656cbf75-a2ef-4112-830b-38b7dabdf41f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-14223-996/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08825-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.6.2; 1.3.2.11; 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 21 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovams A. K., V. P., jų atstovei advokatei Nijolei RauluÅ¡aitienei, atsakovui A. S. (A. S.), jo atstovei advokato padėjėjai Miglei Petronienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A.

K., V. P. ieÅ¡kinį atsakovui A. S. (A. S.) dėl darbo ginčo ir atsakovo A. S. (A. S.) prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams A. K., V. P. dėl darbo ginčo. Teismas n u s t a t ė : A. K. ir V. P. (toliau – ieÅ¡kovai, darbuotojai) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. I, b. l. 1–9) A. S. (toliau – atsakovas, darbdavys), nesutikdami su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) dalimi, kuria jų praÅ¡ymas dėl darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo buvo atmestas, praÅ¡o jų atleidimÄ iÅ¡ darbo 2017 m. gruodžio 20 d. pripažinti neteisėtu ir su atsakovu sudarytÄ darbo sutartį nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti jų naudai iÅ¡ atsakovo po 22,36 Eur darbo užmokestį, po 215 Eur iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , po 1 424,16 Eur netesybas bei po 69,23 Eur neturtinę žalÄ už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti kalendorinį mėnesį iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. gruodžio 20 d.

Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jam iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, pateikė priešieškinį, kuriuo nesutiko su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria buvo tenkinti darbuotojų reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo (t. I, b. l. 171–181). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio nuostatomis, abiem šalims nesutinkant su Darbo ginčų komisijos sprendimu tarp šalių kilęs darbo ginčas dėl teisės iš esmės nagrinėjimas teisme, taigi, byloje iš esmės sprendžiamas klausimas dėl visų darbuotojų darbdaviui pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

Ieškovai ieškinyje paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 19 d./20 d. be rašytinės darbo sutarties dirbo „Compensa“ arenoje atsakovo, kaip darbdavio, naudai, atsakovas jiems priklausančio darbo užmokesčio neišmokėjo, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarimu administracinių nusižengimų byloje Nr. A8.-335-276/2019 (toliau – 2019 m. sausio 8 d. nutarimas) atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį.

IeÅ¡kovų įsitikinimu, kadangi įsiteisėjusiu 2019 m. sausio 8 d. nutarimu buvo neginčytinai nustatytas jų darbo faktas atsakovo naudai, kuris suteikė jiems teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo, nustatant jų darbo užmokesčio dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. priimto nutarimo dėl minimaliojo darbo užmokesčio Nr. 644 teisės akto redakcija negali bÅ«ti taikoma, turi bÅ«ti vadovaujamasi naujausio teisės akto redakcija, todėl už darbÄ nuo 2017 m. gruodžio 19 d. 18.00 val. iki 2017 m. gruodžio 20 d. 1.00 val. jiems priklauso po 22,36 Eur (2,63 Eur × 4 val.) + (2,63 Eur × 1,5 × 3 val.).

Pabrėžė, kad atsakovas su jais dėl darbdavio kaltės nesudarė raÅ¡ytinių darbo sutarčių, neiÅ¡mokėjo jiems priklausančio darbo užmokesčio, o vėliau remdamasis galiojančiais teisės aktais raÅ¡tu neįformino jų darbo sutarčių pasibaigimo, kas, ieÅ¡kovų įsitikinimu, sudaro pagrindÄ manyti, kad su jais buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys, atsakovas neįrodė, kad jis su jais sudarė terminuotas darbo sutartis, terminuotos darbo sutarties sudarymas neatitiko tikrosios jų valios, o tai, kad atsakovas nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytÄ tvarkÄ ir nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė nesudaro pagrindo manyti, jog nagrinėjamu atveju nebuvo sudarytos tokios darbo sutartys, nes 2019 m. sausio 8 d. nutarimu yra nustatyta, jog atsakovas juos įdarbino nesilaikydamas teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl praÅ¡o pripažinti jų atleidimÄ iÅ¡ darbo teismo sprendimu bei priteisti jiems po 215 Eur (½ teismo sprendimo priėmimo metu galiojančio minimalaus darbo užmokesčio) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir įstatymo nustatytas netesybas.

