijų su didesnėmis palÅ«kanomis. Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje ar kitose sutartyse niekur nebuvo paraÅ¡yta, kad obligacijos yra rizikingos, neapdraustos ar pan. Kadangi jis (ieÅ¡kovas) laikė banke didelę sumÄ ir jam itin svarbus buvo lėšų saugumas, pasiteiravus banko darbuotojo apie obligacijoms galiojantį draudimÄ , buvo patikinta, kad obligacijos yra draustos ir parodytas ieÅ¡kovui sutarties punktas, kuriame buvo paraÅ¡yta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti.

Nekilo jokių abejonių dėl obligacijoms taikomo draudimo. PrieÅ¡ įsigyjant obligacijas, pasirašė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiÄ jÄ dalį. Jo (ieÅ¡kovo) profesija yra inžinierius mechanikas, iÅ¡silavinimas aukÅ¡tÄ jį mokslÄ .IeÅ¡kovė N. V. taip pat teigė, kad į obligacijas investuotus pinigus prieÅ¡ tai laikė namuose, bet nusprendusi, kad taip laikyti pinigus nesaugu, kreipėsi į bankÄ â€žSnoras“, kuriame laikė vienÄ terminuotÄ indėlį. Banko darbuotoja vietoje terminuoto indėlio pasiÅ«lė investuoti pinigus į obligacijas, kurių palÅ«kanos yra daug didesnės. Ji garantavo, kad Å¡is banko produktas yra apdraustas įstatymų nustatyta tvarka ir, jeigu bankas negalės iÅ¡pirkti obligacijų, pinigus iÅ¡mokės VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje ir kitose sutartyse niekur nebuvo paraÅ¡yta, kad obligacijos yra rizikingos, neapdraustos ar pan. Bankas pripažino ieÅ¡kovę neprofesionaliu investuotoju, nes, prieÅ¡ įsigyjant obligacijas, davė pasiraÅ¡yti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiÄ jÄ dalį. IeÅ¡kovės iÅ¡silavinimas yra aukÅ¡tesnysis, ji yra prekybininkė. IeÅ¡kovė pripažino, kad, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama sutartis, jų neskaitė, nes pasitikėjo banku. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir iÅ¡ ieÅ¡kovų trečiajam asmeniui VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ priteisė po 30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidųTeismas rėmėsi kasacinio teismo praktika ir konstatavo, kad obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris nėra naujas ar neįprastas, todėl ieÅ¡kovams turėjo bÅ«ti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).

Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovų teiginius, kad obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis sudarė bÅ«dami įsitikinę, kad įsigyjamas banko produktas yra saugus ir, kaip ir indėlis, apdraustas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IÄ®IDÄ®) nustatyta tvarka, nes kitu atveju, ginčo sutarčių jie nebÅ«tų sudarę. Teismas sprendė, kad tokius ieÅ¡kovų argumentus paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės: visi ieÅ¡kovai žinojo apie atsakovės obligacijas, ieÅ¡kovai ir atsakovo darbuotojai bendravo ne vienÄ kartÄ (kai kurie ieÅ¡kovai yra sudarę po kelias obligacijų pirkimo sutartis), bendravo maloniai (darbuotojai atsakydavo į jų klausimus, parodydavo sutartyje atitinkamÄ punktÄ ir pan.), banko padaliniuose ieÅ¡kovai neužtruko.

Nors didžioji dauguma ieÅ¡kovų teigia, kad ginčo sutartis jie perskaitė tik namuose (banke neskaitė, nes sutartis buvo paraÅ¡ytos smulkiu Å¡riftu, o jie neturėjo akinių, buvo daug žmonių, darbuotojas tik vienas ir pan., sutartį sudarė besibaigiant banko darbo laikui), tačiau ir po to jiems nekilo jokių neaiÅ¡kumų (nė vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų nenuvyko į bankÄ ir jokių sÄ lygų nepasitikslino). Beveik visi ieÅ¡kovai Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nurodė, kad moka dirbti kompiuteriu ir turi internetinę prieigÄ .

Ieškovai neneigia, kad jiems buvo įteikti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2-ame punkte išvardinti dokumentai (dokumentų gavimas yra patvirtintas ieškovų parašais). Tai įrodo, kad iš esmės ieškovai turėjo pakankamai laiko pasidomėti obligacijų, kaip vertybinių popierių, reikšme, galimomis rizikomis ir tikimybėmis, tačiau patys elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai (dauguma ieškovų banke neskaitė jokių dokumentų).

IeÅ¡kovai dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis kreipėsi ne nedelsiant ir paaiÅ¡kėjus faktams apie atsakovo nemokumÄ bei veiklos sustabdymÄ (kas yra visuotinai žinoma aplinkybė), o tik atsakovo bankroto proceso metu. Teismas sprendė, kad asmuo, pasiraÅ¡ydamas finansinių priemonių įsigijimo sutartis neįsigilinęs į galimas rizikas ir sutarčių sÄ lygas, laikytinas nepakankamai atidžiu ir rÅ«pestingu, todėl turi prisiimti kilusias teisines pasekmes.Nors nei viename dokumente nėra tiesiogiai nurodoma, kad obligacijoms draudimas nėra taikomas, tačiau nei obligacijų įsigijimo sutartyje, nei jokiame kitame dokumente nėra nuorodos, kad obligacijos yra draudžiamos pagal IÄ®IDÄ® nuostatas.

Aplinkybės, kad atsakovės darbuotojai pateikė jiems iÅ¡ esmės klaidingÄ informacijÄ , ieÅ¡kovai neįrodė (CPK 178 str.).Remdamasis paminėtomis aplinkybėmis, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad, nors obligacijų draudžiamumo aspektas ieÅ¡kovams nebuvo pakankamai atskleistas, tačiau jų apsisprendimÄ sudaryti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis lėmė ne obligacijų draudžiamumas, o už obligacijas mokamos didesnės palÅ«kanos – ieÅ¡kovai siekė investuoti lėšas į atsakovo vertybinius popierius (obligacijas), norėdami gauti didesnę piniginę grÄ Å¾Ä (palÅ«kanas), dėl to nėra pagrindo obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis pripažinti negaliojančiomis, kaip sudarytas iÅ¡ esmės suklydus.

Apeliacinių skundo ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovai: K. R., N. G. S., K. V., V. T., V. N., R. S. ir N. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: Pirmos instancijos teismas nevertino ir nesiaiÅ¡kino, ar ginčo aplinkybėms gali buti taikoma 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/9/EB „Dėl investuotojų kompensavimo sistemų“ nustatyta apsauga.

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2015 m. birželio 25 d. byloje C-671/13 iÅ¡aiÅ¡kino, kad negalima tokia situacija, kai finansiniams produktams nebÅ«tų taikoma nė viena draudimo sistema. Taigi obligacijos gali bÅ«ti draudimo objektu ir draudimo apsauga joms turi buti taikoma, jeigu yra tenkinamos visos paminėtos Direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos jos taikymo sÄ lygos. Bankroto byloje pareikÅ¡ti kreditoriniai reikalavimai iki Å¡iol nėra patenkinti, ir, tikėtina, nebus patenkinti. Bankas, veikęs kaip investicinė įmonė, yra nepajėgus iÅ¡pirkti obligacijų, taigi ieÅ¡kovams turi bÅ«ti iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka.

Teismas privalėjo vertinti, ar bankas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, susijusius su informavimu apie draudimo sÄ lygas ir jei atliko, kiek tai galėjo turėti reikÅ¡mės ieÅ¡kovų suklydimui. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ buvo teigiama, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti. Nenurodoma nei jokių iÅ¡imčių, nei kitų sÄ lygų. Å i nuostata yra specialiai klaidinanti, akivaizdžiai nesÄ Å¾ininga, kad klientas negalėtų tinkamai įvertinti prisiimamos rizikos.

Teismas nepasisakė dėl Å¡ių argumentų. IeÅ¡kovų atsisakymas suteikti informacijÄ apie savo finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, neatleidžia banko nuo informavimo pareigos, numatytos Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRÄ®) 22 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 2 punkte. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovus vertino kaip vidutinius vartotojus, pakankamai gerai suvokiančius terminuotojo indėlio ir obligacijų skirtumus. Vidutinio vartotojo sÄ voka siejama su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu jÄ gauti.

IeÅ¡kovų nuomone, nei vienas iÅ¡ jų, pagal savo asmenines savybes (amžių, iÅ¡silavinimÄ , patirtį) negali bÅ«ti laikomas vidutiniu vartotoju, nes neturi pakankamai žinių, įgÅ«džių ir patirties investiciniams sprendimams priimti ir negali tinkamai įvertinti su tuo susijusios rizikos. Teismas nevertino ieÅ¡kovų nurodomos aplinkybės, kad banko darbuotojai buvo skatinami už obligacijų pardavimų didinimÄ . Ä®rodyti, kokia informacija buvo iÅ¡ tikrųjų teikiama žodžiu sudarant sutartis, galima tik Å¡alių paaiÅ¡kinimais, dėl to bÅ«tina atsižvelgti į byloje esančių įrodymų visumÄ .

Taip pat bÅ«tina atsižvelgti į kitoje analogiÅ¡koje byloje nustatytus faktus (Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1950-568/2012).Atsakovė LAB bankas ,,Snoras“ apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisti po 79,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ jai, o ne trečiajam asmeniui VÄ® ,,Indėlių ir investicijų draudimas“.Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ priteisė ne atsakovei, o trečiajam asmeniui, kuris tokio praÅ¡ymo net nebuvo pateikęs. Trečiasis asmuo VÄ® ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ palaiko atsakovės apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o jį tenkinti.IeÅ¡kovai:

K. R., N. G. S., K. V., J. S., V. T., B. V. V., P. Å ., V. N., L. R., R. S. ir N. V. atsiliepime į atsakovės skundÄ teigia, kad tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ suklydęs priteisė ne atsakovei, o trečiajam asmeniui, bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti perskirstomos. Atsakovė LAB bankas ,,Snoras“ ir trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimuose į ieÅ¡kovų skundÄ praÅ¡o jį atmesti.Atsiliepimai grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad jie neatitinka vidutinio vartotojo standarto.

Vien tai, kad apeliantai nesitikėjo, kad bankas gali bankrutuoti, nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad jie buvo suklaidinti. Apeliantai, turėdami patirtį dėl terminuotų indėlių sutarčių sudarymo, nenurodė, dėl kokių priežasčių jie nesugebėjo įžvelgti skirtumo tarp terminuoto indėlio sutarties, kuri yra trumpa ir aiški ir obligacijų įsigijimo sandorių, kuriuos pasirašant buvo taip pat sudaroma ir Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis su specialiais priedais.Net po sutarties sudarymo apeliantai turėjo galimybę susipažinti su įsigytu investavimo produktu, tačiau sandorius ėmė ginčyti tik bankui tapus nemokiam.

Apeliantai pasiraÅ¡ydami patvirtino, kad gavo visus dokumentus, todėl galėjo įvertinti galimÄ rizikÄ .Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad draudiminės apsaugos aspektas nebuvo esminė aplinkybė, lemianti apeliantų apsisprendimÄ sudaryti sandorius ar ne. Net ir po sutarties sudarymo apeliantai turėjo galimybę susipažinti su įsigytu investavimo produktu, tačiau sandorius ėmė ginčyti tik bankui tapus nemokiam.Apeliantai neįrodė banko ar jo darbuotojų tyčinių nesÄ Å¾iningų veiksmų ir (ar) neveikimo.Apibendrintame finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡yme glaustai ir aiÅ¡kiai atskleidžiama su obligacijos įsigijimu susijusi emitento nemokumo rizika.Apeliantai nepagrįstai teigia, kad jiems taikytina 1997 m. kovo 3 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/9/EB „Dėl investuotoju kompensavimo sistemų“ nustatyta apsauga. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai. Apeliantai, teigdami, kad banko darbuotojai buvo skatinami didinti obligacijų pardavimÄ , nepateikė įrodymų, pagrindžiančių Å¡iuos teiginius. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovų apeliacinis skundas netenkintinas.Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Dėl ieÅ¡kovų apeliacinio skundoNagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apeliantų sudarytų obligacijų įsigijimo sutarčių, kurias apeliantai ginčija CK 1.90 straipsnio pagrindu.

Jie teigia, kad suklydimas, sudarant ginčijamÄ sandorį, pasireiÅ¡kė tuo, kad dėl pateiktos klaidingos informacijos apie taikomÄ draudimo apsaugÄ , suklydo vertindami sandoriu prisiimamÄ rizikÄ . CK 1. 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas paminėtÄ teisės normÄ , iÅ¡skiria visetÄ kriterijų, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas konstatuoti asmens valios klaidÄ dėl esminių sandorio elementų: suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis.

Suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014, 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014 ir kt.).Vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y.

šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, apsvarstyti galimus teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.

Ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014). Sprendžiant dėl investuotojo suklaidinimo, taip pat svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka, ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimÄ , suvokdamas galimų padarinių rizikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).Apeliantai teigia, kad bankas netinkamai įvykdė savo pareigÄ informuoti apie galimÄ investavimo rizikÄ .Pagal FPRÄ® 22 straipsnio 3 dalį atsakovė, veikianti kaip savo leidžiamų vertybinių popierių platintojas ir finansų makleris, yra įpareigota aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu jie galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ , galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

Pagal to paties straipsnio 5 dalį, prieÅ¡ pradedant teikti investicines paslaugas, atsakovė privalėjo surinkti informacijÄ apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ neprofesionaliojo investuotojo statuso turėjimas lemia papildomÄ Å¡io investuotojo teisių ir interesų apsaugÄ , kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas bankui (pvz., pareigÄ parengti ir paskelbti prospektÄ , suteikti visÄ informacijÄ klientui ir pan.), tačiau neeliminuoja neprofesionaliojo investuotojo bendrųjų pareigų (pvz., pareigos atidžiai skaityti pasiraÅ¡omas sutartis, konsultuotis dėl jų sÄ lygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rÅ«pestingai, protingai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-265/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantai atsisakė bankui suteikti informacijÄ apie savo investavimo tikslus, siekius, patirtį ir investavimo žinias, taip ne tik apribodami banko galimybes pateikti jiems priimtiniausiÄ pinigų investavimo variantÄ , bet ir prisiimdami su tuo susijusiÄ pasekmių rizikÄ investuoti į vertybinius popierius – obligacijas. Kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje iÅ¡ esmės analogiÅ¡koje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015, iÅ¡aiÅ¡kino, kad Programos prospekto ir Emisijos galutinių sÄ lygų formalus įteikimas neprofesionaliam investuotojui nelaikytinas tinkamu informacijos apie obligacijÄ atskleidimu neprofesionaliam investuotojui.

Tokį vertinimÄ kasacinis teismas motyvavo nurodytų dokumentų apimties dydžiu ir turinio specifika. Be to, teismas sprendė, kad aiÅ¡kumo ir nedviprasmių reikalavimų neatitinka ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“. Byloje surinkti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad draudžiamumo aspektas apeliantams nebuvo pakankamai aiÅ¡kiai atskleistas, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotojÄ yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

Å iuo atveju svarbu įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ apeliantams turėjo informacija apie obligacijų įsigijimo sutartims taikomÄ draudiminę apsaugÄ , priimant sprendimÄ dėl sutarčių sudarymo, t. y. ar draudiminės apsaugos aspektas buvo esminė aplinkybė, lemianti jų apsisprendimÄ sudaryti sandorį ar jo nesudaryti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į apeliantų amžių, jų iÅ¡silavinimÄ , darbo pobÅ«dį, vertinant jų elgesį sudarant ginčo sutartį pagal vidutiniÅ¡kai protingo, rÅ«pestingo ir apdairaus asmens standartÄ , Å¡i aplinkybė nebuvo esminė, dėl to nėra pagrindo teigti, kad jos detaliai neaptarus, apeliantai buvo suklaidinti dėl esminių sutarties sÄ lygų, dėl ko, esant kitoms aplinkybėms, jie nebÅ«tų sudarę analogiÅ¡kos sutarties.

Iš esmės visi apeliantai, išskyrus K. R., pripažįsta, kad iki obligacijų pasirašymo sutarčių, buvo sudarę terminuotojo indėlio sutartis, kad iš esmės obligacijų pasirašymo sutartis sudarė, nes mokamų palūkanų dydis buvo net kelis kartus didesnis už indėlio palūkanas. Apeliantas K. R. nurodė, kad iki obligacijų pasirašymo sutarties, jam banko darbuotojai dažnai skambindavo ir siūlė įvairius banko produktus, taigi jam buvo žinoma apie investavimo galimybes ir formas.

Akivaizdu, kad sudarant obligacijų įsigijimo sutartį apeliantams buvo arba turėjo bÅ«ti suprantama, kad sudaromas visiÅ¡kai naujas sandoris. Teismų praktikoje laikomais pozicijos, kad obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobÅ«džio ir galimos emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015). Ginčo finansinio produkto iÅ¡skirtinumÄ atspindi didesnė jo grÄ Å¾a, t. y. mokamų palÅ«kanų dydis, kuris buvo didesnis net kelis kartus už indėlio palÅ«kanas.

Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad jie negali bÅ«ti laikomi vidutiniais vartotojais. Visi apeliantai yra iÅ¡silavinę, turi nemaÅ¾Ä darbinę patirtį, kuri nors ir nėra susijusi su investavimu, taip pat reikÅ¡minga vertinant jų statusÄ . Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantai dėl jų socialinio statuso ar amžiaus negalėtų bÅ«ti laikomi vidutiniais vartotojais. Kai kurie apeliantai pripažino, kad pasiraÅ¡ydami ginčijamÄ sutartį, nei jos, nei su ja pateiktų dokumentų neskaitė, pasiraÅ¡ydami sutartį skubėjo; kiti nurodė, kad ir perskaitę ne viskÄ suprato, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad neaiÅ¡kumus siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti.

Tikėjimasis, kad, sudarant rizikingÄ sandorį, neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiÅ¡kia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iÅ¡ tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali bÅ«ti prilyginamos suklydimui. Vien dėl to, kad atsakovė bankrutavo, o apeliantai to nesitikėjo, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantai buvo suklaidinti dėl sandorio esmės. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad pirmos instancijos teismas nevertino ir nesiaiÅ¡kino, ar ginčo aplinkybėmis gali buti taikoma 1997 m. kovo 3 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/9/EB „Dėl investuotoju kompensavimo sistemų“ nustatyta apsauga. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad priešingai nei teigiama skunde, teismas išsamiai išanalizavo visus argumentus, susijusius su paminėtos Direktyvos taikymu, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl jos (Direktyvos) taikymo, ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad nėra pagrindo apeliantų atvejus priskirti prie draudimo objektų, kuriems taikoma paminėta draudimo sistema.

Apeliantai, nesutikdami su paminėta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jokių naujų ir esminių argumentų nepateikia (CPK 12, 178 str.).Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas neįvertino to, kad banko darbuotojai buvo skatinami už obligacijų pardavimų didinimÄ , kaip tai buvo padaryta kitoje byloje.Visų pirma, apeliantai Å¡iems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Antra, Lietuvos apeliacinis teismas yra saistomas ne tik savo paties iÅ¡aiÅ¡kinimų, pateiktų bylose, kuriose faktinės aplinkybės yra tapačios, bet ir kasacinio teismo praktikos.

Tai įpareigoja Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Remtis apeliantų nurodyta teismų praktika Å¡ioje byloje nėra pagrindo dėl skirtingų faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai, pasiraÅ¡ydami ginčijamus obligacijų sandorius, suklydo dėl savo didelio neatsargumo, neįsigilinę į sandorio esmę, į tai, kad obligacijos nėra apdraustos pagal IÄ®IDÄ®, kÄ turėtų padaryti normaliai atidus ir protingas asmuo.

Dėl to pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais pagal CK 1.90 straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti ginčui nėra reikÅ¡mingi. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl atsakovės apeliacinio skundoApeliantė LAB bankas ,,Snoras“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas suklydo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ priteisdamas ne jai, o trečiajam asmeniui VÄ® ,,Indėlių ir investicijų draudimas“.Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo VÄ® ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ pirmosios instancijos teismui nepateikė nei praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nei duomenų apie patirtas tokias iÅ¡laidas.

PraÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas buvo pateikusi atsakovė LAB bankas ,,Snoras“. Pirmosios instancijos teismas, bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisdamas trečiajam asmeniui, nepraÅ¡iusiam jų priteisti ir nepateikusiam įrodymų apie tokias iÅ¡laidas – akivaizdžiai suklydo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje keičiamas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teismeCPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Netenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡ apeliantų atsakovei priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, jos (apeliantės) patirtos apeliacinės instancijos teisme.IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir mokėjimo nurodymo) matyti, kad atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 343,42 Eur. Å ių iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“, todėl priteisiamos iÅ¡ apeliantų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 93 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimo dalį, kurioje trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ priteista po 30 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų: P. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) J.

S. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) pakeisti ir priteisti iš paminėtų ieškovų po 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei likviduojamai akcinei bendrovei bankui ,,Snoras“ (j. a. k. 112025973), jos patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti atsakovei likviduojamai akcinei bendrovei bankui ,,Snoras“ (j. a. k. 112025973) iš ieškovų:

K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 49,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovo patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos                                                                 Dalia Kačinskienė Nijolė Piškinaitė Egidija Tamošiūnienė