657102dd-302c-4c93-89c1-ca86e9b4e516 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedA. E. buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas valstybÄs tarnautoju â dirbdamas (A.), (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdydamas tarnybines pareigas, dÄl nusikalstamo neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas ir atÄmÄ gyvybÄ kitam žmogui, tuo padarÄ didelÄs neturtinÄs žalos mirusios pacientÄs artimiesiems, o bÅ«tent: jis, bÅ«damas valstybÄs tarnautojas, dirbdamas (A.), (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 d., 8.00 val., iki 2017 m. gruodžio 25 d., 8.00 val., privalÄdamas kaip (duomenys neskelbtini) pagal kompetencijÄ teikti kvalifikuotÄ ir specializuotÄ medicinos pagalbÄ , atvykus ligoniui į skyrių surinkti anamnezÄ, jį apžiÅ«rÄti, tikrinti paciento paskyrimus, kontroliuoti jų vykdymÄ , o nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientÄ konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistÄ , netinkamai atliko savo pareigas, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 d., 19.05 val., iki 2017 m. gruodžio 25 d., 6.00 val., tirdamas ir gydydamas į (duomenys neskelbtini) skyrių 2017 m. gruodžio 24 d. 19.05 val. paguldytÄ M.
Legislator headnote
AI generated657102dd-302c-4c93-89c1-ca86e9b4e516 · Vilniaus apygardos teismas: vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorÄs Ritos VaitekÅ«nienÄs ir nukentÄjusiųjų R. J., A. J., K. J., R. J. bei G. P. įgaliotojo atstovo advokato Mindaugo Bliuvo apeliacinius skundus dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. gegužÄs 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. E. ir L. L. iÅ¡teisinti dÄl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir â BK) 229 straipsnį ir 132 straipsnio 1 dalį. NukentÄjusiųjų A. J., R. J., R. J., K. J., G. P. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinÄtas.
Full text
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-21-908/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67560-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.4.1; 1.2.19.6; 2.1.14; 2.4.6.4.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužÄs 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų EglÄs GruodienÄs (teisÄjų kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Jurgitos KolyÄienÄs ir NijolÄs ŽimkienÄs,
sekretoriaujant Daliai Kanopienei, Donatai LeÅ¡Äiuvienei,
dalyvaujant prokurorams Gintui VaiÄiÅ«nui, Ritai VaitekÅ«nienei,
iÅ¡teisintajam A. E. ir jo gynÄjui advokatui Raimundui Jurkai,
iÅ¡teisintajai L. L. ir jos gynÄjai advokatei Alisai Kostiuk,
nukentÄjusiesiems R. J., A. J., K. J. ir jų įgaliotajam atstovui advokatui Mindaugui Bliuvui,
civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje įgaliotam atstovui V. M.,
vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorÄs Ritos VaitekÅ«nienÄs ir nukentÄjusiųjų R. J., A. J., K. J., R. J. bei G. P. įgaliotojo atstovo advokato Mindaugo Bliuvo apeliacinius skundus dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. gegužÄs 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. E. ir L. L. iÅ¡teisinti dÄl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir â BK) 229 straipsnį ir 132 straipsnio 1 dalį. NukentÄjusiųjų A. J., R. J., R. J., K. J., G. P. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinÄtas.
VisiÅ¡kai tenkinti A. E. ir L. L. gynÄjų praÅ¡ymai atlyginti dÄl advokatų teisinÄs pagalbos teikimo patirtas iÅ¡laidas ir iÅ¡ valstybÄs A. E. naudai priteista 8 850 Eur, o L. L. â 5 000 Eur advokatų paslaugoms apmokÄti.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,
n u s t a t Ä :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs
1. A. E. buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas valstybÄs tarnautoju â dirbdamas (A.), (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdydamas tarnybines pareigas, dÄl nusikalstamo neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas ir atÄmÄ gyvybÄ kitam žmogui, tuo padarÄ didelÄs neturtinÄs žalos mirusios pacientÄs artimiesiems, o bÅ«tent: jis, bÅ«damas valstybÄs tarnautojas, dirbdamas (A.), (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 d., 8.00 val., iki 2017 m. gruodžio 25 d., 8.00 val., privalÄdamas kaip (duomenys neskelbtini) pagal kompetencijÄ teikti kvalifikuotÄ ir specializuotÄ medicinos pagalbÄ , atvykus ligoniui į skyrių surinkti anamnezÄ, jį apžiÅ«rÄti, tikrinti paciento paskyrimus, kontroliuoti jų vykdymÄ , o nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientÄ konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistÄ , netinkamai atliko savo pareigas, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 d., 19.05 val., iki 2017 m. gruodžio 25 d., 6.00 val., tirdamas ir gydydamas į (duomenys neskelbtini) skyrių 2017 m. gruodžio 24 d. 19.05 val. paguldytÄ M.
J., gim. (duomenys neskelbtini), tÄsÄ tolesnÄ diagnostikÄ ir gydymÄ , tinkamai neįvertino pacientÄs M. J. tyrimų (konsultacijų) rezultatų bei pacientÄs ligos anamnezÄs (nepakankamai įvertino anamnezÄje buvusius pacientÄs bendros bÅ«klÄs neigiamus pokyÄius: neįvertino (duomenys neskelbtini); neatsižvelgÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) skyriuje paimto ir atlikto bendro kraujo tyrimo rezultatus; (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. gruodžio 24 d., laikotarpiu nuo 18.44 val. iki 19.01 val., stacionarizavimo (duomenys neskelbtini) skyriuje metu atliktų ir gautų biocheminių tyrimų rezultatus: (duomenys neskelbtini), bei į tai, kad (duomenys neskelbtini)), neskyrÄ pacientei M.
J. kitų gydytojų specialistų (vidaus ligų/ infekcinių ligų gydytojo) konsultacijų Å¡ių pokyÄių priežasties iÅ¡aiÅ¡kinimui, turÄdamas pareigÄ , nustatytÄ Lietuvos medicinos normos MN 74:200 âGydytojas chirurgas. TeisÄs, pareigos kompetencija ir atsakomybÄâ, 37.1 p. bei 37.2 p. (gydytojas chirurgas pagal savo kompetencijÄ turi mokÄti diagnozuoti ir gydyti 37.1 p. streptokokinį sepsį, A40; 37.2. kitÄ sepsį, A41), neįtarÄ galimos infekcijos/sepsio, neskyrÄ empirinÄs antibakterinÄs terapijos, nevertino pacientÄs sveikatos bÅ«klÄs ir jos pokyÄių, dÄl to pacientÄ M.
J. mirÄ. Tuo A. E. pažeidÄ Lietuvos medicinos normos MN 74:200 âGydytojas chirurgas. TeisÄs, pareigos kompetencija ir atsakomybÄâ, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50, dÄl Lietuvos medicinos normos MN 74:2000 âGydytojas chirurgas. TeisÄs, pareigos kompetencija ir atsakomybÄâ patvirtinimo 28 p. â gydytojas chirurgas pagal kompetencijÄ teikia kvalifikuotÄ ir specializuotÄ medicinos pagalbÄ <..>; 31 p. pagal Å¡ioje normoje nustatytÄ kompetencijÄ gydytojas chirurgas veikia savarankiÅ¡kai ir atsako už savo veiksmus teisÄs aktų nustatyta tvarka.
DÄl to neteisingai nustaÄius pacientÄs M. J. ligos diagnozÄ ir nepaskyrus jai antibiotikoterapijos, įvyko komplikacijos, pasireiÅ¡kusios (duomenys neskelbtini), ir tai turÄjo tiesioginÄs įtakos M. J., kuri buvo rasta be gyvybÄs požymių 2017 m. gruodžio 25 d., 6.00 val., palatos Nr. (duomenys neskelbtini) tualeto patalpoje ant grindų, mirÄiai (ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos 2019 m. vasario 14 d. specialisto iÅ¡vada Nr. DM 7(54)/2019(01)). Taip A. E., bÅ«damas valstybÄs tarnautojas â dirbdamas (A.), (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dÄl nusikalstamo neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, atÄmÄ gyvybÄ pacientei M.
J., tuo padarydamas didelÄs neturtinÄs žalos nukentÄjusiems K. J., R. J., A. J., R. J. ir G. P..
2. L. L. buvo kaltinama tuo, kad bÅ«dama valstybÄs tarnautoja â dirbdama (A.), (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdydama tarnybines pareigas, dÄl nusikalstamo neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas ir atÄmÄ gyvybÄ kitam žmogui, tuo padarÄ didelÄs neturtinÄs žalos mirusios pacientÄs artimiesiems, o bÅ«tent: ji, bÅ«dama valstybÄs tarnautoja, dirbdama (A.), (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 d., 8.00 val., iki 2017 m. gruodžio 25 d., 8.00 val., privalÄdama kaip (duomenys neskelbtini) pagal kompetencijÄ teikti kvalifikuotÄ ir specializuotÄ medicinos pagalbÄ , atvykus ligoniui į skyrių, surinkti anamnezÄ, jį apžiÅ«rÄti, tikrinti paciento paskyrimus, kontroliuoti jų vykdymÄ , o nepriskirtais jos kompetencijai atvejais siųsti pacientÄ konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistÄ , netinkamai atliko savo pareigas, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 d., 19.05 val., iki 2017 m. gruodžio 25 d., 6.00 val., tirdama ir gydydama į (duomenys neskelbtini) skyrių 2017 m. gruodžio 24 d., 19.05 val., paguldytÄ M.
J., tÄsÄ tolesnÄ diagnostikÄ ir gydymÄ , tinkamai neįvertino pacientÄs M. J. tyrimų (konsultacijų) rezultatų bei pacientÄs ligos anamnezÄs (nepakankamai įvertino anamnezÄje buvusius pacientÄs bendros bÅ«klÄs neigiamus pokyÄius: neįvertino (duomenys neskelbtini); neatsižvelgÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) skyriuje paimto ir atlikto bendro kraujo tyrimo rezultatus; (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. gruodžio 24 d., laikotarpiu nuo 18.44 val. iki 19.01 val., stacionarizavimo (duomenys neskelbtini) skyriuje metu atliktų ir gautų biocheminių tyrimų rezultatus: (duomenys neskelbtini) bei į tai, kad (duomenys neskelbtini)), neskyrÄ pacientei M.
J. kitų gydytojų specialistų (vidaus ligų / infekcinių ligų gydytojo) konsultacijų Å¡ių pokyÄių priežasties iÅ¡aiÅ¡kinimui, turÄdama pareigÄ , nustatytÄ Lietuvos medicinos normos MN 74:200 âGydytojas chirurgas. TeisÄs, pareigos kompetencija ir atsakomybÄâ, 37.1 p. bei 37.2 p. (gydytojas chirurgas pagal savo kompetencijÄ turi mokÄti diagnozuoti ir gydyti 37.1 p. streptokokinį sepsį, A40; 37.2. kitÄ sepsį, A41), neįtarÄ galimos infekcijos/sepsio, neskyrÄ empirinÄs antibakterinÄs terapijos, nevertino pacientÄs sveikatos bÅ«klÄs ir jos pokyÄių, dÄl to pacientÄ M.
J. mirÄ. Tuo L. L. pažeidÄ Lietuvos medicinos normos MN 74:200 âGydytojas chirurgas. TeisÄs, pareigos kompetencija ir atsakomybÄâ, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50, dÄl Lietuvos medicinos normos MN 74:2000 âGydytojas chirurgas. TeisÄs, pareigos kompetencija ir atsakomybÄâ patvirtinimo 28 p. â gydytojas chirurgas pagal kompetencijÄ teikia kvalifikuotÄ ir specializuotÄ medicinos pagalbÄ <..>; 31 p. pagal Å¡ioje normoje nustatytÄ kompetencijÄ gydytojas chirurgas veikia savarankiÅ¡kai ir atsako už savo veiksmus teisÄs aktų nustatyta tvarka.
DÄl to neteisingai nustaÄius pacientÄs M. J. ligos diagnozÄ ir nepaskyrus jai antibiotikoterapijos įvyko komplikacijos, pasireiÅ¡kusios (duomenys neskelbtini), ir tai turÄjo tiesioginÄs įtakos M. J., kuri buvo rasta be gyvybÄs požymių 2017 m. gruodžio 25 d., 6.00 val., palatos Nr. (duomenys neskelbtini) tualeto patalpoje ant grindų, mirÄiai (ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos 2019 m. vasario 14 d. specialisto iÅ¡vada Nr. DM 7(54)/2019(01)). Taip L. L., bÅ«dama valstybÄs tarnautoja â dirbdama (A.), (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dÄl nusikalstamo neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, atÄmÄ gyvybÄ pacientei M.
J., tuo padarydama didelÄs neturtinÄs žalos nukentÄjusiems K. J., R. J., A. J., R. J. ir G. P..
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai, proceso dalyvių prašymai
3. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorÄs R. VaitekÅ«nienÄs apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. gegužÄs 4 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â apkaltinamÄ jį â nuosprendį: A. E. ir L. L. pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 229 straipsnyje ir 132 straipsnio 1 dalyje, skirti jiems laisvÄs atÄmimÄ vieneriems metams (pagal BK 229 straipsnį) bei laisvÄs atÄmimÄ dvejiems metams (pagal BK 132 straipsnio 1 dalį). Vadovaujantis BK 63 straipsniu, praÅ¡oma bausmes subendrinti, nuteistiesiems paskirti laisvÄs atÄmimo bausmÄ dvejiems metams ir paskirtos bausmÄs vykdymÄ atidÄti trims metams, įpareigojant bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo, taip pat uždrausti dirbti atliekamÄ darbÄ dvejus metus.
3.1. ProkurorÄs teigimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, nes nebuvo atsižvelgta į prieÅ¡taringus įrodymus, turinÄius reikÅ¡mÄs teismo iÅ¡vadoms, be to, nuosprendyje nenurodyta, kuo remiantis vieni įrodymai buvo priimti, o kiti atmesti. ApylinkÄs teismas neatsižvelgÄ Ä¯ bylos aplinkybes, galÄjusias iÅ¡ esmÄs daryti įtakÄ teismo iÅ¡vadoms; jo iÅ¡vada, kad iÅ¡samiai ir betarpiÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjus ir patikrinus byloje esanÄius įrodymus, kaltinimas nepasitvirtino, nepagrįsta iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu ir įvertinimu. ProkurorÄs nuomone, pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nenustatyta, jog bÅ«tent kaltinamųjų veika buvo M. J. mirties priežastis, t. y. nenustatyta priežastinio ryÅ¡io tarp veikos (neveikimo) ir kilusių padarinių, pagrįsta prieÅ¡taringų įrodymų vertinimu.
3.2. Skunde nurodoma, kad apylinkÄs teismas rÄmÄsi iÅ¡imtinai ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. ekspertizÄs aktu, kuris, prokurorÄs vertinimu, esant jo prieÅ¡taravimams, negali bÅ«ti vertinamas kaip neginÄijamas, objektyvus, patikimas įrodymas, juo labiau, kaip vienas iÅ¡ pagrindinių kaltinamųjų iÅ¡teisinimo motyvų. Skunde atkreipiamas dÄmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu deontologinį tyrimÄ atliko ir Specialisto iÅ¡vadÄ Nr. DM 7(54)2019 (01) pateikÄ tie patys ekspertai (gydytojai), kurie atliko papildomÄ deontologinÄ teismo medicinos ekspertizÄ, kuri, pirmosios instancijos teismo vertinimu, paneigÄ ikiteisminio tyrimo metu atliktÄ deontologinį tyrimÄ . PabrÄžiama, kad tiek Specialisto iÅ¡vadoje, tiek ir EkspertizÄs akte nurodyta, jog pagal buvusius klinikinius duomenis buvo galima įtarti bakterinÄ infekcijÄ . Skunde atkreipiamas dÄmesys į ekspertams pateiktÄ klausimÄ dÄl (duomenys neskelbtini) ir nurodoma, kad be (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti papildomi požymiai, kurie paneigÄ (duomenys neskelbtini). MinÄtus nustatytus požymius vertinant atsietai nuo kitų tyrimų rodiklių (ultragarsinio tyrimo, autopsijos duomenų) jie reikÅ¡mÄs nagrinÄjamu atveju neturi. Be to, ir A. E., apklausiamas teismo posÄdžio metu, nurodÄ, kad negalima vertinti vieno rodiklio, nes atskirai jis nieko nepasako.
3.3. Skunde pažymima, kad ekspertizÄs akto (specialisto iÅ¡vados) neaiÅ¡kumas, neiÅ¡samumas ar prieÅ¡taravimai bylos duomenims yra Å¡alinami apklausiant aktÄ ar iÅ¡vadÄ pateikusį ekspertÄ (specialistÄ ). ProkurorÄs įsitikinimu, dÄl bylos sudÄtingumo ir medicininių žinių reikalingumo, buvo bÅ«tina pirmosios instancijos teisme apklausti ekspertizÄ atlikusius ekspertus (JanuÅ¡Ä RybalkÄ (JanuÅ¡ Rybalko), specialistÄ V. B., infekcinių ligų gydytojÄ dr. D. R. ir ekspertÄ ViaÄeslavÄ KolomiecÄ (ViaÄeslavÄ Kolomiec)). Teigiama, kad byloje nÄra nustatytas vieningas atsakymas dÄl kaltinamųjų veiksmų ir M. J. mirtį sukÄlusių priežasÄių. DÄl įrodymų tyrimo ir apimties skunde nurodoma, kad apeliacinÄs instancijos teisme bus praÅ¡oma skirti kompleksinÄ ekspertizÄ ir kviesti ekspertus, pateikusius ekspertizÄs aktÄ Nr. EDM 16(61)/2021 (01), siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp Å¡io akto ir ikiteisminio tyrimo metu gautos specialisto iÅ¡vados.
3.4. ProkurorÄs teigimu, bÅ«tina atlikti pakartotinį medicininį tyrimÄ â paskirti kompleksinÄ ekspertizÄ mirusios mirties priežasÄiai ir gydymo teisingumui nustatyti. Kadangi Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog neteisingai nustatyta ligos diagnozÄ ir nepaskirta antibiotikoterapija galÄjo turÄti tiesioginÄs įtakos M. J. mirÄiai, taÄiau Å¡iÄ iÅ¡vadÄ paneigÄ EkspertizÄs aktas, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar M. J. buvo gydyta teisingai, ar gydymo metu iÅ¡teisintųjų padarytos klaidos galÄjo sÄ lygoti jos mirtį. Atkreipiant dÄmesį į Specialisto iÅ¡vados ir EkspertizÄs akto prieÅ¡taravimus, nurodoma, kad nÄra aiÅ¡ku, ar gydytojai turÄjo galimybÄ nustatyti M. J. ligos diagnozÄ (ar atmesti (duomenys neskelbtini) tikimybÄ).
3.5. ProkurorÄs apeliaciniame skunde pabrÄžiama, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog EkspertizÄs aktas paneigia ikiteisminio tyrimo metu gautÄ Specialisto iÅ¡vadÄ , nebuvo aktyvus, siekiant objektyviai nustatyti bylos aplinkybes. Padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir â BPK) pažeidimai nulÄmÄ tai, kad byla nebuvo iÅ¡tirta visapusiÅ¡kai, betarpiÅ¡kai dalyvaujant kompetentingiems medicinos specialistams. Be kita ko, apylinkÄs teismas byloje esanÄių įrodymų nelygino tarpusavyje, reikÅ¡mingų faktų nesujungÄ Ä¯ loginÄ sekÄ ir vertino juos atsietai vienÄ nuo kito arba apskritai nevertino. Pažymima, kad (C.) trijų gydytų komisijos (toliau ir â Komisija), sudarytos ValstybinÄs akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir â Akreditavimo tarnyba), iÅ¡vados skunde cituojamus motyvus pirmosios instancijos teismas vertino atsietai, jų neanalizavo visos iÅ¡vados kontekste.
3.6. ProkurorÄ, sutikdama su pirmosios instancijos teismu, kad Komisija nurodÄ, jog Å¡iuo atveju įtarti sepsį buvo labai sunku, atkreipia dÄmesį ir į tai, kad Komisija be kita ko pažymÄjo, jog tam tikri požymiai galÄjo nurodyti galimÄ neaiÅ¡kios lokalizacijos bakterinÄ infekcijÄ ir / arba sepsį ir skatinti apsvarstyti empirinio antibakterinio gydymo poreikį, iÅ¡tirti laktatų kiekį kraujyje. Anot Komisijos, net ir neidentifikavus infekcijos Å¡altinių, rekomenduojama paimti kraujo pasÄlį, pradÄti empirinÄ antibiotikoterapijÄ ir į gydymo procesÄ Ä¯traukti konsultantus. Liudytojas E. P. teisiamojo posÄdžio metu taip pat teigÄ, kad matydamas, jog yra stiprus uždegimas, jis arba pakartotų echoskopijÄ , arba kviestų kolegas konsultuotis. Be kita ko, Komisija nurodÄ ir tai, kad pagal nustatytus kitų laboratorinių tyrimų rezultatus ir jų pokyÄius, buvo galima pagalvoti apie galimÄ bakterinÄ infekcijÄ ir buvo visos indikacijos empirinio antibakterinio gydymo paskyrimui. Nors Akreditavimo tarnyba konstatavo, kad E. E. ir L. L. teiktos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo nepakankamos, nesavalaikÄs, pirmosios instancijos teismas tik abstrakÄiai nurodÄ, jog toks sprendimas teismo nesaisto, taÄiau nenurodÄ, kodÄl Å¡ie įrodymai yra nereikÅ¡mingi ir atmestini, juo labiau, kad Akreditavimo tarnybos patikrinimo ataskaita tiesiogiai patvirtina Specialisto iÅ¡vadÄ .
3.7. ProkurorÄs teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡dÄstÄ ne visus proceso metu surinktus bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingus parodymus. Teismo sprendimu prie bylos buvo pridÄtos iÅ¡ VšĮ (A.) (toliau ir â (A.)) iÅ¡reikalautos medicininÄs kortelÄs asmenų, kurie buvo aplaidžiai prižiÅ«rimi iÅ¡teisintųjų ir gydomi tuo metu, kai ligoninÄje gulÄjo ir M. J.. PabrÄžiama, kad pirmosios instancijos teismas dÄl Å¡ių duomenų nepasisakÄ ir neargumentavo, kodÄl jie nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. ProkurorÄs vertinimu, Å¡ie duomenys pagrindžia netinkamÄ ir aplaidų gydymo paskyrimÄ ir kitiems pacientams (jų priežiÅ«ra, medicininių dokumentų vertinimas). Atkreipiamas dÄmesys, kad tiek A. E., tiek L. L. teisiamojo posÄdžio metu teigÄ, jog M. J. aplankÄ 23.00 val. Jai buvo paskirtas pirminis gydymas â zondo įvedimas ir skysÄių infuzija, pasak A. E., ligonÄs bÅ«klÄ buvo stabili. Nurodoma, kad iÅ¡teisintųjų parodymus paneigia minÄtosios medicininÄs kortelÄs, t. y. iÅ¡ vieno iÅ¡ gydytų asmenų ligos istorijos matyti, jog gydytojas A. E. 23.00 val. apžiÅ«rÄjo kitÄ asmenį. Be to, liudytojomis apklaustos slaugytojos negalÄjo patvirtinti, kad gydytojai A. E. ir L. L. 23.00 val. buvo pas M. J.. PastebÄta ir daugiau panaÅ¡ių atvejų, kai tuo paÄiu laiku buvo apžiÅ«rimi du asmenys. Skunde teigiama, kad pagrįstų abejonių dÄl tinkamo pareigų atlikimo kelia ir tai, kad iÅ¡ (A.) (duomenys neskelbtini) operacijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. E. ir L. L. atliko operacijÄ nuo 21.10 val. iki 22.20 val., o po 10 min. buvo apžiÅ«rÄti ligoninÄje gulintys pacientai ir užpildytos ligos istorijos. Apeliaciniame skunde nurodomos ligų istorijos, kurių atveju A. E. tuo paÄiu metu apžiÅ«rÄjo visus skyriuje esanÄius ligonius. ProkurorÄs teigimu, Å¡ios aplinkybÄs netiesiogiai patvirtina M. J. teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų nepakankamumÄ ir aplaidumÄ .
3.8. ProkurorÄs vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai iÅ¡teisintiesiems priteistas patirtų iÅ¡laidų advokatų paslaugoms atlyginimas. Nors pirmosios instancijos teismas aptarÄ baudžiamosios bylos trukmÄs aspektus, taÄiau nepasisakÄ dÄl Å¡ių aplinkybių vertinimo iÅ¡teisintųjų patirtų teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų bÅ«tinumo ir pagrįstumo kontekste. PabrÄžiama, kad pandeminÄ situacija nÄra priežastis, nuo kurios turÄtų priklausyti Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo klausimas. Be to, apylinkÄs teismas neaptarÄ, kaip tirtų nusikalstamų veikų skaiÄius ir bylos sudÄtingumas siejamas su A. E. ir L. L. teiktų teisinių paslaugų rūšimis, jų intensyvumu ir trukme. Taip pat nevertino iÅ¡teisintųjų patirtų iÅ¡laidų dydį pagrindžianÄių dokumentų. ProkurorÄs vertinimu, iÅ¡teisintųjų praÅ¡omos priteisti sumos yra ženkliai per didelÄs, neatitinkanÄios teisingumo ir protingumo reikalavimų bei nepagrįstos. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apskaiÄiuojant iÅ¡teisintųjų galimai patirtas iÅ¡laidas turi bÅ«ti vadovaujamasi 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dÄl Rekomendacijų dÄl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų iÅ¡laidų advokato ar advokato padÄjÄjo suteiktoms paslaugoms apmokÄti nustatymo patvirtinimo.
3.9. A. E. ir L. L. praÅ¡omų skirti bausmių kontekste pažymima, kad iÅ¡teisintieji nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo (A.) (duomenys neskelbtini), jų nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su darbinÄs veiklos sritimi, todÄl, prokurorÄs vertinimu, A. E. ir L. L. skirtinas teisÄs dirbti (duomenys neskelbtini) valstybinÄse ir privaÄiose medicinos ir gydymo paslaugas teikianÄiose įstaigose atÄmimas dvejų metų terminui yra teisinga ir proporcinga baudžiamojo poveikio priemonÄ.
4. NukentÄjusiųjų atstovo advokato M. Bliuvo apeliaciniu skundu, pirmiausia, praÅ¡oma pakeisti kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes, papildomai prie esamo kaltinimo nurodant atitinkamų teisÄs aktų reikalavimų pažeidimus: Ä®staigos vadovo 2015 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. VI-20 patvirtinto DP âMedicininių dokumentų pildymo tvarkos apraÅ¡oâ 8.12 punkto reikalavimÄ â gydytojas įraÅ¡o nustatytÄ diagnozÄ, įvertinÄs apžiÅ«ros ir iÅ¡tyrimo duomenis; Ä®staigos vadovo 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. KVS-16 DP â(duomenys neskelbtini) skyriaus darbo organizavimasâ 7 punkto nuostatÄ â âgydytojas įvertina tyrimų rezultatus, atitinkamai koreguoja tyrimo ir gydymo planÄ , informuoja PVâ, 8 punkto nuostatÄ â gydytojas organizuoja konsultacijÄ pagal DP âKonsultacijų organizavimas ligoninÄje gydomiems pacientamsâ esant reikalui â tÄ paÄiÄ parÄ bei 11 punkto â gydytojas stebi ir vertina paciento bÅ«klÄ, įvertina slaugytojos suteiktÄ informacijÄ , esant reikalui, koreguoja gydymÄ , organizuoja konsultacijas. Pakeitus Å¡ias aplinkybes, praÅ¡oma kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ pakeisti iÅ¡ BK 132 straipsnio 1 dalies ir 229 straipsnio į BK 132 straipsnio 3 dalį ir 229 straipsnį. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir A. E. bei L. L. pripažinti kaltais padarius BK 132 straipsnio 3 dalyje ir 229 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas arba pripažinti juos padarius BK 132 straipsnio 1 dalyje ir 229 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas; taip pat praÅ¡oma visiÅ¡kai patenkinti nukentÄjusiųjų civilinį ieÅ¡kinį dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo, priteisiant jÄ solidariai iÅ¡ A. E., L. L., (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (A.), jÄ Ä¯traukiant civiliniu atsakovu; solidariai priteisti iÅ¡ A. E. ir L. L. nukentÄjusiųjų patirtas iÅ¡laidas už apeliacinio skundo parengimÄ ir atstovavimÄ apeliacinÄs instancijos teisme. Be to, apeliaciniu skundu praÅ¡oma atlikti įrodymų tyrimÄ ir prijungti prie bylos medžiagos teikiamus dokumentus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. eA-569-822/2020).
4.1. NukentÄjusiųjų atstovo teigimu, skundžiamame nuosprendyje netinkamai aiÅ¡kintos ir taikytos BK 132 straipsnio 1 dalyje ir 229 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudÄtys, o bylos įrodymai vertinti atskirai vienas nuo kito arba apskritai neįvertinti, tai lÄmÄ esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ ir netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ . Skunde nurodoma, kad nuosprendyje iÅ¡dÄstyti A. E. ir L. L. iÅ¡teisinimo motyvai neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų, nes buvo pateikti tik bendro pobÅ«džio teiginiai dÄl įrodymų, taÄiau nuosprendį priÄmÄs teismas nenurodÄ konkreÄių motyvų, dÄl kurių teisinanÄius įrodymus vertino kaip esminius, o kaltinanÄius atmetÄ, ignoravo ar iÅ¡kreipÄ jų prasmÄ.
4.2. Apeliaciniame skunde pabrÄžiama, kad apylinkÄs teismas nekritiÅ¡kai vertino A. E. ir L. L. parodymus, jų neanalizavo, apsiribodamas tik teisinanÄiais parodymais, ignoruodamas kitas kaltinamųjų nurodytas aplinkybes. Apeliantas pažymi, kad iÅ¡ kaltinamųjų parodymų matyti, jog jie buvo susipažinÄ su M. J. ligos istorija bei atliktais tyrimais, taip pat ir biocheminiu tyrimu, iÅ¡ kurio rezultatų matÄsi akivaizdus rodiklių blogÄjimas ir, nors kaltinamiesiems kilo abejonių dÄl galimos infekcijos (tai rodÄ medicininiai duomenys, o pacientÄ buvo perkelta į vienvietÄ palatÄ ), jie neatliko jokių veiksmų infekcijos kilmÄs patikslinimui. Skunde pabrÄžiama, kad bylos medžiagai prieÅ¡tarauja kaltinamųjų parodymai apie M. J. bÅ«klÄs gerÄjimÄ , nes nÄra jokių objektyvių tai patvirtinanÄių, duomenų, prieÅ¡ingai â pagal medicininius dokumentus matyti, kad gydytojai žinojo apie prastÄjanÄius pacientÄs kraujo rodiklius, be to, abu kaltinamieji pripažino, jog, jeigu bÅ«tų žinojÄ ankstesnį M. J. gydymÄ ir įtarÄ bakterinÄ infekcijÄ , bÅ«tų paÄmÄ kraujo pasÄlį. Apelianto teigimu, kaltinamieji, įtarÄ infekcijÄ , nežinodami nei jos kilmÄs, nei tipo, nesiaiÅ¡kinÄ anksÄiau taikyto gydymo ir diagnozÄs, elgÄsi nerÅ«pestingai ir nedÄjo maksimalių pastangų pacientÄs bÅ«klÄs nustatymui. Kaltinamųjų teiginiai dÄl nepakankamo pacientÄs ir jos artimųjų bendradarbiavimo (anot jų, pacientÄ nenurodÄ anksÄiau buvusi ligoninÄje) laikytini gynybine pozicija, kurios nepatvirtina jokie bylos duomenys, be to, medicininių duomenų nebuvimas elektroninÄse sistemose neatleidžia gydytojų nuo pareigos surinkti tokius duomenis.
4.3. NukentÄjusių atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo ignoruota ValstybinÄs akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų kokybÄs priežiÅ«ros skyriaus 2018 m. birželio 19 d. Neplaninio asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumo ir kokybÄs patikrinimo Nr. T3-18/2018 ataskaita Nr. D17-148 (1.27) (toliau ir â Ataskaita), kurioje nurodyta, jog formoje âPaciento valios pareiÅ¡kimasâ nÄra pacientÄs paraÅ¡o, patvirtinanÄio, kad, jai sutikus, gydytojas iÅ¡samiai paaiÅ¡kino apie jos sveikatos bÅ«klÄ, ligos diagnozÄ, rekomenduojamÄ gydymÄ ir galimus kitus (alternatyvius) gydymo ir tyrimo bÅ«dus, komplikacijas. NukentÄjusiųjų atstovo teigimu, A. E. ir L. L. tinkamai neinformavo pacientÄs, nesiÄmÄ aktyvių veiksmų patikslinti jos ankstesnius gydymus ir vykimus į gydymo įstaigas. Be to, iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad M. J. buvo apsilankiusi (A.), taÄiau, nesulaukusi pagalbos, iÅ¡vyko, todÄl kaltinamieji turÄjo galimybÄ pasiteirauti, kodÄl Å¡i iÅ¡vyko iÅ¡ (A.). PabrÄžiama ir tai, kad pagal AtaskaitÄ A. E. ir L. L. nevertino atliktų laboratorinių ir instrumentinių tyrimų ir pagal jų duomenis nekoregavo tyrimų ir gydymo plano, todÄl nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, jog kaltinamieji nusikalstamai neveikÄ.
4.4. NukentÄjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde pažymima, kad Akreditavimo tarnybos praÅ¡ymu M. J. klinikinio atvejo vertinimui buvo sudaryta Komisija, kuri 2018 m. gegužÄs 23 d. raÅ¡te konstatavo, jog specifiniai požymiai galÄjo nurodyti galimÄ neaiÅ¡kios lokalizacijos bakterinÄ infekcijÄ ir / arba sepsį ir paskatinti apsvarstyti empirinio antibakterinio gydymo poreikį. Be to, Komisija pažymÄjo, kad nagrinÄjamu atveju (duomenys neskelbtini) diagnozÄ buvo nepagrįsta, o pagal laboratorinių tyrimų rezultatus buvo galima galvoti apie galimÄ bakterinÄ infekcijÄ , buvo indikacijos empirinio antibakterinio gydymo paskyrimui.
Skunde atkreipiamas dÄmesys, kad ataskaita Nr. D17-148 (1.27) ir su ja susijÄ Akreditavimo tarnybos sprendimai buvo pripažinti teisÄtais, pagrįstais ir palikti galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. eA-569-822/2020, kurios esminiai aspektai cituojami ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dÄmesys, kad Å¡ia nutartimi konstatuota, jog gydytojas E. P. neteisingai nustatÄ preliminariÄ diagnozÄ, kurios nekoregavo ir A. E. su L. L., tÄsdami gydymÄ .
Teigiama, kad Å¡i nutartis nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje turi prejudicinÄ galiÄ ta apimtimi, kuria konstatuoti neteisÄti A. E. ir L. L. veiksmai ir atitinkamų teisÄs aktų pažeidimai. DÄl Å¡ios priežasties nesutinkama su iÅ¡vada, kad kaltinamieji neveikÄ nusikalstamai ir taikÄ pagrįstÄ gydymÄ pagal jų turimÄ informacijÄ bei tyrimų duomenis. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika kaltinimo keitimo kontekste, nurodoma, kad ataskaitoje Nr. D17-148 (1.27), kuri palikta galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, nurodyta, jog A.
E. ir L. L. pažeidÄ teisÄs aktus, kurių pažeidimas kaltinamiesiems neinkriminuotas kaltinamuoju aktu. DÄl Å¡ios priežasties apeliaciniu skundu praÅ¡oma pakeisti teisinį nusikalstamų veikų kvalifikavimÄ iÅ¡ BK 132 straipsnio 1 dalies ir 229 straipsnio į BK 132 straipsnio 3 dalį ir 229 straipsnį. Remiantis skunde iÅ¡dÄstyta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika dÄl BK 132 ir 229 straipsnių taikymo, teigiama, kad, nors kaltinamieji nenumatÄ, jog nagrinÄjamoje situacijoje dÄl jų netinkamai atliktų pareigų gali kilti padariniai, taÄiau pagal veikos aplinkybes ir profesines savybes galÄjo ir turÄjo realiÄ galimybÄ tai numatyti, t. y. veikÄ nusikalstamai nerÅ«pestingai.
4.5. Skunde teigiama, kad apylinkÄs teismas selektyviai vertino baudžiamosios bylos medžiagÄ ir specialių žinių reikalaujanÄius tyrimus, o tai lÄmÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dÄl priežastinio ryÅ¡io tarp kaltinamųjų veiksmų ir M. J. mirties nebuvimo. ApylinkÄs teismas, vertindamas ekspertizÄs aktÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ , padarÄ esminÄ Ä¯rodymų vertinimo klaidÄ . Specialisto iÅ¡vadÄ ir ekspertizÄs aktÄ suraÅ¡Ä tie patys ekspertai, todÄl, jei ekspertai keistų nuomonÄ ir savo vertinimÄ , jie negalÄtų pasiraÅ¡yti tokio ekspertizÄs akto, nes tai prieÅ¡tarautų specialių žinių panaudojimÄ reglamentuojantiems teisÄs aktams. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal Komisijos iÅ¡vadas galima sprÄsti, jog mažiausiai 70 procentų pacientų, kuriems diagnozuojamas ir pradedamas gydyti sepsis, nemirÅ¡ta to paties stacionarizavimo metu. Pažymima, kad ekspertizÄs akto Nr. EDM 16(61)/2021 (01) iÅ¡vados kategoriÅ¡kai nepaneigia, jog empiriÅ¡kai paskirta antibiotikoterapija galÄjo bÅ«ti efektyvi sepsio ir jo komplikacijų gydymui, juo labiau, kad tai iÅ¡ esmÄs nurodyta specialisto iÅ¡vadoje Nr. DM 7(54)/2019 (01).
4.6. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakÄ ir dÄl kitų ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos 2019 m. vasario 14 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. DM 7(54)/2019 (01) padarytų ir apeliaciniame skunde cituojamų iÅ¡vadų, tik deklaratyviai pacitavo tam tikras specialisto iÅ¡vados dalis, taÄiau nemotyvavo, kaip tai paneigia inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymÄ . Skunde pabrÄžiama, kad specialių žinių reikalaujantys tyrimai pagrindžia egzistavus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ priežastinį ryšį tarp kaltinamųjų neveikimo ir kilusių padarinių, ypaÄ vertinant veikÄ gydymo proceso, o ne rezultato, aspektu. Tokios iÅ¡vados nepaneigia ekspertizÄs aktas Nr. EDM 16(61)/2021 (01), kuris pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo interpretuotas tik kaltinamuosius teisinanÄių įrodymų kontekste. Skunde taip pat cituojama Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika ekspertizÄs akto (specialisto iÅ¡vados), kaip įrodymo, vertinimo kontekste.
4.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylÄ nagrinÄjÄs teismas turÄjo apklausti specialistus ir ekspertus, jeigu teismui kilo abejonių dÄl ekspertizÄs akto ir specialisto iÅ¡vados suderinamumo. Be to, pagal teismo nutartį ekspertizÄ turÄjo bÅ«ti atlikta pasitelkiant klinikinÄs biochemijos specialistÄ , taÄiau jis į komisijos sudÄtį nebuvo įtrauktas, taÄiau apie tokį teismo nutarties dÄl ekspertizÄs skyrimo pažeidimÄ skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta. Be kita ko, iÅ¡ atliktos ekspertizÄs nÄra aiÅ¡ku, kokių duomenų pagrindu buvo padarytos atitinkamos iÅ¡vados, nes ekspertizÄs tiriamojoje dalyje apsiribota nuoroda į specialisto iÅ¡vadÄ , todÄl buvo pažeista BPK 88 straipsnio 3 dalis. Skunde pabrÄžiama, kad apeliacinÄs instancijos teisme bÅ«tina apklausti Komisijos iÅ¡vadÄ , ekspertizÄs aktÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusius specialistus (ekspertus) ir sprÄsti klausimÄ dÄl papildomos / pakartotinÄs ekspertizÄs skyrimo.
4.8. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetÄ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimÄ dÄl nukentÄjusiųjų praÅ¡ymo, deklaratyviai nurodydamas, jog Å¡is sprendimas teismo nesaisto, taÄiau, nukentÄjusiųjų atstovo vertinimu, Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados yra tiesiogiai reikÅ¡mingos nagrinÄjamoje byloje.
4.9. Be to, skunde atkreipiamas dÄmesys, kad A. E. ir L. L. nusikalstamas veikas padarÄ dirbdami (A.), kuri turÄjo bÅ«ti įtraukta į bylÄ civiliniu atsakovu, taÄiau pirmosios instancijos teismas to nepadarÄ, taip pažeisdamas imperatyvias BPK nuostatas ir suvarÅ¾Ä nukentÄjusiųjų teises.
5. IÅ¡teisintosios L. L. gynÄjos advokatÄs A. Kostiuk atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡oma netenkinti praÅ¡ymo dÄl kaltinimo pakeitimo, įrodymų tyrimo atnaujinimo, kompleksinÄs ekspertizÄs paskyrimo ir apeliacinius skundus atmesti, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. gegužÄs 4 d. nuosprendį.
5.1. Atsiliepime teigiama, kad apeliaciniame skunde pateikti argumentai, neatitinkantys byloje esanÄių įrodymų, iÅ¡kraipyti iÅ¡teisintųjų parodymai. PabrÄžiama, kad nei A. E., nei L. L. nenurodÄ, jog pacientÄs bÅ«klÄ blogÄjo, abu parodÄ, kad jos bÅ«klÄ po taikyto gydymo pagerÄjo. Be to, M. J. bÅ«klÄs blogÄjimo nepastebÄjo ir slaugytojos, todÄl tai atitinka ekspertų iÅ¡vadas apie žaibiÅ¡kai iÅ¡plitusiÄ ir pacientÄs mirtį sukÄlusiÄ (duomenys neskelbtini).
5.2. Atkreipiamas dÄmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo praÅ¡oma paskirti papildomÄ ekspertizÄ mirties priežasÄiai nustatyti, taÄiau prokurorÄs R. VaitekÅ«nienÄs nutarimu Å¡is praÅ¡ymas buvo atmestas. Be to, tiek prokurorÄ, tiek ir nukentÄjusieji nepalaikÄ praÅ¡ymo dÄl papildomo deontologinio tyrimo ir nepateikÄ jokių papildomų klausimų. IÅ¡teisintosios gynÄjos vertinimu, ekspertizÄs akte pateiktos iÅ¡vados patikslina, papildo specialisto iÅ¡vadas ir tik iÅ¡ dalies jas paneigia, nes tyrimui buvo pateikta daugiau informacijos ir suformuluoti detalesni klausimai. TurÄdami galimybÄ užduoti ir praÅ¡yti paÅ¡alinti kai kuriuos klausimus prokurorÄ ir nukentÄjusieji to nedarÄ. PabrÄžiama, kad ekspertizÄs aktas į bylÄ buvo pateiktas 2021 m. balandžio mÄnesį, taigi, visi proceso dalyviai turÄjo galimybÄ su juo susipažinti ir praÅ¡yti teismo kviesti ekspertus bei specialistus, skirti papildomÄ ekspertizÄ, taÄiau to nebuvo daroma. GynÄjos vertinimu, nÄra aiÅ¡ku, kodÄl prokurorÄ prieÅ¡taravimus tarp specialisto iÅ¡vados ir ekspertizÄs akto pastebÄjo tik po iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priÄmimo, todÄl prokurorÄs praÅ¡ymas apklausti ekspertus laikytinas nepagrįstu, tai užvilkintų bylos nagrinÄjimÄ .
5.3. Atsiliepime nurodoma, kad ekspertizÄ buvo atlikta tik po to, kai buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. eA-569-822/2020, todÄl ekspertizÄs iÅ¡vados gali bÅ«ti traktuojamos kaip naujai paaiÅ¡kÄjusios aplinkybÄs ir bÅ«ti pagrindu atnaujinti procesÄ . DÄl Å¡ios priežasties minÄtoji nutartis neturi prejudicinÄs reikÅ¡mÄs nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje. Akreditavimo tarnyba iÅ¡vadas pateikÄ po to, kai buvo atliktas M. J. lavono tyrimas, duota (C.) komisijos iÅ¡vada, atlikti histoliniai tyrimai, t. y. buvo įvertinta daugiau duomenų nei galÄjo vertinti (duomenys neskelbtini), stebÄdami pacientÄ.
5.4. GynÄjos teigimu, specialisto iÅ¡vadoje pateikti atsakymai iÅ¡ dalies gali bÅ«ti vertinami kaip prielaidos, nes, ir atlikus pomirtinį tyrimÄ , infekcijos Å¡altinis nebuvo nustatytas. EkspertizÄs akte konstatuota, kad negalima teigti, jog empiriÅ¡kai paskirta antibiotikoterapija galÄjo bÅ«ti efektyvi sepsio ir jo komplikacijų gydymui, o kitos ekspertizÄs iÅ¡vados tik patikslina specialisto iÅ¡vadoje pateiktas iÅ¡vadas.
5.5. Atsiliepime į apeliacinius skundus akcentuojama, kad visi specialistai ir ekspertai iÅ¡ esmÄs padarÄ iÅ¡vadÄ , jog teisingas ligos diagnozavimas pacientÄs buvimo ligoninÄje metu buvo labai sunkus arba neįmanomas, o antibiotikoterapijos efektyvumas â abejotinas. Atkreipiamas dÄmesys ir į tai, kad preliminari diagnozÄ â (duomenys neskelbtini) â buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) E. P., o ne iÅ¡teisintųjų, o Å¡ios diagnozÄs hospitalizacijos metu nebuvo galimybÄs paneigti, pacientÄ buvo gydoma ir stebima tiek, kiek to reikalavo jos bÅ«klÄ. ProkurorÄ be faktinio ar procesinio pagrindo į bylÄ pateikÄ kitų pacientų ligos korteles, turÄjo subjektyviÄ pozicijÄ ir selektyviai vertino byloje nustatytas aplinkybes bei bylos duomenis.
5.6. DÄl nukentÄjusiųjų atstovo praÅ¡ymo keisti kaltinimÄ nurodoma, kad apeliaciniame skunde nurodyti teisÄs aktai, kurių pažeidimus nustatÄ Akreditavimo tarnyba, nepriskirtini specialioms elgesio saugumo taisyklÄms. PacientÄ buvo nedelsiant apžiÅ«rÄta, nebuvo pažeistos nuostatos, jog gydytojo kontrolÄ atliekama ne reÄiau kaip kartÄ per pamainÄ ir du kartus per pirmÄ jÄ parÄ , o nagrinÄjamu atveju pacientÄ skyriuje neiÅ¡buvo nÄ vienos paros. Pažymima ir tai, kad ligos gydymo profilio nustatymui bei tyrimo ir gydymo plano koregavimui yra numatytas trijų darbo dienų terminas. Be to, BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis neturi įtakos nusikalstamos veikos padarymo konstatavimui, nes, gynÄjos įsitikinimu, pagrįstai nebuvo nustatytas priežastis ryÅ¡ys tarp pacientÄs mirties ir iÅ¡teisintųjų veiksmų (neveikimo).
5.7. Atsiliepime pabrÄžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikÄ baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas dÄl iÅ¡teisintųjų patirtų iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo, atsižvelgdamas į Teisingumo ministro rekomenduotinus teisinių paslaugų apmokÄjimo dydžius.
6. Teismo posÄdžio metu prokurorÄ, posÄdžiuose dalyvavÄ nukentÄjusieji ir jų atstovas praÅ¡Ä apeliacinius skundus tenkinti, o iÅ¡teisintieji ir jų gynÄjai â atmesti bei priteisti iÅ¡teisintiesiems apeliaciniame procese patirtas iÅ¡laidas.
III. ApeliacinÄs instancijos teisme iÅ¡tirti įrodymai
7. ApeliacinÄs instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimÄ , kurio metu buvo apklausti ekspertai ViaÄeslavas Kolomiecas, JanuÅ¡as Rybalka, Paulius Petreikis, specialistai V. B. bei D. R., taip pat papildomai apklausti iÅ¡teisintieji A. E. ir L. L., iÅ¡tirti apeliacinÄs instancijos teisme gauti dokumentai.
8. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje iÅ¡teisintasis A. E. parodÄ, kad jis du kartus realiai apžiÅ«rÄjo gyvÄ pacientÄ, taip pat ir L. L.: kai pasitiko pacientÄ ir po to apie 23 val. Tuo metu buvo susipažinÄs su biocheminiais tyrimais ir buvo juos aptarÄ. Tyrimų atsakymus gavo 1â2 val. laikotarpiu. IÅ¡teisintojo nuomone, iki 21 val. buvo susipažinÄ su tyrimais. NurodÄ, kad biocheminio kraujo tyrimo rezultatai buvo kaip dokumentas atneÅ¡ti ir buvo ligos istorijoje, su jais ir susipažino. 19.10 val.
įraÅ¡as M. J. ligos istorijoje padarytas nemaÄius biocheminio kraujo tyrimo rezultato. PaaiÅ¡kino, kad analizavo biocheminius tyrimus, ankstesnių tyrimų neturÄjo, nematÄ. LigonÄ (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini), viskas atitiko; kadangi bÅ«klÄ buvo pakankamai stabili, nieko nekoregavo. 23 val. laikÄsi tos paÄios diagnozÄs. NurodÄ, kad gavus visus rodiklius, su L. L. buvo svarstomas klausimas dÄl antibiotikų terapijos. Antibiotikų klausimas tuo metu ligoninÄje buvo aktualus, nes buvo svarstoma nauja antibiotikų skyrimo tvarka; pagal tvarkÄ viskas griežtÄjo, be aiÅ¡kių indikacijų, antibiotikų skyrimas buvo apribotas.
Kadangi pacientÄs diagnozÄ nesikeitÄ, galvojo apie (duomenys neskelbtini), kuriam antibiotikų terapija netaikoma. Antibiotikai skiriami įrodžius infekuotumÄ . Žodžiu nusprendÄ, kad nereikia antibiotikų terapijos, juo labiau buvo trumpas stebÄjimo laikas. Tuo metu nekilo mintis padaryti prokalcitonino tyrimÄ â tuo metu tai buvo labai naujas tyrimas, daromas iÅ¡skirtinai reanimacijoje gulintiems ligoniams. Å iuo metu Å¡is tyrimas lengviau daromas. DÄl Å¡io tyrimo darymo sprendžia gydantis daktaras.
Gavus tyrimus, jie aptariami, nustatant klinikinÄ diagnozÄ, taÄiau nebuvo tradicijos ar bÅ«tinumo kiekvienos dienos ar gavus naujÄ tyrimÄ , iÅ¡kart jį vertinti, apraÅ¡yti. Paprastai, jeigu kažkas keiÄiasi radikaliai, įraÅ¡as atsiranda, o jeigu stabilu, daugiau nesipleÄiama. Bendraujant su pacientu, įvertinus kvÄpavimo, Å¡irdies sistemÄ , jeigu nematomi sutrikimai, reiÅ¡kia bÅ«klÄ stabili. Patvirtino praktikoje skyrÄs antibiotikoterapijÄ . Nustatant galutinÄ klinikinÄ diagnozÄ, aptariami ir sudedami visi tyrimai.
Å iuo atveju galutinÄs diagnozÄs neturÄjo, o diagnozÄ tarp pirmos ir antros apžiÅ«ros nesikeitÄ. PacientÄ skyriuje nekarÅ¡Äiavo, temperatÅ«ra jai buvo matuota. DÄl 23 val. nustatytos stabilios bÅ«klÄs nurodÄ, kad bendravo, buvo užÄjÄs į palatÄ , pacientÄ skundÄsi, jog trukdo zondas, taÄiau sakÄ, jog skausmai aprimÄ. NurodÄ, kad jo nepraÅ¡Ä nuskausminamųjų ar raminamųjų, be to, slaugytoja jam nepraneÅ¡Ä, jog rado pacientÄ naktį, iÅ¡sitraukusiÄ zondÄ .
PacientÄ buvo uždaryta į vienutÄ, nes buvo įtariama, jog yra infekuota. Nebuvo užvestas stebÄjimo lapas ir neskirtas pastovus rodiklių matavimas, nes pacientÄs bÅ«klÄ nebuvo kritinÄ. Zondo įvedimas neindikuoja, kad pacientui reikia didesnio dÄmesio. Paprastai žmonÄs su zondu bÅ«na per naktį, o ryte, įvertinus situacijÄ , jeigu niekas nesikeiÄia, zondas paÅ¡alinamas. Be to, palatoje, kurioje buvo pacientÄ, yra įrengtas mygtukas personalo kvietimui. Poste girdi signalÄ nakties metu.
SeselÄ visada yra poste, nebent bÅ«na nuÄjusi pas kitÄ ligonį. IÅ¡teisintojo nuomone, slaugytojos nefiksuoja, kad buvo suveikÄs iÅ¡kvietimo mygtukas. Nakties metu guldomi pacientai yra apžiÅ«rimi, bet nÄra nurodymų gydytojui, kad nakties metu reikia lankyti ligonius. Nežino, kas kiek laiko slaugytojos apeina skyrių. Jeigu po ligonio apžiÅ«ros nÄra naujų paskyrimų, tai slaugytojai neinformuojami, informuojami, jeigu iÅ¡kyla naujų paskyrimų reikalas; paskyrimai įraÅ¡omi paskyrimų lape.
Šiuo atveju naujų paskyrimų nebuvo.
8.1. Ä® klausimÄ , kokiu atstumu yra operacinÄ nuo skyriaus, kuriame gulÄjo M. J., atsakÄ, kad tai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tai. Ä®raÅ¡ai ligos istorijoje raÅ¡omi, kada apžiÅ«rÄtas ligonis. DÄl (A.) 2023 m. kovo 3 d. raÅ¡te nurodytų operacijų paaiÅ¡kino, kad pasiruoÅ¡imas jam standartiÅ¡kai trunka maksimaliai 5 min. prieÅ¡ ir po. Specifinio pasiruoÅ¡imo gydytojui nÄra; jeigu ligonis yra sunkus, tai paprastai anesteziologas pasižiÅ«ri iÅ¡ savo pusÄs, kas yra reikalinga. Kai bÅ«na skambutis dÄl numatomos operacijos, apÅ¡nekama, ar reikia anesteziologui ateiti ir pasižiÅ«rÄti, ar reikÄs pasiruoÅ¡imo, o jeigu jaunas, sveikatas žmogus, važiuojama į operacinÄ ir viskas joje susižiÅ«rima. Protokolai, popieriai dažniausiai pildomi skyriuje, kai turima laiko. NurodÄ, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to į operacinÄ patenka liftu, liftai yra netoli, prie skyriaus. Užtrunka apie 2 ar 5 min., priklauso kaip greitai atvažiuoja liftas. DÄl poilsio po operacijos nurodÄ, kad pailsÄti gali, kai nieko nÄra, kÄ daryti, o įprastai einama daryti kitus darbus. Tarp operacijų gydytojai grįžta į skyrių, apžiÅ«ri, pasiklausus seselių, ar yra naujų ligonių, gal buvo kvietimų į reanimacijÄ ar kitur reikia kažkÄ konsultuoti. Jie (iÅ¡teisintieji) nelaukia, kol asmuo atsigaus po narkozÄs, tam yra pabudimo palata, kurioje asmenys stebimi. PritarÄ iÅ¡teisintosios L. L. nurodytoms aplinkybÄms dÄl to, kad jei buvo nusprÄsta operuoti budÄjimo metu (past. â (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), buvo indikacijos skubiai operacijai. IÅ¡teisintasis nurodÄ, kad tarp atliktų operacijų kažkÄ pildÄ, bet kÄ konkreÄiai, neprisiminÄ. DÄl (duomenys neskelbtini) skyrimo operacijos paaiÅ¡kino, kad, jei viskas aiÅ¡ku, nusprendžiama iÅ¡kart; paprastai visi atsigula su echoskopija.
8.2. DÄl apeliacinÄs instancijos teismo pasireikalautų B. A. ir K. L. gydymo stacionare ligos istorijų paaiÅ¡kino, kad sekantis ligonis paguldyta 22.20 val., o iÅ¡teisintojo įraÅ¡as istorijoje jau 22.30 val. B. A. operacijose abu iÅ¡teisintieji buvo kartu, daktarÄ operavo. IÅ¡teisintojo teigimu, tikÄtina, kad jis anksÄiau paliko operacinÄ, nes pjÅ«vius užsiÅ«ti dviejų žmonių nereikia, todÄl 22.30 val. iÅ¡teisintasis jau buvo apžiÅ«rÄjÄs pacientÄ skyriuje. NurodÄ, kad nekilo abejonių, jog reikia operuoti ir iÅ¡kart buvo informuota operacinÄs brigada, kad bus dar viena operacija, todÄl taip greitai pateko vÄl į operacinÄ. K. L. operacija prasidÄjo 23.30 val. ir užtruko iki 24.00 val., buvo kartu su iÅ¡teisintÄ ja L. L. (13 t., b. l. 77â84, 127â131, 156).
9. IÅ¡teisintoji L. L. parodÄ, kad pirmÄ kartÄ pacientÄ apie 19 val. apžiÅ«rÄjo kartu su gydytoju A. E., antrÄ kartÄ â apie 23 val. (past. â tiksliai nepamena), prieÅ¡ einant į operacijÄ . Nepamena, ar antrÄ kartÄ pacientÄ apžiÅ«rÄjo kartu su A. E.. Atsakydama į klausimÄ , kada susipažino su biocheminiais kraujo tyrimais, kurie buvo paskirti gydytojo P., nurodÄ, kad dažniausiai tyrimai gaunami vÄliau, jau paguldžius į skyrių, juos (past. â tyrimus) atneÅ¡a padÄjÄja iÅ¡ laboratorijos, tyrimus matÄ ne priÄmimo metu, bet 23 val. jau buvo su jais susipažinusi.
TeigÄ, kad peržiÅ«ri visus paciento tyrimus. NeturÄjo tradicijos ir vietos, kur pažymÄti tyrimo duomenis kortelÄje, duomenys tiesiog įvertinami ir pagal juos koreguojamas gydymas. Rodikliai negalÄjo bÅ«ti normos ribose, jeigu žmogus 4 dienas (duomenys neskelbtini), o įraÅ¡as, jog ligonÄs bÅ«klÄ stabili, buvo padarytas įvertinus tyrimus. Negavo duomenų, kad pacientÄ nuo atsigulimo skyriuje iki 23 val. bÅ«tų vÄmusi ar viduriavusi. PaaiÅ¡kino, kad, jei skaiÄiai ligos istorijoje yra įraÅ¡yti, vadinasi, buvo matuota; spaudimÄ dažniausiai matuoja slaugytojas ir pasako gydytojams.
Kardiograma buvo užraÅ¡yta hospitalizacijos metu ir buvo įvertinta. Ä® klausimÄ , kodÄl nebuvo užvestas stebÄjimo lapas, jeigu pacientas guli vienutÄje, parodÄ, kad tokia yra kasdienÄ praktika. Buvo įtariama virusinÄ infekcija, kuriÄ diferencijavo kaip (duomenys neskelbtini). Ligonis atvyksta tik su preliminaria diagnoze, dÄl to yra gydymas ir stebÄjimas, kaip keiÄiasi rodikliai dinamikoje, kad bÅ«tų galima vertinti, ar reikia kažkÄ papildomai daryti. PacientÄ skundÄsi, kad (duomenys neskelbtini), dÄl to buvo įtarta (duomenys neskelbtini) virusinÄ infekcija, o dÄl (duomenys neskelbtini) â (duomenys neskelbtini).
Kadangi keturvietÄje palatoje didelÄ tikimybÄ užkrÄsti kitus, pacientÄ buvo paguldyta į vienvietÄ palatÄ . StebÄjo, ar pacientÄ karÅ¡Äiuos, ar pradÄs viduriuoti (tada bÅ«tų imamas iÅ¡matų pasÄlis), per zondÄ stebÄjo, kiek (duomenys neskelbtini) (tada gali bÅ«ti (duomenys neskelbtini)), taÄiau (duomenys neskelbtini) buvo nedaug. Be to, pacientÄ pasakÄ, kad skausmai sumažÄjo, dÄl to bÅ«klÄ vertino kaip stabiliÄ . Palatoje, kurioje buvo pacientÄ, yra įrengtas veikiantis mygtukas personalo kvietimui, o seselÄ bÅ«na poste nakties metu.
NurodÄ, kad be gydytojo ligonių stebÄjimÄ atlieka slaugytojas, kuris stebi ir informuoja gydytojÄ apie pasikeitusiÄ situacijÄ .
9.1. BÅ«na situacijų, kai pasižiÅ«ri ligonį ir pakeliui, einant į operacinÄ, dar parodo kitÄ ligonį, kažkokius kraujo tyrimus. Gali bÅ«ti, kad vienas yra nuÄjÄs į operacinÄ, o kitas ateina vÄliau. Ä® klausimÄ , susijusį su operacijos trukmÄs skaiÄiavimu, atsakÄ, kad bÅ«na įvairiai, brigadÄ sudaro daug žmonių â anestiozologas, anestezistÄ, operacinÄs slaugytoja, slaugytojos padÄjÄja. Visi ruoÅ¡iasi procesui, ruoÅ¡ia operacijÄ , anesteziologas laukia ligonio. Jie pirma ateina į operacinÄ. Jie (past. â iÅ¡teisintieji) gali ateiti į operacinÄ, kai ligonis miega. Patys skaiÄiuoja darbÄ nuo pjÅ«vio pradžios iki pabaigos. (A.) 2023 m. kovo 3 d. raÅ¡te nurodyta (duomenys neskelbtini) operacinÄ yra (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te, kuriame yra visos operacinÄs, o jie (iÅ¡teisintieji) dirba (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te. Po operacijos gali bÅ«ti, kad lieka tik užsiÅ«ti pjÅ«vį, tai vienas gali iÅ¡eiti, o kitas lieka. Nepamena, kaip buvo Å¡iuo atveju, buvo keturios operacijos ir jie keitÄsi. IÅ¡ skyriaus į operacinÄ galima ateiti per kelias minutes; per operacijÄ 10 min. yra daug. DÄl darbo intensyvumo dirbama etapais â vienas pažiÅ«rimas, iÅ¡operuojamas, tada jis budinamas, o tuo metu gydytojai žiÅ«ri kitÄ ligonį. Popieriniai darbai dažniausiai daromi, kai jau yra iÅ¡sprÄstos problemos, net ir pildant dokumentus gali bÅ«ti, kad reikia eiti žiÅ«rÄti ligonio. DÄl kitų pacientų ligų istorijų ir įrašų laikų nurodÄ, kad nebÅ«na taip, kad apžiÅ«ri ligonį ir iÅ¡kart sÄdama ir raÅ¡oma. Data raÅ¡oma tokia, kada buvo apžiÅ«rÄtas ligonis.
9.2. Per laikotarpį, kai M. J. buvo paguldyta į skyrių, buvo atliktos dvi operacijos naujai paguldytiems ligoniams, kurie buvo apžiÅ«rÄti ir nusprÄsta juos operuoti. DÄl atliktų operacijų paaiÅ¡kino, kad jei operuojama budÄjimo metu, tai yra skubios operacijos. Paprastai dÄl operacijos nusprendžiama apžiÅ«rÄjus ligonį. DÄl įvykio naktį atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos paaiÅ¡kino, kad jie (iÅ¡teisintieji) nusprendÄ, jog reikia operuoti. PasiruoÅ¡imas operacijai vyksta taip: suraÅ¡omi paskyrimai, kuriuos vykdo slaugytoja, o atÄjus laikui pacientas vežamas į operacinÄ ir einama operuoti. Ji dirbo visÄ parÄ , t. y. nuo 24 d. 8 val. iki 25 d. 8 val. Ä® klausimÄ , kokiu atstumu yra operacinÄ nuo skyriaus, kuriame gulÄjo M. J., atsakÄ, kad reikia nusileisti liftu, operacinÄ tame paÄiame pastate.
9.3. DÄl apeliacinÄs instancijos teismo pasireikalautų B. A. ir K. L. gydymo stacionare ligos istorijų paaiÅ¡kino, kad vienÄ asmenį operavo ji (iÅ¡teisintoji L. L.), o kitÄ â daktaras A. E.. IÅ¡teisintosios teigimu, viskas teisingai suraÅ¡yta ir padaryta, asmenis reikÄjo operuoti. DÄl paciento paaiÅ¡kino, kad ligonis buvo paguldytas apie 16 val. į skyrių, apžiÅ«rÄjo ir nusprendÄ, kad dar reikia sulaukti kraujo tyrimų ir greiÄiausiai bus operuojamas. 18 val. priÄmÄ galutinį sprendimÄ operuoti, informuojama operacinÄ ir ruoÅ¡iamas pacientas operacijai, kuri prasideda 21.05 val., o baigiasi 22.15 val., bet paÄios operacijos trukmÄ neatspindi, kiek žmogus bÅ«na operacinÄje. ParodÄ, kad pacientÄ B. A. reikÄjo operuoti, nes operacijos metu rado (duomenys neskelbtini). DÄl L. L. ligos istorijos 23 lapo parodÄ, kad Å¡is lapas pildomas slaugytojų, dÄl to, iÅ¡teisintajai nežinoma, kas darÄ taisymus Å¡iame lape (13 t., b. l. 77â84, 128â131, 156).
10. Ekspertas ViaÄeslavas Kolomiecas apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje patvirtino 2019 m. ir 2021 m. iÅ¡vadas, tarp jų neįžvelgÄ prieÅ¡taravimų. Sutiko, kad paneigus (duomenys neskelbtini) diagnozÄ, turÄjo bÅ«ti paskirti antibiotikai; kai gydytojas paskiria, personalas pradeda vykdyti, kartais konkreÄiai nurodoma valanda, kada vykdyti. Paskyrimuose nurodoma data (pas ekspertÄ â ir valanda), tada personalas ir leis. Gavus echoskopijos tyrimo rezultatus, turint lipazÄs atsakymÄ , daktaras turÄjo skirti antibiotikoterapijÄ . Eksperto vertinimu, konkreÄiu atveju nebuvo bÅ«tina kompiuterinÄ tomografija. PrieÅ¡ skiriant antibiotikoterapijÄ , paimamas pasÄlis ateiÄiai, prieÅ¡ pradedant laÅ¡inti antibiotikÄ . PaaiÅ¡kino, kas pasÄlis yra diagnostinis tyrimas, o antibiotikai â gydymo bÅ«das; pasÄlis daromas, kad vÄliau bÅ«tų galima patikslinti, koks konkreÄiai yra mikrobas ir parinkti atitinkamÄ antibiotikÄ . Kraujo pasÄlio rezultatai gaunami per tris paras, o preliminarus atsakymas gali bÅ«ti ir po paros, taÄiau ne valandų bÄgyje. Kraujo pasÄlių tyrimo rezultatai bÅ«tų leidÄ parinkti konkretų antibiotikÄ , o empirinÄ antibiotikoterapija ligoninÄje parenkama iÅ¡ karto. NurodÄ, kad gauti rezultatai 18 val. jau turÄjo paneigti (duomenys neskelbtini) diagnozÄ. Eksperto vertinimu, buvo įtarimų, kad tai yra bakterinÄ infekcija, reikÄjo skirti antibiotikÄ . Antibiotikai galÄjo ir nesuveikti, bet antibiotikoterapija padidina iÅ¡gyvenamumo Å¡ansÄ . NurodÄ, kad gydytojų klaidos nebÅ«tų, jeigu gydytojai bÅ«tų padarÄ viskÄ , kas įmanoma; antibiotikas negali bÅ«ti kontraindikacija, jis gali veikti tam tikrÄ mikrobÄ arba neveikti, bet jeigu įtariama bakterinÄ infekcija, privaloma skirti antibiotikÄ . BakterinÄ infekcija ir Å¡iai dienai nebuvo patikslinta, bet galima buvo pradÄti antibiotikoterapijÄ . DÄl 2021 m. ekspertizÄs akto 9 ir 11 punktų nurodÄ, kad atsakÄ Ä¯ konkreÄius klausimus, kaip jie buvo suformuluoti; Å¡ių punktų formuluotÄ skiriasi. DÄl (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pažengusioje stadijoje komplikacijos â toks buvo antras klausimas (13 t., b. l. 54â58).
11. Ekspertas Paulius Petreikis patvirtino duotÄ iÅ¡vadÄ (12 t., b. l. 166â175). DÄl eksperto iÅ¡vados 6 punkto paaiÅ¡kino, kad tai yra (C.) gydytojų vertinimas. Atkritus (duomenys neskelbtini) diagnozei, nereiÅ¡kia, kad reikia laukti rytojaus ir daryti konsiliumÄ . Jeigu atkrenta (duomenys neskelbtini) diagnozÄ, kvieÄiamas terapeutas. Nebuvo kviestas konsultantas, nebuvo duomenų apibendrinimo. Skyrus antibiotikus, tikimybÄ, kad pagerÄs sepsio ir jo komplikacijų gydymo rezultatai â 70 procentų. 70 procentų iÅ¡gyvenamumo galimybÄ yra pagal bendrÄ statistikÄ , nes skiriasi pagal bakterijas.
TikimybÄ yra labai maža, kai chirurginiai pacientai gauna hospitalinÄ infekcijÄ . Jeigu žmogus bakterijÄ atsineÅ¡a iÅ¡ namų, ji dažniausiai bÅ«na jautresnÄ antibiotikui. Å iuo atveju didesnis Å¡ansas, kad pacientÄ dar nebuvo gulÄjusi ligoninÄje, tai nebuvo užkrÄsta jos (ligoninÄs) infekcija. Eksperto teigimu, antibiotikas ne visada iÅ¡gydo, bet turÄjo bÅ«ti laikomasi bendrinių gydymo principų ir paskirtas antibiotikas; jeigu įtariama bakterija, atvykus į ligoninÄ, reikia paimti pasÄlį ir skirti antibiotikÄ .
Eksperto teigimu, nežinoma, ar iÅ¡gyventų, net ir skyrus tinkamÄ antibiotikÄ , bet tikimybÄ yra. Buvo poÅ¡ventinÄs dienos, dÄl to (duomenys neskelbtini), pirmiausia, ir įtarÄ. (duomenys neskelbtini) turÄjo paskirti antibiotikus, jeigu atmetus (duomenys neskelbtini) diagnozÄ, nežinia, kas pacientui yra, reikia pasikviesti bent jau terapeutÄ , kad geriau įvertintų kraujo rodiklius. Å iuo atveju pacientÄ buvo apžiÅ«rÄta, yra įraÅ¡ymai, bet atkritus (duomenys neskelbtini) diagnozei, galÄjo iÅ¡kviesti kitÄ specialistÄ .
Eksperto teigimu, atmetus (duomenys neskelbtini) diagnozÄ, sprendžia gydytojas, ar laukti ryto, ar iÅ¡kart skirti kitokį gydymÄ ; nÄra nurodyta valandomis, kÄ daryti, gali bÅ«ti ligoninÄs procedÅ«ros, tai reikia žiÅ«rÄti teisiÅ¡kai, ar jie yra jas pasiraÅ¡Ä. DÄl pacientei tÄsto gydymo nurodÄ, kad reikÄjo skirti antibiotikÄ (matyti pagal skrodimo duomenis), o visa kita tinkama, visgi, Å¡iuo atveju nebuvo viskas padaryta. DÄl duomenų, susijusių su (duomenys neskelbtini) veikla, nurodÄ, kad buvo (duomenys neskelbtini) â tai susijÄ.
Jeigu nustatytas tik (duomenys neskelbtini), tai nereiÅ¡kia, kad su (duomenys neskelbtini) visai blogai. DÄl kompiuterinÄs tomografijos skyrimo sprÄstų radiologas, galima skirti su kontrastu ir be kontrasto. Ä® klausimÄ dÄl eksperto iÅ¡vados, 4 punktas parodÄ, kad (duomenys neskelbtini) iÅ¡kart rodÄ, jog nÄra, bet galima atlikti; taip pat žiÅ«rÄti daugiau (duomenys neskelbtini). DÄl to, ar galÄjo, ar privalÄjo â priklauso, kaip kas vertins paÄiÄ (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į iÅ¡teisintosios klausimÄ , kokiÄ infekcijÄ turi gydyti, jeigu nenustatytas Å¡altinis, parodÄ, kad pradžioje bent jau kraujÄ (past. â reikÄjo paimti), gal bÅ«tų kas nors iÅ¡augÄ.
Stacionarizavimo metu pacientÄ neatrodÄ kaip labai sunkus ligonis, nes tada bÅ«tų paguldyta į reanimacijÄ , (duomenys neskelbtini) paskyrus gydymÄ , nebuvo duomenų, kad reikia guldyti į reanimacijÄ . DÄl eksperto iÅ¡vados 3 punkto parodÄ, kad vertina, ar yra įraÅ¡as, nevertinama, kada jis atsirado; nÄra kito kraujo tyrimų, kad rodytų, kaip kraujyje kas darosi, jog bÅ«tų galima vertinti, ar gerÄja, ar blogÄja. Padaryti įraÅ¡ai nÄra informatyvÅ«s dÄl ligos eigos, nes skyriuje dažnai kraujas neimamas (13 t., b. l. 48â52).
12. Ekspertas JanuÅ¡as Rybalka pritarÄ nuomonei, kad po trijų tyrimų (duomenys neskelbtini) diagnozÄ galÄjo bÅ«ti atmesta. Kaip nurodyta specialisto iÅ¡vadoje, tada buvo tikslinga paskirti antibiotikus. Eksperto vertinimu, laikotarpiu nuo 19 val. (nuo patekimo į skyrių) iki 3 val. buvo galima spÄti paskirti vienÄ dozÄ antibiotikų. Geriami antibiotikai bÅ«tų neveiksmingi, reikia leisti į venÄ . Priklausomai nuo antibiotikų pradeda veikti kelių valandų laikotarpyje, taÄiau taip pat priklauso, kiek toksinų yra pasigaminÄ. Kai yra gauti tyrimai, per kiek laiko reikia skirti antibiotikus, priklauso nuo imuninÄs bÅ«klÄs; M. J. situacijoje reikÄjo paskirti, kai buvo atmesta (duomenys neskelbtini) diagnozÄ. Pagal ligoninÄs tvarkÄ priklauso, kas skiria antibiotikÄ . Ekspertas nesutiktų su iÅ¡vada, kad iÅ¡kart reikÄjo atlikti kompiuterinÄ tomografijÄ , bet jeigu yra rekomendacija, tai reikÄtų padaryti, tik gal ne iÅ¡ karto (13 t., b. l. 52â54).
13. Teismo posÄdyje specialistas V. B. paaiÅ¡kino, kad yra VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini), turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , Å¡iuo metu dirba (duomenys neskelbtini), turi pedagoginį profesoriaus vardÄ . NurodÄ, kad dÄl Å¡ios pacientÄs daugiausiai klausimų kilo dÄl (duomenys neskelbtini). Kaip gydytojas jis supranta, kad įvykio dienÄ gydytojai turÄjo 16 ekstra pacientų, keturias operacijas, septintÄ valandÄ gavo pirmuosius biocheminius tyrimus, žinojo ligonÄs klinikinÄ bÅ«klÄ, nebuvo laiko realizuoti minÄių, nes buvo staigi mirtis.
PacientÄ skundÄsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skausmu (tai yra didelis skausmas); vien iÅ¡ to galima pagalvoti arba įvyko (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) â dÄl to pateko į (duomenys neskelbtini) skyrių. Padarius atitinkamus tyrimus, situacija keitÄsi, kai sužinota, kad (duomenys neskelbtini). LipazÄ rodo kasos fermentų aktyvumÄ , jeigu bÅ«na (duomenys neskelbtini), lipazÄs koncentracija turi bÅ«ti mažiausiai 3 kartus didesnÄ už normÄ , bet bÅ«na ir žaibinių (duomenys neskelbtini) eigų, kai pradžioje lipazÄs koncentracija bÅ«na padidinta dÄl (duomenys neskelbtini), per porÄ valandų įvyksta kasos žaibinÄ nekrozÄ, kasa nebegamina fermentų ir lipazÄs koncentracija jau gali bÅ«ti normali.
Vien iÅ¡ lipazÄs koncentracijos nenustatysi, bet atlikus ultragarsinį pilvo tyrimÄ bei įsitikinus, kad (duomenys neskelbtini) nÄra (duomenys neskelbtini), nÄra (duomenys neskelbtini) pakitimų, galima diagnozÄ atmesti. NurodÄ, kad 2018/2019 m. specialisto iÅ¡vados 4 punkto ir 2021 m. ekspertizÄs akto 2 punkto iÅ¡vados nÄra prieÅ¡taringos, nes vien iÅ¡ biocheminių kraujo tyrimų, kad (duomenys neskelbtini), negalima nei patvirtinti, nei paneigti (duomenys neskelbtini) diagnozÄs, jÄ bÅ«tų galima atmesti po pilvo ultragarsinio tyrimo; kai buvo padaryti visi trys tyrimai, buvo galima atmesti (duomenys neskelbtini) diagnozÄ.
Esant (duomenys neskelbtini), kompiuterinÄ tomografija yra daug tikslesnis metodas, bet iÅ¡ ultragarsinio tyrimo galima daryti iÅ¡vadas, kad yra kasos sustorÄjimas, patinimas, skysÄiai apie kasÄ ir pan., o padarius kompiuterinÄ tomografijÄ su kontrastu, galima jau pasakyti, kiek procentų kasos yra nekrozÄ, kokios skysÄio sankaupos ir kt. Ultragarsiniu tyrimu galima nustatyti (duomenys neskelbtini) požymius. Jeigu yra įtariamas (duomenys neskelbtini), reikÄtų atlikti kompiuterinÄ tomografijÄ . DÄl (duomenys neskelbtini), jauno amžiaus, nesant pilvaplÄvÄs uždegimo požymių, perforacijos organų ir pan. gydytojai A.
E. ir L. L. galÄjo įtarti (duomenys neskelbtini). Specialistas parodÄ, kad (duomenys neskelbtini) negydomas antibiotikais. Jeigu (duomenys neskelbtini), tai dar nÄra (duomenys neskelbtini) infekcijos įrodymas. (duomenys neskelbtini) infekcija įrodoma tik atlikus punkcijÄ , ultragarso kontrolÄje paÄmus audinio ar skysÄio mÄginį ir užauginus bakterijÄ . Ä® klausimÄ dÄl ekspertizÄs akto 9 ir 1 punktų (ar bÅ«tų atmesta (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) komplikacija, jeigu bÅ«tų leukocitai) paaiÅ¡kino, kad vien remiantis leukocitais, neatmesi; gali bÅ«ti labai daug leukocitų arba labai mažai â abu variantai yra blogai.
NurodÄ, kad visuma â organų funkcija, biocheminiai kraujo tyrimai, (duomenys neskelbtini) bei visa kita â patvirtina tÄ (duomenys neskelbtini) (past. â (duomenys neskelbtini)), kuris gali bÅ«ti ir dÄl (duomenys neskelbtini). Antibiotikai neskiriami to, kol nepatvirtinama bakterija. O Å¡iuo atveju nebuvo (duomenys neskelbtini). DÄl 2018/2019 m. specialisto iÅ¡vados 7 punkte nurodyto žodžio âgalÄjoâ (past. â neteisingai nustatyta ligos diagnozÄ ir nepaskirta antibiotikoterapija galÄjo turÄti tiesioginÄs įtakos pacientÄs mirÄiai) paaiÅ¡kino, kad dÄl to buvo ginÄijamasi, nes galÄjo turÄti, galÄjo ir neturÄti įtakos.
13.1. Ä® klausimÄ , susijusį su 2021 m. ekspertizÄs akto 9 ir 11 punktais, atsakÄ, kad yra nurodyta, jog tai yra bÅ«dinga sepsiui su žaibiÅ¡ku sisteminiu uždegiminiu atsako sindromu bei dauginio organų funkcijos nepakankamumu. Dauginio organų sindromo priežastis gali bÅ«ti ir pankreatitas, ir Å¡irdies infarktas, trauma, nudegimai ir pan. Uždegiminis atsako sindromas, jeigu nustatomas sepsis, nustatoma bakterija, visais atvejais gydoma antibiotikais. DÄl (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) nurodÄ, kadangi pacientÄ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tai Å¡ie simptomai bÅ«dingi ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini); tai iÅ¡diferencijuoti yra ne vienos dienos darbas.
Ä® klausimÄ , ar hipotermija gali bÅ«ti (duomenys neskelbtini) simptomas, atsakÄ, kad, jei yra dauginis organų funkcijos nepakankamumas, tai gali bÅ«ti. Ūminis kasos uždegimas arba pankreatitas skiriasi nuo infekcinių ligų tuo, kad kasos sultys pradeda virÅ¡kinti organizmÄ , pirmiausia, kasÄ â iÅ¡siskiria toksinai, prasideda dauginis organų funkcijos nepakankamumas, o infekcijos nÄra. (duomenys neskelbtini) sukeltÄ sepsį reikÄtų gydyti palaikant gyvybines funkcijas, o ne antibiotikais. Kol pilnai neatmetama (duomenys neskelbtini) diagnozÄ, apie antibiotikus kalba neina. (duomenys neskelbtini) negydomas antibiotikais, gydomas infuzijomis, nuskausminimu ir stebÄjimu, antibiotikai pradedami tik prasidÄjus infekcijai esant (duomenys neskelbtini).
PaaiÅ¡kino, kad ligonio stebÄjimas ir laikas duoda aiÅ¡kumo; po paros galima kartoti tyrimus, pratÄsti radiologinius tyrimus ir žiÅ«rÄti, kas keiÄiasi, bet nebuvo laiko. NurodÄ, kad (duomenys neskelbtini) diagnozÄ nebuvo įraÅ¡yta, reiÅ¡kia ji buvo paneigta. Specialistas nurodÄ, kad ultragarsinio tyrimo rezultatas priklauso nuo individo, kuris daro tyrimÄ ; vienam atrodys, jog kasa yra patinusi, kitam atrodys, kad normali ir pan.; didžiausiÄ reikÅ¡mÄ turi tyrimÄ atliekanÄio patirtis, kvalifikacija.
Yra tokios gairÄs: jeigu nustatome (duomenys neskelbtini), lipazÄ didesnÄ tris kartus už normÄ , ultragarsiniame tyrime yra kasos patinimas, yra kažkiek skysÄio, penkias dienas pacientas stebimas â infuzijos, nuskausminimas. Po penkių parų daroma kompiuterinÄ tomografija, jau galima pamatyti, ar yra kasos nekrozÄ. Kai bÅ«na diagnozÄ visiÅ¡kai neaiÅ¡ki, reikia daryti kompiuterinÄ tomografijÄ anksÄiau.
13.2. DÄl klausimo, susijusio su 2018/2019 m. specialisto iÅ¡vados 7 punktu, atsakÄ, kad atmetus (duomenys neskelbtini) ir įtariant (duomenys neskelbtini), reikÄtų imti kraujo pasÄlį ir skirti plataus spektro antibiotikus, kurie negarantuoja, kad kas nors pasikeis. Sepsis gali bÅ«ti atneÅ¡tas iÅ¡ aplinkos, gali bÅ«ti operacijos pasekmÄ arba chirurginio susirgimo. Sepsis yra dažnas chirurgijos klinikoje, pasireiÅ¡kia nevienodai. Daugmaž vienodas yra tada, kai yra dauginis uždegiminis organų pakenkimas.
DÄl to, ar iÅ¡ M. J. tyrimų visumos bÅ«tų pagrindas įtarti sepsį, parodÄ, kad jaunas amžius, (duomenys neskelbtini) (klausimas, ar tai daug, nes esant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)bÅ«na 400â500, tai 100â150 yra požymis, kad kažkas yra sureagavÄ, bet negalima 100 procentų pasakyti, ar infekcinÄs kilmÄs, ar ne). Specialistas nurodÄ, kad atmetus (duomenys neskelbtini) diagnozÄ ir liekant tokiam paÄiam CRB, gydytojų vietoje, lauktų parÄ laiko, kartotų tyrimus ir organizuotų konsiliumÄ .
PaaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) esant (duomenys neskelbtini), atlikus kompiuterinÄ tomografijÄ su kontrastu, didelÄ tikimybÄ, jog iÅ¡sivystys Å«minis visiÅ¡kas inkstų funkcijos nepakankamumas; tada konsiliumas sprendžia, ar galima apsieiti be kompiuterinÄs tomografijos. Pirmiausia, buvo padarytas ultragarsinis tyrimas pilvo ertmÄje, peritonito požymių, pilvaplÄvÄs uždegimo, plyÅ¡usio tuÅ¡Äiavidurio organų požymių nerasta, vadinasi, pilve nÄra katastrofos, kÄ toliau daryti su pacientu, turÄtų sprÄsti konsiliumas.
Specialisto vertinimu, nebuvo pagrindo pacientÄ laikyti (duomenys neskelbtini) skyriuje atmetus (duomenys neskelbtini) diagnozÄ, bet, vÄlgi, viskas vyko vÄlai vakare, o perkÄlimui į kitÄ skyrių, reikia konsiliumo sprendimo. Konsultantai taip pat kvieÄiami konsiliumu. Komentuodamas eksperto P. Petreikio duotus paaiÅ¡kinimus dÄl konsiliumo ir konsultacijų nurodÄ, kad budÄjimo metu vidaus ligų gydytojas kvieÄiamas, jeigu yra Å¡irdies funkcijos nepakankamumas, nesusitvarkoma su hipertenzija, su dideliu kraujospÅ«džiu, bet diagnozÄs nustatymui reikalingas konsiliumas.
NurodÄ, kad reanimatologai pacientus gydo, kai yra gyvybinių funkcijų nepakankamumas, kvÄpavimo nepakankamumas, kai yra kraujospÅ«dis žemiau 100, hemoglobinas mažiau 90, 80, kai nÄra Å¡lapumo, inkstų funkcijos nepakankamumas, gydoma reanimacijos skyriuje. Turi bÅ«ti bent vienas požymis ir tada reikia kviesti reanimatologus. Ä® klausimÄ , ar (duomenys neskelbtini) nerodÄ, kad su inkstų funkcija yra problema, paaiÅ¡kino, jog (duomenys neskelbtini) tyrimas rodo, kad yra problemų su inkstų funkcija ir kad prasideda (duomenys neskelbtini), liga dar 3â4 dienos ir jau (duomenys neskelbtini), vadinasi, rimta problema.
Pacientei buvo skirti analgetikai, kliniÅ¡kai jai pagerÄjo; jeigu skausminis sindromas yra (duomenys neskelbtini), tai pacientui pirma atliekami tyrimai, jeigu diagnozÄ yra kliniÅ¡kai neaiÅ¡ki, negalima leisti analgetikų, kol neapžiÅ«rÄjo chirurgas, nes analgetikai gali âužtuÅ¡uotiâ visÄ klinikÄ , bet jeigu paaiÅ¡kÄjo, kad (duomenys neskelbtini) ertmÄje nÄra problemos, tai reikia skirti analgetikus, mažinti skausmÄ . NebÅ«na, kad seselÄ pati nusprÄstų, kÄ duoti pacientui; gydytojas turÄjo bent jau bÅ«ti informuotas apie tyrimų duomenis ir pasakyti seselei.
Atsakydamas į klausimÄ , ar gydytojo diagnozÄ â nepatikslintas (duomenys neskelbtini) â paraÅ¡yta 18.41 val. atspausdintame medicininio dokumento iÅ¡raÅ¡e, tuo metu buvo teisinga bei objektyvi, specialistas nurodÄ, kad diagnozÄ nebuvo teisingai paraÅ¡yta, taÄiau diagnozÄs, simptomai turi bÅ«ti įraÅ¡yti pagal tarptautinį ligų kodifikavimÄ ir intervencijų kodus, nerandant pilnai atspindinÄio kodo, raÅ¡oma, kad nepatikslintas. Po padarytos rentgenogramos, po 19 val., jau (duomenys neskelbtini) diagnozÄs nebeliko.
Prie 2021 m. ekspertizÄs akto 2 punkto pridÄjus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)rodiklių, ultragarso tyrimo ir atliktos rentgenogramos duomenis, nebuvo galima atmesti preliminariÄ (duomenys neskelbtini) diagnozÄ. Pirmiausia, turÄtų bÅ«ti įraÅ¡as, kuriame bÅ«tų aptariami visi esantys tyrimai, klinikinÄ bÅ«klÄ ir pagrindžiama preliminari klinikinÄ diagnozÄ arba ji paneigiama, arba abejojama ir matomas papildomų tyrimų reikalingumas. TurÄtų bÅ«ti apraÅ¡yti gauti interpretuoti tyrimai ir sudaromas tolimesnis gydymo bei tyrimo planas.
Specialisto teigimu, pacientei paskirta (duomenys neskelbtini) tikrai nepakenkÄ ligos iÅ¡eiÄiai. Å is gydymas, specialisto vertinimu, padÄjo bendrai pacientÄs bÅ«klei. Jeigu atmetama (duomenys neskelbtini) diagnozÄ ir diagnozÄ yra neaiÅ¡ki, reikalingas konsiliumas, jo laukiant, jeigu yra infekcijos požymiai, galima paimti kraujo pasÄlį ir pradÄti plataus spektro antibiotikų terapijÄ . Žinoma, logiÅ¡kiau tai daryti, kai yra konsiliumo iÅ¡vada, bet buvo naktis. Reanimacijoje ligoniui prijungiama aparatÅ«ra, kur pastoviai matomas kraujo spaudimas, pulsas, deguonies įsisotinimas ir pan.; ligoniui gulint stacionare â stebÄjimas maždaug kas 4 val.
StebÄti gali ir seselÄ, gydytojas nurodo, kÄ stebÄti, ir seselÄ vykdo nurodymus.
13.3. Jeigu iÅ¡kart nustatomas sepsis, tai paimamas kraujo pasÄlis ir skiriami antibiotikai. Specialisto vertinimu, per laikÄ , kiek pacientÄ gulÄjo (duomenys neskelbtini) skyriuje, nebuvo įmanoma susigaudyti visoje situacijoje. Kraujo pasÄlio rezultatai dažniausiai ateina 3 parų laikotarpyje, Å¡ioje situacijoje kraujo pasÄlis nei pablogintų, nei pagerintų situacijÄ . Nors, jeigu yra sepsis, paÄmus pasÄlį, tik treÄdaliui gali iÅ¡auginti bakterijÄ , 2/3 bakterija neiÅ¡auga, nors pagal požymius matomas sepsis ir reikia skirti plataus spektro antibiotikus, bet neaiÅ¡ku, ar paveiks mikrobÄ . Prie virusinÄs infekcijos antibiotikai neskiriami. Turint omenyje, jog prieÅ¡ porÄ dienų pacientÄ (duomenys neskelbtini), padarÄ tyrimus ir (duomenys neskelbtini), pirmiausia, įtariama virusÄ , o pacientei (duomenys neskelbtini) ir jai atvykus į ligoninÄ (duomenys neskelbtini), tai galima įtarti, jog prasidÄjo bakterinÄ infekcija. Specialisto teigimu, jeigu (duomenys neskelbtini), pacientÄ (duomenys neskelbtini), tai jis, bÅ«damas (duomenys neskelbtini), įtartų virusÄ , pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) virusÄ . Jeigu pirmÄ dienÄ bÅ«tų (duomenys neskelbtini), tai greiÄiausiai yra bakterija ir reikia ieÅ¡koti infekcijos židinio, o Å¡ioje situacijoje (duomenys neskelbtini) jau vÄliau (13 t., b. l. 41â48, 57).
