2024-07-17 Nr. AB-10785-3-61-3-01950-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-432-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01950-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 24S104272 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2024 m. gegužės 9 d. (įskaitytinai) pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis (24 str. 2 d., 35 str.), teismas nurodė, kad pareiškėjas turi patikslinti savo gimimo datą, atsakovu nurodyti Migracijos departamentą, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – pareiškėjo darbovietę, pateikti skundžiamą sprendimą (su metaduomenimis), sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą, išreikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad, nutartyje nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi nutarė laikyti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo nepaduotu. Teismas nurodė, kad jis 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2024 m. gegužės 9 d. skundo trūkumams pašalinti ir išaiškino pareiškėjui, kad, nurodytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas pareiškėjui. Teismas nustatė, jog jis išsiuntė 2024 m. gegužės 6 d. nutartį dėl skundo trūkumų šalinimo pareiškėjui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, tačiau pareiškėjas nepašalino teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, t. y. nepateikė patikslinto skundo, per teismo nustatytą terminą Buvo konstatuota, kad iš pareiškėjo negautas prašymas pratęsti nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti. Atsižvelgęs į nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, teismas laikė pareiškėjo skundą nepaduotu.

Šalindamas nustatytus skundo trūkumus, pareiškėjas 2024 m. gegužės 14 d. teismui pateikė skundą, kuriame patikslino savo duomenis, nurodė atsakovą, trečiąjį suinteresuotą asmenį, pasisakė dėl bylos nagrinėjimo formos, prie skundo pridėjo skundžiamą Sprendimą ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus (mobiliojo telefono ekranvaizdį).

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjo skundo priėmimo klausimas yra išspręstas Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi.

Teismas nurodė, jog užbaigtoje byloje jokie procesiniai veiksmai neatliekami, išskyrus apeliacinio ar atskirojo skundo priėmimo klausimų išsprendimą (ABTĮ 4 str., 64–66 str., 132 str.), ir atsisakė priimti patikslintą skundą.

III. Pareiškėjas S. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo nutartį, kuria nutarta laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu, ir leisti dar kartą pateikti skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatyti trūkumai buvo pašalinti 2024 m. gegužės 7–8 dienomis, tačiau dėl Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) veiklos sutrikimo pavyko pateikti pataisytą skundą 2024 m. gegužės 8 d., t. y. dėl sutrikusios veiklos pataisytas dokumentas neišsisaugojo portale ir nepasiekė gavėjo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo S. K. skundą (patikslintą skundą, pateiktą pareiškėjui šalinant skundo trūkumus), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi nutarė priimti pareiškėjo 2024 m. gegužės 23 d. pateiktą atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti 2024 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI2-9845-386/2024, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą, kadangi skundo priėmimo klausimas jau buvo išspręstas 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas atskirajame skunde konkrečiai nenurodė šiuo procesiniu dokumentu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (įskaitant datą), o suformulavo reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu. Atskirojo skundo turinys suponuoja, kad pareiškėjas, be kita ko, siekė apskųsti pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjo atskirąjį skundą, nesiėmė procesinių priemonių išsiaiškinti, ar pareiškėjas ginčija 2024 m. gegužės 10 d. nutartį, ar 2024 m. gegužės 21 d. nutartį, ar abi nutartis (ABTĮ 138 str., 151 str.).

Atsižvelgdama į tai, kad, pirmosios instancijos teismui priėmus 2024 m. gegužės 10 d. nutartį ir 2024 m. gegužės 21 d. nutartį, pareiškėjui kilo iš esmės tokios pačios teisinės pasekmės – jo skundas nepriimtas nagrinėti, vadovaudamasi proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, teisėjų kolegija nagrinėja bylą apeliacine tvarka dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties, t. y. taip, kaip bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi, priėmęs atskirąjį skundą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmą kartą pareiškėjas padavė skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo per EPP pirmosios instancijos teismui 2024 m. gegužės 1 d. (teisme gautas 2024 m. gegužės 2 d.), pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2024 m. gegužės 9 d. (įskaitytinai) skundo trūkumams pašalinti, teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino nustatytų trūkumų, 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu. Pareiškėjas pateikė skundą dėl Sprendimo panaikinimo pirmosios instancijos teismui 2024 m. gegužės 14 d. Remiantis Liteko duomenimis, pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 21 d.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą (patikslintą skundą, pareiškėjui šalinant skundo trūkumus), nustatęs, kad įsiteisėjusia 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjo skundo priėmimo klausimas išspęstas (laikomas nepaduotu), o baigtoje administracinėje byloje jokie procesiniai veiksmai neatliekami. Pareiškėjas atskiruoju skundu, be kita ko, prašo leisti jam pateikti skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Vertindama, ar buvo teisinis pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, teisėjų kolegija pažymi, jog skundo priėmimo klausimas sprendžiamas ABTĮ 33 straipsnio nustatyta tvarka.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, nepaneigia teismo pareigos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą, įvertinant, ar paduotas skundas formaliai atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus. Be to, pagal ABTĮ 33 straipsnio 4 dalį, teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Iš apeliacine tvarka tikrinamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad ABTĮ 33 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškėjo skundo priėmimo klausimas nebuvo sprendžiamas iš esmės, todėl ši nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartyje nenurodė jokio ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose įtvirtinto pagrindo, kurį nustačius atsisakoma priimti skundą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Dėl atskirajame skunde pareiškėjo nurodytų argumentų, jog jis siekė laiku pašalinti teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatytus trūkumus, tačiau dėl EPP veiklos sutrikimų jam nepavyko pateikti dokumentų, teisėjų kolegija pastebi, jog minėta nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas tik 3 darbo dienų terminas skundo trūkumams pašalinti, taip pat byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad žyminis mokestis už skundą (22,50 Eur) sumokėtas 2024 m. gegužės 7 d. Šios aplinkybės gali būti reikšmingos, sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Šias aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes turi įvertinti pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą (ABTĮ 33 str. 1 d.); taip pat teismas turi išaiškinti pareiškėjui teisę teikti išsamius, įrodymais pagrįstus paaiškinimus dėl aplinkybių, galbūt galinčių sukliudyti įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (ABTĮ 12 str.).

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą. ABTĮ 36 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami proceso šalių atskirieji skundai. Kadangi pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį už procesinį dokumentą, kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, jam grąžintina 22,50 Eur žyminio mokesčio (ABTĮ 38 str. 1 d. 8 p.). Pareiškėjui išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsniu, 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti Regionų administraciniam teismui pareiškėjo S. K. skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Grąžinti pareiškėjui S. K. 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė