Legislator Case Law & Legislation
657102dd-302c-4c93-89c1-ca86e9b4e516 AI generated

657102dd-302c-4c93-89c1-ca86e9b4e516 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 657102dd-302c-4c93-89c1-ca86e9b4e516
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A. E. buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas valstybės tarnautoju – dirbdamas (A.), (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdydamas tarnybines pareigas, dėl nusikalstamo neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas ir atėmė gyvybę kitam žmogui, tuo padarė didelės neturtinės žalos mirusios pacientės artimiesiems, o bÅ«tent: jis, bÅ«damas valstybės tarnautojas, dirbdamas (A.), (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 d., 8.00 val., iki 2017 m. gruodžio 25 d., 8.00 val., privalėdamas kaip (duomenys neskelbtini) pagal kompetencijÄ teikti kvalifikuotÄ ir specializuotÄ medicinos pagalbÄ , atvykus ligoniui į skyrių surinkti anamnezę, jį apžiÅ«rėti, tikrinti paciento paskyrimus, kontroliuoti jų vykdymÄ , o nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientÄ konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistÄ , netinkamai atliko savo pareigas, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 d., 19.05 val., iki 2017 m. gruodžio 25 d., 6.00 val., tirdamas ir gydydamas į (duomenys neskelbtini) skyrių 2017 m. gruodžio 24 d. 19.05 val. paguldytÄ M.

Legislator headnote

AI generated

657102dd-302c-4c93-89c1-ca86e9b4e516 · Vilniaus apygardos teismas: vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ritos VaitekÅ«nienės ir nukentėjusiųjų R. J., A. J., K. J., R. J. bei G. P. įgaliotojo atstovo advokato Mindaugo Bliuvo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. E. ir L. L. iÅ¡teisinti dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 229 straipsnį ir 132 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiųjų A. J., R. J., R. J., K. J., G. P. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-21-908/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67560-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.4.1; 1.2.19.6; 2.1.14; 2.4.6.4.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Kolyčienės ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei, Donatai Leščiuvienei,

dalyvaujant prokurorams Gintui Vaičiūnui, Ritai Vaitekūnienei,

išteisintajam A. E. ir jo gynėjui advokatui Raimundui Jurkai,

išteisintajai L. L. ir jos gynėjai advokatei Alisai Kostiuk,

nukentėjusiesiems R. J., A. J., K. J. ir jų įgaliotajam atstovui advokatui Mindaugui Bliuvui,

civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje įgaliotam atstovui V. M.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ritos VaitekÅ«nienės ir nukentėjusiųjų R. J., A. J., K. J., R. J. bei G. P. įgaliotojo atstovo advokato Mindaugo Bliuvo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. E. ir L. L. iÅ¡teisinti dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 229 straipsnį ir 132 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiųjų A. J., R. J., R. J., K. J., G. P. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.

Visiškai tenkinti A. E. ir L. L. gynėjų prašymai atlyginti dėl advokatų teisinės pagalbos teikimo patirtas išlaidas ir iš valstybės A. E. naudai priteista 8 850 Eur, o L. L. – 5 000 Eur advokatų paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. E. buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas valstybės tarnautoju – dirbdamas (A.), (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdydamas tarnybines pareigas, dėl nusikalstamo neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas ir atėmė gyvybę kitam žmogui, tuo padarė didelės neturtinės žalos mirusios pacientės artimiesiems, o bÅ«tent: jis, bÅ«damas valstybės tarnautojas, dirbdamas (A.), (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 d., 8.00 val., iki 2017 m. gruodžio 25 d., 8.00 val., privalėdamas kaip (duomenys neskelbtini) pagal kompetencijÄ teikti kvalifikuotÄ ir specializuotÄ medicinos pagalbÄ , atvykus ligoniui į skyrių surinkti anamnezę, jį apžiÅ«rėti, tikrinti paciento paskyrimus, kontroliuoti jų vykdymÄ , o nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientÄ konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistÄ , netinkamai atliko savo pareigas, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 d., 19.05 val., iki 2017 m. gruodžio 25 d., 6.00 val., tirdamas ir gydydamas į (duomenys neskelbtini) skyrių 2017 m. gruodžio 24 d. 19.05 val. paguldytÄ M.

J., gim. (duomenys neskelbtini), tęsė tolesnę diagnostikÄ ir gydymÄ , tinkamai neįvertino pacientės M. J. tyrimų (konsultacijų) rezultatų bei pacientės ligos anamnezės (nepakankamai įvertino anamnezėje buvusius pacientės bendros bÅ«klės neigiamus pokyčius: neįvertino (duomenys neskelbtini); neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini) skyriuje paimto ir atlikto bendro kraujo tyrimo rezultatus; (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. gruodžio 24 d., laikotarpiu nuo 18.44 val. iki 19.01 val., stacionarizavimo (duomenys neskelbtini) skyriuje metu atliktų ir gautų biocheminių tyrimų rezultatus: (duomenys neskelbtini), bei į tai, kad (duomenys neskelbtini)), neskyrė pacientei M.

J. kitų gydytojų specialistų (vidaus ligų/ infekcinių ligų gydytojo) konsultacijų Å¡ių pokyčių priežasties iÅ¡aiÅ¡kinimui, turėdamas pareigÄ , nustatytÄ Lietuvos medicinos normos MN 74:200 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos kompetencija ir atsakomybė“, 37.1 p. bei 37.2 p. (gydytojas chirurgas pagal savo kompetencijÄ turi mokėti diagnozuoti ir gydyti 37.1 p. streptokokinį sepsį, A40; 37.2. kitÄ sepsį, A41), neįtarė galimos infekcijos/sepsio, neskyrė empirinės antibakterinės terapijos, nevertino pacientės sveikatos bÅ«klės ir jos pokyčių, dėl to pacientė M.

J. mirė. Tuo A. E. pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 74:200 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50, dėl Lietuvos medicinos normos MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo 28 p. – gydytojas chirurgas pagal kompetencijÄ teikia kvalifikuotÄ ir specializuotÄ medicinos pagalbÄ <..>; 31 p. pagal Å¡ioje normoje nustatytÄ kompetencijÄ gydytojas chirurgas veikia savarankiÅ¡kai ir atsako už savo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl to neteisingai nustačius pacientės M. J. ligos diagnozę ir nepaskyrus jai antibiotikoterapijos, įvyko komplikacijos, pasireiškusios (duomenys neskelbtini), ir tai turėjo tiesioginės įtakos M. J., kuri buvo rasta be gyvybės požymių 2017 m. gruodžio 25 d., 6.00 val., palatos Nr. (duomenys neskelbtini) tualeto patalpoje ant grindų, mirčiai (Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2019 m. vasario 14 d. specialisto išvada Nr. DM 7(54)/2019(01)). Taip A. E., būdamas valstybės tarnautojas – dirbdamas (A.), (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, atėmė gyvybę pacientei M.

J., tuo padarydamas didelės neturtinės žalos nukentėjusiems K. J., R. J., A. J., R. J. ir G. P..

2. L. L. buvo kaltinama tuo, kad bÅ«dama valstybės tarnautoja – dirbdama (A.), (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdydama tarnybines pareigas, dėl nusikalstamo neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas ir atėmė gyvybę kitam žmogui, tuo padarė didelės neturtinės žalos mirusios pacientės artimiesiems, o bÅ«tent: ji, bÅ«dama valstybės tarnautoja, dirbdama (A.), (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 d., 8.00 val., iki 2017 m. gruodžio 25 d., 8.00 val., privalėdama kaip (duomenys neskelbtini) pagal kompetencijÄ teikti kvalifikuotÄ ir specializuotÄ medicinos pagalbÄ , atvykus ligoniui į skyrių, surinkti anamnezę, jį apžiÅ«rėti, tikrinti paciento paskyrimus, kontroliuoti jų vykdymÄ , o nepriskirtais jos kompetencijai atvejais siųsti pacientÄ konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistÄ , netinkamai atliko savo pareigas, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 d., 19.05 val., iki 2017 m. gruodžio 25 d., 6.00 val., tirdama ir gydydama į (duomenys neskelbtini) skyrių 2017 m. gruodžio 24 d., 19.05 val., paguldytÄ M.

J., tęsė tolesnę diagnostikÄ ir gydymÄ , tinkamai neįvertino pacientės M. J. tyrimų (konsultacijų) rezultatų bei pacientės ligos anamnezės (nepakankamai įvertino anamnezėje buvusius pacientės bendros bÅ«klės neigiamus pokyčius: neįvertino (duomenys neskelbtini); neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini) skyriuje paimto ir atlikto bendro kraujo tyrimo rezultatus; (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. gruodžio 24 d., laikotarpiu nuo 18.44 val. iki 19.01 val., stacionarizavimo (duomenys neskelbtini) skyriuje metu atliktų ir gautų biocheminių tyrimų rezultatus: (duomenys neskelbtini) bei į tai, kad (duomenys neskelbtini)), neskyrė pacientei M.

J. kitų gydytojų specialistų (vidaus ligų / infekcinių ligų gydytojo) konsultacijų Å¡ių pokyčių priežasties iÅ¡aiÅ¡kinimui, turėdama pareigÄ , nustatytÄ Lietuvos medicinos normos MN 74:200 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos kompetencija ir atsakomybė“, 37.1 p. bei 37.2 p. (gydytojas chirurgas pagal savo kompetencijÄ turi mokėti diagnozuoti ir gydyti 37.1 p. streptokokinį sepsį, A40; 37.2. kitÄ sepsį, A41), neįtarė galimos infekcijos/sepsio, neskyrė empirinės antibakterinės terapijos, nevertino pacientės sveikatos bÅ«klės ir jos pokyčių, dėl to pacientė M.

J. mirė. Tuo L. L. pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 74:200 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50, dėl Lietuvos medicinos normos MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo 28 p. – gydytojas chirurgas pagal kompetencijÄ teikia kvalifikuotÄ ir specializuotÄ medicinos pagalbÄ <..>; 31 p. pagal Å¡ioje normoje nustatytÄ kompetencijÄ gydytojas chirurgas veikia savarankiÅ¡kai ir atsako už savo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl to neteisingai nustačius pacientės M. J. ligos diagnozę ir nepaskyrus jai antibiotikoterapijos įvyko komplikacijos, pasireiškusios (duomenys neskelbtini), ir tai turėjo tiesioginės įtakos M. J., kuri buvo rasta be gyvybės požymių 2017 m. gruodžio 25 d., 6.00 val., palatos Nr. (duomenys neskelbtini) tualeto patalpoje ant grindų, mirčiai (Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2019 m. vasario 14 d. specialisto išvada Nr. DM 7(54)/2019(01)). Taip L. L., būdama valstybės tarnautoja – dirbdama (A.), (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, atėmė gyvybę pacientei M.

J., tuo padarydama didelės neturtinės žalos nukentėjusiems K. J., R. J., A. J., R. J. ir G. P..

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. VaitekÅ«nienės apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį – nuosprendį: A. E. ir L. L. pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 229 straipsnyje ir 132 straipsnio 1 dalyje, skirti jiems laisvės atėmimÄ vieneriems metams (pagal BK 229 straipsnį) bei laisvės atėmimÄ dvejiems metams (pagal BK 132 straipsnio 1 dalį). Vadovaujantis BK 63 straipsniu, praÅ¡oma bausmes subendrinti, nuteistiesiems paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti trims metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, taip pat uždrausti dirbti atliekamÄ darbÄ dvejus metus.

3.1. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, nes nebuvo atsižvelgta į prieÅ¡taringus įrodymus, turinčius reikÅ¡mės teismo iÅ¡vadoms, be to, nuosprendyje nenurodyta, kuo remiantis vieni įrodymai buvo priimti, o kiti atmesti. Apylinkės teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, galėjusias iÅ¡ esmės daryti įtakÄ teismo iÅ¡vadoms; jo iÅ¡vada, kad iÅ¡samiai ir betarpiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus ir patikrinus byloje esančius įrodymus, kaltinimas nepasitvirtino, nepagrįsta iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir įvertinimu. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nenustatyta, jog bÅ«tent kaltinamųjų veika buvo M. J. mirties priežastis, t. y. nenustatyta priežastinio ryÅ¡io tarp veikos (neveikimo) ir kilusių padarinių, pagrįsta prieÅ¡taringų įrodymų vertinimu.

3.2. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas rėmėsi iÅ¡imtinai Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. ekspertizės aktu, kuris, prokurorės vertinimu, esant jo prieÅ¡taravimams, negali bÅ«ti vertinamas kaip neginčijamas, objektyvus, patikimas įrodymas, juo labiau, kaip vienas iÅ¡ pagrindinių kaltinamųjų iÅ¡teisinimo motyvų. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu deontologinį tyrimÄ atliko ir Specialisto iÅ¡vadÄ Nr. DM 7(54)2019 (01) pateikė tie patys ekspertai (gydytojai), kurie atliko papildomÄ deontologinę teismo medicinos ekspertizę, kuri, pirmosios instancijos teismo vertinimu, paneigė ikiteisminio tyrimo metu atliktÄ deontologinį tyrimÄ . Pabrėžiama, kad tiek Specialisto iÅ¡vadoje, tiek ir Ekspertizės akte nurodyta, jog pagal buvusius klinikinius duomenis buvo galima įtarti bakterinę infekcijÄ . Skunde atkreipiamas dėmesys į ekspertams pateiktÄ klausimÄ dėl (duomenys neskelbtini) ir nurodoma, kad be (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti papildomi požymiai, kurie paneigė (duomenys neskelbtini). Minėtus nustatytus požymius vertinant atsietai nuo kitų tyrimų rodiklių (ultragarsinio tyrimo, autopsijos duomenų) jie reikÅ¡mės nagrinėjamu atveju neturi. Be to, ir A. E., apklausiamas teismo posėdžio metu, nurodė, kad negalima vertinti vieno rodiklio, nes atskirai jis nieko nepasako.

3.3. Skunde pažymima, kad ekspertizės akto (specialisto iÅ¡vados) neaiÅ¡kumas, neiÅ¡samumas ar prieÅ¡taravimai bylos duomenims yra Å¡alinami apklausiant aktÄ ar iÅ¡vadÄ pateikusį ekspertÄ (specialistÄ ). Prokurorės įsitikinimu, dėl bylos sudėtingumo ir medicininių žinių reikalingumo, buvo bÅ«tina pirmosios instancijos teisme apklausti ekspertizę atlikusius ekspertus (JanuÅ¡Ä RybalkÄ (JanuÅ¡ Rybalko), specialistÄ V. B., infekcinių ligų gydytojÄ dr. D. R. ir ekspertÄ ViačeslavÄ KolomiecÄ (ViačeslavÄ Kolomiec)). Teigiama, kad byloje nėra nustatytas vieningas atsakymas dėl kaltinamųjų veiksmų ir M. J. mirtį sukėlusių priežasčių. Dėl įrodymų tyrimo ir apimties skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teisme bus praÅ¡oma skirti kompleksinę ekspertizę ir kviesti ekspertus, pateikusius ekspertizės aktÄ Nr. EDM 16(61)/2021 (01), siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp Å¡io akto ir ikiteisminio tyrimo metu gautos specialisto iÅ¡vados.

3.4. Prokurorės teigimu, bÅ«tina atlikti pakartotinį medicininį tyrimÄ â€“ paskirti kompleksinę ekspertizę mirusios mirties priežasčiai ir gydymo teisingumui nustatyti. Kadangi Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog neteisingai nustatyta ligos diagnozė ir nepaskirta antibiotikoterapija galėjo turėti tiesioginės įtakos M. J. mirčiai, tačiau Å¡iÄ iÅ¡vadÄ paneigė Ekspertizės aktas, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar M. J. buvo gydyta teisingai, ar gydymo metu iÅ¡teisintųjų padarytos klaidos galėjo sÄ lygoti jos mirtį. Atkreipiant dėmesį į Specialisto iÅ¡vados ir Ekspertizės akto prieÅ¡taravimus, nurodoma, kad nėra aiÅ¡ku, ar gydytojai turėjo galimybę nustatyti M. J. ligos diagnozę (ar atmesti (duomenys neskelbtini) tikimybę).

3.5. Prokurorės apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog Ekspertizės aktas paneigia ikiteisminio tyrimo metu gautÄ Specialisto iÅ¡vadÄ , nebuvo aktyvus, siekiant objektyviai nustatyti bylos aplinkybes. Padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) pažeidimai nulėmė tai, kad byla nebuvo iÅ¡tirta visapusiÅ¡kai, betarpiÅ¡kai dalyvaujant kompetentingiems medicinos specialistams. Be kita ko, apylinkės teismas byloje esančių įrodymų nelygino tarpusavyje, reikÅ¡mingų faktų nesujungė į loginę sekÄ ir vertino juos atsietai vienÄ nuo kito arba apskritai nevertino. Pažymima, kad (C.) trijų gydytų komisijos (toliau ir – Komisija), sudarytos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – Akreditavimo tarnyba), iÅ¡vados skunde cituojamus motyvus pirmosios instancijos teismas vertino atsietai, jų neanalizavo visos iÅ¡vados kontekste.

3.6. Prokurorė, sutikdama su pirmosios instancijos teismu, kad Komisija nurodė, jog Å¡iuo atveju įtarti sepsį buvo labai sunku, atkreipia dėmesį ir į tai, kad Komisija be kita ko pažymėjo, jog tam tikri požymiai galėjo nurodyti galimÄ neaiÅ¡kios lokalizacijos bakterinę infekcijÄ ir / arba sepsį ir skatinti apsvarstyti empirinio antibakterinio gydymo poreikį, iÅ¡tirti laktatų kiekį kraujyje. Anot Komisijos, net ir neidentifikavus infekcijos Å¡altinių, rekomenduojama paimti kraujo pasėlį, pradėti empirinę antibiotikoterapijÄ ir į gydymo procesÄ Ä¯traukti konsultantus. Liudytojas E. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat teigė, kad matydamas, jog yra stiprus uždegimas, jis arba pakartotų echoskopijÄ , arba kviestų kolegas konsultuotis. Be kita ko, Komisija nurodė ir tai, kad pagal nustatytus kitų laboratorinių tyrimų rezultatus ir jų pokyčius, buvo galima pagalvoti apie galimÄ bakterinę infekcijÄ ir buvo visos indikacijos empirinio antibakterinio gydymo paskyrimui. Nors Akreditavimo tarnyba konstatavo, kad E. E. ir L. L. teiktos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo nepakankamos, nesavalaikės, pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai nurodė, jog toks sprendimas teismo nesaisto, tačiau nenurodė, kodėl Å¡ie įrodymai yra nereikÅ¡mingi ir atmestini, juo labiau, kad Akreditavimo tarnybos patikrinimo ataskaita tiesiogiai patvirtina Specialisto iÅ¡vadÄ .

3.7. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė ne visus proceso metu surinktus bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingus parodymus. Teismo sprendimu prie bylos buvo pridėtos iÅ¡ VšĮ (A.) (toliau ir – (A.)) iÅ¡reikalautos medicininės kortelės asmenų, kurie buvo aplaidžiai prižiÅ«rimi iÅ¡teisintųjų ir gydomi tuo metu, kai ligoninėje gulėjo ir M. J.. Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ių duomenų nepasisakė ir neargumentavo, kodėl jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. Prokurorės vertinimu, Å¡ie duomenys pagrindžia netinkamÄ ir aplaidų gydymo paskyrimÄ ir kitiems pacientams (jų priežiÅ«ra, medicininių dokumentų vertinimas). Atkreipiamas dėmesys, kad tiek A. E., tiek L. L. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog M. J. aplankė 23.00 val. Jai buvo paskirtas pirminis gydymas – zondo įvedimas ir skysčių infuzija, pasak A. E., ligonės bÅ«klė buvo stabili. Nurodoma, kad iÅ¡teisintųjų parodymus paneigia minėtosios medicininės kortelės, t. y. iÅ¡ vieno iÅ¡ gydytų asmenų ligos istorijos matyti, jog gydytojas A. E. 23.00 val. apžiÅ«rėjo kitÄ asmenį. Be to, liudytojomis apklaustos slaugytojos negalėjo patvirtinti, kad gydytojai A. E. ir L. L. 23.00 val. buvo pas M. J.. Pastebėta ir daugiau panaÅ¡ių atvejų, kai tuo pačiu laiku buvo apžiÅ«rimi du asmenys. Skunde teigiama, kad pagrįstų abejonių dėl tinkamo pareigų atlikimo kelia ir tai, kad iÅ¡ (A.) (duomenys neskelbtini) operacijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. E. ir L. L. atliko operacijÄ nuo 21.10 val. iki 22.20 val., o po 10 min. buvo apžiÅ«rėti ligoninėje gulintys pacientai ir užpildytos ligos istorijos. Apeliaciniame skunde nurodomos ligų istorijos, kurių atveju A. E. tuo pačiu metu apžiÅ«rėjo visus skyriuje esančius ligonius. Prokurorės teigimu, Å¡ios aplinkybės netiesiogiai patvirtina M. J. teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų nepakankamumÄ ir aplaidumÄ .

3.8. Prokurorės vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai išteisintiesiems priteistas patirtų išlaidų advokatų paslaugoms atlyginimas. Nors pirmosios instancijos teismas aptarė baudžiamosios bylos trukmės aspektus, tačiau nepasisakė dėl šių aplinkybių vertinimo išteisintųjų patirtų teisinės pagalbos išlaidų būtinumo ir pagrįstumo kontekste. Pabrėžiama, kad pandeminė situacija nėra priežastis, nuo kurios turėtų priklausyti šių išlaidų atlyginimo klausimas. Be to, apylinkės teismas neaptarė, kaip tirtų nusikalstamų veikų skaičius ir bylos sudėtingumas siejamas su A. E. ir L. L. teiktų teisinių paslaugų rūšimis, jų intensyvumu ir trukme. Taip pat nevertino išteisintųjų patirtų išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų. Prokurorės vertinimu, išteisintųjų prašomos priteisti sumos yra ženkliai per didelės, neatitinkančios teisingumo ir protingumo reikalavimų bei nepagrįstos. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apskaičiuojant išteisintųjų galimai patirtas išlaidas turi būti vadovaujamasi 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo.

3.9. A. E. ir L. L. prašomų skirti bausmių kontekste pažymima, kad išteisintieji nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo (A.) (duomenys neskelbtini), jų nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su darbinės veiklos sritimi, todėl, prokurorės vertinimu, A. E. ir L. L. skirtinas teisės dirbti (duomenys neskelbtini) valstybinėse ir privačiose medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose atėmimas dvejų metų terminui yra teisinga ir proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

4. Nukentėjusiųjų atstovo advokato M. Bliuvo apeliaciniu skundu, pirmiausia, praÅ¡oma pakeisti kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes, papildomai prie esamo kaltinimo nurodant atitinkamų teisės aktų reikalavimų pažeidimus: Ä®staigos vadovo 2015 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. VI-20 patvirtinto DP „Medicininių dokumentų pildymo tvarkos apraÅ¡o“ 8.12 punkto reikalavimÄ â€“ gydytojas įraÅ¡o nustatytÄ diagnozę, įvertinęs apžiÅ«ros ir iÅ¡tyrimo duomenis; Ä®staigos vadovo 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. KVS-16 DP „(duomenys neskelbtini) skyriaus darbo organizavimas“ 7 punkto nuostatÄ â€“ „gydytojas įvertina tyrimų rezultatus, atitinkamai koreguoja tyrimo ir gydymo planÄ , informuoja PV“, 8 punkto nuostatÄ â€“ gydytojas organizuoja konsultacijÄ pagal DP „Konsultacijų organizavimas ligoninėje gydomiems pacientams“ esant reikalui – tÄ pačiÄ parÄ bei 11 punkto – gydytojas stebi ir vertina paciento bÅ«klę, įvertina slaugytojos suteiktÄ informacijÄ , esant reikalui, koreguoja gydymÄ , organizuoja konsultacijas. Pakeitus Å¡ias aplinkybes, praÅ¡oma kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ pakeisti iÅ¡ BK 132 straipsnio 1 dalies ir 229 straipsnio į BK 132 straipsnio 3 dalį ir 229 straipsnį. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir A. E. bei L. L. pripažinti kaltais padarius BK 132 straipsnio 3 dalyje ir 229 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas arba pripažinti juos padarius BK 132 straipsnio 1 dalyje ir 229 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas; taip pat praÅ¡oma visiÅ¡kai patenkinti nukentėjusiųjų civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant jÄ solidariai iÅ¡ A. E., L. L., (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (A.), jÄ Ä¯traukiant civiliniu atsakovu; solidariai priteisti iÅ¡ A. E. ir L. L. nukentėjusiųjų patirtas iÅ¡laidas už apeliacinio skundo parengimÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme. Be to, apeliaciniu skundu praÅ¡oma atlikti įrodymų tyrimÄ ir prijungti prie bylos medžiagos teikiamus dokumentus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-569-822/2020).

4.1. Nukentėjusiųjų atstovo teigimu, skundžiamame nuosprendyje netinkamai aiÅ¡kintos ir taikytos BK 132 straipsnio 1 dalyje ir 229 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėtys, o bylos įrodymai vertinti atskirai vienas nuo kito arba apskritai neįvertinti, tai lėmė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ ir netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ . Skunde nurodoma, kad nuosprendyje iÅ¡dėstyti A. E. ir L. L. iÅ¡teisinimo motyvai neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų, nes buvo pateikti tik bendro pobÅ«džio teiginiai dėl įrodymų, tačiau nuosprendį priėmęs teismas nenurodė konkrečių motyvų, dėl kurių teisinančius įrodymus vertino kaip esminius, o kaltinančius atmetė, ignoravo ar iÅ¡kreipė jų prasmę.

4.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas nekritiÅ¡kai vertino A. E. ir L. L. parodymus, jų neanalizavo, apsiribodamas tik teisinančiais parodymais, ignoruodamas kitas kaltinamųjų nurodytas aplinkybes. Apeliantas pažymi, kad iÅ¡ kaltinamųjų parodymų matyti, jog jie buvo susipažinę su M. J. ligos istorija bei atliktais tyrimais, taip pat ir biocheminiu tyrimu, iÅ¡ kurio rezultatų matėsi akivaizdus rodiklių blogėjimas ir, nors kaltinamiesiems kilo abejonių dėl galimos infekcijos (tai rodė medicininiai duomenys, o pacientė buvo perkelta į vienvietę palatÄ ), jie neatliko jokių veiksmų infekcijos kilmės patikslinimui. Skunde pabrėžiama, kad bylos medžiagai prieÅ¡tarauja kaltinamųjų parodymai apie M. J. bÅ«klės gerėjimÄ , nes nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių, duomenų, prieÅ¡ingai – pagal medicininius dokumentus matyti, kad gydytojai žinojo apie prastėjančius pacientės kraujo rodiklius, be to, abu kaltinamieji pripažino, jog, jeigu bÅ«tų žinoję ankstesnį M. J. gydymÄ ir įtarę bakterinę infekcijÄ , bÅ«tų paėmę kraujo pasėlį. Apelianto teigimu, kaltinamieji, įtarę infekcijÄ , nežinodami nei jos kilmės, nei tipo, nesiaiÅ¡kinę anksčiau taikyto gydymo ir diagnozės, elgėsi nerÅ«pestingai ir nedėjo maksimalių pastangų pacientės bÅ«klės nustatymui. Kaltinamųjų teiginiai dėl nepakankamo pacientės ir jos artimųjų bendradarbiavimo (anot jų, pacientė nenurodė anksčiau buvusi ligoninėje) laikytini gynybine pozicija, kurios nepatvirtina jokie bylos duomenys, be to, medicininių duomenų nebuvimas elektroninėse sistemose neatleidžia gydytojų nuo pareigos surinkti tokius duomenis.