14. SpecialistÄ D. R. parodÄ, kad yra VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) ligų gydytoja, neįraÅ¡yta į ekspertų sÄ raÅ¡Ä . (duomenys neskelbtini) ligų srityje dirba nuo 1996 m. Turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , yra apsigynusi mokslų daktaro disertacijÄ , dirba (duomenys neskelbtini). DÄl 2021 m. ekspertizÄs akto paaiÅ¡kino, kad ji su komisija atsakÄ Ä¯ klausimus, iÅ¡skyrus į klausimÄ apie (duomenys neskelbtini), kurį atsakÄ tos srities specialistas. DÄl 2018/2019 m. specialisto iÅ¡vados 4 punkto ir 2021 m. ekspertizÄs akto 1 ir 2 punktų parodÄ, kad klausimas apie (duomenys neskelbtini) buvo ne jos sritis.
14.1. PaaiÅ¡kino, kad, esant sepsiui, kaip jo pasekmÄ bÅ«na sisteminis uždegiminio atsako sindromas, taÄiau jis gali bÅ«ti ir dÄl kitų priežasÄių, pavyzdžiui, dÄl autoimuninÄs ligos, kai yra bÄrimas, dÄl vaskulito, alerginÄs reakcijos. Pirmiausia, reikia galvoti apie sepsį, o po to atmetamos kitos galimos ligos. Vertinant medicininius dokumentus, pacientÄs amžių ir tai, jog neturÄjo lydinÄių ligų, pirmiausia reikÄtų galvoti apie infekcijÄ . NurodÄ, kad sisteminis uždegiminio atsako sindromas bÅ«na infekcinio arba neinfekcinio pobÅ«džio.
Kai jų neįmanoma atskirti, pradedama gydyti kaip infekcija ir žiÅ«rima reakcija. Pradžioje buvo įtartas (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini). Kai (duomenys neskelbtini) atmetamas, galvojama apie infekcijÄ . SpecialistÄ patvirtino, kad atmetus (duomenys neskelbtini) diagnozÄ reikia galvoti apie antibiotikų skyrimÄ , bet tai, specialistÄs vertinimu, yra ne (duomenys neskelbtini) darbas, reikia kviesti terapeutÄ , kai nÄra infektologo, reikia kviesti konsultantÄ , kuris toliau galvotų. NurodÄ, kad konsiliumas naktį nekvieÄiamas, o konsultantas kvieÄiamas, kai jo reikia; daugiaprofilinÄje ligoninÄje kvieti tokį gydytojÄ , kokio reikia.
Ä® klausimÄ , ar (duomenys neskelbtini) skyriuje nepasitaiko sepsio atvejų, kai reikia specialaus gydymo, parodÄ, kad galimai pasitaiko, bet jie yra kitokie, pavyzdžiui, abdominalinÄs srities ir kiti sukÄlÄjai, dažniausiai bÅ«na jauniems žmonÄms meningokokai, pneumokokai. SpecialistÄs vertinimu, jeigu nÄra indikacijų operacijai, neaiÅ¡ku, kodÄl reikÄjo guldyti pacientÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) skyrių, tai ne (duomenys neskelbtini) darbas. Jeigu, pavyzdžiui, perveža į infekcinių ligų skyrių, tai tada paimamas pasÄlis bei suleidžiamas antibiotikas.
Jeigu nÄra vietų, pervežama į kitÄ ligoninÄ, paimamas pasÄlis ir iÅ¡raÅ¡e nurodoma, kad paimti pasÄliai, ir suleidžiamas antibiotikas, tai daroma jau skubios pagalbos skyriuje. Ä® klausimÄ , kas ir per kiek laiko turÄjo kreiptis dÄl pacientÄs perkÄlimo, paaiÅ¡kino, kad jeigu paciento bÅ«klÄ stabili, galima ir parÄ laukti, taip pat reikia žiÅ«rÄti, koks skyriaus darbo organizavimas. Atvežtai pacientei priÄmimo skubios pagalbos skyriuje atliekami biocheminiai tyrimai, imamas kraujas; jeigu pacientas guldomas į (duomenys neskelbtini) skyrių, tai (duomenys neskelbtini) turi turÄti iÅ¡vadas.
ReikÄjo vertinti pacientÄs bÅ«klÄ, jeigu nÄra Å¡oko požymių, nesutrikusi sÄ monÄ, tai galima ir parÄ laiko stebÄti, jeigu atsiranda Å¡oko požymiai, sÄ monÄs sutrikimas, tada jau net intensyvios terapijos gydytojai turi bÅ«ti kviesti ir kažkÄ daryti. Reikia derinti tyrimus su klinikiniu pasireiÅ¡kimu.
14.2. Atsakydama į klausimus apie 2018 m. rugsÄjo 21 d. specialisto iÅ¡vados tiriamosios dalies turinį apie tai, kad (duomenys neskelbtini) perÄjo į (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. balandžio 20 d. ekspertizÄs akto turtinio dalį apie tai, jog (duomenys neskelbtini) laipsnių temperatÅ«ra nelaikoma hipotermija, paaiÅ¡kino, kad hipotermija sepsio kontekste skirtingai apibrÄžiama, vienur mažiau 35,5, kitur 35,2 â tai hipertermija, o tai yra blogas prognozÄs požymis ligos iÅ¡eiÄiai. NurodÄ, kad buvo ir daugiau blogos prognozÄs požymių â buvo (duomenys neskelbtini).
IÅ¡vada, jog (duomenys neskelbtini) laipsnių temperatÅ«ra nelaikoma hipotermija turi bÅ«ti vertinama kontekste su kitais požymiais â su kraujospÅ«džiu, Å¡irdies susitraukimo dažniu, kraujo deguonies įsotinimu, sÄ monÄs bÅ«kle ir tokie tyrimų rodikliai, jeigu bÅ«na leukopenija, bÅ«na blogesnÄ prognozÄ; ryÅ¡kus trombocitų sumažÄjimas rodo į diseminuotÄ intravazalinÄ koaguliacijÄ . DÄl hipotermijos apibrÄžtumo paaiÅ¡kino, kad daugiau reikÅ¡minga, kai pacientas nekarÅ¡Äiuoja ir pradeda karÅ¡Äiuoti.
Be to, hipotermija priklauso nuo prietaiso, žiÅ«rima į bendrÄ bÅ«klÄ â kraujospÅ«dis, kvÄpavimo dažnis, sÄ monÄs bÅ«klÄ â vertinama viskas. Ä® klausimÄ , ar sepsiui nesvarbi hipotermija, parodÄ, kad jeigu iÅ¡matuojama žema temperatÅ«ra, bet pacientas gerai jauÄiasi, kraujospÅ«dis geras ir sÄ monÄs bÅ«klÄ normali â tai nÄra pagrindinis rodiklis. Paskirtas gydymas, laÅ¡elinÄs neturÄtų sukelti hipotermijos. Jos nesukelia ir vaistai, kurie mažina temperatÅ«rÄ , nes jie jÄ sumažina iki normalios.
NurodÄ, kad karÅ¡Äiavimo sindromas yra, kai kÅ«no temperatÅ«ra daugiau 37,2; kai temperatÅ«ra mažesnÄ, karÅ¡Äiavimo sindromo nÄra. Jeigu žmogus keturias paras vemia, viduriuoja, karÅ¡Äiuoja, gali atsirasti dehidratacija, kuri gali sukelti kraujospÅ«džio svyravimus, gali sukelti žemÄ spaudimÄ . Tuo metu kraujo pasÄlis neturÄtų įtakos gydymui, bet tai yra bendros taisyklÄs. Ä® klausimÄ , ar atliekant autopsijÄ buvo tikslinga padaryti kraujo pasÄlį, parodÄ, kad jeigu po mirties prasideda puvimas, gali bÅ«ti netikslus pasÄlio rezultatas, nes užgožia kitos bakterijos.
PasÄlio tyrimas yra vertingas ir atliekamas, ne visada pakeis ligos iÅ¡eitį, bet medicinos praktikoje pasÄliai atliekami. Å iuo atveju, specialistÄs vertinimu, pasÄlis neturÄtų įtakos, nes eiga buvo labai greita. Patvirtino savo iÅ¡vadÄ dÄl žaibiÅ¡kos eigos, ypaÄ po autopsijos, kad (duomenys neskelbtini) â tai nurodo į blogÄ prognozÄ. NurodÄ, kad sunku pasakyti, kada pradÄjo vystytis sepsis, gal tada, kai pradÄjo karÅ¡Äiuoti. ŽaibiÅ¡kas sepsis gali ir paros bÄgyje, yra įrodyta, kad, pavyzdžiui, per pirmas 4 val. nÄra jokių simptomų, o po kelių valandų jau negalima padÄti.
14.3. SpecialistÄ parodÄ, kad atvykus (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). SpecialistÄs vertinimu, gydytojai ar M. J. priÄmÄ asmenys galÄjo įtarti bakterinÄ infekcijÄ (past. - pagal buvusius klinikinius duomenis). DÄl to jai įtartina, kodÄl pacientÄ buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) skyrių, nes gydyti bakterinÄ infekcijÄ , sepsį â ne (duomenys neskelbtini) darbas. Kai akivaizdžiai matyti, kad asmuo paguldytas ne į tÄ skyrių, gal skyriaus gydytojas turi perkelti arba kviesti konsultantus ir perkelti į kitÄ skyrių. SpecialistÄ parodÄ, kad pagal tuos rodiklius, kuriuos turÄjo gydytojai ((duomenys neskelbtini)), buvo galima įtarti bakterinÄ infekcijÄ . Viskas atsispindÄjo kraujo tyrimuose. Pagrindinis tyrimas sepsio nustatymui â kraujo pasÄlis. Taip pat labai koreliuoja prokalcitonino tyrimas, taÄiau jis nebuvo atliktas. Vienas iÅ¡ tyrimų â (duomenys neskelbtini) padidÄjimas, jis jautrus, bet nÄra specifinis, nes bÅ«na ir dÄl kitų priežasÄių padidÄjÄs. Prokalcitonino tyrimas padaromas greitai, nežino, kaip 2018 m. buvo ligoninÄje, taÄiau ligoninÄse tyrimas dažnai daromas, nebent yra aiÅ¡ki diagnozÄ. Jeigu yra Å«mus karÅ¡Äiavimas, kurio negali paaiÅ¡kinti kiti tyrimai, nežino kaip yra (duomenys neskelbtini) skyriuose, taÄiau infekcinių ligų skyriuje dažniausiai atliekamas C-reaktyvinis baltymas ir prokalcitonino tyrimas, nebent įtariamas gripas, tai kartais užtenka ir C-reaktyvinio baltymo. Prokalcitonino tyrimÄ taip pat daro, jeigu yra kraujospÅ«džio kritimas ir įtariamas Å¡okas. Ä® klausimÄ dÄl kompiuterinÄs tomografijos su kontrastu atlikimo atsakÄ, kad Å¡iai pacientei nebuvo dÄl ko atlikti; jeigu Å«miai suserga jaunas žmogus, iÅ¡kart nepradedama daryti kompiuterinÄs tomografijos su kontrastu; jeigu įtariama bakterinÄ infekcija, pradžiai užtenka echoskopijos, o paskui ieÅ¡kant židinio, priklausomai nuo anamnezÄs.
14.4. NurodÄ, kad, kai pacientÄ buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) skyrių, sepsis jau buvo prasidÄjÄs. Buvo (duomenys neskelbtini), todÄl bÅ«tų įtarimas, jog jie buvo (duomenys neskelbtini), o autopsijos iÅ¡vadoje nurodyta (duomenys neskelbtini) â tai irgi nurodo. Gydytojai (duomenys neskelbtini) negali to matyti, įtarti, Äia tik autopsija nustato. Gydytojai vien iÅ¡ trombocitų nelabai galÄjo suprasti. Suprasti, kad tokia žaibiÅ¡ka eiga, kliniÅ¡kai, juolab (duomenys neskelbtini), neįmanoma.
IÅ¡ (duomenys neskelbtini) tuo metu nebuvo įmanoma suprasti. Nebent jeigu bÅ«tų paimtas pasÄlis, bet sunku pasakyti, kaip bÅ«tų buvÄ. Ar antibiotikų paskyrimas bÅ«tų iÅ¡gelbÄjÄs, sunku pasakyti, nes yra ir atsparumas. EmpiriÅ¡kai antibiotikai skiriami beveik prie visų situacijų, o po to patikslinama pagal pasÄlio rezultatus. Ji pagal kraujo tyrimÄ neraÅ¡ytų diagnozÄs apie (duomenys neskelbtini) infekcijÄ . PaaiÅ¡kino, kad matydama tyrimus, bÅ«tų paÄmusi du kraujo pasÄlius iÅ¡ skirtingų rankų ir paskyrusi antibiotikÄ .
SpecialistÄ paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) nÄra labai aukÅ¡tas, bet aukÅ¡tas, kai CRB yra virÅ¡ 100, reikia svarstyti antibiotikų skyrimÄ . Priklausomai nuo situacijos, bet dažniausiai, jeigu paciento bÅ«klÄ nesunki, iki 50 dar galima stebÄti, nuo 50 iki 100 svarstyti (past. â dÄl antibiotikų skyrimo), bet kai yra virÅ¡ 100, jeigu atmetama, dÄl ko nereikÄtų skirti antibiotikų, tai toks rodiklis rodo, jog reikalingas jų skyrimas. DÄl klausimų apie stebÄjimÄ dinamikoje, kai (duomenys neskelbtini) rodiklis yra (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kino, kad žiÅ«rint, dÄl kokios priežasties stebima dinamikoje;
žiÅ«rima iki paros ir tada kitÄ parÄ reikia kartoti (past. â tyrimus) ir žiÅ«rÄti, žinoma, vertinant paciento bÅ«klÄ, ar nÄra Å¡oko bÅ«klÄs. ApžiÅ«rÄjÄ gydytojai sprendžia, kas kiek laiko turi bÅ«ti vertinama bÅ«klÄ; jeigu paliekama stebÄjimui â pas specialistÄ Å¾iÅ«rima kas 4 val., o jeigu yra indikacijų guldyti į intensyviÄ terapijÄ Â â ten pacientas nuolat stebimas. DÄl M. J. stebÄjimo nurodÄ, kad specialistÄs nuomone, atvykus į stacionarÄ , gavus atsakymus, reikÄjo paimti kraujo pasÄlį ir paskirti empiriÅ¡kai antibiotikÄ .
Ä® klausimÄ , ar specialistÄ bÅ«tų skyrusi prokalcitonino tyrimÄ , parodÄ, kad ir be Å¡io tyrimo bÅ«tų parinkusi kraujo pasÄlį ir skyrusį antibiotikÄ , taÄiau ji yra Å¡ios srities specialistÄ. Jeigu M. J. bÅ«tų paskirtas empiriÅ¡kai antibiotikų gydymas, prognozÄs priklauso nuo to, ar sukÄlÄjas bÅ«tų jautrus antibiotikams; daug yra atvejų, kai ir paskyrus antibiotikÄ neiÅ¡vengiama paciento mirties. Priklauso ir nuo to, kiek pažeistos kraujagyslÄs diseminuotos intravazalinÄs koaguliacijos.
DÄl klausimo, ar antibiotikoterapija galÄjo pagerinti sepsio ir jo komplikacijų gydymo rezultatÄ , paaiÅ¡kino, kad bÅ«na mažai jautrių sukÄlÄjų; bÅ«na plataus spektro antibiotikų. Dažnai bÅ«na, kad pacientas iÅ¡gyvena, net ir nepaskyrus teisingo antibiotiko, bet bÅ«na, kai paskyrus teisingÄ vis tiek pacientas mirÅ¡ta; jeigu žaibiÅ¡kai eiga vystosi, tai ir paskyrus teisingÄ antibiotikÄ gali bÅ«ti mirties neiÅ¡vengta. DÄl iÅ¡gyvenamumo statistikos parodÄ, kad reikia žiÅ«rÄti, koks sukÄlÄjas, pagal pacientÄs autopsijos duomenis, jos amžių, panaÅ¡u į (duomenys neskelbtini), antroje vietoje â (duomenys neskelbtini).
ParodÄ, kad analgetikai negalÄjo turÄti įtakos neigiamai iÅ¡eiÄiai, nes turi mažinti karÅ¡ÄiavimÄ , skausmÄ ; paprastai, jeigu greitas sepsis, tai nelabai užmaskuoja; dÄl to, kad sumažÄjo skausmo pojÅ«tis, spaudimas neturÄtų mažÄti. SpecialistÄ patvirtino 2021 m. ekspertizÄs akto 7 punkto iÅ¡vadÄ , kad negalima teigti, jog empiriÅ¡kai paskirta antibiotikoterapija galÄjo bÅ«ti efektyvi sepsio ir jo komplikacijų gydymui. Taip pat patvirtino 9 punkto iÅ¡vadÄ , kad pagal buvusius klinikinius duomenis buvo galima įtarti bakterinÄ infekcijÄ ; (duomenys neskelbtini) ir kt. leido įtarti bakterinÄ infekcijÄ .
SpecialistÄ parodÄ, kad jai atrodo, jog pacientÄ (duomenys neskelbtini) keletÄ dienų prieÅ¡ atvykstant. Ä® klausimÄ dÄl to, ar âklinikiniai duomenysâ (past. â minimi 2021 m. ekspertizÄs akto 9 punkte) yra tie patys, kuriuos tuo metu matÄ gydytojai, ar buvo ekspertams pateikta papildoma informacija, parodÄ, kad kiekvienas gydytojas turÄtų surinkti anamnezÄ, kuri renkama iÅ¡ paties paciento arba jo atstovų, iÅ¡ klinikinių įrašų, jeigu turima prieiga prie elektroninÄs sistemos, taip duomenys renkami, bet pirmiausia, anamnezÄ iÅ¡ paciento.
SpecialistÄ paaiÅ¡kino, kad jie (ekspertai) turÄjo daugiau informacijos, turÄjo autopsijos duomenis.
14.5. Atsakydama į gynÄjos A. Kostiuk klausimÄ , paaiÅ¡kino, kad galÄjo bÅ«ti virusinÄ infekcija, kuri komplikavosi į bakterinÄ, o kartais bakterinÄs infekcijos tyrimams pakisti reikia laiko, nes ne visada iÅ¡ karto tyrimai sureaguoja. DÄl 2021 m. ekspertizÄs akto 9 ir 11 punktų (ne)prieÅ¡taringumo parodÄ, kad atsakÄ Ä¯ konkreÄius klausimus, kaip jie buvo suformuluoti. SpecialistÄ nurodÄ, kad, kiek pamena, suraÅ¡ant ekspertizÄs aktÄ buvo pateikti tie patys medicininiai dokumentai, kai ir pateikiant 2018/2019 m. specialisto iÅ¡vadÄ .
Atsakydama į klausimÄ , ar pasilieka prie 2018/2019 m. specialisto iÅ¡vados 7 punkto, nurodÄ, kad mirtis priklauso nuo sukÄlÄjo virulentiÅ¡kumo ir organizmo reakcijos į jį, negalima pasakyti, kokia bÅ«tų iÅ¡eitis paskyrus antibiotikoterapijÄ , nes mirtis iÅ¡tinka ir laiku paskyrus antibiotikÄ . DÄl 2021 m. ekspertizÄs akto 7 punkto teiginio, kad antibiotikoterapija negalÄjo bÅ«ti efektyvi, paaiÅ¡kino, jog kalbant apie kai kurias bakterijas, yra problema, kai jos patenka į kraujÄ , jos iÅ¡skiria toksinÄ ir jeigu jo bÅ«na labai didelis kiekis, antibiotikas veikia paÄiÄ bakterijÄ , bet nepanaikina tų toksinų.
Å iuo atveju, negalima pasakyti, ar antibiotikoterapija bÅ«tų iÅ¡gelbÄjusi žmogų, ar ne. BendrÄ ja prasme gydytojas kliniÅ¡kai negalÄjo nustatyti, nebent siauros srities specialistas. Ä® klausimÄ , ar (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) negalÄtų įtarti sepsio, parodÄ, kad jeigu nesi matÄs tokių pacientų, tai sunku įtarti, nes ir dÄl kitų priežasÄių gali kristi. Po 19 val., kai pacientÄ atvyko pas (duomenys neskelbtini), galbÅ«t, suklaidino tai, kad tuo metu pacientÄs kraujospÅ«dis nebuvo nukritÄs, galbÅ«t, suklaidino, jog bÅ«klÄ nebuvo sunki.
DÄl pirminÄs diagnozÄs, su kuria pacientas atvyksta, specialistÄ parodÄ, kad ji dažniausia iÅ¡ naujo vertina situacijÄ , pažiÅ«ri pirminÄ diagnozÄ, žiÅ«ri ar atitinka. DÄl pirminÄs diagnozÄs paneigimo yra taisyklių â kartais gali kliniÅ¡kai paneigti, matant vyraujantį kitÄ sindromÄ , tada pagal vedantį sindromÄ Å¾iÅ«ri pacientÄ . Ä® klausimÄ , per kiek laiko turi bÅ«ti nustatyta ligos diagnozÄ, parodÄ, kad klinikinÄ diagnozÄ yra nustatoma per tris dienas; dar gali bÅ«ti preliminari diagnozÄ â kai pacientas atvyksta, kiekvienas gydytojas, kuris pacientÄ apžiÅ«ri, turi paraÅ¡yti preliminariÄ diagnozÄ, net skubios pagalbos gydytojas ar Å¡eimos gydytojas.
14.6. Ä® klausimÄ dÄl 2021 m. ekspertizÄs akto 6 punkto parodÄ, kad maliarijÄ galima įtarti kiekvienam karÅ¡ÄiuojanÄiam, bet nÄra pagrindo įtarti, jeigu pacientas nebuvo iÅ¡vykÄs į endeminÄ zonÄ . M. J. atveju nematÄ plauÄių embolijos, kliniÅ¡kai tai daugiau pasireikÅ¡tų dusuliu. Tai nurodo tyrimas D-dimero, kuris yra jautrus, bet ne specifinis, be to, esant sepsiui, jis ir bÅ«na padidÄjÄs. DÄl kraujo ligų negali atsakyti. Kai Å«miai suserga, pradžioje kaulų Äiulpų tyrimai nedaromi. Pirmiausia Å«mios bÅ«klÄs diferencijuojamos, pradedama gydyti kaip infekcijos ir jeigu pasÄlių rezultatai bÅ«na neigiami ir gydymas neveiksmingas, galvojama dÄl kraujo ligų.
14.7. Ä® klausimÄ , ar buvo tyrimo duomenų, kad objektyviai atspindÄtų gerÄjanÄiÄ bÅ«klÄ, parodÄ, kad laiko tyrimams buvo per mažai. Tyrimai buvo paimti atvykus į ligoninÄ. DÄl teismo posÄdžio metu parodyto dokumento (3 t., b. l. 137) atsakydama į klausimÄ , ar iÅ¡ tyrimų matyti pacientÄs bÅ«klÄs pagerÄjimas, specialistÄ parodÄ, kad ligonÄs bÅ«klÄ stabili, ji sÄ moninga, spaudimas (duomenys neskelbtini), jaunam žmogui tai gerai, (duomenys neskelbtini), skausmo nÄra, Å¡oko požymių nÄra, apie dusulį neraÅ¡yta; iÅ¡ įrašų neatrodo, kad bÅ«klÄ bÅ«tų sunki (13 t., b. l. 32â41, 52).
15. IÅ¡ VšĮ â(A.)â 2023 m. kovo 3 d. raÅ¡to dÄl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) A. E. ir L. L. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 d., 18.30 val., iki 2017 m. gruodžio 25 d., 06.00 val., atliko dvi operacijas (duomenys neskelbtini) operacinÄje: (duomenys neskelbtini) (operacijos pradžia: 2017 m. gruodžio 24 d., 23.30 val., pabaiga: 2017 m. gruodžio 24 d., 23.59 val.); (duomenys neskelbtini) (operacijos pradžia: 2017 m. gruodžio 24 d., 21.10 val., pabaiga: 2017 m. gruodžio 24 d., 22.20 val.). Abiejose operacijose dalyvavo abu nurodyti (duomenys neskelbtini). Operacijos trukmÄ objektyviai neatspindi gydytojo chirurgo buvimo operacinÄje laiko (13 t., b. l. 125).
16. VšĮ â(A.)â 2023 m. kovo 10 d. raÅ¡tu dÄl gydymo ligos istorijų pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismui pateikÄ dviejų asmenų, kurie buvo operuoti VšĮ â(A.)â 2023 m. kovo 3 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) minimų operacijų metu, gydymo stacionare ligos istorijas (13 t., b. l. 140).
17. Teismo medicinos konsultacinÄje specialisto iÅ¡vadoje Nr. 0039/22 specialistas P. Petreikis konstatavo: 1. M. J. (duomenys neskelbtini) negali bÅ«ti vertinama kategoriÅ¡kai, kaip patvirtinanti (duomenys neskelbtini) diagnozÄ, atsižvelgiant į M. J. ligos trukmÄ, pacientÄs bendrÄ bÅ«klÄ hospitalizacijos metu ((duomenys neskelbtini)), taip pat į nustatytÄ (duomenys neskelbtini) ir kt. objektyvius medicininius duomenis.
2. Gydytojai A. E. ir L. L. turÄjo galimybÄ paneigti preliminariÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) diagnozÄ, atsižvelgiant į M. J. ligos trukmÄ, pacientÄs bendrÄ bÅ«klÄ hospitalizacijos metu ((duomenys neskelbtini)), taip pat į nustatytÄ (duomenys neskelbtini) ir kt. objektyvius medicininius duomenis.
3. Be gydytojų A. E. ir L. L. įrašų, nÄra objektyvių medicininių duomenų (pvz., tyrimų rezultatų), patvirtinanÄių M. J. bendros bÅ«klÄs pagerÄjimÄ pradÄjus gydymÄ .
4. Gydytojai A. E. ir L. L., siekdami paneigti ar patvirtinti preliminariÄ (duomenys neskelbtini) diagnozÄ, privalÄjo atlikti skubų pilvo KT tyrimÄ su intraveniniu kontrastavimu (nors (duomenys neskelbtini) tyrimas jau prieÅ¡taravo minÄtai diagnozei) bei galÄjo iÅ¡kviesti konsultantus â terapeutÄ ar infekcionistÄ .
5. Objektyvių duomenų, kad M. J. galÄjo bÅ«ti įtarta sunki maliarija, Å«mi plauÄių embolija po chemoterapijos, kraujo ligos, nebuvo.
6. Hospitalizacijos metu savalaikiai nustaÄius bakterinÄ infekcijÄ , empiriÅ¡kai paskirta antibiotiko terapija galÄjo pagerinti sepsio ir jo komplikacijų gydymo rezultatus. Apie 70 proc. pacientų, kuriems diagnozuojamas ir pradedamas gydyti sepsis, iÅ¡gyvena to paties stacionarizavimo metu.
7. ObjektyvÅ«s duomenys nepagrindžia, jog M. J. galÄjo bÅ«ti įtartos onkologinÄs ir autoimuninÄs ligos paÅ«mÄjimo stadijoje. Gydytojai A. E. ir L. L. galÄjo tai matyti iÅ¡ anamnezÄs, onkologinÄs ligos nustatomos dažniausiai remiantis KT ir MRT tyrimais, autoimuninÄs ligos â plaÄiais laboratoriniais tyrimais bei konsultantų pagalba. 8. Gydytojams A. E. ir L. L. laiku Ämusis atitinkamų veiksmų, pvz., paÄmus pasÄlį, reikÄjo iÅ¡ karto empiriÅ¡kai skirti gydymÄ antibiotikais, o gavus pasÄlio atsakymÄ , bÅ«tų koreguojamas gydymas. Sepsio rekomendacijose nurodoma, kad ir nesant formalių sepsio kriterijų, taÄiau iki tol buvusiems sveikiems žmonÄms atsiradus organų funkcijos sutrikimų požymiams, reiktų ieÅ¡koti galimos infekcijos ir pradÄti juos gydyti empiriÅ¡kai, nes pradinio gydymo atidÄjimas gali pabloginti iÅ¡eitis (12 t., b. l. 166-185).
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai
ProkurorÄs apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, nukentÄjusiųjų atstovo apeliacinis skundas atmestinas.
18. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinÄs instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dÄl jų skundas, apeliacinÄs instancijos teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. NagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje teisÄjų kolegija, nenustaÄiusi esminių BPK pažeidimų, bylÄ tikrina pagal prokurorÄs ir nukentÄjusiųjų įgaliotojo atstovo apeliaciniuose skunde iÅ¡dÄstytus argumentus.
19. IÅ¡ apeliacinių skundų turinio matyti, kad prokurorÄ ir nukentÄjusieji iÅ¡ esmÄs nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta iÅ¡vada, jog byloje nenustatyta, jog A. E. ir L. L. padarÄ veikas, turinÄias BK 132 straipsnio 1 dalyje ir BK 229 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudÄÄių požymių, todÄl tai, pirmosios instancijos teismo teigimu, sudaro pagrindÄ pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ juos iÅ¡teisinti. ProkurorÄs nuomone, apylinkÄs teismo iÅ¡vados nÄra pagrįstos iÅ¡samiu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu ir įvertinimu, nes byloje surinkti duomenys, visgi, leidžia sprÄsti, kad iÅ¡teisintieji padarÄ jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, todÄl turi bÅ«ti pripažinti kaltais. NukentÄjusiųjų atstovo apeliaciniu skundu, pirmiausia, praÅ¡oma pakeisti esmines faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, kaltinime papildomai nurodant (A.) vidaus teisÄs aktų reikalavimų pažeidimus, ir perkvalifikuoti vienÄ iÅ¡ iÅ¡teisintiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų bei pripažinti iÅ¡teisintuosius kaltais pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir BK 229 straipsnį.
20. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniais skundais iÅ¡ esmÄs ginÄijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, pabrÄžtina, jog BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta iÅ¡skirtinÄ bylÄ nagrinÄjanÄio teismo kompetencija nusprÄsti, kurie iÅ¡ byloje esanÄių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertÄ ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkreÄios nusikalstamos veikos sudÄties požymius. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. lapkriÄio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-699/2016).
21. NagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismas, patikrinÄs bylÄ pagal gautus apeliacinius skundus, be kita ko, įvertinÄs byloje esanÄius ir apeliacinÄs instancijos teisme iÅ¡tirtus papildomus duomenis, kurie, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, pripažintini įrodymais, sprendžia, kad A. E. ir L. L. pagrįstai iÅ¡teisinti kaip nepadarÄ BK 132 straipsnio 1 dalyje (taip pat ir 3 dalyje) bei BK 229 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų. IÅ¡analizavusi byloje esanÄius duomenis, taip pat apklaususi ekspertizÄ atlikusius ir iÅ¡vadas pateikusius ekspertus bei specialistus, papildomai apklaususi iÅ¡teisintuosius, iÅ¡tyrusi apeliacinÄs instancijos teisme gautus dokumentus, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija nenustatÄ pagrindo A. E. ir L. L. neabejotinai konstatuoti jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudÄÄių požymių visumÄ .
22. Atsižvelgiant į tai, kad tiek prokurorÄs, tiek ir nukentÄjusiųjų atstovo apeliaciniais skundais iÅ¡ esmÄs praÅ¡oma panaikinti iÅ¡teisinamÄ jį pirmosios instancijos nuosprendį bei iÅ¡teisintuosius A. E. ir L. L. pripažinti kaltais, nors ir pagal skirtingas BK 132 straipsnio dalis, abiejų apeliacinių skundų argumentai nagrinÄtini ir dÄl jų pasisakoma bendrai. Å iame kontekste pažymÄtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinÄs instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dÄstyti motyvuotas iÅ¡vadas dÄl apeliacinio skundo esmÄs, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios apeliacinÄs instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinÄjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).
DÄl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo
23. Pirmosios instancijos teisme A. E. ir L. L. buvo kaltinami tuo, kad bÅ«dami valstybÄs tarnautojai, t. y. dirbdami VšĮ (A.) (duomenys neskelbtini), dÄl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas ir taip atÄmÄ gyvybÄ pacientei M. J., padarydami didelÄs neturtinÄs žalos nukentÄjusiesiems R. J., A. J., K. J., R. J. ir G. P.. Atsižvelgiant į tai, kad, valstybinio kaltintojo vertinimu, pacientei gyvybÄ buvo atimta bÅ«tent dÄl netinkamo tarnybos pareigų atlikimo, pirmiausia, pasisakoma dÄl BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudÄties požymių (ne)egzistavimo iÅ¡teisintųjų veikoje.
24. BK 229 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybÄ už tarnybos pareigų neatlikimÄ â valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens nusikalstamÄ neveikimÄ , kuris pasireiÅ¡kia savo pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu dÄl neatsargumo, jeigu dÄl to valstybÄ, Europos SÄ junga, tarptautinÄ vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrÄ didelÄ Å¾alÄ . PažymÄtina, kad savo pareigų neatlikimas yra neteisÄtas valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra bÅ«tinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisÄmis, kurias suteikia teisÄs aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas yra aplaidus, nekokybiÅ¡kas, atmestinas ar nepakankami efektyvus savo pareigų vykdymas (t. y. iÅ¡ esmÄs teisÄs aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinÄje veikloje (neveikimas). Tarnybos pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas gali pasireikÅ¡ti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-228/2008, 2K-42-942/2016, 2K-7-628/2020, 2K-150-303/2020, 2K-7-25-495/2020 ir kt.). Vadinasi, BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudÄties objektyviosios pusÄs požymis â veika â pasireiÅ¡kia netinkamu pareigų atlikimu arba jų neatlikimu.
25. Pagal nagrinÄjamoje byloje pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ A. E. ir L. L. pirmosios instancijos teisme buvo kaltinami netinkamai atlikÄ savo, kaip valstybÄs tarnautojų, t. y. (duomenys neskelbtini), pareigas, o bÅ«tent tuo, kad privalÄdami kaip (duomenys neskelbtini) pagal kompetencijÄ teikti kvalifikuotÄ ir specializuotÄ medicinos pagalbÄ , atvykus ligoniui į skyrių surinkti anamnezÄ, jį apžiÅ«rÄti, tikrinti paciento paskyrimus, kontroliuoti jų vykdymÄ , o nepriskirtais jų kompetencijai atvejais siųsti pacientÄ konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistÄ , nuo 2017 m. gruodžio 24 d., 19.05 val., iki 2017 m. gruodžio 25 d., 06.00 val., tirdami ir gydydami Ä® (duomenys neskelbtini) skyrių paguldytÄ pacientÄ M. J., tÄsÄ tolesnÄ diagnostikÄ ir gydymÄ , tinkamai neįvertino pacientÄs tyrimų (konsultacijų) rezultatų bei ligos anamnezÄs (nepakankamai įvertino joje buvusius pacientÄs bendros bÅ«klÄs neigiamus pokyÄius: (duomenys neskelbtini); neatsižvelgÄ Ä¯ bendro kraujo tyrimo rezultatus; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) biocheminių tyrimų rezultatus: (duomenys neskelbtini), bei į tai, kad ultragarsinio tyrimo metu (duomenys neskelbtini)), neskyrÄ pacientei kitų gydytojų specialistų (vidaus ligų / infekcinių ligų gydytojo) konsultacijų minÄtų pokyÄių priežasÄiai iÅ¡aiÅ¡kinti, neįtarÄ galimos infekcijos / sepsio, neskyrÄ empirinÄs antibakterinÄs terapijos, nevertino pacientÄs sveikatos bÅ«klÄs ir jos pokyÄių. Vadinasi, A. E. ir L. L. iÅ¡ esmÄs buvo kaltinami tuo, kad: 1) tinkamai neįvertino turÄtų pacientÄs tyrimų rezultatų; 2) tinkamai neįvertino anamnezÄs â nepakankamai įvertino joje buvusius pacientÄs bÅ«klÄs neigiamus pokyÄius; 3) neskyrÄ M. J. kitų gydytojų specialistų konsultacijų; 4) neįtarÄ galimos infekcijos / sepsio; 5) neskyrÄ pacientei M. J. empirinÄs antibakterinÄs terapijos; 6) nevertino pacientÄs sveikatos bÅ«klÄs ir jos pokyÄių. BÅ«tent tokiu aplaidžiu ir nepakankamai kokybiÅ¡ku pareigų atlikimu A. E. ir L. L. buvo kaltinami, taÄiau skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡teisinti kaip nepadarÄ BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos.
26. Vertinant iÅ¡teisintųjų veiksmus pagal BK 229 straipsnį pažymÄtina, kad nagrinÄjamoje byloje neabejotinai nustatyta, jog nuo M. J. atvykimo į (A.) (2017 m. gruodžio 24 d.), o konkreÄiai nuo jos patekimo į (duomenys neskelbtini) skyrių, kuriame dirbo iÅ¡teisintieji, t. y. 2017 m. gruodžio 24 d., 19.05 val., iki 2017 m. gruodžio 25 d., 06.00 val., kai pacientÄ buvo rasta mirusi, praÄjo iÅ¡ tiesų nedidelis laiko tarpas â nepilnai 11 val. NagrinÄjamos bylos kontekste bÅ«tina pabrÄžti, kad trumpas laikotarpis nuo pacientÄs atvykimo į gydymo įstaigÄ iki momento, kai buvo rasta mirusi, savaime neÅ¡alina medicininÄ pagalbÄ turÄjusių suteikti gydytojų atsakomybÄs, jeigu jų veiksmuose (neveikime) nustatyta nusikalstamos veikos požymių visuma, todÄl vienas esminių ginÄo klausimų: ar per laikotarpį, kurio metu M. J. buvo gydoma (A.) (duomenys neskelbtini) skyriuje, iÅ¡teisintieji A. E. ir L. L. savo kaip (duomenys neskelbtini) pareigas atliko pakankamai efektyviai ir ar apskritai, gydydami pacientÄ M. J., atliko visas jiems privalomuose teisÄs aktuose įtvirtintas pareigas.
27. Sprendžiant, ar (duomenys neskelbtini) A. E. ir L. L. (ne)tinkamai vykdÄ savo pareigas, atkreiptinas dÄmesys į tai, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pažymÄjÄs, jog pagrindinÄ gydytojo pareiga â teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ ; pacientÄ ir gydytojÄ siejanÄios prievolÄs turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrÄ konkretų rezultatÄ , bet pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolÄ bÅ«tų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltÄs klausimÄ , turi bÅ«ti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo standartÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. lapkriÄio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir kt.). Tokia teismų praktika, suformuota aiÅ¡kinant pagrindinÄs gydytojo pareigos turinį, vadovaujamasi ir sprendžiant gydytojų baudžiamosios atsakomybÄs klausimÄ .
28. Å iame kontekste pažymÄtina, kad pirmosios instancijos teismo pozicija Å¡iuo klausimu skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dÄstyta gana prieÅ¡taringai. Nors jame teigiama, kad A. E. ir L. L. veiksmai vertintini ne jų rezultato, o proceso aspektu (kaip jau buvo nurodyta, tokia pozicija formuojama ir kasacinio teismo praktikoje), vis dÄlto, skundžiame nuosprendyje pažymima, kad, pavyzdžiui, teismui akivaizdu, jog net ir paskyrus M. J. kraujo pasÄlio tyrimÄ negalima teigti, kad jai bÅ«tų nustatyta tinkama diagnozÄ ir taikytas efektyvus gydymas, iÅ¡vengiant pacientÄs mirties. Pakartotinai pabrÄžtina, kad iÅ¡teisintųjų, kaip (duomenys neskelbtini), veiksmai nagrinÄjamoje byloje BK 229 straipsnio kontekste (sprendžiant, ar iÅ¡teisintieji tinkamai atliko jiems priklausanÄias pareigas) vertintini ne pagal tai, ar jie bÅ«tų pakeitÄ situacijÄ iÅ¡ esmÄs, t. y. ar M. J. vis tiek bÅ«tų mirusi, ar bÅ«tų iÅ¡gyvenusi ir pasveikusi, o vertintina tai, ar iÅ¡teisintieji savo pareigas atliko pakankamai efektyviai, t. y. ar tinkamai įvertino ir ar apskritai vertino pacientÄs bÅ«klÄ, ar atliko reikalingus tyrimus ir skyrÄ reikalingÄ gydymÄ . Remiantis anksÄiau iÅ¡dÄstyta praktika dÄl gydytojo pareigos teikti medicininÄ pagalbÄ , galima sprÄsti, kad net ir kilus žalai paciento sveikatai ar gyvybei, tokia žala laikytina atsitiktine, o gydytojas negali bÅ«ti baudžiamas, jeigu nustatoma, jog gydytojas buvo pakankamai rÅ«pestingas, atidus ir dÄmesingas pagal tuo metu susiklosÄiusiÄ situacijÄ ir turÄtÄ informacijÄ , susijusiÄ su paciento sveikatos bÅ«kle. Svarbu ir tai, kad kiekvieno paciento atvejis ir gydytojo (ne)atlikti veiksmai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡skirtinai pagal konkreÄioje situacijoje nustatytas aplinkybes.
29. NagrinÄjamu atveju teisÄjų kolegija nenustatÄ pagrindo sutikti su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad iÅ¡teisintieji pacientei M. J. taikÄ pagrįstÄ gydymÄ pagal jų turÄtÄ informacijÄ ir pacientÄs objektyvius rodiklius bei turÄtus tyrimų duomenis. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, tokiÄ iÅ¡vadÄ paneigia byloje esanÄių duomenų visuma, sudaranti nuosekliÄ Ä¯rodomÄ jÄ grandinÄ, leidžianÄiÄ sprÄsti, jog nagrinÄjamu atveju iÅ¡teisintieji savo pareigas pacientÄs M. J. atžvilgiu vis tik atliko netinkamai.
30. Kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄių M. J. medicininių dokumentų ir jų kopijų, o bÅ«tent, iÅ¡ 2017 m. gruodžio 24 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o / siuntimo, kuris atspausdintas 18.41 val., pacientÄ skundÄsi (duomenys neskelbtini). AnamnezÄje nurodyta, kad pacientÄ sirgo nuo 2017 m. gruodžio 22 d. Gydytojas E. P. nurodÄ nepatikslinto (duomenys neskelbtini) diagnozÄ ir nusprendÄ pacientÄ hospitalizuoti į (duomenys neskelbtini) skyrių (6 t., b. l. 4). M. J. gydymo stacionare ligos istorijoje matyti, kad pirmieji įraÅ¡ai, patvirtinti A. E. ir L. L. antspaudais ir paraÅ¡ais, datuoti 2017 m. gruodžio 24 d., 19.10 val. Užfiksuota, kad M. J. pradÄtas konservatyvus gydymas (3 t., b. l. 137â138). Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teisme duotų A. E. ir L. L. parodymų, po pacientÄs M. J. hospitalizacijos, įvertinÄ turimus duomenis, nusprendÄ stebÄti pacientÄ ir, A. E. teigimu, po kurio laiko kartoti tyrimus.
31. Kaip galima sprÄsti iÅ¡ byloje esanÄių duomenų, taip pat ir proceso dalyvių duotų parodymų, M. J. atvykus į (A.), tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo įtariamas (duomenys neskelbtini), taÄiau bylos duomenys patvirtina, kad tokia preliminari diagnozÄ nepasitvirtino, M. J. kilo komplikacijos, pasireiÅ¡kusios (duomenys neskelbtini), ir visa tai turÄjo tiesioginÄ Ä¯takos M. J. mirÄiai. ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. M 1513/2017 (01) konstatuota, kad M. J. mirÄ nuo (duomenys neskelbtini), kuri komplikavosi į anksÄiau nurodytas diagnozes (1 t., b. l. 57â64).
32. Vertinant iÅ¡teisintųjų veiksmus jų pagrįstumo ir pakankamumo aspektu svarbu nustatyti, ar pagal turÄtus pacientÄs medicininius duomenis A. E. ir L. L. pagrįstai ir po visų gautų tyrimų rezultatų toliau pacientei įtarÄ (duomenys neskelbtini), ar turÄta informacija neindikavo kitokių galimų diagnozių, suponavusių pagrindÄ taikyto gydymo keitimui. ProkurorÄs ir nukentÄjusiųjų atstovo vertinimu, iÅ¡teisintieji nepagrįstai neįtarÄ galimos infekcijos / sepsio ir neskyrÄ M. J. empirinÄs antibakterinÄs terapijos. Tokiam vertinimui pritaria ir apeliacinÄs instancijos teismas.
33. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. DM 7(54)/2019 (01) nurodyta, kad preliminari (duomenys neskelbtini) diagnozÄ nebuvo pagrįsta nei lipazÄs kraujyje tyrimu ((duomenys neskelbtini), kai laboratorinÄ norma 13â60 U/l), nei pilvo ultragarsiniu tyrimu ((duomenys neskelbtini)), o padidÄjÄ uždegiminiai rodikliai ((duomenys neskelbtini)) bÅ«dingi bakterinei infekcijai, sisteminiam uždegiminio atsako sindromui (2 t., b. l. 132â141). Å ios iÅ¡vados pagrįstumo nepaneigia ir ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizÄs akto Nr. EDM 16(61)/2021 (01) iÅ¡vada, kad gydytojai A. E. ir L. L. vien iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rodiklių neturÄjo galimybÄs paneigti preliminariÄ (duomenys neskelbtini) diagnozÄ (10 t., b. l. 115â117). Sutiktina, kad selektyviai akcentuojant tik kurį nors vienÄ iÅ¡ pacientei M. J. atliktų medicininių tyrimų, pacientÄ gydÄ A. E. ir L. L. neturÄjo pagrindo kategoriÅ¡kai paneigti preliminarios diagnozÄs, taÄiau svarbu tai, jog 2017 m. gruodžio 24 d. (A.) (duomenys neskelbtini) skyriuje M. J. buvo atliktas ne vienas tyrimas ir rezultatų visuma leido gydytojams sprÄsti, kad nepatikslinta preliminari (duomenys neskelbtini) diagnozÄ nepasitvirtino. Tai, kad A. E. ir L. L. nepadarÄ tokios iÅ¡vados, suponuoja, kad jie tinkamai neįvertino (nevertino) turÄtų pacientÄs M. J. tyrimų rezultatų ir anamnezÄje buvusių pacientÄs bÅ«klÄs neigiamų pokyÄių, dÄl to neįtarÄ galimos infekcijos / sepsio ir neskyrÄ pacientei empirinÄs antibakterinÄs terapijos. ApeliacinÄs instancijos teismo įsitikinimu, nÄra pagrindo prieÅ¡inti specialisto iÅ¡vadoje Nr. DM 7(54)/2019 (01) ir ekspertizÄs akte Nr. EDM 16(61)/2021 (01) pateiktų iÅ¡vadų, nes iÅ¡ esmÄs abi leidžia pagrįsti tÄ paÄiÄ iÅ¡vadÄ , kad A. E. ir L. L. nepagrįstai M. J. neskyrÄ empirinÄs antibakterinÄs terapijos.
34. PažymÄtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ekspertizÄs akto (specialisto iÅ¡vados) neaiÅ¡kumai, neiÅ¡samumas ar prieÅ¡taravimai bylos duomenims nagrinÄjimo teisme metu yra Å¡alinami BPK nustatytais veiksmais, be kita ko, apklausiant iÅ¡vadas pateikusį specialistÄ (ekspertÄ ) ir prireikus skiriant naujus ekspertinius tyrimus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-83/2013, 2K-57/2014, 2K-180/2014, 2K-7-358-303/2015, 2K-191-507/2016, 2K-188-648/2017). ApeliacinÄs instancijos teismas, siekdamas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄti bylÄ pagal prokurorÄs ir nukentÄjusiųjų atstovo apeliacinius skundus atliko dalinį įrodymų tyrimÄ , kurio metu apklausÄ minÄtÄ specialisto iÅ¡vadÄ bei ekspertizÄs aktÄ Nr. EDM 16(61)/2021 (01) pateikusius ekspertus ir specialistus, taip pat ir nukentÄjusiųjų atstovo praÅ¡ymu atlikus tyrimÄ pateiktÄ teismo medicinos konsultacinÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 0039/22 teikusį ekspertÄ P. Petreikį. MinÄtų ekspertų ir specialistų paaiÅ¡kinimai, juos vertinant su kitais bylos duomenimis, yra itin svarbÅ«s nustatant iÅ¡teisintiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymius.
35. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymÄta, jog konkreÄių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkreÄios specifinÄs srities specialistai gali įvertinti, ar konkreÄioje situacijoje buvo elgtasi adekvaÄiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dÄl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligÄ ir atliekant tyrimus teisÄtumo, reikÅ¡mingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizÄs iÅ¡vada, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiÄ sias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiÅ¡kinimai. BÅ«tent iÅ¡ Å¡ių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinÄjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkreÄiu atveju elgÄsi taip, kaip bÅ«tų elgÄsis sÄ Å¾iningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali bÅ«ti patvirtinti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys civilinÄse bylose Nr. 3K-3-59/2011, e3K-3-266-469/2020, e3K-3-80-1075/2021). Be to, kasacinio teismo praktikoje yra pažymÄtina, kad kai teisme apklausiamas byloje ekspertizÄs aktÄ pateikÄs ekspertas, jo paaiÅ¡kinimai vertinami su ekspertizÄs aktu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. gegužÄs 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012), kartu atsižvelgiant ir į Å¡io įrodymo vertinimo specifikÄ , kuriÄ lemia tai, kad aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2022 m. lapkriÄio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-196-303/2022).
36. ApeliacinÄs instancijos teisme paaiÅ¡kinimus davÄs specialistas V. B. parodÄ, kad (duomenys neskelbtini) diagnozÄs negalima nei patvirtinti, nei paneigti vien iÅ¡ biocheminių kraujo tyrimų, jog (duomenys neskelbtini), taÄiau tokiÄ diagnozÄ galima atmesti po pilvo ultragarsinio tyrimo, todÄl, kai buvo padaryti visi trys tyrimai, buvo galima atmesti (duomenys neskelbtini) diagnozÄ. Be to, specialistas V. B. nurodÄ, kad nors vien iÅ¡ lipazÄs koncentracijos negalima nustatyti diagnozÄs, taÄiau atlikus ir ultragarsinį pilvo tyrimÄ bei įsitikinus, kad pilve nÄra (duomenys neskelbtini), nÄra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), galima Å¡iÄ diagnozÄ atmesti (13 t., b. l. 41â48, 57). Tokiai pozicijai pritarÄ ir paaiÅ¡kinimus davÄs ekspertas J. Rybalka (13 t., b. l. 52â54). PažymÄtina tai, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. DM 7(54)/2019 (01) konstatuota, jog preliminari (duomenys neskelbtini) diagnozÄ nebuvo patvirtinta atliktu pilvo ertmÄs ultragarsiniu tyrimu, o po kelių valandų atliktame kraujo biocheminiame tyrime (duomenys neskelbtini) galutinai atmetÄ (duomenys neskelbtini) diagnozÄ, be to, (duomenys neskelbtini), esant (duomenys neskelbtini), rodÄ bakterinÄ infekcijÄ (2 t., b. l. 132â141). Atkreiptinas dÄmesys į specialistÄs D. R. paaiÅ¡kinimÄ , kad karÅ¡Äiavimo sindromas yra tada, kai kÅ«no temperatÅ«ra yra daugiau nei 37,2°C (13 t., b. l. 39). NagrinÄjamu atveju pacientÄ skundÄsi (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ A. E. ir L. L. proceso metu duotų parodymų matyti, jog tai jiems buvo žinoma, be to, atsižvelgdami, be kita ko, į tai, kad M. J. namuose (duomenys neskelbtini), jie nusprendÄ jÄ perkelti į vienvietÄ palatÄ .
37. IÅ¡ M. J. medicininių dokumentų matyti, kad 2017 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini) dirbÄs (duomenys neskelbtini) E. P. iÅ¡raÅ¡Ä M. J. siuntimÄ pilvo ultragarsiniam tyrimui, kuris pagal instrumentinio tyrimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis buvo pradÄtas 2017 m. gruodžio 24 d., 16.31 val., baigtas 16.46 val., vadinasi, dar iki M. J. patekimo į (duomenys neskelbtini) skyrių. IÅ¡ Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o / siuntimo matyti ir tai, kad taip pat iki pacientÄs patekimo į (duomenys neskelbtini) skyrių M.
J. buvo atliktas kraujo tyrimas bei biocheminis kraujo tyrimas (3 t., b. l. 106â108, 109â114; 6 t., b. l. 4, 7â8, 9â11). Atkreiptinas dÄmesys į liudytojo E. P. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus. Liudytojo teigimu, biochemijos tyrimų atsakymų jis nebematÄ, nes dÄl ligonÄs patiriamų skausmų (past. â liudytojas nurodÄ ne kartÄ pacientei leidÄs nuskausminamuosius vaistus) ji buvo nukreipta į skyrių. Liudytojas nurodÄ, kad visi dokumentai, iÅ¡skyrus biocheminio tyrimo, pateko iÅ¡ karto į skyrių, o biochemijos tyrimus gavo vÄliau ir atidavÄ sanitarei nuneÅ¡ti į (duomenys neskelbtini) skyrių (11 t., b. l. 83â88).
Å ių parodymų patikimumÄ patvirtina ir tai, kad iÅ¡ esmÄs tapaÄias aplinkybes liudytojas E. P. nurodÄ ir ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodÄ, kad nepavykstant numalÅ¡inti pacientÄs skausmų (duomenys neskelbtini) skyriuje jis, negalÄdamas atmesti (duomenys neskelbtini), nusprendÄ nebelaukti galutinio kraujo tyrimo atsakymų ir guldyti pacientÄ Ä¯ tÄ dienÄ budÄjusį (duomenys neskelbtini) skyrių.
NurodÄ ir tai, kad jam buvo atneÅ¡ti M. J. biochemijos tyrimo rezultatai, nes buvo planavÄs visus kraujo tyrimus vertinti (duomenys neskelbtini) skyriuje, todÄl biocheminio tyrimo blanke paragrafe âskyriusâ nurodÄ (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) skyrius (duomenys neskelbtini) kabinetas) (4 t., b. l. 50â54). Å iame kontekste pažymÄtina, kad pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ kaltinamojo, nukentÄjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nÄra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, taÄiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2021 m. gegužÄs 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-458/2021).
Be to, svarbu vertinti, ar proceso dalyvių duoti parodymai kartu su kitais byloje esanÄiais įrodomaisiais duomenimis sudaro nuosekliÄ grandinÄ ir patvirtina ar paneigia bylos nagrinÄjimui reikÅ¡mingas aplinkybes.
38. A. E. ir L. L. pirmosios instancijos teisme parodÄ, kad žinojo apie M. J. atlikto kraujo biocheminio tyrimo rezultatus. A. E. nurodÄ, kad pirminÄ diagnozÄ buvo (duomenys neskelbtini), dar pagalvojo apie virusinÄ infekcijÄ . Be to, po kurio laiko, tikriausiai po poros valandų, buvo informuotas, jog yra kraujo biocheminiai rezultatai, kuriuos peržvelgÄ ir kažkuriuo metu aptarÄ su L. L., jų vertinimu, pakitimai buvo galimi su jų įtartomis diagnozÄmis (11 t., b. l. 98). Ikiteisminio tyrimo metu A. E. taip pat nurodÄ, kad, pacientei jau gulint palatoje, su gydytoja laukÄ biocheminių kraujo tyrimų, kurie buvo paimti (duomenys neskelbtini) skyriuje. Tai užtruko iki dviejų valandų (4 t., b. l. 93â96). Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas E. P. parodÄ, jog matÄ biocheminio tyrimo rezultatus ir net pats pabraukÄ rezultatų lape (duomenys neskelbtini) rodiklį, tuo metu (duomenys neskelbtini) skyriuje galÄjo bÅ«ti atmesta preliminari diagnozÄ, taÄiau pacientÄ jau buvo hospitalizuota (duomenys neskelbtini) skyriuje.
39. Tai, kad pacientei atlikto biocheminio kraujo tyrimo rezultatai iÅ¡teisintiesiems buvo žinomi, patvirtina ir L. L. parodymai pirmosios instancijos teisme. Anot iÅ¡teisintosios, kelių valandų laikotarpiu, dažniausiai iki 2 val., ateina biocheminio kraujo tyrimo atsakymai, dažniausiai gydytojÄ apie juos informuoja slaugytoja. L. L. nurodÄ, kad atsakymÄ pažiÅ«ri ir įvertina, ji apibÅ«dino M. J. tyrimo rezultatus. PažymÄtina ir tai, kad L. L. nurodÄ, jog buvo atliktas pilvo ultragarsinis tyrimas, ji buvo perskaiÄiusi tyrimo iÅ¡vadÄ (11 t., b. l. 108â112). Vadinasi, tiek A. E., tiek ir L. L. buvo susipažinÄ su tyrimų rezultatais, kurie, specialistų vertinimu, kartu su kitais pacientÄs sveikatos bÅ«klÄs rodikliais leido atmesti pirminÄ nepatikslintÄ (duomenys neskelbtini) diagnozÄ. PažymÄtina tai, kad iÅ¡ M. J. medicininių dokumentų matyti, jog biocheminio kraujo tyrimo rezultatų galutinis iÅ¡raÅ¡as sukurtas 2017 m. gruodžio 24 d., 19.01 val. (6 t., b. l. 11), o tai patvirtina, kad A. E. ir L. L. turÄjo laiko susipažinti su Å¡io tyrimo rezultatais. Juo labiau, kad iÅ¡teisintieji taip pat ir apeliacinÄs instancijos teisme patvirtino, jog buvo susipažinÄ su pacientÄs diagnozÄs vertinimui svarbiais tyrimais, be kita ko, ir biocheminiais kraujo tyrimais. L. L. parodÄ, kad 23 val. jau tikrai buvo susipažinusi su biocheminiais kraujo tyrimais (13 t., b. l. 77); anot A. E., 23 val., kai apžiÅ«rÄjo pacientÄ M. J., buvo susipažinÄs su biocheminiais tyrimais (13 t., b. l. 77).
40. Sutiktina, kad nÄra pagrindo neigti, jog M. J. tik atvykus į (A.) ir jai skundžiantis (duomenys neskelbtini), gydytojai pagrįstai galÄjo įtarti virusinÄ infekcijÄ . Atsižvelgiant į tai, kad esant virusinei infekcijai antibiotikai neskiriami (tai nurodÄ ir paaiÅ¡kinimus davÄs specialistas V. B.), iÅ¡ pradžių pacientÄ M. J. apžiÅ«rÄjÄ ir tyrÄ gydytojai neturÄjo pagrindo jų skirti, taÄiau atlikus anksÄiau aptartus tyrimus, tarp jų ir biocheminį kraujo tyrimÄ , iÅ¡analizavus gautus rezultatus, įvertinus duomenų visumÄ ir palyginus su pacientÄs simptomais ((duomenys neskelbtini)), vÄliau paaiÅ¡kÄjusiu (duomenys neskelbtini), A. E. ir L. L. galÄjo įtarti nebe virusinÄ, o bakterinÄ infekcijÄ , kuriÄ Ä¯tarÄ turÄjo paimti kraujo pasÄlį. BÅ«tent tokios iÅ¡vados priÄjo specialisto iÅ¡vadÄ Nr. DM 7(54)/2019 (01) pateikÄ specialistai ir ekspertai (2 t., b. l. 132â141). Å ios iÅ¡vados pagrįstumÄ sustiprina ir apeliacinÄs instancijos teisme duoti specialistÄs D. R. paaiÅ¡kinimai, kad pagal tuos rodiklius, kuriuos turÄjo gydytojai ((duomenys neskelbtini)), buvo galima įtarti bakterinÄ infekcijÄ . SpecialistÄs teigimu, jau pirmieji, kurie gavo tyrimus, galÄjo įtarti bÅ«tent bakterinÄ infekcijÄ (13 t., b. l. 32â41).
41. Vertinant anksÄiau aptartÄ iÅ¡vadÄ ir specialistÄs paaiÅ¡kinimus bei atsižvelgiant į gynybos pozicijÄ , kad nagrinÄjamu atveju pagrįstai buvo laikomasi (duomenys neskelbtini) diagnozÄs, svarbu atkreipti dÄmesį į tai, jog iÅ¡ bylos medžiagoje esanÄių N. K. žinuÄių, siųstų J. Å¡eimai, matyti, jog gydytojai nusprendÄ M. J. perkelti į vienvietÄ palatÄ , nes buvo bijoma galimo užkreÄiamumo (1 t., b. l. 105â107). Tai, kad buvo baimintasi galimo M. J. ligos užkreÄiamumo, todÄl buvo nusprÄsta jÄ paguldyti į vienvietÄ palatÄ , liudytojas N. K. nurodÄ ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinÄjimo teisme metu (1 t., b. l. 76â78; 11 t., b. l. 12â13). To, kad nusprendÄ pacientÄ perkelti į vienvietÄ palatÄ , neneigÄ ir patys iÅ¡teisintieji. Vis dÄlto, iÅ¡teisintieji, net ir įtardami infekcijÄ , nesiÄmÄ bÅ«tinų veiksmų, kad infekcijÄ identifikuotų ir nustatytų, ar ji bakterinio, ar virusinio tipo. Nepriklausomai nuo įtartų galimų diagnozių, gydytojai turÄjo galimybÄ tikslinti (duomenys neskelbtini) skyriuje į medicininius dokumentus įraÅ¡ytÄ preliminariÄ (duomenys neskelbtini) diagnozÄ. Kaip jau minÄta, specialistÄ D. R. teigÄ, kad M. J. turÄjo bÅ«ti įtariama bakterinÄ infekcija, o ekspertizÄs akte Nr. EDM 16(61)/2021 (01) konstatuota, jog konkreÄiu atveju bendro kraujo tyrimo rodikliai ((duomenys neskelbtini)) bÅ«dingi bakterinei, o ne virusinei, infekcijai (10 t., b. l. 115â117). Taigi, iÅ¡teisintieji, neatlikÄ veiksmų, kurie leistų patvirtinti arba paneigti preliminariÄ diagnozÄ, nusprendÄ pacientÄ tiesiog stebÄti. Vis dÄlto, pabrÄžtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje nesulaukus biocheminių tyrimų M. J. nustatyta neteisinga preliminari (duomenys neskelbtini) diagnozÄ, kuri vÄliau nepasitvirtino, nulÄmÄ tai, kad pacientÄ buvo nukreipta hospitalizacijai į (duomenys neskelbtini) skyrių; iÅ¡teisintiesiems, pirmiausia, reikÄjo patvirtinti arba paneigti preliminariÄ diagnozÄ, o tai jie galÄjo padaryti tik sulaukÄ kraujo biocheminių tyrimų rezultatų ir įvertinÄ visų gautų duomenų visumÄ .
