2022-06-01 Nr. AB-14538-3-61-3-04358-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-15-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04358-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1275-261/2021 pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 3R-944 (2.13-1.) „Dėl J. K. 2018-11-12 skundo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. lapkričio 12 d. skundą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2018 m. lapkričio 12 d. skundu (toliau – ir Skundas) Inspekcijos prašė: 1) atlikti tyrimą ir skundą pripažinti pagrįstu; 2) surašyti administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiems asmenims, pripažįstant pareiškėją administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju, nurodant reikalavimą dėl 4 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo jam priteisimo, ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą perduoti teismui; 4) uždrausti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ (toliau – ir VE), akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ir VŠT) ir UAB „Sergel“ (toliau – ir Sergel) tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis ir įpareigoti juos sunaikinti; 4) VE, VŠT ir Sergel skirti administracinę baudą pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 83 straipsnį; 5) VE, VŠT ir Sergel įpareigoti solidariai atlyginti (priteisti) pareiškėjui 4 000 Eur neturtinę žalą; 6) dėl skundo nagrinėjimo išreikalauti iš VŠT siunčiamą 2018 m. rugpjūčio 13 d. dokumentą SD-4881 „Dėl informacijos pateikimo“, kurio pareiškėjas negavo. Inspekcija Sprendimu nusprendė: 1) atmesti pareiškėjo Skundą; 2) pateikti VŠT nurodymą – sudaryti su Sergel BDAR reikalavimus atitinkančią duomenų tvarkymo sutartį ir apie nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 10 d. raštu informuoti Inspekciją; 3) apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją, VE, VŠT ir Sergel.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir butas), naujai pastatytame name iš namo statytojo UAB „Infra būstas“ įsigijo 2014 m. spalio 22 d., jau po 2014 m. birželio 13 d., todėl jam sistemiškai taikytinos 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB, (toliau – ir Direktyva 2011/83/ES) 3, 27 ir 28 straipsnių nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.22816 straipsnio nuostatos. Inspekcija nustatė, kad VE patvirtino, jog pareiškėjas šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su VE nebuvo sudaręs, o VE (skaitiklio rodmenis fiksavus 0,030 kub. m) pareiškėjo butui karšto vandens tiekimą atjungė. VE, atjungdama karšto vandens tiekimą, savo veiksmais patvirtino, kad pareiškėjas išreiškė valią nesudaryti jokios sutarties ir nepirkti paslaugos. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su VE buvo sudaręs namo statytojas UAB „Infra būstas“, o kadangi šių faktų ir faktų dėl atjungimo Inspekcija netyrė ir nevertino, todėl klaidingai vertino, jog pareiškėjas ir VE konkliudentiniais veiksmais sudarė sutartį, netinkamai taikė CK 6.384 straipsnio 1 dalį.

4. Pareiškėjas teigė, kad Inspekcijos išvados, jog VE iki 2017 m. kovo 29 d. pareiškėjo asmens duomenis tvarkė teisėtai šilumos tiekimo sutarties vykdymo, mokesčių apskaičiavimo ir skolų išieškojimo tikslais, prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui. Kadangi dėl šilumos tiekimo sutartį su VE buvo sudariusi UAB „Infra būstas“, Inspekcija dėl pareiškėjo skolos susidarymo ar nesusidarymo neturėjo teisės spręsti, o pagal teisinį reguliavimą, įskaitant Direktyvą 2011/83/ES (3, 27 ir 28 str.) ir CK 6.22816 straipsnį, pareiškėjo net tariamos skolos nebuvo. Todėl ir Inspekcijos išvados, kad pareiškėjo duomenų perdavimas VŠT pagal 2002 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės, VE, VŠT ir bendrovės „Dalkia“ (toliau – ir Dalkia), (toliau – ir Sutartis) atitiko Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.), CK 6.101 straipsnio 1 dalies ir 6.104 straipsnio 1 dalies nuostatas, prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui.

5. Pareiškėjas nurodė, kad jokio jo įsiskolinimo nebuvo ir nėra, taip pat nėra ir įrodymų, kad pareiškėjui VE 2017 m. sausio 25 d. elektroniniu laišku bei kartu su 2017 m. vasario ir kovo mėnesio sąskaitomis būtų pateikusi informacinį pranešimą, o reikalavimo perleidimo sutartis nėra paskelbta VE ir VŠT tinklalapiuose ar visuomenės informavimo priemonėse. Pareiškėjas pats neprivalo ieškoti sutarties, o kreditoriai, norėdami įgyti reikalavimo teisę jam, imperatyviai privalo tokią pateikti (CK 6.109 str. 5 ir 7 d.). Kadangi pareiškėjas skolos neturėjo, o VE ir naujas kreditorius VŠT pareiškėjui jokios reikalavimo perleidimo sutarties nepateikė, todėl Inspekcija netinkamai taikė CK 6.109 straipsnio 5 ir 7 dalių reikalavimus ir padarė klaidingas išvadas, kad šios bendrovės pareiškėjo asmens duomenis tvarkė pagal ADTAĮ 24 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nes jos šias nuostatas pažeidė.

6. Pareiškėjas teigė, kad VE jo asmens duomenis tvarkė nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d., todėl Inspekcija privalėjo taikyti ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 15 d.) galiojusią ADTAĮ redakciją. Tačiau Sprendimas priimtas vadovaujantis ADTAĮ redakcija, galiojančia nuo 2018 m. liepos 16 d. Pareiškėjui aiškiai pareiškus kategorišką nesutikimą, VE pagal ADTAĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 15 d.) 5 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį tvarkyti (perduoti tretiesiems asmenims) pareiškėjo asmens kodą apskritai buvo imperatyviai draudžiama.

7. Pareiškėjas nurodė, kad 6 Skundo reikalavimu Inspekcijos prašė Skundo nagrinėjimui išreikalauti iš VŠT 2018 m. rugpjūčio 13 d. dokumentą SD-4881 „Dėl informacijos pateikimo“, kurio pareiškėjas negavo, tačiau Inspekcija dėl šio reikalavimo nepasisakė ir jo neišnagrinėjo, bet Sprendime nurodė, kaip VŠT 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. SD-4881 pareiškėjui išsamiai paaiškino jo asmens duomenų tvarkymo bei perdavimo Sergel aplinkybes ir t. t. Kadangi VŠT iš esmės pažeidė ir BDAR 12 straipsnio reikalavimus, todėl perduoti Sergel pareiškėjo asmens duomenis VŠT taip pat buvo draudžiama.

