656bab60-7bd4-4ea1-9be4-92bf0f3d4b9c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1292-603/2012Teisminio proceso Nr. 2-04-3-01823-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 45.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                          N U T A R T I S             2012 m. spalio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Euroliuksas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Euroliuksas“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Atspara“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovo 5 464,18 Lt skolos, 1 988,95 Lt delspinigių, 8,05 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdyje patikslino savo reikalavimus ir sumažino reikalavimo dėl skolos priteisimo sumÄ iki 4 657,68 Lt, o reikalavimo dėl delspinigių priteisimo atsisakė.

Nurodė, kad tarp Å¡alių 2004 m. kovo 2 d. sudarytos sutarties pagrindu patiekė atsakovui prekes, už kurias jis iki Å¡iol pilnai neatsiskaitė. Pažymėjo, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę sutartiniai santykiai, atitinkantys pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas. Prekes ieÅ¡kovas tiekė pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, o atsakovas mokėjo už prekes kas 30 dienų. Nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. atsakovas pradėjo vengti mokėjimų, todėl ieÅ¡kovas rašė du praneÅ¡imus, primenančius atsakovui sumokėti už gautas prekes, ir gavo atsakymus, kad atsakovas neprivalo mokėti, todėl kreipėsi į teismÄ .

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad ieÅ¡kovas pateikdavo prekes atsakovo bendrovės parduotuvei realizacijai, už parduotas prekes atsakovas su ieÅ¡kovu atsiskaitydavo, o neparduotas prekes grÄ Å¾indavo arba ieÅ¡kovas palikdavo jas tolimesnei realizacijai. Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovo reikalavimÄ sumokėti už neparduotas prekes laikė nepagrįstu, kadangi tarp Å¡alių susiklostė ne pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, o prekių perdavimo realizacijai santykiai. Be to, atsakovas pažymėjo, kad ieÅ¡kinys nepagrįstai reiÅ¡kiamas 2005 m. kovo 2 d. pasibaigusios sutarties pagrindu.

Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 2 d. iki 2006 m. gruodžio 16 d. jokių teisinių santykių dėl prekių perdavimo tarp Å¡alių nebuvo, 2004 m. kovo 2 d. sudarytos sutarties galiojimas nebuvo pratęstas; Å¡alių santykiai atsinaujino 2006 m. gruodžio 16 d., tačiau naujas susitarimas dėl prekių pirkimo-pardavimo nebuvo sudarytas, susitarta, kad prekės iÅ¡ ieÅ¡kovo bus imamos realizacijai ir atsiskaitoma tik už realizuotas prekes. Buvo žodžiu susitarta su vadybininkais, kad neturinčias paklausos prekes ieÅ¡kovas paims ir pakeis kitomis, kurios turi paklausÄ .

Nuo 2010 metų ieÅ¡kovas pradėjo atsisakinėti keisti prekes. Vien PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų buvimas, apmokėjimo datų nurodymas nepatvirtina, kad atsakovas kada nors pirko prekes iÅ¡ ieÅ¡kovo. Å alių santykiai be sutarties susiklostė nuo 2005 m. gruodžio 16 d. ir iki 2007 metų PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nebuvo raÅ¡omas apmokėjimo terminas.                   II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nustačius aplinkybę, kad Å¡alys prekių perdavimÄ -priėmimÄ Ä¯formindavo PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis, kuriose ieÅ¡kovas nurodydavo sÄ skaitų apmokėjimo terminus, savaime neleidžia konstatuoti tarp Å¡alių susiklosčiusių pirkimo-pardavimo teisinių santykių buvimo. Padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys buvo sutarusios, jog bus atsiskaitoma tik už realizuotas prekes. Toks tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių turinys pirmosios instancijos teismui leido pripažinti, kad Å¡alių bendradarbiavimas vyko konsignacijos pagrindais, kadangi ieÅ¡kovas teisę į prekių kainos apmokėjimÄ Ä¯gydavo tik po jų realizavimo tretiesiems asmenims.

Vien ta aplinkybė, kad prekių perdavimas bÅ«davo įforminamas PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis, o ne kitokiais dokumentais (pavyzdžiui, važtaraščiais), neleido teismui preziumuoti pirkimo-pardavimo teisinių santykių buvimo ir nuosavybės teisės į prekes perėjimo nuo PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo momento. Tai, kad pagal tokias PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras perduotų prekių grÄ Å¾inimÄ vėliau Å¡alys įformindavo taip pat iÅ¡raÅ¡ydamos PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, kurių, byloje esančiais duomenimis, ieÅ¡kovas neapmokėdavo, teismui leido konstatuoti, jog tarp Å¡alių susiklosčiusioje verslo praktikoje PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros dažnai bÅ«davo tik prekių perdavimÄ -priėmimÄ Ä¯forminančiais dokumentais, tuo tarpu pareiga jas apmokėti atsakovui kildavo tik realizavus sÄ skaitose nurodytas ieÅ¡kovo pateiktas prekes.

III. Apeliacinio skundo argumentai              IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, apeliantas nurodo, jog jei buvo susitarta dėl prekybinių veiksmų remiantis pasibaigusios sutarties 2.5 punktu, tai yra pirkimo-pardavimo sutartis, o ne konsignacijos sutartis. Nurodė, kad atsakovas, pasiraÅ¡ydamas PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose, pripažino faktÄ , kad pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras perka prekes iÅ¡ ieÅ¡kovo, todėl akivaizdu, kad tarp sutarties Å¡alių susiklostė pardavimo-pirkimo.

Teigia, kad perduodant prekes pagal komiso sutarties sÄ lygas, joms nėra iÅ¡raÅ¡oma PVM sÄ skaita faktÅ«ra, nes prekių nuosavybė nepereina komisionieriui, todėl paprastai yra suraÅ¡omas krovinio važtaraÅ¡tis, kuriame be jam privalomu rekvizitu yra nurodomi ir kiti komiso sutartyje aptarti dalykai: pavyzdžiui, komiso sutarties data ir numeris, prekių kaina ir suma, jame pasiraÅ¡o prekes perduodanti ir priimanti Å¡alys bei kiti. Tokiu atveju prekių priėmimo-perdavimo akto galima ir nebesudaryti – pakanka tokio krovinio važtaraščio.

Mano, jog teismo motyvai, kad atsiskaitymo terminas įraÅ¡ytas vienaÅ¡aliÅ¡kai ieÅ¡kovo, nepagrįsti, nes toks atsiskaitymo terminas tarp Å¡alių buvo sutartas, jis buvo fiksuotas PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose. Be to PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose yra nurodyti ir sutarties Å¡alių pavadinimai bei žodžiai „Pirkėjas“ ir „Pardavėjas“. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ atsakovas nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Bylos medžiaga nustatyta, kad 2004 m. kovo 2 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė sutartį Nr. EA010302 (b. l. 8-9), kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo tiekti prekes, o atsakovas – už jas atsiskaityti vienÄ kartÄ per mėnesį. Sutarties 5.1 punktu susitarta, kad ji galioja vienerius metus nuo jos pasiraÅ¡ymo. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 2 d. iki 2005 m. gruodžio 16 d. ieÅ¡kovas prekių atsakovui netiekė.

Prekių tiekimas atsinaujino 2005 m. gruodžio 16 d., ieÅ¡kovo darbuotojams nuvykus pas atsakovÄ ir pasiÅ«lius tęsti Å¡alių bendradarbiavimÄ (b. l. 75-78). Laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2011 m. sausio 28 d. atsakovas deÅ¡imtimi PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų grÄ Å¾ino nerealizuotas prekes ieÅ¡kovui, kurio atstovai grÄ Å¾inamas prekes priėmė (b. l. 88). Laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 10 d. iki 2010 m. gruodžio 14 d. ieÅ¡kovas atsakovui tiekė prekes, už kurias Å¡is periodiÅ¡kai atsiskaitydavo.

Atsakovas ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras apmokėdavo nepilnai, atsiskaitydavo tik už realizuotas prekes (b. l. 88). Atsakovo 2011 m. vasario 18 d. sudarytas inventorizacijos aktas patvirtina, kad atsakovas turi ieÅ¡kovo prekių, atitinkančių ieÅ¡kinio sumÄ â€“ 4 657,68 Lt (b. l. 85-86). Byloje sprendžiami klausimai, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta ne pirkimo-pardavimo, o konsignacijos sutartis ir dėl to atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.CK 6.193 straipsnyje nustatyta, jog aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu.

Jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys. Visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes. Kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. AiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

CK 6.305 straipsnio 1 dalis nustato, jog pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėja) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ). CK konsignacijos sutarties sÄ vokos neapibrėžta, tačiau teisės doktrinoje ir verslo praktikoje pripažįstama, kad konsignacijos sutartimi pardavėjas (konsignantas) tiekia prekes tarpininkui (konsignatoriui), kuris jas parduoda savo vardu konsignanto sÄ skaita.Apeliantas, įrodinėdamas, kad tarp Å¡alių susiklostė ne konsignacijos, o pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, teigia, tiek pardavėjas, tiek pirkėjas perka ir apmoka, grÄ Å¾ina prekes, daro užskaitas, todėl tokiu bÅ«du atsiskaitoma, likviduojami įsiskolinimai tarp sutarties Å¡alių, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl sutarties pripažinimo kaip konsignacijos, nepagrįsti.

Teisėjų kolegija su nurodytais apeliacinio skundo motyvais nesutinka ir pažymi, kad iÅ¡ pateiktų UAB „Atspara“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų (b. l.

88) matyti, jog atsakovas grÄ Å¾indavo dalį ieÅ¡kovo tiektų prekių, ant sÄ skaitų yra apelianto atstovų paraÅ¡ai, kad prekes ieÅ¡kovas priėmė. IeÅ¡kovas neįrodinėjo, kad prekės buvo grÄ Å¾inamos esant defektams ar dėl kokių nors kitų priežasčių, suteikiančių teisę grÄ Å¾inti įsigytÄ daiktÄ , taip pat byloje nenustatyta, kad tokiu bÅ«du buvo likviduojami ieÅ¡kovo ir atsakovo tarpusavio įsiskolinimai, kad buvo daromos užskaitos, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pateiktos sÄ skaitos pagrindžia ne pirkimo-pardavimo, o susiklosčiusį konsignacijos teisinių santykių egzistavimÄ tarp Å¡alių.

Å iÄ pozicija taip pat sustiprina aplinkybė, kad atsakovas ieÅ¡kovui nuo 2007 metų iki 2011 metų mokėjo ne tiksliai sÄ skaitose nurodytas sumas, o visiÅ¡kai kitokias sumas (pinigų priėmimo kvitai (b. l. 88)), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovas atsiskaitydavo su ieÅ¡kovu tik už realizuotas prekes. Apeliantas taip pat teigia, kad pirkimo-pardavimo santykių tarp Å¡alių egzistavimÄ Ä¯rodo aplinkybė, kad prekės buvo parduodamos iÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, kuriose ieÅ¡kovas buvo nurodytas kaip pardavėjas, o atsakovas kaip pirkėjas.

Teisėjų kolegija Å¡ių motyvų nepripažįsta pagrįstais, kadangi, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nors PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros egzistavimas ir rodo tarp Å¡alių susiklosčiusius tam tikrus santykius, tačiau nebÅ«tinai jie turi bÅ«ti prilyginami pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams. Be to, PVM sÄ skaita-faktÅ«ra yra vienaÅ¡aliÅ¡kai asmens iÅ¡raÅ¡omas aktas, todėl pripažinti susiklosčius pirkimo-pardavimo santykius vien dėl to, kad faktÅ«rose įraÅ¡yta „Pirkėjas“ ir „Pardavėjas“, nėra teisinio pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas, grÄ Å¾indamas prekes ieÅ¡kovui, save taip pat nurodė kaip pardavėjÄ , o ieÅ¡kovÄ â€“ kaip pirkėjÄ , tačiau byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas Å¡ias PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras apmokėtų arba jų pagrindu darytų įskaitymus, todėl ir Å¡ių sÄ skaitų pagrindu pirkimo-pardavimo santykiai tarp Å¡alių nesusiklostė. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros bÅ«tent ir pagrindžia konsignacijos santykių egzistavimÄ , kadangi kai kuriose sÄ skaitose mokėjimo terminas apskritai nenurodytas, o sÄ skaitas, kuriose nurodytas mokėjimo terminas, atsakovas apmokėdavo dažnai pavėluotai, nors ieÅ¡kovas net kelerius metus jokių pretenzijų dėl to atsakovui nereiÅ¡kė.

Taigi remiantis ilgalaikiais tarp Å¡alių susiklosčiusiais santykiais konstatuotina, kad atsakovo neparduotos prekės, nors ir buvo priimtos PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų pagrindu, priklausė ieÅ¡kovui nuosavybės teise tol, kol atsakovas Å¡ias prekes parduodavo, o tokie teisiniai santykiai atitinka konsignacijos teisinių santykių sÄ vokÄ , o iÅ¡raÅ¡omos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡ esmės atliko prekių priėmimo-perdavimo aktų funkcijas.Apeliantas nepaneigė byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas pagal 2011 m. vasario 18 d. sudarytÄ inventorizacijos aktÄ turi UAB „Euroliuksas“ priklausančių ir UAB „Atspara“ akte nurodytomis sÄ skaitomis perduotų prekių už ieÅ¡kinio sumÄ â€“ 4 657,68 Lt, todėl akivaizdu, kad atsakovas pagal susiklosčiusius konsignacijos teisinius santykius tarp Å¡alių turėjo atsiskaityti su ieÅ¡kovu tik tokiu atveju, jei nurodytos prekės bÅ«tų parduotos.

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė sutartinių teisinių santykių aiÅ¡kinimÄ reglamentuojančias teisės normas, taip pat įrodinėjimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutarė:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                           Danutė Kutrienė                                                                                                                      Loreta Lipnickienė                                                                                                                                  Andžej Maciejevski            Â