Pabrėžė, kad neturėdami nei raÅ¡ytinės darbo sutarties, nei raÅ¡tiÅ¡ko įspėjimo dėl atleidimo iÅ¡ darbo mažiausiai prieÅ¡ 2 savaites prarado teisę ne tik į socialines garantijas, bet ir galimybę iÅ¡ darbdavio prisiteisti kompensacijÄ už priverstines pravaikÅ¡tas, todėl siekiant atkurti interesų pusiausvyrÄ neužtenka teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti, o jų naudai iÅ¡ darbdavio turėtų bÅ«ti priteista po 830,76 Eur neturtinės žalos už kiekvienus kalendorinius uždelstus atsiskaityti metus, pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. gruodžio 20 d., iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, kuri bÅ«tų tinkama alternatyva prarastai teisei skųsti vienaÅ¡alį atleidimÄ iÅ¡ darbo, ir pagrįsta satisfakcija už sÄ moningÄ , ilgalaikį, piktybiÅ¡kÄ darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo vengimÄ , savotiÅ¡kÄ diskriminacijÄ dėl jų bejėgiÅ¡kumo, Å¡iems esant nepilnamečiams – atsakovas, kaip pirmasis jų darbdavys, jų atžvilgiu pamynė prigimtinį tikėjimÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintÄ ir vaikystėje iÅ¡ugdytÄ pasitikėjimÄ teisine valstybe, pažeidė įstatymus.

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu paaiÅ¡kino, kad socialinėje erdvėje „Facebook“ 2017 m. gruodžio 19 d. ryte patalpino žinutę, jog skubiai ieÅ¡ko žmonių, padėsiančių prieÅ¡ koncertÄ tikrinti žiÅ«rovų bilietus ir po koncerto demontuoti scenÄ , nes pats Å¡ių darbų dėl asmeninių Å¡eimyninių aplinkybių padaryti negalėjo, į Å¡iÄ Å¾inutę labai greitai sureagavo ieÅ¡kovas A. K.. Atsakovo teigimu, su ieÅ¡kovais buvo konkrečiai susitarta, kad 2017 m. gruodžio 19 d. ieÅ¡kovai turės nuo 18.30 val. patikrinti į tÄ vakarÄ â€žCompensa“ arenoje vykstantį koncertÄ atvykusių žiÅ«rovų bilietus ir po koncerto iki 1 val. padėti demontuoti scenÄ , už nekvalifikuotÄ darbÄ buvo sutartas 2,50 Eur valandinis atlygis, o važiavimo naktį (1 val. nakties) iÅ¡ „Compensa“ arenos link centro iÅ¡laidos nebus įskaičiuotos į sutartÄ atlygį ir bus atlygintos, tokiu bÅ«du, atsakovo įsitikinimu, Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė dėl terminuotos vienos dienos (o konkrečiai 7 val.) darbo sutarties sÄ lygų, jokių kalbų ar sÄ lygų apie nuolatinio pobÅ«džio darbÄ (neterminuotÄ darbo sutartį) nei skelbime, nei pokalbio telefonu metu, nei susiraÅ¡inėjimuose nebuvo – jis nei karto neminėjo, nenurodė ir jokiais bÅ«dais, žodžiais ar veiksmais nedavė suprasti, kad su ieÅ¡kovais bus sudaryta neterminuota nuolatinio pobÅ«džio darbo sutartis ar kad ieÅ¡kovų nekvalifikuotos darbo jėgos gali reikėti nuolatos.

Mano, kad patiems ieÅ¡kovams nelabai reikėjo ar rÅ«pėjo, ar norėjosi pasiraÅ¡yti darbo sutartį, nes nei karto nei prieÅ¡ tariantis dėl darbo sÄ lygų, nei darbo atlikimo dienÄ , nei po atlikto darbo nebuvo nei vieno komentaro ar klausimo dėl sutarties sudarymo, patys ieÅ¡kovai neturėjo tikslo sudaryti nuolatinio pobÅ«džio darbo sutarties, todėl dėl tokios sutarties ir nebuvo nė kalbos. Pabrėžė, kad nėra juridinis asmuo, neteikia įdarbinimo paslaugų, pats dirba nekvalifikuotÄ darbÄ , neturi jokio iÅ¡silavinimo, už tai, kad laiku su ieÅ¡kovais nesudarė raÅ¡ytinės darbo sutarties jis jau buvo nubaustas, t. y. jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d nutarimu buvo paskirta administracinė bauda, kurios jis neskundė, kaltę pripažino, administracinę baudÄ sumokėjo.

Teigė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kojo žmogaus vienkartinio pobÅ«džio darbui, t. y. ne nuolatinio pobÅ«džio darbams, o konkrečiai nurodytu laiku, konkrečiÄ dienÄ , konkretaus koncerto metu, konkretiems nekvalifikuotiems darbams atlikti, be to, ieÅ¡kovai tuo metu ir negalėjo dirbti nuolatinio pobÅ«džio darbo, kadangi, kaip patys ir nurodo, buvo moksleiviai, jie nesikreipė į jį, kaip į darbdavį, dėl tolimesnių kasdienių nuolatinio pobÅ«džio darbų atlikimo, neklausė, kur ir kada atvykti, neklausė, kur yra jų darbo vieta, kokias funkcijas jie turės atlikti toliau.

Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju jo ir ieÅ¡kovų sutarta darbo sutarties galiojimo trukmė buvo – 2017 m. gruodžio 19 d. 18.00 val. – 2017 m. gruodžio 20 d. 1.00 val., todėl apie terminuotos darbo sutarties pabaigÄ jų įspėti jis neprivalėjo, raÅ¡tiÅ¡ko darbo sutarties nutraukimo nebuvo, nes, atsakovo įsitikinimu, darbo teisiniams santykiams buvus trumpiau nei vienÄ dienÄ , t. y. 7 valandas, jis nebuvo reikalingas vadovaujantis galiojančiomis darbo teisės normomis, ieÅ¡kovams buvo žinoma apie darbo sutarčių pasibaigimÄ â€“ darbo sutartys faktiÅ¡kai buvo nutrauktos 2017 m. gruodžio 20 d. pagal DK 69 straipsnio 1 dalį (pasibaigus sutarties terminui).

Atsakovo vertinimu, byloje nėra ginčo dėl to, jog ieÅ¡kovai ieÅ¡kojo trumpalaikio darbo, kad su ieÅ¡kovais buvo aiÅ¡kiai susitarta kokiÄ dienÄ , kokiu laiku, už kokį atlygį ir kokias konkrečiai darbo funkcijas jie turės atlikti, taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad buvo atliekami tik konkrečiai nurodyti darbai bei nėra ginčo ir dėl to, kad daugiau niekada dėl kitų panaÅ¡aus pobÅ«džio darbų sulygta nebuvo, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis atsirado bÅ«tent konkretaus koncerto metu, konkrečioms, nekvalifikuotoms darbo funkcijoms atlikti ir Å¡i objektyvi aplinkybė, pagrindžianti terminuotos darbo sutarties sudarymÄ , egzistavo darbo sutarties sudarymo metu ir ieÅ¡kovams buvo puikiai žinoma.

Nurodė, kad darbo teisiniai santykiai susiklostė 2017 m. gruodžio 19 d., ieÅ¡kovams už vienkartinį (terminuotÄ ) darbÄ buvo pasiÅ«lytas 2,50 Eur valandinis darbo užmokestis, kuris buvo didesnis nei tuo metu galiojęs minimalus valandinis atlyginimas, todėl ir turi bÅ«ti taikomas aptariamiems darbo santykiams. Atsakovo paskaičiavimais, pagal sutartÄ darbo užmokestį už 4 valandas darbo dienos tarifu ir 3 valandas nakties tarifu ieÅ¡kovams priklausė 21,25 Eur darbo užmokestis, kurį jis kartu su įstatymo nustatytomis netesybomis (6 mėn. × 21,25 Eur = 127,50 Eur), t. y. po 148,75 Eur ieÅ¡kovams sumokėjo dar prieÅ¡ Darbo ginčų komisijos posėdį ir ieÅ¡kovai tai Darbo ginčų komisijos posėdžio metu patvirtino.

Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovų neturtinės žalos reikalavimas nepagrįstas jokiais įrodymais, o administracinės baudos už tinkamai nesudarytos darbo sutarties jam skyrimo faktas savaime nereiÅ¡kia darbuotojams padarytos neturtinės žalos. Kartu pažymėjo, kad ieÅ¡kovai Darbo ginčų komisijos posėdžio metu nurodė, kad jie neturėjo už kÄ sumokėti teisininkui, todėl jiems turi bÅ«ti priteista neturtinė žala, kuriÄ gavę jie atsiskaitys už teisines paslaugas, tačiau Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos, todėl, atsakovo įsitikinimu, neturtinės žalos institutas nėra ir jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti naudojamas kaip atsiskaitymo už suteiktas teisines paslaugas priemonė, be to, ieÅ¡kovų praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma yra visiÅ¡kai neadekvati susiklosčiusiai konkrečiai situacijai.

Atsiliepime į priešieškinį (t. II, b. l. 1–17) ieškovai, remdamiesi ieškinyje išdėstyta pozicija ir faktinėmis aplinkybėmis, papildomai pažymėjo, kad, jų įsitikinimu, atsakovas nesiekia nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšti jiems savarankiško reikalavimo, todėl nagrinėjamu atveju priešieškinio pareiškimas yra prieštaraujantis įstatymo normoms dėl to, jog nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 143 straipsnio 2 dalyje egzistuojančių pagrindų, yra nepagrįstas, atsakovas nepateikta jokių naujų argumentų ir išvadų, nes iš esmės tokia pati atsakovo pozicija jau buvo pateikta atsiliepime Darbo ginčų komisijai.

IeÅ¡kovų įsitikinimu, atsakovas jokia forma ir dėl jokių asmeninių Å¡eimyninių priežasčių neketino pats atlikti bilietų tikrinimo ir demontavimo darbus, nes, tikėtina, vertėsi nelegaliu verslu, iÅ¡ kurio pelnėsi teikdamas renginių vadovams nelegaliÄ darbo jėgÄ nemokėdamas tokiems darbuotojams darbo užmokesčio. Pabrėžė, kad atsakovui neįteikus raÅ¡ytinių darbo sutarčių jie negalėjo iÅ¡ karto kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo, nes reikėjo įrodinėti darbo faktÄ , kurį atsakovas visose instancijose piktybiÅ¡kai neigė.

Pažymėjo, kad atsakovas darbo skelbime save įvardijo renginių brokeriu, dėl ko ieÅ¡kovas A. K. pagrįstai susidarė nuomonę, jog yra ieÅ¡komi darbuotojai renginių versle, jis ieÅ¡kojo trumpalaikio, t. y. ne pilno etato, darbo, nes yra moksleivis, tačiau ne vienkartinio, vienadienio darbo. IeÅ¡kovų įsitikinimu, atsakovas netinkamai aiÅ¡kina nuolatinį darbo sutarties pobÅ«dį, nes dirbti nuolatinio pobÅ«džio darbÄ visiÅ¡kai nereiÅ¡kia kasdien nuo ryto iki vakaro sėdėti biure, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad jie žinojo, jog jie yra priimti į darbÄ ir atsakovas buvo atsakingas už jų užimtumÄ , tuo tarpu bet kokios abejonės dėl darbo sutarties sÄ lygų turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai, Å¡iuo atvejų – jų naudai.

Teigė, kad ieÅ¡kovas A. K. su atsakovu bendravo buitine kalba tam, kad įsiteiktų atsakovui, kažkaip pritaptų tam, kad bÅ«tų iÅ¡mokėtas darbo užmokestis tiek jam, tiek ieÅ¡kovui V. P., tuo tarpu atsakovas prieÅ¡ juos naudojo psichologini smurtÄ , žemindamas juos, neva jie prastai buvo apsirengę, todėl neturi teisės reikalauti priklausančio atlyginimo, kad patys jaustųsi kalti dėl jiems neiÅ¡mokėjo atlyginimo, ir tolimesnių darbo santykių su atsakovu nutrÅ«kimÄ laiko itin kompromituojančiu pagrindu, todėl jų ieÅ¡kiniu praÅ¡omas neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas ir turėtų bÅ«ti priteistas jiems pilna apimtimi.

Taip pat ieškovai prašė priteisti jiems iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovas V. P. papildomai paaiškino, kad jis su atsakovu nebendravo; jam ieškovas A. K. pasakė, kad jie abu atsakovo priimami nuolatiniam darbui; tai buvo vienintelis darbas, jo dirbtas atsakovo naudai; atsakovas jam išmokėjo 148,75 Eur prieš Darbo ginčų komisijos posėdį; tai buvo jo pirmas darbas; ateityje nemano, kad kur nors dirbs; šiuo metu ieškosi darbo. Teismo posėdžio metu ieškovas A.

K. papildomai paaiÅ¡kino, kad jis su atsakovu dėl darbo bendravo tiek žinutėmis, tiek telefonu; jam atsakovas nurodė, kad darbo bus daugiau, jis suprato, kad jie priimami nuolatiniam darbui; tai buvo jo pirmas darbas; atsakovÄ pirmÄ kartÄ pamatė Darbo ginčų komisijos posėdyje; atsakovas jam iÅ¡mokėjo 148,75 Eur prieÅ¡ Darbo ginčų komisijos posėdį; tai buvo vienintelis darbas, jo dirbtas atsakovo naudai. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiÅ¡kino, kad jis su ieÅ¡kovais telefonu nekalbėjo, jie net neturėjo jo telefono numerio; apie nuolatinį darbÄ ieÅ¡kovams neminėjo; daugiau ieÅ¡kovų dirbti nekvietė; su ieÅ¡kovais iÅ¡ karto neatsiskaitė, nes jam nesumokėjo užsakovas ir jis neturėjo pinigų atsiskaityti su ieÅ¡kovais; ieÅ¡kovus pirmÄ kartÄ pamatė Darbo ginčų komisijos posėdyje; įdarbinimo veiklos nevykdo; kadangi jis negalėjo tÄ dienÄ dirbti ieÅ¡kojo jį pakeičiančių žmonių, į jo skelbimÄ atsiliepė ieÅ¡kovai; ieÅ¡kovai dirbo blogai, nes buvo sutarta, kad dirbs iki 1 val., o jie iÅ¡važiavo taksi po 24 val.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . IeÅ¡kinys atmetamas, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas visiÅ¡kai. Byloje ginčas kilo dėl nelegaliai dirbusių darbuotojų darbo santykių trukmės, jų darbo užmokesčio dydžio, darbo sutarčių nutraukimo ir atsiskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovai nuo 2017 m. gruodžio 19 d. 18 val. iki 2017 m. gruodžio 20 d. 1 val. dirbo nelegaliai „Compensa“ koncertų salėje (t.

I, b. l. 53), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 8 d. nutarimu atsakovÄ pripažino kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam 1 000 Eur baudÄ (t. I, b. l. 56), darbuotojai 2019 m. vasario 20 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu dėl darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo (t. I, b. l. 67–81), Darbo ginčų komisija jų praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, nurodė iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojams iÅ¡ atsakovo po 200 Eur neturtinės žalos, kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmetė (t.