8. Pareiškėjas teigė, kad Inspekcija Sprendime pasisakė tik dėl to, jog Sergel neva neperdavė pareiškėjo asmens duomenų UAB „Creditinfo Lietuva“, o ar pastaroji bendrovė tikrai jų negavo (jai nebuvo perduoti), nenustatinėjo (UAB „Creditinfo Lietuva“ net nebuvo užklausta). Inspekcija taip pat neišnagrinėjo skundo dalies dėl Sergel vykdyto pareiškėjo asmens duomenų perdavimo advokatams, auditoriams ir pan.

9. Pareiškėjas, be kitą ko, Inspekcijos prašė jį pripažinti nukentėjusiuoju, spręsti jam padarytos neturtinės žalos klausimą, o dėl ADTAĮ – ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 82 bei 83 ir (ar) kituose straipsniuose padarytų administracinių nusižengimų surašyti administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiems asmenims, tačiau Inspekcija ir dėl šių skundo reikalavimų nepasisakė ir jų neišnagrinėjo. Inspekcijai nepripažinus pareiškėjo nukentėjusiuoju, jam nebuvo užtikrinta galimybė naudotis teisėmis, nustatytomis ANK 579 straipsnio 1 dalyje, o tai yra esminis proceso teisės pažeidimas.

10. Pareiškėjas nurodė, kad pagal ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 16 d.) bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos. Pareiškėjo Skundas Inspekcijoje gautas 2018 m. lapkričio 12 d., todėl turėjo būti išnagrinėtas vėliausiai iki 2019 m. gegužės 12 d., o išnagrinėtas tik 2019 m. spalio 24 d. Todėl panaikinus Sprendimą, pareiškėjo Skundo išnagrinėjimui iš naujo nustatytinas protingas 2 mėnesių terminas. Sprendimas naikintinas dėl išdėstytų argumentų, kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

11. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Atsakovas sutiko, kad Inspekcija nėra įgaliota priimti sprendimo dėl pareiškėjo skolos VE ir (arba) VŠT susidarymo ar nesusidarymo, tačiau, kaip ir nurodyta Sprendime, pareiškėjo asmens duomenys VE ir VŠT tvarkomi teisėtai, šilumos tiekimo sutarties vykdymo, mokesčių apskaičiavimo ir skolų išieškojimo, kurie yra sutarties vykdymo dalis, tikslais. Inspekcijai buvo pateikta informacija apie pareiškėjo įsiskolinimus bendrovėms – VE ir VŠT. Nagrinėjant Skundą buvo nustatyta, kad VE laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. vykdė licencijuojamą šilumos bei karšto vandens tiekimo veiklą Vilniaus mieste pagal Sutartį. 2017 m. kovo 29 d. baigus galioti Sutarčiai, vadovaujantis Sutarties 13 priedu, pareiškėjo asmens duomenys buvo perduoti VŠT.

Daugiabutis namas ir jame esantis pareiškėjui priklausantis butas yra prijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir šildomi centralizuotai tiekiama šilumos energija. Pareiškėjas nebuvo sudaręs individualios rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su VE, tačiau butui vartojant VE teikiamą šilumos energiją, vertintina, kad pareiškėjas ir VE konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, karšto vandens tiekimo atjungimas butui ir centralizuotas šilumos tiekimas nėra tapačios paslaugos, todėl pareiškėjas klaidina, nurodydamas, kad VE atjungus karšto vandens tiekimą pareiškėjo butui neturėjo būti tiekiama ir šilumos energija.

Pareiškėjo skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu VE 2019 m. vasario 28 d. raštu Nr. 013-01-66 VE pateikė įrodymus, kad tinkamai įgyvendino pareiškėjo teisę būti informuotam apie jo asmens duomenų tvarkymą. Atitinkamai, ADTAĮ 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) numatyta prievolė duomenų valdytojui suteikti duomenų subjektui kitą papildomą informaciją (išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas tokią informaciją jau turi), kam, kokius duomenų subjekto asmens duomenis duomenų valdytojas teikia ir kokiais tikslais, buvo tinkamai įgyvendinta.

VŠT ir Sergel 2018 m. balandžio 4 d. ikiteisminio skolos išieškojimo sutartis Nr. 274 ir šios sutarties priedas „Asmens duomenų tvarkymo sutartis“ (toliau – ir Ikiteisminio skolos išieškojimo sutartis) buvo sudaryta iki 2018 m. gegužės 25 d., kai buvo pradėti taikyti BDAR reikalavimai, todėl sudarymo metu ji ir neprivalėjo atitikti BDAR 28 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Net ir galiojant šiems reikalavimams, faktas, kad Ikiteisminio skolos išieškojimo sutartyje nėra nurodyta visa pagal BDAR 28 straipsnio 3 dalį reikalaujama informacija, nepakeičia fakto, kad VŠT pareiškėjo asmens duomenis perdavė Sergel, kaip savo duomenų tvarkytojui.

Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad VŠT pareiškėjo ir kitų duomenų subjektų asmens duomenų tvarkymui negalėjo pasitelkti duomenų tvarkytojo, ar kad šiuo duomenų tvarkytoju negalėjo būti Sergel bei, kad toks tvarkytojo pasitelkimas pareiškėjo asmens duomenų tvarkymui buvo neteisėtas. Inspekcija, siekdama visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti pareiškėjo Skundą, tyrė ir galimą pareiškėjo asmens duomenų perdavimą UAB „Creditinfo Lietuva“, toks perdavimas nenustatytas. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo Skundą, nenustatė jokių pažeidimų ir priėmė Sprendimą Skundą atmesti, todėl nebuvo jokio pagrindo pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju ar surašyti administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiems asmenims.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo VE atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. VE nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas nebuvo sudaręs individualios rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su VE, buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiams esant prijungtiems prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, laikytina, kad VE, kaip šilumos tiekėja, konkliudentiniais veiksmais sudarė su pareiškėju neterminuotą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl pareiškėjui, esant buto savininku, jis nepagrįstai neigia sudarytą šilumos pirkimo-pardavimo sutartį. VE atliekamam pareiškėjo asmens duomenų tvarkymui taikyti ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.), BDAR 6 straipsnio 1 dalies b, c, punktai. Duomenų subjekto teisė nesutikti su jo asmens duomenų tvarkymu nėra absoliuti (BDAR 21 str. 1 d.). Pareiškėjo nurodomas nesutikimas tvarkyti jo asmens duomenis negalėjo būti įgyvendintas. Kadangi 2017 m. kovo 29 d. baigė galioti Sutartis, kurios pagrindu VE vykdė šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklą Vilniuje (buvo išduota šilumos tiekimo licencija), o nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklą Vilniaus mieste pradėjo vykdyti VŠT, VE, duomenų valdytoja, perdavė VŠT, kitam duomenų valdytojui, vartotojų duomenis, įskaitant ir pareiškėjo duomenis, Duomenų valdytojų valstybės registre įregistruotiems teisėtiems duomenų tvarkymo tikslams pasiekti. 2017 m. sausio 25 d. VE elektroniniu laišku pareiškėjas buvo raštu informuotas apie jo duomenų perdavimą VŠT, tai pat tai buvo padaryta su 2017 m. vasario-kovo mėn. sąskaitomis pateiktais pranešimais. Šiuos įrodymus VE pateikė ir Inspekcijai, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nėra jokių įrodymų apie jo informavimą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VŠI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VŠI rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais kaip Inspekcija ir VE atsiliepimuose į skundą ir pabrėžė, kad Inspekcija tinkamai ir išsamiai ištyrė pareiškėjo skundą, nepažeidė Sprendimo priėmimą reglamentuojančių teisės normų o priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Sergel atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Sergel palaikė Inspekcijos atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Sergel vertinimu, Inspekcija tinkamai atliko tyrimą ir išnagrinėjo pareiškėjo Skundą bei remdamasi objektyviais duomenimis priėmė motyvuotą Sprendimą.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą atmetė.

20. Teismas, vadovaudamasis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1-173 (toliau – ir Aprašas), 5 ir 6 punktais, sprendė, kad jei daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. VE vykdė licencijuojamą šilumos bei karšto vandens tiekimo veiklą Vilniaus mieste pagal 2002 m. vasario 1 d. sudarytą Sutartį. Bendrovė baigė vykdyti licencijuojamą šilumos energijos tiekimo veiklą 2017 m. kovo 29 d. Nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklą Vilniaus mieste pradėjo vykdyti VŠT. Namas, kuriame yra pareiškėjui priklausantis butas, prijungtas prie centralizuotos šilumos energijos tiekimo sistemos. Pareiškėjo butas prijungtas prie namo šildymo sistemos ir šildomas centralizuotai tiekiama šilumos energija. Kadangi pareiškėjo buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai yra prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad VE, kaip šilumos tiekėja, žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su pareiškėju neterminuotą šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjo butui būtų atjungtas šilumos energijos tiekimas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pareiškėjo argumentai, kad jis nėra sudaręs sutarties su šilumos tiekėju, yra nepagrįsti.

21. Teismas pažymėjo, kad iki 2018 m. gegužės 25 d. BDAR įsigaliojimo asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimai buvo įtvirtinti ADTAĮ. VE, kaip duomenų valdytojas, buvo registruota Asmens duomenų valdytojų valstybės registre. Šilumos vartotojų duomenis bendrovė tvarkė šiame registre įregistruotais tikslais, įskaitant, sutarčių sudarymą, mokesčių apskaičiavimą, skolų išieškojimą ir kt. VE pagal Šilumos ūkio įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus vykdė licencijuotą šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklą Vilniaus mieste, todėl atitinkamai bendrovės teisėtas interesas buvo gauti mokesčius už suteiktas paslaugas (prekę). Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sprendė, kad VE pagrįstai tvarkė pareiškėjo asmens duomenis dviem tikslais – sutarčiai sudaryti ir vykdyti, taip pat mokesčiams paskaičiuoti ir juos surinkti. VE 2017 m. kovo 29 d. baigė vykdyti licencijuojamą šilumos tiekimo veiklą, o šią veiklą Vilniaus mieste nuo 2017 m. kovo 30 d. pradėjo vykdyti VŠT, atitinkamai ši energetikos įmonė atliko ir imperatyvią pareigą paskirstyti vartotojams jų suvartotą šilumos energijos kiekį, skaičiuoti mokesčius už teikiamas paslaugas (prekę) ir juos surinkti iš vartotojų. Tiek VE, tiek VŠT, esantys registruotais duomenų valdytojais Asmens duomenų valdytojų valstybės registre, turėjo teisę tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis ir tai atitinka ADTAĮ 3 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies 2, 5–6 punktų reikalavimus.

22. Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog VŠT yra sudarę su skolų išieškojimo įmone Sergel Ikiteisminio skolos išieškojimo sutartį, kurios pagrindu Sergel teikia VŠT ikiteisminės debitorinės skolos išieškojimo bei su juo susijusių teisinių dokumentų parengimo paslaugas. VŠT turėjo teisę tam tikras atliekamas funkcijas įgyvendinti pasitelkusi trečiąsias šalis, ką ir padarė, sudarę sutartį su skolų išieškojimo įmone Sergel, o Sergel turi teisę tvarkyti asmens duomenis, veikdama kaip duomenų tvarkytoja ir vykdydama veiksmus VŠT naudai, mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais. Asmens duomenys Sergel, kaip duomenų tvarkytojui, yra perduoti teisėtai, siekiant apginti VŠT teisėtus interesus bei išieškoti (atgauti) susidariusią skolą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Sergel, tvarkydama pareiškėjo duomenis saugojo asmens duomenų paslaptį, pareiškėjo asmens duomenų kitiems asmenims neteikė.

23. Teismas, vadovaudamasis ginčo metu galiojusio ADTAĮ 27 straipsnio 2 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) ir BDAR 21 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad duomenų subjekto teisė nesutikti su jo asmens duomenų tvarkymu nėra absoliuti, o nagrinėjamu atveju negali būti taikoma apskritai, kadangi pareiškėjo asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) (atitinkamai BDAR 6 straipsnio 1 dalies b punktu).

24. Teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad Inspekcija taikė ne tos redakcijos ADTAĮ, ir pažymėjo, kad Inspekcija pagrįstai ginčo santykiui dėl pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo taikė iki 2018 m. liepos 15 d. galiojusios redakcijos ADTAĮ.

25. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas teigia, jog Inspekcija nepasisakė dėl jo reikalavimo išreikalauti iš VE dokumentą, tačiau Inspekcijai nebuvo pagrindo pasisakyti dėl šio rašto išreikalavimo, kadangi ir pats pareiškėjas jį pateikė su skundu Inspekcijai, taip pat VŠT 2019 m. kovo 6 d. raštu Nr. SD-1301.

26. Teismas pabrėžė, kad Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nenustatė jokių pažeidimų ir priėmė Sprendimą pareiškėjo skundą atmesti, todėl neturėjo pagrindo pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiems asmenims.

27. Teismas, ištyręs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir bylos rašytinę medžiagą, priėjo prie išvados, kad Inspekcija Sprendimą priėmė išnaudojusi visas ADTAĮ jai suteiktas priemones, ištyrė visas reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas nenustatė, kad Inspekcija, priimdama Sprendimą, būtų pažeidusi VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

28. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, taigi naikinti Sprendimą nėra teisinio pagrindo. Teismas, konstatavęs, kad Sprendimas yra teisėtas, pareiškėjo skundą atmetė.

29. Teismas, netenkinęs pareiškėjo skundo, netenkino ir reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 30. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

31. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcijos atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo Skundą, faktinių aplinkybių dėl administracinio nusižengimo apskritai nevertino. Teismo sprendime dėl šių faktų iš viso nepasisakyta. Todėl susidaro įspūdis, kad teismo sprendimą byloje surašė kitas asmuo, net neišklausęs teismo posėdžio garso įrašo, o teisėjų kolegija, jo neskaičiusi, pasirašė. Tai patvirtina, jog į teismo sprendimą buvo perkeltos tik atskiros Inspekcijos Sprendimo ir Inspekcijos atsiliepimo į skundą pastraipos, o dėl pareiškėjo motyvų ir netinkamo teisės normų taikymo teismas nepasisakė, jų nenagrinėjo ir nevertino.

32. Pareiškėjas teigė, kad dėl pareiškėjo Skunde Inspekcijai keltų klausimų dėl administracinių nusižengimų ir dėl VŠT 2018 m. rugpjūčio 13 d. dokumento SD-4881 „Dėl informacijos pateikimo“, kurio pareiškėjas negavo, išreikalavimo, Inspekcija pasisakė tik atsiliepime į skundą. Inspekcija Sprendime dėl dokumento išreikalavimo nepasisakė, o pareiškėjo Skundo dalies dėl keltų administracinių nusižengimų klausimų iš viso nenagrinėjo ir nevertino, dėl ko visiškai nepasisakė ir teismas.

33. Pareiškėjas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas su VE, kaip ir su VŠT, rašytinės šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nėra sudaręs. Taip pat nustatyta, kad VE butui karšto vandens tiekimą atjungė, o tai reiškia, jog VE, atjungdama karšto vandens tiekimą (butui šilumos energijos), savo veiksmais pati patvirtino, kad pareiškėjas išreiškė valią nesudaryti jokios sutarties ir nepirkti iš šios bendrovės paslaugos. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad Vilniaus mieste šilumos energiją dar tiekia ir kitos įmonės, su kuriomis pareiškėjas taip pat gali sudaryti sutartį dėl šilumos energijos tiekimo butui (buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginių prijungimas prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų dar nereiškia, kad šilumos energiją tiekia tik VE ar VŠT), tačiau teismas ir šių skundo motyvų nenagrinėjo, nevertino ir dėl jų nepasisakė.

34. Pareiškėjas nurodė, kad jo prašymus išreikalauti iš VE šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį su namo statytoju UAB „Infra būstas“ teismas atmetė , o VE atstovė teisme patvirtino, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. pareiškėjui sąskaitos rašytos pagal namo administratoriaus pateiktą informaciją apie butus ir jų savininkus, o ar namo administratorius turėjo pareiškėjo įgaliojimą tokius duomenis pateikti, atstovė nežinojo. Dėl šių nustatytų faktų teismo sprendime nepasisakyta. Iš pareiškėjo Skundo Inspekcijai matyti, kad VE nuo 2015 m. sausio 1 d. sąskaitas pareiškėjui pradėjo išrašyti UAB „Infra būstas“ pateikto prašymo pagrindu, o teisme atstovė jau tvirtino, kad pagal namo administratoriaus pateiktą informaciją. Teismas dėl šių prieštaravimų nepasisakė ir prieštaravimų nepašalino, bet tokie faktai patvirtina, kad naujai pastatytame name, iki kol 2014 m. spalio 22 d. pareiškėjas įsigijo butą iš namo statytojo UAB „Infra būstas“, visais atvejais šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su VE buvo sudariusi UAB „Infra būstas“.

35. Pareiškėjas teigė, kad neišsireikalavus VE sutarties su namo statytoju UAB „Infra būstas“ ir nenustačius, ar iki 2014 m. spalio 22 d. UAB „Infra būstas“ sudaryta šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su VE yra galiojanti, ir (ar) pagal jos sąlygas teisės ir pareigos perėjo ar neperėjo pareiškėjui, o jeigu ir perėjo, tai nuo kada, daryti išvadą, kad pareiškėjas pats žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais yra sudaręs neterminuotą šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad VE pareiškėjo duomenis tvarkė teisėtai.

36. Pareiškėjas nurodė, kad butą įsigijo 2014 m. spalio 22 d., todėl jam sistemiškai taikytinos Direktyvos 2011/83/ES (3, 27 ir 28 str.) ir CK VI knygos II dalies papildyto XVIII1 skyriaus „Vartojimo-sutartys“, įskaitant CK 6.22816 straipsnio, nuostatos. Inspekcija nurodo pasenusią teismų praktiką, kuri šio ginčo nagrinėjimui yra neaktuali. Kadangi pareiškėjo (vartotojo) teisės prieš verslininko turi prioritetą, todėl šiuo konkrečiu atveju Inspekcija ir teismas neteisingai ir nepagrįstai taikė žemesnės teisinės galios Aprašo 5 ir 6 punkto nuostatas.

37. Pareiškėjo vertinimu, teismas visiškai nenagrinėjo ir nevertino bei sprendime nepasisakė, kad pareiškėjas, vadovaudamasis iki 2018 m. liepos 15 d. galiojusiu ADTAĮ 23 straipsniu, 2017 m. sausio 13 d. uždraudė VE tvarkyti bei perduoti jo asmens duomenis VŠT ir (ar) bet kuriam kitam trečiajam asmeniui, taip pat reikalavo juos sunaikinti. Pareiškėjas aiškų nesutikimą bei prieštaravimą tvarkyti jo asmens duomenis 2018 m. liepos 26 d. buvo pareiškęs ir VŠT bei atitinkamai 2018 m. liepos 23 d. pretenziją ir Sergel. Todėl VE pagal ADTAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 15 d.) 5 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį tvarkyti (perduoti tretiesiems asmenims) pareiškėjo asmens kodą iš viso buvo imperatyviai draudžiama. Kadangi ir po pareiškėjo uždraudimo VE vis tiek perdavė pareiškėjo asmens duomenis VST, o VST ir Sergel, buvo iš esmės pažeisti ADTAĮ (įstatymo, redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 15 d.) 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 2 dalies reikalavimai, o pareiškėjo asmens kodas tvarkytas (perduotas) neteisėtai. Todėl teismas, kaip ir Inspekcija, šiuo atveju netinkamai taikė ADTAĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 15 d.) 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnį.