4.3. Nukentėjusių atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo ignoruota Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų kokybės priežiÅ«ros skyriaus 2018 m. birželio 19 d. Neplaninio asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-18/2018 ataskaita Nr. D17-148 (1.27) (toliau ir – Ataskaita), kurioje nurodyta, jog formoje „Paciento valios pareiÅ¡kimas“ nėra pacientės paraÅ¡o, patvirtinančio, kad, jai sutikus, gydytojas iÅ¡samiai paaiÅ¡kino apie jos sveikatos bÅ«klę, ligos diagnozę, rekomenduojamÄ gydymÄ ir galimus kitus (alternatyvius) gydymo ir tyrimo bÅ«dus, komplikacijas. Nukentėjusiųjų atstovo teigimu, A. E. ir L. L. tinkamai neinformavo pacientės, nesiėmė aktyvių veiksmų patikslinti jos ankstesnius gydymus ir vykimus į gydymo įstaigas. Be to, iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad M. J. buvo apsilankiusi (A.), tačiau, nesulaukusi pagalbos, iÅ¡vyko, todėl kaltinamieji turėjo galimybę pasiteirauti, kodėl Å¡i iÅ¡vyko iÅ¡ (A.). Pabrėžiama ir tai, kad pagal AtaskaitÄ A. E. ir L. L. nevertino atliktų laboratorinių ir instrumentinių tyrimų ir pagal jų duomenis nekoregavo tyrimų ir gydymo plano, todėl nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, jog kaltinamieji nusikalstamai neveikė.

4.4. Nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde pažymima, kad Akreditavimo tarnybos praÅ¡ymu M. J. klinikinio atvejo vertinimui buvo sudaryta Komisija, kuri 2018 m. gegužės 23 d. raÅ¡te konstatavo, jog specifiniai požymiai galėjo nurodyti galimÄ neaiÅ¡kios lokalizacijos bakterinę infekcijÄ ir / arba sepsį ir paskatinti apsvarstyti empirinio antibakterinio gydymo poreikį. Be to, Komisija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) diagnozė buvo nepagrįsta, o pagal laboratorinių tyrimų rezultatus buvo galima galvoti apie galimÄ bakterinę infekcijÄ , buvo indikacijos empirinio antibakterinio gydymo paskyrimui.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ataskaita Nr. D17-148 (1.27) ir su ja susiję Akreditavimo tarnybos sprendimai buvo pripažinti teisėtais, pagrįstais ir palikti galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-569-822/2020, kurios esminiai aspektai cituojami ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys, kad Å¡ia nutartimi konstatuota, jog gydytojas E. P. neteisingai nustatė preliminariÄ diagnozę, kurios nekoregavo ir A. E. su L. L., tęsdami gydymÄ .

Teigiama, kad Å¡i nutartis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje turi prejudicinę galiÄ ta apimtimi, kuria konstatuoti neteisėti A. E. ir L. L. veiksmai ir atitinkamų teisės aktų pažeidimai. Dėl Å¡ios priežasties nesutinkama su iÅ¡vada, kad kaltinamieji neveikė nusikalstamai ir taikė pagrįstÄ gydymÄ pagal jų turimÄ informacijÄ bei tyrimų duomenis. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika kaltinimo keitimo kontekste, nurodoma, kad ataskaitoje Nr. D17-148 (1.27), kuri palikta galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, nurodyta, jog A.

E. ir L. L. pažeidė teisės aktus, kurių pažeidimas kaltinamiesiems neinkriminuotas kaltinamuoju aktu. Dėl Å¡ios priežasties apeliaciniu skundu praÅ¡oma pakeisti teisinį nusikalstamų veikų kvalifikavimÄ iÅ¡ BK 132 straipsnio 1 dalies ir 229 straipsnio į BK 132 straipsnio 3 dalį ir 229 straipsnį. Remiantis skunde iÅ¡dėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl BK 132 ir 229 straipsnių taikymo, teigiama, kad, nors kaltinamieji nenumatė, jog nagrinėjamoje situacijoje dėl jų netinkamai atliktų pareigų gali kilti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir profesines savybes galėjo ir turėjo realiÄ galimybę tai numatyti, t. y. veikė nusikalstamai nerÅ«pestingai.

4.5. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas selektyviai vertino baudžiamosios bylos medžiagÄ ir specialių žinių reikalaujančius tyrimus, o tai lėmė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl priežastinio ryÅ¡io tarp kaltinamųjų veiksmų ir M. J. mirties nebuvimo. Apylinkės teismas, vertindamas ekspertizės aktÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ , padarė esminę įrodymų vertinimo klaidÄ . Specialisto iÅ¡vadÄ ir ekspertizės aktÄ surašė tie patys ekspertai, todėl, jei ekspertai keistų nuomonę ir savo vertinimÄ , jie negalėtų pasiraÅ¡yti tokio ekspertizės akto, nes tai prieÅ¡tarautų specialių žinių panaudojimÄ reglamentuojantiems teisės aktams. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal Komisijos iÅ¡vadas galima spręsti, jog mažiausiai 70 procentų pacientų, kuriems diagnozuojamas ir pradedamas gydyti sepsis, nemirÅ¡ta to paties stacionarizavimo metu. Pažymima, kad ekspertizės akto Nr. EDM 16(61)/2021 (01) iÅ¡vados kategoriÅ¡kai nepaneigia, jog empiriÅ¡kai paskirta antibiotikoterapija galėjo bÅ«ti efektyvi sepsio ir jo komplikacijų gydymui, juo labiau, kad tai iÅ¡ esmės nurodyta specialisto iÅ¡vadoje Nr. DM 7(54)/2019 (01).

4.6. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl kitų Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2019 m. vasario 14 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. DM 7(54)/2019 (01) padarytų ir apeliaciniame skunde cituojamų iÅ¡vadų, tik deklaratyviai pacitavo tam tikras specialisto iÅ¡vados dalis, tačiau nemotyvavo, kaip tai paneigia inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymÄ . Skunde pabrėžiama, kad specialių žinių reikalaujantys tyrimai pagrindžia egzistavus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ priežastinį ryšį tarp kaltinamųjų neveikimo ir kilusių padarinių, ypač vertinant veikÄ gydymo proceso, o ne rezultato, aspektu. Tokios iÅ¡vados nepaneigia ekspertizės aktas Nr. EDM 16(61)/2021 (01), kuris pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo interpretuotas tik kaltinamuosius teisinančių įrodymų kontekste. Skunde taip pat cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ekspertizės akto (specialisto iÅ¡vados), kaip įrodymo, vertinimo kontekste.

4.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylÄ nagrinėjęs teismas turėjo apklausti specialistus ir ekspertus, jeigu teismui kilo abejonių dėl ekspertizės akto ir specialisto iÅ¡vados suderinamumo. Be to, pagal teismo nutartį ekspertizė turėjo bÅ«ti atlikta pasitelkiant klinikinės biochemijos specialistÄ , tačiau jis į komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas, tačiau apie tokį teismo nutarties dėl ekspertizės skyrimo pažeidimÄ skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta. Be kita ko, iÅ¡ atliktos ekspertizės nėra aiÅ¡ku, kokių duomenų pagrindu buvo padarytos atitinkamos iÅ¡vados, nes ekspertizės tiriamojoje dalyje apsiribota nuoroda į specialisto iÅ¡vadÄ , todėl buvo pažeista BPK 88 straipsnio 3 dalis. Skunde pabrėžiama, kad apeliacinės instancijos teisme bÅ«tina apklausti Komisijos iÅ¡vadÄ , ekspertizės aktÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusius specialistus (ekspertus) ir spręsti klausimÄ dėl papildomos / pakartotinės ekspertizės skyrimo.

4.8. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimÄ dėl nukentėjusiųjų praÅ¡ymo, deklaratyviai nurodydamas, jog Å¡is sprendimas teismo nesaisto, tačiau, nukentėjusiųjų atstovo vertinimu, Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados yra tiesiogiai reikÅ¡mingos nagrinėjamoje byloje.

4.9. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad A. E. ir L. L. nusikalstamas veikas padarė dirbdami (A.), kuri turėjo bÅ«ti įtraukta į bylÄ civiliniu atsakovu, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, taip pažeisdamas imperatyvias BPK nuostatas ir suvaržė nukentėjusiųjų teises.

5. Išteisintosios L. L. gynėjos advokatės A. Kostiuk atsiliepimu į apeliacinius skundus prašoma netenkinti prašymo dėl kaltinimo pakeitimo, įrodymų tyrimo atnaujinimo, kompleksinės ekspertizės paskyrimo ir apeliacinius skundus atmesti, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendį.

5.1. Atsiliepime teigiama, kad apeliaciniame skunde pateikti argumentai, neatitinkantys byloje esančių įrodymų, iÅ¡kraipyti iÅ¡teisintųjų parodymai. Pabrėžiama, kad nei A. E., nei L. L. nenurodė, jog pacientės bÅ«klė blogėjo, abu parodė, kad jos bÅ«klė po taikyto gydymo pagerėjo. Be to, M. J. bÅ«klės blogėjimo nepastebėjo ir slaugytojos, todėl tai atitinka ekspertų iÅ¡vadas apie žaibiÅ¡kai iÅ¡plitusiÄ ir pacientės mirtį sukėlusiÄ (duomenys neskelbtini).

5.2. Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo praÅ¡oma paskirti papildomÄ ekspertizę mirties priežasčiai nustatyti, tačiau prokurorės R. VaitekÅ«nienės nutarimu Å¡is praÅ¡ymas buvo atmestas. Be to, tiek prokurorė, tiek ir nukentėjusieji nepalaikė praÅ¡ymo dėl papildomo deontologinio tyrimo ir nepateikė jokių papildomų klausimų. IÅ¡teisintosios gynėjos vertinimu, ekspertizės akte pateiktos iÅ¡vados patikslina, papildo specialisto iÅ¡vadas ir tik iÅ¡ dalies jas paneigia, nes tyrimui buvo pateikta daugiau informacijos ir suformuluoti detalesni klausimai. Turėdami galimybę užduoti ir praÅ¡yti paÅ¡alinti kai kuriuos klausimus prokurorė ir nukentėjusieji to nedarė. Pabrėžiama, kad ekspertizės aktas į bylÄ buvo pateiktas 2021 m. balandžio mėnesį, taigi, visi proceso dalyviai turėjo galimybę su juo susipažinti ir praÅ¡yti teismo kviesti ekspertus bei specialistus, skirti papildomÄ ekspertizę, tačiau to nebuvo daroma. Gynėjos vertinimu, nėra aiÅ¡ku, kodėl prokurorė prieÅ¡taravimus tarp specialisto iÅ¡vados ir ekspertizės akto pastebėjo tik po iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo, todėl prokurorės praÅ¡ymas apklausti ekspertus laikytinas nepagrįstu, tai užvilkintų bylos nagrinėjimÄ .

5.3. Atsiliepime nurodoma, kad ekspertizė buvo atlikta tik po to, kai buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-569-822/2020, todėl ekspertizės iÅ¡vados gali bÅ«ti traktuojamos kaip naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės ir bÅ«ti pagrindu atnaujinti procesÄ . Dėl Å¡ios priežasties minėtoji nutartis neturi prejudicinės reikÅ¡mės nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Akreditavimo tarnyba iÅ¡vadas pateikė po to, kai buvo atliktas M. J. lavono tyrimas, duota (C.) komisijos iÅ¡vada, atlikti histoliniai tyrimai, t. y. buvo įvertinta daugiau duomenų nei galėjo vertinti (duomenys neskelbtini), stebėdami pacientę.

5.4. Gynėjos teigimu, specialisto iÅ¡vadoje pateikti atsakymai iÅ¡ dalies gali bÅ«ti vertinami kaip prielaidos, nes, ir atlikus pomirtinį tyrimÄ , infekcijos Å¡altinis nebuvo nustatytas. Ekspertizės akte konstatuota, kad negalima teigti, jog empiriÅ¡kai paskirta antibiotikoterapija galėjo bÅ«ti efektyvi sepsio ir jo komplikacijų gydymui, o kitos ekspertizės iÅ¡vados tik patikslina specialisto iÅ¡vadoje pateiktas iÅ¡vadas.

5.5. Atsiliepime į apeliacinius skundus akcentuojama, kad visi specialistai ir ekspertai iÅ¡ esmės padarė iÅ¡vadÄ , jog teisingas ligos diagnozavimas pacientės buvimo ligoninėje metu buvo labai sunkus arba neįmanomas, o antibiotikoterapijos efektyvumas – abejotinas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad preliminari diagnozė – (duomenys neskelbtini) – buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) E. P., o ne iÅ¡teisintųjų, o Å¡ios diagnozės hospitalizacijos metu nebuvo galimybės paneigti, pacientė buvo gydoma ir stebima tiek, kiek to reikalavo jos bÅ«klė. Prokurorė be faktinio ar procesinio pagrindo į bylÄ pateikė kitų pacientų ligos korteles, turėjo subjektyviÄ pozicijÄ ir selektyviai vertino byloje nustatytas aplinkybes bei bylos duomenis.

5.6. Dėl nukentėjusiųjų atstovo praÅ¡ymo keisti kaltinimÄ nurodoma, kad apeliaciniame skunde nurodyti teisės aktai, kurių pažeidimus nustatė Akreditavimo tarnyba, nepriskirtini specialioms elgesio saugumo taisyklėms. Pacientė buvo nedelsiant apžiÅ«rėta, nebuvo pažeistos nuostatos, jog gydytojo kontrolė atliekama ne rečiau kaip kartÄ per pamainÄ ir du kartus per pirmÄ jÄ parÄ , o nagrinėjamu atveju pacientė skyriuje neiÅ¡buvo nė vienos paros. Pažymima ir tai, kad ligos gydymo profilio nustatymui bei tyrimo ir gydymo plano koregavimui yra numatytas trijų darbo dienų terminas. Be to, BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis neturi įtakos nusikalstamos veikos padarymo konstatavimui, nes, gynėjos įsitikinimu, pagrįstai nebuvo nustatytas priežastis ryÅ¡ys tarp pacientės mirties ir iÅ¡teisintųjų veiksmų (neveikimo).

5.7. Atsiliepime pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas dėl išteisintųjų patirtų išlaidų atlyginimo priteisimo, atsižvelgdamas į Teisingumo ministro rekomenduotinus teisinių paslaugų apmokėjimo dydžius.

6. Teismo posėdžio metu prokurorė, posėdžiuose dalyvavę nukentėjusieji ir jų atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o išteisintieji ir jų gynėjai – atmesti bei priteisti išteisintiesiems apeliaciniame procese patirtas išlaidas.

III. Apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai

7. Apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimÄ , kurio metu buvo apklausti ekspertai Viačeslavas Kolomiecas, JanuÅ¡as Rybalka, Paulius Petreikis, specialistai V. B. bei D. R., taip pat papildomai apklausti iÅ¡teisintieji A. E. ir L. L., iÅ¡tirti apeliacinės instancijos teisme gauti dokumentai.

8. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡teisintasis A. E. parodė, kad jis du kartus realiai apžiÅ«rėjo gyvÄ pacientę, taip pat ir L. L.: kai pasitiko pacientę ir po to apie 23 val. Tuo metu buvo susipažinęs su biocheminiais tyrimais ir buvo juos aptarę. Tyrimų atsakymus gavo 1–2 val. laikotarpiu. IÅ¡teisintojo nuomone, iki 21 val. buvo susipažinę su tyrimais. Nurodė, kad biocheminio kraujo tyrimo rezultatai buvo kaip dokumentas atneÅ¡ti ir buvo ligos istorijoje, su jais ir susipažino. 19.10 val.

įraÅ¡as M. J. ligos istorijoje padarytas nemačius biocheminio kraujo tyrimo rezultato. PaaiÅ¡kino, kad analizavo biocheminius tyrimus, ankstesnių tyrimų neturėjo, nematė. Ligonė (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini), viskas atitiko; kadangi bÅ«klė buvo pakankamai stabili, nieko nekoregavo. 23 val. laikėsi tos pačios diagnozės. Nurodė, kad gavus visus rodiklius, su L. L. buvo svarstomas klausimas dėl antibiotikų terapijos. Antibiotikų klausimas tuo metu ligoninėje buvo aktualus, nes buvo svarstoma nauja antibiotikų skyrimo tvarka; pagal tvarkÄ viskas griežtėjo, be aiÅ¡kių indikacijų, antibiotikų skyrimas buvo apribotas.

Kadangi pacientės diagnozė nesikeitė, galvojo apie (duomenys neskelbtini), kuriam antibiotikų terapija netaikoma. Antibiotikai skiriami įrodžius infekuotumÄ . Žodžiu nusprendė, kad nereikia antibiotikų terapijos, juo labiau buvo trumpas stebėjimo laikas. Tuo metu nekilo mintis padaryti prokalcitonino tyrimÄ â€“ tuo metu tai buvo labai naujas tyrimas, daromas iÅ¡skirtinai reanimacijoje gulintiems ligoniams. Å iuo metu Å¡is tyrimas lengviau daromas. Dėl Å¡io tyrimo darymo sprendžia gydantis daktaras.

Gavus tyrimus, jie aptariami, nustatant klinikinę diagnozę, tačiau nebuvo tradicijos ar bÅ«tinumo kiekvienos dienos ar gavus naujÄ tyrimÄ , iÅ¡kart jį vertinti, apraÅ¡yti. Paprastai, jeigu kažkas keičiasi radikaliai, įraÅ¡as atsiranda, o jeigu stabilu, daugiau nesiplečiama. Bendraujant su pacientu, įvertinus kvėpavimo, Å¡irdies sistemÄ , jeigu nematomi sutrikimai, reiÅ¡kia bÅ«klė stabili. Patvirtino praktikoje skyręs antibiotikoterapijÄ . Nustatant galutinę klinikinę diagnozę, aptariami ir sudedami visi tyrimai.

Å iuo atveju galutinės diagnozės neturėjo, o diagnozė tarp pirmos ir antros apžiÅ«ros nesikeitė. Pacientė skyriuje nekarščiavo, temperatÅ«ra jai buvo matuota. Dėl 23 val. nustatytos stabilios bÅ«klės nurodė, kad bendravo, buvo užėjęs į palatÄ , pacientė skundėsi, jog trukdo zondas, tačiau sakė, jog skausmai aprimę. Nurodė, kad jo neprašė nuskausminamųjų ar raminamųjų, be to, slaugytoja jam nepranešė, jog rado pacientę naktį, iÅ¡sitraukusiÄ zondÄ .

Pacientė buvo uždaryta į vienutę, nes buvo įtariama, jog yra infekuota. Nebuvo užvestas stebėjimo lapas ir neskirtas pastovus rodiklių matavimas, nes pacientės bÅ«klė nebuvo kritinė. Zondo įvedimas neindikuoja, kad pacientui reikia didesnio dėmesio. Paprastai žmonės su zondu bÅ«na per naktį, o ryte, įvertinus situacijÄ , jeigu niekas nesikeičia, zondas paÅ¡alinamas. Be to, palatoje, kurioje buvo pacientė, yra įrengtas mygtukas personalo kvietimui. Poste girdi signalÄ nakties metu.

Seselė visada yra poste, nebent bÅ«na nuėjusi pas kitÄ ligonį. IÅ¡teisintojo nuomone, slaugytojos nefiksuoja, kad buvo suveikęs iÅ¡kvietimo mygtukas. Nakties metu guldomi pacientai yra apžiÅ«rimi, bet nėra nurodymų gydytojui, kad nakties metu reikia lankyti ligonius. Nežino, kas kiek laiko slaugytojos apeina skyrių. Jeigu po ligonio apžiÅ«ros nėra naujų paskyrimų, tai slaugytojai neinformuojami, informuojami, jeigu iÅ¡kyla naujų paskyrimų reikalas; paskyrimai įraÅ¡omi paskyrimų lape.

Šiuo atveju naujų paskyrimų nebuvo.

8.1. Ä® klausimÄ , kokiu atstumu yra operacinė nuo skyriaus, kuriame gulėjo M. J., atsakė, kad tai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tai. Ä®raÅ¡ai ligos istorijoje raÅ¡omi, kada apžiÅ«rėtas ligonis. Dėl (A.) 2023 m. kovo 3 d. raÅ¡te nurodytų operacijų paaiÅ¡kino, kad pasiruoÅ¡imas jam standartiÅ¡kai trunka maksimaliai 5 min. prieÅ¡ ir po. Specifinio pasiruoÅ¡imo gydytojui nėra; jeigu ligonis yra sunkus, tai paprastai anesteziologas pasižiÅ«ri iÅ¡ savo pusės, kas yra reikalinga. Kai bÅ«na skambutis dėl numatomos operacijos, apÅ¡nekama, ar reikia anesteziologui ateiti ir pasižiÅ«rėti, ar reikės pasiruoÅ¡imo, o jeigu jaunas, sveikatas žmogus, važiuojama į operacinę ir viskas joje susižiÅ«rima. Protokolai, popieriai dažniausiai pildomi skyriuje, kai turima laiko. Nurodė, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to į operacinę patenka liftu, liftai yra netoli, prie skyriaus. Užtrunka apie 2 ar 5 min., priklauso kaip greitai atvažiuoja liftas. Dėl poilsio po operacijos nurodė, kad pailsėti gali, kai nieko nėra, kÄ daryti, o įprastai einama daryti kitus darbus. Tarp operacijų gydytojai grįžta į skyrių, apžiÅ«ri, pasiklausus seselių, ar yra naujų ligonių, gal buvo kvietimų į reanimacijÄ ar kitur reikia kažkÄ konsultuoti. Jie (iÅ¡teisintieji) nelaukia, kol asmuo atsigaus po narkozės, tam yra pabudimo palata, kurioje asmenys stebimi. Pritarė iÅ¡teisintosios L. L. nurodytoms aplinkybėms dėl to, kad jei buvo nuspręsta operuoti budėjimo metu (past. – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), buvo indikacijos skubiai operacijai. IÅ¡teisintasis nurodė, kad tarp atliktų operacijų kažkÄ pildė, bet kÄ konkrečiai, neprisiminė. Dėl (duomenys neskelbtini) skyrimo operacijos paaiÅ¡kino, kad, jei viskas aiÅ¡ku, nusprendžiama iÅ¡kart; paprastai visi atsigula su echoskopija.

8.2. Dėl apeliacinės instancijos teismo pasireikalautų B. A. ir K. L. gydymo stacionare ligos istorijų paaiÅ¡kino, kad sekantis ligonis paguldyta 22.20 val., o iÅ¡teisintojo įraÅ¡as istorijoje jau 22.30 val. B. A. operacijose abu iÅ¡teisintieji buvo kartu, daktarė operavo. IÅ¡teisintojo teigimu, tikėtina, kad jis anksčiau paliko operacinę, nes pjÅ«vius užsiÅ«ti dviejų žmonių nereikia, todėl 22.30 val. iÅ¡teisintasis jau buvo apžiÅ«rėjęs pacientÄ skyriuje. Nurodė, kad nekilo abejonių, jog reikia operuoti ir iÅ¡kart buvo informuota operacinės brigada, kad bus dar viena operacija, todėl taip greitai pateko vėl į operacinę. K. L. operacija prasidėjo 23.30 val. ir užtruko iki 24.00 val., buvo kartu su iÅ¡teisintÄ ja L. L. (13 t., b. l. 77–84, 127–131, 156).

9. IÅ¡teisintoji L. L. parodė, kad pirmÄ kartÄ pacientę apie 19 val. apžiÅ«rėjo kartu su gydytoju A. E., antrÄ kartÄ â€“ apie 23 val. (past. – tiksliai nepamena), prieÅ¡ einant į operacijÄ . Nepamena, ar antrÄ kartÄ pacientę apžiÅ«rėjo kartu su A. E.. Atsakydama į klausimÄ , kada susipažino su biocheminiais kraujo tyrimais, kurie buvo paskirti gydytojo P., nurodė, kad dažniausiai tyrimai gaunami vėliau, jau paguldžius į skyrių, juos (past. – tyrimus) atneÅ¡a padėjėja iÅ¡ laboratorijos, tyrimus matė ne priėmimo metu, bet 23 val. jau buvo su jais susipažinusi.

Teigė, kad peržiÅ«ri visus paciento tyrimus. Neturėjo tradicijos ir vietos, kur pažymėti tyrimo duomenis kortelėje, duomenys tiesiog įvertinami ir pagal juos koreguojamas gydymas. Rodikliai negalėjo bÅ«ti normos ribose, jeigu žmogus 4 dienas (duomenys neskelbtini), o įraÅ¡as, jog ligonės bÅ«klė stabili, buvo padarytas įvertinus tyrimus. Negavo duomenų, kad pacientė nuo atsigulimo skyriuje iki 23 val. bÅ«tų vėmusi ar viduriavusi. PaaiÅ¡kino, kad, jei skaičiai ligos istorijoje yra įraÅ¡yti, vadinasi, buvo matuota; spaudimÄ dažniausiai matuoja slaugytojas ir pasako gydytojams.

Kardiograma buvo užraÅ¡yta hospitalizacijos metu ir buvo įvertinta. Ä® klausimÄ , kodėl nebuvo užvestas stebėjimo lapas, jeigu pacientas guli vienutėje, parodė, kad tokia yra kasdienė praktika. Buvo įtariama virusinė infekcija, kuriÄ diferencijavo kaip (duomenys neskelbtini). Ligonis atvyksta tik su preliminaria diagnoze, dėl to yra gydymas ir stebėjimas, kaip keičiasi rodikliai dinamikoje, kad bÅ«tų galima vertinti, ar reikia kažkÄ papildomai daryti. Pacientė skundėsi, kad (duomenys neskelbtini), dėl to buvo įtarta (duomenys neskelbtini) virusinė infekcija, o dėl (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini).

Kadangi keturvietėje palatoje didelė tikimybė užkrėsti kitus, pacientė buvo paguldyta į vienvietę palatÄ . Stebėjo, ar pacientė karščiuos, ar pradės viduriuoti (tada bÅ«tų imamas iÅ¡matų pasėlis), per zondÄ stebėjo, kiek (duomenys neskelbtini) (tada gali bÅ«ti (duomenys neskelbtini)), tačiau (duomenys neskelbtini) buvo nedaug. Be to, pacientė pasakė, kad skausmai sumažėjo, dėl to bÅ«klę vertino kaip stabiliÄ . Palatoje, kurioje buvo pacientė, yra įrengtas veikiantis mygtukas personalo kvietimui, o seselė bÅ«na poste nakties metu.

Nurodė, kad be gydytojo ligonių stebėjimÄ atlieka slaugytojas, kuris stebi ir informuoja gydytojÄ apie pasikeitusiÄ situacijÄ .

