2016-09-27 Nr. AB-18398-3-61-3-01163-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-846-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01163-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti jam 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, kad nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 11 d., nuo 2014 m. rugpjūčio pabaigos iki 2014 m. rugsėjo pradžios, nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jam buvo diagnozuota plaučių tuberkuliozė. Ligoninės palatos buvo perpildytos, buvo tarakonų, nebuvo stalo, prie kurio galima būtų valgyti, dėl ko jautėsi pažemintas, kankino depresija, išvykęs iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės kreipėsi į psichiatrą pagalbos.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 17, 19–21) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 4 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d., nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Vidaus ligų skyriuje. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, nevedama. LAVL yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę ir tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos. Taip pat LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) visiškai panaudojami ir LAVL gydomųjų skyrių patalpos (palatos) yra nuolat remontuojamos. LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus, ir dažniau. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. Pareiškėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu (b. l. 73-75) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pareiškėjui priteisė 70 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 4 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d., nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. (b. l. 19–21, 44, 45, 4).

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 111.4 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.

Remiantis LAVL atsiliepime (b. l. 19–21) pateiktais duomenimis nustatyta, kad bendrai apskaičiavus nagrinėjamus laikotarpius (tai yra laikotarpius nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 4 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d., nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d.), iš pareiškėjo 11 parų praleistų LAVL, visas paras vienam asmeniui tenkantis plotas palatoje pagal lovų skaičių neatitiko nustatytų reikalavimų. LAVL atsiliepime (b. l. 19–21) pripažino, kad nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie laikymą perpildytose palatose yra pagrįstos.

Pabrėžta, kad LAVL pagal turimus finansinius resursus, gavusi skirtas lėšas iš valstybės biudžeto atlieka patalpų remontą. Tai patvirtina LAVL 2014 m. birželio 30 d., 2013 m. balandžio 4 d., 2013 m. spalio 23 d. darbų priėmimo aktai (b. l. 22, 23–24, 50–51). Aplinkybę, kad patalpų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas, patvirtina Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotas Leidimas-Higienos pasas (b. l. 47), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. išduota įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 3360 (b. l. 49). LAVL yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka buitinių kenkėjų naikinimo darbus (b. l. 25–41). Vadinasi, pareiškėjo teiginiai dėl antisanitarinių palatų sąlygų, atmesti kaip nepagrįsti. Be to, LAVL yra tikrinama Vilniaus visuomenės sveikatos centro (b. l. 42–43, 56–57), taigi stengiamasi gerinti LAVL laikomų asmenų laikymo sąlygas.

Dėl pareiškėjo teiginio apie stalo nebuvimą palatoje pažymėta, kad LAVL patvirtino, kad palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, todėl abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo. Pastebėta tai, kad palatose esantys gultai suteikia galimybę asmenims ant jų sėdėti valgant, todėl nėra pagrindo teigti, jog nėra kur atsisėsti valgant.

Kitų skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjas nėra konkretizavęs, nėra pateikęs jas patvirtinančių įrodymų, todėl jos vertintos kaip nepakankamos pažeidimui konstatuoti.

Įvertinęs tai, kad nėra įrodymų, jog laikymo sąlygos LAVL pakenkė pareiškėjo sveikatai, o priešingai, kiekvieną kartą išrašant jį iš LAVL, gydymo stacionare istorijoje pažymėta, jog jo sveikata pagerėjo arba yra be pakitimų (b. l. 44, 45, 46), atsižvelgiant į laikymo LAVL trukmę, į tai, kad pareiškėjas išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL, išskyrus tai, kad palatos (iš viso 11 parų) buvo perpildytos, į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažeidimų mastą, pareiškėjui priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 70 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III. Pareiškėjas V. M. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 80), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti protingą, teisingą, objektyvų sprendimą, atitinkantį pažeidimo mastą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

2. Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog negali pateikti duomenų, kiek pareiškėjo buvimo LAVL metu su pareiškėju palatoje buvo asmenų, nes tokios apskaitos neveda ir jos jokie teisės aktai neįpareigoja tokią apskaitą vesti. Todėl neaišku, kokiais duomenimis remdamasis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tik 11 parų pareiškėjo laikymo LAVL sąlygos ploto aspektu neatitiko teisės aktų reikalavimų. Iš tiesų pareiškėjas iš viso 45 paras, praleistas LAVL, turėjo praleisti 7-8 kv. m palatose su dar 4 asmenimis ir kelias savaites po 3 asmenis, t. y. neatitinkant teisės aktų reikalavimų – perpildytose kamerose.

3. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl būtent tokį sprendimą priėmė. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylos priteistos sumos būdavo nuo 200 Lt iki 600 Lt, todėl Lietuvoje įvedus eurą, šie dydžiai turėtų būti pakeisti į euro vienetus. Kadangi pareiškėjo atžvilgiu pažeidimas truko 45 paras, todėl ir žalos atlyginimo dydis turi būti skaičiuojamas ne už 11 parų, bet už 45.

4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl parazitų kamerose, rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir įpareigojo pareiškėją įrodyti savo teiginius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija ir 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų gydymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, todėl prašo pakeisti teismo sprendimą ir priteisti didesnį atlygintinos žalos dydį.

Dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, kad pagal subsidiarumo doktriną pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi pirmiausiai tenka valstybių nacionalinėms institucijoms, joms yra suteikiama pakankamai plati diskrecija šioje srityje. Teismui, kaip nacionalinei ginčą nagrinėjančiai institucijai, yra palikta pirmiausiai teisė įvertinti įvardinamus asmenų teisių pažeidimus, esant jiems konstatuotiems, priteisti pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą žalos dydį, kompensuojantį patirtą žalą, be kita ko, tai darydamas jis turi atsižvelgti į nacionaliniame reguliavime įtvirtintus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus. Tai pagrindžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) išaiškinimai, kad visų pirma nacionaliniai teismai privalo aiškinti ir taikyti vidaus teisę (žr. 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Edificaciones March Gallego S.A. prieš Ispaniją). Šiuo atveju EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos dydžio įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams (žr. administracinę bylą Nr. A-744-261/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo kalinamas nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 4 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d., nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. ir iš viso pareiškėjo 11 parų, praleistų LAVL, visas paras vienam asmeniui tenkantis plotas palatoje pagal lovų skaičių neatitiko nustatytų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nurodytais laikotarpiais buvo kalinamas 45 paras, o ne 11 parų kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir mano, kad dėl to atlygintinos neturtinės žalos piniginė išraiška turi būti didinama.

Šis argumentas yra pagrįstas.

Pareiškėjo nurodomais laikotarpiais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 111.4 punktu buvo nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 4 d., ir nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d. buvo gydomas 14 kamerų tipo palatoje, kuri yra 7,40 kv. m ploto ir joje yra 4 lovos, o nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. 12 kamerų tipo palatoje, kuri yra 7.30 kv. m ploto ir joje yra 2 lovos (b. l. 19-21). Kadangi LAVL nurodė, jog palatų užimtumo apskaitos neveda, todėl teismas remiasi pareiškėjo pozicija, kad nustatytas minimalus plotas vienam asmeniui buvo pažeistas. Įvertinus kamerų plotą bei lovų skaičių, daroma išvada, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis nustatytas leistinas minimalus 5.1 kv. m plotas, skirtas vienam asmeniui, buvo pažeistas ta apimtimi, kiek palatoje lovų. Dėl to konstatuotini atsakovo neteisėti veiksmai ir jis, remiantis CK 6.271 straipsniu, privalo atlyginti pareiškėjui neturtinę žala, kuri kilo dėl padaryto pažeidimo, ir pareiškėjas dėl to galėjo patirti pažeminimą.

Pareiškėjas buvo gydomas 45 paras, o ne 11 parų, ką nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl atlygintinos žalos dydis turi būti didinamas. Žalos atlyginimo dydį sąlygoja Lietuvoje egzistuojančios ekonominės darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygos, todėl teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodomą patirtos neturtinės žalos apimtį bei tai, kad jis ją patyrė gydomas, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui priteisia 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nustačius šias aplinkybes, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo V. M. skundą patenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui V. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200 Eur (dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas