6572de76-e981-446b-baeb-5e2688671dfb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4638-484/2016Proceso Nr. 3-61-3-05314-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 1.21.; 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 2d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjaIna Kirkutienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės,dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas M.

L. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau –LAVL ar Ligoninė), po 50 eurų neturtinės žalos atlyginimo už kiekvienÄ nežmoniÅ¡komis, žalingomis sveikatai, žmogaus garbę ir orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis LAVL praleistÄ parÄ .Skunde nurodė, kadLAVL jis buvo gydomas nuo 2014-11-03 apie tris savaites. Å iuo laikotarpiu buvo laikomaskamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo žymiai mažesnis, nei nustatyta Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento direktoriaus 2011-05-11 įsakyme Nr. V-124.

Be to, pareiÅ¡kėjo teigimu, kamerų bÅ«klė buvo kritinė: sienos apaugusios grybeliu, buvo tarakonų, kurie lindo į patalynę, maistÄ . Kameroje esantis stalas buvo pritaikytas naudotis tik trims asmenims, dėl to dažnai kildavo nesutarimų. Dėl kameros prasto apÅ¡vietimo nusilpo regėjimas. Nuo tualeto nuolat sklisdavo nemalonus kvapas, ko pasekoje pykino. Tualetas nebuvo pritaikytas. Juo galėjo naudotis tik kitų asmenų pagalba, kadangi dėl kojos traumos negalėjo lankstyti kojos. Kamerose nebuvo gryno oro, o į laukÄ pasivaikščioti dėl kojos traumos negalėjo iÅ¡eiti.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl aukščiau nurodytų laikymo LAVL sÄ lygų patyrė daug skaudžių iÅ¡gyvenimų, sumažėjo savivertės jausmas, pablogėjo psichologinė bÅ«klė(b. l. 1-3).AtsakovÄ Lietuvos valstybę atstovaujantiLaisvės atėmimo vietų ligoninėsu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kadpareiÅ¡kėjas LAVL buvo gydomas nuo 2014-11-03 iki 2014-11-19 Chirurgijos skyriaus 30 (15,45 m2, 8 lovos) kamerų tipo palatoje.Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, Ligoninės administracija neveda ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiÅ¡kėju jo gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti negali.PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 .,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - HN 76:2010), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatomos.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 111 punkte nurodyta, kad „Iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalusgyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: <...>, o šio punkto 111.4 p. „5.1 kv. m. Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose“.Pabrėžė, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems.

Taip pat Ligoninėprivalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, nustatytus Bausmių bei Suėmimo vykdymo įstatymuose, be to, privalo laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamosiomis ligomis.Informavo, kad LAVL vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V - 82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Eksploatavimo taisyklės) nuostatomis, kurios nenustato pataisos įstaigoms, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje.

Teigia, kad Ligoninėje palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas. Nurodė, kad vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 16.5. punktu, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.Atsakovo atstovo teigimu, Ligoninėspatalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį.Visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir/ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant ligoninės turtÄ , Å¡alinami minimaliausiais terminais.

Ligoninės patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobÅ«džio darbai atliekami kartÄ per mėnesį, prireikus, ir dažniau. Visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja dieninės Å¡viesos iÅ¡jungimo ir/ar įjungimo, vadovaujamasi visuomenėje priimtomis ir visiems suprantamomis elgesio normomis. NatÅ«rali Å¡viesa ir/ar apÅ¡vietimas yra užtikrinamas per kameroje esanti langÄ arba langus.

Å viesiu paros metu, esant pakankamam natÅ«raliam apÅ¡vietimui, dieninis apÅ¡vietimas režiminio korpuso kamerų tipo palatose yra iÅ¡jungiamas, tačiau esant pacientų praÅ¡ymui, dieninė Å¡viesa paliekama. Vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas yra iÅ¡imamas tam, kad bÅ«tų užtikrinamas vėdinimas per atidarytÄ langÄ ir nebÅ«tų karÅ¡ta patalpoje, žiemos metu lango rėmas yra įdedamas tam, kad bÅ«tų užtikrinta Å¡iluma patalpoje. Kiekvienoje kameroje yra ventiliacinė vėdinimo Å¡achta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliacijÄ ir vėdinimÄ patalpoje.Akcentavo ir tai, kad LAVL yra iÅ¡duotas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 Leidimas-Higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas.Pažymėjo, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnį, atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nėra pakankama nustatyti, kad LAVL darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Atsakovo atstovo vertinimu, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , jis apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ .

Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.Taip pat paminėjo, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika(LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-l 46-1527-12), asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK. 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenįveikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK. 6.271 str. prasme) (7-10 b. l.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (42-44 b. l.) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje nepateikė duomenų, jog LAVL bÅ«tų sÄ moningai siekusi nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. PareiÅ¡kėjas LAVL buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti. Be to, tam tikras nuteistųjų bei suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas skundu praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ dėl laikymo sÄ lygų LVL už itin neilgÄ laikotarpį. Mano, kad trumpas buvimo LAVL laikotarpis galėjo sukelti tik vienkartinius ar trumpalaikius neigiamus iÅ¡gyvenimu ar emocijas, ir tai negalėtų bÅ«ti vertinama kaip ilgalaikiai iÅ¡gyvenimai, sÄ lygojantys neturtinės žalos atsiradimÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2014-11-03 iki 2014-11-19, kai jis buvo gydomas LAVL.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LAVL buvo gydomas nuo 2014-11-03 iki 2014-11-19 (iÅ¡ viso 16 parų) Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 30 (15,45 kv. m., 8 lovos) (12,15, 18, b. l.).Kaip matyti iÅ¡ skundo turinio,pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui kameros tipo palatoje, ir higienos sÄ lygų (netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, pelėsis ant sienų, parazitai) LAVL kamerų tipo palatose neužtikrinimo.Dėl kalinimo nurodytomis sÄ lygomis teigėpatyręsskaudžių emocinių iÅ¡gyvenimų, psichologinį diskomfortÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ .

Taigi, byloje keliamas atsakovo deliktinės atsakomybės klausimas.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CKir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kÄ ne kartÄ yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ).Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog LAVL jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir higienos normų reikalavimai, dėl kurių jis teigia patyręsdvasinių ir fizinių kančių, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr.

EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė.

Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Pastebėtina, jog EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, kad kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99, 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). Dėl minimalaus ploto normosPataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.) (toliau – ir Taisyklės), reguliuoja Bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Taisyklių 111.4 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.Nagrinėjamu atveju LAVL Chirurgijos skyriaus kameros tipo palatosNr. 30, kurioje buvo laikomas pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, plotas yra 15,45 kv. m. (18 b. l.), todėl nepažeidžiant minėtų Taisyklių 111.4 punkte nustatyto 5,1 kv. m. vienam asmeniui privalomo kamerų tipo palatos ploto, joje galėjo būti laikomi 3 asmenys.

Atsakovas nurodė, kad nekaupia duomenų apie palatose gydytų asmenų skaičių, todėl apskaičiuojant plotÄ vadovaujamasi kamerų tipo palatose esančių lovų skaičiumi. Atsižvelgiant į tai, darytinaiÅ¡vada, kad gydant pareiÅ¡kėjÄ LAVL, visÄ jo gydymo laikotarpį, t. y. 16 parų, pareiÅ¡kėjui nebuvo skiriama pakankamai kamerų tipo palatų ploto. Ä®vertinus maksimalų galimÄ asmenų skaičių kameroje-palatoje Nr. 30, pareiÅ¡kėjui galėjo tekti tik apie 1,93 kv. m. Taigi, pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas iÅ¡ tiesų buvo itin mažas, jis neturėjo pakankamai laisvos vietos, kurioje galėtų judėti.

Dėl to, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas buvo pakankamai intensyvus ir gali bÅ«ti laikomas Konvencijos3straipsnio pažeidimu.Atsakovo atstovo argumentas, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, nagrinėjamo ginčo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės valstybės atsakomybei. VieÅ¡oji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai vieÅ¡ojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sÄ lygų – nepakako patalpų, trÅ«ko lėšų ir pan.

Aplinkybė, kad LAVL administracija neturėjo galimybių gydyti pareiÅ¡kėjÄ tokiomis sÄ lygomis, kad jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo M. L.PareiÅ¡kėjas taip pat reiÅ¡kia pretenzijas dėl to, kad prie stalo jam trÅ«ko vietos pavalgyti, kameroje trÅ«ko oro. Pažymėtina, kad Å¡ios pretenzijos iÅ¡ esmės yra susijusios su kameros-palatos perpildymu. Teismui konstatavus minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui kameroje, pažeidimÄ , Å¡ios aplinkybės atskirai nevertinamos.

Dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimoPareiškėjas skunde nurodė, kad yra patyręs kelio girnelės lūžį, todėl negali lankstyti kojos. Kadangi sanitariniame mazge nebuvo įrengtas unitazas, dėl kelio traumos naudotis tualetu jam padėjo kiti kameroje-palatoje buvę ligoniai. Tai jam sukėlė skaudžių dvasinių išgyvenimų.Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Tačiau visi Å¡ie reikalavimai taikomi tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 punktas).

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintųKalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Ä®rengimo taisyklės), 16.5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad,nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara.LAVL į bylÄ pateiktos kamerų tipo palatos Nr. 30 nuotraukos (32-33 b. l.) patvirtina, kad sanitarinis mazgas atskirtas nuo bendrosios patalpos sienele, įrengtas praustuvas, tačiau jame nėra unitazo.

Unitazo neįrengimaskameros tipo palatoje, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kuriÄ patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (12 b. l. ), teismo vertinimu, galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti papildomų nepatogumų, fizinį diskomfortÄ , kuris atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo buvimo LAVL laikÄ buvo pakankamai intensyvus. Todėl pripažintina, kad Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri privalo bÅ«ti atlyginta.Dėl kameros apÅ¡vietimo, temperatÅ«ros ir drėgmėsPareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad kameroje (palatoje) buvo tamsu,ant sienų kaupėsi pelėsis.LAVL gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.

Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 procentai. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx, naktinė – ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos normos HN 76:2010 22-23 punktai). Santykinė oro drėgmė, temperatūra ir oro judėjimo greitis turi atitikti Higienos normos HN 76:2010 26 punkte nurodytus rodiklius, tačiau byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių šias aplinkybes. Iš LAVL teismui pateiktų kameros-palatos Nr. 30 fotonuotraukų matyti, kad kameroje-palatoje Nr. 30 yra įrengtas skaidraus stiklo langas.

Be to, atsiliepime į skundÄ atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad esant kalinamųjų pageidavimu, kameroje-palatoje dienos metu įjungiamas dieninis apÅ¡vietimas. Taip pat atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad LAVL palatos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Visi atsiradę pažeidimai ir neatitikimai Higienos normoms dėl suimtųjų ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtÄ , Å¡alinami minimaliausiais terminais.PareiÅ¡kėjas apsiribojo tik Å¡ių pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, todėl teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos Å¡iuo aspektu atitiko teisės aktų reikalavimus.

Jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas LAVL administracijai jo gydymosi laikotarpiu bÅ«tų teikęs praÅ¡ymus ir/ar skundus dėl drėgmės, oro temperatÅ«ros ar apÅ¡vietimo, nėra. PareiÅ¡kėjas taip pat nepagrindė skundo teiginių, kad jam atsirado sveikatos problemų dėl apÅ¡vietimo stokos. Teismo vertinimu, vien abstrakčių pareiÅ¡kėjo teiginių apie nepakankamÄ apÅ¡vietimÄ , drėgmę nekanka įrodyti, kad LAVL neužtikrino laikymo sÄ lygų Å¡iuo aspektu. Dėl kenkėjųPareiÅ¡kėjas teigia, kad LAVL kameroje-palatoje buvo tarakonų.Nustatyta, kad LAVL (užsakovė) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500(34-37 b. l.), pagal kuriÄ vykdytojas, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiÅ«rÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ , atlikti kenkėjų naikinimÄ (1.1 punktas); lankyti objektÄ kartÄ per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, jų lokalizacijos vietas, patekimo kelius, numatyti kenkėjų kontrolės priemones, apsilankymų metu profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimÄ (4.1.1, 4.1.2 punktai);

LAVL praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas). Pateikti kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo buvimo LAVL laikotarpiu, minėtoje sutartyje nurodyti darbai buvo vykdomi (21-22 b. l.). Tai rodo, kad LAVL buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui.Be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, patikrinęs patalpų ir įrenginių atitikimÄ teisės aktų reikalavimams, LAVL yra iÅ¡davęs leidimÄ -higienos pasÄ (14 b. l.).

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LAVL administracijÄ dėl galimai esančių kenkėjų kameroje, nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl kenkėjų kameroje-palatoje, laikytini neįrodytais, todėl atmestini.Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad byloje jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo fizinės ar psichinės sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ bÅ«tent dėl jo kalinimo sÄ lygų LAVL vertinamuoju laikotarpiu nėra pateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai. patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų laikymo LAVL sÄ lygų (per mažo ploto, tualeto nepritaikymo neįgaliesiems) pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Dėl žalos dydžioVertindamas nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimų mastÄ ir trukmę (pareiÅ¡kėjas 16parų buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis), tai, kad byloje nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjui dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bÅ«tų kilę sunkesni padariniai (pvz., sveikatos sutrikimai) ir, kad LAVL bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, bei atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 100 Eur, kuri pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjo M. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti M. L. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės,100 (Å¡imtÄ ) eurų neturtinės žalos atlyginimo.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Teisėja                                                                 Ina Kirkutienė