9.1. BÅ«na situacijų, kai pasižiÅ«ri ligonį ir pakeliui, einant į operacinę, dar parodo kitÄ ligonį, kažkokius kraujo tyrimus. Gali bÅ«ti, kad vienas yra nuėjęs į operacinę, o kitas ateina vėliau. Ä® klausimÄ , susijusį su operacijos trukmės skaičiavimu, atsakė, kad bÅ«na įvairiai, brigadÄ sudaro daug žmonių – anestiozologas, anestezistė, operacinės slaugytoja, slaugytojos padėjėja. Visi ruoÅ¡iasi procesui, ruoÅ¡ia operacijÄ , anesteziologas laukia ligonio. Jie pirma ateina į operacinę. Jie (past. – iÅ¡teisintieji) gali ateiti į operacinę, kai ligonis miega. Patys skaičiuoja darbÄ nuo pjÅ«vio pradžios iki pabaigos. (A.) 2023 m. kovo 3 d. raÅ¡te nurodyta (duomenys neskelbtini) operacinė yra (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te, kuriame yra visos operacinės, o jie (iÅ¡teisintieji) dirba (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te. Po operacijos gali bÅ«ti, kad lieka tik užsiÅ«ti pjÅ«vį, tai vienas gali iÅ¡eiti, o kitas lieka. Nepamena, kaip buvo Å¡iuo atveju, buvo keturios operacijos ir jie keitėsi. IÅ¡ skyriaus į operacinę galima ateiti per kelias minutes; per operacijÄ 10 min. yra daug. Dėl darbo intensyvumo dirbama etapais – vienas pažiÅ«rimas, iÅ¡operuojamas, tada jis budinamas, o tuo metu gydytojai žiÅ«ri kitÄ ligonį. Popieriniai darbai dažniausiai daromi, kai jau yra iÅ¡spręstos problemos, net ir pildant dokumentus gali bÅ«ti, kad reikia eiti žiÅ«rėti ligonio. Dėl kitų pacientų ligų istorijų ir įrašų laikų nurodė, kad nebÅ«na taip, kad apžiÅ«ri ligonį ir iÅ¡kart sėdama ir raÅ¡oma. Data raÅ¡oma tokia, kada buvo apžiÅ«rėtas ligonis.

9.2. Per laikotarpį, kai M. J. buvo paguldyta į skyrių, buvo atliktos dvi operacijos naujai paguldytiems ligoniams, kurie buvo apžiÅ«rėti ir nuspręsta juos operuoti. Dėl atliktų operacijų paaiÅ¡kino, kad jei operuojama budėjimo metu, tai yra skubios operacijos. Paprastai dėl operacijos nusprendžiama apžiÅ«rėjus ligonį. Dėl įvykio naktį atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos paaiÅ¡kino, kad jie (iÅ¡teisintieji) nusprendė, jog reikia operuoti. PasiruoÅ¡imas operacijai vyksta taip: suraÅ¡omi paskyrimai, kuriuos vykdo slaugytoja, o atėjus laikui pacientas vežamas į operacinę ir einama operuoti. Ji dirbo visÄ parÄ , t. y. nuo 24 d. 8 val. iki 25 d. 8 val. Ä® klausimÄ , kokiu atstumu yra operacinė nuo skyriaus, kuriame gulėjo M. J., atsakė, kad reikia nusileisti liftu, operacinė tame pačiame pastate.

9.3. Dėl apeliacinės instancijos teismo pasireikalautų B. A. ir K. L. gydymo stacionare ligos istorijų paaiÅ¡kino, kad vienÄ asmenį operavo ji (iÅ¡teisintoji L. L.), o kitÄ â€“ daktaras A. E.. IÅ¡teisintosios teigimu, viskas teisingai suraÅ¡yta ir padaryta, asmenis reikėjo operuoti. Dėl paciento paaiÅ¡kino, kad ligonis buvo paguldytas apie 16 val. į skyrių, apžiÅ«rėjo ir nusprendė, kad dar reikia sulaukti kraujo tyrimų ir greičiausiai bus operuojamas. 18 val. priėmė galutinį sprendimÄ operuoti, informuojama operacinė ir ruoÅ¡iamas pacientas operacijai, kuri prasideda 21.05 val., o baigiasi 22.15 val., bet pačios operacijos trukmė neatspindi, kiek žmogus bÅ«na operacinėje. Parodė, kad pacientÄ B. A. reikėjo operuoti, nes operacijos metu rado (duomenys neskelbtini). Dėl L. L. ligos istorijos 23 lapo parodė, kad Å¡is lapas pildomas slaugytojų, dėl to, iÅ¡teisintajai nežinoma, kas darė taisymus Å¡iame lape (13 t., b. l. 77–84, 128–131, 156).

10. Ekspertas Viačeslavas Kolomiecas apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino 2019 m. ir 2021 m. iÅ¡vadas, tarp jų neįžvelgė prieÅ¡taravimų. Sutiko, kad paneigus (duomenys neskelbtini) diagnozę, turėjo bÅ«ti paskirti antibiotikai; kai gydytojas paskiria, personalas pradeda vykdyti, kartais konkrečiai nurodoma valanda, kada vykdyti. Paskyrimuose nurodoma data (pas ekspertÄ â€“ ir valanda), tada personalas ir leis. Gavus echoskopijos tyrimo rezultatus, turint lipazės atsakymÄ , daktaras turėjo skirti antibiotikoterapijÄ . Eksperto vertinimu, konkrečiu atveju nebuvo bÅ«tina kompiuterinė tomografija. PrieÅ¡ skiriant antibiotikoterapijÄ , paimamas pasėlis ateičiai, prieÅ¡ pradedant laÅ¡inti antibiotikÄ . PaaiÅ¡kino, kas pasėlis yra diagnostinis tyrimas, o antibiotikai – gydymo bÅ«das; pasėlis daromas, kad vėliau bÅ«tų galima patikslinti, koks konkrečiai yra mikrobas ir parinkti atitinkamÄ antibiotikÄ . Kraujo pasėlio rezultatai gaunami per tris paras, o preliminarus atsakymas gali bÅ«ti ir po paros, tačiau ne valandų bėgyje. Kraujo pasėlių tyrimo rezultatai bÅ«tų leidę parinkti konkretų antibiotikÄ , o empirinė antibiotikoterapija ligoninėje parenkama iÅ¡ karto. Nurodė, kad gauti rezultatai 18 val. jau turėjo paneigti (duomenys neskelbtini) diagnozę. Eksperto vertinimu, buvo įtarimų, kad tai yra bakterinė infekcija, reikėjo skirti antibiotikÄ . Antibiotikai galėjo ir nesuveikti, bet antibiotikoterapija padidina iÅ¡gyvenamumo Å¡ansÄ . Nurodė, kad gydytojų klaidos nebÅ«tų, jeigu gydytojai bÅ«tų padarę viskÄ , kas įmanoma; antibiotikas negali bÅ«ti kontraindikacija, jis gali veikti tam tikrÄ mikrobÄ arba neveikti, bet jeigu įtariama bakterinė infekcija, privaloma skirti antibiotikÄ . Bakterinė infekcija ir Å¡iai dienai nebuvo patikslinta, bet galima buvo pradėti antibiotikoterapijÄ . Dėl 2021 m. ekspertizės akto 9 ir 11 punktų nurodė, kad atsakė į konkrečius klausimus, kaip jie buvo suformuluoti; Å¡ių punktų formuluotė skiriasi. Dėl (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pažengusioje stadijoje komplikacijos – toks buvo antras klausimas (13 t., b. l. 54–58).

11. Ekspertas Paulius Petreikis patvirtino duotÄ iÅ¡vadÄ (12 t., b. l. 166–175). Dėl eksperto iÅ¡vados 6 punkto paaiÅ¡kino, kad tai yra (C.) gydytojų vertinimas. Atkritus (duomenys neskelbtini) diagnozei, nereiÅ¡kia, kad reikia laukti rytojaus ir daryti konsiliumÄ . Jeigu atkrenta (duomenys neskelbtini) diagnozė, kviečiamas terapeutas. Nebuvo kviestas konsultantas, nebuvo duomenų apibendrinimo. Skyrus antibiotikus, tikimybė, kad pagerės sepsio ir jo komplikacijų gydymo rezultatai – 70 procentų. 70 procentų iÅ¡gyvenamumo galimybė yra pagal bendrÄ statistikÄ , nes skiriasi pagal bakterijas.

Tikimybė yra labai maža, kai chirurginiai pacientai gauna hospitalinę infekcijÄ . Jeigu žmogus bakterijÄ atsineÅ¡a iÅ¡ namų, ji dažniausiai bÅ«na jautresnė antibiotikui. Å iuo atveju didesnis Å¡ansas, kad pacientė dar nebuvo gulėjusi ligoninėje, tai nebuvo užkrėsta jos (ligoninės) infekcija. Eksperto teigimu, antibiotikas ne visada iÅ¡gydo, bet turėjo bÅ«ti laikomasi bendrinių gydymo principų ir paskirtas antibiotikas; jeigu įtariama bakterija, atvykus į ligoninę, reikia paimti pasėlį ir skirti antibiotikÄ .

Eksperto teigimu, nežinoma, ar iÅ¡gyventų, net ir skyrus tinkamÄ antibiotikÄ , bet tikimybė yra. Buvo poÅ¡ventinės dienos, dėl to (duomenys neskelbtini), pirmiausia, ir įtarė. (duomenys neskelbtini) turėjo paskirti antibiotikus, jeigu atmetus (duomenys neskelbtini) diagnozę, nežinia, kas pacientui yra, reikia pasikviesti bent jau terapeutÄ , kad geriau įvertintų kraujo rodiklius. Å iuo atveju pacientė buvo apžiÅ«rėta, yra įraÅ¡ymai, bet atkritus (duomenys neskelbtini) diagnozei, galėjo iÅ¡kviesti kitÄ specialistÄ .

Eksperto teigimu, atmetus (duomenys neskelbtini) diagnozę, sprendžia gydytojas, ar laukti ryto, ar iÅ¡kart skirti kitokį gydymÄ ; nėra nurodyta valandomis, kÄ daryti, gali bÅ«ti ligoninės procedÅ«ros, tai reikia žiÅ«rėti teisiÅ¡kai, ar jie yra jas pasirašę. Dėl pacientei tęsto gydymo nurodė, kad reikėjo skirti antibiotikÄ (matyti pagal skrodimo duomenis), o visa kita tinkama, visgi, Å¡iuo atveju nebuvo viskas padaryta. Dėl duomenų, susijusių su (duomenys neskelbtini) veikla, nurodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) – tai susiję.

Jeigu nustatytas tik (duomenys neskelbtini), tai nereiÅ¡kia, kad su (duomenys neskelbtini) visai blogai. Dėl kompiuterinės tomografijos skyrimo spręstų radiologas, galima skirti su kontrastu ir be kontrasto. Ä® klausimÄ dėl eksperto iÅ¡vados, 4 punktas parodė, kad (duomenys neskelbtini) iÅ¡kart rodė, jog nėra, bet galima atlikti; taip pat žiÅ«rėti daugiau (duomenys neskelbtini). Dėl to, ar galėjo, ar privalėjo – priklauso, kaip kas vertins pačiÄ (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į iÅ¡teisintosios klausimÄ , kokiÄ infekcijÄ turi gydyti, jeigu nenustatytas Å¡altinis, parodė, kad pradžioje bent jau kraujÄ (past. – reikėjo paimti), gal bÅ«tų kas nors iÅ¡augę.

Stacionarizavimo metu pacientė neatrodė kaip labai sunkus ligonis, nes tada bÅ«tų paguldyta į reanimacijÄ , (duomenys neskelbtini) paskyrus gydymÄ , nebuvo duomenų, kad reikia guldyti į reanimacijÄ . Dėl eksperto iÅ¡vados 3 punkto parodė, kad vertina, ar yra įraÅ¡as, nevertinama, kada jis atsirado; nėra kito kraujo tyrimų, kad rodytų, kaip kraujyje kas darosi, jog bÅ«tų galima vertinti, ar gerėja, ar blogėja. Padaryti įraÅ¡ai nėra informatyvÅ«s dėl ligos eigos, nes skyriuje dažnai kraujas neimamas (13 t., b. l. 48–52).

12. Ekspertas JanuÅ¡as Rybalka pritarė nuomonei, kad po trijų tyrimų (duomenys neskelbtini) diagnozė galėjo bÅ«ti atmesta. Kaip nurodyta specialisto iÅ¡vadoje, tada buvo tikslinga paskirti antibiotikus. Eksperto vertinimu, laikotarpiu nuo 19 val. (nuo patekimo į skyrių) iki 3 val. buvo galima spėti paskirti vienÄ dozę antibiotikų. Geriami antibiotikai bÅ«tų neveiksmingi, reikia leisti į venÄ . Priklausomai nuo antibiotikų pradeda veikti kelių valandų laikotarpyje, tačiau taip pat priklauso, kiek toksinų yra pasigaminę. Kai yra gauti tyrimai, per kiek laiko reikia skirti antibiotikus, priklauso nuo imuninės bÅ«klės; M. J. situacijoje reikėjo paskirti, kai buvo atmesta (duomenys neskelbtini) diagnozė. Pagal ligoninės tvarkÄ priklauso, kas skiria antibiotikÄ . Ekspertas nesutiktų su iÅ¡vada, kad iÅ¡kart reikėjo atlikti kompiuterinę tomografijÄ , bet jeigu yra rekomendacija, tai reikėtų padaryti, tik gal ne iÅ¡ karto (13 t., b. l. 52–54).

13. Teismo posėdyje specialistas V. B. paaiÅ¡kino, kad yra VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini), turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , Å¡iuo metu dirba (duomenys neskelbtini), turi pedagoginį profesoriaus vardÄ . Nurodė, kad dėl Å¡ios pacientės daugiausiai klausimų kilo dėl (duomenys neskelbtini). Kaip gydytojas jis supranta, kad įvykio dienÄ gydytojai turėjo 16 ekstra pacientų, keturias operacijas, septintÄ valandÄ gavo pirmuosius biocheminius tyrimus, žinojo ligonės klinikinę bÅ«klę, nebuvo laiko realizuoti minčių, nes buvo staigi mirtis.

Pacientė skundėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skausmu (tai yra didelis skausmas); vien iÅ¡ to galima pagalvoti arba įvyko (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) – dėl to pateko į (duomenys neskelbtini) skyrių. Padarius atitinkamus tyrimus, situacija keitėsi, kai sužinota, kad (duomenys neskelbtini). Lipazė rodo kasos fermentų aktyvumÄ , jeigu bÅ«na (duomenys neskelbtini), lipazės koncentracija turi bÅ«ti mažiausiai 3 kartus didesnė už normÄ , bet bÅ«na ir žaibinių (duomenys neskelbtini) eigų, kai pradžioje lipazės koncentracija bÅ«na padidinta dėl (duomenys neskelbtini), per porÄ valandų įvyksta kasos žaibinė nekrozė, kasa nebegamina fermentų ir lipazės koncentracija jau gali bÅ«ti normali.

Vien iÅ¡ lipazės koncentracijos nenustatysi, bet atlikus ultragarsinį pilvo tyrimÄ bei įsitikinus, kad (duomenys neskelbtini) nėra (duomenys neskelbtini), nėra (duomenys neskelbtini) pakitimų, galima diagnozę atmesti. Nurodė, kad 2018/2019 m. specialisto iÅ¡vados 4 punkto ir 2021 m. ekspertizės akto 2 punkto iÅ¡vados nėra prieÅ¡taringos, nes vien iÅ¡ biocheminių kraujo tyrimų, kad (duomenys neskelbtini), negalima nei patvirtinti, nei paneigti (duomenys neskelbtini) diagnozės, jÄ bÅ«tų galima atmesti po pilvo ultragarsinio tyrimo; kai buvo padaryti visi trys tyrimai, buvo galima atmesti (duomenys neskelbtini) diagnozę.

Esant (duomenys neskelbtini), kompiuterinė tomografija yra daug tikslesnis metodas, bet iÅ¡ ultragarsinio tyrimo galima daryti iÅ¡vadas, kad yra kasos sustorėjimas, patinimas, skysčiai apie kasÄ ir pan., o padarius kompiuterinę tomografijÄ su kontrastu, galima jau pasakyti, kiek procentų kasos yra nekrozė, kokios skysčio sankaupos ir kt. Ultragarsiniu tyrimu galima nustatyti (duomenys neskelbtini) požymius. Jeigu yra įtariamas (duomenys neskelbtini), reikėtų atlikti kompiuterinę tomografijÄ . Dėl (duomenys neskelbtini), jauno amžiaus, nesant pilvaplėvės uždegimo požymių, perforacijos organų ir pan. gydytojai A.

E. ir L. L. galėjo įtarti (duomenys neskelbtini). Specialistas parodė, kad (duomenys neskelbtini) negydomas antibiotikais. Jeigu (duomenys neskelbtini), tai dar nėra (duomenys neskelbtini) infekcijos įrodymas. (duomenys neskelbtini) infekcija įrodoma tik atlikus punkcijÄ , ultragarso kontrolėje paėmus audinio ar skysčio mėginį ir užauginus bakterijÄ . Ä® klausimÄ dėl ekspertizės akto 9 ir 1 punktų (ar bÅ«tų atmesta (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) komplikacija, jeigu bÅ«tų leukocitai) paaiÅ¡kino, kad vien remiantis leukocitais, neatmesi; gali bÅ«ti labai daug leukocitų arba labai mažai – abu variantai yra blogai.

Nurodė, kad visuma – organų funkcija, biocheminiai kraujo tyrimai, (duomenys neskelbtini) bei visa kita – patvirtina tÄ (duomenys neskelbtini) (past. – (duomenys neskelbtini)), kuris gali bÅ«ti ir dėl (duomenys neskelbtini). Antibiotikai neskiriami to, kol nepatvirtinama bakterija. O Å¡iuo atveju nebuvo (duomenys neskelbtini). Dėl 2018/2019 m. specialisto iÅ¡vados 7 punkte nurodyto žodžio „galėjo“ (past. – neteisingai nustatyta ligos diagnozė ir nepaskirta antibiotikoterapija galėjo turėti tiesioginės įtakos pacientės mirčiai) paaiÅ¡kino, kad dėl to buvo ginčijamasi, nes galėjo turėti, galėjo ir neturėti įtakos.

13.1. Ä® klausimÄ , susijusį su 2021 m. ekspertizės akto 9 ir 11 punktais, atsakė, kad yra nurodyta, jog tai yra bÅ«dinga sepsiui su žaibiÅ¡ku sisteminiu uždegiminiu atsako sindromu bei dauginio organų funkcijos nepakankamumu. Dauginio organų sindromo priežastis gali bÅ«ti ir pankreatitas, ir Å¡irdies infarktas, trauma, nudegimai ir pan. Uždegiminis atsako sindromas, jeigu nustatomas sepsis, nustatoma bakterija, visais atvejais gydoma antibiotikais. Dėl (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) nurodė, kadangi pacientė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tai Å¡ie simptomai bÅ«dingi ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini); tai iÅ¡diferencijuoti yra ne vienos dienos darbas.

Ä® klausimÄ , ar hipotermija gali bÅ«ti (duomenys neskelbtini) simptomas, atsakė, kad, jei yra dauginis organų funkcijos nepakankamumas, tai gali bÅ«ti. Ūminis kasos uždegimas arba pankreatitas skiriasi nuo infekcinių ligų tuo, kad kasos sultys pradeda virÅ¡kinti organizmÄ , pirmiausia, kasÄ â€“ iÅ¡siskiria toksinai, prasideda dauginis organų funkcijos nepakankamumas, o infekcijos nėra. (duomenys neskelbtini) sukeltÄ sepsį reikėtų gydyti palaikant gyvybines funkcijas, o ne antibiotikais. Kol pilnai neatmetama (duomenys neskelbtini) diagnozė, apie antibiotikus kalba neina. (duomenys neskelbtini) negydomas antibiotikais, gydomas infuzijomis, nuskausminimu ir stebėjimu, antibiotikai pradedami tik prasidėjus infekcijai esant (duomenys neskelbtini).

PaaiÅ¡kino, kad ligonio stebėjimas ir laikas duoda aiÅ¡kumo; po paros galima kartoti tyrimus, pratęsti radiologinius tyrimus ir žiÅ«rėti, kas keičiasi, bet nebuvo laiko. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) diagnozė nebuvo įraÅ¡yta, reiÅ¡kia ji buvo paneigta. Specialistas nurodė, kad ultragarsinio tyrimo rezultatas priklauso nuo individo, kuris daro tyrimÄ ; vienam atrodys, jog kasa yra patinusi, kitam atrodys, kad normali ir pan.; didžiausiÄ reikÅ¡mę turi tyrimÄ atliekančio patirtis, kvalifikacija.

Yra tokios gairės: jeigu nustatome (duomenys neskelbtini), lipazė didesnė tris kartus už normÄ , ultragarsiniame tyrime yra kasos patinimas, yra kažkiek skysčio, penkias dienas pacientas stebimas – infuzijos, nuskausminimas. Po penkių parų daroma kompiuterinė tomografija, jau galima pamatyti, ar yra kasos nekrozė. Kai bÅ«na diagnozė visiÅ¡kai neaiÅ¡ki, reikia daryti kompiuterinę tomografijÄ anksčiau.

13.2. Dėl klausimo, susijusio su 2018/2019 m. specialisto išvados 7 punktu, atsakė, kad atmetus (duomenys neskelbtini) ir įtariant (duomenys neskelbtini), reikėtų imti kraujo pasėlį ir skirti plataus spektro antibiotikus, kurie negarantuoja, kad kas nors pasikeis. Sepsis gali būti atneštas iš aplinkos, gali būti operacijos pasekmė arba chirurginio susirgimo. Sepsis yra dažnas chirurgijos klinikoje, pasireiškia nevienodai. Daugmaž vienodas yra tada, kai yra dauginis uždegiminis organų pakenkimas.

Dėl to, ar iÅ¡ M. J. tyrimų visumos bÅ«tų pagrindas įtarti sepsį, parodė, kad jaunas amžius, (duomenys neskelbtini) (klausimas, ar tai daug, nes esant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)bÅ«na 400–500, tai 100–150 yra požymis, kad kažkas yra sureagavę, bet negalima 100 procentų pasakyti, ar infekcinės kilmės, ar ne). Specialistas nurodė, kad atmetus (duomenys neskelbtini) diagnozę ir liekant tokiam pačiam CRB, gydytojų vietoje, lauktų parÄ laiko, kartotų tyrimus ir organizuotų konsiliumÄ .

PaaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) esant (duomenys neskelbtini), atlikus kompiuterinę tomografijÄ su kontrastu, didelė tikimybė, jog iÅ¡sivystys Å«minis visiÅ¡kas inkstų funkcijos nepakankamumas; tada konsiliumas sprendžia, ar galima apsieiti be kompiuterinės tomografijos. Pirmiausia, buvo padarytas ultragarsinis tyrimas pilvo ertmėje, peritonito požymių, pilvaplėvės uždegimo, plyÅ¡usio tuščiavidurio organų požymių nerasta, vadinasi, pilve nėra katastrofos, kÄ toliau daryti su pacientu, turėtų spręsti konsiliumas.

Specialisto vertinimu, nebuvo pagrindo pacientę laikyti (duomenys neskelbtini) skyriuje atmetus (duomenys neskelbtini) diagnozę, bet, vėlgi, viskas vyko vėlai vakare, o perkėlimui į kitÄ skyrių, reikia konsiliumo sprendimo. Konsultantai taip pat kviečiami konsiliumu. Komentuodamas eksperto P. Petreikio duotus paaiÅ¡kinimus dėl konsiliumo ir konsultacijų nurodė, kad budėjimo metu vidaus ligų gydytojas kviečiamas, jeigu yra Å¡irdies funkcijos nepakankamumas, nesusitvarkoma su hipertenzija, su dideliu kraujospÅ«džiu, bet diagnozės nustatymui reikalingas konsiliumas.

Nurodė, kad reanimatologai pacientus gydo, kai yra gyvybinių funkcijų nepakankamumas, kvėpavimo nepakankamumas, kai yra kraujospÅ«dis žemiau 100, hemoglobinas mažiau 90, 80, kai nėra Å¡lapumo, inkstų funkcijos nepakankamumas, gydoma reanimacijos skyriuje. Turi bÅ«ti bent vienas požymis ir tada reikia kviesti reanimatologus. Ä® klausimÄ , ar (duomenys neskelbtini) nerodė, kad su inkstų funkcija yra problema, paaiÅ¡kino, jog (duomenys neskelbtini) tyrimas rodo, kad yra problemų su inkstų funkcija ir kad prasideda (duomenys neskelbtini), liga dar 3–4 dienos ir jau (duomenys neskelbtini), vadinasi, rimta problema.

Pacientei buvo skirti analgetikai, kliniÅ¡kai jai pagerėjo; jeigu skausminis sindromas yra (duomenys neskelbtini), tai pacientui pirma atliekami tyrimai, jeigu diagnozė yra kliniÅ¡kai neaiÅ¡ki, negalima leisti analgetikų, kol neapžiÅ«rėjo chirurgas, nes analgetikai gali „užtuÅ¡uoti“ visÄ klinikÄ , bet jeigu paaiÅ¡kėjo, kad (duomenys neskelbtini) ertmėje nėra problemos, tai reikia skirti analgetikus, mažinti skausmÄ . NebÅ«na, kad seselė pati nuspręstų, kÄ duoti pacientui; gydytojas turėjo bent jau bÅ«ti informuotas apie tyrimų duomenis ir pasakyti seselei.

Atsakydamas į klausimÄ , ar gydytojo diagnozė – nepatikslintas (duomenys neskelbtini) – paraÅ¡yta 18.41 val. atspausdintame medicininio dokumento iÅ¡raÅ¡e, tuo metu buvo teisinga bei objektyvi, specialistas nurodė, kad diagnozė nebuvo teisingai paraÅ¡yta, tačiau diagnozės, simptomai turi bÅ«ti įraÅ¡yti pagal tarptautinį ligų kodifikavimÄ ir intervencijų kodus, nerandant pilnai atspindinčio kodo, raÅ¡oma, kad nepatikslintas. Po padarytos rentgenogramos, po 19 val., jau (duomenys neskelbtini) diagnozės nebeliko.

Prie 2021 m. ekspertizės akto 2 punkto pridėjus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)rodiklių, ultragarso tyrimo ir atliktos rentgenogramos duomenis, nebuvo galima atmesti preliminariÄ (duomenys neskelbtini) diagnozę. Pirmiausia, turėtų bÅ«ti įraÅ¡as, kuriame bÅ«tų aptariami visi esantys tyrimai, klinikinė bÅ«klė ir pagrindžiama preliminari klinikinė diagnozė arba ji paneigiama, arba abejojama ir matomas papildomų tyrimų reikalingumas. Turėtų bÅ«ti apraÅ¡yti gauti interpretuoti tyrimai ir sudaromas tolimesnis gydymo bei tyrimo planas.

Specialisto teigimu, pacientei paskirta (duomenys neskelbtini) tikrai nepakenkė ligos iÅ¡eičiai. Å is gydymas, specialisto vertinimu, padėjo bendrai pacientės bÅ«klei. Jeigu atmetama (duomenys neskelbtini) diagnozė ir diagnozė yra neaiÅ¡ki, reikalingas konsiliumas, jo laukiant, jeigu yra infekcijos požymiai, galima paimti kraujo pasėlį ir pradėti plataus spektro antibiotikų terapijÄ . Žinoma, logiÅ¡kiau tai daryti, kai yra konsiliumo iÅ¡vada, bet buvo naktis. Reanimacijoje ligoniui prijungiama aparatÅ«ra, kur pastoviai matomas kraujo spaudimas, pulsas, deguonies įsisotinimas ir pan.; ligoniui gulint stacionare – stebėjimas maždaug kas 4 val.

Stebėti gali ir seselė, gydytojas nurodo, kÄ stebėti, ir seselė vykdo nurodymus.

13.3. Jeigu iÅ¡kart nustatomas sepsis, tai paimamas kraujo pasėlis ir skiriami antibiotikai. Specialisto vertinimu, per laikÄ , kiek pacientė gulėjo (duomenys neskelbtini) skyriuje, nebuvo įmanoma susigaudyti visoje situacijoje. Kraujo pasėlio rezultatai dažniausiai ateina 3 parų laikotarpyje, Å¡ioje situacijoje kraujo pasėlis nei pablogintų, nei pagerintų situacijÄ . Nors, jeigu yra sepsis, paėmus pasėlį, tik trečdaliui gali iÅ¡auginti bakterijÄ , 2/3 bakterija neiÅ¡auga, nors pagal požymius matomas sepsis ir reikia skirti plataus spektro antibiotikus, bet neaiÅ¡ku, ar paveiks mikrobÄ . Prie virusinės infekcijos antibiotikai neskiriami. Turint omenyje, jog prieÅ¡ porÄ dienų pacientė (duomenys neskelbtini), padarė tyrimus ir (duomenys neskelbtini), pirmiausia, įtariama virusÄ , o pacientei (duomenys neskelbtini) ir jai atvykus į ligoninę (duomenys neskelbtini), tai galima įtarti, jog prasidėjo bakterinė infekcija. Specialisto teigimu, jeigu (duomenys neskelbtini), pacientė (duomenys neskelbtini), tai jis, bÅ«damas (duomenys neskelbtini), įtartų virusÄ , pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) virusÄ . Jeigu pirmÄ dienÄ bÅ«tų (duomenys neskelbtini), tai greičiausiai yra bakterija ir reikia ieÅ¡koti infekcijos židinio, o Å¡ioje situacijoje (duomenys neskelbtini) jau vėliau (13 t., b. l. 41–48, 57).

14. Specialistė D. R. parodė, kad yra VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) ligų gydytoja, neįraÅ¡yta į ekspertų sÄ raÅ¡Ä . (duomenys neskelbtini) ligų srityje dirba nuo 1996 m. Turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , yra apsigynusi mokslų daktaro disertacijÄ , dirba (duomenys neskelbtini). Dėl 2021 m. ekspertizės akto paaiÅ¡kino, kad ji su komisija atsakė į klausimus, iÅ¡skyrus į klausimÄ apie (duomenys neskelbtini), kurį atsakė tos srities specialistas. Dėl 2018/2019 m. specialisto iÅ¡vados 4 punkto ir 2021 m. ekspertizės akto 1 ir 2 punktų parodė, kad klausimas apie (duomenys neskelbtini) buvo ne jos sritis.

14.1. PaaiÅ¡kino, kad, esant sepsiui, kaip jo pasekmė bÅ«na sisteminis uždegiminio atsako sindromas, tačiau jis gali bÅ«ti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl autoimuninės ligos, kai yra bėrimas, dėl vaskulito, alerginės reakcijos. Pirmiausia, reikia galvoti apie sepsį, o po to atmetamos kitos galimos ligos. Vertinant medicininius dokumentus, pacientės amžių ir tai, jog neturėjo lydinčių ligų, pirmiausia reikėtų galvoti apie infekcijÄ . Nurodė, kad sisteminis uždegiminio atsako sindromas bÅ«na infekcinio arba neinfekcinio pobÅ«džio.

Kai jų neįmanoma atskirti, pradedama gydyti kaip infekcija ir žiÅ«rima reakcija. Pradžioje buvo įtartas (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini). Kai (duomenys neskelbtini) atmetamas, galvojama apie infekcijÄ . Specialistė patvirtino, kad atmetus (duomenys neskelbtini) diagnozę reikia galvoti apie antibiotikų skyrimÄ , bet tai, specialistės vertinimu, yra ne (duomenys neskelbtini) darbas, reikia kviesti terapeutÄ , kai nėra infektologo, reikia kviesti konsultantÄ , kuris toliau galvotų. Nurodė, kad konsiliumas naktį nekviečiamas, o konsultantas kviečiamas, kai jo reikia; daugiaprofilinėje ligoninėje kvieti tokį gydytojÄ , kokio reikia.

Ä® klausimÄ , ar (duomenys neskelbtini) skyriuje nepasitaiko sepsio atvejų, kai reikia specialaus gydymo, parodė, kad galimai pasitaiko, bet jie yra kitokie, pavyzdžiui, abdominalinės srities ir kiti sukėlėjai, dažniausiai bÅ«na jauniems žmonėms meningokokai, pneumokokai. Specialistės vertinimu, jeigu nėra indikacijų operacijai, neaiÅ¡ku, kodėl reikėjo guldyti pacientę į (duomenys neskelbtini) skyrių, tai ne (duomenys neskelbtini) darbas. Jeigu, pavyzdžiui, perveža į infekcinių ligų skyrių, tai tada paimamas pasėlis bei suleidžiamas antibiotikas.

Jeigu nėra vietų, pervežama į kitÄ ligoninę, paimamas pasėlis ir iÅ¡raÅ¡e nurodoma, kad paimti pasėliai, ir suleidžiamas antibiotikas, tai daroma jau skubios pagalbos skyriuje. Ä® klausimÄ , kas ir per kiek laiko turėjo kreiptis dėl pacientės perkėlimo, paaiÅ¡kino, kad jeigu paciento bÅ«klė stabili, galima ir parÄ laukti, taip pat reikia žiÅ«rėti, koks skyriaus darbo organizavimas. Atvežtai pacientei priėmimo skubios pagalbos skyriuje atliekami biocheminiai tyrimai, imamas kraujas; jeigu pacientas guldomas į (duomenys neskelbtini) skyrių, tai (duomenys neskelbtini) turi turėti iÅ¡vadas.

Reikėjo vertinti pacientės bÅ«klę, jeigu nėra Å¡oko požymių, nesutrikusi sÄ monė, tai galima ir parÄ laiko stebėti, jeigu atsiranda Å¡oko požymiai, sÄ monės sutrikimas, tada jau net intensyvios terapijos gydytojai turi bÅ«ti kviesti ir kažkÄ daryti. Reikia derinti tyrimus su klinikiniu pasireiÅ¡kimu.

14.2. Atsakydama į klausimus apie 2018 m. rugsėjo 21 d. specialisto išvados tiriamosios dalies turinį apie tai, kad (duomenys neskelbtini) perėjo į (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. balandžio 20 d. ekspertizės akto turtinio dalį apie tai, jog (duomenys neskelbtini) laipsnių temperatūra nelaikoma hipotermija, paaiškino, kad hipotermija sepsio kontekste skirtingai apibrėžiama, vienur mažiau 35,5, kitur 35,2 – tai hipertermija, o tai yra blogas prognozės požymis ligos išeičiai. Nurodė, kad buvo ir daugiau blogos prognozės požymių – buvo (duomenys neskelbtini).

IÅ¡vada, jog (duomenys neskelbtini) laipsnių temperatÅ«ra nelaikoma hipotermija turi bÅ«ti vertinama kontekste su kitais požymiais – su kraujospÅ«džiu, Å¡irdies susitraukimo dažniu, kraujo deguonies įsotinimu, sÄ monės bÅ«kle ir tokie tyrimų rodikliai, jeigu bÅ«na leukopenija, bÅ«na blogesnė prognozė; ryÅ¡kus trombocitų sumažėjimas rodo į diseminuotÄ intravazalinę koaguliacijÄ . Dėl hipotermijos apibrėžtumo paaiÅ¡kino, kad daugiau reikÅ¡minga, kai pacientas nekarščiuoja ir pradeda karščiuoti.

Be to, hipotermija priklauso nuo prietaiso, žiÅ«rima į bendrÄ bÅ«klę – kraujospÅ«dis, kvėpavimo dažnis, sÄ monės bÅ«klė – vertinama viskas. Ä® klausimÄ , ar sepsiui nesvarbi hipotermija, parodė, kad jeigu iÅ¡matuojama žema temperatÅ«ra, bet pacientas gerai jaučiasi, kraujospÅ«dis geras ir sÄ monės bÅ«klė normali – tai nėra pagrindinis rodiklis. Paskirtas gydymas, laÅ¡elinės neturėtų sukelti hipotermijos. Jos nesukelia ir vaistai, kurie mažina temperatÅ«rÄ , nes jie jÄ sumažina iki normalios.

Nurodė, kad karščiavimo sindromas yra, kai kÅ«no temperatÅ«ra daugiau 37,2; kai temperatÅ«ra mažesnė, karščiavimo sindromo nėra. Jeigu žmogus keturias paras vemia, viduriuoja, karščiuoja, gali atsirasti dehidratacija, kuri gali sukelti kraujospÅ«džio svyravimus, gali sukelti žemÄ spaudimÄ . Tuo metu kraujo pasėlis neturėtų įtakos gydymui, bet tai yra bendros taisyklės. Ä® klausimÄ , ar atliekant autopsijÄ buvo tikslinga padaryti kraujo pasėlį, parodė, kad jeigu po mirties prasideda puvimas, gali bÅ«ti netikslus pasėlio rezultatas, nes užgožia kitos bakterijos.

Pasėlio tyrimas yra vertingas ir atliekamas, ne visada pakeis ligos iÅ¡eitį, bet medicinos praktikoje pasėliai atliekami. Å iuo atveju, specialistės vertinimu, pasėlis neturėtų įtakos, nes eiga buvo labai greita. Patvirtino savo iÅ¡vadÄ dėl žaibiÅ¡kos eigos, ypač po autopsijos, kad (duomenys neskelbtini) – tai nurodo į blogÄ prognozę. Nurodė, kad sunku pasakyti, kada pradėjo vystytis sepsis, gal tada, kai pradėjo karščiuoti. ŽaibiÅ¡kas sepsis gali ir paros bėgyje, yra įrodyta, kad, pavyzdžiui, per pirmas 4 val. nėra jokių simptomų, o po kelių valandų jau negalima padėti.

14.3. Specialistė parodė, kad atvykus (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Specialistės vertinimu, gydytojai ar M. J. priėmę asmenys galėjo įtarti bakterinę infekcijÄ (past. - pagal buvusius klinikinius duomenis). Dėl to jai įtartina, kodėl pacientė buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) skyrių, nes gydyti bakterinę infekcijÄ , sepsį – ne (duomenys neskelbtini) darbas. Kai akivaizdžiai matyti, kad asmuo paguldytas ne į tÄ skyrių, gal skyriaus gydytojas turi perkelti arba kviesti konsultantus ir perkelti į kitÄ skyrių. Specialistė parodė, kad pagal tuos rodiklius, kuriuos turėjo gydytojai ((duomenys neskelbtini)), buvo galima įtarti bakterinę infekcijÄ . Viskas atsispindėjo kraujo tyrimuose. Pagrindinis tyrimas sepsio nustatymui – kraujo pasėlis. Taip pat labai koreliuoja prokalcitonino tyrimas, tačiau jis nebuvo atliktas. Vienas iÅ¡ tyrimų – (duomenys neskelbtini) padidėjimas, jis jautrus, bet nėra specifinis, nes bÅ«na ir dėl kitų priežasčių padidėjęs. Prokalcitonino tyrimas padaromas greitai, nežino, kaip 2018 m. buvo ligoninėje, tačiau ligoninėse tyrimas dažnai daromas, nebent yra aiÅ¡ki diagnozė. Jeigu yra Å«mus karščiavimas, kurio negali paaiÅ¡kinti kiti tyrimai, nežino kaip yra (duomenys neskelbtini) skyriuose, tačiau infekcinių ligų skyriuje dažniausiai atliekamas C-reaktyvinis baltymas ir prokalcitonino tyrimas, nebent įtariamas gripas, tai kartais užtenka ir C-reaktyvinio baltymo. Prokalcitonino tyrimÄ taip pat daro, jeigu yra kraujospÅ«džio kritimas ir įtariamas Å¡okas. Ä® klausimÄ dėl kompiuterinės tomografijos su kontrastu atlikimo atsakė, kad Å¡iai pacientei nebuvo dėl ko atlikti; jeigu Å«miai suserga jaunas žmogus, iÅ¡kart nepradedama daryti kompiuterinės tomografijos su kontrastu; jeigu įtariama bakterinė infekcija, pradžiai užtenka echoskopijos, o paskui ieÅ¡kant židinio, priklausomai nuo anamnezės.

14.4. Nurodė, kad, kai pacientė buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) skyrių, sepsis jau buvo prasidėjęs. Buvo (duomenys neskelbtini), todėl būtų įtarimas, jog jie buvo (duomenys neskelbtini), o autopsijos išvadoje nurodyta (duomenys neskelbtini) – tai irgi nurodo. Gydytojai (duomenys neskelbtini) negali to matyti, įtarti, čia tik autopsija nustato. Gydytojai vien iš trombocitų nelabai galėjo suprasti. Suprasti, kad tokia žaibiška eiga, kliniškai, juolab (duomenys neskelbtini), neįmanoma.

IÅ¡ (duomenys neskelbtini) tuo metu nebuvo įmanoma suprasti. Nebent jeigu bÅ«tų paimtas pasėlis, bet sunku pasakyti, kaip bÅ«tų buvę. Ar antibiotikų paskyrimas bÅ«tų iÅ¡gelbėjęs, sunku pasakyti, nes yra ir atsparumas. EmpiriÅ¡kai antibiotikai skiriami beveik prie visų situacijų, o po to patikslinama pagal pasėlio rezultatus. Ji pagal kraujo tyrimÄ neraÅ¡ytų diagnozės apie (duomenys neskelbtini) infekcijÄ . PaaiÅ¡kino, kad matydama tyrimus, bÅ«tų paėmusi du kraujo pasėlius iÅ¡ skirtingų rankų ir paskyrusi antibiotikÄ .

Specialistė paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) nėra labai aukÅ¡tas, bet aukÅ¡tas, kai CRB yra virÅ¡ 100, reikia svarstyti antibiotikų skyrimÄ . Priklausomai nuo situacijos, bet dažniausiai, jeigu paciento bÅ«klė nesunki, iki 50 dar galima stebėti, nuo 50 iki 100 svarstyti (past. – dėl antibiotikų skyrimo), bet kai yra virÅ¡ 100, jeigu atmetama, dėl ko nereikėtų skirti antibiotikų, tai toks rodiklis rodo, jog reikalingas jų skyrimas. Dėl klausimų apie stebėjimÄ dinamikoje, kai (duomenys neskelbtini) rodiklis yra (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kino, kad žiÅ«rint, dėl kokios priežasties stebima dinamikoje;

žiÅ«rima iki paros ir tada kitÄ parÄ reikia kartoti (past. – tyrimus) ir žiÅ«rėti, žinoma, vertinant paciento bÅ«klę, ar nėra Å¡oko bÅ«klės. ApžiÅ«rėję gydytojai sprendžia, kas kiek laiko turi bÅ«ti vertinama bÅ«klė; jeigu paliekama stebėjimui – pas specialistę žiÅ«rima kas 4 val., o jeigu yra indikacijų guldyti į intensyviÄ terapijÄ Â â€“ ten pacientas nuolat stebimas. Dėl M. J. stebėjimo nurodė, kad specialistės nuomone, atvykus į stacionarÄ , gavus atsakymus, reikėjo paimti kraujo pasėlį ir paskirti empiriÅ¡kai antibiotikÄ .

Ä® klausimÄ , ar specialistė bÅ«tų skyrusi prokalcitonino tyrimÄ , parodė, kad ir be Å¡io tyrimo bÅ«tų parinkusi kraujo pasėlį ir skyrusį antibiotikÄ , tačiau ji yra Å¡ios srities specialistė. Jeigu M. J. bÅ«tų paskirtas empiriÅ¡kai antibiotikų gydymas, prognozės priklauso nuo to, ar sukėlėjas bÅ«tų jautrus antibiotikams; daug yra atvejų, kai ir paskyrus antibiotikÄ neiÅ¡vengiama paciento mirties. Priklauso ir nuo to, kiek pažeistos kraujagyslės diseminuotos intravazalinės koaguliacijos.

Dėl klausimo, ar antibiotikoterapija galėjo pagerinti sepsio ir jo komplikacijų gydymo rezultatÄ , paaiÅ¡kino, kad bÅ«na mažai jautrių sukėlėjų; bÅ«na plataus spektro antibiotikų. Dažnai bÅ«na, kad pacientas iÅ¡gyvena, net ir nepaskyrus teisingo antibiotiko, bet bÅ«na, kai paskyrus teisingÄ vis tiek pacientas mirÅ¡ta; jeigu žaibiÅ¡kai eiga vystosi, tai ir paskyrus teisingÄ antibiotikÄ gali bÅ«ti mirties neiÅ¡vengta. Dėl iÅ¡gyvenamumo statistikos parodė, kad reikia žiÅ«rėti, koks sukėlėjas, pagal pacientės autopsijos duomenis, jos amžių, panaÅ¡u į (duomenys neskelbtini), antroje vietoje – (duomenys neskelbtini).

Parodė, kad analgetikai negalėjo turėti įtakos neigiamai iÅ¡eičiai, nes turi mažinti karščiavimÄ , skausmÄ ; paprastai, jeigu greitas sepsis, tai nelabai užmaskuoja; dėl to, kad sumažėjo skausmo pojÅ«tis, spaudimas neturėtų mažėti. Specialistė patvirtino 2021 m. ekspertizės akto 7 punkto iÅ¡vadÄ , kad negalima teigti, jog empiriÅ¡kai paskirta antibiotikoterapija galėjo bÅ«ti efektyvi sepsio ir jo komplikacijų gydymui. Taip pat patvirtino 9 punkto iÅ¡vadÄ , kad pagal buvusius klinikinius duomenis buvo galima įtarti bakterinę infekcijÄ ; (duomenys neskelbtini) ir kt. leido įtarti bakterinę infekcijÄ .

Specialistė parodė, kad jai atrodo, jog pacientė (duomenys neskelbtini) keletÄ dienų prieÅ¡ atvykstant. Ä® klausimÄ dėl to, ar „klinikiniai duomenys“ (past. – minimi 2021 m. ekspertizės akto 9 punkte) yra tie patys, kuriuos tuo metu matė gydytojai, ar buvo ekspertams pateikta papildoma informacija, parodė, kad kiekvienas gydytojas turėtų surinkti anamnezę, kuri renkama iÅ¡ paties paciento arba jo atstovų, iÅ¡ klinikinių įrašų, jeigu turima prieiga prie elektroninės sistemos, taip duomenys renkami, bet pirmiausia, anamnezė iÅ¡ paciento.

Specialistė paaiškino, kad jie (ekspertai) turėjo daugiau informacijos, turėjo autopsijos duomenis.

14.5. Atsakydama į gynėjos A. Kostiuk klausimÄ , paaiÅ¡kino, kad galėjo bÅ«ti virusinė infekcija, kuri komplikavosi į bakterinę, o kartais bakterinės infekcijos tyrimams pakisti reikia laiko, nes ne visada iÅ¡ karto tyrimai sureaguoja. Dėl 2021 m. ekspertizės akto 9 ir 11 punktų (ne)prieÅ¡taringumo parodė, kad atsakė į konkrečius klausimus, kaip jie buvo suformuluoti. Specialistė nurodė, kad, kiek pamena, suraÅ¡ant ekspertizės aktÄ buvo pateikti tie patys medicininiai dokumentai, kai ir pateikiant 2018/2019 m. specialisto iÅ¡vadÄ .

Atsakydama į klausimÄ , ar pasilieka prie 2018/2019 m. specialisto iÅ¡vados 7 punkto, nurodė, kad mirtis priklauso nuo sukėlėjo virulentiÅ¡kumo ir organizmo reakcijos į jį, negalima pasakyti, kokia bÅ«tų iÅ¡eitis paskyrus antibiotikoterapijÄ , nes mirtis iÅ¡tinka ir laiku paskyrus antibiotikÄ . Dėl 2021 m. ekspertizės akto 7 punkto teiginio, kad antibiotikoterapija negalėjo bÅ«ti efektyvi, paaiÅ¡kino, jog kalbant apie kai kurias bakterijas, yra problema, kai jos patenka į kraujÄ , jos iÅ¡skiria toksinÄ ir jeigu jo bÅ«na labai didelis kiekis, antibiotikas veikia pačiÄ bakterijÄ , bet nepanaikina tų toksinų.

Å iuo atveju, negalima pasakyti, ar antibiotikoterapija bÅ«tų iÅ¡gelbėjusi žmogų, ar ne. BendrÄ ja prasme gydytojas kliniÅ¡kai negalėjo nustatyti, nebent siauros srities specialistas. Ä® klausimÄ , ar (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) negalėtų įtarti sepsio, parodė, kad jeigu nesi matęs tokių pacientų, tai sunku įtarti, nes ir dėl kitų priežasčių gali kristi. Po 19 val., kai pacientė atvyko pas (duomenys neskelbtini), galbÅ«t, suklaidino tai, kad tuo metu pacientės kraujospÅ«dis nebuvo nukritęs, galbÅ«t, suklaidino, jog bÅ«klė nebuvo sunki.

Dėl pirminės diagnozės, su kuria pacientas atvyksta, specialistė parodė, kad ji dažniausia iÅ¡ naujo vertina situacijÄ , pažiÅ«ri pirminę diagnozę, žiÅ«ri ar atitinka. Dėl pirminės diagnozės paneigimo yra taisyklių – kartais gali kliniÅ¡kai paneigti, matant vyraujantį kitÄ sindromÄ , tada pagal vedantį sindromÄ Å¾iÅ«ri pacientÄ . Ä® klausimÄ , per kiek laiko turi bÅ«ti nustatyta ligos diagnozė, parodė, kad klinikinė diagnozė yra nustatoma per tris dienas; dar gali bÅ«ti preliminari diagnozė – kai pacientas atvyksta, kiekvienas gydytojas, kuris pacientÄ apžiÅ«ri, turi paraÅ¡yti preliminariÄ diagnozę, net skubios pagalbos gydytojas ar Å¡eimos gydytojas.

14.6. Ä® klausimÄ dėl 2021 m. ekspertizės akto 6 punkto parodė, kad maliarijÄ galima įtarti kiekvienam karščiuojančiam, bet nėra pagrindo įtarti, jeigu pacientas nebuvo iÅ¡vykęs į endeminę zonÄ . M. J. atveju nematė plaučių embolijos, kliniÅ¡kai tai daugiau pasireikÅ¡tų dusuliu. Tai nurodo tyrimas D-dimero, kuris yra jautrus, bet ne specifinis, be to, esant sepsiui, jis ir bÅ«na padidėjęs. Dėl kraujo ligų negali atsakyti. Kai Å«miai suserga, pradžioje kaulų čiulpų tyrimai nedaromi. Pirmiausia Å«mios bÅ«klės diferencijuojamos, pradedama gydyti kaip infekcijos ir jeigu pasėlių rezultatai bÅ«na neigiami ir gydymas neveiksmingas, galvojama dėl kraujo ligų.

14.7. Ä® klausimÄ , ar buvo tyrimo duomenų, kad objektyviai atspindėtų gerėjančiÄ bÅ«klę, parodė, kad laiko tyrimams buvo per mažai. Tyrimai buvo paimti atvykus į ligoninę. Dėl teismo posėdžio metu parodyto dokumento (3 t., b. l. 137) atsakydama į klausimÄ , ar iÅ¡ tyrimų matyti pacientės bÅ«klės pagerėjimas, specialistė parodė, kad ligonės bÅ«klė stabili, ji sÄ moninga, spaudimas (duomenys neskelbtini), jaunam žmogui tai gerai, (duomenys neskelbtini), skausmo nėra, Å¡oko požymių nėra, apie dusulį neraÅ¡yta; iÅ¡ įrašų neatrodo, kad bÅ«klė bÅ«tų sunki (13 t., b. l. 32–41, 52).

15. Iš VšĮ „(A.)“ 2023 m. kovo 3 d. rašto dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) A. E. ir L. L. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 d., 18.30 val., iki 2017 m. gruodžio 25 d., 06.00 val., atliko dvi operacijas (duomenys neskelbtini) operacinėje: (duomenys neskelbtini) (operacijos pradžia: 2017 m. gruodžio 24 d., 23.30 val., pabaiga: 2017 m. gruodžio 24 d., 23.59 val.); (duomenys neskelbtini) (operacijos pradžia: 2017 m. gruodžio 24 d., 21.10 val., pabaiga: 2017 m. gruodžio 24 d., 22.20 val.). Abiejose operacijose dalyvavo abu nurodyti (duomenys neskelbtini). Operacijos trukmė objektyviai neatspindi gydytojo chirurgo buvimo operacinėje laiko (13 t., b. l. 125).

16. VšĮ „(A.)“ 2023 m. kovo 10 d. raštu dėl gydymo ligos istorijų pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismui pateikė dviejų asmenų, kurie buvo operuoti VšĮ „(A.)“ 2023 m. kovo 3 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) minimų operacijų metu, gydymo stacionare ligos istorijas (13 t., b. l. 140).

17. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto iÅ¡vadoje Nr. 0039/22 specialistas P. Petreikis konstatavo: 1. M. J. (duomenys neskelbtini) negali bÅ«ti vertinama kategoriÅ¡kai, kaip patvirtinanti (duomenys neskelbtini) diagnozę, atsižvelgiant į M. J. ligos trukmę, pacientės bendrÄ bÅ«klę hospitalizacijos metu ((duomenys neskelbtini)), taip pat į nustatytÄ (duomenys neskelbtini) ir kt. objektyvius medicininius duomenis.

2. Gydytojai A. E. ir L. L. turėjo galimybę paneigti preliminariÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) diagnozę, atsižvelgiant į M. J. ligos trukmę, pacientės bendrÄ bÅ«klę hospitalizacijos metu ((duomenys neskelbtini)), taip pat į nustatytÄ (duomenys neskelbtini) ir kt. objektyvius medicininius duomenis.

3. Be gydytojų A. E. ir L. L. įrašų, nėra objektyvių medicininių duomenų (pvz., tyrimų rezultatų), patvirtinančių M. J. bendros bÅ«klės pagerėjimÄ pradėjus gydymÄ .

4. Gydytojai A. E. ir L. L., siekdami paneigti ar patvirtinti preliminariÄ (duomenys neskelbtini) diagnozę, privalėjo atlikti skubų pilvo KT tyrimÄ su intraveniniu kontrastavimu (nors (duomenys neskelbtini) tyrimas jau prieÅ¡taravo minėtai diagnozei) bei galėjo iÅ¡kviesti konsultantus – terapeutÄ ar infekcionistÄ .

5. Objektyvių duomenų, kad M. J. galėjo būti įtarta sunki maliarija, ūmi plaučių embolija po chemoterapijos, kraujo ligos, nebuvo.

6. Hospitalizacijos metu savalaikiai nustačius bakterinę infekcijÄ , empiriÅ¡kai paskirta antibiotiko terapija galėjo pagerinti sepsio ir jo komplikacijų gydymo rezultatus. Apie 70 proc. pacientų, kuriems diagnozuojamas ir pradedamas gydyti sepsis, iÅ¡gyvena to paties stacionarizavimo metu.

7. ObjektyvÅ«s duomenys nepagrindžia, jog M. J. galėjo bÅ«ti įtartos onkologinės ir autoimuninės ligos paÅ«mėjimo stadijoje. Gydytojai A. E. ir L. L. galėjo tai matyti iÅ¡ anamnezės, onkologinės ligos nustatomos dažniausiai remiantis KT ir MRT tyrimais, autoimuninės ligos – plačiais laboratoriniais tyrimais bei konsultantų pagalba. 8. Gydytojams A. E. ir L. L. laiku ėmusis atitinkamų veiksmų, pvz., paėmus pasėlį, reikėjo iÅ¡ karto empiriÅ¡kai skirti gydymÄ antibiotikais, o gavus pasėlio atsakymÄ , bÅ«tų koreguojamas gydymas. Sepsio rekomendacijose nurodoma, kad ir nesant formalių sepsio kriterijų, tačiau iki tol buvusiems sveikiems žmonėms atsiradus organų funkcijos sutrikimų požymiams, reiktų ieÅ¡koti galimos infekcijos ir pradėti juos gydyti empiriÅ¡kai, nes pradinio gydymo atidėjimas gali pabloginti iÅ¡eitis (12 t., b. l. 166-185).

IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiųjų atstovo apeliacinis skundas atmestinas.

18. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, apeliacinės instancijos teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, bylÄ tikrina pagal prokurorės ir nukentėjusiųjų įgaliotojo atstovo apeliaciniuose skunde iÅ¡dėstytus argumentus.

19. IÅ¡ apeliacinių skundų turinio matyti, kad prokurorė ir nukentėjusieji iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta iÅ¡vada, jog byloje nenustatyta, jog A. E. ir L. L. padarė veikas, turinčias BK 132 straipsnio 1 dalyje ir BK 229 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėčių požymių, todėl tai, pirmosios instancijos teismo teigimu, sudaro pagrindÄ pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ juos iÅ¡teisinti. Prokurorės nuomone, apylinkės teismo iÅ¡vados nėra pagrįstos iÅ¡samiu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir įvertinimu, nes byloje surinkti duomenys, visgi, leidžia spręsti, kad iÅ¡teisintieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl turi bÅ«ti pripažinti kaltais. Nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniu skundu, pirmiausia, praÅ¡oma pakeisti esmines faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, kaltinime papildomai nurodant (A.) vidaus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ir perkvalifikuoti vienÄ iÅ¡ iÅ¡teisintiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų bei pripažinti iÅ¡teisintuosius kaltais pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir BK 229 straipsnį.

20. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniais skundais iÅ¡ esmės ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, pabrėžtina, jog BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta iÅ¡skirtinė bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-699/2016).

21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ pagal gautus apeliacinius skundus, be kita ko, įvertinęs byloje esančius ir apeliacinės instancijos teisme iÅ¡tirtus papildomus duomenis, kurie, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, pripažintini įrodymais, sprendžia, kad A. E. ir L. L. pagrįstai iÅ¡teisinti kaip nepadarę BK 132 straipsnio 1 dalyje (taip pat ir 3 dalyje) bei BK 229 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų. IÅ¡analizavusi byloje esančius duomenis, taip pat apklaususi ekspertizę atlikusius ir iÅ¡vadas pateikusius ekspertus bei specialistus, papildomai apklaususi iÅ¡teisintuosius, iÅ¡tyrusi apeliacinės instancijos teisme gautus dokumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo A. E. ir L. L. neabejotinai konstatuoti jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymių visumÄ .

22. Atsižvelgiant į tai, kad tiek prokurorės, tiek ir nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniais skundais iÅ¡ esmės praÅ¡oma panaikinti iÅ¡teisinamÄ jį pirmosios instancijos nuosprendį bei iÅ¡teisintuosius A. E. ir L. L. pripažinti kaltais, nors ir pagal skirtingas BK 132 straipsnio dalis, abiejų apeliacinių skundų argumentai nagrinėtini ir dėl jų pasisakoma bendrai. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

23. Pirmosios instancijos teisme A. E. ir L. L. buvo kaltinami tuo, kad būdami valstybės tarnautojai, t. y. dirbdami VšĮ (A.) (duomenys neskelbtini), dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas ir taip atėmė gyvybę pacientei M. J., padarydami didelės neturtinės žalos nukentėjusiesiems R. J., A. J., K. J., R. J. ir G. P.. Atsižvelgiant į tai, kad, valstybinio kaltintojo vertinimu, pacientei gyvybė buvo atimta būtent dėl netinkamo tarnybos pareigų atlikimo, pirmiausia, pasisakoma dėl BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių (ne)egzistavimo išteisintųjų veikoje.

24. BK 229 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tarnybos pareigų neatlikimÄ â€“ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens nusikalstamÄ neveikimÄ , kuris pasireiÅ¡kia savo pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalÄ . Pažymėtina, kad savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra bÅ«tinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas yra aplaidus, nekokybiÅ¡kas, atmestinas ar nepakankami efektyvus savo pareigų vykdymas (t. y. iÅ¡ esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje (neveikimas). Tarnybos pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas gali pasireikÅ¡ti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-228/2008, 2K-42-942/2016, 2K-7-628/2020, 2K-150-303/2020, 2K-7-25-495/2020 ir kt.). Vadinasi, BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymis – veika – pasireiÅ¡kia netinkamu pareigų atlikimu arba jų neatlikimu.

25. Pagal nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ A. E. ir L. L. pirmosios instancijos teisme buvo kaltinami netinkamai atlikę savo, kaip valstybės tarnautojų, t. y. (duomenys neskelbtini), pareigas, o bÅ«tent tuo, kad privalėdami kaip (duomenys neskelbtini) pagal kompetencijÄ teikti kvalifikuotÄ ir specializuotÄ medicinos pagalbÄ , atvykus ligoniui į skyrių surinkti anamnezę, jį apžiÅ«rėti, tikrinti paciento paskyrimus, kontroliuoti jų vykdymÄ , o nepriskirtais jų kompetencijai atvejais siųsti pacientÄ konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistÄ , nuo 2017 m. gruodžio 24 d., 19.05 val., iki 2017 m. gruodžio 25 d., 06.00 val., tirdami ir gydydami Ä® (duomenys neskelbtini) skyrių paguldytÄ pacientę M. J., tęsė tolesnę diagnostikÄ ir gydymÄ , tinkamai neįvertino pacientės tyrimų (konsultacijų) rezultatų bei ligos anamnezės (nepakankamai įvertino joje buvusius pacientės bendros bÅ«klės neigiamus pokyčius: (duomenys neskelbtini); neatsižvelgė į bendro kraujo tyrimo rezultatus; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) biocheminių tyrimų rezultatus: (duomenys neskelbtini), bei į tai, kad ultragarsinio tyrimo metu (duomenys neskelbtini)), neskyrė pacientei kitų gydytojų specialistų (vidaus ligų / infekcinių ligų gydytojo) konsultacijų minėtų pokyčių priežasčiai iÅ¡aiÅ¡kinti, neįtarė galimos infekcijos / sepsio, neskyrė empirinės antibakterinės terapijos, nevertino pacientės sveikatos bÅ«klės ir jos pokyčių. Vadinasi, A. E. ir L. L. iÅ¡ esmės buvo kaltinami tuo, kad: 1) tinkamai neįvertino turėtų pacientės tyrimų rezultatų; 2) tinkamai neįvertino anamnezės – nepakankamai įvertino joje buvusius pacientės bÅ«klės neigiamus pokyčius; 3) neskyrė M. J. kitų gydytojų specialistų konsultacijų; 4) neįtarė galimos infekcijos / sepsio; 5) neskyrė pacientei M. J. empirinės antibakterinės terapijos; 6) nevertino pacientės sveikatos bÅ«klės ir jos pokyčių. BÅ«tent tokiu aplaidžiu ir nepakankamai kokybiÅ¡ku pareigų atlikimu A. E. ir L. L. buvo kaltinami, tačiau skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡teisinti kaip nepadarę BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos.

26. Vertinant iÅ¡teisintųjų veiksmus pagal BK 229 straipsnį pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, jog nuo M. J. atvykimo į (A.) (2017 m. gruodžio 24 d.), o konkrečiai nuo jos patekimo į (duomenys neskelbtini) skyrių, kuriame dirbo iÅ¡teisintieji, t. y. 2017 m. gruodžio 24 d., 19.05 val., iki 2017 m. gruodžio 25 d., 06.00 val., kai pacientė buvo rasta mirusi, praėjo iÅ¡ tiesų nedidelis laiko tarpas – nepilnai 11 val. Nagrinėjamos bylos kontekste bÅ«tina pabrėžti, kad trumpas laikotarpis nuo pacientės atvykimo į gydymo įstaigÄ iki momento, kai buvo rasta mirusi, savaime neÅ¡alina medicininę pagalbÄ turėjusių suteikti gydytojų atsakomybės, jeigu jų veiksmuose (neveikime) nustatyta nusikalstamos veikos požymių visuma, todėl vienas esminių ginčo klausimų: ar per laikotarpį, kurio metu M. J. buvo gydoma (A.) (duomenys neskelbtini) skyriuje, iÅ¡teisintieji A. E. ir L. L. savo kaip (duomenys neskelbtini) pareigas atliko pakankamai efektyviai ir ar apskritai, gydydami pacientę M. J., atliko visas jiems privalomuose teisės aktuose įtvirtintas pareigas.

27. Sprendžiant, ar (duomenys neskelbtini) A. E. ir L. L. (ne)tinkamai vykdė savo pareigas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ ; pacientÄ ir gydytojÄ siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrÄ konkretų rezultatÄ , bet pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolė bÅ«tų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimÄ , turi bÅ«ti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo standartÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir kt.). Tokia teismų praktika, suformuota aiÅ¡kinant pagrindinės gydytojo pareigos turinį, vadovaujamasi ir sprendžiant gydytojų baudžiamosios atsakomybės klausimÄ .

28. Å iame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo pozicija Å¡iuo klausimu skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyta gana prieÅ¡taringai. Nors jame teigiama, kad A. E. ir L. L. veiksmai vertintini ne jų rezultato, o proceso aspektu (kaip jau buvo nurodyta, tokia pozicija formuojama ir kasacinio teismo praktikoje), vis dėlto, skundžiame nuosprendyje pažymima, kad, pavyzdžiui, teismui akivaizdu, jog net ir paskyrus M. J. kraujo pasėlio tyrimÄ negalima teigti, kad jai bÅ«tų nustatyta tinkama diagnozė ir taikytas efektyvus gydymas, iÅ¡vengiant pacientės mirties. Pakartotinai pabrėžtina, kad iÅ¡teisintųjų, kaip (duomenys neskelbtini), veiksmai nagrinėjamoje byloje BK 229 straipsnio kontekste (sprendžiant, ar iÅ¡teisintieji tinkamai atliko jiems priklausančias pareigas) vertintini ne pagal tai, ar jie bÅ«tų pakeitę situacijÄ iÅ¡ esmės, t. y. ar M. J. vis tiek bÅ«tų mirusi, ar bÅ«tų iÅ¡gyvenusi ir pasveikusi, o vertintina tai, ar iÅ¡teisintieji savo pareigas atliko pakankamai efektyviai, t. y. ar tinkamai įvertino ir ar apskritai vertino pacientės bÅ«klę, ar atliko reikalingus tyrimus ir skyrė reikalingÄ gydymÄ . Remiantis anksčiau iÅ¡dėstyta praktika dėl gydytojo pareigos teikti medicininę pagalbÄ , galima spręsti, kad net ir kilus žalai paciento sveikatai ar gyvybei, tokia žala laikytina atsitiktine, o gydytojas negali bÅ«ti baudžiamas, jeigu nustatoma, jog gydytojas buvo pakankamai rÅ«pestingas, atidus ir dėmesingas pagal tuo metu susiklosčiusiÄ situacijÄ ir turėtÄ informacijÄ , susijusiÄ su paciento sveikatos bÅ«kle. Svarbu ir tai, kad kiekvieno paciento atvejis ir gydytojo (ne)atlikti veiksmai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡skirtinai pagal konkrečioje situacijoje nustatytas aplinkybes.

29. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad iÅ¡teisintieji pacientei M. J. taikė pagrįstÄ gydymÄ pagal jų turėtÄ informacijÄ ir pacientės objektyvius rodiklius bei turėtus tyrimų duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiÄ iÅ¡vadÄ paneigia byloje esančių duomenų visuma, sudaranti nuosekliÄ Ä¯rodomÄ jÄ grandinę, leidžiančiÄ spręsti, jog nagrinėjamu atveju iÅ¡teisintieji savo pareigas pacientės M. J. atžvilgiu vis tik atliko netinkamai.

30. Kaip matyti iš byloje esančių M. J. medicininių dokumentų ir jų kopijų, o būtent, iš 2017 m. gruodžio 24 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo, kuris atspausdintas 18.41 val., pacientė skundėsi (duomenys neskelbtini). Anamnezėje nurodyta, kad pacientė sirgo nuo 2017 m. gruodžio 22 d. Gydytojas E. P. nurodė nepatikslinto (duomenys neskelbtini) diagnozę ir nusprendė pacientę hospitalizuoti į (duomenys neskelbtini) skyrių (6 t., b. l. 4). M. J. gydymo stacionare ligos istorijoje matyti, kad pirmieji įrašai, patvirtinti A. E. ir L. L. antspaudais ir parašais, datuoti 2017 m. gruodžio 24 d., 19.10 val. Užfiksuota, kad M. J. pradėtas konservatyvus gydymas (3 t., b. l. 137–138). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme duotų A. E. ir L. L. parodymų, po pacientės M. J. hospitalizacijos, įvertinę turimus duomenis, nusprendė stebėti pacientę ir, A. E. teigimu, po kurio laiko kartoti tyrimus.

31. Kaip galima spręsti iš byloje esančių duomenų, taip pat ir proceso dalyvių duotų parodymų, M. J. atvykus į (A.), tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo įtariamas (duomenys neskelbtini), tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tokia preliminari diagnozė nepasitvirtino, M. J. kilo komplikacijos, pasireiškusios (duomenys neskelbtini), ir visa tai turėjo tiesioginė įtakos M. J. mirčiai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 1513/2017 (01) konstatuota, kad M. J. mirė nuo (duomenys neskelbtini), kuri komplikavosi į anksčiau nurodytas diagnozes (1 t., b. l. 57–64).

32. Vertinant iÅ¡teisintųjų veiksmus jų pagrįstumo ir pakankamumo aspektu svarbu nustatyti, ar pagal turėtus pacientės medicininius duomenis A. E. ir L. L. pagrįstai ir po visų gautų tyrimų rezultatų toliau pacientei įtarė (duomenys neskelbtini), ar turėta informacija neindikavo kitokių galimų diagnozių, suponavusių pagrindÄ taikyto gydymo keitimui. Prokurorės ir nukentėjusiųjų atstovo vertinimu, iÅ¡teisintieji nepagrįstai neįtarė galimos infekcijos / sepsio ir neskyrė M. J. empirinės antibakterinės terapijos. Tokiam vertinimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

33. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. DM 7(54)/2019 (01) nurodyta, kad preliminari (duomenys neskelbtini) diagnozė nebuvo pagrįsta nei lipazės kraujyje tyrimu ((duomenys neskelbtini), kai laboratorinė norma 13–60 U/l), nei pilvo ultragarsiniu tyrimu ((duomenys neskelbtini)), o padidėję uždegiminiai rodikliai ((duomenys neskelbtini)) bÅ«dingi bakterinei infekcijai, sisteminiam uždegiminio atsako sindromui (2 t., b. l. 132–141). Å ios iÅ¡vados pagrįstumo nepaneigia ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EDM 16(61)/2021 (01) iÅ¡vada, kad gydytojai A. E. ir L. L. vien iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rodiklių neturėjo galimybės paneigti preliminariÄ (duomenys neskelbtini) diagnozę (10 t., b. l. 115–117). Sutiktina, kad selektyviai akcentuojant tik kurį nors vienÄ iÅ¡ pacientei M. J. atliktų medicininių tyrimų, pacientę gydę A. E. ir L. L. neturėjo pagrindo kategoriÅ¡kai paneigti preliminarios diagnozės, tačiau svarbu tai, jog 2017 m. gruodžio 24 d. (A.) (duomenys neskelbtini) skyriuje M. J. buvo atliktas ne vienas tyrimas ir rezultatų visuma leido gydytojams spręsti, kad nepatikslinta preliminari (duomenys neskelbtini) diagnozė nepasitvirtino. Tai, kad A. E. ir L. L. nepadarė tokios iÅ¡vados, suponuoja, kad jie tinkamai neįvertino (nevertino) turėtų pacientės M. J. tyrimų rezultatų ir anamnezėje buvusių pacientės bÅ«klės neigiamų pokyčių, dėl to neįtarė galimos infekcijos / sepsio ir neskyrė pacientei empirinės antibakterinės terapijos. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra pagrindo prieÅ¡inti specialisto iÅ¡vadoje Nr. DM 7(54)/2019 (01) ir ekspertizės akte Nr. EDM 16(61)/2021 (01) pateiktų iÅ¡vadų, nes iÅ¡ esmės abi leidžia pagrįsti tÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ , kad A. E. ir L. L. nepagrįstai M. J. neskyrė empirinės antibakterinės terapijos.

34. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ekspertizės akto (specialisto iÅ¡vados) neaiÅ¡kumai, neiÅ¡samumas ar prieÅ¡taravimai bylos duomenims nagrinėjimo teisme metu yra Å¡alinami BPK nustatytais veiksmais, be kita ko, apklausiant iÅ¡vadas pateikusį specialistÄ (ekspertÄ ) ir prireikus skiriant naujus ekspertinius tyrimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-83/2013, 2K-57/2014, 2K-180/2014, 2K-7-358-303/2015, 2K-191-507/2016, 2K-188-648/2017). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ pagal prokurorės ir nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus atliko dalinį įrodymų tyrimÄ , kurio metu apklausė minėtÄ specialisto iÅ¡vadÄ bei ekspertizės aktÄ Nr. EDM 16(61)/2021 (01) pateikusius ekspertus ir specialistus, taip pat ir nukentėjusiųjų atstovo praÅ¡ymu atlikus tyrimÄ pateiktÄ teismo medicinos konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 0039/22 teikusį ekspertÄ P. Petreikį. Minėtų ekspertų ir specialistų paaiÅ¡kinimai, juos vertinant su kitais bylos duomenimis, yra itin svarbÅ«s nustatant iÅ¡teisintiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymius.

35. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligÄ ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikÅ¡mingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vada, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiÄ sias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiÅ¡kinimai. BÅ«tent iÅ¡ Å¡ių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip bÅ«tų elgęsis sÄ Å¾iningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali bÅ«ti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-59/2011, e3K-3-266-469/2020, e3K-3-80-1075/2021). Be to, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėtina, kad kai teisme apklausiamas byloje ekspertizės aktÄ pateikęs ekspertas, jo paaiÅ¡kinimai vertinami su ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012), kartu atsižvelgiant ir į Å¡io įrodymo vertinimo specifikÄ , kuriÄ lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-196-303/2022).

36. Apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kinimus davęs specialistas V. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) diagnozės negalima nei patvirtinti, nei paneigti vien iÅ¡ biocheminių kraujo tyrimų, jog (duomenys neskelbtini), tačiau tokiÄ diagnozę galima atmesti po pilvo ultragarsinio tyrimo, todėl, kai buvo padaryti visi trys tyrimai, buvo galima atmesti (duomenys neskelbtini) diagnozę. Be to, specialistas V. B. nurodė, kad nors vien iÅ¡ lipazės koncentracijos negalima nustatyti diagnozės, tačiau atlikus ir ultragarsinį pilvo tyrimÄ bei įsitikinus, kad pilve nėra (duomenys neskelbtini), nėra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), galima Å¡iÄ diagnozę atmesti (13 t., b. l. 41–48, 57). Tokiai pozicijai pritarė ir paaiÅ¡kinimus davęs ekspertas J. Rybalka (13 t., b. l. 52–54). Pažymėtina tai, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. DM 7(54)/2019 (01) konstatuota, jog preliminari (duomenys neskelbtini) diagnozė nebuvo patvirtinta atliktu pilvo ertmės ultragarsiniu tyrimu, o po kelių valandų atliktame kraujo biocheminiame tyrime (duomenys neskelbtini) galutinai atmetė (duomenys neskelbtini) diagnozę, be to, (duomenys neskelbtini), esant (duomenys neskelbtini), rodė bakterinę infekcijÄ (2 t., b. l. 132–141). Atkreiptinas dėmesys į specialistės D. R. paaiÅ¡kinimÄ , kad karščiavimo sindromas yra tada, kai kÅ«no temperatÅ«ra yra daugiau nei 37,2°C (13 t., b. l. 39). Nagrinėjamu atveju pacientė skundėsi (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ A. E. ir L. L. proceso metu duotų parodymų matyti, jog tai jiems buvo žinoma, be to, atsižvelgdami, be kita ko, į tai, kad M. J. namuose (duomenys neskelbtini), jie nusprendė jÄ perkelti į vienvietę palatÄ .

37. IÅ¡ M. J. medicininių dokumentų matyti, kad 2017 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini) dirbęs (duomenys neskelbtini) E. P. iÅ¡rašė M. J. siuntimÄ pilvo ultragarsiniam tyrimui, kuris pagal instrumentinio tyrimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis buvo pradėtas 2017 m. gruodžio 24 d., 16.31 val., baigtas 16.46 val., vadinasi, dar iki M. J. patekimo į (duomenys neskelbtini) skyrių. IÅ¡ Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o / siuntimo matyti ir tai, kad taip pat iki pacientės patekimo į (duomenys neskelbtini) skyrių M.

J. buvo atliktas kraujo tyrimas bei biocheminis kraujo tyrimas (3 t., b. l. 106–108, 109–114; 6 t., b. l. 4, 7–8, 9–11). Atkreiptinas dėmesys į liudytojo E. P. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus. Liudytojo teigimu, biochemijos tyrimų atsakymų jis nebematė, nes dėl ligonės patiriamų skausmų (past. – liudytojas nurodė ne kartÄ pacientei leidęs nuskausminamuosius vaistus) ji buvo nukreipta į skyrių. Liudytojas nurodė, kad visi dokumentai, iÅ¡skyrus biocheminio tyrimo, pateko iÅ¡ karto į skyrių, o biochemijos tyrimus gavo vėliau ir atidavė sanitarei nuneÅ¡ti į (duomenys neskelbtini) skyrių (11 t., b. l. 83–88).

Å ių parodymų patikimumÄ patvirtina ir tai, kad iÅ¡ esmės tapačias aplinkybes liudytojas E. P. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, kad nepavykstant numalÅ¡inti pacientės skausmų (duomenys neskelbtini) skyriuje jis, negalėdamas atmesti (duomenys neskelbtini), nusprendė nebelaukti galutinio kraujo tyrimo atsakymų ir guldyti pacientę į tÄ dienÄ budėjusį (duomenys neskelbtini) skyrių.

Nurodė ir tai, kad jam buvo atneÅ¡ti M. J. biochemijos tyrimo rezultatai, nes buvo planavęs visus kraujo tyrimus vertinti (duomenys neskelbtini) skyriuje, todėl biocheminio tyrimo blanke paragrafe „skyrius“ nurodė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) skyrius (duomenys neskelbtini) kabinetas) (4 t., b. l. 50–54). Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-458/2021).

Be to, svarbu vertinti, ar proceso dalyvių duoti parodymai kartu su kitais byloje esančiais įrodomaisiais duomenimis sudaro nuosekliÄ grandinę ir patvirtina ar paneigia bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

38. A. E. ir L. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad žinojo apie M. J. atlikto kraujo biocheminio tyrimo rezultatus. A. E. nurodė, kad pirminė diagnozė buvo (duomenys neskelbtini), dar pagalvojo apie virusinę infekcijÄ . Be to, po kurio laiko, tikriausiai po poros valandų, buvo informuotas, jog yra kraujo biocheminiai rezultatai, kuriuos peržvelgė ir kažkuriuo metu aptarė su L. L., jų vertinimu, pakitimai buvo galimi su jų įtartomis diagnozėmis (11 t., b. l. 98). Ikiteisminio tyrimo metu A. E. taip pat nurodė, kad, pacientei jau gulint palatoje, su gydytoja laukė biocheminių kraujo tyrimų, kurie buvo paimti (duomenys neskelbtini) skyriuje. Tai užtruko iki dviejų valandų (4 t., b. l. 93–96). Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas E. P. parodė, jog matė biocheminio tyrimo rezultatus ir net pats pabraukė rezultatų lape (duomenys neskelbtini) rodiklį, tuo metu (duomenys neskelbtini) skyriuje galėjo bÅ«ti atmesta preliminari diagnozė, tačiau pacientė jau buvo hospitalizuota (duomenys neskelbtini) skyriuje.

39. Tai, kad pacientei atlikto biocheminio kraujo tyrimo rezultatai iÅ¡teisintiesiems buvo žinomi, patvirtina ir L. L. parodymai pirmosios instancijos teisme. Anot iÅ¡teisintosios, kelių valandų laikotarpiu, dažniausiai iki 2 val., ateina biocheminio kraujo tyrimo atsakymai, dažniausiai gydytojÄ apie juos informuoja slaugytoja. L. L. nurodė, kad atsakymÄ pažiÅ«ri ir įvertina, ji apibÅ«dino M. J. tyrimo rezultatus. Pažymėtina ir tai, kad L. L. nurodė, jog buvo atliktas pilvo ultragarsinis tyrimas, ji buvo perskaičiusi tyrimo iÅ¡vadÄ (11 t., b. l. 108–112). Vadinasi, tiek A. E., tiek ir L. L. buvo susipažinę su tyrimų rezultatais, kurie, specialistų vertinimu, kartu su kitais pacientės sveikatos bÅ«klės rodikliais leido atmesti pirminę nepatikslintÄ (duomenys neskelbtini) diagnozę. Pažymėtina tai, kad iÅ¡ M. J. medicininių dokumentų matyti, jog biocheminio kraujo tyrimo rezultatų galutinis iÅ¡raÅ¡as sukurtas 2017 m. gruodžio 24 d., 19.01 val. (6 t., b. l. 11), o tai patvirtina, kad A. E. ir L. L. turėjo laiko susipažinti su Å¡io tyrimo rezultatais. Juo labiau, kad iÅ¡teisintieji taip pat ir apeliacinės instancijos teisme patvirtino, jog buvo susipažinę su pacientės diagnozės vertinimui svarbiais tyrimais, be kita ko, ir biocheminiais kraujo tyrimais. L. L. parodė, kad 23 val. jau tikrai buvo susipažinusi su biocheminiais kraujo tyrimais (13 t., b. l. 77); anot A. E., 23 val., kai apžiÅ«rėjo pacientę M. J., buvo susipažinęs su biocheminiais tyrimais (13 t., b. l. 77).

40. Sutiktina, kad nėra pagrindo neigti, jog M. J. tik atvykus į (A.) ir jai skundžiantis (duomenys neskelbtini), gydytojai pagrįstai galėjo įtarti virusinę infekcijÄ . Atsižvelgiant į tai, kad esant virusinei infekcijai antibiotikai neskiriami (tai nurodė ir paaiÅ¡kinimus davęs specialistas V. B.), iÅ¡ pradžių pacientę M. J. apžiÅ«rėję ir tyrę gydytojai neturėjo pagrindo jų skirti, tačiau atlikus anksčiau aptartus tyrimus, tarp jų ir biocheminį kraujo tyrimÄ , iÅ¡analizavus gautus rezultatus, įvertinus duomenų visumÄ ir palyginus su pacientės simptomais ((duomenys neskelbtini)), vėliau paaiÅ¡kėjusiu (duomenys neskelbtini), A. E. ir L. L. galėjo įtarti nebe virusinę, o bakterinę infekcijÄ , kuriÄ Ä¯tarę turėjo paimti kraujo pasėlį. BÅ«tent tokios iÅ¡vados priėjo specialisto iÅ¡vadÄ Nr. DM 7(54)/2019 (01) pateikę specialistai ir ekspertai (2 t., b. l. 132–141). Å ios iÅ¡vados pagrįstumÄ sustiprina ir apeliacinės instancijos teisme duoti specialistės D. R. paaiÅ¡kinimai, kad pagal tuos rodiklius, kuriuos turėjo gydytojai ((duomenys neskelbtini)), buvo galima įtarti bakterinę infekcijÄ . Specialistės teigimu, jau pirmieji, kurie gavo tyrimus, galėjo įtarti bÅ«tent bakterinę infekcijÄ (13 t., b. l. 32–41).

41. Vertinant anksčiau aptartÄ iÅ¡vadÄ ir specialistės paaiÅ¡kinimus bei atsižvelgiant į gynybos pozicijÄ , kad nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo laikomasi (duomenys neskelbtini) diagnozės, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog iÅ¡ bylos medžiagoje esančių N. K. žinučių, siųstų J. Å¡eimai, matyti, jog gydytojai nusprendė M. J. perkelti į vienvietę palatÄ , nes buvo bijoma galimo užkrečiamumo (1 t., b. l. 105–107). Tai, kad buvo baimintasi galimo M. J. ligos užkrečiamumo, todėl buvo nuspręsta jÄ paguldyti į vienvietę palatÄ , liudytojas N. K. nurodė ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu (1 t., b. l. 76–78; 11 t., b. l. 12–13). To, kad nusprendė pacientę perkelti į vienvietę palatÄ , neneigė ir patys iÅ¡teisintieji. Vis dėlto, iÅ¡teisintieji, net ir įtardami infekcijÄ , nesiėmė bÅ«tinų veiksmų, kad infekcijÄ identifikuotų ir nustatytų, ar ji bakterinio, ar virusinio tipo. Nepriklausomai nuo įtartų galimų diagnozių, gydytojai turėjo galimybę tikslinti (duomenys neskelbtini) skyriuje į medicininius dokumentus įraÅ¡ytÄ preliminariÄ (duomenys neskelbtini) diagnozę. Kaip jau minėta, specialistė D. R. teigė, kad M. J. turėjo bÅ«ti įtariama bakterinė infekcija, o ekspertizės akte Nr. EDM 16(61)/2021 (01) konstatuota, jog konkrečiu atveju bendro kraujo tyrimo rodikliai ((duomenys neskelbtini)) bÅ«dingi bakterinei, o ne virusinei, infekcijai (10 t., b. l. 115–117). Taigi, iÅ¡teisintieji, neatlikę veiksmų, kurie leistų patvirtinti arba paneigti preliminariÄ diagnozę, nusprendė pacientę tiesiog stebėti. Vis dėlto, pabrėžtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje nesulaukus biocheminių tyrimų M. J. nustatyta neteisinga preliminari (duomenys neskelbtini) diagnozė, kuri vėliau nepasitvirtino, nulėmė tai, kad pacientė buvo nukreipta hospitalizacijai į (duomenys neskelbtini) skyrių; iÅ¡teisintiesiems, pirmiausia, reikėjo patvirtinti arba paneigti preliminariÄ diagnozę, o tai jie galėjo padaryti tik sulaukę kraujo biocheminių tyrimų rezultatų ir įvertinę visų gautų duomenų visumÄ .

42. Išvados, kad A. E. ir L. L. nepagrįstai M. J. neįtarė būtent bakterinės infekcijos ir neskyrė antibiotikoterapijos, nepaneigia gynybos argumentai dėl teisės aktuose numatyto termino, per kurį gydytojai turi teisingai nustatyti paciento diagnozę. Sutiktina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.) patvirtintos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos 4.7 punkte numatyta, jog ne vėliau kaip per tris dienas stacionare turi būti nustatyta klinikinė diagnozė, sudarytas tyrimo ir gydymo planas, kurį turi patvirtinti skyriaus vedėjas ar kitas administracijos paskirtas gydytojas specialistas.

Be to, (A.) direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. KVS-16 patvirtintoje (duomenys neskelbtini) skyrių darbo tvarkos 9 užduotyje numatyta, kad ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo paciento patekimo į skyrių gydytojas chirurgas nustato klinikinę diagnozę bei tolimesnį tyrimo ir gydymo planÄ . Vis dėlto, tos pačios tvarkos 7 užduotyje numatyta, kad gydytojas chirurgas nedelsiant, gavęs informacijÄ apie atliktus tyrimus, įvertina tyrimų rezultatus, atitinkamai koreguoja tyrimo ir gydymo planÄ (2 t., b. l. 273).

Å ie teisės aktuose, be to, ir vidiniuose įstaigos teisės aktuose nustatyti terminai, niekaip negali paneigti esminės gydytojo pareigos teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ . Juo labiau nepagrįstais laikytini iÅ¡teisintojo A. E. argumentai, kad nebuvo bÅ«tinumo vertinti tyrimus iÅ¡ karto gavus jų rezultatus. Å iame kontekste pabrėžtina, kad A. E. ir L. L. pagal jiems pirmosios instancijos teisme pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ nėra kaltinami tuo, kad neteisingai nustatė diagnozę, o netinkamas jų pareigų atlikimas pasireiÅ¡kė tuo, kad nevertino turėtų tyrimų rezultatų, nepagrįstai neįtarė galimos infekcijos / sepsio, kuriÄ galėjo įtarti, ir neskyrė antibiotikoterapijos, kurios neskyrimui taip pat indikacijų nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal turėtus duomenis A. E. ir L. L. turėjo pagrindÄ koreguoti gydymo planÄ , t. y. ne tik stebėti pacientę, tačiau imtis aktyvių gydymo veiksmų, kurių nesiėmė, nėra pagrindo sutikti su gynybos pozicija, jog gydytojai elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir maksimaliai atidžiai bei profesionaliai.

43. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pabrėžti ir tai, kad hospitalizuotÄ pacientÄ prižiÅ«ri ne tik gydytojai, tačiau visas skyriuje dirbantis personalas. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad hospitalizavus M. J. (duomenys neskelbtini) skyriuje, A. E. ir L. L. nurodymu pacientei (duomenys neskelbtini) buvo įvestas (duomenys neskelbtini) zondas. 2017 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje budėjusios (duomenys neskelbtini) S. Č. ir J. K. nuosekliai ir neprieÅ¡taringai nurodė, kad bÅ«tent J.

K. įvedė zondÄ pacientei M. J., o vaistus leido S. Č.. Pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytoja S. Č. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose užfiksuota, jog bÅ«tent liudytoja, apie 05.30 val. užėjusi į M. J. palatÄ rado jÄ gulinčiÄ ant grindų be zondo, kuris gulėjo ant žemės Å¡alia lovos, apytiksliai du metrus nuo pacientės (2 t., b. l. 67–70). IÅ¡ esmės tokias aplinkybes liudytoja nurodė ir pirmosios instancijos teisme vykusios apklausos metu bei taip pat nurodė, jog apie pacientei įvesto zondo bÅ«senÄ turi bÅ«ti paraÅ¡yta jos parodymuose (past.

– duotuose ikiteisminio tyrimo metu) (11 t., b. l. 53–57). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad apie 22.00–23.00 val., užėjus į pacientės palatÄ , Å¡i paprašė vaistų nuo skausmo, galimai apie 01.00 val., užėjus pasiteirauti, ar viskas gerai, liudytojos teigimu, M. J. dar buvo su zondu. Daugiau pas pacientę nakties metu nesilankė (2 t., b. l. 67–70). Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad M. J. slaugos istorijoje matomas 2017 m. gruodžio 25 d., 03.15 val., įraÅ¡as:

„pacientė pati iÅ¡traukė zondÄ , dėl diskomforto. Informuotas bud. gydytojas“. Be to, 04.00 val. įraÅ¡yta: „(duomenys neskelbtini) (pagal gydytojo paskyrimus)“. Prie Å¡ių įrašų matomas paraÅ¡as ir J. K. antspaudas. Kaip jau buvo minėta, liudytoja S. Č. nurodė, kad nakties metu daugiau pas pacientę nuo apie 01.00 val. nebuvo, o ryte zondÄ rado gulintį ant grindų. Be to, liudytoja J. K. parodė, kad po zondo įvedimo antrajame poste, kuriame gulėjo M. J., liko budėti viena S. Č. su savo padėjėja, o liudytoja J.

K. buvo pirmame poste, kuriame ir dirbo visÄ naktį iki kol apie 06.00 val. ar anksčiau jai paskambino S. Č. (4 t., b. l. 14–16; 11 t., b. 60–64). Pabrėžtina, kad A. E. ir L. L. teigimu, jie nebuvo informuoti, jog pacientė buvo iÅ¡sitraukusi zondÄ . Apeliacinės instancijos teismas aukščiau aptartus pacientės slaugos istorijos įraÅ¡us apie tai, kad 03.15 val. slaugytoja lankėsi pas pacientę, nes Å¡i iÅ¡traukė zondÄ dėl diskomforto ir apie tai informavo budintį gydytojÄ ; 04.00 val. atliko veiksmus pagal gydytojo paskyrimus, vertinta itin kritiÅ¡kai ir sprendžia, kad minėti duomenys su kitais bylos įrodymais patvirtina, kad pacientei nebuvo teikiama pakankamai rÅ«pestinga ir atidi medicininė pagalba, kurios neužtikrino ne vien tik 2014 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbę gydytojai, po pacientės hospitalizavimo nestebėję pacientės sveikatos bÅ«klės pokyčių.

44. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. DM 7(54)/2019 (01) konstatuota, kad nepasitvirtinus (duomenys neskelbtini) diagnozei, nebuvo įvertintas (duomenys neskelbtini), atsiradęs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Jeigu Å¡ie pakitimai bÅ«tų įvertinti kaip sunkios bakterinės infekcijos požymiai, buvo tikslinga paimti kraujo pasėlį ir pradėti empirinę antibiotikoterapijÄ (2 t., b. l. 132–141). Atkreiptinas dėmesys į apeliacinės instancijos teisme apklaustos specialistės D. R. paaiÅ¡kinimus. Specialistė nurodė, kad nors (duomenys neskelbtini) nėra labai aukÅ¡tas, tačiau esant Å¡iam rodikliui virÅ¡ 100, reikia svarstyti antibiotikų skyrimÄ ir jeigu atmetama, dėl ko jie neturėtų bÅ«ti skiriami, toks rodiklis rodo, jog antibiotikų skyrimas yra reikalingas (13 t., b. l. 32–41, 52). Be to, ir ekspertas V. Kolomiecas paaiÅ¡kino, kad kraujo pasėlis daromas tam, jog vėliau bÅ«tų galima patikslinti, koks konkrečiai yra mikrobas ir parinkti konkretų antibiotikÄ , o empirinė antibiotikoterapija ligoninėje parenkama iÅ¡ karto (13 t., b. l. 54–58). A. E. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kraujo pasėlis imamas įtariant arba nežinant infekcijos, esančios organizme, kilmės. Jeigu sprendžiama skirti antibiotikus, prieÅ¡ jų skyrimÄ tikslinga imti kraujo pasėlį. Anot A. E., Å¡iuo atveju nebuvo poreikio jo imti – nebuvo indikacijų imti kraujo pasėlį (11 t., b. l. 99–100). Tokius iÅ¡teisintojo parodymus teisėjų kolegija vertina kritiÅ¡kai, nes iÅ¡teisintųjų turėtų duomenų visuma leido spręsti, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje padaryta preliminari nepatikslinta diagnozė (duomenys neskelbtini) skyriuje nepasitvirtino. Pats A. E., kaip buvo nurodyta, teigė svarstęs virusinės infekcijos galimybę, tačiau biocheminių tyrimų rezultatai leido jÄ atmesti ir suponavo, kad tikslinga paimti kraujo pasėlį ir pradėti empirinę antibiotikoterapijÄ . Juo labiau, kad apeliacinės instancijos teisme A. E. nurodė, jog praktikoje antibiotikoterapijÄ yra skyręs.

45. Atkreiptinas dėmesys ir į apeliacinės instancijos teisme specialistų V. B. ir D. R. pateiktus paaiÅ¡kinimus dėl plataus spektro antibiotikų. Specialistų paaiÅ¡kinimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju M. J. turėjo bÅ«ti skiriamas empirinis gydymas antibiotikais, o paėmus kraujo pasėlį ir gavus jo rezultatus, bÅ«tų buvę galima parinkti konkretų antibiotikÄ , kaip nurodė ekspertas V. Kolomiecas. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia iÅ¡teisintojo A. E. gynėjo argumentus, kad antibiotikų parinkimas ir jų skyrimas priklauso nuo pasėlio tyrimo rezultatų, kurių bÅ«tų reikėję laukti apie tris paras.

46. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme A. E. nurodė, jog klausimas dėl antibiotikų terapijos buvo svarstomas gavus visus rodiklius, tai apsvarstė su L. L., tačiau nesikeičiant diagnozei, nusprendė, kad antibiotikų terapijos nereikia. Anot jo, antibiotikų terapijos skyrimui turi bÅ«ti įrodytas infekuotumas (13 t., b. l. 78). Å iame kontekste pabrėžtina, kad A. E. ir L. L., pacientę M. J. hospitalizavus (duomenys neskelbtini) skyriuje, turėjo tik nepatikslintÄ preliminariÄ (duomenys neskelbtini) diagnozę, taigi, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, kol neturima tikslios diagnozės, iÅ¡teisintieji turėjo elgtis aktyviai ir bandyti, kaip nurodė pats iÅ¡teisintasis, patvirtinti ar paneigti pacientės infekuotumÄ , juo labiau, kad iÅ¡teisintojo teigimu, antibiotikų terapijos skyrimas pacientei M. J. buvo svarstytas su L. L.. Pritartina nukentėjusiųjų atstovo apeliacinio skundo argumentams, kad, nors A. E. ir L. L. kilo abejonių dėl galimos infekcijos (past. – pacientė M. J. buvo net perkelta į vienvietę palatÄ ), tačiau jie neatliko jokių veiksmų infekcijos kilmės patikslinimui.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiame nuosprendyje nepagrįstai bandoma prieÅ¡inti tos pačios specialisto iÅ¡vados Nr. DM 7(54)/2019 (01) skirtinguose punktuose pateiktas iÅ¡vadas. Nors iÅ¡vadoje konstatuota, kad negalima kategoriÅ¡kai teigti, jog M. J. mirties bÅ«tų iÅ¡vengta empiriÅ¡kai jai skyrus antibiotikoterapijÄ , tačiau Å¡iai iÅ¡vadai neprieÅ¡tarauja iÅ¡vada, kad (A.) neteisingai nustatyta M. J. ligos diagnozė ir nepaskirta antibiotikoterapija galėjo turėti tiesioginės įtakos pacientės mirčiai (2 t., b. l. 132–141). Å ios iÅ¡vados suponuoja, kad nėra pagrindo kategoriÅ¡kai spręsti, jog M. J. mirė bÅ«tent dėl nepaskirtos antibiotikoterapijos, o jÄ paskyrus, pacientė neabejotinai bÅ«tų iÅ¡gyvenusi, tačiau niekaip nepaneigia iÅ¡vados, kad gydytojai turėjo ir galėjo pacientei M. J. paskirti antibiotikoterapijÄ . Anksčiau aptartų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad A. E. ir L. L. savo pareigas atliko nepakankamai dėmesingai, rÅ«pestingai ir atsakingai, t. y. netinkamai.

48. Teisėjų kolegija dėmesį į A. E. gynėjo R. Jurkos baigiamosios kalbos metu iÅ¡sakytus argumentus dėl principo impossibilium nulla obligatio est (liet. – iÅ¡ nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), pažymėdama, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡teisintieji baudžiamojon atsakomybėn buvo traukiami ne dėl to, kad neiÅ¡gydė pacientės M. J.. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡teisintieji turėjo objektyvias galimybes (be kita ko, ir pareigÄ ) įvertinti pacientės bÅ«klę, tyrimų rezultatus (prieÅ¡ingai nei teigia iÅ¡teisintojo gynėjas, neįtraukiant tų, kurie įvykio metu gydytojams nebuvo pasiekiami ir kurių jie neturėjo) ir paskirti empirinę antibakterinę terapijÄ . Å ių iÅ¡vadų pagrįstumo nepaneigia ir pirmosios instancijos teisme L. L. gynėjos pateikta (A.) direktoriaus 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V1-100 patvirtintas „Antimikrobinių vaistų vartojimo tvarkos apraÅ¡as“ (toliau – ApraÅ¡as), juo labiau, kad paties apraÅ¡o 8 punkte numatyta, jog empirinis gydymas antimikrobiniais vaistais pradedamas nedelsiant (jei įmanoma, prieÅ¡ tai paėmus galimai infekuotÄ medžiagÄ mikrobiologiniam iÅ¡tyrimui), įtarus, be kita ko, sepsį. Be to, ApraÅ¡o 18 punkte numatyta, kad empirinė antimikrobinė terapija koreguojama gavus mikrobiologinių tyrimų rezultatus. Kai tik įmanoma, parenkamas siauriausio veikimo spektro vaistas (11 t., b. l. 115–119). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarto ApraÅ¡o nuostatos nepaneigia to, kad iÅ¡teisintieji pacientei M. J. galėjo skirti empirinę antibakterinę terapijÄ , ir nepatvirtina gynybinės pozicijos, tačiau patvirtina, jog empirinė antibiotikoterapija gali bÅ«ti skiriama iki gaunant mikrobiologinių tyrimų atsakymus, kurie tik sudaro pagrindÄ ir leidžia parinkti siauresnio veikimo vaistÄ , o tai dar kartÄ akivaizdžiai paneigia A. E. gynėjo pozicijÄ , kad antibiotikų nustatymas ir skyrimas galimas tik po pasėlio tyrimo rezultatų, kuriems gauti reikalingos trys paros, įvertinimo.

49. Pabrėžtina ir tai, kad pagal byloje pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ A. E. ir L. L., be kita ko, nepasitelkė kitų specialistų (vidaus ligų / infekcinių ligų gydytojų), konsultantų pagalbos. Taip pat nagrinėjamu atveju nebuvo svarstomas ir pacientės perkėlimo į kitÄ skyrių klausimas. Specialistė D. R. apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal turėtus duomenis pacientei M. J. buvo galima įtarti bakterinę infekcijÄ , jai (specialistei) įtartina, kodėl pacientė buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) skyrių, nes gydyti bakterinę infekcijÄ , sepsį – ne (duomenys neskelbtini) darbas. Be to, specialistė pabrėžė, kad matant, jog asmuo paguldytas ne į tÄ skyrių, turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl konsultantų kvietimo / paciento perkėlimo į kitÄ skyrių. Specialistė D. R. nurodė, jog atmetus (duomenys neskelbtini) diagnozę reikia galvoti apie antibiotikų skyrimÄ , tačiau, vėlgi, specialistės vertinimu, tai nėra (duomenys neskelbtini) darbas, todėl turėjo bÅ«ti kviečiami konsultantai Å¡io klausimo sprendimui (13 t., b. l. 32–41).

50. IÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintieji netinkamai atliko savo kaip (duomenys neskelbtini) pareigas, iÅ¡ dalies patvirtina ir specialistės D. R. apeliacinės instancijos teisme nurodytos aplinkybės dėl prokalcitonino tyrimo. Specialistė paaiÅ¡kino, kad pagrindinis tyrimas sepsio nustatymui – kraujo pasėlis, tačiau taip pat labai koreliuoja prokalcitonino tyrimas, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas, nors Å¡is tyrimas padaromas greitai (13 t., b. l. 33–34). Å iame kontekste pabrėžtina, kad specialistė nurodė, jog ir be prokalcitonino tyrimo bÅ«tų parinkusi kraujo pasėlį ir skyrusi antibiotikÄ , tačiau, D. R. teigimu, ji yra Å¡ios srities specialistė (13 t., b. l. 35). Å ios aplinkybės dar labiau sustiprina apeliacinės instancijos teismo įsitikinimÄ ir patvirtina, kad A. E. ir L. L. nepagrįstai neskyrė pacientei M. J. kitų gydytojų specialistų konsultacijų, taip neįvykdami savo kaip (duomenys neskelbtini) pareigos.

51. Gydytojų pareigos suteikti tinkamÄ medicininę pagalbÄ nepaneigia ir atliktų pareigų tinkamumo nepatvirtina, be kita ko, ir M. J. gydymo stacionare ligos istorijoje esantis 2017 m. gruodžio 24 d., 23.00 val., įraÅ¡as, kad „ligonės bÅ«klė stabili“, „dinamikoje skausmas rimsta“. Pabrėžtina, kad patys iÅ¡teisintieji nurodė, jog apie 23.00 val. jau buvo susipažinę su (A.) atliktų M. J. tyrimų rezultatais, taigi, kaip jau buvo iÅ¡analizuota ir pagrįsta byloje surinktais duomenimis, galėjo atmesti nepatikslintÄ (duomenys neskelbtini) diagnozę, o net ir neatmesdami Å¡ios diagnozės galėjo ir turėjo pradėti nustatinėti tiksliÄ pacientės ligos diagnozę, nes minėtasis trijų dienų terminas reiÅ¡kia ne tai, kad tik po trijų dienų turi bÅ«ti pradedami atlikti diagnozės nustatymui reikalingi tyrimai, o tai, jog po trijų dienų turi bÅ«ti žinoma paciento ligos diagnozė, todėl tai nepaneigia A. E. ir L. L. inkriminuotų (duomenys neskelbtini) pareigų pažeidimų. Be to, ligos istorijoje esantis įraÅ¡as dėl skausmo rimimo negali paneigti iÅ¡vados dėl netinkamai atliktų (duomenys neskelbtini) pareigų ir dėl to, nes bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje M. J. ne kartÄ buvo leisti nuskausminantys vaistai, be to, ir A. E. 2017 m. gruodžio 24 d., 19.10 val., raÅ¡ytame anamnezės įraÅ¡e (past. – L. L. teigimu, visÄ ligos istorijÄ rašė A. E., o ji uždėjo antspaudÄ prie M. J. ligos istorijoje A. E. raÅ¡ytų įrašų, nes jiems pritarė (11 t., b. l. 111)) nurodyta, jog M. L. skiriami analgetikai (past. – medikamentai, skirti skausmo malÅ¡inimui), todėl natÅ«ralu, jog skausmai galėjo aprimti, nors tokio įraÅ¡o teisingumo nepatvirtina jokie kiti M. J. medicininiai duomenys.

52. Apeliacinės instancijos teismo vidinį įsitikinimÄ dėl A. E. ir L. L. netinkamo pareigų atlikimo sustiprina ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų kokybės priežiÅ«ros skyriaus 2018 m. birželio 19 d. Neplaninio asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-18/2018 ataskaitos Nr. D17-148(1.27) iÅ¡vados. Ataskaitoje nurodyta, kad A. E. ir L. L. tinkamai neįvertino tyrimų (konsultacijų) rezultatų bei pacientės anamnezės, neskyrė kitų gydytojų specialistų (vidaus ligų / infekcinių ligų gydytojo) konsultacijų pacientės bÅ«klės pokyčių priežasties iÅ¡aiÅ¡kinimui (2 t., b. l. 105–117). Be to, Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2018 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. T4-144-(1.34.) „Dėl M. J. teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės“ nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 23–25 d. pacientei M. J. VšĮ „(A.)“ asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (2 t., b. l. 102–104). Pažymėtina, kad Å¡ios ataskaitos iÅ¡vados ir jos pagrindu priimti Akreditavimo tarnybos sprendimai, iÅ¡nagrinėjus (A.) skundus, pripažinti pagrįstais ir teisėtais, palikti galioti galutine ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-569-822/2020.

53. Vertinant medicinos darbuotojų veiksmus jų atidumo, rÅ«pestingumo ir kokybiÅ¡kumo kontekste, bÅ«tina analizuoti ir paties paciento elgesį. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽAÄ®) (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.) 12 straipsnyje numatyta, jog pacientas privalo rÅ«pintis savo sveikata, sÄ Å¾iningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiÅ«ros įstaigos specialistais ir darbuotojais. Nagrinėjamos bylos kontekste ypač svarbus paciento bendradarbiavimo su medicinos specialistais principas. PTŽAÄ® 12 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pacientas kiek įstengdamas turi suteikti sveikatos priežiÅ«ros specialistams informacijos apie savo sveikatÄ , persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetinį paveldimumÄ ir kitus pacientui žinomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo neabejotinai spręsti, kad Å¡ios paciento pareigos buvo visiÅ¡kai ir tinkamai įgyvendintos.

53.1. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagoje esančių M. J. medicininių dokumentų, kurių duomenys sutampa ir su proceso dalyvių parodymais, 2017 m. gruodžio 24 d. M. J. į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ kreipėsi ne pirmÄ kartÄ , o (A.) buvo ne vienintelė įstaiga, kurioje pacientė ieÅ¡kojo medicininės pagalbos. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas N. K. parodė, kad M. J. sirgo keletÄ dienų iki jos hospitalizacijos. IÅ¡ pradžių atrodė, kaip perÅ¡alimas, po to (duomenys neskelbtini), paskutinėmis dienomis (duomenys neskelbtini).

Greitoji pagalba buvo kviesta du kartus (vienÄ kartÄ M. J. atsisakė važiuoti, antrÄ kartÄ â€“ jÄ iÅ¡vežė), taip pat du kartus ji lankėsi (A.), o vienÄ kartÄ buvo (B.) (11 t., b. l. 10–15). IÅ¡ liudytojo N. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (teisme liudytojas teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodęs teisingai (11 t., b. l. 11-12; 2022 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1.25.27 – 1.28.04 val.)) matyti, kad M. J. susirgo bÅ«dama darbe 2017 m. gruodžio 20 d., liudytojui apie tai pranešė telefonu, teigė blogai besijaučianti, manė, kad perÅ¡alo. 2017 m. gruodžio 21 d., apie 02.00 val., ji grįžo iÅ¡ darbo namo.

Jis tuo metu jau miegojo. Ryte pabudus ji skundėsi bloga savijauta, (duomenys neskelbtini). Anot liudytojo, 21 ir 22 d. jiedu praleido kartu. M. gulėjo lovoje, kosėjo, slogavo, buvo pakilusi temperatÅ«ra. Liudytojo N. K. teigimu, dienÄ prieÅ¡ hospitalizacijÄ , t. y. 2017 m. gruodžio 23 d., M. J. vėl išėjo į darbÄ , nes jautėsi geriau, tačiau iÅ¡ darbo jÄ iÅ¡leido apie 15 val., nes vėl pasijuto blogai. Nuvažiavus jÄ paimti, M. jautėsi blogai, skundėsi (duomenys neskelbtini), todėl liudytojas jÄ nuvežė į (A.) (1 t., b. l. 71-72).

IÅ¡ (A.) ambulatorinio gydymo statistinės kortelės matyti, kad M. J. 2017 m. gruodžio 23 d. buvo atvykusi į gydymo įstaigÄ , tačiau iÅ¡ jos pasiÅ¡alino. Vertinant byloje esančius medicininius duomenis pažymėtina ir tai, kad toje pačioje M. J. ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodoma, kad kortelė pradėta pildyti 2017 m. gruodžio 23 d., 18.48 val., o pacientė pasiÅ¡alino 19.05 val., tačiau taip pat nurodyta, kad 20.22 val. buvo apžiÅ«ra, nors pabaigos laikas – 20.00 val.

Å ie įraÅ¡ai patvirtinti gydytojos I. Å .. Kituose įraÅ¡uose R. G. antspaudu ir paraÅ¡u patvirtina, kad pacientė pasiÅ¡alino 20.18 val. KritiÅ¡kai vertintina, kad net ir toje pačioje gydymo įstaigoje esantys dokumentuose, turinčiuose suteikti informacijos apie paciento ligos istorijÄ , nurodomi skirtingi duomenys. Visgi, liudytojų N. K., D. P. bei nukentėjusiosios G. P. parodymai patvirtina, jog M. J. 2017 m. gruodžio 23 d. iÅ¡vyko iÅ¡ (A.) ir nuvyko į (B.). Tai, kad M. J. pasiÅ¡alino iÅ¡ (A.) patvirtina ir tuo metu dirbusios (duomenys neskelbtini) I.

T. parodymai.

53.2. Iš byloje pateiktų VšĮ (B.) M. J. medicininių duomenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 23 d. vakare (past. – dokumente nurodoma tyrimo laikas 19.33 val.) kreipėsi į VšĮ (B.) dėl (duomenys neskelbtini). Kaip jau buvo nurodyta, nagrinėjamu atveju pacientės būklės įvertinimui ir diagnozės tikslinimui buvo itin svarbus kraujo biocheminis tyrimas, parodęs (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 23 d. VŠĮ (B.) M. J. buvo atliktas kraujo tyrimas, kuriuo nustatytas ir (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 151–153). Vadinasi, per pusantros paros, t. y. iki 2017 m. gruodžio 24 d. 18.44–19.00 val., šis rodiklis (duomenys neskelbtini). Visgi, šių duomenų išteisintieji nežinojo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas N. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog mano, kad M. J. (A.) neminėjo, jog lankėsi (B.) (11 t., b. l. 12).

53.3. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 24 d., 02.28 val., buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, tačiau M. J. atsisakė vykti į ligoninę. Å iame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į liudytojų N. K. ir A. V., Å¡io iÅ¡kvietimo metu dirbusio greitosios medicinos pagalbos brigadoje Nr. (duomenys neskelbtini), parodymus. Kaip jau minėta, teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas N. K. iÅ¡ esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad tos pačios dienos, kai buvo (B.), naktį, M. J. savijautai pablogėjus, (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta kviesti greitÄ jÄ . M. J. atvykusio mediko paklausus patarimo, ar jai vykti į ligoninę, Å¡is atsakė, kad merginai yra gripo simptomai, tai geriau tokiu atveju gydytis namuose, dėl to M. J. liko namuose (1 t., b. l. 74–75). Be to, pirmosios instancijos teisme apklausiamas liudytojas A. V. parodė, kad pasiÅ«lius merginai vykti į ligoninę, jai buvo pasakyta, jog paims kraujo ir apžiÅ«rės gydytojai. Jam buvo žinoma, kad mergina jau buvo poliklinikoje, kur jai taip pat paėmė kraujÄ . Be to, liudytojas parodė, kad gali bÅ«ti, jog nurodė galimai gripÄ (11 t., b. l. 31–32). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. nurodė, kad atvykus visuomet suteikia reikiamas rekomendacijas ir esant bÅ«tinumui iÅ¡veža į ligoninę (2 t., b. l. 41–42). Be to, byloje esančioje greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje „papildomos informacijos“ skiltyje nurodyta skirtas vaistas ibumetin, (duomenys neskelbtini), buvo pas daktarÄ , (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 36–37). Aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimo metu M. J. bÅ«klė nereikalavo bÅ«tino gabenimo į ligoninę, tačiau neleidžia atmesti galimybės, jog pacientei anksčiau atvykus į medicinos įstaigÄ bÅ«tų anksčiau patikslinta preliminari diagnozė.

53.4. Galiausiai, M. J. buvo atgabenta į (A.) po to, kai 2017 m. gruodžio 24 d., 14.27 val., buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.

54. Ä®vertinus ganėtinai trumpÄ pacientės hospitalizacijos laikotarpį iÅ¡teisintųjų skyriuje, galima spręsti, kad aptartos informacijos nežinojimas, taip pat centralizuotos e.sveikatos sistemos nebuvimas, gydytojams galėjo apsunkinti pacientės bendrÄ bÅ«klę vertinti kaip iÅ¡ tiesų sunkiÄ , reikalaujančiÄ sustiprinto stebėjimo, nes nebuvo žinoma, jog dienÄ prieÅ¡ ji jau buvo kreipusis į skirtingas gydymo įstaigas. Dėl to teisėjų kolegija negali visa apimtimi sutikti su nukentėjusiųjų atstovo apeliacinio skundo argumentais, kad A. E. ir L. L. teiginiai dėl netinkamo pacientės ir jos artimųjų bendradarbiavimo laikytini nepagrįsta gynybine pozicija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir liudytojas N. K., viso proceso metu nuosekliai parodė, jog M. J. ne kartÄ kreipėsi į skirtingas gydymo įstaigas, tačiau nenurodė, jog (duomenys neskelbtini) informavo apie ankstesnius M. J. apsilankymus gydymo įstaigose.

55. Nėra pagrindo abejoti, kad pacientės bÅ«klės pokyčiai indikavo M. J. sveikatos bÅ«klės prastėjimÄ , tačiau apie tokius duomenis ir apskritai apie pacientės ankstesnį apsilankymÄ kitoje medicinos įstaigoje nei A. E., nei L. L. nebuvo žinoma. Be abejonės, aptartos aplinkybės nepaneigia iÅ¡vados, kad pacientės hospitalizavimo (duomenys neskelbtini) skyriuje metu (duomenys neskelbtini) A. E. ir L. L. pagal turėtus duomenis, net ir nežinodami apie ankstesnius pacientės apsilankymus medicinos įstaigose ir (ar) greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimus, privalėjo imtis aktyvių veiksmų teikiant pagalbÄ pacientei M. J., tačiau atsižvelgiant į tai, kad tam tikros teisės aktuose numatytos pareigos įpareigoja ir pacientÄ bendradarbiauti su sveikatos priežiÅ«ros įstaigomis, manytina, jog tikslesniam pacientės bÅ«klės įvertinimui bÅ«tų padėję tai, kad pacientė arba jos artimieji bÅ«tų informavę gydytojus apie jos ankstesnius vizitus gydymo įstaigose, atliktus tyrimus ir diagnozes. Juo labiau, kad, kaip paaiÅ¡kino specialistė D. R., kiekvienas gydytojas turėtų surinkti anamnezę, kuri renkama iÅ¡ paties paciento arba jo atstovų, taip pat iÅ¡ klinikinių įrašų, jeigu turima prieiga prie elektroninės sistemos, bet pirmiausia, anamnezę iÅ¡ paties paciento (13 t., b. l. 41). Nors (duomenys neskelbtini) žinojo esminius pacientės simptomus ir tai, kad Å¡i prastai jaučiasi jau nuo 2017 m. gruodžio 22 d. (anot liudytojo N. K., M. J. sirgo nuo 2017 m. gruodžio 20 d.), tačiau tikslaus gydymo parinkimui ir kiek įmanoma tikslesniam sveikatos bÅ«klės įvertinimui, itin svarbu žinoti kuo daugiau informacijos apie pacientÄ .

56. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į prokurorės apeliaciniame skunde pateikiamus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl iš (A.) išreikalautų medicininių kortelių asmenų, kurie, prokurorės teigimu, taip pat buvo aplaidžiai prižiūrimi išteisintųjų ir gydomi tuo metu, kai ligoninėje gulėjo ir M. J.. Kaip jau buvo pažymėta, kiekvieno paciento atvejis turi būti vertinamas konkrečios situacijos aplinkybių kontekste. Dėl to nėra pagrindo vertinti išteisintųjų (ne)atliktų pareigų kitų pacientų atžvilgiu, nes jie nebuvo ir nėra kaltinami, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, dėl netinkamo ir aplaidaus gydymo paskyrimo ir kitiems pacientams. Sutiktina, kad, be kita ko, ir nagrinėjamoje byloje aktualūs pacientės medicininiai dokumentai pasižymi jų pildymo trūkumais, vis dėlto, ir dėl šių aplinkybių išteisintieji A. E. ir L. L. nebuvo ir nėra kaltinami, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kaip išteisintieji (ne)atliko kaltinime akcentuojamas pareigas, o ne medicininių dokumentų pildymo pažeidimus, nes taip nepagrįstai ir neteisėtai būtų išplėsta kaltinimo apimtis. Be to, kaip jau buvo minėta tam tikri teisės aktų pažeidimai (A.) teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas M. J. buvo nustatyti ir pripažinti Akreditavimo tarnybos po atlikto tyrimo.

57. Pažymėtina, kad aptariamos nusikalstamos veikos tiesioginis objektas – valstybės, savivaldybės įstaigų, kitų institucijų ar profesine veikla besiverčiančių asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių vieÅ¡Ä sias paslaugas, normali, kompetentinga, veiksminga veikla, vykdoma pagal KonstitucijÄ , įstatymus ir (ar) kitus teisės (norminius) aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-433/2010, 2K-319-222/2018). Darydamas nusikalstamÄ veikÄ , nurodytÄ BK 229 straipsnyje, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), kurie apibrėžia ir nustato jo kompetencijÄ , teises ir pareigas, todėl bylose turi bÅ«ti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42-942/2016, 2K-150-303/2020). IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų galima suprasti, kad bylÄ nagrinėjęs teismas nenustatė, jog iÅ¡teisintieji bÅ«tų netinkamai atlikę (duomenys neskelbtini) pareigas. Vis dėlto, aptartų duomenų visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad A. E. ir L. L., gydydami pacientę M. J., netinkamai atliko savo pareigas, tačiau nagrinėjamos nusikalstamos veikos kontekste privalu nustatyti teisės aktus, kuriuose neatliktos pareigos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo įtvirtintos.

58. Nagrinėjamu gi atveju, A. E. ir L. L. atžvilgiu pateiktame kaltinime išteisintiesiems inkriminuota, kad jie neteisingai nustatydami pacientės ligos diagnozę ir nepaskirdami antibiotikoterapijos, pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 74:200 28 ir 31 punktus, bei tos pačios medicinos normos 37.1 ir 37.2 punktus, kadangi neįtarė galimos infekcijos / sepsio, neskyrė empirinės antibakterinės terapijos bei nevertino pacientės sveikatos būklės ir jos pokyčių.

59. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 200 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 patvirtintoje „Lietuvos medicinos normoje MN 74:200 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2018 m. sausio 25 d.) (toliau ir – Medicinos norma) 28 punkte numatyta, kad gydytojas chirurgas pagal kompetencijÄ teikia kvalifikuotÄ ir specializuotÄ medicinos pagalbÄ bei sprendžia chirurginių ligų diagnostikos, gydymo, profilaktikos, dispanserizacijos ir ligonių reabilitacijos klausimus, teikia jiems psichologinę pagalbÄ , propaguoja sveikÄ gyvensenÄ . Be to, pagal Å¡ioje Medicinos normoje nustatytÄ kompetencijÄ gydytojas chirurgas veikia savarankiÅ¡kai ir atsako už savo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka (31 punktas). Tuo tarpu Medicinos normos 37 punkte numatyta, kad gydytojas chirurgas pagal savo kompetencijÄ turi mokėti diagnozuoti ir gydyti Å¡iuos sveikatos sutrikimus ir bÅ«kles (kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos deÅ¡imtÄ jį pataisytÄ ir papildytÄ leidimÄ â€žSisteminis ligų sÄ raÅ¡as“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM ): streptokokinį sepsį, A40 (37.1 punktas); kitÄ sepsį, A41 (37.2 punktas).

60. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas dėl A. E. ir L. L. netinkamo (duomenys neskelbtini) pareigų atlikimo, t. y. kad jie neįtarė galimo sepsio, neskyrė empirinės antibakterinės terapijos, sprendžia, jog kaltinime nurodytų Lietuvos medicinos normos MN 74:200 nuostatų – 28, 31, 37.1 ir 37.2 punktų – pažeidimas nagrinėjamoje byloje patvirtintas byloje esančių ir apeliacinės instancijos teismo iš naujo įvertintų įrodomųjų duomenų visumos pagrindu.

61. Å iame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniu skundu, be kita ko, buvo praÅ¡oma pakeisti kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes bei A. E. ir L. L. inkriminuoto kaltinimo kvalifikavimÄ iÅ¡ BK 132 straipsnio 1 dalies į BK 132 straipsnio 3 dalį. Sprendžiant, kokius teisės aktus netinkamai atlikdami savo pareigas pažeidė A. E. ir L. L., atsižvelgtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusiųjų atstovas advokatas M. Bliuvas pateikė praÅ¡ymÄ dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir faktinių aplinkybių keitimo iÅ¡ esmės skirtingomis (12 t., b. l. 161–165), kuriuo buvo praÅ¡oma iÅ¡teisintiesiems inkriminuotame kaltinime papildomai nurodyti, jog A. E. ir L. L. pažeidė Ä®staigos vadovo 2015 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V1-20 patvirtintos darbo procedÅ«ros „Medicininių dokumentų pildymo tvarkos apraÅ¡as“ 8.12 punkto reikalavimÄ â€“ gydytojas įraÅ¡o nustatytÄ diagnozę, įvertinęs apžiÅ«ros ir iÅ¡tyrimo duomenis, bei Ä®staigos vadovo 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. KVS-16 darbo procedÅ«ros „(duomenys neskelbtini) skyriaus darbo organizavimas“ 7 punkto nuostatÄ â€“ gydytojas chirurgas įvertina tyrimų rezultatus, atitinkamai koreguoja tyrimo ir gydymo planÄ , informuoja (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjÄ ar vyriausiÄ jį , 8 punkto nuostatÄ â€“ gydytojas organizuoja konsultacijÄ pagal darbo procedÅ«rÄ â€žKonsultacijų organizavimas ligoninėje gydomiems pacientams“ esant reikalui – tÄ pačiÄ parÄ bei 11 punkto – gydytojas stebi ir vertina paciento bÅ«klę, įvertina slaugytojos suteiktÄ informacijÄ , esant reikalui, koreguoja gydymÄ , organizuoja konsultacijas.

62. Pagal byloje esančias (A.) vidaus tvarkÄ reglamentuojančių teisės aktų kopijas matyti, kad Direktoriaus 2015 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V1-20 patvirtinto Medicininių dokumentų pildymo tvarkos apraÅ¡o 1 priedo 8 punkte numatyta, jog gydytojas, surinkęs anamnezę, apžiÅ«rėjęs pacientÄ , įvertinęs klinikinę bÅ«klę, iÅ¡kart pildo atitinkamus pacientų apžiÅ«ros lapus / protokolus arba Asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės (forma Nr. 025/a-LK) V-oje dalyje „Gydytojų įraÅ¡ai“ nurodo paciento apžiÅ«ros pradžios datÄ , laikÄ ir apraÅ¡o: įvertinęs apžiÅ«ros ir iÅ¡tyrimo duomenis, įraÅ¡o nustatytÄ diagnozę arba sindromÄ . JÄ perraÅ¡o į kortelės II-Ä dalį „Galutinės (patikslintos) diagnozės“. Galutinės diagnozės gali nesutapti su įtariamomis ligos / sindromo / sužalojimo TLK-10-AM diagnozėmis, įraÅ¡ytomis III dalyje APSILANKYMAI (8.12 punktas) (2 t., b. l. 185–193).

63. (A.) direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. KVS-16 patvirtintoje (duomenys neskelbtini) skyriaus darbo organizavimo tvarkos (toliau ir – Tvarka) dalyje „Skubių sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo organizavimo reikalavimai chirurgijos skyriuje“ 7 punkte „Tyrimų vertinimas“ numatyta, kad gydytojas chirurgas nedelsiant, gavus informacijÄ apie atliktus tyrimus, įvertina tyrimų rezultatus, atitinkamai koreguoja tyrimo ir gydymo planÄ , informuoja (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjÄ arba vyriausiÄ jį budintį gydytojÄ chirurgÄ . Tvarkos 8 punkte „Konsultacijų organizavimas“ nustatytas laikas: nedelsiant, po pirminės apžiÅ«ros ar gavus informacijÄ apie atliktus tyrimus; tarp atsakingų asmenų nurodomas ir gydytojas chirurgas, veiksmas: pagal kokybės vadybos sistemÄ , darbo procedÅ«rÄ â€žKonsultacijų organizavimas ligoninėje gydomiems pacientams“. Å ių nuostatų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Tvarkoje nurodyta, jog naudojamas terminas nedelsiant reiÅ¡kia, kad nurodytÄ veiksmÄ reikia atlikti ne vėliau kaip per 5 min., gavus informacijÄ ir baigus kokį nors jau pradėtÄ ir vykdomÄ veiksmÄ . Jei vienu metu bÅ«tina atlikti kelis veiksmus tam pačiam pacientui ar keliems pacientams, veiksmų eiliÅ¡kumÄ nustato (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas arba vyriausiasis budintis gydytojas chirurgas (2 t., b. l. 273–274). Tvarkos 11 punkte „Gydymo rezultatų (efektyvumo) kontrolė ir vertinimas“ numatyta, kad gydytojas chirurgas ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per pirmÄ jÄ pamainÄ ir du kartus per pirmÄ jÄ parÄ stebi ir vertina paciento bÅ«klę, įvertina bendrosios praktikos slaugytojos suteiktÄ informacijÄ , informuoja (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjÄ arba vyriausiÄ jį budintį gydytojÄ chirurgÄ , esant reikalui koreguoja gydymÄ , organizuoja konsultacijas (2 t., b. l. 270–280).

64. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys pagrindžia, jog A. E. ir L. L. tinkamai neįvertino pacientės M. J. tyrimų (konsultacijų) rezultatų bei pacientės ligos anamnezės, neskyrė pacientei kitų gydytojų specialistų (vidaus ligų / infekcinių ligų gydytojo) konsultacijų, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti pacientės bendros bÅ«klės neigiamų pokyčių priežastis, akivaizdu, kad be aptartų Lietuvos medicinos normų MN 74:200 nuostatų pažeidimo, A. E. ir L. L. pažeidė nurodytas (A.) direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. KVS-16 patvirtintos (duomenys neskelbtini) skyriaus darbo organizavimo tvarkos 7, 8 ir 11 punktuose numatytas nuostatas. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pacientė M. J. (duomenys neskelbtini) skyriuje iki to, kai buvo rasta mirusi, iÅ¡buvo nepilnas 11 val., nėra pagrindo pritarti nukentėjusiųjų atstovo pozicijai, kad A. E. bei L. L. pažeidė ir (A.) vidaus teisės aktų nuostatÄ dėl pacientui nustatytos diagnozės ar sindromo įraÅ¡ymo į kortelę nustatytÄ diagnozę arba sindromÄ . Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog A. E. ir (ar) L. L. nebuvo žinomos jų kaip (duomenys neskelbtini) pareigos, be kita ko, vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymuose, poįstatyminiuose norminiuose teisės aktuose numatytus reikalavimus bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus miesto sveikatos skyriaus, ligoninės direktoriaus įsakymus ir nurodymus (2 t., b. l. 168–169).

65. Pastebėtina tai, kad pagal kasacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiami ne tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-265-693/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-218-976/2022), o kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalyviai buvo informuoti apie pateiktÄ nukentėjusiųjų atstovo advokato M. Bliuvo praÅ¡ymÄ dėl kaltinimo keitimo. Pabrėžtina, kad iÅ¡teisintųjų teisės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo užtikrintos, suteikiant gynybai teisę praÅ¡yti pertraukos susipažinimui su praÅ¡ymu dėl kaltinimo keitimo, ir buvo paskelbta teismo pertrauka, taip užtikrinant iÅ¡teisintųjų teisę pasirengti gynybai pagal nukentėjusiųjų atstovo praÅ¡yme suformuluotÄ , t. y. naujomis aplinkybėmis papildytÄ , kaltinimÄ .

66. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas A. E. ir L. L. pagal BK 229 straipsnį pareikÅ¡to kaltinimo aspektus, be kita ko, nustatė, jog kaltinime buvo netinkamai įvardintas A. E. ir L. L., kaip specialiųjų subjektų, statusas. Pagal BK 229 straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Å ių sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimai pateikti BK 230 straipsnio 1–3 dalyse. Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu (BK 230 straipsnio 3 dalis), kuris teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas, yra pripažįstamas gydymo įstaigoje dirbantis gydytojas, nes bÅ«tent per gydytojo atliekamÄ darbÄ yra įgyvendinamas viešųjų medicinos paslaugų teikimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022).

67. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. E. ir L. L. pareikštame kaltinime nepagrįstai nurodoma, jog pacientės M. J. (duomenys neskelbtini). Iš medicininių dokumentų matyti, kad fiksuota (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 24 d. buvo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ekspertizės akte Nr. EDM 16(61)/2021 (01) konstatuota, jog konkrečiu atveju nustatyta (duomenys neskelbtini) nėra laikoma (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 115–117). Atkreiptinas dėmesys į specialistės D. R. paaiškinimus, kad hipotermija sepsio kontekste apibrėžiama skirtingai: vienur 35,5°C, kitur – 35,2°C; išvada dėl hipotermijos nebuvimo turi būti vertinama kontekste su kitais požymiais (13 t., b. l. 33). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog buvo nustatytas (duomenys neskelbtini).

68. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pabrėžti tai, kad siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ , svarbu tiksliai nustatyti tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius, nes nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-719/2023). Nesant asmens veikoje bent vieno iÅ¡ nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013, 2K-8-1072/2020 ir kt.).

69. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 229 straipsnyje nurodyto neatsargaus nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta kilus baudžiamajame įstatyme nurodytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobÅ«džio žalai valstybei, Europos SÄ jungai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. BÅ«tinas BK 229 straipsnio sudėties požymis yra priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (didelės žalos), todėl byloje turi bÅ«ti nustatyta, kad bÅ«tent netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimÄ , jokie kiti reikÅ¡mingi veiksniai prie didelės žalos kilimo neprisidėjo ir jos nenulėmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022).

70. Pirmosios instancijos teisme valstybinį kaltinimÄ palaikiusi prokurorė laikėsi pozicijos, kad A. E. ir L. L., netinkamai atlikdami savo pareigas, atėmė gyvybę M. J., tokiu bÅ«du padarė didelės neturtinės žalos nukentėjusiesiems – mirusios M. J. artimiesiems. Dėl to jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, prokurorės vertinimu, sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį. Tokios pozicijos laikomasi ir apeliaciniame skunde, jai iÅ¡ esmės pritaria ir nukentėjusiųjų atstovas, nors, kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismo prašė perkvalifikuoti iÅ¡teisintųjų nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 132 straipsnio 3 dalies ir BK 229 straipsnio sutaptį. Apeliantų vertinimu, bÅ«tent dėl netinkamai atliktų iÅ¡teisintųjų pareigų M. J. mirė, todėl jos mirtį ir netinkamÄ pareigų atlikimÄ sieja teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys.

71. BK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, o šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, numatanti atsakomybę tam, kas kitam žmogui atėmė gyvybę, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

72. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , kai dėl tarnybos pareigų neatlikimo kitas asmuo netenka gyvybės, jam sunkiai ar nesunkiai sutrikdoma sveikata, o kaltininkas numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti tokių padarinių, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti, arba nors ir nenumatė, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, veikos kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (pagal BK 229 straipsnį ir BK 132, BK 137 arba BK 139 straipsnio atitinkamas dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-628/2020). Visgi, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens nusikalstamÄ veikÄ (neveikimÄ ) kvalifikuojant kaip BK 132 straipsnio atitinkamos dalies ir BK 229 straipsnio sutaptį, bÅ«tina konstatuoti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ priežastinį ryšį tarp valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigų neatlikimo ar netinkamo jų atlikimo ir kito asmens mirties, t. y. bÅ«tina nustatyti, kad asmens mirtis buvo dėsningas pareigų neatlikimo ar netinkamo jų atlikimo rezultatas.

73. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniuose skunduose ir atsiliepime į juos iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡tyręs byloje esančius ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka gautus duomenis, net ir įvertinęs aptartas aplinkybes kad A. E. ir L. L. netinkamai atliko (duomenys neskelbtini) pareigas, daro iÅ¡vadÄ , kad surinkti duomenys neleidžia neabejotinai spręsti, jog M. J. mirė bÅ«tent dėl A. E. ir L. L. veikos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje kylančios abejonės neduoda pagrindo konstatuoti esant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ priežastinį ryšį tarp A. E. ir L. L. netinkamo tarnybos pareigų atlikimo ir pacientės M. J. mirties.

74. TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių gali bÅ«ti konstatuotas, kai veika buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga (be jos Å¡i nebÅ«tų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimÄ (buvo esminga ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, bÅ«tina įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-7-74-788/2019 ir kt.). Pažymėtina, kad priežastinio ryÅ¡io klausimas kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių sekÄ , reikalingÄ iÅ¡vadai padaryti: ar yra ryÅ¡ys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiÅ¡kiniai lemia žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai iÅ¡plaukia iÅ¡ neteisėtos veikos.

75. Kaip jau buvo iÅ¡samiai iÅ¡analizuota, teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog A. E. ir L. L., atlikdami savo, kaip (duomenys neskelbtini) pareigas, jas atliko netinkamai, nes neįtarė galimos infekcijos / sepsio, nevertino pacientės M. J. sveikatos bÅ«klės ir jos pokyčių, kuriems iÅ¡aiÅ¡kinti nepasitelkė kitų sričių gydytojų konsultacijų, ir, galiausiai, nepaskyrė jai empirinės antibakterinės terapijos. Vis dėlto, vertinant, ar (ne)egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp minėtų pareigų pažeidimo ir pacientės mirties, svarbu pabrėžti, kad net ir atlikus M. J. autopsijÄ , nebuvo gautas vienareikÅ¡mis atsakymas dėl jos mirtį sukėlusios (-ių) priežasties (-ių). Mirusiosios M. J. palaikus ir (A.) gydymo stacionare ligos istorijÄ iÅ¡tyrusi specialistė nustatė, kad pagrindinis mirusiosios susirgimas buvo (duomenys neskelbtini), kuri komplikavosi (duomenys neskelbtini). Specialistės teigimu, bÅ«tent (duomenys neskelbtini) buvo tiesioginė M. J. mirties priežastis (1 t., b. l. 57–64). Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog (duomenys neskelbtini), dėl kurios pacientei M. J. kilo minėtosios komplikacijos, pacientės hospitalizavimo (duomenys neskelbtini) skyriuje metu jau buvo prasidėjusi, nes, kaip jau buvo nurodyta, pagal pacientės medicininių tyrimų rezultatus buvo galima įtarti bakterinę infekcijÄ . Vis dėlto, byloje kylančių abejonių dėl to, ar net ir laiku paskirta empirinė antibakterinė terapija, kurios metu nėra skiriamas siauriausio veikimo spektro vaistas, nes nėra turima kraujo pasėlio rezultatų, bÅ«tų padėjusi iÅ¡vengti negrįžtamų padarinių, nebuvo paÅ¡alintos net ir apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ .

76. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neabejoja, kad artimo giminaičio mirtis bendrÄ ja prasme yra itin sunkÅ«s ir skaudÅ«s padariniai, sukėlę dvasinius iÅ¡gyvenimus dukters ir sesers netekusiems nukentėjusiesiems. Vis dėlto, nagrinėjamoje byloje negalima kategoriÅ¡kai teigti, jog pacientės mirtį, taigi, ir nukentėjusiųjų patirtÄ didelę neturtinę žalÄ , neabejotinai lėmė tik A. E. ir L. L. veika. Bylos įrodymai leidžia spręsti, kad nukentėjusiosios M. J. mirčiai įtakos turėjo visa anksčiau aptarta susiklosčiusių aplinkybių grandinė, nulėmusi tai, kad atliktų sveikatos priežiÅ«ros sistemos veiksmų visuma nebuvo tinkama. Negalima paneigti ir jau minėtų aplinkybių iki M. J. hospitalizavimo A. E. ir L. L. (duomenys neskelbtini) skyriuje įtakos nukentėjusiosios savalaikiam sveikatos priežiÅ«ros paslaugų negavimui ir kilusioms pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. DM 7(54)/2019 (01) konstatuota, jog (A.) pacientei M. J. neteisingai nustatyta ligos diagnozė ir nepaskirta antibiotikoterapija galėjo turėti tiesioginės įtakos M. J. mirčiai, tačiau taip pat padaryta iÅ¡vada, kad pirmomis hospitalizacijos valandomis pacientės mirtį lėmusios (duomenys neskelbtini) komplikacijos jau buvo pažengusioje stadijoje, todėl negalima kategoriÅ¡kai teigti, kad 2017 m. gruodžio 24 d. empiriÅ¡kai skyrus pacientei antibiotikoterapijÄ , bÅ«tų galima iÅ¡vengti pacientės M. J. mirties (2 t., b. l. 132–141).

77. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys. Sprendžiant priežastinio ryÅ¡io buvimo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatyta, ar kaltininko padaryta veika sukėlė padarinius. Tinkamai nustatytas priežastinis ryÅ¡ys sujungia nusikalstamÄ veikÄ ir padarinius į bendrÄ visumÄ , kuri leidžia tiksliai parinkti jÄ atitinkančiÄ baudžiamojo įstatymo normÄ . Paprastai Å¡i aplinkybė nustatoma remiantis bÅ«tent teisės medicinos specialisto ar eksperto iÅ¡vadomis dėl nukentėjusiojo mirties priežasties, o Å¡ios iÅ¡vados gretinamos su kitais bylos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-387/2023). Vis dėlto, nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiÅ¡kinama, jog ekspertizės aktas (specialisto iÅ¡vada) yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris teismo turi bÅ«ti įvertintas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019, 2K-141-697/2021, 2K-54-942/2022 ir kt.); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali bÅ«ti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020, 2K-54-942/2022). Vadinasi, teisinis aplinkybių vertinimas, taip pat ir teisinio priežastinio ryÅ¡io nustatymas, yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija, kurį teismas atlieka, remdamasis byloje surinktų duomenų, be kita ko, ir specialisto iÅ¡vadomis / ekspertizės aktais, tačiau Å¡ie dokumentai savaime nelemia teisinio pobÅ«džio teismo iÅ¡vadų turinio.

78. Anksčiau iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia, be kita ko, ir prie nukentėjusiųjų atstovo apeliacinio skundo pateikta teismo medicinos konsultacinė specialisto P. Petreikio iÅ¡vada Nr. 0039/22. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiųjų atstovo advokato M. Bliuvo praÅ¡ymu buvo atliktas teismo medicinos gydytojo dr. P. Petreikio tyrimas, kurio metu jis priėjo iÅ¡vados, jog hospitalizacijos metu savalaikiai nustačius bakterinę infekcijÄ , empiriÅ¡kai paskirta antibiotikoterapija galėjo pagerinti sepsio ir jo komplikacijų gydymo rezultatus, nes apie 70 procentų pacientų, kuriems diagnozuojamas ir pradedamas gydyti sepsis, iÅ¡gyvena to paties stacionarizavimo metu. Specialisto teigimu, gydytojams A. E. ir L. L. laiku ėmusis atitinkamų veiksmų, pavyzdžiui, paėmus pasėlį, reikėjo iÅ¡ karto empiriÅ¡kai skirti gydymÄ antibiotikais, o gavus pasėlio atsakymÄ , bÅ«tų koreguojamas gydymas (12 t., b. l. 166–185). Å iÄ iÅ¡vadÄ specialistas patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme vykusios apklausos metu (13 t., b. l. 48–52).

79. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio praÅ¡ymu atliktas privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, ir Å¡ių asmenų suraÅ¡ytas dokumentas nepripažįstamas nei ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis), nei specialisto iÅ¡vada (BPK 90 straipsnis), o yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė iÅ¡vada, suraÅ¡yta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-118-489/2019). Konsultacinė iÅ¡vada gali bÅ«ti pripažinta įrodymu baudžiamojoje byloje, jeigu atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobÅ«džio įrodymams keliamus reikalavimus. Tais atvejais, kai konsultacinė iÅ¡vada prieÅ¡tarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto iÅ¡vadai ar ekspertizės aktui, prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti paprastai į teismo posėdį kviečiami specialisto iÅ¡vadÄ ar ekspertizės aktÄ ir konsultacinę iÅ¡vadÄ pateikę asmenys. Jei specialiųjų žinių turinčių asmenų apklausos teisme metu nepaÅ¡alinamos kilusios abejonės ar yra pagrindas abejoti pateiktos specialisto iÅ¡vados ar ekspertizės akto iÅ¡samumu ar pagrįstumu, BPK 286 straipsnio nustatyta tvarka skiriama ekspertizė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-211-895/2018).

80. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo medicinos konsultacinė specialisto P. Petreikio išvada Nr. 0039/22 dėl esminių bylos nagrinėjimui svarbių aspektų neprieštarauja byloje esančioms specialistų išvadoms ir ekspertizės aktui. Nors joje nurodoma, kad antibiotikoterapija galėjo pagerinti sepsio ir jo komplikacijų gydymo rezultatus, vis dėlto, sprendžiant dėl BK 132 straipsnio 1 ar 3 dalyse numatytos baudžiamosios atsakomybės kilimo išteisintiems asmenims, svarbu tai, jog tokia išvada reiškia ir tai, jog paskirta antibiotikoterapija taip pat galėjo ir nepagerinti sepsio ir jo komplikacijų gydymo.

81. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pacientei M. J. diagnozuoti sepsį pagal turėtus duomenis buvo sunku, be to, net ir įtariant bÅ«tent sepsį, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog paskirta antibiotikoterapija bÅ«tų suveikusi. Tai nebuvo kategoriÅ¡kai konstatuota specialistų iÅ¡vadose / ekspertizės akte, to negalėjo patvirtinti ir apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kinimus davę specialistai ir ekspertai. Esant nepaÅ¡alintai abejonei, kad dėl trumpo pacientės hospitalizacijos laiko iki jos mirties antibiotikai galėjo nesuveikti, A. E. ir L. L., net ir nustačius netinkamÄ jų (duomenys neskelbtini) pareigų atlikimÄ , negali bÅ«ti traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl neatsargaus M. J. gyvybės atėmimo. Net ir esant, kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, statistikai, kad apie 70 procentų pacientų, kuriems diagnozuojamas ir pradedamas gydytis sepsis, nemirÅ¡ta to paties stacionarizavimo metu, nagrinėjamu atveju iÅ¡vada, jog Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tent dėl skirtos antibiotikoterapijos bÅ«tų iÅ¡saugota pacientės M. J. gyvybė, bÅ«tų paremta tik tikimybe, kurios nepagrindžia byloje surinktų duomenų visuma. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kinimus davusi specialistė D. R. parodė, jog yra daug atvejų, kai net ir paskyrus antibiotikus, nėra iÅ¡vengiama paciento mirties. Anot specialistės, negalima teigti, jog empiriÅ¡kai paskirta antibiotikoterapija galėjo bÅ«ti efektyvi žaibiÅ¡ko sepsio ir jo komplikacijų gydymui. Ekspertas V. Kolomiecas nurodė, kad antibiotikai galėjo nesuveikti, nors ir padidina iÅ¡gyvenamumo Å¡ansÄ , o ekspertas P. Petreikis nurodė, kad net ir paskyrus tinkamÄ antibiotikÄ , nėra aiÅ¡ku, ar pacientas iÅ¡gyvens.

82. Pastebėtina ir tai, kad apeliaciniuose skunduose minima Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos praÅ¡ymu (C.) generalinio direktoriaus nurodymu sudaryta komisija pacientės M. J. klinikinio atvejo vertinimui, nurodžiusi, jog pagal qSOFA kriterijus sepsį reikėtų įtarti identifikavus mažiausiai du iÅ¡ trijų kriterijų, t. y. sÄ monės sutrikimas, sistolinis AKS < 100 mmHg, kvėpavimo dažnis > 22 k./min., padarė iÅ¡vadÄ , kad įtarti sepsį Å¡iuo atveju buvo labai sunku, nes nagrinėtu atveju buvo vienas formalus qSOFA kriterijus – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Anot komisijos, nesant formalių sepsio kriterijų, tačiau iki tol buvusiems sveikiems žmonėms atsiradus organų funkcijos sutrikimų požymiams, reikėtų ieÅ¡koti galimos infekcijos ir pradėti juos gydyti empiriÅ¡kai, nes pradinio gydymo atidėjimas gali pabloginti iÅ¡eitis. Vis dėlto, Komisija taip pat nurodė, kad sepsio (ypač žaibinio) eiga sunkiai prognozuojama, o literatÅ«ros duomenimis, iki 30 procentų pacientų, kuriems diagnozuojamas ir pradedamas gydyti sepsis, mirÅ¡ta to paties stacionarizavimo metu, todėl teigti, kad įtarus sepsį, bÅ«tų iÅ¡vengta letalios mirties, negalima (5 t., b. l. 107–111; 7 t., b. l. 131–135).

83. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-222/2019, 2K-183-511/2020, 2K-284-719/2020, 2K-154-1073/2021 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi vienareikÅ¡mės pozicijos, jog kaltinamojo naudai aiÅ¡kinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikÅ¡mingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma paÅ¡alinti, iÅ¡naudojus visas galimybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-69-387/2022). Pažymėtina ir tai, kad abejonės gali bÅ«ti paÅ¡alinamos ne tik atliekant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021, 2K-69-387/2022).

84. Nagrinėjamu gi atveju, apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimÄ , iÅ¡naudojo visas turėtas galimybes, siekdamas paÅ¡alinti abejones dėl M. J. mirtį sÄ lygojusių priežasčių, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis aptartų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, neleidžia neabejotinai konstatuoti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo priežastinio ryÅ¡io tarp A. E. ir L. L. netinkamo pareigų atlikimo ir M. J. mirties, t. y. bylos duomenys nesudaro pagrindo neginčytinai spręsti, kad pacientės mirtis buvo dėsningas netinkamai atliktų iÅ¡teisintųjų pareigų padarinys.

85. Nukentėjusiųjų atstovas praÅ¡ymu dėl kaltinimo keitimo, be kita ko, apeliacinės instancijos teismo prašė pakeisti A. E. ir L. L. inkriminuoto kaltinimo kvalifikavimÄ iÅ¡ BK 132 straipsnio 1 dalies į BK 132 straipsnio 3 dalį. Vertinant šį praÅ¡ymÄ , pažymėtina, kad nenustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo priežastinio ryÅ¡io tarp netinkamo A. E. ir L. L. (duomenys neskelbtini) pareigų atlikimo ir pacientės M. J. mirties BK 132 straipsnio 1 dalies kontekste, nėra pagrindo atskirai vertinti iÅ¡teisintųjų veiksmų BK 132 straipsnio 3 dalies prasme, nes nagrinėjamu atveju byloje kylančios abejonės neleidžia konstatuoti priežastinio ryÅ¡io, o tokia iÅ¡vada darytina nepriklausomai nuo to, ar bÅ«tų nustatytas specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas. Kaip jau minėta, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), o priežastinis ryÅ¡ys yra vienas iÅ¡ BK 132 straipsnio atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės požymių. Vadinasi, nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, skundžiamu nuosprendžiu A. E. ir L. L. pagrįstai iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

86. Kadangi BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, bÅ«tina nustatyti sudėties objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo kilusiÄ didelę žalÄ (turtinio ar neturtinio pobÅ«džio). Vadinasi, byloje turi bÅ«ti nustatyta, kad neatlikimas ar netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimÄ . Nenustačius tokio priežastinio ryÅ¡io, nėra pagrindo taikyti BK 229 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62/2011). Kasacinėje praktikoje pabrėžiama, kad tokio pobÅ«džio bylose didelės žalos padarymas turi bÅ«ti konstatuojamas nurodant argumentus, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡ku, kodėl padaryta žala vertinama kaip didelė ir kodėl padarytas pažeidimas negali bÅ«ti vertinamas kaip drausminis pažeidimas.

87. Nusikalstama veika padarytos žalos turinį sudaro tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala (fizinė, moralinė, organizacinė ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-942/2016). Neturtinio pobÅ«džio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobÅ«džio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Pagal kasacinio teismo praktikÄ kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobÅ«džio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobÅ«dį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiÅ¡kiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimÄ (valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens) padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ ir padarytos veikos įtakÄ valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. Neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-788/2019).

88. Nagrinėjamu atveju, nors ir nustatyta, kad A. E. ir L. L. netinkamai atliko savo, kaip (duomenys neskelbtini) pareigas, tačiau Å¡ios aplinkybės sudaro tik vienÄ iÅ¡ BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių – veikÄ , tačiau, kaip jau minėta, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ , labai svarbu tiksliai nustatyti tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius, nes nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-719/2023). Pagal iÅ¡teisintiesiems pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ netinkamu pareigų atlikimu sukelta didelė žala – nukentėjusiesiems padaryta didelė neturtinė žala – iÅ¡imtinai siejama su jų artimosios M. J. mirtimi, todėl nustačiusi, kad byloje esantys duomenys neleidžia neabejotinai pripažinti, jog A. E. ir L. L. netinkamas pareigų atlikimas dėsningai nulėmė M. J. mirtį, teisėjų kolegija negali konstatuoti BK 229 straipsnyje numatyto bÅ«tinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – padarinių.

89. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bÅ«tina pažymėti ir tai, kad kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis, ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Nenustačius BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, iÅ¡teisintųjų padaryti teisės aktų pažeidimai, teikiant medicinines paslaugas pacientei M. J., negali bÅ«ti vertinami kaip užtraukiantys baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

90. Teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustačius bÅ«tinųjų BK 229 straipsnyje ir BK 132 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymių, nėra pagrindo iÅ¡teisintuosius pripažinti kaltais. Tai sudaro pagrindÄ prokurorės bei nukentėjusiųjų įgaliotojo atstovo apeliacinius skundus atmesti.

Dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio

91. Nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniu skundu, be kita ko, praÅ¡oma visiÅ¡kai patenkinti nukentėjusiųjų civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, priteisiant jÄ solidariai iÅ¡ A. E., L. L., (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (A.), pastarÄ jÄ Ä¯traukiant civiliniu atsakovu.

92. Nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. E. ir L. L. nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo (A.), todėl Å¡i įstaiga turėjo bÅ«ti įtraukta į bylÄ civiliniu atsakovu, tačiau pirmosios instancijos teismui to nepadarius buvo suvaržytos nukentėjusiųjų teisės. Pažymėtina, kad Å¡is apeliacinio skundo klausimas buvo keliamas ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ir iÅ¡spręstas baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusios teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi, kuria nuspręsta netenkinti nukentėjusiųjų atstovo praÅ¡ymo įtraukti į bylÄ civiliniu atsakovu (A.), nustačius, jog Å¡i įstaiga yra pripažinta atsakove Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-139-861/2023 (buvęs Nr. e2-3437-619/2019), kurioje civiliniai ieÅ¡kovai praÅ¡o jiems priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ tuo pačiu pagrindu kaip ir baudžiamojoje byloje. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO sistemos duomenų matyti, kad civilinėje byloje 2020 m. vasario 7 d. buvo gautas R. J., A. J., K. J., R. J. ir G. P. atstovo praÅ¡ymas sustabdyti civilinę bylÄ iki bus iÅ¡nagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-574-270/2020. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2020 m. vasario 7 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimo.

93. BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį: 1) atmeta civilinį ieÅ¡kinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ ; 2) palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.

94. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nenustačius išteisintiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai paliktas nenagrinėtas.

Dėl prašymų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas

95. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuspręsta iÅ¡ valstybės iÅ¡teisintųjų A. E. ir L. L. naudai priteisti jų iÅ¡laidas, patirtas dėl advokatų teisinių paslaugų teikimo, ir jų naudai priteistos atitinkamai, 8 850 Eur ir 5 000 Eur dydžio sumos. Be to, apeliacinės instancijos teisme A. E. gynėjas advokatas R. Jurka pateikė sÄ skaitų už teisines paslaugas ir A. E. mokėjimų iÅ¡rašų kopijas, patvirtinančias gynėjo praÅ¡ymÄ A. E. naudai priteisti 4 725 Eur dydžio sumÄ už patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme (13 t., b. l. 181–187). IÅ¡teisintosios L. L. gynėja advokatė A. Kostiuk taip pat pateikė praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo, kuriuo praÅ¡oma L. L. patirtas 1 600 Eur dydžio iÅ¡laidas pripažinti procesinėmis ir priteisti jos naudai iÅ¡ valstybės. L. L. patirtos iÅ¡laidos, susijusios su advokato teisinės pagalbos apmokėjimu, grindžiamos prie praÅ¡ymo pridėtomis sÄ skaitomis ir mokėjimų nurodymais (13 t., b. l. 88–96).

96. Prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintiesiems nepagrįstai priteistas dėl advokatų paslaugų apmokėjimo patirtų išlaidų atlyginimas. Prokurorės vertinimu, išteisintiesiems priteistos sumos yra ženkliai per didelės, neatitinkančios teisingumo ir protingumo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, jog ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina.

97. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo iÅ¡teisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimÄ dėl asmens patirtų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip Å¡io asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

98. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja bylÄ nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , tokiu atveju, priteisiant iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimÄ , be bylos sudėtingumo, jos apimties, kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023), bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015, 2K-373-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas gali sumažinti proceso dalyvio praÅ¡omų atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ , jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-144-222/2020), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia iÅ¡laidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo bÅ«tina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-976/2023).

99. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis paliekamas nepakeistas, be kita ko, spręstinas klausimas ir dėl A. E. bei L. L. apeliaciniame procese patirtų išlaidų (ne)atlygintinumo.

100. Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ (toliau ir – Rekomendacijos), 4 punkte numatyta, kad atlygintinų iÅ¡laidų dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes pagal Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose bylose atlygintinų iÅ¡laidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytÄ koeficientÄ , kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) Å¡alies Å«kyje (neskaitant individualių įmonių) – nagrinėjamu gi atveju, pirmosios instancijos teisme metu – 1 679,30 Eur, apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu – 1 900,30 Eur. Baudžiamosiose bylose atlygintinų iÅ¡laidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio koeficientai numatyti Rekomendacijų 10 punkto atitinkamuose papunkčiuose.

101. Vis dėl to, kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad įstatymų leidėjas konkrečių aplinkybių, į kurias teismai, spręsdami dėl tokio pobÅ«džio proceso iÅ¡laidų atlyginimo (nustatydami jų dydį), turi atsižvelgti, nedetalizavo. Rekomendacijų dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių iÅ¡laidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobÅ«džio ir teismams nėra privalomos. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikÅ¡mingų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymÄ paliko teismų diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-387/2023).

102. Kaip pagrįstai buvo pažymėta pirmosios instancijos teismo, bylos nagrinėjimas apylinkės teisme truko daugiau nei dvejus metus, kurio metu išteisintieji nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nereiškė nepagrįstų prašymų. Pažymėtina, kad A. E. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gynė advokatas R. Jurka, o L. L. gynė skirtingi gynėjai: ikiteisminio tyrimo metu – advokatas Egidijus Losis, o apylinkės teisme – advokatė A. Kostiuk. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko ir dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino, dėl kurio buvo atšaukiami teisiamieji posėdžiai, be to, byla buvo perduota kitam teisėjui.

103. Vertinant atlygintinų iÅ¡laidų, patirtų apeliaciniame procese, klausimÄ pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme truko vienerius metus (byla gauta 2022 m. gegužės 27 d.), nes byloje buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kurį lėmė ir tai, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo iÅ¡nagrinėtos bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingos aplinkybės ir nebuvo kviečiami specialisto iÅ¡vadÄ / ekspertizės aktÄ pateikę specialistai ir ekspertai. Pažymėtina, kad buvo surengti septyni posėdžiai, be to, apeliacinio proceso trukmei įtakos turėjo ir nukentėjusiųjų atstovo reikÅ¡ti praÅ¡ymai dėl civilinio atsakovo – VšĮ (A.) – įtraukimo į baudžiamÄ jÄ bylÄ bei praÅ¡ymas dėl kaltinimo keitimo. Apskritai pažymėtina, kad byloje keliami sudėtingi teisiniai klausimai, o byla apeliacinės instancijos teisme pripažinta sudėtinga, iki nuosprendžio paskelbimo jÄ sudarė 13 tomų medžiagos. Visgi, abu iÅ¡teisintuosius gynė tie patys advokatai, juos gynę ir pirmosios instancijos teisme metu, vadinasi, bylos medžiaga ir esminiai klausimai, kurie buvo analizuojami ir apeliacinės instancijos teisme, advokatams turėjo bÅ«ti žinomi, iÅ¡skyrus minėtuosius nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame procese pateiktus praÅ¡ymus.

104. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, spręstina, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai iÅ¡teisintajai L. L. priteista 5 000 Eur advokato iÅ¡laidoms atlyginti. Vis dėlto, įvertinus tai, jog abu iÅ¡teisintieji buvo kaltinami dėl tų pačių nusikalstamų veikų, o pareikÅ¡tų kaltinimų turinys nesiskyrė, be to, kaip jau buvo nurodyta, A. E. gynėjas advokatas R. Jurka jį gynė ir ikiteisminio tyrimo metu, teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, kad tikslinga iÅ¡teisintajam A. E. skundžiamu nuosprendžiu priteistÄ sumÄ sumažinti ir jo praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies priteisiant 6 000 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

105. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas prokurorės ir nukentėjusiųjų iniciatyva, o jų apeliaciniai skundai atmesti, įvertinęs atlygintinų iÅ¡laidų dydžio nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog už apeliacinio proceso metu patirtas iÅ¡laidas iÅ¡teisintosios L. L. gynėjos advokatės A. Kostiuk praÅ¡ymas dėl iÅ¡teisintosios patirtų iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas visa apimtimi, L. L. priteisiant 1 600 Eur dydžio sumÄ iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau iÅ¡teisintojo A. E. gynėjo advokato R. Jurkos praÅ¡oma 4 725 Eur dydžio suma, atsižvelgiant, be kita ko, ir į tai, kad L. L. gynėja pateikė raÅ¡ytinį atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , nagrinėjamu atveju laikytina neproporcinga, dėl to, mažintina, A. E. priteisiant 3 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent nustatyto dydžio sumos laikytinos ne per didelėmis ir atitinkančiomis teisingumo, protingumo, proporcingumo bei kitus Rekomendacijoje nustatytus proceso iÅ¡laidų apskaičiavimo kriterijus, todėl turi bÅ«ti atlygintos.

106. Vertinant apeliantų praÅ¡ymus, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme buvo gautas ir nukentėjusiųjų atstovo praÅ¡ymas nukentėjusiojo K. J. naudai iÅ¡ A. E. ir L. L. solidariai priteisti 12 231,67 Eur dydžio patirtas iÅ¡laidas dėl advokato teiktų atstovavimo paslaugų (13 t., b. l. 97–118). Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad A. E. ir L. L. atžvilgiu priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis apeliacinės instancijos teismo sprendimu paliekamas galioti, atmetus nukentėjusiųjų atstovo apeliacinį skundÄ , praÅ¡ymas dėl patirtų iÅ¡laidų priteisimo netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

tenkinti iÅ¡ dalies Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ritos VaitekÅ«nienės apeliacinį skundÄ ir atmesti nukentėjusiųjų R. J., A. J., K. J., R. J. ir G. P. įgaliotojo atstovo advokato Mindaugo Bliuvo apeliacinį skundÄ .

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį dėl A. E. naudai priteistų išlaidų atlyginimo ir A. E. naudai priteisti 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų) už patirtas proceso išlaidas, advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Likusioje dalyje palikti nuosprendį nepakeistÄ .

Priteisti A. E. naudai 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) už patirtas proceso išlaidas, skirtas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme metu iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Priteisti L. L. naudai 1 600 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) už patirtas proceso iÅ¡laidas, skirtas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme metu iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atmesti nukentėjusiųjų atstovo advokato Mindaugo Bliuvo praÅ¡ymÄ nukentėjusiojo K. J. naudai solidariai iÅ¡ A. E. ir L. L. priteisti patirtas iÅ¡laidas dėl advokato atstovavimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai (parašai) Eglė Gruodienė

Jurgita Kolyčienė

Nijolė Žimkienė

Nuorašas tikras

Eglė Gruodienė