2025-04-30 Nr. AB-7364-3-61-3-05087-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-169-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05087-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jozita“ apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (dabar Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jozita“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jozita“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, VVTAT) 2023 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 12AD-1 „Dėl UAB „Jozita“ naftos produkto – dyzelino RRME/HVO ir žymėto dyzelino – patekimo į rinką“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui paskirta 300 000 Eur bauda, arba sumažinti paskirtą baudą.

2. Pareiškėjui Nutarimu paskirta 300 000 Eur bauda už Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – ir ADĮ, Įstatymas) 16 straipsnio 6 dalies pažeidimą. Pareiškėjas teigė, kad Nutarimas yra neteisėtas, nes priimtas daugiau nei po 6 mėnesių po paskutinio 2022 m. rugsėjo 12 d. Tarnybos patikrinimo akto Nr. 1Š406 surašymo. Pirmųjų mėginių Nr. 705D22/01/25 ir Nr. 706Dž22/01/25 tyrimų rezultatus Tarnyba gavo 2022 m. gegužės 31 d., o paskutiniojo mėginio Nr. MI039D-22/04/27 – 2022 m. rugpjūčio 16 d., todėl Tarnyba negalėjo Nutarimo priėmimo nukelti. ADĮ 6 mėnesių terminas siejamas su pažeidimo nustatymo diena, o ne su administraciniais aktais ar protokolais. Surašydama 2022 m. rugsėjo 28 d. protokolą Nr. 1KL590, Tarnyba remiasi anksčiau surašytais patikrinimo aktais, todėl pareiškėjas nesutiko, kad pažeidimas buvo nustatytas 2022 m. rugsėjo 28 d. protokolu Nr. 1KL590. Pareiškėjas nesutiko ir su Tarnybos teiginiu, jog pažeidimas yra tęstinis, nes tikrinamos buvo skirtingos degalinės, esančios skirtinguose miestuose. Taip pat pareiškėjas nesutiko su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kuria remiasi Tarnyba, manė, kad šiuo atveju Tarnybos nurodoma LVAT praktika netaikoma.

3. Pareiškėjas teigė, kad Tarnyba, priimdama Nutarimą, rėmėsi biodegalų kiekio nustatymo (biogeninės kilmės anglies kiekio) dyzeline tyrimais, kuriuose buvo naudoti nepatikimi metodai, tyrimai atlikti neakredituotoje laboratorijoje. Nutarimas yra nepagrįstas, nes jame vadovautasi Lietuvoje neakredituotos laboratorijos tyrimų rezultatais, kurie gauti Lietuvoje nepatvirtintų standartų metodais.

4. Pareiškėjas kaltinamas dėl trečiųjų asmenų – biopriedo įmaišymo paslaugos teikėjų veiksmų, kurių pareiškėjas, užsiimantis naftos produktų prekyba, negali efektyviai kontroliuoti, nes Lietuvoje nėra akredituotų laboratorijų, kurios galėtų išmatuoti biodyzelino priedo kiekį dyzeline. Pareiškėjas neturėjo jokios ekonominės naudos iš nustatyto formalaus neatitikimo, galėjo būti įsivėlusi technologinė klaida, įmaišant biodyzelino priedą, o tai atliko ir užtikrino trečioji šalis – UAB „Energijos kodas“. Valstybė iš aptariamo dyzelino gavo priklausančius mokesčius. Pareiškėjas aktyviai bendradarbiavo su Tarnyba patikrinimų metu, prašė dyzelino tiekėjo UAB „Energijos kodas“ galimų biodyzelino kiekio neatitikimo priežasčių ir gavo patikinimų, kad tiekiamas dyzelinas yra su reikiamu biodyzelino kiekiu, dyzelino kokybės pažymėjimai tai patvirtino. Šiuo metu pareiškėjas yra nutraukęs bendradarbiavimą su degalų tiekėju UAB „Energijos kodas“.

5. Pareiškėjas nurodė, kad pažeidimu padaryta žala galėtų būti įvertinta 600 Eur, manė, kad Tarnyba neatsižvelgė į visas aplinkybes, reikšmingas baudos nustatymui, todėl paskirta bauda yra nepagrįstai didelė ir neatitinka proporcingumo kriterijaus.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnyba pakenkė jo reputacijai, nes, priėmus Nutarimą, po 4 dienų paviešino Nutarimo sprendinius Tarnybos internetinėje svetainėje, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos ir sankcijų skyrimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2022 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-1 „Dėl Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos ir sankcijų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 39 punktą.

7. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Dėl pareiškėjui paskirtos ekonominės sankcijos proporcingumo ir jos pagrįstumo atsakovas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl sankcijos už ADĮ 16 straipsnio 6 dalies pažeidimą skyrimo, yra būtina atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį (pavojingumą), pažeidimo trukmę, degalų subjekto atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis už degalų subjekto, vykdančio mažmeninės prekybos degalais veiklą padarytą įstatymo pažeidimą, nustatomas pagal Taisykles, kuris apskaičiuojamas dviem etapais: 1) pirmuoju etapu apskaičiuojamas bazinis baudos dydis (Taisyklių 33 p.), kuris yra lygus pagal mažiausios ir didžiausios baudos, nustatytos ADĮ 32 straipsnio 2 dalies 1 punkte (nuo 1000 Eur iki 1000 000 Eur), vidurkiui; 2) antruoju etapu apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis (Taisyklių 34 p.), atsižvelgiant į degalų subjekto, vykdančio mažmeninės prekybos degalais veiklą padaryto pažeidimo pavojingumą, trukmę ir jo atsakomybę lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes.

9. Spręsdama dėl sankcijos skyrimo pirmuoju etapu, Tarnybos komisija atsižvelgė į ADĮ 32 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir apskaičiavo bazinį pareiškėjo baudos dydį – 500 500 Eur. Antruoju etapu Tarnybos komisija vertino pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį (pavojingumą), pažeidimo mastą (teritoriją, pardavimų dydį ir vertę) ir padarytą žalą vartotojams ar galimą riziką ją sukelti. Tarnybos komisija, įvertinusi visas nustatytas esmines bylos aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo rinkoje realizuojamų dyzelino 1, dyzelino 2, dyzelino 3, dyzelino 4 ir dyzelino žymėto, skirto naudoti žemės ūkyje, tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, bandiniai buvo pripažinti neatitinkančiais kokybės reikalavimų, nes biodegalų kiekis juose buvo mažesnis nei 6,2 proc. biodegalų, skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę, kai toks biodegalų kiekis pagal ADĮ 16 straipsnio 6 dalį yra privalomas kiekviename litre dyzelino. Tarnybos komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas dyzeliną 1, dyzeliną 2, dyzeliną 3, dyzeliną 4 ir dyzeliną žymėtą, skirtą naudoti žemės ūkyje, tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, neatitinkančius jiems keliamų kokybės reikalavimų, realizavo ne viename Lietuvos mieste (Kaune, Šilutės r., Vilniuje ir Panevėžyje), t. y. keturiose iš dvidešimties pareiškėjo Lietuvos Respublikos teritorijoje valdomų degalinių, todėl Tarnybos komisija už pažeidimo pavojingumą, apskaičiuotą bazinį baudos dydį padidino 10 procentų, t. y. 500 500 Eur × 0,1 = 50 050 Eur.

10. Tarnybos komisija, vertindama padaryto ADĮ pažeidimo trukmę (nuo pažeidimo trukmės priklausantis baudos dydis, atsižvelgiant į konkrečias su pažeidimo terminu susijusias aplinkybes, apskaičiuojamas bazinį baudos dydį didinant arba mažinant iki 30 procentų (Taisyklių 34.2 p.)), atsižvelgė į patikrinimo aktuose nustatytas aplinkybes ir pateiktas išvadas dėl dyzelinų rinkoje realizavimo, todėl nusprendė už pareiškėjo padaryto pažeidimo trukmę bazinį baudos dydį sumažinti 20 procentų, t. y. 500 500 Eur × 0,2 = 100 100 Eur.

11. Tarnyba pareiškėjo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad pareiškėjas pripažino padaręs ADĮ 16 straipsnio 6 dalies pažeidimą ir dėl to gailisi, ketina imtis prevencinių veiksmų, siekiant į rinką teikti naftos produktus (dyzeliną su RRME/HVO biopriedu ir žymėtą dyzeliną, skirtą naudoti žemės ūkyje, tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje), atitinkančius teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba nusprendė pareiškėjui skiriamos baudos bazinį dydį sumažinti 30 procentų, t. y. 500 500 Eur × 0,3 = 150 150 Eur. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

12. Atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis ADĮ ir Taisyklėse įtvirtintomis teisės normomis, skiriamos baudos pareiškėjui dydis buvo apskaičiuotas tokiu būdu: nustačius pradinį (bazinį) baudos dydį, jį padidinus 10 procentų už pavojingumą, sumažinus 20 procentų už trukmę ir sumažinus 30 procentų už nustatytas lengvinančias aplinkybes, Tarnybos komisija suapvalinusi gautą baudos dydį pareiškėjo naudai, skyrė 300 000 Eur baudą (500 500 Eur + (500 500 Eur × 0,1) - (500 500 Eur × 0,2) - (500 500 Eur × 0,3) = 300 300 Eur. Taigi, Tarnybos komisija Nutarime pateikė konkrečius argumentus, kuo remiantis pareiškėjui buvo paskirta 300 000 Eur dydžio sankcija, kuri yra tinkamai individualizuota, apskaičiuota atsižvelgiant į ADĮ ir Taisyklėse įtvirtintas baudos dydžio apskaičiavimo nuostatas.

13. Siekiant tinkamai ištirti visas bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatuoti pareiškėjo padarytą ADĮ pažeidimą, Tarnybai buvo būtina visapusiškai įvertinti pažeidimo padarymą ir jį kvalifikuojančias aplinkybes, taip pat visus Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Vilniaus Radiocarbon laboratorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Vilniaus Radiocarbon laboratorija), gautų tyrimų rezultatus. Tarnybos patikrinimo aktai yra tarpiniai Tarnybos procedūriniai dokumentai, kurie surašomi patikrinimo procedūroje, siekiant konstatuoti faktines aplinkybes, tačiau savarankiškų materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukeliantys, jais administracinė procedūra nėra baigiama. Taisyklių 9 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad, nagrinėjant ADĮ pažeidimą, yra surašomas ADĮ pažeidimo protokolas.

14. Atsakovas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ADĮ pažeidimo protokolas Nr. 1KL-590 surašytas 2022 m. rugsėjo 28 d., kuriame nurodytas faktinis ir teisinis pažeidimo pagrindas, todėl 6 mėnesių terminas, per kurį turi būti išnagrinėtas pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija, turėtų būti skaičiuojamas nuo šio pažeidimo protokolo surašymo momento, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad pareiškėjo rinkoje realizuojamas dyzelinas neatitinka įstatyme keliamo reikalavimo degalinėse prekiauti dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 proc. biodegalų, bei konstatuotas ADĮ 16 straipsnio 6 dalies pažeidimas. Tarnybos nuomone, Nutarimas priimtas nepažeidžiant ADĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatyto 6 mėnesių termino.

15. Dėl skundo motyvo, jog Tarnyba, priimdama Nutarimą, rėmėsi neakredituotos laboratorijos (Vilniaus Radiocarbon laboratorija) tyrimų rezultatais, kurie paremti atliekant bandymus nespecifikuotais konkrečiai biodegalų kiekio nustatymo veiklai metodais, atsakovas pažymėjo, kad šie pareiškėjo skundo motyvai turėtų būti vertinami kritiškai, nes nepateikė jokių šią jo poziciją pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas nei Tarnybai, nei teismui nepateikė jokių atliktų biodegalų (dyzelino) tyrimų, paneigiančių Vilniaus Radiocarbon laboratorijos atliktų tyrimų rezultatus, todėl Tarnyba neturi teisinio pagrindo abejoti minėtos laboratorijos atliktų bandymų rezultatų pagrįstumu. Pareiškėjas viso ADĮ pažeidimo tyrimo metu neteigė ir neįrodinėjo, kad Tarnybos pasirinkta laboratorija yra neakredituota, o jos pateikti tyrimų rezultatai paremti atliekant bandymus nespecifikuotais konkrečiai biodegalų kiekio nustatymo veiklai metodais.

16. Dėl pareiškėjo teiginio, kad įmaišant biodyzelino priedą galėjo būti įsivėlusi technologinė klaida, o tai atliko trečioji šalis – UAB „Energijos kodas“, todėl už pažeidimą turėtų atsakyti UAB „Energijos kodas“, Tarnyba nurodė, jog būtent pareiškėjui, kaip mažmeninės prekybos naftos produktais (dyzelinu su RRME/HVO biopriedu) atstovui, kyla pareiga užtikrinti degalų kokybę, todėl būtent pareiškėjas, o ne UAB „Energijos kodas“, laikydamasis profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimų, privalėjo ir turėjo imtis visų priemonių, kad būtų įgyvendinta minėtoje teisės normoje nustatyta pareiga – Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose degalinėse prekiauti dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 proc. biodegalų, skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę.

17. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde klaidingai nurodė, jog Tarnybai savo internetinėje svetainėje paskelbus informaciją apie pareiškėjo padarytą ADĮ pažeidimą ir dėl to jam paskirtą ekonominę sankciją, Tarnyba pažeidė Taisyklių 39 punkto reikalavimą skelbti Tarnybos komisijos priimtų sprendimų rezoliucines dalis tik po jų įsigaliojimo, tuo pažemindama pareiškėjo dalykinę reputaciją. Tarnybos nuomone, šie pareiškėjo samprotavimai, grindžiami klaidinančiu aplinkybių ir teisės normų aiškinimu, ir dėl to yra nepagrįsti. Atkreipė dėmesį į tai, kad interneto svetainėje nebuvo paskelbtas Nutarimas, kuris pareiškėjui, jį apskundus, nėra įsigaliojęs, ar jo rezoliucinė dalis, kaip teigia pareiškėjas. Tarnyba paskelbė tik pranešimą spaudai (žiniasklaidai), kuris visuotinai pripažįstamas bendro pobūdžio informacija, siekiant informuoti visuomenę apie Tarnybos veiklą, ginant vartotojų teises ir teisėtus interesus. Bendro pobūdžio informacijos (pranešimų žiniasklaidai) skelbimas įtvirtintas Tarnybos darbo reglamento, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1-128 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento patvirtinimo“, 105 punkte.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta 300 000 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Teismas nurodė, kad 2023 m. kovo 16 d. priimtas Nutarimas, kuriuo pareiškėjui už ADĮ 16 straipsnio 6 dalies pažeidimą skirta 300 000 Eur bauda. Teismas apžvelgė ADĮ 16 straipsnio 16 dalį, 32 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 33 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnio 7 dalį, Taisyklių 5, 9, 32, 33 ir 34 punktus.

21. Iš byloje pateiktų duomenų teismas, nustatė, kad pareiškėjas pateikė į rinką produktus: 1) dyzeliną (2022 m. sausio 19 d. Važtaraštis AVJ Nr. 66770, 2022 m. sausio 13 d. Kokybės pažymėjimas Nr. 758, bandinio Nr. 705D-22/01/25), kuriam atlikus tyrimą, nustatyta, kad biopriedo (biogeninės kilmės anglies kiekis 0,02 ± 0,02 proc.) kiekis yra 0,02 ± 0,04 proc., 2022 m. gegužės 31 d. Tyrimų protokolas Nr. 2022-05-10-FTMC-1F18; 2) dyzeliną žymėtą (skirtas naudoti žemės ūkyje, tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, 2022 m. sausio 24 d. Važtaraštis AVJ Nr. 66812, 2022 m. sausio 13 d. Kokybės pažymėjimas Nr. 762, bandinio Nr. 706Dž-22/01/25), kuriam atlikus tyrimą, nustatyta, kad biopriedo (biogeninės kilmės anglies kiekis 0,81 ± 0,03 proc.) kiekis yra 0,81 ± 0,06 proc., 2022 m. gegužės 31 d. Tyrimų protokolas Nr. 2022-05-10-FTMC-1F18; 3) dyzeliną 2 (2022 m. balandžio d. 4 pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaita faktūra Serija EKJ Nr. 22431, 2022 m. balandžio 4 d. Kokybės pažymėjimas Nr. 816, bandinio Nr. M825D-22/04/11), kuriam atlikus tyrimą, nustatyta, kad biopriedo (biogeninės kilmės anglies kiekis 0,03 ± 0,02 proc.) kiekis yra 0,03 0,04 proc, 2022 m. rugpjūčio 16 d. Tyrimų protokolas Nr. 2022-07-11-FTMC-LL35-14; 4) dyzeliną 3 (2022 m. balandžio 25 d. PVM sąskaita faktūra Serija EKJ Nr. 22739, 2022 m. balandžio 12 d. Kokybės pažymėjimas Nr. 821, M636D-22/05/04), kuriam atlikus tyrimą, nustatyta, kad biopriedo (biogeninės kilmės anglies kiekis 0,76 ± 0,03 proc.) kiekis yra 0,76±0,06 proc., 2022 m. gegužės 31 d. Tyrimų protokolas Nr. 2022-05-10-FTMC-IF18; 5) dyzeliną 1 (2022 m. balandžio 22 d. PVM sąskaita faktūra serija EKJ Nr. 22737, 2022 m. balandžio 12 d. Kokybės pažymėjimas Nr. 821, M1039D-22/04/27), kuriam atlikus tyrimą, nustatyta, kad biopriedo (biogeninės kilmės anglies kiekis 0,04 ± 0,02 proc.) kiekis yra 0,04±0,04 proc., 2022 m. rugpjūčio 16 d. Tyrimų protokolas Nr. 2022-07-11-FTMC-LL35-16, kurių kiekviename litre buvo nustatyta mažiau kaip 6,2 procento biodegalų, skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę. Taigi, teismas pažymėjo, kad nustatytas biodegalų kiekis (0,02 ± 0,04 proc.; 0,03± 0,04 proc.; 0,04±0,04 proc.; 0,76±0,06 proc.; 0,81 ± 0,06 proc.) žymiai mažesnis nei turi būti pagal ADĮ 16 straipsnio 6 dalį (6,2 proc.).

22. Pareiškėjas skunde nurodė, kad bauda jam skirta pasibaigus administracinės atsakomybės taikymo terminui. Teismas pažymėjo, jog pagal teismo formuoja praktiką tais atvejais, kai pažeidimas yra sudėtingas, pažeidimo nustatymo (paaiškėjimo) momentu gali būti laikomas ne momentas, kai atsakinga institucija faktiškai sužino apie veiką, kuri, institucijų nuomone, nėra suderinama su teisiniu reguliavimu, tačiau momentas, kai atsakingos institucijos atliko tyrimą arba gavo konkrečios srities specialisto išvadą. Teismų praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai konkretaus pažeidimo nustatymas reikalauja specialių žinių, jo nustatymas pagrįstai gali būti siejamas su specialisto išvados gavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 44111-01/2001). Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai priežiūros institucija negali padaryti vienareikšmiškos išvados apie pažeidimo padarymą, senaties terminas nuobaudos skyrimui pradedamas skaičiuoti ne nuo momento, kai institucija sužino apie abejonių keliančius veiksmus, tačiau nuo momento, kai priežiūros institucija tapo tikra, jog konkretūs veiksmai pažeidė nustatytą teisinį reguliavimą. Taigi, pažeidimo nustatymo tyrimas baigiamas protokolo surašymu. Teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovas, gavęs visus laboratorinius tyrimus, juos užfiksavęs patikrinimo aktuose, gavęs visus pareiškėjo paaiškinimus, surašė 2022 m. rugsėjo 28 d. ADĮ pažeidimo protokolą Nr. 1KL-590, kuriame nustatyti visi pareiškėjo pažeidimai. Taisyklių 9 punktas numato ADĮ pažeidimo protokolo surašymą, o nuo jo surašymo skaičiuojamas ADĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatyto 6 mėnesių terminas, per kurį išnagrinėjamas pažeidimas ir paskiriama bauda, kaip numato Taisyklių 5 punktas. Nutarimas priimtas 2023 m. kovo 16 d. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad bauda pareiškėjui skirta nepraleidus ADĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatyto 6 mėnesių termino.

23. Dėl pareiškėjo argumento, kad dyzelino bandiniai buvo ištirti neakredituotoje laboratorijoje, teismas pažymėjo, jog atsakovo pateikti tyrimai buvo atlikti Vilniaus Radiocarbon laboratorijoje, kuri specializuojasi ir praktiškai atlieka tyrimus dėl biodegalų kiekio nustatymo dyzeline, ir jo pateiktos tyrimų išvados pripažintinos įrodymais nagrinėjamoje byloje (žr. LVAT 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-968/2023; 2016 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1957-662/2016; 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-276-442/2015). Šią faktinę aplinkybę patvirtino ir tai, kad Vilniaus Radiocarbon laboratorija bylos nagrinėjimo metu baigia akreditavimo procedūrą.

24. Dėl pareiškėjo argumento, kad dėl pažeidimo nėra pareiškėjo kaltės, teismas pažymėjo, jog subjektui atsakomybė atsiranda tuo atveju, kai jis atlieka veiksmus, kuriuos draudžia įstatymai. Pareiškėjui, kaip mažmeninės prekybos atstovui, kyla pareiga užtikrinti vartotojams parduodamų degalų tinkamą kokybę, todėl jis privalo preciziškai laikytis profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimų ir imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų įgyvendinta ADĮ jam nustatyta pareiga, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jis rinkoje veikia daug metų ir reikalavimą dėl biodegalų kiekio taiko ne pirmus metus.

25. Dėl pareiškėjo argumento, kad pažeidimu nebuvo padaryta didelė žala, teismas pažymėjo, jog ADĮ ir Taisyklės nesieja pažeidimo nustatymo ir baudos skyrimo su žala ir jos dydžiu. Taigi, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju žalos klausimas nekeliamas, nes svarbu nustatyti, ar buvo pažeistas teisės aktas, t. y. ADĮ.

26. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo teismas padarė išvadą, kad baudos skyrimo taisyklės yra imperatyviai nustatytos teisės aktais. Atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 33 punktu, pirmuoju etapu apskaičiavo bazinį baudos dydį, kuris yra lygus pagal mažiausios ir didžiausios baudos, nustatytos ADĮ 32 straipsnio 2 dalies 1 punkte (nuo vieno tūkstančio eurų iki vieno milijono eurų), vidurkiui, t. y. bazinis pareiškėjui skiriamos baudos dydis yra 500 500 Eur. Antruoju etapu Tarnyba vertino pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį (pavojingumą), pažeidimo mastą (teritoriją, pardavimų dydį ir vertę) ir padarytą žalą vartotojams ar galimą riziką ją sukelti. Tarnybos komisija, įvertinusi visas nustatytas esmines bylos aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo rinkoje realizuojamų dyzelino 1, dyzelino 2, dyzelino 3, dyzelino 4 ir dyzelino žymėto, skirto naudoti žemės ūkyje, tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje bandiniai buvo pripažinti neatitinkančiais kokybės reikalavimų, nes biodegalų kiekis juose buvo mažesnis nei 6,2 proc. biodegalų, skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę, kai toks biodegalų kiekis pagal ADĮ 16 straipsnio 6 dalį yra privalomas kiekviename litre dyzelino. Tarnybos komisija atsižvelgė taip pat į tai, kad pareiškėjas dyzeliną 1, dyzeliną 2, dyzeliną 3, dyzeliną 4 ir dyzeliną žymėtą, skirtą naudoti žemės ūkyje, tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, neatitinkančius jiems keliamų kokybės reikalavimų, realizavo ne viename Lietuvos mieste (Kaune, Šilutės r., Vilniuje ir Panevėžyje), t. y. keturiose iš dvidešimties pareiškėjo Lietuvos Respublikos teritorijoje valdomų degalinių., todėl Tarnyba už pažeidimo pavojingumą, apskaičiuotą bazinį baudos dydį padidino 10 procentų, t. y. 500 500 Eur × 0,1 = 50 050 Eur. Tarnyba, vertindama padaryto ADĮ pažeidimo trukmę, atsižvelgė į patikrinimo aktuose nustatytas aplinkybes ir pateiktas išvadas dėl dyzelinų rinkoje realizavimo, todėl nusprendė už pareiškėjo padaryto pažeidimo trukmę bazinį baudos dydį sumažinti 20 procentų, t. y. 500 500 Eur × 0,2 = 100 100 Eur.

27. Tarnyba pareiškėjo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis pripažino padaręs ADĮ 16 straipsnio 6 dalies pažeidimą ir dėl to gailisi bei ketina imtis prevencinių veiksmų, siekiant į rinką teikti naftos produktus (dyzeliną su RRME/HVO biopriedu ir žymėtą dyzeliną, skirtą naudoti žemės ūkyje, tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje), atitinkančius teisės aktų reikalavimus, ir nusprendė pareiškėjui skiriamos baudos bazinį dydį sumažinti 30 proc., t. y. 500 500 Eur × 0,3 = 150 150 Eur. Šiuo atveju pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis ADĮ ir Taisyklėse įtvirtintomis teisės normomis, skiriamos baudos pareiškėjui dydis buvo apskaičiuotas tokiu būdu: nustačius pradinį (bazinį) baudos dydį, jį padidinus 10 proc. už pavojingumą, sumažinus 20 proc. už trukmę ir sumažinus 30 proc. už nustatytas lengvinančias aplinkybes, Tarnyba, suapvalinusi gautą baudos dydį pareiškėjo naudai, skyrė jam 300 000 Eur baudą (500 500 Eur + (500 500 Eur × 0,1) - (500 500 Eur × 0,2) - (500 500 Eur × 0,3) = 300 300 Eur.

28. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba Nutarime pateikė konkrečius argumentus, kuo remiantis pareiškėjui buvo paskirta 300 000 Eur dydžio sankcija. Teismas nustatė, kad atsakovas, prieš skirdamas pareiškėjui baudą, teisingai taikė ADĮ ir Taisykles, laikėsi baudos skyrimo etapų ir, atsižvelgdama į pažeidimo pavojingumą, trukmę, pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad pareiškėjas pažeidimą padarė pirmą kartą, tinkamai nustatė pareiškėjui skirtinos baudos dydį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas realizavo dyzeliną, kuriame biodegalų kiekis nesiekė net 1 procento, kai ADĮ nustatyta, jog kiekviename litre turi būti ne mažiau kaip 6,2 proc. biodegalų, t. y. nukrypimas nuo normos labai ženklus, beveik absoliutus. Teismas, vertindamas pareiškėjui paskirtos baudos dydį, palygino, kad kito degalinių tinklo nukrypimas nuo ADĮ nustatytos biopriedų normos (6,2 proc.) buvo mažesnis (2,52±0,04 proc.) (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-11024-473/2023).

29. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas praktiškai nevykdė ADĮ. Pažeidimas nustatytas keturiose pareiškėjo degalinėse, esančiose skirtinguose šalies regionuose, kurios buvo pasirinktinai patikrintos. Nuo pirmo bandinių paėmimo (2022 m. sausio 25 d.) iki paskutinio bandinių paėmimo (2022 m. gegužės 4 d.) praėjo daugiau nei trys mėnesiai. Pareiškėjas nuo pirmo patikrinimo (2022 m. sausio 25 d.) iki ketvirto (2022 m. gegužės 4 d.) patikrinimo nebuvo atidus ir rūpestingas imtis priemonių bei užtikrinti, kad jo degalinėse būtų prekiaujama kuru, atitinkančiu ADĮ. Dėl nurodytų priežasčių teismas padarė išvadą, kad pažeidimas yra ilgos trukmės. Taisyklių 34.2.2 punktas numato, kad ilgos trukmės pažeidimo atveju (jei pažeidimas truko ilgiau nei keletą savaičių ar kitą ilgą laiko tarpą) – bazinis baudos dydis didinamas iki 30 procentų. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas bazinį baudos dydį už trukmę pareiškėjui sumažino 20 proc., nors galėjo padidinti iki 30 proc. Kadangi pareiškėjo pažeidimas pavojingas dėl ženklaus nukrypimo nuo ADĮ nustatyto biopriedo kiekio normos dėl pažeidimu apimamos teritorijos ir trukmės, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta bauda yra proporcinga.

30. Teismas konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.).

III. 31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti – panaikinti Nutarimą, kuriuo pareiškėjui skirta 300 000 Eur bauda.

32. Pareiškėjas nurodo, kad apeliaciniu skundu kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas apeliacine tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą tuo pagrindu, jog Tarnyba, priimdama Nutarimą, praleido ADĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatytą 6 mėnesių senaties terminą administracinei atsakomybei taikyti ir pažeidė lex retro non agit (teisės aktų galia turi būti nukreipta tik į ateitį) principą, taikydama pareiškėjui jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kurios pažeidimo padarymo bei nustatymo metu negaliojo. Pareiškėjas neskundžia teismo sprendimo argumentų tuo aspektu, kiek tai susiję su laboratorijų akreditavimu ir laboratorinių tyrimų užfiksuotomis aplinkybėmis.

33. Pareiškėjo vertinimu, teismo argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti, referuojant į LVAT 2001 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 4411-1-01/2001, kurioje teismo sprendime pateikti išaiškinimai nėra LVAT nutarties dalis. Taip pat pareiškėjas paaiškina, kad minėtoje LVAT nutartyje nėra pateikta jokių bendro pobūdžio išaiškinimų, taikytinų įvairiems senaties terminams. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai remdamasis LVAT 2001 m. gegužės 24 d. nutartyje pateiktu aiškinimu, sprendė, kas ADĮ 33 straipsnio 7 dalies prasme laikytina „pažeidimo nustatymo diena“, kadangi tai yra fakto klausimas, kurio (ne)egzistavimą patvirtinti gali tik įrodymai ir konkrečios pažeidimo tyrimo faktinės aplinkybės. Teismo ADĮ nuostatų aiškinimas ir taikymas prieštarauja ADĮ, pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, t. y. kad ir valstybės institucijai būtų taikomos tos pačios taisyklės (lygiateisiškumo principas) ir pareiškėjui nebūtų taikoma administracinė atsakomybė, jeigu pati institucija dėl savo veiksmų praleido terminą sprendimams surašyti ir sankcijai skirti.

34. Pareiškėjas paaiškina, kad visų patikrinimų laboratoriniai tyrimai buvo atlikti 2022 m. gegužės–rugpjūčio mėnesiais, o vėliausias tyrimas atliktas 2022 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėjas mano, kad atsakovas turėjo duomenų apie kiekvieną iš nustatytų pažeidimų jau tuo metu, kada gavo laboratorijos tyrimus. Laboratoriniai tyrimai atsakovo buvo gauti anksčiau nei patikrinimo aktų surašymo datos (2022 m. liepos 22 d., 2022 m. rugsėjo 7 d., 2022 m. rugsėjo 12 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta bauda, priimtas tik 2022 m. kovo 16 d., pareiškėjui net nebuvo būtina šioje byloje įrodinėti faktą, kada Tarnyba gavo laboratorinius tyrimus ir tokiu būdu nustatė (turėjo nustatyti) pažeidimą. Savo esme „pažeidimo nustatymas“ neturėtų būti siejamas su teisiniu pažeidimo kvalifikavimu. ADĮ 6 mėnesių senaties terminą sieja su pažeidimo nustatymo diena, o ne su pažeidimo teisiniu kvalifikavimu.

35. Pareiškėjas pažymi, kad net tuo atveju, jei atsakovas teigtų, jog „pažeidimo nustatymas“ reiškia ir pažeidimo teisinio kvalifikavimo pateikimą (su kuo nėra pagrindo sutikti), tai šiuo konkrečiu atveju atsakovo surašyti patikrinimo aktai (2022 m. liepos 22 d., 2022 m. rugsėjo 7 d., 2022 m. rugsėjo 12 d.) patvirtina, kad dar anksčiau nei prieš 6 mėnesius iki 2023 m. kovo 16 d. Nutarimo priėmimo atsakovas jau buvo pateikęs ir teisinio pažeidimo kvalifikavimą. Toks kvalifikavimas pateiktas 2022 m. liepos 22 d., 2022 m. rugsėjo 7 d. (du aktai), 2022 m. rugsėjo 12 d. surašytuose patikrinimo aktuose, t. y. anksčiau nei 2022 m. rugsėjo 16 d.

36. Pareiškėjas paaiškina, kad jam inkriminuotas ADĮ 16 straipsnio pažeidimas Tarnybos buvo nustatytas dar iki 2022 m. rugsėjo 16 d., todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinės atsakomybės taikymo senaties 6 mėnesių terminas nebuvo praleistas, priimant Nutarimą, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neteisėta.

37. Pareiškėjas teigia, kad, nors teikdamas skundą teismui tiesiogiai negrindė savo pozicijos netinkamo teisės akto (netaikytinos redakcijos) taikymu, apeliacinės instancijos teismas turėtų ex officio (pagal pareigas) patikrinti, ar iš tiesų Nutarimas ir teismo sprendimas buvo pagrįstai grindžiami Taisyklių, pradėjusių galioti tik nuo 2023 m. kovo 11 d. redakcija.

38. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

39. Tarnybos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas tinkamai ir visapusiškai įvertinus visas esminę reikšmę tinkamam sprendimui priimti turinčias bylos aplinkybes, nurodytas tiek pareiškėjo, tiek Tarnybos procesiniuose dokumentuose, visapusiškai įvertinus byloje esančių įrodymų visetą bei tinkamai išaiškinus ir pritaikius ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas, t. y., teismo sprendimo aprašomojoje dalyje yra nurodyti visi būtini sprendimo elementai (pareiškėjo reikalavimai, Tarnybos nesutikimo motyvai). Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, priimdamas sprendimą, teismas iš esmės atsižvelgė į bylos aplinkybes: motyvuojamoje dalyje aiškiai išdėstė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus bei vadovavosi ginčui aktualiais teisės aktais dėl naftos produktų Lietuvos Respublikos rinkoje realizavimo (ADĮ ir Taisyklių nuostatomis). Tarnybos vertinimu, teismas išsamiai atliko byloje surinktų įrodymų analizę, apibendrino įrodymus ir padarė atitinkamas išvadas dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje administracinėje byloje yra motyvuotas bei pagrįstas, ir nėra teisinio pagrindo jį keisti ar naikinti.

40. Atsakovas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas įrodinėja aplinkybę, jog pažeidimo padarymo momentas turėtų būti siejamas su Vilniaus Radiocarbon laboratorijos gautų tyrimų rezultatų momentu arba su Tarnybos surašytais patikrinimo aktais, pabrėžia, kad pažeidimo pradžios momentas, kai priežiūros institucija, nustačiusi pakankamai duomenų, pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti, jį konstatuoja, negali būti abstraktus ir apytikslis, skaičiuojamas nuo vienos ar nuo kitos datos, kaip tai apeliaciniame skunde pažymi pareiškėjas. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnybos surašomi patikrinimo aktai yra tarpiniai viešojo administravimo subjekto – Tarnybos procedūriniai dokumentai, kurie surašomi patikrinimo procedūroje, siekiant konstatuoti faktines aplinkybes, tačiau savarankiškų materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukeliantys. Patikrinimo akto forma ir jo surašymui keliami reikalavimai pateikiami Tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-318 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimų taisyklių 4 priede. Patvirtintoje patikrinimo akto formoje, be tikrinamų ne maisto produktų, aiškiai įvardijami teisės aktai, taikomi reguliuojamai sričiai, patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, laboratorijų pateikti tyrimų rezultatai bei pateikiama patikrinimo išvada – nurodomos pažeistų teisės aktų normos. Atsakovo vertinimu, itin svarbu pažymėti, kad šiuo dokumentu konstatuojamos tik patikrinimo metu nustatytos faktinės pažeidimo aplinkybės, bet ne subjekto, vykdančio mažmeninę prekybos degalais veiklą, padarytas pažeidimas ir jį kvalifikuojančios aplinkybės.

41. Tarnybai surašius patikrinimo aktą, administracinė procedūra nėra baigiama, t. y., patikrinimo aktas nėra pažeidimo tyrimo baigiamasis dokumentas. Patikrinimo akto surašymu yra baigiamas ūkio subjekto veiklos patikrinimas, bet ne tyrimas dėl ūkio subjekto padaryto administracinio pažeidimo. Be to, ūkio subjektui nesutinkant su Tarnybos pasirinktos laboratorijos pateiktais tyrimų rezultatais, ūkio subjektas turi teisę atlikti pakartotinius tyrimus savo pasirinktoje, akredituotoje laboratorijoje ir po patikrinimo akto surašymo pateikti papildomus įrodymus, paneigiančius surašytame patikrinimo akte nustatytas aplinkybes. Taigi, reziumuojant pateiktą informaciją, akivaizdu, kad patikrinimo aktų surašymas negali būti prilyginamas subjekto padaryto ADĮ pažeidimo pradžios momentui. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog Tarnybai, surašius patikrinimų aktus, kiekvienu iš jų atskirai, buvo konstatuotas pareiškėjo padarytas ADĮ pažeidimas, o jo pradžios momentas – patikrinimų aktų surašymų datos.

42. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog ADĮ pažeidimo protokolo surašymas yra formalus, nepagrįstas Tarnybos veiksmas, kuriuo tik siekiama prailginti senaties termino skaičiavimo pradžios momentą, o jo surašymo tvarka ADĮ nenustatyta, atsakovas pažymi, kad ADĮ nedetalizuoja ADĮ pažeidimo protokolo surašymo tvarkos, tačiau tai detalizuoja įstatymą įgyvendinantis poįstatyminis teisės aktas – Taisyklės, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad, nagrinėjant ADĮ pažeidimą, yra surašomas ADĮ pažeidimo protokolas.

43. Pasisakydamas dėl ADĮ senaties termino už subjektų padarytus šio įstatymo pažeidimus, atsakovas pažymi, kad Tarnyba pritaria teismo sprendimo argumentams, jog 300 000 Eur bauda pareiškėjui už ADĮ normos pažeidimą skirta nepraleidus ADĮ nustatyto 6 mėnesių termino. Aplinkybė, kad įstatymo nuostatos aiškinamos priešingai nei jas aiškina pareiškėjas, nepatvirtina, jog Tarnyba ir teismas jas aiškina klaidingai.

44. Dėl apeliacinio skundo motyvų, kad Tarnybos komisijai, priimant Nutarimą, buvo vadovaujamasi galimai netinkama Taisyklių redakcija, pirmiausia atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, teikdama skundą dėl Nutarimo panaikinimo, neteigė ir neįrodinėjo šių aplinkybių. Minimų aplinkybių pareiškėjas neteigė ir po Nutarimo priėmimo. Atsakovas pažymi ir tai, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai, aplinkybės bei įrodymai. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus argumentus ir dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą, todėl pirmiau nurodyti pareiškėjo argumentai, Tarnybos nuomone, yra pateikti išeinant už apeliacinio skundo ribų, taigi turėtų būti vertinami kritiškai. Be to, 2022 m. kovo 10 d. Taisyklių redakcija buvo papildyta konkrečia baudų skyrimo ir apskaičiavimo tvarka, kuri verslo subjektams įnešė teisinio aiškumo ir tapo jiems palankesne Taisyklių redakcija.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Nutarimo, kuriuo Bendrovei paskirta bauda už Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

46. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, kai priežiūros institucija negali padaryti vienareikšmiškos išvados apie pažeidimo padarymą, senaties terminas nuobaudos skyrimui pradedamas skaičiuoti ne nuo momento, kai institucija sužino apie abejonių keliančius veiksmus, tačiau nuo momento, kuomet priežiūros institucija tapo tikra, jog konkretūs veiksmai pažeidė nustatytą teisinį reguliavimą. Atsakovas surašė 2022 m. rugsėjo 28 d. ADĮ pažeidimo protokolą Nr. 1KL-590, kuriame nustatyti visi Bendrovės pažeidimai. Nutarimas priimtas 2023 m. kovo 16 d., todėl bauda Bendrovei skirta nepraleidus Įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje nustatyto 6 mėnesių termino.

47. Apeliantas Bendrovė teigia, kad Įstatyme nustatyta senaties termino skaičiavimo pradžia nėra siejama su vidinių aktų (protokolų) surašymu. Visų patikrinimų laboratoriniai tyrimai buvo atlikti 2022 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais, o vėliausias tyrimas atliktas 2022 m. rugpjūčio 16 d., taigi atsakovas turėjo duomenų apie kiekvieną iš nustatytų pažeidimų jau tuo metu, kada gavo laboratorijos tyrimus. Be to, atsakovas buvo pateikęs ir teisinį pažeidimo kvalifikavimą, taigi išreiškęs savo požiūrį į pareiškėjo veiksmus kaip į pažeidimą 2022 m. liepos 22 d., 2022 m. rugsėjo 7 d., 2022 m. rugsėjo 12 d. surašytuose patikrinimo aktuose, taigi anksčiau nei 2022 m. rugsėjo 16 d., todėl senaties terminas yra praleistas.

48. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

49. Įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ar Tarnybos sprendimas dėl atsakomybės skyrimo už pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje, skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius, o dėl pažeidimo, nurodyto šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos.

50. Visų pirma, teismas pažymi, kad Įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje numatytas 6 mėnesių terminas yra administracinės atsakomybės (pagal specialųjį įstatymą) taikymo senaties terminas. Administracinė atsakomybė nebegali būti taikoma suėjus šiam terminui. Šis terminas užtikrina teisinį tikrumą, o taip pat, kad būtų greitai ir efektyviai pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, skatina bylas nagrinėjančius ir nuobaudas skiriančius subjektus operatyviai reaguoti į galimus pažeidimus, o taip pat apsaugo galimai neteisėtas veikas atlikusius asmenis nuo pernelyg ilgo proceso.

51. Teismas, aiškindamas Įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje vartojamą sąvoką „pažeidimo nustatymo diena“, pažymi, kad Įstatyme nėra pateiktas šios sąvokos apibrėžimas. Taip pat ji niekaip nėra siejama su pažeidimo protokolo ar kito atsakovo vidaus dokumento surašymu. Tai leidžia teigti, kad pažeidimo nustatymo diena yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles kiekvienoje byloje.

52. Iš esmės tokios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1192-624/2020 pažymėjo, kad „aplinkybė, kada buvo gauta arba objektyviai turėjo ir galėjo būti gauta pakankamai duomenų pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti, t. y. momentas, laikytinas pažeidimo nustatymo diena, nuo kurios skaičiuotinas vieno mėnesio terminas sankcijai skirti, yra įrodinėjimo dalykas kiekvienoje byloje“.

53. Pirmosios instancijos teismo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gegužės 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 4411-1-01/2001 pateikti išaiškinimai susiję su 2000 m. nustatytu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) pažeidimu, taigi ir tuo metu galiojusio ATPK nuostatų aiškinimu. Šioje nutartyje pateikti išaiškinimai nėra aktualūs ginčo situacijai pagal Įstatymą, kadangi ATPK (dabar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas) ir Įstatymas tiek savo turiniu, tiek laiko atžvilgiu reikšmingai skiriasi.

54. Vertinant byloje esančius įrodymus yra svarbu pažymėti, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, asmens kaltę turi įrodyti nuobaudą skirianti institucija, o pagal in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principą, visi neaiškumai turi būti vertinami kaltinamojo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014).

55. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas, gavęs laboratorinių tyrimų išvadas (protokolus), surašė 2022 m. liepos 22 d., 2022 m. rugsėjo 7 d., 2022 m. rugsėjo 12 d. patikrinimo aktus, kuriuose konstatavo Įstatymo 16 straipsnio pažeidimą.

56. 2022 m. liepos 22 d. patikrinimo akto Nr. 1K-370 konstatuojamoje dalyje tiesiogiai įvardinta „Buvo realizuojami dyzelinai kurie neatitinka 5 dokumento, 16 straipsnio 2 punkto reikalavimų (Degalų tiekėjai, siekdami šio straipsnio 1 dalyje numatyto įpareigojimo, turi užtikrinti, kad kiekviename vidaus rinkai patiekto benzino litre būtų ne mažiau kaip 6,6 procento biodegalų, o kiekviename vidaus rinkai patiekto dyzelino litre būtų ne mažiau kaip 6,2 procento biodegalų, skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę), bei 16 straipsnio 6 punkto reikalavimų (Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose degalinėse turi būti prekiaujama benzinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,6 procento biodegalų, ir dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 procento biodegalų, skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę).“ Be to, patikrinimo akte padaryta galutinė išvada: „buvo realizuotas dyzelinas neatitinkantis 5 dokumento reikalavimų“ (I t., b. l. 18–19). Iš esmės ir kitų patikrinimo aktų turinys yra toks pat (I t., b. l. 8, 13–14, 26). Iš paminėtų patikrinimo aktų matyti, kad atsakovas, surašęs patikrinimo aktus, ne tik konstatavo, kad padaryti pažeidimai, bet juos ir teisiškai kvalifikavo. Vėliau surašytame 2022 m. rugsėjo 28 d. protokole Nr. 1KL-590 naujos teisiškai reikšmingos informacijos nėra. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas po patikrinimo aktų surašymo būtų atlikęs kokius nors aktyvius su pažeidimo nustatymu susijusius veiksmus.

57. Atsakovo paaiškinimai, kad po patikrinimo aktų surašymo dar buvo būtina visapusiškai įvertinti pažeidimo padarymą ir jį kvalifikuojančias aplinkybes bei tyrimų rezultatus, yra formalūs, nepagrįsti ir nepateisinantys delsimo priimti sprendimą Įstatymo nustatytais terminais. Atsakovas akcentuoja galimybę Bendrovei pateikti paaiškinimus ir naujus įrodymus iki 2022 m. rugsėjo 28 d. protokolo Nr. 1KL-590 surašymo, tačiau galiojantys įstatymai nedraudžia Bendrovei teikti paaiškinimus ir naujus įrodymus iki nutarimo priėmimo bet kuriuo metu. Todėl teismas vertina, kad atsakovas pažeidimus nustatė patikrinimo aktų surašymo dieną – t. y. 2022 m. liepos 22 d., 2022 m. rugsėjo 7 d., 2022 m. rugsėjo 12 d. Iš to seka, kad atsakovas, 2023 m. kovo 16 d. skirdamas baudą, praleido senaties terminą.

58. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad kiti proceso šalių argumentai, nurodyti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, todėl jų nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.

59. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

60. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 21 Eur dydžio žyminį mokestį už skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui (I t., b. l. 44) ir 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (II t., b. l. 49). Taigi pareiškėjui iš atsakovo iš viso priteistina 32,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už skundą ir apeliacinį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jozita“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jozita“ skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2023 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 12AD-1 „Dėl UAB „Jozita“ naftos produktų – dyzelino RRME/HVO ir žymėto dyzelino – patekimo į rinką“.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Jozita“ iš atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 32,25 Eur (trisdešimt du eurus ir 25 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už skundą ir apeliacinį skundą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius