2021-03-10 Nr. AB-5053-3-62-3-01320-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-785-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01320-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. V., Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. birželio 23 d., 13–15 val., Kaune, Vytauto pr. esančiose senosiose kapinėse, vykusio sankcionuoto mitingo metu, minint 1941 m. birželio 23 d. sukilimą (toliau – ir Sukilimas), Kauno AVPK nesiėmė jokių priemonių renginio tvarkai užtikrinti ir užkirsti kelią galimiems viešosios tvarkos pažeidimams. Dėl atsakovo atstovo neveikimo kilo incidentai, buvo šiurkščiai pažeista viešoji tvarka. Pareiškėjo nuomone, Kauno AVPK privalėjo imtis veiksmų dėl to, kad visuomenėje Sukilimas vertinamas prieštaringai, daug metų jo minėjimai sukelia neigiamas emocijas, kurios perauga į viešosios tvarkos pažeidimus ar net nusikaltimus. Mitingo metu plevėsavo vėliava su nacių simbolika. Kai vienas asmuo pareikalavo tą vėliavą pašalinti, buvo viešai įžeidinėjamas. Mitinge dalyvavo ir asmuo su tatuiruotėmis „Got mit uns“ ir „Hitleriui“, buvo pasidabinęs nacių kryžiumi. Tai yra užfiksuota interneto tinklalapyje www.musuzydai.lt. Minėjimo dalyviai buvo įžeidinėjami, įvyko susistumdymas, vienas asmuo, pasipiktinęs mitinge pasireiškusiu antisemitizmu, buvo netgi pargriautas ant žemės. Policijai neužtikrinus viešosios tvarkos šio renginio metu, pareiškėjas, stebėdamas tokius įvykius, patyrė stresą, pasijuto pažemintas ir paniekintas. Patirtas psichologinis stresas sumažino pareiškėjo savivertę, atsiradusios negatyvios emocijos neišnyko iki šiol, nes įvykiu tebesidomi žinomi vakarų pasaulio asmenys, kurie stebisi policijos bejėgiškumu, viešosios tvarkos mitingo metu neužtikrinimu.

3. Atsakovo atstovas Kauno AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad viešų renginių organizavimo tvarką, jų dalyvių, organizatorių ir policijos pareigūnų pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas, kurio 14 straipsnyje nurodytos policijos pareigūnų pareigos ir atsakomybė. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepatenka į šio straipsnio reguliavimo sritį. Šiame įstatymo straipsnyje yra apibrėžta pagrindinė policijos funkcija susirinkimų metu – įvertinti susirinkimo pobūdį ir priimti sprendimus, reikalingus susirinkimui vykti, jo dalyvių saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti. Policijos vykdomos priemonės viešajai tvarkai užtikrinti turi būti pasitelkiamos tik esant pagrįstai informacijai apie galimus pažeidimus. Konkrečiu atveju tokios informacijos nebuvo gauta. Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 36 punkte birželio 23 diena, t. y. Birželio sukilimo diena, yra priskirta prie atmintinų dienų, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, kultūros ir gyvosios istorijos atminimo išsaugojimu, o tai nėra susiję su nacistinės Vokietijos vadovybės, ideologijos ar politinių veikėjų garbinimu ar paminėjimu. Mitingo organizatoriams kreipiantis į policiją iš jai pateiktų duomenų Kauno AVPK neturėjo pagrindo numatyti minėjimo ar jo dalyvių sąsajų su nacistinės Vokietijos ideologija bei iš to galbūt kilsiančių viešosios tvarkos pažeidimų ir imtis griežtesnių viešosios tvarkos užtikrinimo priemonių. Be to, apie viešosios tvarkos pažeidimus minėjimo metu policijai nebuvo pranešta. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Kauno AVPK veiksmų, todėl nėra pagrindo civilinei atsakomybei kilti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės grindžia atsakovo atstovo neveikimu neužtikrinus viešosios tvarkos 2019 m. birželio 23 d. vykusio mitingo metu bei su tuo susijusiais netinkamais mitingo dalyvių veiksmais, dėl kurių jis patyrė stresą, negatyvias emocijas, pasijuto pažemintas ir paniekintas.

7. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 17 d. Kauno miesto savivaldybės Renginių organizavimo Kauno viešosiose vietose komisijai buvo pateiktas vieno iš mitingo organizatorių K. V. pasirašytas prašymas leisti organizuoti renginį Kauno viešojoje vietoje, kuriuo prašyta leidimo 2019 m. birželio 23 d., nuo 8.45 iki 15.15 val., rengti Sukilimo minėjimą ir pažintinį žygį Kaune. Prašyme nurodytos konkrečios lankytinos vietos, numatomas dalyvių ir žiūrovų skaičius. Prie šio prašymo renginio organizatorius pridėjo dokumentus, patvirtinančius žygio maršrutą ir kviestinius dalyvius. Prašyme renginio organizatorius nurodė, kad renginio dalyvių ir žiūrovų saugumu bei turto apsauga rūpinsis savanoriai. Tie patys dokumentai buvo pateikti ir Kauno AVPK, kreipiantis dėl renginio suderinimo. Renginio organizatoriams Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė Renginio organizavimo Kauno viešosiose vietose 2019 m. birželio 20 d. pažymėjimą Nr. 69-11-178, kuriame buvo nurodytas renginio pavadinimas, pobūdis, data, laikas, vieta, renginio organizatoriai, išdėstytos jų teisės, pareigos ir atsakomybė, be kita ko, jame įtvirtinant sąlygas, jog 2019 m. birželio 23 d. renginio metu nuo 8.45 iki 15.15 val. renginio organizatorius privalo užtikrinti renginio dalyvių saugumą ir renginio apsaugą, visiškai atsako už pažymėjime nurodytų įsipareigojimų vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų bei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. T-57 nustatytos Renginių organizavimo Kauno viešosiose vietose tvarkos pažeidimų pasekmes. Renginys buvo suderintas su Kauno AVPK. Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo K. V. patvirtino, kad renginio organizatoriai įsipareigojo rūpintis renginio apsauga, renginio tvarką užtikrino du iš anksto paskirti savanoriai ir dar du savanoriai buvo paskirti renginio vietoje.

8. Teismas, vadovaudamasis Susirinkimų įstatymo 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, konstatavo, kad policijai įtvirtinta pareiga dalyvauti derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, pagal turimą informaciją įvertinti susirinkimo pobūdį visuomenės saugumo, viešosios tvarkos užtikrinimo požiūriu. Konkrečiu atveju ši pareiga buvo įvykdyta, tai patvirtina susirašinėjimo su renginio organizatoriais duomenys, iš kurių matyti, jog renginys, jo organizatoriams papildžius ir pakoregavus renginio tvarką po policijos pareigūnų išreikštų pastabų, buvo suderintas. Papildomų priemonių Susirinkimų įstatymas įpareigoja imtis, kai policijos pareigūnai turi ar gauna kriminalinės žvalgybos informacijos apie grėsmes asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai. Duomenų, patvirtinančių galimas grėsmes visuomenės saugumui, asmenų teisėms ir laisvėms, kai policijoje buvo derinamas pranešimas apie organizuojamą susirinkimą, taip pat ir mitingo metu, nebuvo gauta.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 36 punktą birželio 23 diena, t. y. Birželio sukilimo diena, yra priskirta prie atmintinų dienų. Pagal rengiamo mitingo pobūdį, mitingo organizatorių įsipareigojimus užtikrinti viešąją tvarką renginyje, jo vedimo tvarkos aprašymo aplinkybes Kauno AVPK nebuvo pagrindo numatyti minėjimo ar jo dalyvių sąsajų su nacistinės Vokietijos ideologija bei iš to galbūt kilsiančių viešosios tvarkos pažeidimų ir imtis papildomų (griežtesnių) viešosios tvarkos užtikrinimo priemonių. Kaip minėta, apie minėjimo metu daromus viešosios tvarkos pažeidimus policijai nebuvo pranešta. Šias aplinkybes patvirtina Kauno AVPK informacija.

10. Teismas taip pat pabrėžė, kad byloje yra pateiktas ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. 3S-12008, kuriame nurodyta, kad Kauno apygardos prokuratūroje 2019 m. birželio 25 d. gautas V. V. pareiškimas dėl galimų nusikalstamų veikų padarymo. Šis pareiškimas buvo nusiųstas Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariatui, kuris 2019 m. liepos 5 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo gauta duomenų, kad būtų padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika.

11. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, darė išvadą, jog konkrečiu atveju nėra pagrindo byloje konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus (neveikimą). Pareiškėjas skunde taip pat neišdėstė aplinkybių dėl realiai pajaustų dvasinių ir fizinių išgyvenimų. Peržiūrėjus pareiškėjo nurodytą internetinį tinklalapį www.musuzydai.lt, nerasta nuotraukų ir nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl nacistinės simbolikos, antisemitinių nuotaikų mitinge demonstravimo. Iš skundo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas siekia apginti viešąjį interesą, tačiau įstatymas suteikia teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių ir įstatymo saugomų interesų gynimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str.), o viešąjį interesą ginti suteikta teisė tik specialiems subjektams (ABTĮ 55 str.).

12. Teismas konstatavo, kad, nesant civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 13. Pareiškėjas padavė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas nurodo, kad faktai įrodo, jog Kauno AVPK pareigūnai turėjo dalyvauti 2019 m. birželio 23 d. mitinge ir užtikrinti viešąją tvarką. Kauno AVPK aplaidžiai vertino faktus, įrodančius, kad mitinge gali kilti incidentai, konfliktai tarp skirtingas nuomones turinčių asmenų, taip pat gali kilti grėsmė viešajai tvarkai ir mitingo dalyvių saugumui. Kauno AVPK turėjo žinoti, kad Sukilimas Lietuvos visuomenėje vertinamas prieštaringai. Dalis Lietuvos ir pasaulio žydų šį sukilimą vertina kaip žydų Lietuvoje naikinimo pradžią. Kauno AVPK turėjo turėti informacijos, kad jau ne kartą Sukilimo minėjimus bandė sutrikdyti tam tikri „žydų aktyvistai“ ir kitų prieštaringai vertinamų organizacijų atstovai. Pareiškėjas prašė iškviesti liudytojus, tarp jų ir A. K., kuris buvo stumdomas ir įžeidinėjimas dėl piktinimosi nacių simbolika (tai, kad dėl to nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nereiškia, kad nebuvo pažeista viešoji tvarka), bet teismas šio prašymo netenkino. Be to, Kauno AVPK, užtikrindamas viešąją tvarką 2019 m. rugpjūčio 1 d. Kaune, Aukštųjų Šančių kačių kapinėse, vykusiame renginyje netiesiogiai pripažino, kad tokių pačių priemonių turėjo būti imtasi ir 2019 m. birželio 23 d. vykusio minėjimo metu. Kauno AVPK taip pat turėjo žinoti, kad Vilniuje vykstančiuose renginiuose, kurie susiję ir su žydų tautybės tematika, visada dalyvauja policija.

15. Atsakovo atstovas Kauno AVMI atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymėjo, jog Kauno AVPK turėjo numatyti ir imtis priemonių užkardyti panašaus pobūdžio renginiuose besilankančių, šiems renginiams trukdančių ir dalyvius provokuojančių asmenų, įvardijamų kaip „žydų aktyvistai“, bei kitų tokiems renginiams oponuojančių kontraversiškai vertinamų organizacijų narių daromus viešosios tvarkos pažeidimus ir keliamą grėsmę visuomenės saugumui. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė skunde pirmosios instancijos teismui neminėtas aplinkybes bei iš esmės apibūdino visiškai kitokius veiksnius, nulėmusius jo patirtus nepatogumus. Teismas, vadovaudamasis Susirinkimų įstatymo 14 straipsniu, pagrįstai konstatavo, kad minėtame įstatyme įtvirtinta pareiga policijai dalyvauti derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kad Kauno AVPK atsakingi pareigūnai šią pareigą įvykdė tinkamai ir nenustatė pagrindų imtis papildomų priemonių renginio metu galbūt kilsiančioms grėsmėms pašalinti. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino jo prašymo kviesti jo nurodytus liudytojus, galinčius paliudyti apie 2019 m. birželio 23 d. vykusio Sukilimo minėjimo metu vykusius viešosios tvarkos pažeidimus, tačiau šioje byloje buvo keliamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas dėl Kauno AVPK neveikimo, o ne dėl minėtame minėjime dalyvavusių asmenų veiksmų. Todėl minėjime dalyvavusių ar jį stebėjusių asmenų elgesys nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad Kauno AVPK, užtikrindamas viešąją tvarką 2019 m. rugpjūčio 1 d. Kaune, Aukštųjų Šančių kačių kapinėse, vykusiame renginyje, netiesiogiai pripažino, kad tokių pačių priemonių turėjo būta imtasi ir 2019 m. birželio 23 d. vykusio Sukilimo minėjimo metu, tačiau tokie pareiškėjo argumentai vertinti kaip prielaidos, du skirtingus renginius traktuojant kaip analogiškus. Be to, šių aplinkybių ir argumentų pareiškėjas nenurodė pirmosios instancijos teismui. Dėl to jie neturėtų būti vertinami, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi. Teismas detaliai išnagrinėjo administracinę bylą, vadovaudamasis neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiomis teisės normomis.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, jog Susirinkimų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta pareiga policijai dalyvauti derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, pagal turimą informaciją įvertinti susirinkimo pobūdį visuomenės saugumo, viešosios tvarkos užtikrinimo požiūriu. Konkrečiu atveju ši pareiga buvo įvykdyta, tai patvirtina susirašinėjimo su renginio organizatoriais duomenys, iš kurių matyti, jog renginys buvo suderintas su policija. Taip pat tai patvirtina ir byloje esantys duomenys, įrodantys, kad leidimas renginiui išduotas laikantis nustatytos tvarkos. Nepritartina pareiškėjo argumentams, kad teismas netinkamai įvertino Kauno AVPK pareigūnų dalyvavimo renginyje būtinybę. Teismas dėl įrodymų šioje byloje pasisakė aiškiai, visus įrodymus įvertino. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad pareiškėjui buvo apribota teisė teikti įrodymus ar kitaip buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą. Teismas tinkamai ištyrė bylai turinčias reikšmės aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendimą priėmė nepažeisdamas teisės aktų nuostatų, todėl apeliacinio skundo motyvas dėl netinkamai ištirtų ir įvertintų įrodymų yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigia, kad policijos institucija nesiėmė priemonių renginio tvarkai užtikrinti ir užkirsti kelią galimiems viešosios tvarkos pažeidimams. Dėl kilusių viešosios tvarkos pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl nėra civilinės atsakomybės sąlygų pareiškėjo reikalaujamai žalai atlyginti. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo seka, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas taisykles, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

23. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

24. Neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (Civilinio kodekso 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-1062/2018, 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

25. Šioje byloje pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas būtų pažeidęs kokias nors teisės normas. Apelianto teiginys, kad policija turėjo dalyvauti 2019 m. birželio 23 d. mitinge ir užtikrinti viešąją tvarką, yra grindžiama subjektyvia apelianto nuomone. Taip pat apeliacinis skundas yra grindžiamas prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Be to, byloje nėra duomenų, kad renginyje esant didelei žmonių masei policijos pareigūnų dalyvavimas kaip nors būtų pašalinęs net ir menkiausių viešosios tvarkos pažeidimų galimybę. Ginčo renginio organizatoriai nurodė, kad renginio dalyvių ir žiūrovų saugumu bei turto apsauga pasirūpins, nurodė saugumo organizacines priemones (b. l. 9–10). Byloje įrodyta, kad policija įvykio organizavimu domėjosi. Byloje taip pat įrodyta, kad policija dėl renginio organizavimo teikė pastabas ir į jas buvo atsižvelgta (b. l. 16). Byloje įrodyta ir tai, kad policija neturėjo duomenų, patvirtinančių galimas grėsmes visuomenės saugumui, asmenų teisėms ir laisvėms, kai policijoje buvo derinamas pranešimas apie organizuojamą susirinkimą, taip pat ir mitingo metu. Pažymėtina, kad apie minėjimo metu daromus viešosios tvarkos pažeidimus policijai nebuvo pranešta (b. l. 26), todėl akivaizdu, kad nebuvo pagrindo policijai imtis papildomų priemonių. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, yra teisinga.

26. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan