65723e02-aee7-4448-9fee-5fc4e0708b72 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Linas PauliukėnasPranešėjas L. Pauliukėnas             Byla Nr. 1A-170-557/2016Teisėja V. Teišerskienė             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34004-2015-2                          Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.3.; (S)                           2.4.6.3.4.;2.1.15.3.3.;2.4.6.; 2.4.7.                                                                                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 16 d.

KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės,sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai UÅ¡inskienei,nuteistajam A. J. ir jo gynėjai Audronei Matiukienei,nuteistajam H. M. ir jo gynėjui Jurij Koreckij,civilinės ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam atstovui Raimundui Moisejevui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinės ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo adv.

R. Moisejevo apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo H. M. ir A. J. nuteisti pagal BK 285 str. 2 d., pritaikius BK 641 str., laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis. Nuosprendžiu Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato civiliniai ieÅ¡kiniai tenkinti iÅ¡ dalies, ir iÅ¡ nuteistųjų H.

M. ir A. J. solidariai priteista Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos naudai 3,57 Eur turtinės žalos atlyginimo, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 4,69 Eur turtinės žalos atlyginimo. Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieÅ¡kiniai atmesti.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegijan u s t a t ė :H. M. ir A. J. nuteisti už tai, kad 2015-06-17 apie 13.02 val., veikdami bendrininkų grupe, paskambinę į BendrÄ jį pagalbos centrÄ telefonu 112 melagingai pranešė, kad norima susprogdinti prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), dėl to buvo iÅ¡kviestos specialiosios tarnybos.Apeliaciniu skundu civilinės ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieÅ¡kinio atmetimo, ir iÅ¡ atsakovų H.

M. ir A. J. solidariai priteisti 8465,12 EUR dydžio nuostolius UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kinus bei pritaikius materialinės ir proceso teisės normas. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , neteisingai įvertino surinktus Å¡ioje byloje įrodymus, neatskleidė bylos esmės, sprendimÄ grindė bendro pobÅ«džio pasvarstymais bei prielaidomis.

Atkreipia dėmesį, kad palikus galioti skundžiamÄ nuosprendį, bÅ«tų sudarytas ydingas teisinis precedentas, kai asmenys, savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais sukėlę žalÄ sÄ Å¾iningai veikiančioms bendrovėms, iÅ¡vengia pareigos kompensuoti nuostolius. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai tyčia atliko neteisėtus veiksmus. Be to, skundžiamame sprendime taip pat nustatyta, jog atsakovai susipažino su pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais ir stengsis juos atlyginti.

Taigi, atsakovai pripažino, kad jų veiksmai sukėlė žalÄ ieÅ¡kovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neginčijo Å¡io fakto. Mano, jog nagrinėjamu atveju yra visos CK nustatytos sÄ lygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti. CK 6.245 str. 1 d. numato, jog „civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius)“.

Tokiu atveju, kai žala kyla ne dėl sutartinių Å¡alių santykių, taikomos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos (CK 6.245 str. 4 d.). CK numato civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygas, t. y. tam, kad atsirastų asmens civilinė atsakomybė, turi bÅ«ti įrodyta, kad: (i) tas asmuo neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.); (ii) nukentėjusiajam kilo žala, kuria pripažįstama asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.); (iii) tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.); (iv) asmuo kaltas dėl atliktų neteisėtų veiksmų (CK 248 str.).Teismas nustatė, kad: (i) atsakovai atliko neteisėtus veiksmus pagal BK 285 str. 2 d.; (ii) nustatyta atsakovų kaltė (tyčia); (iii) nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovui kilusios žalos; (iv) ieÅ¡kovas byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtos žalos faktÄ ir dydį.

Taigi, byloje nustatytos visos sÄ lygos, reikalingos atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Pabrėžia, kad nesutinka su teismo argumentu, kad ieÅ¡kovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereikia priteisti 313 EUR sumokėto atlyginimo darbuotojams už realiai buvusiÄ prastovÄ , nes darbo užmokestis darbuotojams bÅ«tų buvęs mokamas ir neįvykus melagingam iÅ¡kvietimui. Nurodo, kad ieÅ¡kovo mokamas darbo užmokestis administracijos ir prekybos salės darbuotojams sudaro dalį tiesioginių ieÅ¡kovo verslo sÄ naudų.

Atitinkamas sÄ naudas ieÅ¡kovas savo versle siekia padengti gaunamomis pajamomis. Å iuo atveju, kai buvo uždarytas ieÅ¡kovo prekybos centras, ieÅ¡kovas patyrė 313 EUR sumokėto atlyginimo darbuotojams sÄ naudas, tačiau negalėjo jų kompensuoti gaunamomis pajamomis iÅ¡ prekybos veiklos. Taigi, 313 EUR, skirtų darbuotojų atlyginimams, reikėtų priskirti prie tiesioginių nuostolių. Å iuos nuostolius sukėlė tyčiniai atsakovų veiksmai, todėl atsakovai privalo kompensuoti nuostolius. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad „turtinė žala turi bÅ«ti reali, o tikėtina žala nepriteistina“.

Teismas, remdamasis Å¡iuo argumentu, atsisakė priteisti nuostolius ieÅ¡kovui. Pažymi, kad ieÅ¡kovas pateikė atitinkamÄ pažymÄ teismui, kurioje buvo nurodyta realiai ieÅ¡kovo patirta žala, kuri sudarė 8465,12 EUR. Papildomai prideda lenteles dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apyvartos 2015 m. birželio 17 d. ir 2015 m. birželio 18 d. Å ie papildomi paaiÅ¡kinimai leidžia prieiti iÅ¡vados, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centras realiai patyrė atitinkamÄ Å¾alÄ .Teismo posėdyje civilinės ieÅ¡kovės atstovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Nuteistasis H. M. prašė apeliacinį skundÄ atmesti arba ženkliai sumažinti praÅ¡omos priteisti žalos dydį. Nuteistasis A. J., gynėjai ir prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.Nagrinėjamu atveju nuteistųjų kaltės įrodytumo, veikos kvalifikavimo bei jiems parinktos bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio klausimai nekeliami. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria netenkintas civilinės ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl nuteistųjų H.

M. ir A. J. nusikalstamos veikos padarymo.Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalÄ , turi teisę pasirinkti: ar reikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka, ar šį ieÅ¡kinį reikÅ¡ti baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso tvarka. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). BÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos, numatytos CK 6.246-6.249 straipsnių nuostatose. Kasacinis teismas formuoja praktikÄ , pagal kuriÄ Å¾alÄ padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sÄ lygas, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 str.) (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-496/2008, Nr. 3K-3-388/2013).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

IÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 113 str., 115 str. 1, 2 d.). Byloje neginčijamai nustatyta, kad H. M. ir A. J. 2015-06-17 apie 13.02 val., veikdami bendrininkų grupe, paskambinę į BendrÄ jį pagalbos centrÄ telefonu 112 melagingai pranešė, kad norima susprogdinti prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), dėl to buvo iÅ¡kviestos specialiosios tarnybos.

Civilinė ieÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 8465,12 Eur turtinės žalos atlyginimo, nurodant, kad žalÄ sudaro 313 Eur sumokėtas atlyginimas darbuotojams, kurie dėl melagingo iÅ¡kvietimo buvo evakuoti ir nuo 13.25 val. iki 15.10 val. negalėjo atlikti savo funkcijų, ir 8152,12 Eur negautos pajamos, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų gavusi, jeigu nebÅ«tų buvusi sutrikdyta prekybos centro veikla. Tokiu bÅ«du, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė siekia tiesioginių nuostolių (iÅ¡mokėto darbo užmokesčio) ir nuostolių negautų pajamų forma (nesuprekiautos sumos) atlyginimo.

Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį konstatavo, jog nors nusikalstama veika buvo padaryta, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieÅ¡kinys atmestinas, nes darbo užmokestis darbuotojams bÅ«tų buvęs mokamas ir neįvykus melagingam iÅ¡kvietimui, todėl jo priteisti nėra pagrindo, be to, turtinė žala turi bÅ«ti reali, o tikėtina žala nepriteistina. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia pirmos instancijos teismo pozicija.PareikÅ¡tame civiliniame ieÅ¡kinyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad jos patirtus tiesioginius nuostolius sudaro 313 Eur sumokėtas atlyginimas darbuotojams, kurie dėl melagingo iÅ¡kvietimo buvo evakuoti ir nuo 13.25 val. iki 15.10 val. negalėjo atlikti savo funkcijų.

Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl Å¡ios ieÅ¡kinio dalies nurodė, kad darbo užmokestis darbuotojams bÅ«tų buvęs mokamas ir neįvykus melagingam iÅ¡kvietimui, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalos nepatyrė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismo pateiktas aplinkybių vertinimas yra bÅ«dingas situacijoms, kuomet žalos atlyginimo už iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį praÅ¡o teisėsaugos institucijos, kurių pareigÅ«nai į įvykio vietÄ vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas.

Tokiais atvejais teismai konstatuoja, kad tarnybos yra finansuojamos iÅ¡ valstybės biudžeto, o pareigÅ«nų funkcijoms atlikti, tarp jų ir vykti į įvykio vietÄ , darbo užmokesčiui mokėti lėšas skiria valstybė – pareigÅ«nams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtÄ laikÄ , nepriklausomai nuo iÅ¡vykimų reaguojant į praneÅ¡imus apie įvykius skaičių, taigi nepaisant to, ar bÅ«tų buvęs melagingas iÅ¡kvietimas ar ne, pareigÅ«nai bÅ«tų atlikę savo pareigines funkcijas ir gavę nustatytÄ atlyginimÄ .

BÅ«tent tuo remdamasis apylinkės teismas ir netenkino Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinių ieÅ¡kinių dalyje dėl iÅ¡kvietimo sÄ lygotų darbo užmokesčio sÄ naudų. VisiÅ¡kai kita situacija susiklosto tuomet, kai dėl melagingo iÅ¡kvietimo sutrikdoma privataus juridinio asmens veikla. DK 93 str. numatyta, jog darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.

IÅ¡ Å¡ios darbo sutarties sampratos matyti, jog darbo santykiai pagal savo prigimtį yra socialiniai ekonominiai mainai tarp darbuotojo ir darbdavio, kurių metu darbuotojas parduoda savo darbÄ darbdaviui, o už jį darbdavys sumoka darbuotojui sutartu darbo užmokesčiu. Sutrikus Å¡io santykio balansui, vienai iÅ¡ Å¡alių nevykdant savo įsipareigojimų, kita Å¡alis neiÅ¡vengiamai patiria žalos: tiek darbuotojui atlikus darbÄ ir negavus atlygio, tiek ir darbdaviui sumokėjus atlyginimÄ ir nesulaukus darbuotojo darbo rezultato.

Paprastai Å¡is balansas sutrikdomas ir žala padaroma, vienai iÅ¡ Å¡alių netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, bet tuomet kita Å¡alis turi galimybę apginti savo pažeistÄ teisę ir imtis priemonių dėl tokio pažeidimo (darbuotojas gali reikalauti už atliktÄ darbÄ nesumokėtos algos, o darbdavys, neatvykus į darbÄ darbuotojui, gali jam nemokėti atlyginimo, atleisti jį iÅ¡ darbo už darbo drausmės pažeidimÄ ir pan.). Tačiau egzistuoja situacijos, kai darbo santykis sutrikdomas ne dėl sutarties Å¡alių kaltės – darbovietėje susiklosto padėtis, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (tiekimo grandinės sutrikimai, įrangos gedimai, stichinės nelaimės ir pan.).

Tokia padėtis darbovietėje vadinama prastova ne dėl darbuotojo kaltės (DK 122 str.). Darbo kodeksas prastovos atveju numato finansines garantijas darbuotojui – prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas apmokamas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvienÄ prastovos valandÄ (DK 195 str. 1 d.), o tuo atveju, jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiÅ«loma įmonėje esančio kito darbo pagal jo profesijÄ , specialybę, kvalifikacijÄ , kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam už kiekvienÄ prastovos valandÄ mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvienÄ prastovos valandÄ (DK 195 str. 3 d.).

Akivaizdu, jog prastovos metu darbdavys, kuriam įstatymas numato pareigÄ ir toliau mokėti darbo užmokestį ar jo dalį, mainais už tai negaudamas darbuotojų darbo sukuriamos vertės, patiria nuostolius. Faktinė prastova UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne dėl darbuotojų kaltės susiklostė ir 2015-06-17, kuomet dėl H. M. ir A. J. įvykdytos nusikalstamos veikos įmonės darbuotojai kelioms valandoms buvo evakuoti ir negalėjo vykdyti savo darbo funkcijų. Todėl akivaizdu, kad dėl H. M. ir A.

J. nusikaltimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė nuostolių, susijusių su darbo užmokesčio (ir su juo susijusių mokesčių) mokėjimu, negaunant už tai sutarto darbo, ir kalti asmenys turi atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ . Tokios praktikos, kad privataus juridinio asmens patirta žala dėl sumokėto darbo užmokesčio, socialinio draudimo, garantinio fondo įmokų, atsiradusi dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 285 str. padarymo, turi bÅ«ti atlyginta, laikosi ir kasacinis teismas (LAT nutartis 2K-449/2010).

Tuo pačiu pastebėtina, jog darbo jėgos sÄ naudos yra dedamoji visų verslo sÄ naudų dalis, kurias patiria įmonė, vystydama veiklÄ ir siekdama uždirbti pelnÄ , todėl jei įmonė siekia, jog jai bÅ«tų atlyginamos negautos pajamos (grynasis pelnas), tokiu atveju darbo jėgos sÄ naudos turi bÅ«ti apskaičiuojamos tik su tikslu jas iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ apyvartos kartu su kitomis sÄ naudomis (iÅ¡laidomis Å¡ildymui, patalpų nuomai, elektrai ir pan.), taip siekiant nustatyti grynÄ jį pelnÄ , ir yra atskirtai nepriteisinėjamos, nes kitu atveju bÅ«tų atlygintas ne tik pelnas, bet ir sÄ naudos, kurios bet kuriuo atveju bÅ«tų sunaudotos siekiant pelno, kas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtėjimÄ .Teisėjų kolegija pažymi, byloje nėra pakankamai duomenų, kurie, negavus papildomos medžiagos ir neatlikus papildomų skaičiavimų, leistų tiksliai nustatyti, kiek iÅ¡laidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė dėl darbo jėgos apmokėjimo evakuacijos metu.

Nustatinėjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas sÄ naudas darbo jėgos apmokėjimui, visų pirma pažymėtina, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų tiksliai nustatyti, kuriam laikui dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo sutrikdyta parduotuvės veikla ir darbuotojai negalėjo atlikti savo darbo funkcijų. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje dėl patirtos žalos dydžio nurodoma, kad parduotuvė nedirbo 2015-06-17 nuo 13.25 val. iki 15.10 val. (t. 1, b. l. 56), tačiau iÅ¡ prie apeliacinio skundo pateiktų apskaitos dokumentų matyti, jog vienas klientas buvo aptarnautas ir 14.00-15.00 val. (t. 2, b. l. 29), t. y. tuo metu, kai visa parduotuvė turėjo bÅ«ti evakuota, ir darbuotojai, apelianto teigimu, negalėjo dirbti.

Taip pat, lyginant 2015-06-17 ir 2015-06-18 pardavimus matyti (t. 2, b. l. 29-30), jog 17 dienÄ 15.00-16.00 val., pagal parduotuvės pažymÄ buvo nedirbta tik 10 min, t. y. Å¡iÄ valandÄ parduotuvė dirbo trumpiau tik 17% valandos darbo laiko, tačiau suprekiauta net 2161,03 Eur (57 %) mažiau, lyginant su 18 dienÄ tuo pačiu laiku suprekiauta suma. Visos Å¡ios aplinkybės, be papildomos medžiagos pateikimo ir nuodugnaus jos tyrimo, neleidžia tikslai nustatyti faktinį parduotuvės prastovos laikÄ , kad bÅ«tų galima apskaičiuoti, kurį laikÄ darbdavys mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, jiems neatliekant darbo funkcijų ir nekuriant pridėtinės vertės verslui.

Tuo pačiu pastebėtina, jog iš civilinės ieškovės pateiktų dokumentų negalima nustatyti ir darbuotojų skaičiaus, kurių darbas buvo sutrikdytas. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje dėl patirtos žalos dydžio nurodoma, kad buvo sumokėtas 313 Eur atlyginimas darbuotojams (147 Eur salės, 91 Eur administracijos, 75 Eur gamybos skyriaus darbuotojams), o prie apeliacinio skundo pateikti visų atskirų skyrių darbuotojų darbo užmokesčių žiniaraščiai už birželio mėnesį, tačiau nepateiktas darbo grafikas bei išskaidyta sumokėto 313 Eur darbo užmokesčio apskaičiavimo metodika, iš kurios būtų aišku, kiek ir kokioje pareigybėje evakuacijos metu parduotuvėje dirbo darbuotojų, koks kiekvieno iš jų valandinis įkainis.

Atsižvelgiant į ilgÄ parduotuvės darbo laikÄ , galima daryti prielaidÄ , jog darbas organizuojamas pamainomis, iÅ¡ ko sektų, kad galimai ne visi darbuotojų darbo užmokesčių žiniaraščiuose už birželio mėnesį nurodyti asmenys evakuacijos laiku turėjo dirbti pagal savo darbo grafikÄ , tačiau nepateikus papildomų duomenų nėra aiÅ¡ku, keliems darbuotojams evakuacijos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo iÅ¡mokėti darbo užmokestį. Taip pat pažymėtina, jog dėl nuteistųjų veiksmų įvykus darbuotojų evakuacijai ir atsiradus faktinei prastovos situacijai darbe, darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro vadovo įsakymu galėjo bÅ«tų paskelbta prastova, kuriai esant pagal DK 195 str. 3 d. darbuotojams už kiekvienÄ prastovos valandÄ galėjo bÅ«ti mokamas ne visas, tačiau jų dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvienÄ prastovos valandÄ .

Byloje nėra duomenų apie tai, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės parduotuvėje buvo paskelbta prastova evakuacijos laikui, ir ar asmenims mokėtas įprastas, ar įstatyme numatytas minimalus prastovos laiku mokamas darbo užmokestis. IÅ¡ iÅ¡vardyto akivaizdu, jog be papildomo didelės apimties tyrimo, neiÅ¡sireikalavus ir neiÅ¡analizavus papildomų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre evakuacijos metu faktiÅ¡kai dirbusių asmenų skaičių, dirbusiems asmenims mokamÄ valandinį darbo užmokestį, faktiÅ¡kai sutrikdytÄ prekybos centro darbo laikÄ , taip pat neturint duomenų, ar buvo paskelbta prastova įmonėje evakuacijos metu, neatlikus skaičiavimų dėl už faktiÅ¡kÄ prastovos metu mokėtino darbo užmokesčio dydžio, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti prekybos centro patirtų darbo jėgos sÄ naudų.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekia ir nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo, kurios nebuvo gautos, laikinai sustabdžius veiklÄ dėl parduotuvės evakuacijos.

Apylinkės teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės civilinį ieÅ¡kinį nurodė, kad turtinė žala turi bÅ«ti reali, o tikėtina žala nepriteistina. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu pirmos instancijos teismo pateiktu susiklosčiusios situacijos vertinimu, kad prekyba užsiimantis juridinis asmuo, dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos veiklos stabdydamas prekybÄ ir prarasdamas galimybę vykdyti veiklÄ , nepatiria realios žalos. Civilinio ieÅ¡kinio dalykas pagal BPK 109 str. gali bÅ«ti dvi žalos rÅ«Å¡ys: turtinė ir neturtinė žala.

Ä® turtinės žalos sÄ vokÄ Ä¯eina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; iÅ¡laidos, kurios atsirado paÅ¡alinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieÅ¡kinio dalyku. Tokia nuostata suformuluota CK 6.249 str., pagal kurį žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2009, 2K-508/2014).

Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iÅ¡ kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad negautos pajamos turi bÅ«ti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 str. 1 d., turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų, ir pan. (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-305/2007, Nr. 3K-3-469/2009).

Bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl pažeidėjų neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Kaip minėta, rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims, o bÅ«tent – negautų pajamų realumo, jų dydžio ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir negautų įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui (Å¡iuo atveju apeliantei).

Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek ieÅ¡kovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ , o didesnės, nei faktiÅ¡kai asmens patirta, žalos atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtėjimÄ . Nuostolius negautų pajamų forma (t. y. pajamų, kurias ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi, jei bÅ«tų nesutrikdyta parduotuvės veikla) apibÅ«dina tokie požymiai: realumas, bÅ«tinumas ir protingumas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ nuteistųjų H.

M. ir A. J. praÅ¡o priteisti jai 8152,12 Eur negautų pajamų nurodydama, kad minėti asmenys nusikalstama veika padarė jai materialinius nuostolius, t. y. jeigu nuteistieji nebÅ«tų melagingai pranešę apie visuomenei gresiantį pavojų ar iÅ¡tikusiÄ nelaimę, parduotuvė nebÅ«tų evakuota ir per tÄ laikÄ juridinis asmuo neabejotinai bÅ«tų gavęs pajamas. Teisėjų kolegija sutinka, kad egzistavo realios UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybės gauti pajamas, tačiau priežastiniame ryÅ¡yje su nuteistųjų H.

M. ir A. J. nusikalstamos veikos sukelta evakuacija Å¡i galimybė buvo prarasta. Kita vertus, byloje nėra pakankamai duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti faktiÅ¡kai Å¡io juridinio asmens patirtÄ Å¾alÄ . Kaip matyti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos dėl patirtos žalos dydžio (t. 1, b. l. 56), joje patirti nuostoliai dėl negautų pajamų apskaičiuoti matematiÅ¡kai palyginant 2015-06-17 13-16 val. apyvartÄ su 2016-05-18 13-16 val. apyvarta nustatant, jog skirtumas tarp apyvartų yra 8152,12 Eur.

IÅ¡ tiesų, Å¡i suma yra statistiÅ¡kai galima (kaip ir labiau tikėtina 7578,47 Eur vertė, gauta palyginus visÄ 2015-06-17 dienos apyvartÄ su 2015-06-18 (nes kai kurie klientai, norėję ateiti į parduotuvę evakuacijos metu, į jÄ galėjo ateiti vėliau tÄ pačiÄ dienÄ ) prekybos centro apyvarta (pajamos iÅ¡ pardavimų), kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų galėjusi suprekiauti, jei prekybos centras nebÅ«tų evakuotas. Tačiau nei viena iÅ¡ Å¡ių sumų (nei 8152,12 Eur, nei 7578,47 Eur) negali bÅ«ti laikoma negautomis pajamomis.

Negautos pajamos reiÅ¡kia negautÄ pelnÄ , t. y. tai, kuo bÅ«tų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas, turi bÅ«ti minusuojamos iÅ¡laidos, kurių bÅ«tų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi bÅ«ti grynasis pelnas (CK 6.249 str. 1 d.). IÅ¡skaičiavus sÄ naudas iÅ¡ visų pajamų (įplaukų), o iÅ¡ Å¡ių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymÄ , asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip bÅ«tų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis.

Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo metodika yra formuojama kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (LAT nutartys Nr. 3K-3-62/2008, Nr. 3K-3-322/2008, 3K-336/2008, 3K-3-6/2011, 3K-3-418/2014, 3K-3-24-421/2015, 2K–402-677/2015).Šiuo atveju akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nusikalstamos veikos padarymo įvykdytos prekybos centro evakuacijos statistiškai apskaičiuotos negautos pajamos jokiu būdu nereiškia sumos, kuria būtų praturtėjęs prekybos centras, ir kurios priteisiamos asmeniui, patyrusiam žalos dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Tik iÅ¡ visų pajamų (įplaukų) atėmus visas prekybos centro veiklos sÄ naudas, ir iÅ¡ tokiu bÅ«du gauto ikimokestinio pelno atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymÄ , asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. suma, kurios dydžiu bÅ«tų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Tačiau, iÅ¡analizavus byloje esančius duomenis, taip pat ir civilinio ieÅ¡kovo pateiktÄ informacijÄ akivaizdu, jog byloje nėra pakankamai duomenų, jog bÅ«tų galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ negautas pajamas.

Pagal tradicinį prekybos veiklos modelį, prekybos centras už tam tikrÄ kainÄ Ä¯sigyja prekes iÅ¡ tiekėjų, kurias pabrangina antkainiu (prekybos centro marža), kad atsiskaičius su prekių tiekėjais, dalis pirkėjų sumokamos pinigų sumos (marža) liktų prekybos centrui. IÅ¡ prekybos centro maržos dengiamos tiesioginės prekybos veiklos sÄ naudos – darbuotojų atlyginimai, prekių logistika, patalpų ir įrangos nuoma, komunalinės paslaugos ir t.t. Padengus veiklos sÄ naudas, lieka parduotuvės pelnas, kuris dar apmokestinamas pelno mokesčiu, ir tik jį atskaičius lieka grynasis parduotuvės pelnas, kuris Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti atlygintas.

Taip pat pažymėtina, kad pagal moderniuosius prekybinės veiklos modelius ir prekybos centrų veikimo principus, galimos ir kitokios prekybinės veiklos specifikos variacijos. Pavyzdžiui, prekybos centras gali gauti pajamas ne iš prekių pardavimo, tačiau iš pardavimo ploto (lentynų) nuomos prekių tiekėjams, taip pat prekybos centras gali pardavinėti iš tiekėjų neįsigytas prekes, už jas apmokėti tik jas pardavus parduotuvės klientams, o neįvykus pardavimui, prekes atsiima tiekėjas.

Be to, dalį pajamų prekybos centrai gali gauti ir iÅ¡ tiesiogiai su prekyba nesusijusios veiklos – prekių pozicionavimo prekybos centre, rengiamų reklamos akcijų, degustacijų ir t.t. Kaip jau minėta, aptariant darbo jėgos apmokėjimo klausimÄ , nustatant verslo subjekto patirtas tikslias veiklos sÄ naudas, svarbu nustatyti, ir kurį laikÄ prekybos centras iÅ¡ tikrųjų nedirbo, t. y. kurį laikÄ prekybos centras buvo evakuotas ir patirdamas iÅ¡laidas negalėjo gauti pajamų. Remiantis iÅ¡vardytu, matyti, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieÅ¡kinį, ir jį atmetė.

Kita vertus, akivaizdu, jog be papildomo įrodymų rinkimo, neiÅ¡sireikalavus ir neiÅ¡analizavus papildomų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro veiklos modelį, iÅ¡laidas prekėms (prekių savikaina), veiklos sÄ naudas (iÅ¡laidas darbo jėgai, komunaliniams mokesčiams, logistikai, patalpų ir įrenginių nuomai ir pan.), faktiÅ¡kai sutrikdytÄ prekybos centro darbo laikÄ , nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuteistųjų H.

M. ir A. J. nusikalstamos veikos negautų pajamų (grynojo pelno). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti civilinio ieÅ¡kinio dydį, todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintina teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio turtinės žalos dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2d.).Pagal BPK 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos Nr. NTP-7-4985 ir NTP-7-5064 (t. 2, b. l. 45-46), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, suteiktos A. J., išlaidas sudaro 75,27 Eur dydžio advokato užmokestis, suteiktos H. M. – 40,53 Eur dydžio advokato užmokestis, ir prašoma priteisti šias išlaidas iš nuteistųjų. Prašymai netenkintini, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš A.

J. ir H. M. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytÄ kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015). Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi praÅ¡ymÄ priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, nepateikė teismui duomenų apie kaltinamųjų, kurių byloje yra bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį, patvirtinantį, kad jie iÅ¡gali susimokėti už gynybÄ .

Tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimÄ dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas (kasacinė nutartis Nr. 2K-167-693/2016).Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.n u t a r i a:Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atmestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieÅ¡kinys ir pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                    Dalia Kursevičienė                                                                  Edita Lapinskienė