I, b. l. 10–13). Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pagal DK 34 straipsnį, kiekvienoje darbo sutartyje turi bÅ«ti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų.

Darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (Å¡io kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.

Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių. Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovų pozicija, jog atsakovo kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinis yra prieÅ¡taraujantis įstatymo normoms, yra nepagrįsta, kadangi atsakovas, kaip ir ieÅ¡kovai, per įstatymo nustatytÄ terminÄ turėjo teisę kreiptis į teismÄ nesutinkant su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kÄ nagrinėjamu atveju atsakovas, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria buvo tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, padarė pareikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje – reikÅ¡ti atskiro ieÅ¡kinio jau esant teisme priimtam ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniui dėl to paties Darbo ginčų komisijos sprendimo, atsakovas neprivalėjo, o tai, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis pateiktas kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį nesudaro pagrindo pripažinti, jog pateiktas prieÅ¡ieÅ¡kinis neatitinka tokiam procesiniui dokumentui keliamų reikalavimų.

Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovai atsakovo naudai nuo 2017 m. gruodžio 19 d. 18 val. iki 2017 m. gruodžio 20 d. 1 val. su atsakovu nesudarę raÅ¡ytinės darbo sutarties ir atsakovui nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų įdarbinimÄ dienÄ prieÅ¡ darbo pradžiÄ dirbo „Compensa“ koncertų salėje – tikrino žiÅ«rovų bilietus prieÅ¡ koncertÄ , o po koncerto tvarkė salę, kÄ patvirtina ir įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarimas, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 000 Eur bauda (t.

I, b. l. 56), tačiau tarp Å¡alių kilo ginčas dėl apmokėjimo už šį darbÄ dydžio, Å¡ių darbo santykių pobÅ«džio, jų pasibaigimo teisėtumo bei su tuo susijusių iÅ¡mokų atlyginimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog darbo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti nustatytos raÅ¡ytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali bÅ«ti teismo nustatytos iÅ¡ darbo sutarties Å¡alių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikÅ¡mingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymÄ , kurie sudaro pagrindÄ spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo Å¡alių susitarimas atitinkamÄ elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vienÄ sutarties sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013); esant ginčui dėl sutarties sÄ lygų turinio, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat reikia vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2014, 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad 2017 m. gruodžio 19 d. ieÅ¡kovas A. K. į atsakovÄ dėl darbo kreipėsi pagal rastÄ darbo skelbimÄ internete. Nors minėto skelbimo nei ieÅ¡kovai, nei atsakovas į bylÄ nepateikė, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats ieÅ¡kovas A. K., kreipdamasis su skundu administracinėje byloje Nr. I-3612-484/2018, nurodė, kad 2017 m. gruodžio 19 d. ryte internete ieÅ¡kodamas trumpalaikio darbo skelbimų Vilniuje, interneto svetainėje „Vilnius job“ rado skelbimÄ , jog siÅ«lomas darbas – prieÅ¡ koncertÄ tikrinti žiÅ«rovų bilietus ir po renginio demontuoti estrados salę (t.

I, b. l. 49). IÅ¡ byloje pateikto ieÅ¡kovo A. K. ir atsakovo susiraÅ¡inėjimo (t. I, b. l. 14–31) matyti, kad Å¡alys, nuo pat bendravimo pradžios bendraudami buitine kalba, susitarė, jog 2017 m. gruodžio 19 d. ieÅ¡kovai turės nuo 18.30 val. patikrinti į tÄ vakarÄ â€žCompensa“ arenoje vykstantį koncertÄ atvykusių žiÅ«rovų bilietus ir po koncerto iki 2017 m. gruodžio 20 d. 1 val. padėti demontuoti scenÄ , už šį darbÄ buvo sutartas 2,50 Eur (į rankas) valandinis atlygis.

Nors ieÅ¡kovai teigė, kad su atsakovu buvo sulygtas jų nuolatinis darbas, byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, prieÅ¡ingai, kaip jau teismas pažymėjo aukščiau, pats ieÅ¡kovas A. K., kreipdamasis su skundu administracinėje byloje Nr. I-3612-484/2018, nurodė, kad 2017 m. gruodžio 19 d. ryte internete ieÅ¡kojo trumpalaikio, o ne nuolatinio, darbo Vilniuje, ir, kaip matyti iÅ¡ atsakovo ir ieÅ¡kovo A. K. susiraÅ¡inėjimo turinio, bÅ«tent dėl tokio darbo susitarė su atsakovu – 2017 m. gruodžio 19 d. susiraÅ¡inėdamas su atsakovu ir derėdamasis dėl darbo sÄ lygų ieÅ¡kovas A.

K. jokių klausimų ir/ar pageidavimų dėl nuolatinio darbo pobÅ«džio atsakovui nekėlė, o po darbo atlikimo 2017 m. gruodžio 19 d./20 d., net ir kilus ginčui dėl atlikto darbo kokybės, uždavė atsakovui klausimÄ â€žTai jai kadu reikės paimtai mus?“ – Å¡is ieÅ¡kovo A. K. užduotas klausimas iÅ¡ esmės patvirtina, kad ieÅ¡kovas A. K. suprato, jog 2017 m. gruodžio 19 d. derėdamasis dėl darbo sÄ lygų su atsakovu susitarė tik dėl vienkartinio, konkrečiai apibrėžto terminuoto, o ne nuolatinio darbo, ir derybų metu bÅ«tent to ir siekė – vien tai, kad ieÅ¡kovai po darbo atlikimo 2017 m. gruodžio 19 d./20 d. norėjo, jog bÅ«tų ir toliau atsakovo kviečiami į tokio pobÅ«džio darbus niekaip neįrodo, jog tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl nuolatinio darbo – atsakovas nei Å¡alims derantis dėl darbo sÄ lygų 2017 m. gruodžio 19 d., nei ieÅ¡kovams atlikus pavestÄ darbÄ susitartu laiku 2017 m. gruodžio 19 d./20 d. valios įdarbinti ieÅ¡kovus nuolatiniam su renginiais susijusiam darbui neiÅ¡reiÅ¡kė, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovui A.

K. 2017 m. gruodžio 21 d. atsakovo paklausus, ar paimtų jį vienÄ Ä¯ darbÄ , atsakovas vienareikÅ¡miÅ¡kai atsakė neigiamai, tai patvirtino ir 2018 m. sausio 4 d., nurodydamas ieÅ¡kovui A. K., kad daugiau darbų jiems neturės – Å¡is teiginys, teismo vertinimu, parodo tik tai, kad atsakovas neketino sudaryti daugiau terminuotų vienkartiniam darbui (vienam renginiui) skirtų darbo sutarčių su ieÅ¡kovais, tačiau niekaip neįrodo tarp Å¡alių buvus nuolatiniams darbo santykiams, kaip kad nepagrįstai teigė ieÅ¡kovai.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai taip pat patvirtino, kad iÅ¡skyrus 7 val. trukmės darbÄ 2017 m. gruodžio 19 d./20 d. „Compensa“ arenoje, jokio kito darbo atsakovo naudai neatliko. Visos Å¡ios aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ teismui pripažinti, kad Å¡alys, derėdamosios dėl darbo sÄ lygų, susitarė tik dėl vienkartinio, nenuolatinio pobÅ«džio darbo – vieno renginio bilietų tikrinimo ir salės demontavimo darbų ir bÅ«tent tokia buvo abiejų Å¡alių tikroji valia susitariant dėl darbo santykių. Teismas taip pat pažymi, kad pagrindo vadovautis DK 6 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatančia, jog kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos darbuotojų naudai, nagrinėjamu atveju nėra – pabrėžtina, jog Å¡i nuostata savaime nereiÅ¡kia, jog visais atvejais, kai darbuotojo ir darbdavio pozicija dėl tam tikrų darbo sutarties sÄ lygų iÅ¡siskiria, ginčas spręstinas darbuotojo naudai. Ji taikytina tais atvejais, kai dėl sutarties ar atskirų jos sÄ lygų turinio ir po to, kai pritaikomos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės, lieka abejonių, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad darbdavys galėjo padaryti įtakÄ darbuotojo valiai, primesti jam netikėtas sÄ lygas ir pan., o nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Tokios teismo iÅ¡vados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-248/2019). Apibendrindamas visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad Å¡alys savo abipusiu sutarimu sudarė terminuotas vienkartinio pobÅ«džio darbo sutartis (nors jos raÅ¡tu ir nebuvo sudarytos), kurių pagrindu 2017 m. gruodžio 19 d. susiklostę darbo santykiai faktiÅ¡kai pasibaigė 2017 m. gruodžio 20 d. suėjus Å¡ių darbo sutarčių terminui, pagal DK 69 straipsnio 4 dalį pagrindas iÅ¡eitinei iÅ¡mokai neegzistuoja, pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovai buvo atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nėra, todėl ieÅ¡kovų reikalavimai dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos DK 57 straipsnio 8 dalies pagrindu jiems priteisimo atmetami.

Esant darbo santykiams faktiÅ¡kai tarp Å¡alių nutrÅ«kus 2017 m. gruodžio 20 d., suėjus darbo sutarčių terminui, pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimus pripažinti jų atleidimÄ iÅ¡ darbo 2017 m. gruodžio 20 d. neteisėtu ir su atsakovu sudarytas darbo sutartis nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nėra, Å¡ie ieÅ¡kovų reikalavimai taip pat atmetami. Å iuo atveju tai, ar nagrinėjamu atveju buvo sudarytos terminuotos, ar laikinojo darbo terminuotos darbo sutartys, teisinės reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui neturi, nes darbo santykiams pasibaigus suėjus tiek terminuotos, tiek laikinojo darbo terminuotos darbo sutarties terminui darbdavys turi tokias pačias pareigas darbuotojų atžvilgiu, todėl teismas, aukščiau konstatavęs tarp Å¡alių susiklosčiusį terminuotÄ darbo santykių pobÅ«dį, plačiau dėl konkrečios darbo sutarties rÅ«Å¡ies nepasisako.