42. IÅ¡vados, kad A. E. ir L. L. nepagrįstai M. J. neįtarÄ bÅ«tent bakterinÄs infekcijos ir neskyrÄ antibiotikoterapijos, nepaneigia gynybos argumentai dÄl teisÄs aktuose numatyto termino, per kurį gydytojai turi teisingai nustatyti paciento diagnozÄ. Sutiktina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 âDÄl bazinių kainų patvirtinimoâ (suvestinÄ redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.) patvirtintos Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų organizavimo ir apmokÄjimo tvarkos 4.7 punkte numatyta, jog ne vÄliau kaip per tris dienas stacionare turi bÅ«ti nustatyta klinikinÄ diagnozÄ, sudarytas tyrimo ir gydymo planas, kurį turi patvirtinti skyriaus vedÄjas ar kitas administracijos paskirtas gydytojas specialistas.
Be to, (A.) direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. KVS-16 patvirtintoje (duomenys neskelbtini) skyrių darbo tvarkos 9 užduotyje numatyta, kad ne vÄliau kaip per tris darbo dienas nuo paciento patekimo į skyrių gydytojas chirurgas nustato klinikinÄ diagnozÄ bei tolimesnį tyrimo ir gydymo planÄ . Vis dÄlto, tos paÄios tvarkos 7 užduotyje numatyta, kad gydytojas chirurgas nedelsiant, gavÄs informacijÄ apie atliktus tyrimus, įvertina tyrimų rezultatus, atitinkamai koreguoja tyrimo ir gydymo planÄ (2 t., b. l. 273).
Å ie teisÄs aktuose, be to, ir vidiniuose įstaigos teisÄs aktuose nustatyti terminai, niekaip negali paneigti esminÄs gydytojo pareigos teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ . Juo labiau nepagrįstais laikytini iÅ¡teisintojo A. E. argumentai, kad nebuvo bÅ«tinumo vertinti tyrimus iÅ¡ karto gavus jų rezultatus. Å iame kontekste pabrÄžtina, kad A. E. ir L. L. pagal jiems pirmosios instancijos teisme pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ nÄra kaltinami tuo, kad neteisingai nustatÄ diagnozÄ, o netinkamas jų pareigų atlikimas pasireiÅ¡kÄ tuo, kad nevertino turÄtų tyrimų rezultatų, nepagrįstai neįtarÄ galimos infekcijos / sepsio, kuriÄ galÄjo įtarti, ir neskyrÄ antibiotikoterapijos, kurios neskyrimui taip pat indikacijų nebuvo.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal turÄtus duomenis A. E. ir L. L. turÄjo pagrindÄ koreguoti gydymo planÄ , t. y. ne tik stebÄti pacientÄ, taÄiau imtis aktyvių gydymo veiksmų, kurių nesiÄmÄ, nÄra pagrindo sutikti su gynybos pozicija, jog gydytojai elgÄsi pakankamai rÅ«pestingai ir maksimaliai atidžiai bei profesionaliai.
43. NagrinÄjamos bylos kontekste svarbu pabrÄžti ir tai, kad hospitalizuotÄ pacientÄ prižiÅ«ri ne tik gydytojai, taÄiau visas skyriuje dirbantis personalas. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad hospitalizavus M. J. (duomenys neskelbtini) skyriuje, A. E. ir L. L. nurodymu pacientei (duomenys neskelbtini) buvo įvestas (duomenys neskelbtini) zondas. 2017 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje budÄjusios (duomenys neskelbtini) S. Ä. ir J. K. nuosekliai ir neprieÅ¡taringai nurodÄ, kad bÅ«tent J.
K. įvedÄ zondÄ pacientei M. J., o vaistus leido S. Ä.. PažymÄtina, kad teisminio bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytoja S. Ä. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose užfiksuota, jog bÅ«tent liudytoja, apie 05.30 val. užÄjusi į M. J. palatÄ rado jÄ gulinÄiÄ ant grindų be zondo, kuris gulÄjo ant žemÄs Å¡alia lovos, apytiksliai du metrus nuo pacientÄs (2 t., b. l. 67â70). IÅ¡ esmÄs tokias aplinkybes liudytoja nurodÄ ir pirmosios instancijos teisme vykusios apklausos metu bei taip pat nurodÄ, jog apie pacientei įvesto zondo bÅ«senÄ turi bÅ«ti paraÅ¡yta jos parodymuose (past.
â duotuose ikiteisminio tyrimo metu) (11 t., b. l. 53â57). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodÄ, kad apie 22.00â23.00 val., užÄjus į pacientÄs palatÄ , Å¡i papraÅ¡Ä vaistų nuo skausmo, galimai apie 01.00 val., užÄjus pasiteirauti, ar viskas gerai, liudytojos teigimu, M. J. dar buvo su zondu. Daugiau pas pacientÄ nakties metu nesilankÄ (2 t., b. l. 67â70). Å iame kontekste atkreiptinas dÄmesys, kad M. J. slaugos istorijoje matomas 2017 m. gruodžio 25 d., 03.15 val., įraÅ¡as:
âpacientÄ pati iÅ¡traukÄ zondÄ , dÄl diskomforto. Informuotas bud. gydytojasâ. Be to, 04.00 val. įraÅ¡yta: â(duomenys neskelbtini) (pagal gydytojo paskyrimus)â. Prie Å¡ių įrašų matomas paraÅ¡as ir J. K. antspaudas. Kaip jau buvo minÄta, liudytoja S. Ä. nurodÄ, kad nakties metu daugiau pas pacientÄ nuo apie 01.00 val. nebuvo, o ryte zondÄ rado gulintį ant grindų. Be to, liudytoja J. K. parodÄ, kad po zondo įvedimo antrajame poste, kuriame gulÄjo M. J., liko budÄti viena S. Ä. su savo padÄjÄja, o liudytoja J.
K. buvo pirmame poste, kuriame ir dirbo visÄ naktį iki kol apie 06.00 val. ar anksÄiau jai paskambino S. Ä. (4 t., b. l. 14â16; 11 t., b. 60â64). PabrÄžtina, kad A. E. ir L. L. teigimu, jie nebuvo informuoti, jog pacientÄ buvo iÅ¡sitraukusi zondÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas aukÅ¡Äiau aptartus pacientÄs slaugos istorijos įraÅ¡us apie tai, kad 03.15 val. slaugytoja lankÄsi pas pacientÄ, nes Å¡i iÅ¡traukÄ zondÄ dÄl diskomforto ir apie tai informavo budintį gydytojÄ ; 04.00 val. atliko veiksmus pagal gydytojo paskyrimus, vertinta itin kritiÅ¡kai ir sprendžia, kad minÄti duomenys su kitais bylos įrodymais patvirtina, kad pacientei nebuvo teikiama pakankamai rÅ«pestinga ir atidi medicininÄ pagalba, kurios neužtikrino ne vien tik 2014 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbÄ gydytojai, po pacientÄs hospitalizavimo nestebÄjÄ pacientÄs sveikatos bÅ«klÄs pokyÄių.
44. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. DM 7(54)/2019 (01) konstatuota, kad nepasitvirtinus (duomenys neskelbtini) diagnozei, nebuvo įvertintas (duomenys neskelbtini), atsiradÄs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Jeigu Å¡ie pakitimai bÅ«tų įvertinti kaip sunkios bakterinÄs infekcijos požymiai, buvo tikslinga paimti kraujo pasÄlį ir pradÄti empirinÄ antibiotikoterapijÄ (2 t., b. l. 132â141). Atkreiptinas dÄmesys į apeliacinÄs instancijos teisme apklaustos specialistÄs D. R. paaiÅ¡kinimus. SpecialistÄ nurodÄ, kad nors (duomenys neskelbtini) nÄra labai aukÅ¡tas, taÄiau esant Å¡iam rodikliui virÅ¡ 100, reikia svarstyti antibiotikų skyrimÄ ir jeigu atmetama, dÄl ko jie neturÄtų bÅ«ti skiriami, toks rodiklis rodo, jog antibiotikų skyrimas yra reikalingas (13 t., b. l. 32â41, 52). Be to, ir ekspertas V. Kolomiecas paaiÅ¡kino, kad kraujo pasÄlis daromas tam, jog vÄliau bÅ«tų galima patikslinti, koks konkreÄiai yra mikrobas ir parinkti konkretų antibiotikÄ , o empirinÄ antibiotikoterapija ligoninÄje parenkama iÅ¡ karto (13 t., b. l. 54â58). A. E. pirmosios instancijos teisme parodÄ, kad kraujo pasÄlis imamas įtariant arba nežinant infekcijos, esanÄios organizme, kilmÄs. Jeigu sprendžiama skirti antibiotikus, prieÅ¡ jų skyrimÄ tikslinga imti kraujo pasÄlį. Anot A. E., Å¡iuo atveju nebuvo poreikio jo imti â nebuvo indikacijų imti kraujo pasÄlį (11 t., b. l. 99â100). Tokius iÅ¡teisintojo parodymus teisÄjų kolegija vertina kritiÅ¡kai, nes iÅ¡teisintųjų turÄtų duomenų visuma leido sprÄsti, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje padaryta preliminari nepatikslinta diagnozÄ (duomenys neskelbtini) skyriuje nepasitvirtino. Pats A. E., kaip buvo nurodyta, teigÄ svarstÄs virusinÄs infekcijos galimybÄ, taÄiau biocheminių tyrimų rezultatai leido jÄ atmesti ir suponavo, kad tikslinga paimti kraujo pasÄlį ir pradÄti empirinÄ antibiotikoterapijÄ . Juo labiau, kad apeliacinÄs instancijos teisme A. E. nurodÄ, jog praktikoje antibiotikoterapijÄ yra skyrÄs.
45. Atkreiptinas dÄmesys ir į apeliacinÄs instancijos teisme specialistų V. B. ir D. R. pateiktus paaiÅ¡kinimus dÄl plataus spektro antibiotikų. Specialistų paaiÅ¡kinimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamu atveju M. J. turÄjo bÅ«ti skiriamas empirinis gydymas antibiotikais, o paÄmus kraujo pasÄlį ir gavus jo rezultatus, bÅ«tų buvÄ galima parinkti konkretų antibiotikÄ , kaip nurodÄ ekspertas V. Kolomiecas. Aptartos aplinkybÄs, teisÄjų kolegijos vertinimu, paneigia iÅ¡teisintojo A. E. gynÄjo argumentus, kad antibiotikų parinkimas ir jų skyrimas priklauso nuo pasÄlio tyrimo rezultatų, kurių bÅ«tų reikÄjÄ laukti apie tris paras.
46. PažymÄtina, kad apeliacinÄs instancijos teisme A. E. nurodÄ, jog klausimas dÄl antibiotikų terapijos buvo svarstomas gavus visus rodiklius, tai apsvarstÄ su L. L., taÄiau nesikeiÄiant diagnozei, nusprendÄ, kad antibiotikų terapijos nereikia. Anot jo, antibiotikų terapijos skyrimui turi bÅ«ti įrodytas infekuotumas (13 t., b. l. 78). Å iame kontekste pabrÄžtina, kad A. E. ir L. L., pacientÄ M. J. hospitalizavus (duomenys neskelbtini) skyriuje, turÄjo tik nepatikslintÄ preliminariÄ (duomenys neskelbtini) diagnozÄ, taigi, akivaizdu, jog nagrinÄjamu atveju, kol neturima tikslios diagnozÄs, iÅ¡teisintieji turÄjo elgtis aktyviai ir bandyti, kaip nurodÄ pats iÅ¡teisintasis, patvirtinti ar paneigti pacientÄs infekuotumÄ , juo labiau, kad iÅ¡teisintojo teigimu, antibiotikų terapijos skyrimas pacientei M. J. buvo svarstytas su L. L.. Pritartina nukentÄjusiųjų atstovo apeliacinio skundo argumentams, kad, nors A. E. ir L. L. kilo abejonių dÄl galimos infekcijos (past. â pacientÄ M. J. buvo net perkelta į vienvietÄ palatÄ ), taÄiau jie neatliko jokių veiksmų infekcijos kilmÄs patikslinimui.
47. TeisÄjų kolegijos vertinimu, skundžiame nuosprendyje nepagrįstai bandoma prieÅ¡inti tos paÄios specialisto iÅ¡vados Nr. DM 7(54)/2019 (01) skirtinguose punktuose pateiktas iÅ¡vadas. Nors iÅ¡vadoje konstatuota, kad negalima kategoriÅ¡kai teigti, jog M. J. mirties bÅ«tų iÅ¡vengta empiriÅ¡kai jai skyrus antibiotikoterapijÄ , taÄiau Å¡iai iÅ¡vadai neprieÅ¡tarauja iÅ¡vada, kad (A.) neteisingai nustatyta M. J. ligos diagnozÄ ir nepaskirta antibiotikoterapija galÄjo turÄti tiesioginÄs įtakos pacientÄs mirÄiai (2 t., b. l. 132â141). Å ios iÅ¡vados suponuoja, kad nÄra pagrindo kategoriÅ¡kai sprÄsti, jog M. J. mirÄ bÅ«tent dÄl nepaskirtos antibiotikoterapijos, o jÄ paskyrus, pacientÄ neabejotinai bÅ«tų iÅ¡gyvenusi, taÄiau niekaip nepaneigia iÅ¡vados, kad gydytojai turÄjo ir galÄjo pacientei M. J. paskirti antibiotikoterapijÄ . AnksÄiau aptartų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad A. E. ir L. L. savo pareigas atliko nepakankamai dÄmesingai, rÅ«pestingai ir atsakingai, t. y. netinkamai.
48. TeisÄjų kolegija dÄmesį į A. E. gynÄjo R. Jurkos baigiamosios kalbos metu iÅ¡sakytus argumentus dÄl principo impossibilium nulla obligatio est (liet. â iÅ¡ nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), pažymÄdama, kad nagrinÄjamu atveju iÅ¡teisintieji baudžiamojon atsakomybÄn buvo traukiami ne dÄl to, kad neiÅ¡gydÄ pacientÄs M. J.. TeisÄjų kolegijos vertinimu, iÅ¡teisintieji turÄjo objektyvias galimybes (be kita ko, ir pareigÄ ) įvertinti pacientÄs bÅ«klÄ, tyrimų rezultatus (prieÅ¡ingai nei teigia iÅ¡teisintojo gynÄjas, neįtraukiant tų, kurie įvykio metu gydytojams nebuvo pasiekiami ir kurių jie neturÄjo) ir paskirti empirinÄ antibakterinÄ terapijÄ . Å ių iÅ¡vadų pagrįstumo nepaneigia ir pirmosios instancijos teisme L. L. gynÄjos pateikta (A.) direktoriaus 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V1-100 patvirtintas âAntimikrobinių vaistų vartojimo tvarkos apraÅ¡asâ (toliau â ApraÅ¡as), juo labiau, kad paties apraÅ¡o 8 punkte numatyta, jog empirinis gydymas antimikrobiniais vaistais pradedamas nedelsiant (jei įmanoma, prieÅ¡ tai paÄmus galimai infekuotÄ medžiagÄ mikrobiologiniam iÅ¡tyrimui), įtarus, be kita ko, sepsį. Be to, ApraÅ¡o 18 punkte numatyta, kad empirinÄ antimikrobinÄ terapija koreguojama gavus mikrobiologinių tyrimų rezultatus. Kai tik įmanoma, parenkamas siauriausio veikimo spektro vaistas (11 t., b. l. 115â119). ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, aptarto ApraÅ¡o nuostatos nepaneigia to, kad iÅ¡teisintieji pacientei M. J. galÄjo skirti empirinÄ antibakterinÄ terapijÄ , ir nepatvirtina gynybinÄs pozicijos, taÄiau patvirtina, jog empirinÄ antibiotikoterapija gali bÅ«ti skiriama iki gaunant mikrobiologinių tyrimų atsakymus, kurie tik sudaro pagrindÄ ir leidžia parinkti siauresnio veikimo vaistÄ , o tai dar kartÄ akivaizdžiai paneigia A. E. gynÄjo pozicijÄ , kad antibiotikų nustatymas ir skyrimas galimas tik po pasÄlio tyrimo rezultatų, kuriems gauti reikalingos trys paros, įvertinimo.
49. PabrÄžtina ir tai, kad pagal byloje pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ A. E. ir L. L., be kita ko, nepasitelkÄ kitų specialistų (vidaus ligų / infekcinių ligų gydytojų), konsultantų pagalbos. Taip pat nagrinÄjamu atveju nebuvo svarstomas ir pacientÄs perkÄlimo į kitÄ skyrių klausimas. SpecialistÄ D. R. apeliacinÄs instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal turÄtus duomenis pacientei M. J. buvo galima įtarti bakterinÄ infekcijÄ , jai (specialistei) įtartina, kodÄl pacientÄ buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) skyrių, nes gydyti bakterinÄ infekcijÄ , sepsį â ne (duomenys neskelbtini) darbas. Be to, specialistÄ pabrÄžÄ, kad matant, jog asmuo paguldytas ne į tÄ skyrių, turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dÄl konsultantų kvietimo / paciento perkÄlimo į kitÄ skyrių. SpecialistÄ D. R. nurodÄ, jog atmetus (duomenys neskelbtini) diagnozÄ reikia galvoti apie antibiotikų skyrimÄ , taÄiau, vÄlgi, specialistÄs vertinimu, tai nÄra (duomenys neskelbtini) darbas, todÄl turÄjo bÅ«ti kvieÄiami konsultantai Å¡io klausimo sprendimui (13 t., b. l. 32â41).
50. IÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintieji netinkamai atliko savo kaip (duomenys neskelbtini) pareigas, iÅ¡ dalies patvirtina ir specialistÄs D. R. apeliacinÄs instancijos teisme nurodytos aplinkybÄs dÄl prokalcitonino tyrimo. SpecialistÄ paaiÅ¡kino, kad pagrindinis tyrimas sepsio nustatymui â kraujo pasÄlis, taÄiau taip pat labai koreliuoja prokalcitonino tyrimas, kuris nagrinÄjamu atveju nebuvo atliktas, nors Å¡is tyrimas padaromas greitai (13 t., b. l. 33â34). Å iame kontekste pabrÄžtina, kad specialistÄ nurodÄ, jog ir be prokalcitonino tyrimo bÅ«tų parinkusi kraujo pasÄlį ir skyrusi antibiotikÄ , taÄiau, D. R. teigimu, ji yra Å¡ios srities specialistÄ (13 t., b. l. 35). Å ios aplinkybÄs dar labiau sustiprina apeliacinÄs instancijos teismo įsitikinimÄ ir patvirtina, kad A. E. ir L. L. nepagrįstai neskyrÄ pacientei M. J. kitų gydytojų specialistų konsultacijų, taip neįvykdami savo kaip (duomenys neskelbtini) pareigos.
51. Gydytojų pareigos suteikti tinkamÄ medicininÄ pagalbÄ nepaneigia ir atliktų pareigų tinkamumo nepatvirtina, be kita ko, ir M. J. gydymo stacionare ligos istorijoje esantis 2017 m. gruodžio 24 d., 23.00 val., įraÅ¡as, kad âligonÄs bÅ«klÄ stabiliâ, âdinamikoje skausmas rimstaâ. PabrÄžtina, kad patys iÅ¡teisintieji nurodÄ, jog apie 23.00 val. jau buvo susipažinÄ su (A.) atliktų M. J. tyrimų rezultatais, taigi, kaip jau buvo iÅ¡analizuota ir pagrįsta byloje surinktais duomenimis, galÄjo atmesti nepatikslintÄ (duomenys neskelbtini) diagnozÄ, o net ir neatmesdami Å¡ios diagnozÄs galÄjo ir turÄjo pradÄti nustatinÄti tiksliÄ pacientÄs ligos diagnozÄ, nes minÄtasis trijų dienų terminas reiÅ¡kia ne tai, kad tik po trijų dienų turi bÅ«ti pradedami atlikti diagnozÄs nustatymui reikalingi tyrimai, o tai, jog po trijų dienų turi bÅ«ti žinoma paciento ligos diagnozÄ, todÄl tai nepaneigia A. E. ir L. L. inkriminuotų (duomenys neskelbtini) pareigų pažeidimų. Be to, ligos istorijoje esantis įraÅ¡as dÄl skausmo rimimo negali paneigti iÅ¡vados dÄl netinkamai atliktų (duomenys neskelbtini) pareigų ir dÄl to, nes bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje M. J. ne kartÄ buvo leisti nuskausminantys vaistai, be to, ir A. E. 2017 m. gruodžio 24 d., 19.10 val., raÅ¡ytame anamnezÄs įraÅ¡e (past. â L. L. teigimu, visÄ ligos istorijÄ raÅ¡Ä A. E., o ji uždÄjo antspaudÄ prie M. J. ligos istorijoje A. E. raÅ¡ytų įrašų, nes jiems pritarÄ (11 t., b. l. 111)) nurodyta, jog M. L. skiriami analgetikai (past. â medikamentai, skirti skausmo malÅ¡inimui), todÄl natÅ«ralu, jog skausmai galÄjo aprimti, nors tokio įraÅ¡o teisingumo nepatvirtina jokie kiti M. J. medicininiai duomenys.
52. ApeliacinÄs instancijos teismo vidinį įsitikinimÄ dÄl A. E. ir L. L. netinkamo pareigų atlikimo sustiprina ir ValstybinÄs akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų kokybÄs priežiÅ«ros skyriaus 2018 m. birželio 19 d. Neplaninio asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumo ir kokybÄs patikrinimo Nr. T3-18/2018 ataskaitos Nr. D17-148(1.27) iÅ¡vados. Ataskaitoje nurodyta, kad A. E. ir L. L. tinkamai neįvertino tyrimų (konsultacijų) rezultatų bei pacientÄs anamnezÄs, neskyrÄ kitų gydytojų specialistų (vidaus ligų / infekcinių ligų gydytojo) konsultacijų pacientÄs bÅ«klÄs pokyÄių priežasties iÅ¡aiÅ¡kinimui (2 t., b. l. 105â117). Be to, Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2018 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. T4-144-(1.34.) âDÄl M. J. teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybÄsâ nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 23â25 d. pacientei M. J. VšĮ â(A.)â asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus (2 t., b. l. 102â104). PažymÄtina, kad Å¡ios ataskaitos iÅ¡vados ir jos pagrindu priimti Akreditavimo tarnybos sprendimai, iÅ¡nagrinÄjus (A.) skundus, pripažinti pagrįstais ir teisÄtais, palikti galioti galutine ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. eA-569-822/2020.
53. Vertinant medicinos darbuotojų veiksmus jų atidumo, rÅ«pestingumo ir kokybiÅ¡kumo kontekste, bÅ«tina analizuoti ir paties paciento elgesį. PažymÄtina, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau â PTŽAÄ®) (suvestinÄ redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.) 12 straipsnyje numatyta, jog pacientas privalo rÅ«pintis savo sveikata, sÄ Å¾iningai naudotis savo teisÄmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiÅ«ros įstaigos specialistais ir darbuotojais. NagrinÄjamos bylos kontekste ypaÄ svarbus paciento bendradarbiavimo su medicinos specialistais principas. PTŽAÄ® 12 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pacientas kiek įstengdamas turi suteikti sveikatos priežiÅ«ros specialistams informacijos apie savo sveikatÄ , persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetinį paveldimumÄ ir kitus pacientui žinomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. NagrinÄjamu atveju teisÄjų kolegija neturi pagrindo neabejotinai sprÄsti, kad Å¡ios paciento pareigos buvo visiÅ¡kai ir tinkamai įgyvendintos.
53.1. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagoje esanÄių M. J. medicininių dokumentų, kurių duomenys sutampa ir su proceso dalyvių parodymais, 2017 m. gruodžio 24 d. M. J. į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ kreipÄsi ne pirmÄ kartÄ , o (A.) buvo ne vienintelÄ Ä¯staiga, kurioje pacientÄ ieÅ¡kojo medicininÄs pagalbos. Pirmosios instancijos teismo posÄdyje liudytojas N. K. parodÄ, kad M. J. sirgo keletÄ dienų iki jos hospitalizacijos. IÅ¡ pradžių atrodÄ, kaip perÅ¡alimas, po to (duomenys neskelbtini), paskutinÄmis dienomis (duomenys neskelbtini).
Greitoji pagalba buvo kviesta du kartus (vienÄ kartÄ M. J. atsisakÄ važiuoti, antrÄ kartÄ â jÄ iÅ¡vežÄ), taip pat du kartus ji lankÄsi (A.), o vienÄ kartÄ buvo (B.) (11 t., b. l. 10â15). IÅ¡ liudytojo N. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (teisme liudytojas teigÄ, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodÄs teisingai (11 t., b. l. 11-12; 2022 m. sausio 10 d. teismo posÄdžio garso įraÅ¡as nuo 1.25.27 â 1.28.04 val.)) matyti, kad M. J. susirgo bÅ«dama darbe 2017 m. gruodžio 20 d., liudytojui apie tai praneÅ¡Ä telefonu, teigÄ blogai besijauÄianti, manÄ, kad perÅ¡alo. 2017 m. gruodžio 21 d., apie 02.00 val., ji grįžo iÅ¡ darbo namo.
Jis tuo metu jau miegojo. Ryte pabudus ji skundÄsi bloga savijauta, (duomenys neskelbtini). Anot liudytojo, 21 ir 22 d. jiedu praleido kartu. M. gulÄjo lovoje, kosÄjo, slogavo, buvo pakilusi temperatÅ«ra. Liudytojo N. K. teigimu, dienÄ prieÅ¡ hospitalizacijÄ , t. y. 2017 m. gruodžio 23 d., M. J. vÄl iÅ¡Äjo į darbÄ , nes jautÄsi geriau, taÄiau iÅ¡ darbo jÄ iÅ¡leido apie 15 val., nes vÄl pasijuto blogai. Nuvažiavus jÄ paimti, M. jautÄsi blogai, skundÄsi (duomenys neskelbtini), todÄl liudytojas jÄ nuveÅ¾Ä Ä¯ (A.) (1 t., b. l. 71-72).
IÅ¡ (A.) ambulatorinio gydymo statistinÄs kortelÄs matyti, kad M. J. 2017 m. gruodžio 23 d. buvo atvykusi į gydymo įstaigÄ , taÄiau iÅ¡ jos pasiÅ¡alino. Vertinant byloje esanÄius medicininius duomenis pažymÄtina ir tai, kad toje paÄioje M. J. ambulatorinio gydymo statistinÄje kortelÄje nurodoma, kad kortelÄ pradÄta pildyti 2017 m. gruodžio 23 d., 18.48 val., o pacientÄ pasiÅ¡alino 19.05 val., taÄiau taip pat nurodyta, kad 20.22 val. buvo apžiÅ«ra, nors pabaigos laikas â 20.00 val.
Å ie įraÅ¡ai patvirtinti gydytojos I. Å .. Kituose įraÅ¡uose R. G. antspaudu ir paraÅ¡u patvirtina, kad pacientÄ pasiÅ¡alino 20.18 val. KritiÅ¡kai vertintina, kad net ir toje paÄioje gydymo įstaigoje esantys dokumentuose, turinÄiuose suteikti informacijos apie paciento ligos istorijÄ , nurodomi skirtingi duomenys. Visgi, liudytojų N. K., D. P. bei nukentÄjusiosios G. P. parodymai patvirtina, jog M. J. 2017 m. gruodžio 23 d. iÅ¡vyko iÅ¡ (A.) ir nuvyko į (B.). Tai, kad M. J. pasiÅ¡alino iÅ¡ (A.) patvirtina ir tuo metu dirbusios (duomenys neskelbtini) I.
T. parodymai.
53.2. IÅ¡ byloje pateiktų VšĮ (B.) M. J. medicininių duomenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 23 d. vakare (past. â dokumente nurodoma tyrimo laikas 19.33 val.) kreipÄsi į VšĮ (B.) dÄl (duomenys neskelbtini). Kaip jau buvo nurodyta, nagrinÄjamu atveju pacientÄs bÅ«klÄs įvertinimui ir diagnozÄs tikslinimui buvo itin svarbus kraujo biocheminis tyrimas, parodÄs (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 23 d. VÅ Ä® (B.) M. J. buvo atliktas kraujo tyrimas, kuriuo nustatytas ir (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 151â153). Vadinasi, per pusantros paros, t. y. iki 2017 m. gruodžio 24 d. 18.44â19.00 val., Å¡is rodiklis (duomenys neskelbtini). Visgi, Å¡ių duomenų iÅ¡teisintieji nežinojo. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad liudytojas N. K. teisiamojo posÄdžio metu nurodÄ, jog mano, kad M. J. (A.) neminÄjo, jog lankÄsi (B.) (11 t., b. l. 12).
53.3. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagoje esanÄių duomenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 24 d., 02.28 val., buvo kvieÄiama greitoji medicinos pagalba, taÄiau M. J. atsisakÄ vykti į ligoninÄ. Å iame kontekste svarbu atkreipti dÄmesį į liudytojų N. K. ir A. V., Å¡io iÅ¡kvietimo metu dirbusio greitosios medicinos pagalbos brigadoje Nr. (duomenys neskelbtini), parodymus. Kaip jau minÄta, teisminio bylos nagrinÄjimo metu liudytojas N. K. iÅ¡ esmÄs patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodÄ, kad tos paÄios dienos, kai buvo (B.), naktį, M. J. savijautai pablogÄjus, (duomenys neskelbtini), buvo nusprÄsta kviesti greitÄ jÄ . M. J. atvykusio mediko paklausus patarimo, ar jai vykti į ligoninÄ, Å¡is atsakÄ, kad merginai yra gripo simptomai, tai geriau tokiu atveju gydytis namuose, dÄl to M. J. liko namuose (1 t., b. l. 74â75). Be to, pirmosios instancijos teisme apklausiamas liudytojas A. V. parodÄ, kad pasiÅ«lius merginai vykti į ligoninÄ, jai buvo pasakyta, jog paims kraujo ir apžiÅ«rÄs gydytojai. Jam buvo žinoma, kad mergina jau buvo poliklinikoje, kur jai taip pat paÄmÄ kraujÄ . Be to, liudytojas parodÄ, kad gali bÅ«ti, jog nurodÄ galimai gripÄ (11 t., b. l. 31â32). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. nurodÄ, kad atvykus visuomet suteikia reikiamas rekomendacijas ir esant bÅ«tinumui iÅ¡veža į ligoninÄ (2 t., b. l. 41â42). Be to, byloje esanÄioje greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelÄje âpapildomos informacijosâ skiltyje nurodyta skirtas vaistas ibumetin, (duomenys neskelbtini), buvo pas daktarÄ , (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 36â37). Aptartų aplinkybių visuma leidžia sprÄsti, kad greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimo metu M. J. bÅ«klÄ nereikalavo bÅ«tino gabenimo į ligoninÄ, taÄiau neleidžia atmesti galimybÄs, jog pacientei anksÄiau atvykus į medicinos įstaigÄ bÅ«tų anksÄiau patikslinta preliminari diagnozÄ.
53.4. Galiausiai, M. J. buvo atgabenta į (A.) po to, kai 2017 m. gruodžio 24 d., 14.27 val., buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.
54. Ä®vertinus ganÄtinai trumpÄ pacientÄs hospitalizacijos laikotarpį iÅ¡teisintųjų skyriuje, galima sprÄsti, kad aptartos informacijos nežinojimas, taip pat centralizuotos e.sveikatos sistemos nebuvimas, gydytojams galÄjo apsunkinti pacientÄs bendrÄ bÅ«klÄ vertinti kaip iÅ¡ tiesų sunkiÄ , reikalaujanÄiÄ sustiprinto stebÄjimo, nes nebuvo žinoma, jog dienÄ prieÅ¡ ji jau buvo kreipusis į skirtingas gydymo įstaigas. DÄl to teisÄjų kolegija negali visa apimtimi sutikti su nukentÄjusiųjų atstovo apeliacinio skundo argumentais, kad A. E. ir L. L. teiginiai dÄl netinkamo pacientÄs ir jos artimųjų bendradarbiavimo laikytini nepagrįsta gynybine pozicija. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad ir liudytojas N. K., viso proceso metu nuosekliai parodÄ, jog M. J. ne kartÄ kreipÄsi į skirtingas gydymo įstaigas, taÄiau nenurodÄ, jog (duomenys neskelbtini) informavo apie ankstesnius M. J. apsilankymus gydymo įstaigose.
55. NÄra pagrindo abejoti, kad pacientÄs bÅ«klÄs pokyÄiai indikavo M. J. sveikatos bÅ«klÄs prastÄjimÄ , taÄiau apie tokius duomenis ir apskritai apie pacientÄs ankstesnį apsilankymÄ kitoje medicinos įstaigoje nei A. E., nei L. L. nebuvo žinoma. Be abejonÄs, aptartos aplinkybÄs nepaneigia iÅ¡vados, kad pacientÄs hospitalizavimo (duomenys neskelbtini) skyriuje metu (duomenys neskelbtini) A. E. ir L. L. pagal turÄtus duomenis, net ir nežinodami apie ankstesnius pacientÄs apsilankymus medicinos įstaigose ir (ar) greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimus, privalÄjo imtis aktyvių veiksmų teikiant pagalbÄ pacientei M. J., taÄiau atsižvelgiant į tai, kad tam tikros teisÄs aktuose numatytos pareigos įpareigoja ir pacientÄ bendradarbiauti su sveikatos priežiÅ«ros įstaigomis, manytina, jog tikslesniam pacientÄs bÅ«klÄs įvertinimui bÅ«tų padÄjÄ tai, kad pacientÄ arba jos artimieji bÅ«tų informavÄ gydytojus apie jos ankstesnius vizitus gydymo įstaigose, atliktus tyrimus ir diagnozes. Juo labiau, kad, kaip paaiÅ¡kino specialistÄ D. R., kiekvienas gydytojas turÄtų surinkti anamnezÄ, kuri renkama iÅ¡ paties paciento arba jo atstovų, taip pat iÅ¡ klinikinių įrašų, jeigu turima prieiga prie elektroninÄs sistemos, bet pirmiausia, anamnezÄ iÅ¡ paties paciento (13 t., b. l. 41). Nors (duomenys neskelbtini) žinojo esminius pacientÄs simptomus ir tai, kad Å¡i prastai jauÄiasi jau nuo 2017 m. gruodžio 22 d. (anot liudytojo N. K., M. J. sirgo nuo 2017 m. gruodžio 20 d.), taÄiau tikslaus gydymo parinkimui ir kiek įmanoma tikslesniam sveikatos bÅ«klÄs įvertinimui, itin svarbu žinoti kuo daugiau informacijos apie pacientÄ .
56. Å iame kontekste atkreiptinas dÄmesys į prokurorÄs apeliaciniame skunde pateikiamus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakÄ dÄl iÅ¡ (A.) iÅ¡reikalautų medicininių kortelių asmenų, kurie, prokurorÄs teigimu, taip pat buvo aplaidžiai prižiÅ«rimi iÅ¡teisintųjų ir gydomi tuo metu, kai ligoninÄje gulÄjo ir M. J.. Kaip jau buvo pažymÄta, kiekvieno paciento atvejis turi bÅ«ti vertinamas konkreÄios situacijos aplinkybių kontekste. DÄl to nÄra pagrindo vertinti iÅ¡teisintųjų (ne)atliktų pareigų kitų pacientų atžvilgiu, nes jie nebuvo ir nÄra kaltinami, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, dÄl netinkamo ir aplaidaus gydymo paskyrimo ir kitiems pacientams. Sutiktina, kad, be kita ko, ir nagrinÄjamoje byloje aktualÅ«s pacientÄs medicininiai dokumentai pasižymi jų pildymo trÅ«kumais, vis dÄlto, ir dÄl Å¡ių aplinkybių iÅ¡teisintieji A. E. ir L. L. nebuvo ir nÄra kaltinami, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas vertina, kaip iÅ¡teisintieji (ne)atliko kaltinime akcentuojamas pareigas, o ne medicininių dokumentų pildymo pažeidimus, nes taip nepagrįstai ir neteisÄtai bÅ«tų iÅ¡plÄsta kaltinimo apimtis. Be to, kaip jau buvo minÄta tam tikri teisÄs aktų pažeidimai (A.) teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas M. J. buvo nustatyti ir pripažinti Akreditavimo tarnybos po atlikto tyrimo.
57. PažymÄtina, kad aptariamos nusikalstamos veikos tiesioginis objektas â valstybÄs, savivaldybÄs įstaigų, kitų institucijų ar profesine veikla besiverÄianÄių asmenų, turinÄių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikianÄių vieÅ¡Ä sias paslaugas, normali, kompetentinga, veiksminga veikla, vykdoma pagal KonstitucijÄ , įstatymus ir (ar) kitus teisÄs (norminius) aktus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-433/2010, 2K-319-222/2018). Darydamas nusikalstamÄ veikÄ , nurodytÄ BK 229 straipsnyje, valstybÄs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisÄs aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), kurie apibrÄžia ir nustato jo kompetencijÄ , teises ir pareigas, todÄl bylose turi bÅ«ti nustatoma ir konkreÄiais teisÄs aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42-942/2016, 2K-150-303/2020). IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų galima suprasti, kad bylÄ nagrinÄjÄs teismas nenustatÄ, jog iÅ¡teisintieji bÅ«tų netinkamai atlikÄ (duomenys neskelbtini) pareigas. Vis dÄlto, aptartų duomenų visuma apeliacinÄs instancijos teismui leidžia sprÄsti, kad A. E. ir L. L., gydydami pacientÄ M. J., netinkamai atliko savo pareigas, taÄiau nagrinÄjamos nusikalstamos veikos kontekste privalu nustatyti teisÄs aktus, kuriuose neatliktos pareigos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo įtvirtintos.
58. NagrinÄjamu gi atveju, A. E. ir L. L. atžvilgiu pateiktame kaltinime iÅ¡teisintiesiems inkriminuota, kad jie neteisingai nustatydami pacientÄs ligos diagnozÄ ir nepaskirdami antibiotikoterapijos, pažeidÄ Lietuvos medicinos normos MN 74:200 28 ir 31 punktus, bei tos paÄios medicinos normos 37.1 ir 37.2 punktus, kadangi neįtarÄ galimos infekcijos / sepsio, neskyrÄ empirinÄs antibakterinÄs terapijos bei nevertino pacientÄs sveikatos bÅ«klÄs ir jos pokyÄių.
59. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 200 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 patvirtintoje âLietuvos medicinos normoje MN 74:200 âGydytojas chirurgas. TeisÄs, pareigos, kompetencija ir atsakomybÄâ (suvestinÄ redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2018 m. sausio 25 d.) (toliau ir â Medicinos norma) 28 punkte numatyta, kad gydytojas chirurgas pagal kompetencijÄ teikia kvalifikuotÄ ir specializuotÄ medicinos pagalbÄ bei sprendžia chirurginių ligų diagnostikos, gydymo, profilaktikos, dispanserizacijos ir ligonių reabilitacijos klausimus, teikia jiems psichologinÄ pagalbÄ , propaguoja sveikÄ gyvensenÄ . Be to, pagal Å¡ioje Medicinos normoje nustatytÄ kompetencijÄ gydytojas chirurgas veikia savarankiÅ¡kai ir atsako už savo veiksmus teisÄs aktų nustatyta tvarka (31 punktas). Tuo tarpu Medicinos normos 37 punkte numatyta, kad gydytojas chirurgas pagal savo kompetencijÄ turi mokÄti diagnozuoti ir gydyti Å¡iuos sveikatos sutrikimus ir bÅ«kles (kodai pagal TarptautinÄs statistinÄs ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos deÅ¡imtÄ jį pataisytÄ ir papildytÄ leidimÄ âSisteminis ligų sÄ raÅ¡asâ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM ): streptokokinį sepsį, A40 (37.1 punktas); kitÄ sepsį, A41 (37.2 punktas).
60. TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į anksÄiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas dÄl A. E. ir L. L. netinkamo (duomenys neskelbtini) pareigų atlikimo, t. y. kad jie neįtarÄ galimo sepsio, neskyrÄ empirinÄs antibakterinÄs terapijos, sprendžia, jog kaltinime nurodytų Lietuvos medicinos normos MN 74:200 nuostatų â 28, 31, 37.1 ir 37.2 punktų â pažeidimas nagrinÄjamoje byloje patvirtintas byloje esanÄių ir apeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡ naujo įvertintų įrodomųjų duomenų visumos pagrindu.
61. Å iame kontekste pažymÄtina, kad nukentÄjusiųjų atstovo apeliaciniu skundu, be kita ko, buvo praÅ¡oma pakeisti kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes bei A. E. ir L. L. inkriminuoto kaltinimo kvalifikavimÄ iÅ¡ BK 132 straipsnio 1 dalies į BK 132 straipsnio 3 dalį. Sprendžiant, kokius teisÄs aktus netinkamai atlikdami savo pareigas pažeidÄ A. E. ir L. L., atsižvelgtina, kad bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme metu nukentÄjusiųjų atstovas advokatas M. Bliuvas pateikÄ praÅ¡ymÄ dÄl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir faktinių aplinkybių keitimo iÅ¡ esmÄs skirtingomis (12 t., b. l. 161â165), kuriuo buvo praÅ¡oma iÅ¡teisintiesiems inkriminuotame kaltinime papildomai nurodyti, jog A. E. ir L. L. pažeidÄ Ä®staigos vadovo 2015 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V1-20 patvirtintos darbo procedÅ«ros âMedicininių dokumentų pildymo tvarkos apraÅ¡asâ 8.12 punkto reikalavimÄ â gydytojas įraÅ¡o nustatytÄ diagnozÄ, įvertinÄs apžiÅ«ros ir iÅ¡tyrimo duomenis, bei Ä®staigos vadovo 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. KVS-16 darbo procedÅ«ros â(duomenys neskelbtini) skyriaus darbo organizavimasâ 7 punkto nuostatÄ â gydytojas chirurgas įvertina tyrimų rezultatus, atitinkamai koreguoja tyrimo ir gydymo planÄ , informuoja (duomenys neskelbtini) skyriaus vedÄjÄ ar vyriausiÄ jį , 8 punkto nuostatÄ â gydytojas organizuoja konsultacijÄ pagal darbo procedÅ«rÄ âKonsultacijų organizavimas ligoninÄje gydomiems pacientamsâ esant reikalui â tÄ paÄiÄ parÄ bei 11 punkto â gydytojas stebi ir vertina paciento bÅ«klÄ, įvertina slaugytojos suteiktÄ informacijÄ , esant reikalui, koreguoja gydymÄ , organizuoja konsultacijas.
62. Pagal byloje esanÄias (A.) vidaus tvarkÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų kopijas matyti, kad Direktoriaus 2015 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V1-20 patvirtinto Medicininių dokumentų pildymo tvarkos apraÅ¡o 1 priedo 8 punkte numatyta, jog gydytojas, surinkÄs anamnezÄ, apžiÅ«rÄjÄs pacientÄ , įvertinÄs klinikinÄ bÅ«klÄ, iÅ¡kart pildo atitinkamus pacientų apžiÅ«ros lapus / protokolus arba Asmens ambulatorinio gydymo statistinÄs kortelÄs (forma Nr. 025/a-LK) V-oje dalyje âGydytojų įraÅ¡aiâ nurodo paciento apžiÅ«ros pradžios datÄ , laikÄ ir apraÅ¡o: įvertinÄs apžiÅ«ros ir iÅ¡tyrimo duomenis, įraÅ¡o nustatytÄ diagnozÄ arba sindromÄ . JÄ perraÅ¡o į kortelÄs II-Ä dalį âGalutinÄs (patikslintos) diagnozÄsâ. GalutinÄs diagnozÄs gali nesutapti su įtariamomis ligos / sindromo / sužalojimo TLK-10-AM diagnozÄmis, įraÅ¡ytomis III dalyje APSILANKYMAI (8.12 punktas) (2 t., b. l. 185â193).
63. (A.) direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. KVS-16 patvirtintoje (duomenys neskelbtini) skyriaus darbo organizavimo tvarkos (toliau ir â Tvarka) dalyje âSkubių sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo organizavimo reikalavimai chirurgijos skyriujeâ 7 punkte âTyrimų vertinimasâ numatyta, kad gydytojas chirurgas nedelsiant, gavus informacijÄ apie atliktus tyrimus, įvertina tyrimų rezultatus, atitinkamai koreguoja tyrimo ir gydymo planÄ , informuoja (duomenys neskelbtini) skyriaus vedÄjÄ arba vyriausiÄ jį budintį gydytojÄ chirurgÄ . Tvarkos 8 punkte âKonsultacijų organizavimasâ nustatytas laikas: nedelsiant, po pirminÄs apžiÅ«ros ar gavus informacijÄ apie atliktus tyrimus; tarp atsakingų asmenų nurodomas ir gydytojas chirurgas, veiksmas: pagal kokybÄs vadybos sistemÄ , darbo procedÅ«rÄ âKonsultacijų organizavimas ligoninÄje gydomiems pacientamsâ. Å ių nuostatų kontekste atkreiptinas dÄmesys, kad Tvarkoje nurodyta, jog naudojamas terminas nedelsiant reiÅ¡kia, kad nurodytÄ veiksmÄ reikia atlikti ne vÄliau kaip per 5 min., gavus informacijÄ ir baigus kokį nors jau pradÄtÄ ir vykdomÄ veiksmÄ . Jei vienu metu bÅ«tina atlikti kelis veiksmus tam paÄiam pacientui ar keliems pacientams, veiksmų eiliÅ¡kumÄ nustato (duomenys neskelbtini) skyriaus vedÄjas arba vyriausiasis budintis gydytojas chirurgas (2 t., b. l. 273â274). Tvarkos 11 punkte âGydymo rezultatų (efektyvumo) kontrolÄ ir vertinimasâ numatyta, kad gydytojas chirurgas ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per pirmÄ jÄ pamainÄ ir du kartus per pirmÄ jÄ parÄ stebi ir vertina paciento bÅ«klÄ, įvertina bendrosios praktikos slaugytojos suteiktÄ informacijÄ , informuoja (duomenys neskelbtini) skyriaus vedÄjÄ arba vyriausiÄ jį budintį gydytojÄ chirurgÄ , esant reikalui koreguoja gydymÄ , organizuoja konsultacijas (2 t., b. l. 270â280).
64. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinÄjamu atveju byloje surinkti duomenys pagrindžia, jog A. E. ir L. L. tinkamai neįvertino pacientÄs M. J. tyrimų (konsultacijų) rezultatų bei pacientÄs ligos anamnezÄs, neskyrÄ pacientei kitų gydytojų specialistų (vidaus ligų / infekcinių ligų gydytojo) konsultacijų, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti pacientÄs bendros bÅ«klÄs neigiamų pokyÄių priežastis, akivaizdu, kad be aptartų Lietuvos medicinos normų MN 74:200 nuostatų pažeidimo, A. E. ir L. L. pažeidÄ nurodytas (A.) direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. KVS-16 patvirtintos (duomenys neskelbtini) skyriaus darbo organizavimo tvarkos 7, 8 ir 11 punktuose numatytas nuostatas. Visgi, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pacientÄ M. J. (duomenys neskelbtini) skyriuje iki to, kai buvo rasta mirusi, iÅ¡buvo nepilnas 11 val., nÄra pagrindo pritarti nukentÄjusiųjų atstovo pozicijai, kad A. E. bei L. L. pažeidÄ ir (A.) vidaus teisÄs aktų nuostatÄ dÄl pacientui nustatytos diagnozÄs ar sindromo įraÅ¡ymo į kortelÄ nustatytÄ diagnozÄ arba sindromÄ . PažymÄtina ir tai, kad nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo sprÄsti, jog A. E. ir (ar) L. L. nebuvo žinomos jų kaip (duomenys neskelbtini) pareigos, be kita ko, vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymuose, poįstatyminiuose norminiuose teisÄs aktuose numatytus reikalavimus bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus miesto sveikatos skyriaus, ligoninÄs direktoriaus įsakymus ir nurodymus (2 t., b. l. 168â169).
65. PastebÄtina tai, kad pagal kasacinÄs instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ kaltinime nurodytos veikos faktinÄs aplinkybÄs ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keiÄiami ne tik bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-265-693/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-218-976/2022), o kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Baudžiamosios bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme dalyviai buvo informuoti apie pateiktÄ nukentÄjusiųjų atstovo advokato M. Bliuvo praÅ¡ymÄ dÄl kaltinimo keitimo. PabrÄžtina, kad iÅ¡teisintųjų teisÄs bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme metu buvo užtikrintos, suteikiant gynybai teisÄ praÅ¡yti pertraukos susipažinimui su praÅ¡ymu dÄl kaltinimo keitimo, ir buvo paskelbta teismo pertrauka, taip užtikrinant iÅ¡teisintųjų teisÄ pasirengti gynybai pagal nukentÄjusiųjų atstovo praÅ¡yme suformuluotÄ , t. y. naujomis aplinkybÄmis papildytÄ , kaltinimÄ .
66. ApeliacinÄs instancijos teismas, vertindamas A. E. ir L. L. pagal BK 229 straipsnį pareikÅ¡to kaltinimo aspektus, be kita ko, nustatÄ, jog kaltinime buvo netinkamai įvardintas A. E. ir L. L., kaip specialiųjų subjektų, statusas. Pagal BK 229 straipsnį baudžiamojon atsakomybÄn traukiamas valstybÄs tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Å ių sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimai pateikti BK 230 straipsnio 1â3 dalyse. PabrÄžtina, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog valstybÄs tarnautojui prilygintu asmeniu (BK 230 straipsnio 3 dalis), kuris teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas, yra pripažįstamas gydymo įstaigoje dirbantis gydytojas, nes bÅ«tent per gydytojo atliekamÄ darbÄ yra įgyvendinamas viešųjų medicinos paslaugų teikimas (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022).
67. Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad A. E. ir L. L. pareikÅ¡tame kaltinime nepagrįstai nurodoma, jog pacientÄs M. J. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad fiksuota (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 24 d. buvo (duomenys neskelbtini). PažymÄtina, kad ekspertizÄs akte Nr. EDM 16(61)/2021 (01) konstatuota, jog konkreÄiu atveju nustatyta (duomenys neskelbtini) nÄra laikoma (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 115â117). Atkreiptinas dÄmesys į specialistÄs D. R. paaiÅ¡kinimus, kad hipotermija sepsio kontekste apibrÄžiama skirtingai: vienur 35,5°C, kitur â 35,2°C; iÅ¡vada dÄl hipotermijos nebuvimo turi bÅ«ti vertinama kontekste su kitais požymiais (13 t., b. l. 33). NagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo teigti, jog buvo nustatytas (duomenys neskelbtini).
68. NagrinÄjamo klausimo kontekste svarbu pabrÄžti tai, kad siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ , svarbu tiksliai nustatyti tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius, nes nusikalstamos veikos sudÄtis â baudžiamajame įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-719/2023). Nesant asmens veikoje bent vieno iÅ¡ nusikalstamos veikos sudÄties požymių, nÄra ir nusikalstamos veikos sudÄties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013, 2K-8-1072/2020 ir kt.).
69. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad BK 229 straipsnyje nurodyto neatsargaus nusikaltimo sudÄtis yra materialioji, todÄl nusikalstama veika laikoma baigta kilus baudžiamajame įstatyme nurodytiems padariniams â didelei turtinio ar kitokio pobÅ«džio žalai valstybei, Europos SÄ jungai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. BÅ«tinas BK 229 straipsnio sudÄties požymis yra priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (didelÄs žalos), todÄl byloje turi bÅ«ti nustatyta, kad bÅ«tent netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai ir dÄsningai nulÄmÄ didelÄs žalos atsiradimÄ , jokie kiti reikÅ¡mingi veiksniai prie didelÄs žalos kilimo neprisidÄjo ir jos nenulÄmÄ (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022).
70. Pirmosios instancijos teisme valstybinį kaltinimÄ palaikiusi prokurorÄ laikÄsi pozicijos, kad A. E. ir L. L., netinkamai atlikdami savo pareigas, atÄmÄ gyvybÄ M. J., tokiu bÅ«du padarÄ didelÄs neturtinÄs žalos nukentÄjusiesiems â mirusios M. J. artimiesiems. DÄl to jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, prokurorÄs vertinimu, sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį. Tokios pozicijos laikomasi ir apeliaciniame skunde, jai iÅ¡ esmÄs pritaria ir nukentÄjusiųjų atstovas, nors, kaip jau buvo minÄta, apeliacinÄs instancijos teismo praÅ¡Ä perkvalifikuoti iÅ¡teisintųjų nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 132 straipsnio 3 dalies ir BK 229 straipsnio sutaptį. Apeliantų vertinimu, bÅ«tent dÄl netinkamai atliktų iÅ¡teisintųjų pareigų M. J. mirÄ, todÄl jos mirtį ir netinkamÄ pareigų atlikimÄ sieja teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys.
71. BK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybÄ tam, kas dÄl neatsargumo atÄmÄ gyvybÄ kitam žmogui, o Å¡io straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudÄtis, numatanti atsakomybÄ tam, kas kitam žmogui atÄmÄ gyvybÄ, pažeisdamas teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.
72. Pagal kasacinÄs instancijos teismo praktikÄ , kai dÄl tarnybos pareigų neatlikimo kitas asmuo netenka gyvybÄs, jam sunkiai ar nesunkiai sutrikdoma sveikata, o kaltininkas numatÄ, kad dÄl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti tokių padarinių, taÄiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikÄjosi jų iÅ¡vengti, arba nors ir nenumatÄ, taÄiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galÄjo ir turÄjo tai numatyti, veikos kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (pagal BK 229 straipsnį ir BK 132, BK 137 arba BK 139 straipsnio atitinkamas dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-628/2020). Visgi, valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens nusikalstamÄ veikÄ (neveikimÄ ) kvalifikuojant kaip BK 132 straipsnio atitinkamos dalies ir BK 229 straipsnio sutaptį, bÅ«tina konstatuoti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ priežastinį ryšį tarp valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigų neatlikimo ar netinkamo jų atlikimo ir kito asmens mirties, t. y. bÅ«tina nustatyti, kad asmens mirtis buvo dÄsningas pareigų neatlikimo ar netinkamo jų atlikimo rezultatas.
73. NagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs apeliaciniuose skunduose ir atsiliepime į juos iÅ¡dÄstytus argumentus, iÅ¡tyrÄs byloje esanÄius ir bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka gautus duomenis, net ir įvertinÄs aptartas aplinkybes kad A. E. ir L. L. netinkamai atliko (duomenys neskelbtini) pareigas, daro iÅ¡vadÄ , kad surinkti duomenys neleidžia neabejotinai sprÄsti, jog M. J. mirÄ bÅ«tent dÄl A. E. ir L. L. veikos. TeisÄjų kolegijos įsitikinimu, byloje kylanÄios abejonÄs neduoda pagrindo konstatuoti esant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ priežastinį ryšį tarp A. E. ir L. L. netinkamo tarnybos pareigų atlikimo ir pacientÄs M. J. mirties.
74. TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių gali bÅ«ti konstatuotas, kai veika buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga (be jos Å¡i nebÅ«tų kilusi), taip pat kai ji lÄmÄ padarinių atsiradimÄ (buvo esminga ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasÄių, bÅ«tina įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ padariniams atsirasti turÄjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidÄjusiais prie padarinių kilimo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-7-74-788/2019 ir kt.). PažymÄtina, kad priežastinio ryÅ¡io klausimas kito žmogaus gyvybÄs atÄmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginÄ priežasÄių sekÄ , reikalingÄ iÅ¡vadai padaryti: ar yra ryÅ¡ys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiÅ¡kiniai lemia žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dÄsningai iÅ¡plaukia iÅ¡ neteisÄtos veikos.
75. Kaip jau buvo iÅ¡samiai iÅ¡analizuota, teisÄjų kolegija padarÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog A. E. ir L. L., atlikdami savo, kaip (duomenys neskelbtini) pareigas, jas atliko netinkamai, nes neįtarÄ galimos infekcijos / sepsio, nevertino pacientÄs M. J. sveikatos bÅ«klÄs ir jos pokyÄių, kuriems iÅ¡aiÅ¡kinti nepasitelkÄ kitų sriÄių gydytojų konsultacijų, ir, galiausiai, nepaskyrÄ jai empirinÄs antibakterinÄs terapijos. Vis dÄlto, vertinant, ar (ne)egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp minÄtų pareigų pažeidimo ir pacientÄs mirties, svarbu pabrÄžti, kad net ir atlikus M. J. autopsijÄ , nebuvo gautas vienareikÅ¡mis atsakymas dÄl jos mirtį sukÄlusios (-ių) priežasties (-ių). Mirusiosios M. J. palaikus ir (A.) gydymo stacionare ligos istorijÄ iÅ¡tyrusi specialistÄ nustatÄ, kad pagrindinis mirusiosios susirgimas buvo (duomenys neskelbtini), kuri komplikavosi (duomenys neskelbtini). SpecialistÄs teigimu, bÅ«tent (duomenys neskelbtini) buvo tiesioginÄ M. J. mirties priežastis (1 t., b. l. 57â64). PabrÄžtina, kad nagrinÄjamu atveju byloje nustatytos aplinkybÄs leidžia sprÄsti, jog (duomenys neskelbtini), dÄl kurios pacientei M. J. kilo minÄtosios komplikacijos, pacientÄs hospitalizavimo (duomenys neskelbtini) skyriuje metu jau buvo prasidÄjusi, nes, kaip jau buvo nurodyta, pagal pacientÄs medicininių tyrimų rezultatus buvo galima įtarti bakterinÄ infekcijÄ . Vis dÄlto, byloje kylanÄių abejonių dÄl to, ar net ir laiku paskirta empirinÄ antibakterinÄ terapija, kurios metu nÄra skiriamas siauriausio veikimo spektro vaistas, nes nÄra turima kraujo pasÄlio rezultatų, bÅ«tų padÄjusi iÅ¡vengti negrįžtamų padarinių, nebuvo paÅ¡alintos net ir apeliacinÄs instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ .
76. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija neabejoja, kad artimo giminaiÄio mirtis bendrÄ ja prasme yra itin sunkÅ«s ir skaudÅ«s padariniai, sukÄlÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus dukters ir sesers netekusiems nukentÄjusiesiems. Vis dÄlto, nagrinÄjamoje byloje negalima kategoriÅ¡kai teigti, jog pacientÄs mirtį, taigi, ir nukentÄjusiųjų patirtÄ didelÄ neturtinÄ Å¾alÄ , neabejotinai lÄmÄ tik A. E. ir L. L. veika. Bylos įrodymai leidžia sprÄsti, kad nukentÄjusiosios M. J. mirÄiai įtakos turÄjo visa anksÄiau aptarta susiklosÄiusių aplinkybių grandinÄ, nulÄmusi tai, kad atliktų sveikatos priežiÅ«ros sistemos veiksmų visuma nebuvo tinkama. Negalima paneigti ir jau minÄtų aplinkybių iki M. J. hospitalizavimo A. E. ir L. L. (duomenys neskelbtini) skyriuje įtakos nukentÄjusiosios savalaikiam sveikatos priežiÅ«ros paslaugų negavimui ir kilusioms pasekmÄms. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. DM 7(54)/2019 (01) konstatuota, jog (A.) pacientei M. J. neteisingai nustatyta ligos diagnozÄ ir nepaskirta antibiotikoterapija galÄjo turÄti tiesioginÄs įtakos M. J. mirÄiai, taÄiau taip pat padaryta iÅ¡vada, kad pirmomis hospitalizacijos valandomis pacientÄs mirtį lÄmusios (duomenys neskelbtini) komplikacijos jau buvo pažengusioje stadijoje, todÄl negalima kategoriÅ¡kai teigti, kad 2017 m. gruodžio 24 d. empiriÅ¡kai skyrus pacientei antibiotikoterapijÄ , bÅ«tų galima iÅ¡vengti pacientÄs M. J. mirties (2 t., b. l. 132â141).
77. AtsakomybÄ už žmogaus gyvybÄs atÄmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys. Sprendžiant priežastinio ryÅ¡io buvimo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatyta, ar kaltininko padaryta veika sukÄlÄ padarinius. Tinkamai nustatytas priežastinis ryÅ¡ys sujungia nusikalstamÄ veikÄ ir padarinius į bendrÄ visumÄ , kuri leidžia tiksliai parinkti jÄ atitinkanÄiÄ baudžiamojo įstatymo normÄ . Paprastai Å¡i aplinkybÄ nustatoma remiantis bÅ«tent teisÄs medicinos specialisto ar eksperto iÅ¡vadomis dÄl nukentÄjusiojo mirties priežasties, o Å¡ios iÅ¡vados gretinamos su kitais bylos įrodymais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-387/2023). Vis dÄlto, nagrinÄjamo klausimo kontekste svarbu pažymÄti, kad kasacinÄs instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiÅ¡kinama, jog ekspertizÄs aktas (specialisto iÅ¡vada) yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris teismo turi bÅ«ti įvertintas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjus visas bylos aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019, 2K-141-697/2021, 2K-54-942/2022 ir kt.); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali bÅ«ti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020, 2K-54-942/2022). Vadinasi, teisinis aplinkybių vertinimas, taip pat ir teisinio priežastinio ryÅ¡io nustatymas, yra iÅ¡imtinÄ teismo kompetencija, kurį teismas atlieka, remdamasis byloje surinktų duomenų, be kita ko, ir specialisto iÅ¡vadomis / ekspertizÄs aktais, taÄiau Å¡ie dokumentai savaime nelemia teisinio pobÅ«džio teismo iÅ¡vadų turinio.
78. AnksÄiau iÅ¡dÄstytų iÅ¡vadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia, be kita ko, ir prie nukentÄjusiųjų atstovo apeliacinio skundo pateikta teismo medicinos konsultacinÄ specialisto P. Petreikio iÅ¡vada Nr. 0039/22. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad nukentÄjusiųjų atstovo advokato M. Bliuvo praÅ¡ymu buvo atliktas teismo medicinos gydytojo dr. P. Petreikio tyrimas, kurio metu jis priÄjo iÅ¡vados, jog hospitalizacijos metu savalaikiai nustaÄius bakterinÄ infekcijÄ , empiriÅ¡kai paskirta antibiotikoterapija galÄjo pagerinti sepsio ir jo komplikacijų gydymo rezultatus, nes apie 70 procentų pacientų, kuriems diagnozuojamas ir pradedamas gydyti sepsis, iÅ¡gyvena to paties stacionarizavimo metu. Specialisto teigimu, gydytojams A. E. ir L. L. laiku Ämusis atitinkamų veiksmų, pavyzdžiui, paÄmus pasÄlį, reikÄjo iÅ¡ karto empiriÅ¡kai skirti gydymÄ antibiotikais, o gavus pasÄlio atsakymÄ , bÅ«tų koreguojamas gydymas (12 t., b. l. 166â185). Å iÄ iÅ¡vadÄ specialistas patvirtino ir apeliacinÄs instancijos teisme vykusios apklausos metu (13 t., b. l. 48â52).
79. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad kaltinamojo (jo gynÄjo) ar kito proceso dalyvio praÅ¡ymu atliktas privataus eksperto ar kito asmens, turinÄio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinÄių reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti, tyrimas nÄra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, ir Å¡ių asmenų suraÅ¡ytas dokumentas nepripažįstamas nei ekspertizÄs aktu (BPK 88 straipsnis), nei specialisto iÅ¡vada (BPK 90 straipsnis), o yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas â konsultacinÄ iÅ¡vada, suraÅ¡yta specialiųjų žinių turinÄio asmens (BPK 95â96 straipsniai) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-118-489/2019). KonsultacinÄ iÅ¡vada gali bÅ«ti pripažinta įrodymu baudžiamojoje byloje, jeigu atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobÅ«džio įrodymams keliamus reikalavimus. Tais atvejais, kai konsultacinÄ iÅ¡vada prieÅ¡tarauja baudžiamojoje byloje esanÄiai specialisto iÅ¡vadai ar ekspertizÄs aktui, prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti paprastai į teismo posÄdį kvieÄiami specialisto iÅ¡vadÄ ar ekspertizÄs aktÄ ir konsultacinÄ iÅ¡vadÄ pateikÄ asmenys. Jei specialiųjų žinių turinÄių asmenų apklausos teisme metu nepaÅ¡alinamos kilusios abejonÄs ar yra pagrindas abejoti pateiktos specialisto iÅ¡vados ar ekspertizÄs akto iÅ¡samumu ar pagrįstumu, BPK 286 straipsnio nustatyta tvarka skiriama ekspertizÄ (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-211-895/2018).
80. TeisÄjų kolegijos vertinimu, teismo medicinos konsultacinÄ specialisto P. Petreikio iÅ¡vada Nr. 0039/22 dÄl esminių bylos nagrinÄjimui svarbių aspektų neprieÅ¡tarauja byloje esanÄioms specialistų iÅ¡vadoms ir ekspertizÄs aktui. Nors joje nurodoma, kad antibiotikoterapija galÄjo pagerinti sepsio ir jo komplikacijų gydymo rezultatus, vis dÄlto, sprendžiant dÄl BK 132 straipsnio 1 ar 3 dalyse numatytos baudžiamosios atsakomybÄs kilimo iÅ¡teisintiems asmenims, svarbu tai, jog tokia iÅ¡vada reiÅ¡kia ir tai, jog paskirta antibiotikoterapija taip pat galÄjo ir nepagerinti sepsio ir jo komplikacijų gydymo.
81. TeisÄjų kolegijos vertinimu, bylos įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pacientei M. J. diagnozuoti sepsį pagal turÄtus duomenis buvo sunku, be to, net ir įtariant bÅ«tent sepsį, nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo sprÄsti, jog paskirta antibiotikoterapija bÅ«tų suveikusi. Tai nebuvo kategoriÅ¡kai konstatuota specialistų iÅ¡vadose / ekspertizÄs akte, to negalÄjo patvirtinti ir apeliacinÄs instancijos teisme paaiÅ¡kinimus davÄ specialistai ir ekspertai. Esant nepaÅ¡alintai abejonei, kad dÄl trumpo pacientÄs hospitalizacijos laiko iki jos mirties antibiotikai galÄjo nesuveikti, A. E. ir L. L., net ir nustaÄius netinkamÄ jų (duomenys neskelbtini) pareigų atlikimÄ , negali bÅ«ti traukiami baudžiamojon atsakomybÄn dÄl neatsargaus M. J. gyvybÄs atÄmimo. Net ir esant, kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, statistikai, kad apie 70 procentų pacientų, kuriems diagnozuojamas ir pradedamas gydytis sepsis, nemirÅ¡ta to paties stacionarizavimo metu, nagrinÄjamu atveju iÅ¡vada, jog Å¡iuo konkreÄiu atveju bÅ«tent dÄl skirtos antibiotikoterapijos bÅ«tų iÅ¡saugota pacientÄs M. J. gyvybÄ, bÅ«tų paremta tik tikimybe, kurios nepagrindžia byloje surinktų duomenų visuma. Atkreiptinas dÄmesys, kad apeliacinÄs instancijos teisme paaiÅ¡kinimus davusi specialistÄ D. R. parodÄ, jog yra daug atvejų, kai net ir paskyrus antibiotikus, nÄra iÅ¡vengiama paciento mirties. Anot specialistÄs, negalima teigti, jog empiriÅ¡kai paskirta antibiotikoterapija galÄjo bÅ«ti efektyvi žaibiÅ¡ko sepsio ir jo komplikacijų gydymui. Ekspertas V. Kolomiecas nurodÄ, kad antibiotikai galÄjo nesuveikti, nors ir padidina iÅ¡gyvenamumo Å¡ansÄ , o ekspertas P. Petreikis nurodÄ, kad net ir paskyrus tinkamÄ antibiotikÄ , nÄra aiÅ¡ku, ar pacientas iÅ¡gyvens.
82. PastebÄtina ir tai, kad apeliaciniuose skunduose minima ValstybinÄs akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos praÅ¡ymu (C.) generalinio direktoriaus nurodymu sudaryta komisija pacientÄs M. J. klinikinio atvejo vertinimui, nurodžiusi, jog pagal qSOFA kriterijus sepsį reikÄtų įtarti identifikavus mažiausiai du iÅ¡ trijų kriterijų, t. y. sÄ monÄs sutrikimas, sistolinis AKS < 100 mmHg, kvÄpavimo dažnis > 22 k./min., padarÄ iÅ¡vadÄ , kad įtarti sepsį Å¡iuo atveju buvo labai sunku, nes nagrinÄtu atveju buvo vienas formalus qSOFA kriterijus â (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Anot komisijos, nesant formalių sepsio kriterijų, taÄiau iki tol buvusiems sveikiems žmonÄms atsiradus organų funkcijos sutrikimų požymiams, reikÄtų ieÅ¡koti galimos infekcijos ir pradÄti juos gydyti empiriÅ¡kai, nes pradinio gydymo atidÄjimas gali pabloginti iÅ¡eitis. Vis dÄlto, Komisija taip pat nurodÄ, kad sepsio (ypaÄ Å¾aibinio) eiga sunkiai prognozuojama, o literatÅ«ros duomenimis, iki 30 procentų pacientų, kuriems diagnozuojamas ir pradedamas gydyti sepsis, mirÅ¡ta to paties stacionarizavimo metu, todÄl teigti, kad įtarus sepsį, bÅ«tų iÅ¡vengta letalios mirties, negalima (5 t., b. l. 107â111; 7 t., b. l. 131â135).
83. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis â teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-222/2019, 2K-183-511/2020, 2K-284-719/2020, 2K-154-1073/2021 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi vienareikÅ¡mÄs pozicijos, jog kaltinamojo naudai aiÅ¡kinamos ne bet kokios abejonÄs ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikÅ¡mingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma paÅ¡alinti, iÅ¡naudojus visas galimybes (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-69-387/2022). PažymÄtina ir tai, kad abejonÄs gali bÅ«ti paÅ¡alinamos ne tik atliekant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021, 2K-69-387/2022).
84. NagrinÄjamu gi atveju, apeliacinÄs instancijos teismas, atlikÄs dalinį įrodymų tyrimÄ , iÅ¡naudojo visas turÄtas galimybes, siekdamas paÅ¡alinti abejones dÄl M. J. mirtį sÄ lygojusių priežasÄių, taÄiau įvertinus byloje esanÄius duomenis aptartų aplinkybių visuma, apeliacinÄs instancijos teismo įsitikinimu, neleidžia neabejotinai konstatuoti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo priežastinio ryÅ¡io tarp A. E. ir L. L. netinkamo pareigų atlikimo ir M. J. mirties, t. y. bylos duomenys nesudaro pagrindo neginÄytinai sprÄsti, kad pacientÄs mirtis buvo dÄsningas netinkamai atliktų iÅ¡teisintųjų pareigų padarinys.
85. NukentÄjusiųjų atstovas praÅ¡ymu dÄl kaltinimo keitimo, be kita ko, apeliacinÄs instancijos teismo praÅ¡Ä pakeisti A. E. ir L. L. inkriminuoto kaltinimo kvalifikavimÄ iÅ¡ BK 132 straipsnio 1 dalies į BK 132 straipsnio 3 dalį. Vertinant šį praÅ¡ymÄ , pažymÄtina, kad nenustaÄius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo priežastinio ryÅ¡io tarp netinkamo A. E. ir L. L. (duomenys neskelbtini) pareigų atlikimo ir pacientÄs M. J. mirties BK 132 straipsnio 1 dalies kontekste, nÄra pagrindo atskirai vertinti iÅ¡teisintųjų veiksmų BK 132 straipsnio 3 dalies prasme, nes nagrinÄjamu atveju byloje kylanÄios abejonÄs neleidžia konstatuoti priežastinio ryÅ¡io, o tokia iÅ¡vada darytina nepriklausomai nuo to, ar bÅ«tų nustatytas specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas. Kaip jau minÄta, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudÄtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), o priežastinis ryÅ¡ys yra vienas iÅ¡ BK 132 straipsnio atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų objektyviosios pusÄs požymių. Vadinasi, nenustaÄius bent vieno nusikalstamos veikos sudÄties požymio, skundžiamu nuosprendžiu A. E. ir L. L. pagrįstai iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
86. Kadangi BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudÄtis yra materialioji, bÅ«tina nustatyti sudÄties objektyviosios pusÄs požymį â padarinius, t. y. dÄl valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo kilusiÄ didelÄ Å¾alÄ (turtinio ar neturtinio pobÅ«džio). Vadinasi, byloje turi bÅ«ti nustatyta, kad neatlikimas ar netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai, dÄsningai nulÄmÄ didelÄs žalos atsiradimÄ . NenustaÄius tokio priežastinio ryÅ¡io, nÄra pagrindo taikyti BK 229 straipsnį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62/2011). KasacinÄje praktikoje pabrÄžiama, kad tokio pobÅ«džio bylose didelÄs žalos padarymas turi bÅ«ti konstatuojamas nurodant argumentus, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡ku, kodÄl padaryta žala vertinama kaip didelÄ ir kodÄl padarytas pažeidimas negali bÅ«ti vertinamas kaip drausminis pažeidimas.
87. Nusikalstama veika padarytos žalos turinį sudaro tiek turtinÄ, tiek ir neturtinÄ Å¾ala (fizinÄ, moralinÄ, organizacinÄ ir kt.) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-942/2016). Neturtinio pobÅ«džio žala yra fizinÄ, moralinÄ, organizacinÄ ar kito neturtinio pobÅ«džio žala, padaryta teisÄs ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybÄms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybÄs tarnybos autoritetui ir pan.). Pagal kasacinio teismo praktikÄ kiekvienu konkreÄiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkreÄios bylos aplinkybes: kokio pobÅ«džio, kokiais teisÄs aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobÅ«dį (ar padaryti formaliai teisÄti ar aiÅ¡kiai neteisÄti veiksmai), nukentÄjusiųjų skaiÄių, jų vertinimÄ (valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens) padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmÄ, kaltininko einamų pareigų svarbÄ ir padarytos veikos įtakÄ valstybÄs tarnautojo bei valstybÄs institucijų autoritetui ir kt. Neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dÄl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisÄs ir laisvÄs, sumenkinamas valstybÄs institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013) (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-788/2019).
88. NagrinÄjamu atveju, nors ir nustatyta, kad A. E. ir L. L. netinkamai atliko savo, kaip (duomenys neskelbtini) pareigas, taÄiau Å¡ios aplinkybÄs sudaro tik vienÄ iÅ¡ BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudÄties objektyviosios pusÄs požymių â veikÄ , taÄiau, kaip jau minÄta, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ , labai svarbu tiksliai nustatyti tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius, nes nusikalstamos veikos sudÄtis â baudžiamajame įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-719/2023). Pagal iÅ¡teisintiesiems pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ netinkamu pareigų atlikimu sukelta didelÄ Å¾ala â nukentÄjusiesiems padaryta didelÄ neturtinÄ Å¾ala â iÅ¡imtinai siejama su jų artimosios M. J. mirtimi, todÄl nustaÄiusi, kad byloje esantys duomenys neleidžia neabejotinai pripažinti, jog A. E. ir L. L. netinkamas pareigų atlikimas dÄsningai nulÄmÄ M. J. mirtį, teisÄjų kolegija negali konstatuoti BK 229 straipsnyje numatyto bÅ«tinojo nusikalstamos veikos sudÄties požymio â padarinių.
89. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bÅ«tina pažymÄti ir tai, kad kiekvienÄ kartÄ , kai reikia sprÄsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisÄs pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonÄmis (administracinÄmis, drausminÄmis, civilinÄmis sankcijomis ar visuomenÄs poveikio priemonÄmis, ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkriÄio 13 d., 2005 m. lapkriÄio 10 d. nutarimai). NenustaÄius BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudÄties požymių visumos, iÅ¡teisintųjų padaryti teisÄs aktų pažeidimai, teikiant medicinines paslaugas pacientei M. J., negali bÅ«ti vertinami kaip užtraukiantys baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ.
90. TeisÄjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad nagrinÄjamoje byloje nenustaÄius bÅ«tinųjų BK 229 straipsnyje ir BK 132 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudÄÄių požymių, nÄra pagrindo iÅ¡teisintuosius pripažinti kaltais. Tai sudaro pagrindÄ prokurorÄs bei nukentÄjusiųjų įgaliotojo atstovo apeliacinius skundus atmesti.
DÄl byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio
91. NukentÄjusiųjų atstovo apeliaciniu skundu, be kita ko, praÅ¡oma visiÅ¡kai patenkinti nukentÄjusiųjų civilinį ieÅ¡kinį dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos, priteisiant jÄ solidariai iÅ¡ A. E., L. L., (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (A.), pastarÄ jÄ Ä¯traukiant civiliniu atsakovu.
92. NukentÄjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. E. ir L. L. nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo (A.), todÄl Å¡i įstaiga turÄjo bÅ«ti įtraukta į bylÄ civiliniu atsakovu, taÄiau pirmosios instancijos teismui to nepadarius buvo suvaržytos nukentÄjusiųjų teisÄs. PažymÄtina, kad Å¡is apeliacinio skundo klausimas buvo keliamas ir bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme metu ir iÅ¡sprÄstas baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinÄjusios teisÄjų kolegijos 2022 m. lapkriÄio 7 d. nutartimi, kuria nusprÄsta netenkinti nukentÄjusiųjų atstovo praÅ¡ymo įtraukti į bylÄ civiliniu atsakovu (A.), nustaÄius, jog Å¡i įstaiga yra pripažinta atsakove Vilniaus apygardos teisme nagrinÄjamoje civilinÄje byloje Nr. e2-139-861/2023 (buvÄs Nr. e2-3437-619/2019), kurioje civiliniai ieÅ¡kovai praÅ¡o jiems priteisti turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ tuo paÄiu pagrindu kaip ir baudžiamojoje byloje. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinÄs sistemos LITEKO sistemos duomenų matyti, kad civilinÄje byloje 2020 m. vasario 7 d. buvo gautas R. J., A. J., K. J., R. J. ir G. P. atstovo praÅ¡ymas sustabdyti civilinÄ bylÄ iki bus iÅ¡nagrinÄta Vilniaus miesto apylinkÄs teismo baudžiamoji byla Nr. 1-574-270/2020. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjos 2020 m. vasario 7 d. nutartimi civilinÄ byla buvo sustabdyta iki baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinÄjimo.
93. BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį: 1) atmeta civilinį ieÅ¡kinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ ; 2) palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinÄtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nÄra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinÄios veikos. Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.
94. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, nenustaÄius iÅ¡teisintiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių, teisÄjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civilinis ieÅ¡kinys dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo pagrįstai paliktas nenagrinÄtas.
DÄl praÅ¡ymų priteisti patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas
95. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nusprÄsta iÅ¡ valstybÄs iÅ¡teisintųjų A. E. ir L. L. naudai priteisti jų iÅ¡laidas, patirtas dÄl advokatų teisinių paslaugų teikimo, ir jų naudai priteistos atitinkamai, 8 850 Eur ir 5 000 Eur dydžio sumos. Be to, apeliacinÄs instancijos teisme A. E. gynÄjas advokatas R. Jurka pateikÄ sÄ skaitų už teisines paslaugas ir A. E. mokÄjimų iÅ¡rašų kopijas, patvirtinanÄias gynÄjo praÅ¡ymÄ A. E. naudai priteisti 4 725 Eur dydžio sumÄ už patirtas iÅ¡laidas apeliacinÄs instancijos teisme (13 t., b. l. 181â187). IÅ¡teisintosios L. L. gynÄja advokatÄ A. Kostiuk taip pat pateikÄ praÅ¡ymÄ dÄl proceso iÅ¡laidų atlyginimo, kuriuo praÅ¡oma L. L. patirtas 1 600 Eur dydžio iÅ¡laidas pripažinti procesinÄmis ir priteisti jos naudai iÅ¡ valstybÄs. L. L. patirtos iÅ¡laidos, susijusios su advokato teisinÄs pagalbos apmokÄjimu, grindžiamos prie praÅ¡ymo pridÄtomis sÄ skaitomis ir mokÄjimų nurodymais (13 t., b. l. 88â96).
96. ProkurorÄs apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iÅ¡teisintiesiems nepagrįstai priteistas dÄl advokatų paslaugų apmokÄjimo patirtų iÅ¡laidų atlyginimas. ProkurorÄs vertinimu, iÅ¡teisintiesiems priteistos sumos yra ženkliai per didelÄs, neatitinkanÄios teisingumo ir protingumo reikalavimų. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su prokurorÄs apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, jog Å¡i pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina.
97. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo iÅ¡teisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimÄ dÄl asmens patirtų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų advokato arba advokato padÄjÄjo, kuris dalyvavo byloje kaip Å¡io asmens gynÄjas, paslaugoms apmokÄti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iÅ¡ valstybÄs lÄšų teisÄs aktų nustatyta tvarka.
98. PažymÄtina, kad BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja bylÄ nagrinÄjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinÄs bei kasacinÄs instancijos teismuose. Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , tokiu atveju, priteisiant iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokÄti atlyginimÄ , be bylos sudÄtingumo, jos apimties, kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023), bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinÄta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinÄjimo rezultatas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015, 2K-373-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas gali sumažinti proceso dalyvio praÅ¡omų atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ , jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-144-222/2020), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia iÅ¡laidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo bÅ«tina ir yra nepagrįsta (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-976/2023).
99. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinÄs instancijos teismo sprendimu pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis paliekamas nepakeistas, be kita ko, sprÄstinas klausimas ir dÄl A. E. bei L. L. apeliaciniame procese patirtų iÅ¡laidų (ne)atlygintinumo.
100. Lietuvos Respublikos teisingumo ministrÄs 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų âRekomendacijų dÄl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų iÅ¡laidų advokato ar advokato padÄjÄjo suteiktoms paslaugoms apmokÄti nustatymoâ (toliau ir â Rekomendacijos), 4 punkte numatyta, kad atlygintinų iÅ¡laidų dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes pagal Å¡iuos kriterijus: bylos sudÄtingumÄ , apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmÄ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybÄ iÅ¡vykti į kitÄ vietovÄ negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimÄ procesinÄmis teisÄmis); advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose bylose atlygintinų iÅ¡laidų dydis apskaiÄiuojamas taikant nustatytÄ koeficientÄ , kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirÄio vidutinis mÄnesinis darbo užmokestis (bruto) Å¡alies Å«kyje (neskaitant individualių įmonių) â nagrinÄjamu gi atveju, pirmosios instancijos teisme metu â 1 679,30 Eur, apeliacinÄs instancijos teismo sprendimo priÄmimo metu â 1 900,30 Eur. Baudžiamosiose bylose atlygintinų iÅ¡laidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio koeficientai numatyti Rekomendacijų 10 punkto atitinkamuose papunkÄiuose.
101. Vis dÄl to, kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad įstatymų leidÄjas konkreÄių aplinkybių, į kurias teismai, sprÄsdami dÄl tokio pobÅ«džio proceso iÅ¡laidų atlyginimo (nustatydami jų dydį), turi atsižvelgti, nedetalizavo. Rekomendacijų dÄl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokÄti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dÄl tokių iÅ¡laidų apskaiÄiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobÅ«džio ir teismams nÄra privalomos. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidÄjas aplinkybių, reikÅ¡mingų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų gynÄjui dydžiui nustatyti, nustatymÄ paliko teismų diskrecijai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-387/2023).
102. Kaip pagrįstai buvo pažymÄta pirmosios instancijos teismo, bylos nagrinÄjimas apylinkÄs teisme truko daugiau nei dvejus metus, kurio metu iÅ¡teisintieji nepiktnaudžiavo savo procesinÄmis teisÄmis, nereiÅ¡kÄ nepagrįstų praÅ¡ymų. PažymÄtina, kad A. E. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu gynÄ advokatas R. Jurka, o L. L. gynÄ skirtingi gynÄjai: ikiteisminio tyrimo metu â advokatas Egidijus Losis, o apylinkÄs teisme â advokatÄ A. Kostiuk. Atkreiptinas dÄmesys, kad bylos nagrinÄjimas pirmosios instancijos teisme užtruko ir dÄl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino, dÄl kurio buvo atÅ¡aukiami teisiamieji posÄdžiai, be to, byla buvo perduota kitam teisÄjui.
103. Vertinant atlygintinų iÅ¡laidų, patirtų apeliaciniame procese, klausimÄ pažymÄtina, kad bylos nagrinÄjimas apeliacinÄs instancijos teisme truko vienerius metus (byla gauta 2022 m. gegužÄs 27 d.), nes byloje buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kurį lÄmÄ ir tai, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo iÅ¡nagrinÄtos bylos nagrinÄjimui reikÅ¡mingos aplinkybÄs ir nebuvo kvieÄiami specialisto iÅ¡vadÄ / ekspertizÄs aktÄ pateikÄ specialistai ir ekspertai. PažymÄtina, kad buvo surengti septyni posÄdžiai, be to, apeliacinio proceso trukmei įtakos turÄjo ir nukentÄjusiųjų atstovo reikÅ¡ti praÅ¡ymai dÄl civilinio atsakovo â VšĮ (A.) â įtraukimo į baudžiamÄ jÄ bylÄ bei praÅ¡ymas dÄl kaltinimo keitimo. Apskritai pažymÄtina, kad byloje keliami sudÄtingi teisiniai klausimai, o byla apeliacinÄs instancijos teisme pripažinta sudÄtinga, iki nuosprendžio paskelbimo jÄ sudarÄ 13 tomų medžiagos. Visgi, abu iÅ¡teisintuosius gynÄ tie patys advokatai, juos gynÄ ir pirmosios instancijos teisme metu, vadinasi, bylos medžiaga ir esminiai klausimai, kurie buvo analizuojami ir apeliacinÄs instancijos teisme, advokatams turÄjo bÅ«ti žinomi, iÅ¡skyrus minÄtuosius nukentÄjusiųjų atstovo apeliaciniame procese pateiktus praÅ¡ymus.
104. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, sprÄstina, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai iÅ¡teisintajai L. L. priteista 5 000 Eur advokato iÅ¡laidoms atlyginti. Vis dÄlto, įvertinus tai, jog abu iÅ¡teisintieji buvo kaltinami dÄl tų paÄių nusikalstamų veikų, o pareikÅ¡tų kaltinimų turinys nesiskyrÄ, be to, kaip jau buvo nurodyta, A. E. gynÄjas advokatas R. Jurka jį gynÄ ir ikiteisminio tyrimo metu, teisÄjų kolegija, vadovaudamasi protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, kad tikslinga iÅ¡teisintajam A. E. skundžiamu nuosprendžiu priteistÄ sumÄ sumažinti ir jo praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies priteisiant 6 000 Eur advokato paslaugoms apmokÄti.
105. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis procesas buvo pradÄtas prokurorÄs ir nukentÄjusiųjų iniciatyva, o jų apeliaciniai skundai atmesti, įvertinÄs atlygintinų iÅ¡laidų dydžio nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, jog už apeliacinio proceso metu patirtas iÅ¡laidas iÅ¡teisintosios L. L. gynÄjos advokatÄs A. Kostiuk praÅ¡ymas dÄl iÅ¡teisintosios patirtų iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas visa apimtimi, L. L. priteisiant 1 600 Eur dydžio sumÄ iÅ¡ valstybÄs lÄšų teisÄs aktų nustatyta tvarka, taÄiau iÅ¡teisintojo A. E. gynÄjo advokato R. Jurkos praÅ¡oma 4 725 Eur dydžio suma, atsižvelgiant, be kita ko, ir į tai, kad L. L. gynÄja pateikÄ raÅ¡ytinį atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , nagrinÄjamu atveju laikytina neproporcinga, dÄl to, mažintina, A. E. priteisiant 3 000 Eur. TeisÄjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent nustatyto dydžio sumos laikytinos ne per didelÄmis ir atitinkanÄiomis teisingumo, protingumo, proporcingumo bei kitus Rekomendacijoje nustatytus proceso iÅ¡laidų apskaiÄiavimo kriterijus, todÄl turi bÅ«ti atlygintos.
106. Vertinant apeliantų praÅ¡ymus, pažymÄtina, kad apeliacinÄs instancijos teisme buvo gautas ir nukentÄjusiųjų atstovo praÅ¡ymas nukentÄjusiojo K. J. naudai iÅ¡ A. E. ir L. L. solidariai priteisti 12 231,67 Eur dydžio patirtas iÅ¡laidas dÄl advokato teiktų atstovavimo paslaugų (13 t., b. l. 97â118). Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato arba advokato padÄjÄjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti. Atsižvelgiant į tai, kad A. E. ir L. L. atžvilgiu priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis apeliacinÄs instancijos teismo sprendimu paliekamas galioti, atmetus nukentÄjusiųjų atstovo apeliacinį skundÄ , praÅ¡ymas dÄl patirtų iÅ¡laidų priteisimo netenkintinas.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
tenkinti iÅ¡ dalies Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorÄs Ritos VaitekÅ«nienÄs apeliacinį skundÄ ir atmesti nukentÄjusiųjų R. J., A. J., K. J., R. J. ir G. P. įgaliotojo atstovo advokato Mindaugo Bliuvo apeliacinį skundÄ .
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. gegužÄs 4 d. nuosprendžio dalį dÄl A. E. naudai priteistų iÅ¡laidų atlyginimo ir A. E. naudai priteisti 6 000 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstanÄius eurų) už patirtas proceso iÅ¡laidas, advokato teisinÄms paslaugoms apmokÄti, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu iÅ¡ valstybÄs lÄšų teisÄs aktų nustatyta tvarka.
Likusioje dalyje palikti nuosprendį nepakeistÄ .
Priteisti A. E. naudai 3 000 Eur (tris tÅ«kstanÄius eurų) už patirtas proceso iÅ¡laidas, skirtas advokato teisinÄms paslaugoms apmokÄti apeliacinÄs instancijos teisme metu iÅ¡ valstybÄs lÄšų teisÄs aktų nustatyta tvarka.
Priteisti L. L. naudai 1 600 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) už patirtas proceso iÅ¡laidas, skirtas advokato teisinÄms paslaugoms apmokÄti apeliacinÄs instancijos teisme metu iÅ¡ valstybÄs lÄšų teisÄs aktų nustatyta tvarka.
Atmesti nukentÄjusiųjų atstovo advokato Mindaugo Bliuvo praÅ¡ymÄ nukentÄjusiojo K. J. naudai solidariai iÅ¡ A. E. ir L. L. priteisti patirtas iÅ¡laidas dÄl advokato atstovavimo.
Nutartis įsiteisÄja nuo jos paskelbimo dienos.
TeisÄjai (paraÅ¡ai) EglÄ GruodienÄ
Jurgita KolyÄienÄ
NijolÄ Å½imkienÄ
Nuorašas tikras
EglÄ GruodienÄ