656bfe57-aa30-4de9-aaf0-3d1a1153fac9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-2504-1047/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00736-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata MartiÅ¡ienė dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. A. J., pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Daliai Averkienei, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, atstovei Lilijai Krezub, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų J.

A. J. ir B. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjai J. A. J. ir B. R. (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–7), kurį patikslino (b. l. 31–46) praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Vilniaus rajono skyriaus, solidariai pareiÅ¡kėjams 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjai nurodė, kad 2018 m. spalio mėn. atliekant žemės sklypo, priklausančio pareiÅ¡kėjams, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, buvo informuoti, kad žemės sklypo, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkai R. M. ir G. T., atlikdami kadastrinius matavimus, į Å¡io sklypo plotÄ Ä¯traukė bendro naudojimo keliÄ .

PareiÅ¡kėjų teigimu, Å¡iuo galimai neteisėtu veiksmu buvo pažeistas bendro naudojimo kelio statusas, dėl kurio pažeidimo tapo sunku privažiuoti prie pareiÅ¡kėjų miÅ¡ko sklypo. Siekdamas patikslinti gautÄ informacijÄ , J. A. J., 2018 m. vasario 3 d. raÅ¡tu Nr. 48FP-8081 kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. sausio 17 d. raÅ¡tu Nr. 48SD-527-(14.48.104) pareiÅ¡kėjus informavo, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams buvo pasiÅ«lyta patikslinti kadastrinius matavimus administracine tvarka, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, t. y. formuojant atskirus žemės sklypus, neįskaitant kelio į privatizuojamo žemės sklypo bendrÄ plotÄ .

Pateiktame situacijos brėžinyje matyti, kad privažiavimas prie pareiškėjų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užblokuotas privatizuotos bendro naudojimo kelio atkarpos. Žemės sklypai – du pareiškėjo A. J. J., kartu su bendrasavininke B. R., ir du J. A. J., (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini)) dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus galimo netinkamo pareigų atlikimo, liko be privažiavimo kelių. Žemės sklypo, projektinis Nr. 125, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planas buvo suderintas 2001 m.

Å iame plane buvo pavaizduotas kelias, einantis per sklypÄ , (projektinis Nr. 163, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iki pareiÅ¡kėjų sklypo. PareiÅ¡kėjų manymu, turėjo bÅ«ti atlikti žemės sklypo (projektinis Nr. 163, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai. Atlikus kadastrinius matavimus ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimu patvirtinus kadastro duomenis, buvo pažeistas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2 punktas ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės) 11 punktas. PareiÅ¡kėjų teigimu, atsakovė neneigia savo neteisėtų veiksmų, jog atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, buvo pažeisti Nuostatų ir Taisyklių reikalavimai. Pažeidimai nebuvo iÅ¡taisyti. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjai neturi privažiavimo kelių net prie dviejų žemės sklypų, kas lėmė pareiÅ¡kėjų patiriamÄ dvasinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, kuriuos vertina solidariai 30 000.Eur.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad 163 sklypo savininkas bet kada gali pastatyti kelio atitvarÄ ir jis nebegalės privažiuoti prie savo žemės. Atsiliepime yra nuslėptas 2019 m. sausio 17 d. raÅ¡tas. Nėra užsimenama, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius pripažino pažeidimÄ . Ä® teismo klausimÄ atsakė, kad dabar keliu praeina. Nurodė, kas Vilniaus rajono skyrius visiÅ¡kai neatsako už netinkamÄ savo funkcijų vykdymÄ .

Ä® teismo klausimus atsakė, kad kelias faktiÅ¡kai yra. TeisiÅ¡kai kelias panaikintas. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė prašė skundÄ tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad buvo nesilaikyta teisės aktų, konkrečiai: Nuostatų 22 punktas, Taisyklių 11 punktas, Metodikos 31 p. Apie patirtÄ neturtinę žalÄ paaiÅ¡kino, kad aiÅ¡ku, kad patyrė iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, jÄ vertina subjektyviai, įrodymais įrodyti yra sunku, pamatuoti sunku. Priežastinis ryÅ¡ys yra tiesioginis.

Atsiliepime yra klaidinama, nes pareiÅ¡kėjų sklypas nesiriboja su sklypu Nr. 163. Kelio teisiÅ¡kai nebėra. Atsakovai nepaneigia, kad pažeidimas yra. Ä® teismo klausimÄ , kada pareiÅ¡kėjai sužinojo apie kelio panaikinimÄ , atsakė, kad įtarimų kilo 2018 m. spalį, o tiksliai sužinojo 2019 m. sausio 17 d. Ä® teismo klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų advokatė atsakė, kad 325 Eur nėra pateikta teismui įrodymų, kad apmokėta. Ä® teismo klausimÄ apie neturtinės žalos įrodymus – atsakė, kad yra tik pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimai.

PareiÅ¡kėjai patyrė įtampÄ , netikėtumÄ , nepatogumus, emocijas, dvasinį sukrėtimÄ . Ä® teismo klausimÄ , ar žala virÅ¡ija įprastus nepatogumus, atsakė, kad mano, kad tikrai virÅ¡ija, to įrodymai – pačių pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimai. Patikslino, kad kiekvienas pareiÅ¡kėjas patirtÄ Å¾alÄ vertina po 15 tÅ«kstančių Eur. Ä® teismo klausimÄ , kodėl tokia suma, atsakė, kad tai yra pagal kiekvieno įsitikinimÄ . Ä®rodyti ir apibrėžti sunku. KlausimÄ dėl privažiavimo spręs artimiausiu metu.

Kol kas dar nenusprendė, kreipėsi į NŽT gegužės pabaigoje. Greičiausiai reikės servituto, reikės kreiptis į teismÄ . Atsakovė NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 70–75). Nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 41-13427 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo j žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje mirusiajam J. J.“ atkÅ«rė nuosavybės teises vietoj turėto 3,78 ha miÅ¡ko perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 1,87 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai, esantį Å akiÅ¡kių k., Bezdonių s., Vilniaus r. sav.

VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2002 m. spalio 11 d. Šį žemės sklypÄ pareiÅ¡kėjai paveldėjo po tėvo J. J. mirties. Atsakovės teigimu, Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas ir įraÅ¡as galioja nuo 2011 m. balandžio 18 d. Å is žemės sklypas ribojasi su pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį nuosavybės teisėmis valdo R.

M. ir G. T.. Šį žemės sklypÄ R. M. 1/3 dalį ir T. 2/3 dalį įsigijo iÅ¡ A. B., 2001 m. vasario 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. VBT-246. Pažymi, kad žemės sklypas, priklausantis nuosavybės teise pareiÅ¡kėjams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalintas į du žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Ginčo dėl bendro naudojimo kelio nei tarp J. J. ir V. R. ir A. B., nei tarp pareiÅ¡kėjų ir R. M. ir G. T. nebuvo. PareiÅ¡kėjai netrukdomai bendrojo naudojimo keliu per žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) važiuoja į gretimai esantį savo žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

NŽT Vilniaus rajono skyriaus nuomone, pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės, nėra pagrindas konstatuoti vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygas ir atsakovo prievolę atlyginti pareiÅ¡kėjams neturtinę žalÄ . Atsakovės teigimu, ji jokių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjų atžvilgiu neatliko ir jokiais įrodymais nepagrindė savo didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų ir dvasinių sukrėtimų, t. y. neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos – žalos. Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundÄ atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad iki 2000 m. ir vėliau sklypai buvo projektuojami taip, kad keliai patekdavo į miÅ¡ko sklypus. Teisės aktai to nedraudė. PareiÅ¡kėjo kadastro duomenų lentelė (2000 m.) tÄ Ä¯rodo: žemės sklype kelių nėra, tik yra punktyrinė linija. Sklypas Nr. 163 (galas 206) formuotas 2000 m., o Nuostatai įsigaliojo 2002 m. Tik 2000 m. atsirado reikalavimas į formuojamus sklypus neįtraukti keliuko. Tikrinant kadastro duomenų bylÄ buvo nepastebėta, kad sklype yra keliukas. Ir galimai specialistai nepastebėjo, kad keliukas yra ir suderino kadastrinius matavimus.

Žemės sklypo plane (b. l. 116) (yra punktyrinė linija) ir kadastro duomenyse (b. l. 112) (keliai 0,1200) yra pažymėtas keliukas, todėl savininkas negali pastatyti kelio atitvaro. Žemės sklypo plane apraÅ¡omi tik gretimybių planai, nes tai yra gretimybių lentelė, o kas yra sklype, yra pažymėta tik kadastro duomenų lentelėje (b. l. 112). Gretimybės yra tai, kas yra už sklypo ribų, o kadastro duomenų lentelė kalba tik apie tai, kas yra sklype. PareiÅ¡kėjas turi privažiavimÄ ir iÅ¡ kitos pusės ir į jo ribas taip pat įeina kelias.

Lygiai tokia pati situacija, tik iÅ¡ kitos pusės neatlikti kadastriniai matavimai. PasiÅ«lyta patikslinti, bet atsisakė tikslinti savininkas, naudotis nedraudžia. Bet teisiÅ¡kai kelias yra. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad patyrė žalÄ . Reikalavimas, kad keliukas nebÅ«tų įmatuotas, yra. Tačiau keliukas plane pažymėtas, pareiÅ¡kėjas gali naudotis keliu. Vadovaujantis žemės sklypo planu turėjo bÅ«ti atlikti kadastriniai matavimai. Ä®vertinus kadastrinius matavimus, viskas atitinka.

Vienintelis momentas, kad nebuvo pastebėtas kelias. Ä® klausimÄ , ar pripažįsta, kad pažeidimas padarytas, atsakė, kad greičiausiai specialistas nepamatė punktyrinės linijos. Dabar yra kitos techninės galimybės. PareiÅ¡kėjui daromi 2018 m. kadastriniai matavimai, todėl formuojami 2 sklypai. Teismas konstatuoja: Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjams J. A. J. ir B. R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. ir G. T. priklauso žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–11). 1999 m. gruodžio 28 d. matuotas ir braižytas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) V.

R. sklypo Nr. 163 ribų nustatymo brėžinys (b. l. 152). 2000 m. gegužės 30 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 41-9258 V. R. atkurtos nuosavybės teisės vietoj turėtos žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 105–106). 2001 m. suderintas Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės J. J. (miręs) Žemės valdos sklypų Nr. 125 planas M 1:10000 (b. l. 26). 2002 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 41-13427 mirusiajam J.

J. atkurtos nuosavybės teisės vietoj turėtos žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 99–100). 2007 m. suderintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas M:5000 (b. l. 116–117). 2007 m. balandžio 25 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas įsakymu „Dėl G. T., R. M. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ Nr. 2.3-4044-41 patvirtinti UAB „Korporacijos „Matininkai“ parengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys (b. l. 127). 2018 m. gruodžio 3 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių su praÅ¡ymu praneÅ¡ti, kaip bus sprendžiamas bendro naudojimo kelio statuso pažeidimo klausimas (b. l. 108). 2019 m. sausio 17 d.

NŽT Vilniaus rajono skyrius raÅ¡te Nr. 48SD-537-(14.48.104.) nurodė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams buvo pasiÅ«lyta patikslinti kadastrinius matavimus administracine tvarka, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, t. y. formuojant atskirus žemės sklypus, kelio neįskaitant į privatizuojamo žemės sklypo bendrÄ plotÄ (b. l. 13). Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjams atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais.

Teismas nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpiu laiko nuo 2018 m. spalio mėnesio (kai pareiÅ¡kėjai sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ ) iki 2019 m. kovo 12 d. (pareiÅ¡kėjų kreipimosi į teismÄ su skundu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, diena). Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimÄ , patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitÄ geodezinę ir topografinę medžiagÄ .

Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės Å«kio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika) (teisės akto redakcija, galiojusi 2001 m. derinant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės J. J. (miręs) Žemės valdos sklypų Nr. 125 planÄ M 1:10000), 31 punkte nurodyta, kad žemės sklypai turi bÅ«ti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu ir patogÅ«s naudoti. 2007 m. suderinant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planÄ M:5000 galiojusios Metodikos 47 punkte nurodyta, kad žemės sklypai turi bÅ«ti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiuojamaisiais keliais.

Taigi tiek derinant pareiÅ¡kėjų žemės sklypo planÄ , tiek priimant 2007 m. balandžio 25 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ â€žDėl G. T., R. M. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ Nr. 2.3-4044-41 dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patvirtinimo teisės aktai nustatė reikalavimÄ , kad žemės sklypai turi bÅ«ti projektuojami su privažiavimu. Nagrinėjamoje byloje Å¡ių teisės aktų pažeidimo (Taisyklių ir Metodikos) teismas nekonstatuoja – kelias yra pažymėtas 2001 m. suderintame (duomenys neskelbtini) vietovės J.

J. (miręs) Žemės valdos sklypų Nr. 125 plane M 1:10000 (b. l. 26), 2007 m. suderintame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M:5000 (b. l. 116–117), nurodytas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų lentelėje (b. l. 112). Taip pat kelias egzistuoja faktiškai, pareiškėjui iki šiol niekas nedraudė naudotis keliu, kuris faktiškai egzistuoja. Tai patvirtina pareiškėjo J. A. J. paaiškinimai teismo posėdžio metu. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų 2002 m. balandžio 15 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534, 22 punkte nurodyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, kraÅ¡to, rajoniniai, vieÅ¡ieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrÄ plotÄ , formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Nagrinėjamoje byloje žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kerta kelias, kuriuo užtikrinamas privažiavimas į pareiÅ¡kėjams priklausantį žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Å is kelias yra pažymėtas 2001 m. suderintame Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) vietovės J. J. (miręs) Žemės valdos sklypų Nr. 125 plane M 1:10000 (b. l. 26), 2007 m. suderintame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M:5000 (b. l. 116–117), nurodytas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų lentelėje (b. l. 112). Taigi teismas, įvertinęs nurodytas teisės aktų nuostatas ir jų istorinę kaitÄ , faktines bylos aplinkybes, Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, daro iÅ¡vadÄ , kad 2007 m. balandžio 25 d.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas įsakymu „Dėl G. T., R. M. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ Nr. 2.3-4044-41 patvirtindamas UAB „Korporacijos „Matininkai“ parengtus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė Nuostatų 22 punktÄ . Kelias, kertantis žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo bÅ«ti neįskaitytas į privatizuojamÄ plotÄ . TÄ teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovės atstovė.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

PareiÅ¡kėjai skunde teismui nurodė, jog jie patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ , didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus (b. l. 34). Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų atstovė nurodė, kad pareiÅ¡kėjai patyrė įtampÄ , netikėtumÄ , nepatogumus, emocijas, dvasinį sukrėtimÄ , kurie virÅ¡ija įprastus nepatogumus. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos įrodymai yra tik pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimai. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai, sužinoję apie savo teisių pažeidimÄ , patyrė įprastinius tokiais atvejais neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus.

Tai jie patyrė dėl anksčiau nurodytų neteisėtų Vilniaus apskrities virÅ¡ininko veiksmų. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. LVAT administracinėje byloje Nr. A-520-2275/2012 yra nurodęs, jog teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė, kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, o tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). AnalogiÅ¡ka praktika taikoma ir LVAT nagrinėtose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (bylos Nr. A-2-718/2007, A-444-619/2008, A-146-1240/2011, A-756-143/2012 ir kt.). Ä®vertinus teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ , proceso Å¡alių argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas įsakymu „Dėl G. T., R. M. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ Nr. 2.3-4044-41 patvirtindamas UAB „Korporacijos „Matininkai“ parengtus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, neveikė taip kaip privalėjo veikti, todėl sutiktina su pareiÅ¡kėjais, jog esant paminėtoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjai patyrė iÅ¡gyvenimus.

Tačiau, sprendžiant pareiÅ¡kėjų reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimÄ , nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, kad pareiÅ¡kėjai faktiÅ¡kai keliu galėjo naudotis visÄ laikÄ , kad pareiÅ¡kėjų iÅ¡gyvenimai pagal savo pobÅ«dį ir trukmę laikytini nevirÅ¡ijančiais įprastinių tokiai situacijai bÅ«dingų iÅ¡gyvenimų, į tai, kad pareiÅ¡kėjų neturtinę žalÄ Ä¯rodo tik jų paaiÅ¡kinimai, į patiriamos neturtinės žalos trumpÄ trukmę (nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. kovo 12 d.), todėl spręstina, jog fakto, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas įsakymu „Dėl G.

T., R. M. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ Nr. 2.3-4044-41 patvirtindamas UAB „Korporacijos „Matininkai“ parengtus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė Nuostatų 22 punktÄ , konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT nutartis Nr. A-444-619/2008). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų Jono A.

J. ir B. R. skundo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas įsakymu „Dėl G. T., R. M. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ Nr. 2.3-4044-41 patvirtindamas UAB „Korporacijos „Matininkai“ parengtus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė Nuostatų 22 punktÄ . PareiÅ¡kėjai praÅ¡o atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 38, 19-25133–141).

Pagal ABTÄ® 40 straipsnį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjų skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, todėl pareiÅ¡kėjai turi teisę į dalį bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatė Dalia Averkienė. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas bei su praÅ¡ymu pateikti dokumentai patvirtina, jog praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 1330 Eur: 650 Eur už susipažinimÄ su dokumentais, skundo teismui parengimÄ , 650 Eur už konsultacijas, pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, atstovavimÄ teismo posėdyje, 30 eurų žyminis mokestis.

Teismui pridėti įrodymai, kad B. R. sumokėjo 325 Eur už teisines paslaugas (b. l. 19, 137), J. A. J. sumokėjo iš viso 680 Eur (b. l. 20, 22, 135, 136, 138), iš jų 30 Eur žyminio mokesčio, 650 Eur už advokatės teisines paslaugas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi pareiškėjams gali būti priteistos 30 Eur išlaidos už žyminį mokestį. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas teismui parengtas 2019 m. vasario 18 d., trÅ«kumus Å¡alinantis skundas 2019 m. kovo 12 d., iÅ¡laidoms už skundo parengimÄ taikytinas 2018 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) – 935,7 Eur. Teismas kritiÅ¡kai vertina tai, kad praÅ¡yme tik labai apibendrintai įvardijama, kokia suma apskaičiuota už kokiÄ paslaugÄ . Atsižvelgiant į praÅ¡omos priteisti sumos dydį (už susipažinimÄ su dokumentais ir skundo suraÅ¡ymÄ 650 Eur), teismas sprendžia, kad Å¡i suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2 punkto (maksimalus užmokestis už skundo parengimÄ â€“ 935,7 Eur x 2,5=2339.25), todėl gali bÅ«ti priteista atitinkama jos dalis.

Dėl praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų už konsultacijas, pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, atstovavimÄ teismo posėdyje, teismas pažymi, kad LVAT praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant klausimÄ dėl konkretaus bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydžio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

Teismui nėra pateikti duomenys, kad pareiÅ¡kėja B. R. sumokėjo advokato iÅ¡laidas už konsultacijas, pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, atstovavimÄ teismo posėdyje. Taigi teismas atmeta pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ priteisti 325 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už konsultacijas, pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, atstovavimÄ teismo posėdyje, nes nepateikti įrodymai, kad advokatės D. Averkienės iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros yra apmokėtos. Dėl likusių 325 Eur praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų už konsultacijas, pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, atstovavimÄ teismo posėdyje, teismas pažymi, kad administracinė byla Nr. I-2504-1047/2019 buvo iÅ¡nagrinėta 2019 m. birželio 27 d. teismo posėdyje, kurio trukmė – 1 val. 17 min. (pradžia 9.30, pertrauka nuo 9.42 iki 11.00, pabaiga 11.06 val.), o tai pagal Rekomendacijų 9 punktÄ prilyginama 1 val.

Å iame teismo posėdyje dalyvavo ir pareiÅ¡kėjų atstovė advokatė D. Averkienė. IÅ¡laidoms už atstovavimÄ teismo posėdyje bei pasirengimÄ teismo posėdžiui taikytinas 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) – 970,3 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, maksimalus užmokestis už 1 val. atstovavimo teisme tokiu atveju sudaro 97,03 Eur (970,3 Eur x 0,1). Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , teismas laiko, kad pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui galėjo reikėti 1 val., taigi pareiÅ¡kėjų praÅ¡oma priteisti apmokėta 325 Eur suma virÅ¡ija galimÄ priteisti maksimumÄ , todėl atitinkamai mažintina iki 194,06 Eur (2 val. x 97,03 Eur).

Vertinant patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį pažymėtina, kad teismas pripažino, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas įsakymu „Dėl G. T., R. M. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ Nr. 2.3-4044-41 patvirtindamas UAB „Korporacijos „Matininkai“ parengtus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė Nuostatų 22 punktÄ , tačiau atmetė pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ pinigais.

Atsižvelgiant į patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų santykį (teismas laiko, kad patenkinta 1/3 skundo reikalavimų), teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui galėtų bÅ«ti priteista 1/3 Eur maksimumo nevirÅ¡ijančių bylinėjimosi iÅ¡laidų (1/3 žyminio mokesčio 30 Eur, 1/3 sumos 650 Eur, 1/3 sumos 194,06 Eur). Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobÅ«dį, sudėtingumÄ , sprendžia, jog nėra pagrindo papildomai mažinti pareiÅ¡kėjams priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl pareiÅ¡kėjui J.

A. J. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, iÅ¡ viso priteistina 182,99 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (10 Eur už žyminį mokestį + 108,3 Eur už apmokėtÄ advokato pagalbÄ susipažįstant su dokumentais ir rengiant skundÄ + 64,69 Eur apmokėtÄ už konsultacijas, pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, atstovavimÄ teismo posėdyje), pareiÅ¡kėjai B. R. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, iÅ¡ viso priteistina 108,3 Eur Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (108,3 Eur už apmokėtÄ advokato pagalbÄ susipažįstant su dokumentais ir rengiant skundÄ ).

Vadovaudamasis ABTÄ® 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 2 punktais, 132–134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjų J. A. J. ir B. R. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas įsakymu „Dėl G. T., R. M. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ Nr. 2.3-4044-41 patvirtindamas UAB „Korporacijos „Matininkai“ parengtus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė Nuostatų 22 punktÄ .

PareiÅ¡kėjų J. A. J. ir B. R. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Priteisti pareiÅ¡kėjui J. A. J. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, 182,99 Eur (vienas Å¡imtas aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurai devyniasdeÅ¡imt devyni euro centai) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti pareiÅ¡kėjai B. R. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, 108,3 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuonis eurus trisdeÅ¡imt euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Beata MartiÅ¡ienė