Pažymėtina, kad 2017 m. gruodžio 20 d. pasibaigus ieÅ¡kovų ir atsakovo darbo santykiams atsakovas turėjo pareigÄ tinkamai galutinai atsiskaityti su ieÅ¡kovais. Atsakovas neginčijo, kad pasibaigus darbo santykiams su ieÅ¡kovais tinkamai neatsiskaitė, neiÅ¡mokėjo jiems priklausiusio darbo užmokesčio, susitarimo dėl vėlesnio darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo tarp jų nebuvo, dėl ko pripažino ir atsiradusiÄ pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovams įstatymo nustatytas netesybas. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovai atsakovo naudai dirbo nuo 2017 m. gruodžio 19 d. 18 val. iki 2017 m. gruodžio 20 d. 1 val., iÅ¡ viso 7 val.

Kaip jau teismas nustatė aukščiau, Å¡alys, derėdamosios dėl darbo sutarties sÄ lygų, susitarė dėl 2,50 Eur/val. darbo užmokesčio į rankas (t. I, b. l. 14–31). Pabrėžtina, kad toks Å¡alių susitartas darbo užmokestis už nekvalifikuotÄ darbÄ buvo didesnis nei darbo atlikimo metu galiojantis minimalus darbo užmokestis, todėl pagrindo nesivadovauti Å¡iuo Å¡alių susitartu darbo užmokesčio dydžiu nėra – ieÅ¡kovams už darbÄ â€žCompensa“ arenoje nuo 2017 m. gruodžio 19 d. 18 val. iki 2017 m. gruodžio 20 d. 1 val. pagal Å¡alių susitartÄ valandinį 2,50 Eur įkainį atsakovas turėjo sumokėti po 21,25 Eur darbo užmokestį (2,50 Eur × 4 val.) + (2,50 Eur × 1,5 × 3 val.), tuo tarpu ieÅ¡kovų pozicija, jog atskaičiuojant jų darbo užmokestį už darbÄ nuo 2017 m. gruodžio 19 d. 18 val. iki 2017 m. gruodžio 20 d. 1 val. turi bÅ«ti vadovaujamasi teismo sprendimo priėmimo metu galiojančiu minimaliu valandiniu darbo užmokesčio dydžiu yra visiÅ¡kai nepagrįsta, nes nepriklausomai nuo to, ar buvo ir kada buvo priimtas sprendimas dėl darbdavio atsakomybės už administracinį nusižengimÄ (dėl nelegalaus darbo), darbo užmokestis darbuotojams turi bÅ«ti mokamas tokio dydžio, koks jis buvo darbo atlikimo metu, juo labiau, kad laukti tokio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo tam, kad galėtų kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo, ieÅ¡kovai neprivalėjo, nes teisę pateikti tokį praÅ¡ymÄ Darbo ginčų komisijai ieÅ¡kovai įgijo atsakovui tinkamai su jais neatsiskaičius.

Ä® bylÄ pateikti mokėjimo įrodymai (t. I, b. l. 140–142) patvirtina, kad atsakovas, pervesdamas 297,50 Eur sumÄ Ä¯ ieÅ¡kovo A. K. banko sÄ skaitÄ (ginčo dėl to, kad Å¡i suma buvo lygiomis dalimis skirta abiem ieÅ¡kovams ir ieÅ¡kovas V. P. jam skirtÄ 148,75 Eur sumÄ gavo, byloje nėra), ieÅ¡kovams sumokėjo jiems priklausiusį darbo užmokestį (po 21,25 Eur) ir maksimalias įstatymo nustatytas netesybas už uždelstÄ atsiskaityti su jais laikÄ â€“ po 127,50 Eur (21,25 Eur × 6 mėn.), iÅ¡ viso – po 148,75 Eur (297,50 Eur ÷ 2) sumÄ .

Teismo posėdžio metu abu ieÅ¡kovai patvirtino iÅ¡ atsakovo gavę po 148,75 Eur iki Darbo ginčų komisijos posėdžio. Teismas, įvertindamas tai, kad nagrinėjamu atveju Å¡alių terminuoto pobÅ«džio darbo santykiai truko tik 7 val., dėl ko atsakovas pareigos mokėti ieÅ¡kovams iÅ¡eitinės iÅ¡mokos DK 69 straipsnio 4 dalies pagrindu neturėjo, konstatuoja, kad atsakovas, sumokėdamas ieÅ¡kovams jiems priklausantį darbo užmokestį ir maksimalias įstatymo nustatytas netesybas už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , su ieÅ¡kovais atsiskaitė tinkamai, todėl pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimÄ priteisti jiems po 22,36 Eur darbo užmokestį ir po 1 424,16 Eur netesybas nėra, Å¡ie reikalavimai atmetami.

Dėl ieÅ¡kovų praÅ¡omos priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos pažymėtina, kad neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo. Teismų praktikoje suformuluota, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pripažintas faktas apie tarp Å¡alių susiklosčiusius darbo santykius, įvertinus tai, kad ieÅ¡kovams yra sumokėtos maksimalios įstatymo nustatytos netesybos už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , bei tai, kad darbo santykių pasibaigimo pagrindas nebuvo kompromituojantis, aplinkybių, kad ieÅ¡kovai atsakovo buvo diskriminuojami ar žeminami nenustatyta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad patys ieÅ¡kovai nebuvo pakankamai apdairÅ«s, atsakingi ir sÄ Å¾iningi darbo santykių dalyviai, nes, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio Å¡alių susiraÅ¡inėjimo (t.

I, b. l. 14–31), nei ikisutartiniuose darbo santykiuose, kuomet buvo deramasi dėl darbo sÄ lygų, nei po sutarto darbo atlikimo nekėlė klausimų dėl raÅ¡ytinės darbo sutarties su jais sudarymo, prieÅ¡ darbo pradžiÄ atsakovui jiems nepateikus raÅ¡ytinių darbo sutarčių neatsisakė atlikti darbo funkcijų, nors, nepaisant jų jauno amžiaus, akivaizdu, jog suvokė dirbsiantys be sudarytų darbo sutarčių ir Å¡i padėtis juos tenkino, o klausimÄ dėl nelegalaus darbo (darbo nesudarius raÅ¡ytinių darbo sutarčių) iÅ¡kėlė tik atsakovui su jais už atliktÄ darbÄ neatsiskaičius, yra pakankamas ieÅ¡kovų pažeistai teisei (dėl nelegalaus darbo) apginti, ieÅ¡kovų argumentai apie jų patirtÄ neturtinę žalÄ yra bendro pobÅ«džio.

Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas laiko, jog teisės pažeidimo pripažinimo faktas Å¡iuo atveju yra pakankama satisfakcija už ieÅ¡kovų patirtÄ skriaudÄ dirbant nelegaliai, todėl ieÅ¡kovų reikalavimas priteisti jiems po 69,23 Eur neturtinę žalÄ už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti kalendorinį mėnesį iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. gruodžio 20 d., atmetamas, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas visiÅ¡kai – Darbo ginčų komisijos sprendimu iÅ¡ dalies patenkinti darbuotojų reikalavimai dėl neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo atmetami.

Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieÅ¡kovų nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, tačiau yra pagrindas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai – Darbo ginčų komisijos sprendimu iÅ¡ dalies patenkinti darbuotojų reikalavimai dėl neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo atmetami.

Atsižvelgdamas į DK 231 straipsnio nuostatas, pagal kurias Å¡aliai nesutinkant su Darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu ir kreipusis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, teismas darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėja iÅ¡ esmės; Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«rėjimo dalykas; teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios, teismas konstatuoja, kad teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Kadangi teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl atsakovas turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovams nėra. Atsakovas teismo prašė priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovų jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nustatyta, kad kreipdamasis į teismÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (t. I, b. l. 182), teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi nustatęs, jog atsakovas turėjo sumokėti ne 75 Eur žyminį mokestį, o 15 Eur žyminį mokestį, grÄ Å¾ino atsakovui 60 Eur žyminio mokesčio permokÄ (t.

I, b. l. 184–185), be to, atsakovas teismo prašė priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovų jį atstovavusiai advokato padėjėjai sumokėtas jo patirtas 150 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (t. I, b. l. 183, t. II, b. l. 33–34, 49–50). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį, nenustatęs kitų pagrindų, dėl ko atsakovo Å¡alių ginÄÄ nagrinėjant teisme patirtos iÅ¡laidos neturėtų bÅ«ti priteisiamos, atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iÅ¡ ieÅ¡kovų 165 Eur (15 Eur + 150 Eur) (lygiomis dalimis po 82,50 Eur iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo) bylinėjimosi iÅ¡laidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos paÅ¡to iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovų nepriteisiamos, kadangi jie nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ yra atleisti. Remdamasis tuo, kad iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovų A. K., V. P. ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovo A. S. (A. S.) prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

A. K. ir V. P. reikalavimus, teiktus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai ir iÅ¡ dalies patenkintus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti. Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 12 d. sprendimÄ Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) darbo bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Priteisti atsakovui A. S. (A. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 82,50 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt dviejų eurų ir penkiasdeÅ¡imties euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti atsakovui A. S. (A. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ ieÅ¡kovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 82,50 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt dviejų eurų ir penkiasdeÅ¡imties euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ieva Stanislovaitienė