38. Pareiškėjas nurodė, kad CK nuostatos ir teismų praktika patvirtina, jog tam, kad reikalavimo perleidimas sukeltų teisines pasekmes skolininkui (būtų panaudotas prieš skolininką), skolininkas turi būti tinkamai, įstatymo nustatytu būdu informuotas apie cesijos sutarties sudarymo faktą. Tokiu atveju, kad subjektas (nagrinėjamu atveju VŠT) galėtų naudotis ADTAĮ nuostatomis dėl asmens duomenų tvarkymo asmens mokumui įvertinti ir įsiskolinimui valdyti, pareiškėjas turėjo būti informuotas apie reikalavimo perleidimą, pateikiant atitinkamus įrodymus, o, tokių nesant, pareiškėjo duomenys perduodami neteisėtai (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4413-816/2019).

39. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu nustatyta, jog tarp VE ir VST reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo sudaryta visai ir jos nėra, o pareiškėjui nebuvo perduota ir su Dalkia 2002 m. vasario 1 d. sudaryta sutartis, tačiau dėl šių patvirtintų faktų teismo sprendime nepasisakyta. Nustatyti faktai, kad reikalavimo perleidimo sutarties nėra, patvirtina, jog Inspekcija, Sprendime gindama verslininkų pusę, dar ir melagingai nustatė, kad pareiškėjas apie sutartinį įsiskolinimo reikalavimo perleidimą buvo informuotas VE ir VST tinklalapiuose ir visuomenės informavimo priemonėse (kai sutarties iš viso nėra). Kadangi tarp VE ir VŠT reikalavimo perleidimo sutartis, įskaitant ir dėl tariamos pareiškėjo skolos perdavimo, apskritai nebuvo sudaryta, o ir Sutartis pareiškėjui nebuvo perduota, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo duomenys (ypatingai jo asmens kodas) buvo perduoti neteisėtai, o Inspekcija ir teismas netinkamai taikė, tiksliau – nepagrįstai netaikė CK 6.109 straipsnio 5 ir 7 dalyse nustatytų imperatyvių reikalavimų ir nukrypo nuo skunde teismui nurodytos suformuotos administracinių teismų praktikos.

40. Pareiškėjas teigė, kad jo Skundas su priedais bei kiti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjo asmens duomenys buvo perduodami vieninteliu – neva susidariusios skolos išsiieškojimo tikslu, o tai paneigia Inspekcijos Sprendimo išvadą, kad VE pareiškėjo asmens duomenis tvarkė šilumos tiekimo sutarties vykdymo, mokesčių apskaičiavimo ir skolų išsiieškojimo tikslais. Tačiau teismas ir šių skundo motyvų nenagrinėjo ir dokumentų nevertino bei dėl jų nepasisakė. Nesant pareiškėjo net menamos skolos, VE, VST ir Sergel pareiškėjo asmens kodą ir kitus jo duomenis su tikslu išsiieškoti skolą tvarkė (perdavė vieni kitiems) neteisėtai.

41. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcijos Sprendime nustatyta, jog pareiškėjo asmens duomenys 2018 m. gegužės 16 d. buvo perduoti Sergel pagal VŠT ir Sergel 2018 m. balandžio 4 d. ikiteisminio skolos išieškojimo sutartį Nr. 274 ir šios sutarties priedą „Asmens duomenų tvarkymo sutartis“. Tačiau, kaip matyti iš Inspekcijos su atsiliepimu į skundą pateiktų dokumentų, VŠT 2018 m. kovo 22 d. elektroniniu paštu siuntė 2018 m. kovo 22 d. sutartį Nr. SUT-274 „Ikiteisminio Debitorinės skolos išieškojimo bei su juo susijusių teisinių dokumentų parengimo paslaugų sutartis“, prašė pasirašyti šį dokumentą elektroniniu parašu ir pasirašytą grąžinti, tačiau jokios sutarties „neprikabino“. Pateikta Ikiteisminio skolos išieškojimo sutartis yra be datos, be numerio ir šalių nepasirašytą, o tarp sutarties priedų jokia Asmens duomenų tvarkymo sutartis nėra pridedama. Todėl iš kokių duomenų Inspekcija neva nustatė, kad tai yra būtent Ikiteisminio skolos išieškojimo sutartis, nesuprantama, kaip nesuprantama, ir tai, kokios sutarties priedas bei kokios datos ir numerio yra ir nepasirašyta Asmens duomenų tvarkymo sutartis. Teismas šių nurodytų faktinių aplinkybių nenagrinėjo ir nevertino.

42. Pareiškėjas teigė, kad Inspekcija Sprendime pasisakė tik dėl to, jog Sergel neva neperdavė pareiškėjo asmens duomenų UAB „Creditinfo Lietuva“, o ar pastaroji bendrovė tikrai jų negavo (jai nebuvo perduoti), Inspekcija nenustatinėjo (UAB „Creditinfo Lietuva“ net neužklausė). Taip pat skundo dėl Sergel pareiškėjo asmens duomenų perdavimo advokatams, auditoriams ir pan. Inspekcija neišnagrinėjo.

43. Pareiškėjo vertinimu, Inspekcija pati nustatė, kad Ikiteisminio skolos išieškojimo sutartis ir šios sutarties priedas „Asmens duomenų tvarkymo sutartis“ neatitinka ir BDAR 28 straipsnio 3 dalies bei 28 straipsnio 3 dalies e punkto reikalavimų, kas neginčijamai įrodo, jog pareiškėjo asmens duomenys, ypač jo asmens kodas, ir Sergel buvo perduoti (tvarkomi) neteisėtai, pažeidžiant abiejų redakcijų ADTAĮ 3, 5 ir 7 straipsniuose bei BDAR 6 straipsnyje nustatytas asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygas. Teismas ir šių skundo motyvų nenagrinėjo, nevertino ir dėl jų nepasisakė.

44. Pareiškėjas ir jo atstovas prašė teismo nesivadovauti Sergel atsiliepimu į pareiškėjo skundą, kadangi jis pasirašytas bendrovės neįgalioto asmens, tačiau teismas ir dėl šio prašymo nepasisakė, o atsiliepimo argumentus į sprendimą įrašė (tai dar kartą įrodo, kad teismo sprendimą surašė posėdyje nedalyvavęs asmuo). Be to, ir Inspekcijos įgaliojimą jos atstovė į bylą pateikė tik praėjus kelioms valandoms po to, kai jau byla buvo išnagrinėta iš esmės, o tai įrodo, jog teismo posėdyje Inspekcijos atstovė dalyvavo neturėdama įgaliojimų, ko teismas prieš posėdį nepatikrino. Taigi ir šie esminiai procesiniai pažeidimai sudaro pagrindą ginčijamą teismo sprendimą naikinti.

45. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

46. Atsakovo vertinimu, teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai jas kvalifikavo, todėl pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nemotyvavo savo procesinio sprendimo, yra nepagrįsti. Inspekcijos atstovas pateikė teismui įgaliojimą atstovauti Inspekciją Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Tai, kad įgaliojimas buvo įkeltas į sistemą, nesudaro pagrindo teigti, kad įgaliojimas buvo pateiktas po posėdžio – į sistemą įgaliojimą po posėdžio įkėlė teismo darbuotoja. Be to, įgaliojimas atstovauti teisme buvo užregistruotas Inspekcijos Duomenų valdymo sistemoje 2020 m. vasario 13 d., t. y. atstovavimo pagrindą įrodantis dokumentas buvo parengtas ir pateiktas iki posėdžio teisme.

47. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi ne duomenų subjekto sutikimo, o sutartinės prievolės pagrindu, įtvirtintu iki 2018 m. liepos 16 d. galiojusio ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pareiškėjas negalėjo reikalauti ištrinti jo duomenų ar uždrausti juos tvarkyti, ar perduoti tretiesiems asmenims, kadangi asmens duomenų tvarkymas buvo būtinas iš sutarties atsiradusiai prievolei įgyvendinti. Pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ar priimtas pažeidžiant teisės normas, pareiškėjas skunde nepateikė jokių svarių argumentų, kurie sudarytų pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

48. Trečiasis suinteresuotas asmuo VE atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo VE nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą, papildomai pažymėjo, kad teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo ir VE sudarytos šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, teisingai taikė CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo remtis CK normomis, reguliuojančiomis bendruosius vartojimo sutarčių santykius. VE teisėtai tvarkė pareiškėjo asmens duomenis bei teisėtai juos perdavė VŠT. Tai pagrindžia byloje esantys įrodymai, kurie yra pakankami išnagrinėti kilusiam ginčui dėl pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo bei perdavimo. Tiek Inspekcija, tiek teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, Inspekcijos Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas ir nėra pagrindo jį naikinti.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo VŠT atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo VŠT nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą bei papildomai pažymėjo, kad nesant duomenų, jog pareiškėjas nėra buto savininkas, ar, kad jo butas yra teisėtai atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo, teismo išvada, jog pareiškėjo argumentai, kad jis nėra sudaręs sutarties su šilumos energijos tiekėjais, atmestini kaip nepagrįsti, yra visiškai pagrįsta ir atitinkinanti teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes. Pagrįstai konstatuota, kad duomenų subjekto teisė nesutikti su jo asmens duomenų tvarkymu nėra absoliuti, ir nagrinėjamu atveju negali būti taikoma apskritai, kadangi pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi vadovaujantis ADTAI 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) (atitinkamai BDAR 6 str. 1 d. b p.), o būtent asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas. Todėl laikytina, kad VŠT nuo 2017 m. kovo 30 d. teisėtai tvarkė pareiškėjo asmens duomenis ir pareiškėjo prašymas tiekėjai nutraukti jo duomenų tvarkymą pagrįstai buvo atmestas. Tiek VE, tiek VŠT tinkamai susitarė dėl reikalavimo į skolą perleidimo ir pranešė apie reikalavimo teisių į skolą perleidimo faktą bei įgyvendino ADTAĮ 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) nustatytą prievolę duomenų valdytojui suteikti duomenų subjektui kitą papildomą informaciją (išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas tokią informaciją jau turi), kam, kokius duomenų subjekto asmens duomenis duomenų valdytojas teikia ir kokiais tikslais. VŠT turėjo teisę tam tikras atliekamas funkcijas įgyvendinti pasitelkusi trečiąsias šalis, ką ir padarė, sudariusi sutartį su skolų išieškojimo įmone Sergel, o Sergel turi teisę tvarkyti asmens duomenis, veikdama kaip duomenų tvarkytoja ir vykdydama veiksmus VŠT naudai, mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais. Asmens duomenys Sergel, kaip duomenų tvarkytojui, yra perduoti teisėtai, siekiant apginti VŠT teisėtus interesus bei išieškoti (atgauti) susidariusią skolą.

IV. 52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmetė.

53. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tuo pagrindu patikrino ginčijamo Inspekcijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

54. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimui iš esmės pritarė ir jame išdėstytų argumentų nebekartojo, vertino, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs bylai reikšmingas, aplinkybes, šioje byloje iš esmės tinkamai taikė teisę. Pats teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytos tvarkos.

55. Teismas pažymėjo, kad šio ginčo apimtyje nėra pagrindo vertinti ir nevertinami pareiškėjo sutartiniai santykiai dėl šilumos energijos savo buitinėms reikmėms pirkimo ir šios sutarties pagrindu galbūt atsiradusio įsiskolinimo. Šie santykiai šiam ginčui yra reikšmingi tik tiek, kad tokia sutartis buvo sudaryta, ji atitinka CK 6.384 straipsnio 1 dalies sąlygas, kurios nėra paneigtos, ir jos pagrindu buvo tvarkomi pareiškėjo asmens duomenys. Todėl į apeliacinio skundo argumentus dėl minėtos sutarties sudarymo aplinkybių bei įsiskolinimo atsiradimo, kylančio iš sutarties, bei pareiškėjo, kaip vartotojo, teisų pažeidimo neatsakoma. Minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai galėtų būti civilinės bylos, kuri galėtų būti kildinama iš galimo civilinių teisinių santykių pažeidimo, nagrinėjimo dalykas, bet nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

56. Teismas pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo ribose nesant pagrindo paneigti, jog pareiškėją ir VE siejo sutartiniai šilumos energijos tiekimo (pirkimo-pardavimo) santykiai, konstatuotina, kad Inspekcija pagrįstai nustatė, jog VE asmens duomenis tvarkė ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) pagrindu. Inspekcija taip pat pagrįstai nustatė, kad VE įvykdytas pareiškėjos asmens duomenų perdavimas VŠT, pagal Sutartį (t. y. 2002 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį) minėtai bendrovei perėmus iš VE reikalavimo teisę į pareiškėjo prievolių iš sutartinių energijos tiekimo (pirkimo-pardavimo) santykių įvykdymą, atitiko ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.), CK 6.101 straipsnio 1 dalies ir 6.104 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Taip pat nėra pagrindo vertinti kaip nepagrįstos Inspekcijos išvados, kad pareiškėjo teisė būti informuotam apie jo asmens duomenų tvarkymą (reikalavimų į pareiškėjo prievolinių įsipareigojimų, kylančių iš sutartinių energijos pirkimo-pardavimo santykių, įvykdymą perleidimą VŠT), buvo įgyvendinta pagal ADTAĮ 24 straipsnio 1 dalies 3 punkto (redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) reikalavimus. Tai patvirtina bylos duomenys (pvz., VE 2017 m. sausio 25 d. elektroninis laiškas pareiškėjui). Inspekcija pagrįstai nustatė ir tai, kad VŠT, būdama šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartinių santykių šalimi ir tuo pagrindu asmens duomenų valdytoja, galėjo pareiškėjo asmens duomenis perduoti Sergel, kaip turimų duomenų tvarkytojui (ADTAĮ 30 str. 3 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.), BDAR IV skyrius).

Nustačius, kad pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi esant teisiniam pagrindui, t. y. jį su bendrovėmis siejant sutartiniams šilumos energijos tiekimo (pirkimo-pardavimo) santykiams, Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, kad duomenų valdytojai (tvarkytojai) neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymus, jog jo duomenys nebebūtų tvarkomi (būtų sunaikinami), nes tam nebuvo jokio pagrindo nei pagal ADTAĮ (įstatymo redakciją, galiojusią iki 2018 m. liepos 15 d. ir galiojančią nuo 2018 m. liepos 16 d.), nei pagal BDAR. Pareiškėjo argumentai, kad nagrinėjamu atveju jo duomenys buvo perduoti ir kitiems subjektams (pvz., UAB „Creditinfo Lietuva“, advokatams, auditoriams ir pan.), yra niekuo nepagrįsti, dėl to Inspekcija pagrįstai šiuo aspektu taip pat nenustatė jokių pažeidimų.

57. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendime pagrindė, dėl ko išnagrinėjęs pareiškėjo skundą nenustatė asmens duomenų tvarkymo pažeidimų. Tai, kad Inspekcija Sprendime nepasisakė, dėl ko nesurašė administracinio nusižengimo protokolo, nėra esminis Sprendimo trūkumas, sudarantis pagrindą naikinti ginčijamą Sprendimą. Atsakovas, atmesdamas pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, o Sprendimo nurodymas pašalinti VŠT ir Sergel duomenų tvarkymo sutarties trūkumus, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nebuvo pagrindas konstatuoti administracinio teisės nusižengimo sudėtį ir tenkinti kitus pareiškėjo skundo Inspekcijai reikalavimus.

58. Teisėjų kolegija detaliau dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų nepasisakė, nes bet kuriuo atveju vienoks ar kitoks jų vertinimas nepakeistų šios bylos išnagrinėjimo rezultato. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai iš esmės yra grindžiami subjektyviu aplinkybių vertinimu, kurie neturi objektyvaus pagrindo ir kuriuos paneigia tiek bylos duomenys, tiek ginčui aktualus teisinis reglamentavimas.

59. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

V. 60. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo J. K. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1275-261/2021 pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Sergel“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus dalis, kuri grindžiama ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu).

61. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad 2017 m. sausio 13 d. VE yra aiškiai pareiškęs, jog kategoriškai nesutinka, kad bet kokie jo asmens duomenys būtų perduoti VŠT ir / ar bet kuriam kitam trečiajam asmeniui ir reikalauja sunaikinti visus VE turimus bet kokius J. K. asmens duomenis. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 5 d. sprendimu nustatė, kad pareiškėjas su VE, vėliau su VŠT nėra sudaręs individualios rašytinės šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties. Pareiškėjo buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai yra prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad VE, kaip šilumos tiekėja, žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su pareiškėju neterminuotą šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį. Vilniaus mieste šilumos energiją dar tiekia UAB Balterma ir Co ir UAB „Vilniaus valda“, todėl vien buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginių prijungimas prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, visiškai nereiškia pareiškėjo žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais sutarties su VE ar VŠT sudarymo. Pareiškėjas byloje įrodinėjo, kad naujai pastatytame name ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su VE buvo ir yra sudariusi UAB „Infra būstas“, kuri šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Todėl pareiškėjas skunduose Inspekcijai, teismui ir apeliaciniame skunde ginčydamas sutarties su VE sudarymą, teismo prašė minėtą sutartį išreikalauti ir ją įvertinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas išreikalauti šią sutartį atsisakė, teismai jos neįvertino, o neįvertinus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) padarė išvadas, jog nesant pagrindo paneigti, kad pareiškėją ir VE siejo sutartiniai šilumos energijos tiekimo (pirkimo-pardavimo) santykiai, pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi esant teisiniam pagrindui jį su bendrovėmis siejant sutartiniams šilumos energijos tiekimo (pirkimo-pardavimo) santykiams (Nutarties 31 punktas). Taip pat apeliacinės instancijos teismas ginčo apimtyje nevertino pareiškėjo sutartinių santykių dėl šilumos energijos savo buitinėms reikmėms pirkimo ir šios sutarties pagrindu galbūt atsiradusio įsiskolinimo (Nutarties 30 punktas).

62. Pareiškėjas nurodo, kad VŠT kreipėsi su 2021 m. kovo 10 d. ieškiniu į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus civilinėje byloje Nr. e2-3613-446/2021 prašydami už butui patiektą šilumos energiją priteisti iš J. K. skolą, delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. J. K. civilinėje byloje įrodinėjo, kad yra netinkamas atsakovas, nes šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su VE buvo ir yra sudariusi UAB „Infra būstas“. Pareiškėjui prašant teismas įpareigojo šią sutartį pateikti VE, kuri 2021 m. lapkričio 16 d. sutartį ir pateikė į civilinę bylą. Tai dvišalė sutartis, sudaryta tik tarp VE ir UAB „Infra būstas“, todėl nagrinėjant administracinę bylą apie šios sutarties turinį pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, o sužinojo tik 2021 m. lapkričio 16 d., kai VE ją pateikė į civilinę bylą (naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui administracinės bylos nagrinėjimo metu, ABTĮ 156 str. 2 d. 2 p.).

63. Pareiškėjas nurodo, kad butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naujai pastatytame name (namo statytojas UAB „Infra būstas“) įsigijo 2014 m. spalio 22 d., todėl jo atžvilgiu sistemiškai taikytinos Direktyvos 2011/83/ES (3, 27 ir 28 straipsniai) ir CK, įskaitant CK 6.22816 straipsnio, normos, jas aiškinant pareiškėjo kaip vartotojo naudai. Teismai neįvertino minėtos sutarties turinio, motyvuojamojoje dalyje liko neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, išreikštus sudarytoje sutartyje, dėl to byla išspręsta neteisingai, o prašymas atnaujinti procesą yra visiškai pagrįstas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

64. Pareiškėjo vertinimu, VE ir UAB „Infra būstas“ sudaryta 2014 m. rugsėjo 12 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3-354/1 būtent ir paneigia, kad pareiškėją ir VE siejo sutartiniai šilumos energijos tiekimo (pirkimo-pardavimo) santykiai, ir įrodo priešingai, jog tokiais sutartiniais santykiais buvo ir yra susiję tik VE ir UAB „Infra būstas“, bet ne pareiškėjas.

65. Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog faktinės aplinkybės dėl dvišalės sutarties sudarymo ir jos turinio pareiškėjui paaiškėjo tik 2021 m. lapkričio 16 d., todėl jis nepraleido trijų mėnesių termino nuo naujai paaiškėjusių aplinkybių sužinojimo prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Jeigu teismas laikytų, kad terminas praleistas, pareiškėjo vertinimu, jis terminą praleido dėl nurodytų svarbių priežasčių, kurių pagrindu šis terminas atnaujintinas (ABTĮ 159 str.).

66. Trečiasis suinteresuotas asmuo VE atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.

67. Trečiasis suinteresuotas asmuo VE nurodo, kad pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjas nenurodė argumentų ir motyvų dėl tarp VE ir UAB „Infra būstas“ sudarytos 2014 m. rugsėjo 12 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, nei prašė ją vertinti. Pareiškėjas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pradėjo įrodinėti bei teigti, jog esminis argumentas, įrodantis, kad tariamai jis nebuvo sudaręs sutarties nei su VE, nei su VŠT, yra tai, kad VE ir UAB „Infra būstas“ buvo sudarę šilumos-pirkimo pardavimo sutartį dėl šilumos tiekimo pareiškėjo namui. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturėji pareigos pasisakyti dėl pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo dėstomų argumentų dėl Sutarties išreikalavimo ar jos vertinimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius pakankamus ginčo sprendimui įrodymus, o pareiškėjui esant buto savininku, pareiškėjas ir VE buvo sudarę šilumos pirkimo-pardavimo sutartį teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepagrįstai neigia šią sudarytą šilumos pirkimo-pardavimo sutartį tarp pareiškėjo ir VE ir visiškai nepagrįstai mini su UAB „Infra būstas“ sudarytą šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, kuri nėra susijusi su ginčo dalyku.

68. Trečiasis suinteresuotas asmuo VŠT atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.

69. Trečiasis suinteresuotas asmuo VŠT nurodo, kad pats pareiškėjas pripažįsta ir pažymi, jog VE ir UAB „Infra būstas“ sudarytos 2014 m. rugsėjo 12 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutarties buvimo faktas jam buvo žinomas jau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Sutarties buvimo faktas tiek bylos šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui bylos nagrinėjimo metu buvo žinomas. Nei minėta sutartis, nei jos turinys nekeičia fakto, jog tarp pareiškėjo ir šilumos tiekėjų konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta neterminuota šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu pareiškėjo asmens duomenys buvo perduoti šilumos tiekėjams, šios aplinkybės teismų buvo išsamiai išnagrinėtos. Pareiškėjo įvardintos neva naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės neatitinka teismų praktikos suformuotų naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kriterijų. Esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tik tokios aplinkybės, kurių paaiškėjimas lemtų ginčijamų teisinių santykių atsiradimą, pasibaigimą arba pasikeitimą. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė neturi esminės įtakos bylos šalių teisių ir pareigų vertinimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 70. Pareiškėjas J. K. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-1275-261/2021 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą (naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu).

71. Teisėjų kolegija pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015 ir kt.). Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-16-520/2020).

72. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011). ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės, dar kartą ištirti byloje esantys įrodymai, kuriuos ištyrė ir įvertino tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas. Administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui.

73. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

74. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie kurias pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; ir 4) kurios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-12-502/2017). Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje.

75. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti esminės bylos išnagrinėjimui, t. y. jos turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

76. Pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes vertina VE ir UAB „Infra būstas“ sudarytą 2014 m. rugsėjo 12 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3-354/1, kuri, pareiškėjo teigimu, paneigia, kad pareiškėją ir VE siejo sutartiniai šilumos energijos tiekimo (pirkimo-pardavimo) santykiai, ir įrodo, jog tokiais sutartiniais santykiais buvo ir yra susiję tik VE ir UAB „Infra būstas“, bet ne pareiškėjas. Pareiškėjo vertinimu, teismai neįvertino minėtos sutarties turinio, motyvuojamojoje dalyje liko neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, išreikštus sudarytoje sutartyje, dėl to byla išspręsta neteisingai.

77. Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos pagal kompetenciją priimto Sprendimo nagrinėjant pareiškėjo Skundą dėl jo asmens duomenų tvarkymo VE, VŠT ir Sergel, kai pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi centralizuoto šilumos tiekimo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti ir vykdyti, taip pat mokesčiams paskaičiuoti ir juos surinkti, mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 5 d. sprendime konstatavo, kad pagal Aprašo 5 ir 6 punktų, Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalies, CK 6.384 straipsnio 1 dalies nuostatas, jei daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.

Kadangi pareiškėjo butas prijungtas prie namo šildymo sistemos ir šildomas centralizuotai tiekiama šilumos energija, o pareiškėjas nėra sudaręs individualios, rašytinės šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog VE, kaip šilumos tiekėja, žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su pareiškėju neterminuotą šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, kuriai taikomos CK 6.384 straipsnio 1 dalies nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad pareiškėją su trečiaisiais asmenimis VE ir VŠT siejo sutartiniai santykiai dėl šilumos energijos savo buitinėms reikmėms pirkimo, šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, ji atitinka CK 6.384 straipsnio 1 dalies sąlygas, kurios nėra paneigtos, ir jos pagrindu buvo tvarkomi pareiškėjo asmens duomenys.

Bylą nagrinėjusiems teismams nustačius, jog pareiškėją ir VE bei VŠT siejo šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ir buvo tvarkomi pareiškėjo asmens duomenys, jokios esminės reikšmės šioje administracinėje byloje kilusio ginčo išsprendimui neturi iki pareiškėjui tampant buto savininku (2014 m. spalio 22 d.) tarp VE ir namo, kuriame buvo pareiškėjo įsigytas butas, statytojo UAB „Infra būstas“ sudaryta 2014 m. rugsėjo 12 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutartis. Juo labiau, kad pats pareiškėjas nurodo, jog VE sąskaitas dėl buto šildymo (iš esmės nuo tada ir prasidėjo pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas VE) jam pradėjo teikti nuo 2015 m. sausio 1 d.

Taigi pareiškėjo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės – VE ir UAB „Infra būstas“ sudaryta 2014 m. rugsėjo 12 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3-354/1 ir jos turinys – nesudaro pagrindo tvirtinti, kad žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas, todėl tokios aplinkybės nelaikytinos esminėmis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų teisinis pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą (žr., šios Nutarties 74 p.).

78. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1275-261/2021 (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1275-261/2021 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1275-261/2021 pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

part_603d6efc51014e1dbaca2bc56bb822d7_end