Legislator Case Law & Legislation
6558bd41-1200-4e41-a8b5-1f95dec33cfc AI generated

6558bd41-1200-4e41-a8b5-1f95dec33cfc · Å iaulių apylinkės teismas

Case Number 6558bd41-1200-4e41-a8b5-1f95dec33cfc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 3 punktÄ dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo ir priteisti iÅ¡ E. B. nepilnamečio sÅ«naus T. B. iÅ¡laikymui periodines iÅ¡mokas po 250,00 Eur, mokamas nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki sÅ«naus pilnametystės, indeksuojant priteistas lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Legislator headnote

AI generated

6558bd41-1200-4e41-a8b5-1f95dec33cfc · Å iaulių apylinkės teismas: IeÅ¡kovė nuolatos nuteikinėja sÅ«nų prieÅ¡ jį, neleidžia su juo bendrauti net pagal teismo nustatytÄ tvarkÄ . Be to, kai sÅ«nus bÅ«na pas jį, ieÅ¡kovei nereikia jo maitinti ir prižiÅ«rėti. Jis ir jo artimieji nori, kad sÅ«nus įgytų rimtesnį iÅ¡silavinimÄ , todėl po truputį dovanoja pinigų taupymui. Vaikui sudovanoti pinigai saugomi pas jį namuose, tačiau jam nežinant, sÅ«nus taupomus pinigus pasiėmė ir iÅ¡leido savo nuožiÅ«ra. Dėl jo noro sÅ«nui pataupyti pinigų ateities mokslams barnius kelia ieÅ¡kovė.

Keywords

AI generated
living expenses increase of child support lack of economic substance parental maintenance duty changed financial circumstances modification of maintenance
AI generated
6138da5b-2221-45d4-881d-3c43b056efbf
priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai materialinę paramÄ (iÅ¡laikymÄ ), mokamÄ po 240,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis; IeÅ¡kovas nurodo, kad 2009 m.
cab4efbb-9967-46ba-9c1f-7cb2d89098c2
iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, 2) taip pat pasikeitę vaiko poreikiai.
04cc5941-7430-4e80-953f-801ad787a7ab
J., atsakovui V. B., atsakovo atstovui advokatui Leonidui Ignatovui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės B. J. ieÅ¡kinį atsakovui V. B. dėl tėvystės nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti, kad V. B. yra V. J. ir R. J. tėvas, o jos jo dukros; priteisti iÅ¡ atsakovo vaikų iÅ¡laikymui kiekvienai po 300 Lt kas mėnesį mokomų periodinių iÅ¡mokų, nuo ieÅ¡kinio į teismÄ padavimo dienos, iki jų pilnametystė; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2007-01-10 iki 2011-01-10 skaičiuojant už vienÄ mėnesį kiekvienai dukrai po 300 Lt, viso 21 600 Lt.
609d669e-ff9c-4c02-9550-2e9b0033b442
ieÅ¡kinį atsakovui R. B. ir institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ byloje Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo ir             Nustatė:             IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimu, jiems su atsakovu (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus Å . B., kuris nuo pat gimimo gyvena kartu su ja. Nors atsakovas savo tėvystę Å¡iam vaikui pripažino, tačiau jam neteikia iÅ¡laikymo, todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti lėšas vaiko iÅ¡laikymui kas mėnesį mokomomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 60 EUR nuo ieÅ¡kinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, Å¡ias lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , jÄ paskirti gaunamų lėšų tvarkytoja.             Atsakovas jokių atsiliepimų ar prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio teismui nepateikė.             IeÅ¡kinys tenkinamas.Pateikti duomenys rodo, kad Å¡alims (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus Å .
c2d5edd2-eda6-4bb3-aff3-6178ead7f983
dėl priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, n u s t a t ė:            IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu (b.l.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2-12472-476/2019 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00895-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; (S) 2.3.4.4.3; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1 ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 5 d. Raseiniai Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant ieškovei R. J., jos atstovui advokatui Stanislovui Jankauskui, atsakovui E. B., jo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei, trečiajam asmeniui L.

B., iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Renatai Kizienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. J. ieÅ¡kinį atsakovui E. B. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo E. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. J. dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su tėvu pakeitimo, trečiasis asmuo L.

B., iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė:

1. Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 3 punktÄ dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo ir priteisti iÅ¡ E. B. nepilnamečio sÅ«naus T. B. iÅ¡laikymui periodines iÅ¡mokas po 250,00 Eur, mokamas nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki sÅ«naus pilnametystės, indeksuojant priteistas lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. IÅ¡laikymÄ valdyti ir tvarkyti pavesti R. J..

3. Nutraukti iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2(duomenys neskelbtini).

4. Priteisti iÅ¡ E. B. valstybės patirtas iÅ¡laidas teikiant antrinę teisinę pagalbÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu E. B. kartu gyveno apie devynis metus. Tvarkė bendrÄ Å«kį, gyveno faktinį santuokinį gyvenimÄ , tačiau santuokos neįregistravo. (duomenys neskelbtini) gimė T. T. B. Atsakovas savo tėvystę pripažino pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo. 2012 metais su atsakovu pradėjo gyventi skyriumi. Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp jos ir atsakovo E. B. sudaryta taikos sutartis.

Pagal patvirtintÄ taikos sutartį, E. B. įsipareigojo teikti materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiui sÅ«nui T. B., periodinėmis iÅ¡mokomis po 300,00 Lt. (86,89 Eur) kas mėnesį nuo 2012-06-01 iki sÅ«naus pilnametystės. Taip pat buvo patvirtinta E. B. bendravimo su sÅ«numi tvarka, kurios ji prašė nekeisti, nes ji ir taip pakankamai optimali. Teismo nutartimi patvirtintas iÅ¡laikymo dydis Å¡iuo metu negali patenkinti net minimalių nepilnamečio sÅ«naus poreikių, nes vaiko poreikiai didėja jam augant.

Nuo teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas iÅ¡laikymo dydis sÅ«nui praėjo daugiau nei septyneri metai. Savaime suprantama, kad iÅ¡augo ir sÅ«naus poreikiai. Keitėsi ekonominė situacija Å¡alyje, didėjo kainos, augo infliacija. Tai neiÅ¡vengiamai didino sÅ«naus iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. Vaikui kasdien reikia ne tik maisto, rÅ«bų, bet ji privalo pasirÅ«pinti ir sÅ«naus auklėjimu, ugdymu, turiningu laisvalaikiu, mokymosi T. T. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 7c klasėje. Ji pati, Å¡iuo metu, nedirba, nes augina 2016 m. vasario 21 d. gimusiÄ dukterį L.

G.. Jie gyvena dukters tėvui I. G. priklausančiame bute. Pragyvena iš 140,00 eurų išmokų vaikams, atsakovo E. B. teikiamo išlaikymo sūnui Tadui ir I. G. paramos. Atsakovas yra dirbantis. Apie jo gaunamas pajamas duomenų ji neturi, tačiau mano, kad prie padidėjusių nepilnamečio sūnaus išlaikymo išlaidų turi prisidėti ir atsakovas. Nepilnamečio sūnaus T. B. poreikiams normaliai patenkinti reikia apie 500,00 Eur kas mėnesį, todėl iš atsakovo E. B. turi būti priteistas išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį.

Atsakovas E. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Nurodė, kad ieÅ¡kovė tiek pajamų, kiek nurodo ieÅ¡kinyje ji skirianti sÅ«nui, negauna. Jo manymu, 13 metų vaikui turi užtekti per mėnesį apie 250 Eur – 300 Eur, kai Å¡eimoje auga keli vaikai. Valstybė moka dar po 50 Eur vaikui per mėnesį. Jo Å¡eima susideda iÅ¡ trijų asmenų. Jis turi dukrÄ G. B., gim. (duomenys neskelbtini). Jo žmona augina dukrÄ ir yra motinystės atostogose.

Jo atlyginimas yra 560 Eur, nuo kurio atskaičiuojami mokesčiai. Jis turi senÄ automobilį, kuriuo važinėja į darbÄ , taip pat sodybÄ , kurioje jo Å¡eima gyvena. Pats dėl darbo neturi kada prižiÅ«rėti savo žemės, todėl panaudos sutartimi jÄ atidavė savo mamai, kuri padeda jam užauginti daržoves. Savo žemės neturi tiek, kad Å¡eima galėtų iÅ¡ gaunamų pajamų pragyventi. Aplinkui nėra darbdavių, kurie mokėtų didesnį atlyginimÄ . Jis sveikas ir darbingas, tačiau neiÅ¡gali sÅ«nui mokėti 250 Eur iÅ¡laikymo kiekvienÄ mėnesį, daugiausia galėtų mokėti 100 Eur.

IeÅ¡kovė nuolatos nuteikinėja sÅ«nų prieÅ¡ jį, neleidžia su juo bendrauti net pagal teismo nustatytÄ tvarkÄ . Be to, kai sÅ«nus bÅ«na pas jį, ieÅ¡kovei nereikia jo maitinti ir prižiÅ«rėti. Jis ir jo artimieji nori, kad sÅ«nus įgytų rimtesnį iÅ¡silavinimÄ , todėl po truputį dovanoja pinigų taupymui. Vaikui sudovanoti pinigai saugomi pas jį namuose, tačiau jam nežinant, sÅ«nus taupomus pinigus pasiėmė ir iÅ¡leido savo nuožiÅ«ra. Dėl jo noro sÅ«nui pataupyti pinigų ateities mokslams barnius kelia ieÅ¡kovė.

Atsakovas E. B. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pakeisti Raseinių rajono nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , nustatant jam teisę bendrauti su sÅ«numi tokiu bÅ«du:

1. Savaitgaliais: 1.1. kas antrÄ savaitgalį vaikas bendrauja su tėvu nuo penktadienio 16.00-19 val. iki sekmadienio 19 val.-20 val. (termino pradžia skaičiuojama nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos).

2. Å venčių dienomis: 2.1. Jei vaiko gimimo diena yra darbo diena, tėvui suteikiama galimybė pirmÄ savaitgalį po gimtadienio bÅ«ti su vaiku nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 20 val. 2.2. Valstybinių Å¡venčių dienomis tėvas su vaiku bendrauja taip: lyginiais metais - kas antrÄ Å¡ventę, skaičiuojant nuo pirmos Å¡ventės po sausio 1 d., nelyginiais metais - kas antrÄ Å¡ventę, skaičiuojant nuo antros Å¡ventės po sausio 1 d. 2.3. Å ios tvarkos 2.2. p. nustatytomis dienomis tėvas su vaiku bendrauja nuo prieÅ¡ Å¡ventinės dienos 19.00 val. iki paskutinės Å¡ventinės dienos 20.00 val.

3. Atostogų metu: 3.1. Vaikas su tėvu bÅ«na pusę paeiliui einančių tėvo kasmetinių atostogų dienų. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja bÅ«ti su vaiku, vaiko motinÄ Ä¯spėja prieÅ¡ 1 mėnesį. Tėvas savo atostogų su vaiku periodui vaikÄ pasiima abiejų tėvų sutartÄ , o jiems nesusitarus – pirmas atostogų dienÄ 09.00 val. ir grÄ Å¾ina paskutinę atostogų dalies dienÄ 20.00 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmÄ jÄ padalytų atostogų pusę su vaiku bÅ«na tas iÅ¡ tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau. 3.2.

Vaiko atostogų metu vaikas pusę atostogų laiko bÅ«na pas tėvÄ . Tėvas pasiima abiejų tėvų sutartu laiku, o jiems nesusitarus - pirmÄ atostogų dienÄ 09.00 val. ir grÄ Å¾ina paskutinę buvimo pas tėvÄ atostogų dienÄ 20.00 val. 3.3. Tėvas informuoja motinÄ apie numatomų su vaiku atostogų vietÄ ir pobÅ«dį tik tiek, kiek tai bÅ«tina vaikui parengti; motina pateikia tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms.

4. Bendrosios nuostatos: 4.1. Tėvas pasirÅ«pina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, bÅ«tinomis higienos ir nakvynės pas jį priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta. 4.2. Tėvas privalo informuoti motinÄ apie numatomos su vaiku veiklos pobÅ«dį tik tiek, kad motina galėtų vaikÄ tinkamai parengti. 4.3. Motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar iÅ¡vykai su tėvu. 4.4. Jeigu tėvas ar motina Å¡ioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors aplinkybių negali pasiimti ar grÄ Å¾inti vaiko, jis turi pareigÄ apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti SMS žinute kitÄ iÅ¡ tėvų. 4.5.

Visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo Å¡ioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančių tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tėvų SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu ar raÅ¡tu ir tokiu bÅ«du suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Kilus ginčui pateikti įrodymus apie kito iÅ¡ tėvų informavimÄ apie pakeitimus privalo tas iÅ¡ tėvų, kurio iniciatyva keičiamos Å¡ios tvarkos sÄ lygos. 4.6. Vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motinÄ apie tai ir sudaryti galimybę motinai aplankyti vaikÄ ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigÄ , kai vaikas yra su tėvu.

Lygiai tÄ patį privalo ir mama, kai vaikas yra pas jÄ . Abu tėvai privalo nedelsdami telefonu informuoti vienas kitÄ apie vaiko sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ , nelaimingÄ atsitikimÄ ar kitus reikÅ¡mingus vaiko interesams įvykius. 4.7. Tos dienos ar laikotarpiai, kuriais nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas vaiko nepasiima, kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sÄ skaita abiejų tėvų susitarimu, o jiems nesusitarus nekompensuojamos. Å i taisyklė taikoma ir kitoms sÄ lygoms (vaiko pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikui, nustatytų laikotarpių atostogų ar Å¡venčių metu pakeitimui ir t. t. ). 4.8.

Motina privalo nedelsdama ryÅ¡io priemonėmis informuoti prieÅ¡ 7 dienas tėvas apie vaiko gyvenamosios vietos Lietuvoje pasikeitimÄ . 4.9. Tėvas turi teisę gauti visÄ informacijÄ apie sÅ«nų iÅ¡ jo ugdymo, mokymosi, sveikatos priežiÅ«ros bei kitų įstaigų, lankyti mokykloje.

5. Vasaros atostogų laiku, kai sÅ«nus atostogauja pas tėvÄ , E. B. pats iÅ¡laiko materialiai sÅ«nų ir neprivalo mokėti materialinio iÅ¡laikymo IeÅ¡kovei už tÄ atostogų laikotarpį.

6. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas E. B. nurodė, kad vaiko iÅ¡laikymo klausimas yra susijęs su vaiko galimybe bendrauti su tėvu, jo galimybe bÅ«ti tėvo namuose, bÅ«ti tėvo prižiÅ«rimu ir t.t. IeÅ¡kovė nuolatos, keletÄ paskutinių metų nuteikinėja sÅ«nų prieÅ¡ jį, neleidžia su juo bendrauti net pagal teismo nustatytÄ tvarkÄ . Teko ne kartÄ kreiptis pagalbos į VTAS, antstolį, tačiau realios pagalbos jis taip ir nesulaukė.

Savaitgaliais antstoliai nedirba, todėl užfiksuoti vaiko neleidimÄ bendrauti su tėvu atsisako. Atostogų metu bÅ«nant vaikui pas jį pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , motina ne kartÄ nieko neįspėjus ar prieÅ¡ valandÄ paskambina telefonu ir praneÅ¡a, kad sÅ«nus yra reikalingas jai, atvyksta anksčiau laiko ir pasiima sÅ«nų. Vaikui matant iÅ¡vadina jį visokiais žodžiais ir net nepasiklausdama jo, iÅ¡veža vaikÄ . Jam nuvykus pasiimti sÅ«naus, ieÅ¡kovė pasako, kad sÅ«nus serga ir negali su juo vykti arba sako, kad vaikas nenori su juo bendrauti.

Nuo jo iÅ¡siskyrimo su ieÅ¡kove, labai pasikeitė sÅ«naus elgesys į blogÄ pusę, akivaizdžiai jaučiasi nusiteikimas prieÅ¡ jį ir ieÅ¡kovės įtaka tam, todėl jis byloje reiÅ¡ki pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais laiko atžvilgiu po lygiai. Nei vienas iÅ¡ tėvų negali uzurpuoti kito tėvo valdžios vaiko atžvilgiu. Raseinių rajono nutartimi civilinėje byloje buvo nustatyta jo ir sÅ«naus T. B. bendravimo tvarka.

Nustatyta, kad jis turi teisę bendrauti su sÅ«numi Tadu kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį, pasiimant sÅ«nų penktadienio vakare 19 val. ir grÄ Å¾inant motinai sekmadienio vakare 19 val., poriniais metais jis bendrauju su sÅ«numi per Å v. Kalėdas ir Kalėdų atostogas, neporiniais metais - per Å v. Velykas ir Velykų atostogas, vasaros metu turėjo derinti su ieÅ¡kove atostogų laikÄ ir galėjo bendrauti vasaros atostogų laike vienÄ mėnesį, sÅ«naus gimimo dienÄ jis bendrauja su sÅ«numi neporiniais metais.

Buvo susitarę, kad už vasaros atostogų laikÄ , sÅ«naus buvimÄ pas jį, jis nemoka materialinio iÅ¡laikymo ieÅ¡kovei. Esant tokiai tvarkai, ieÅ¡kovė pažeidinėjo vaiko galimybes bendrauti su juo. Jei jis pavėluodavo pasiimti vaikÄ , ieÅ¡kovė jam sÅ«naus neduodavo. Antstoliai patarė nusistatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kad bÅ«tų galimybė darbo metu fiksuoti vaiko nedavimo faktus, tai yra pagal iÅ¡duota vykdomÄ jį raÅ¡tÄ fiksuoti nutarties nevykdymo atvejį ir skirti baudas ieÅ¡kovei, todėl jis pageidauja pakeiti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , nustatant jam teisę bendrauti su sÅ«numi tokiu bÅ«du, kuris yra nurodytas prieÅ¡ieÅ¡kinyje.

IeÅ¡kovė R. J. atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinkanti, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nustatytos bendravimo tvarkos su sÅ«numi pakeitimo pareiÅ¡kė kaip atsakÄ Ä¯ jos ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo jų nepilnamečiui sÅ«nui padidinimo. Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-07-18 nutartimi atsakovo ir sÅ«naus Tado bendravimo tvarka jau yra nustatyta tokia, buvo suderinta tarp jos ir atsakovo E. B., tačiau atsakovas nori Å¡iÄ daugiau kaip septynis metus galiojančiÄ jo ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ pakeisti.

E. B. turi suprasti, kad šiuo metu sūnui Tadui jau yra ne nebe šeši metai, o 13. Sūnus jau yra paauglys ir jį įsprausti į detalesnius, griežčiau reglamentuotus bendravimo rėmus be jo paties sutikimo atsakovas paprasčiausiai neturi galimybės. O bendravimo tvarkos pakeitimo atsakovas su sūnumi neaptarė. Pažymėtina, kad įstatymai ir nenumato priverstinai nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo. Ji kartu su sūnumi Tadu susipažino su tėvo pateikta bendravimo tvarka, ir nors ji iš esmės nesiskiria nuo dabar galiojančios bendravimo tvarkos, tačiau sūnaus ir jos manymu, nėra reikalo keisti dabartinės bendravimo tvarkos.

Dabar galiojanti tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarka tikrai nėra minimali. Problema ne nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis, tačiau paties atsakovo E. B. santykiai su sÅ«numi. Parsivežęs sÅ«nų pas save į namus, E. B. su juo nebendrauja. Vasaromis iÅ¡vyksta dirbti žemės Å«kio darbų, o sÅ«nus yra paliekamas prižiÅ«rėti dviejų metų savo T. T. yra sakęs, kad yra buvę atvejų, kai negavo valgyti, nei gerti. IÅ¡ viso atsakovas nėra linkęs sÅ«nui kÄ nors nupirkti. SÅ«nui įvairiomis progomis giminės yra padovanoję apie 100 eurų.

SÅ«nui padovanoti pinigai yra laikomi pas tėvÄ . Per paskutinę gimimo dienÄ , senelė ir krikÅ¡to mama padovanojo sÅ«nui apie 60 eurų. Tėvas ir Å¡iuos pinigus pasiėmė ir padėjo prie kitų anksčiau padovanotų. SÅ«nus ne kartÄ prašė, kad tėvas atiduotų jam padovanotus pinigus. Tėvas į sÅ«naus praÅ¡ymus nereagavo. T. T. pats pasiėmė 60 Eur iÅ¡ jam padovanotų pinigų. Dėl to tėvas sÅ«nų apkaltino vagyste, iÅ¡vadino „snargliumi“, negalinčiu užsidirbti pinigų.

Po Å¡io įvykio, sÅ«naus ir tėvo santykiai labai T. T. atsisako vykti pas tėvÄ . Tėvas savo elgesiu pats atstumia sÅ«nų, bendravimÄ daro problematiÅ¡ku. Ji mano, kad dabar galiojanti bendravimo tvarka yra optimali, todėl keisti jos nėra pagrindo. Atsakovas turėtų pakeisti savo elgesį santykiuose su paaugliu sÅ«numi. Atsakovas E. B. atsiliepime į ieÅ¡kinį jis nurodė, kad galėtų sÅ«naus iÅ¡laikymui mokėti 100 eurų kas mėnesį, tai yra sutinka padidinti 13 eurų. Toks siÅ«lomas iÅ¡laikymo padidinimas yra niekinis ir negalės patenkinti net minimalių sÅ«naus Tado dabartinių ir dar augančių poreikių.

IeÅ¡kovė R. J. teismo posėdžio metu palaikė patikslintame ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodytÄ pozicijÄ , prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovas skiria per maÅ¾Ä iÅ¡laikymÄ vaikui. Å iuo metu atsakovas moka sÅ«naus iÅ¡laikymui po 86,89 Eur per mėnesį. Toks iÅ¡laikymas yra nepakankamas ir neatitinka sÅ«naus poreikių, nes reikia mokėti už vaiko bÅ«relius, kasdien reikia duoti pinigų pietums, pirkti mokyklai reikmenis, sportinę aprangÄ , kas per mėnesį sudaro apie 400 – 500 Eur.

Å iuo metu ji niekur nedirba, ji gauna iÅ¡mokas už vaikus, taip pat, iÅ¡laikyti vaikus jai padeda gyvenimo draugas. Ji sumažina ieÅ¡kiniu praÅ¡omo sÅ«nui priteisti iÅ¡laikymo dydį iki 200 Eur per mėnesį. Su atsakovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka ji nesutinka, nes kalbėjo ir su sÅ«numi, todėl tiek jį, tiek ir jÄ tenkina esama sÅ«naus ir atsakovo bendravimo tvarka. SÅ«nus ne visuomet nori važiuoti pas tėvÄ , nes tėvas pasiėmęs sÅ«nų su juo nebendrauja ir neskiria pakankamai dėmesio.

VasarÄ konfliktas kilo dėl to, kad sÅ«nus norėjo kartu su ja vykti į Vilnių pas pusbrolius, tačiau atsakovas nesutiko sÅ«naus iÅ¡leisti, jis pasiskundė močiutei ir ji atvažiavo jo pasiimti. Po Å¡io konflikto sÅ«nus su tėvu daugiau susitikęs nebuvo, nes pats sÅ«nus nebenori važiuoti pas tėvÄ . Ji prievarta sÅ«naus važiuoti pas tėvÄ negali priversti. Atsakovas neatiduoda sÅ«nui dovanotų pinigų ir kitų daiktų. T. T. paprašė tėvo atiduoti jam dovanotus pinigus, bet Egidijus parašė vaikui įžeidžiančiÄ Å¾inutę.

Ji kartu su sÅ«numi susipažino su atsakovo siÅ«loma nauja bendravimo tvarka, T. T. jai ir Vaiko teisių tarnybos specialistams nurodė, kad Å¡iuo metu bendrauti su tėvu jis nenori, nenori keisti ir bendravimo tvarkos. Atsakovas gauna ne tik oficialias pajamas, jis kÄ tik gyrėsi sÅ«nui, kad dirba Å vedijoje. Ji daro manikiÅ«rÄ , dirba pagal patentÄ . Jos mėnesio pajamos yra maždaug 200 Eur. Jos sugyventinio pajamos yra maždaug 800-900 Eur per mėnesį. Taip pat ji turi trijų metų dukterį, kiek tiksliai per mėnesį skiria dukters iÅ¡laikymui, ji T.

T. nurodė, kad su tėvu nenori bendrauti todėl, kad atsakovas su juo nebendrauja, jo akivaizdoje negražiai kalba apie jÄ , negrÄ Å¾ina, jam dovanotų pinigų. Ji neprieÅ¡tarauja, kad sÅ«nus bendrautų su tėvu. Atsakovas E. B. teismo posėdžio metu palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis iÅ¡ savo turimų pastovių pajamų negali skirti ieÅ¡kovės praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo.

Jis gauna 400 Eur, todėl gali kiekvienam Å¡eimos nariui skirti po 100 Eur. Jo žmona Å¡iuo metu nedirba, augina dukrÄ , ji gauna vaikui skirtÄ iÅ¡mokÄ . Taip pat patvirtino, kad buvo jis buvo iÅ¡važiavęs padirbėti į Å vedijÄ , bet tai laikino pobÅ«džio darbai ir už tai didelių pinigų negavo. Jis Å¡iuo metu moka sÅ«naus iÅ¡laikymui 92 Eur. Jis mano, kad sÅ«naus iÅ¡laikymui tokia suma sÅ«naus iÅ¡laikymui yra pakankama, jis galėtų prisidėti papildomai apipirkdamas sÅ«nų mokyklai.

Jis ir anksčiau skirdavo papildomai pinigų mokyklinėms prekės įsigyti. Apie sÅ«naus mokymosi rezultatus ir jo užklasinę veiklÄ jam nėra žinoma dėl to, kad yra tarpų, kai sÅ«nus su juo nebendrauja, todėl ir nutrÅ«ksta ryÅ¡ys. Bendravimo tvarkÄ praÅ¡o pakeisti, nes nori praplėsti vaiko pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ , nes visuomet po darbo spėja nustatytu laiku atvykti pasiimti vaiko. Jis kartais su sÅ«numi bendrauja normaliai, po to, staigiai viskas pasikeičia. Jis mėgina su sÅ«numi rasti kalbÄ , tačiau po paskutinio karto, kai sÅ«nus savavaliÅ¡kai iÅ¡vyko į Vilnių, jų bendravimas pasidarė komplikuotas.

Dabar nevažiuoja pas jį dėl vykstančio teismo proceso. SÅ«nus jam sakė, kad niekada nebevažiuos pas jį. Jis aiÅ¡kino sÅ«nui, kad pinigai tikrai neatimti, jis pats norėjo taupyti pinigus, kad paskui galėtų nusipirkti vertingÄ daiktÄ . Kurioje tiksliai mokykloje mokosi sÅ«nus pasakyti negali. Jis domisi sÅ«numi, tačiau apie jo pasiekimus mokykloje visuomet pasiteiraudavo sÅ«naus. Kai sÅ«nus atvykdavo pas jį, kai iÅ¡vykdavo į darbÄ , sÅ«nus likdavo su jo žmona ir sese G. Pakeitus jo ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ mano, kad bus lengviau iÅ¡spręstas jo ir sÅ«naus bendravimas, su vaiku jis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nesitarė ir jo nuomonės neklausė.

Su sūnumi jis kalbėjo telefonu prieš savaitę. Mano, kad sūnus su juo nenori bendrauti dėl to, kad jis sūnų pavadino snargliumi. Vėliau sūnaus atsiprašė, tačiau sūnus pasakė, kad dar pyksta. Mano, kad norint atkurti ryšį su sūnumi, jie turi daugiau bendrauti, pradžioje gal telefonu, vėliau kaip yra nustatyta teismo. Trečiasis asmuo L. B. su ieškiniu sutiko iš dalies, priešieškinį prašė tenkinti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė neteisingai nurodo, kad atsakovas mažai papildomai prisideda prie sūnaus išlaikymo.

Atsakovas yra pirkęs vaikui ir žaislų, paspirtukÄ , ir mokyklinių prekių, drabužių. Jos vyro atlyginimas yra 400 Eur, ji pati gauna 70 Eur iÅ¡mokÄ vaikui, taip pat jie augina daržoves, viÅ¡tas, triuÅ¡ius savo reikmėms. Mokėti ieÅ¡kovės praÅ¡omos 250 Eur sumos sÅ«naus iÅ¡laikymui jų Å¡eimoje Å¡iuo metu nėra galimybių. Be to, jų Å¡eimoje auga ir dukra, kuriai 2019 m. spalio mėnesį suėjo 2 metai. AiÅ¡ku jos poreikiai Å¡iuo metu yra dar nedideli, bet ji serga, reikia vaistų, taip pat reikia pirkti drabužius.

Priteisus tokiÄ sumÄ atsakovo sÅ«naus iÅ¡laikymui, jų Å¡eimoje finansinė situacija ženkliai pablogėtų. Kai vaikas atvyksta pas tėvÄ , jų santykiai yra geri, tačiau ieÅ¡kovė nuolat nuteikinėja sÅ«nų prieÅ¡ juos. Kol vaikas svečiuojasi pas juos namuose, viskas yra gerai. Apie konfliktÄ , įvykusį vasarÄ , ji žino tik tiek, kad atsakovui ieÅ¡kovė pranešė, jog atvažiuoja pasiimti sÅ«naus. Kai jis pasakė, kad vaiko neleidžia pasiimti, nes vaikas pas jį turi svečiuotis dvi savaites, ieÅ¡kovė pasakė, kad jai nesvarbu ir iÅ¡sivežė vaikÄ .

Ji su Tadu niekada nėra konfliktavusi. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė Renata Kizienė teismo posėdžio metu palaikė pateiktÄ iÅ¡vadÄ (b. l. 53-54), kurioje nurodyta, kad CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų valdžios lygybė: abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iÅ¡ tėvų.

Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti ji auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, 0 tėvas ar motina, pas kuri gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti ji auklėjant. Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Atsižvelgiant į tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo kilusi ginÄÄ dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sÅ«numi, Skyrius, įvertinęs tai, kad Å¡alių konfliktas yra gilus ir užsitęsęs, mano, kad tikslinga pamėginti ginÄÄ iÅ¡spręsti pasitelkiant tarpininkÄ - pasinaudojant mediacijÄ : kad ir kokia bylos baigtis bebÅ«tų, Å¡alys ir toliau nepertraukiamai turės bendrauti, priimti bendrus sprendimus klausimais, susijusiais su nepilnamečiu vaiku, todėl tik priėmus sprendimÄ paremtÄ abiejų tėvų kompromisu tėvų valdžia CK numatyta, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas.

CK 3.175 str. 2 d. įtvirtinta norma, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Skyriaus specialistė nekliudomai bendravo su T. B.. Bendraujant su Tadu jis aiÅ¡kiai ir sklandžiai dėstė savo nuomonę. Pokalbio T.

T. paaiÅ¡kino, kad pas tėvÄ svečiavosi vasarÄ , tarp jų įvyko konfliktas, po kurio tėvas nei karto jam nepaskambino. Tačiau Å¡iandien posėdžio metu paaiÅ¡kėjo, kad prieÅ¡ savaitę tėvas skambino Tadui, tačiau iÅ¡ jų pokalbio akivaizdu, kad ryÅ¡ys tarp jų dar nėra atsinaujinęs. BerniukÄ liÅ«dina, kad bÅ«nant pas tėvÄ , jis mažai su juo bendrauja, užsiima, tvarko tik savo reikalus, o jam tenka prižiÅ«rėti maÅ¾Ä seserį, tėvas nepagarbiai atsiliepia apie mamÄ , jį yra ne kartÄ Ä¯Å¾eidęs. Skyrius mano, kad tikslinga atsakovui, siekiančiam iÅ¡plėsti bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , atkurti ryÅ¡ius su vaiku, atsižvelgti į tai, kad sÅ«nus yra ankstyvos paauglystės amžiuje, kai jam svarbi tampa draugų nuomonė, parama, su jais praleidžiamas laikas, todėl griežtai reglamentuoti pasimatymai su tėvu gali ke1ti vaiko pykti ir nepasitenkinimÄ .

Tokio amžiaus vaikai nori, kad tėvai bÅ«tų Å¡alia tada, kada jiems, o ne tėvams reikia, kad juos suprastų, paremtų ir palaikytų. Taip pat tikslinga lygiagrečiai įpareigoti ir ieÅ¡kovę dėti pastangas, siekiant padėti atkurti ir palaikyti Tado ryšį su tėvu. Bendravimo tvarka, nustatyta 2012 m. liepos 18 d. nutartimi, kuria patvirtinta tarp Å¡alių sudaryta taikos sutartis yra pakankama ir jÄ plėsti yra netikslinga. Atsakovas turi ieÅ¡koti visų įmanomų bÅ«dų kaip atkurti ryšį su sÅ«numi, o jo nepavykus atkurti, pasitelkti tam specialistus.

Patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad T. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai R. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). R. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), Å¡iuo adresu deklaruota ir nepilnamečio T. B. gyvenamoji vieta (b. l. 5). R. J. Å¡eimos sudėtį sudaro T. B., dukra L. G. (b. l. 6T. T. B. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje 6c klasėje (b. l. 8). 2012-07-18 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta tarp R.

J. ir atsakovo E. B. sudaryta taikos sutartis, pagal kuriÄ , E. B. įsipareigojo teikti materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiui sÅ«nui T. B., periodinėmis iÅ¡mokomis po 300,00 Lt. (86,89 Eur) kas mėnesį nuo 2012-06-01 iki sÅ«naus pilnametystės. Taip pat buvo patvirtinta E. B. bendravimo su sÅ«numi tvarka (b. l. 10). R. J. pajamas sudaro iÅ¡mokos vaikui, kurių bendra suma laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. liepos mėnesio sudarė 984,20 Eur. IÅ¡ iÅ¡laidų skirtų vienam vaikui per mėnesį detalizacijos matyti, kad iÅ¡laidos higienos prekėms per mėnesį vaikui viso sudaro apie 39 Eur, iÅ¡laidos mokyklinėms prekėms – 120 Eur, bÅ«reliams – 20 Eur ir kitos iÅ¡laidos (žieminiai batai, striukė, mokesčiai, internetas, maisto produktai, vaistai/ vitaminai – 350 Eur) (b. l. 12).

E. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), jo Å¡eimos sudėtį sudaro žmona L. B., dukra G. B. (b. l. 20, 21). L. B. yra vaiko auginimo atostogose (b. l. 22-23). E. B. mėnesio pajamos yra 560 Eur neatskaičius mokesčių (b. l. 24-25, 52). E. B. vardu registruotos dvi transporto priemonės (b. l. 27). E. B. vardu registruotas Å¡is nekilnojamasis turtas: 0,1800 žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-33), 0,3200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-35). 2016-01-04 panaudos sutartimi E. B. suteikė teisę panaudos gavėjai E. B. naudotis žemės sklypu esančiu (duomenys neskelbtini) (b. l. 36).

IÅ¡ 2014-10-10 Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad E. B. su sÅ«numi T. B. ir R. J. buvo konsultuoti VšĮ Å eimos santykių instituto mobilios psichologų komandos, kurie Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė rekomendacijas. Specialistai atkreipė dėmesį į tai, T. T. labai įsitraukęs į tėvų konfliktus, todėl svarbu, kad vaikas gautų psichologinę pagalbÄ . Nesibaigiantys tarpusavio ginčai, konfliktai, neskatina ir vaiko noro bendrauti.

Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė rekomendacijÄ Å¡alims gražiuoju spręsti bendravimo su vaiku klausimÄ , neįtraukiant vaiko į tarpusavio nesutarimus (b. l. 43). 2019 m. lapkričio 4 d. pokalbio su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialiste T. T. B. paaiÅ¡kino, kad svečiuojantis pas tėvÄ rugpjūčio mėnesį su juo susipyko, kadangi jis norėjo važiuoti kartu su mama pas pusbrolius, kuriuos seniai matė. Tėvas jo važiuoti neleido, tėvas pasakė, kad jei jis iÅ¡važiuos, turės užmirÅ¡ti keliÄ pas jį.

Jis iÅ¡važiavo, o tėtis jam po to karto daugiau neskambino. Tik kartÄ rašė žinutę klausdamas ar nori susitikti, tačiau jis nenorėjo vykti pas tėvÄ . Jam nepatinka, kad svečiuojantis pas tėvÄ nuolat turi prižiÅ«rėti maÅ¾Ä sesę G., o tėtis su juo neužsiima ir mažai bendrauja. Taip pat jis pyksta ant tėčio, kad jis jam negrÄ Å¾ina įvairiomis progomis padovanotų T. T. teigė Å¡iuo metu nenorintis važiuoti pas tėvÄ , nes tėvas jį ne kartÄ yra įžeidęs bei dažnai prie jo nepagarbiai atsiliepia apie mamÄ .

Jam labiau patinka svečiuotis pas tėčio mamÄ , nei pas tėtį (b. l. 55). Dėl priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytÄ patvirtintos taikos sutarties 3 punktÄ dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo ir priteisti iÅ¡ E. B. nepilnamečio sÅ«naus T. B., iÅ¡laikymui periodines iÅ¡mokas po 250,00 Eur, mokamas nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki sÅ«naus pilnametystės, indeksuojant priteistas lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka., tačiau teismo posėdžio metu savo reikalavimÄ patikslino, sumažino praÅ¡omo priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo nepilnamečiam sÅ«nui dydį iki 200 Eur.

Atsakovas su praÅ¡omu priteisti nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymo dydžiu nesutiko, nurodydamas, kad o gaunamos mėnesio pajamos yra 560 Eur neatskaičius mokesčių, be to, jis augina dar vienÄ vaikÄ G. B., todėl teikti sÅ«nui tokio iÅ¡laikymo jis neturi galimybės, sÅ«naus iÅ¡laikymui galėtų skirti 100 Eur kas mėnesį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto iÅ¡laikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) [...] ieÅ¡kinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Tai turi bÅ«ti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistÄ iÅ¡laikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobÅ«džio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprÅ«pinimÄ , kuris atitinka jo tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. IÅ¡laikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidÄ užtikrinančioms, jo gyvenimo sÄ lygoms: bÅ«stui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiÅ«rai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms.

Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga iÅ¡laikyti vaikus taip pat yra lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai iÅ¡laikymÄ vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, svarbiausia užtikrinti, kad vaikui priteisiamo iÅ¡laikymo sumos iÅ¡ kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiÅ¡kia, kad vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai.

IeÅ¡kovė nurodė, kad siekiant užtikrinti sÅ«naus T. B. tinkamas gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, sveikam bei doroviniam vystymuisi, reikalinga iÅ¡laikymo suma siekia apie 400-500 Eur per mėnesį, kuriÄ sudaro iÅ¡laidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, mokyklinėms reikmenimis, interneto ryÅ¡io užtikrinimui, vaistams, kai vaikai suserga, vitaminams bÅ«reliams ir laisvalaikiui. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, pagrindas yra vaiko poreikiai, todėl siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus.

PraÅ¡ydama padidinti sÅ«nui priteistÄ iÅ¡laikymÄ , ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindė iÅ¡augusiais vaiko poreikiais, teigdama, kad iÅ¡laikymas buvo priteistas prieÅ¡ septynis metus, tuomet sÅ«nui buvo tik Å¡eÅ¡i metai. Teismas sutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad praėjus septyneriems metams nuo ankstesnio iÅ¡laikymo dydžio nustatymo, vaikui paaugus, poreikiai ir iÅ¡laidos jiems tenkinti padidėjo, todėl natÅ«ralu, kad iÅ¡ atsakovo priteisto 86 Eur iÅ¡laikymo, Å¡iuo metu gali nepakakti ir yra bÅ«tina didinti nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skiriamas lėšas.

IeÅ¡kovė iÅ¡dėstė iÅ¡laikymui reikalingų lėšų paskaičiavimÄ , nurodydama, kad pati Å¡iuo metu dirba pagal patentÄ ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gaunamos mėnesio pajamos yra 200 Eur, taip pat ji gauna iÅ¡mokas už vaikus 140 Eur per mėnesį, be to ji augina dar vienÄ vaikÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo, padidinti iÅ¡laikymo sumÄ nepilnamečiam vaikui, tenkinimo klausimÄ , vertinama ir atsakovo E. B. galimybė (turtinė padėtis) mokėti praÅ¡omÄ iÅ¡laikymo sumÄ .

Atsakovas pateikė į bylÄ duomenis, kad dirba pas P. P., vykdantį individualiÄ veiklÄ , jo mėnesio pajamos yra 560 Eur neatskaičius mokesčių. Be to, atsakovas turi dar vienÄ nepilnametį vaikÄ â€“ dukrÄ G. B., kuriÄ taip pat iÅ¡laiko. Jo žmona L. B. Å¡iuo metu nedirba, jos mėnesio pajamos yra 70 Eur iÅ¡moka vaikui. Ä® Å vedijÄ padirbėti vyko, tačiau gautos pajamos nebuvo didelės. Duomenų apie tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų byloje nėra. IÅ¡ teismui pateiktų įrodymų matyti, kad Å¡alių turtinė padėtis yra labai panaÅ¡i, abiejų gaunamos mėnesio pajamos yra panaÅ¡ios, tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad Å¡alių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove R.

J., todėl jai neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010 Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai.

Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį. SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, kad vaiko poreikiai per septynerius metus, nuo to laiko, kai buvo priteistas iÅ¡laikymas, padidėjo, nes vaikas paaugo, jam Å¡iuo metu 13 metų, jis yra paauglys, todėl iÅ¡augo ir jo poreikiai. Pažymėtina ir tai, kad per šį laikotarpį pakito prekių ir paslaugų kainos, todėl akivaizdu, kad atsakovo sÅ«nui teikiamas iÅ¡laikymas – 86,89 Eur per mėnesį yra nepakankamas net bÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms tenkinti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies priteisiant iÅ¡ atsakovo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui po 160 Eur mokamų periodinių iÅ¡mokų kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos ir tęsti iki vaiko pilnametystės, priteistÄ iÅ¡laikymÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

Materialinio iÅ¡laikymo pradžiÄ teismas nustato nuo sprendimo priėmimo dienos atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas priteistÄ iÅ¡laikymÄ mokėjo, pirko sÅ«nui įvairius daiktus. IeÅ¡kovė skirtina vaiko iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis). Å alys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iÅ¡ tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos bÅ«klei) jos turi teisę kreiptis dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytos tėvo su vaiku bendravimo tvarkos pakeitimo CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbÄ gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. Å¡eimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokiÄ bylÄ , yra aktyvus, kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iÅ¡ tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iÅ¡ jų elgesio, vaiko patirties, iÅ¡gyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vienÄ ar kitÄ norÄ lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikÅ¡mę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2012 m. liepos 18 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-680-674/2012 buvo patvirtinta tarp R. J. ir atsakovo E. B. sudaryta taikos sutartis, pagal kuriÄ , E. B. įsipareigojo teikti materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiam sÅ«nui T. B., periodinėmis iÅ¡mokomis po 300,00 Lt. (86,89 Eur) kas mėnesį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki sÅ«naus pilnametystės. Taip pat buvo patvirtinta tokia E. B. bendravimo su sÅ«numi tvarka:

1. E. B. su sÅ«numi T. B. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį, pasiimdamas jį penktadienio vakare 19 val. ir grÄ Å¾indamas motinai sekmadienio vakare 19 val. Motinai pageidaujant, E. B. informuoja apie vaiko buvimo vietÄ .

2. Poriniais metais E. B. bendrauja su sūnumi T. B. per šv. Kalėdas ir Kalėdų atostogas, neporiniais metais - per šv. Velykas ir Velykų atostogas.

3. Vasaros metu tėvas su sÅ«numi bendrauja vienÄ , abiejų tėvų sutartÄ , mėnesį.

4. Vaiko T. B. gimimo dienÄ - (duomenys neskelbtini) tėvas E. B. bendrauja su sÅ«numi neporiniais metais, motina R. J. - poriniais metais.

5. Å alys susitaria, kad materialinis iÅ¡laikymas už tÄ vasaros mėnesį, kurį vaikas gyvena su tėvu, jo motinai R. J. nemokamas. Nagrinėjamu atveju atsakovas E. B. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pakeisti Raseinių rajono nutartimi civilinėje byloje Nr.2-680-674/2012 nustatytÄ bendravimo su sÅ«numi T. B. tvarkÄ , teigdamas, kad ieÅ¡kovė nevykdo teismo patvirtintos bendravimo tvarkos, dėl ko, jam ne kartÄ teko kreiptis pagalbos į antstolį bei Vaiko teisių apsaugos specialistus. Be to, ieÅ¡kovė nuteikinėja sÅ«nų prieÅ¡ jį, todėl sÅ«nus nenori bendrauti su juo.

Ieškovė R. J. su atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka nesutinka, teikdama, kad iki šiol galiojusi atsakovo ir sūnaus T. B. bendravimo tvarka yra optimali, be to, naujai siūloma bendravimo tvarka iš esmės niekuo nesiskiria nuo galiojančios šiuo metu. Ieškovė teigia, kad problema yra ne nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis, bet paties atsakovo problematiški santykiai su sūnumi. Be to, sūnus jau yra paauglys ir jis pats nenori keisti bendravimo tvarkos su tėvu. 2019 m. lapkričio 4 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistei nekliudomai bendraujant su T.

B., jis paaiÅ¡kino, kad svečiuojantis pas tėvÄ rugpjūčio mėnesį su juo susipyko, kadangi jis norėjo važiuoti kartu su mama pas pusbrolius, kuriuos seniai matė. Tėvas jo važiuoti neleido, tėvas pasakė, kad jei jis iÅ¡važiuos, turės užmirÅ¡ti keliÄ pas jį. Jis iÅ¡važiavo, o tėtis jam po to karto daugiau neskambino, tik kartÄ rašė žinutę klausdamas ar nori susitikti, tačiau jis nenorėjo vykti pas tėvÄ . Jam nepatinka, kad svečiuojantis pas tėvÄ nuolat turi prižiÅ«rėti maÅ¾Ä sesę G., o tėtis su juo neužsiima ir mažai bendrauja.

Taip pat jis pyksta ant tėčio, kad jis jam negrÄ Å¾ina įvairiomis progomis padovanotų T. T. teigė Å¡iuo metu nenorintis važiuoti pas tėvÄ , nes tėvas jį ne kartÄ yra įžeidęs bei dažnai prie jo nepagarbiai atsiliepia apie mamÄ . Jam labiau patinka svečiuotis pas tėčio mamÄ , nei pas tėtį (b. l. 55). Teismas atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , nurodo, kad atsakovas E. B. turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su savo vaiku tam, kad bÅ«tų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad bÅ«tų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikÄ , rÅ«pintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Minėta, kad Å¡ios pareigos yra abiejų tėvų, jos vykdomos abipusiu tėvų sutarimu, o jei susitarimo pasiekti nepavyksta, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas. Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaikais turi bÅ«ti vykdoma vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų norus ir juos tinkamai įvertinus. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarka buvo patvirtinta prieÅ¡ septynerius metus. Per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį atsakovas nėra kreipęsis į teismÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, taip pat nėra duomenų, kad vaiko bendravimas su tėvu neatitiktų jo interesų, darytų jam žalÄ , ir T.

T. B.iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kų nenorÄ Å¡iuo metu bendrauti su tėvu, teismo vertinimu, tokiÄ vaiko pozicijÄ lėmė bÅ«tent nesibaigiantys tėvų tarpusavio konfliktai. Toks vaiko atsitraukimas ir nenoras bendrauti su tėvu neužtikrina paties vaiko interesų, todėl neesant kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų bÅ«ti ribojamas vaiko bendravimas, teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę bei nustatyti geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančiÄ bendravimo tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Faktų, kad ieÅ¡kovė R. J. nuteikinėtų Å¡alių vaikÄ prieÅ¡ tėvÄ , byloje nenustatyta. Atsakovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovo argumentai, kad vaiko nenorÄ bendrauti su juo lėmė bÅ«tent ieÅ¡kovės vaiko nuteikimas prieÅ¡ jį yra atmestini kaip nepagrįsti. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad dėl susilpnėjusio atsakovo ryÅ¡io su sÅ«numi yra kaltas pats atsakovas, tai patvirtino ir T. T. B. iÅ¡sakydamas savo nuomonę Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui.

Vaikas nurodė, kad tėvas jį ne kartÄ yra įžeidęs, taip pat dažnai prie jo nepagarbiai atsiliepia apie mamÄ (ieÅ¡kovę), kai nuvyksta pas tėtį, tėtis su juo neužsiima, mažai su juo bendrauja, todėl Å¡iuo metu jis nenori važiuoti pas T. T. paaiÅ¡kino, kad po rugpjūčio mėnesį tarp jo ir tėčio įvykusio konflikto, kai jis svečiuodamasis pas tėvÄ su mama iÅ¡vyko į Vilnių pas pusbrolį, tėtis jam nė karto neskambino, tik kartÄ rašė žinutę kviesdamas atvykti.

Teismo posėdžio metu pats atsakovas pripažino, kad yra tarpų, kai sÅ«nus su juo nebendrauja, todėl ryÅ¡ys tarp jų nutrÅ«ksta. Nors atsakovas teigė mėginantis rasti bendrÄ kalbÄ su sÅ«numi, tačiau pripažino, kad po konflikto, įvykusio rugpjūčio mėnesį, sÅ«nus pas jį atvykęs nebuvo, o jis su sÅ«numi bendravo telefonu tik prieÅ¡ savaitę. IÅ¡ iÅ¡dėstyto akivaizdu, kad atsakovas nededa pakankamai pastangų bandydamas atkurti sÅ«naus ir tėvo tarpusavio ryšį. Pažymėtina, kad atsakovui E. B., siekiančiam iÅ¡plėsti bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , pirmiausia yra tikslinga atkurti tėvo ir sÅ«naus tarpusavio ryšį.

Teismas sutinka su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone pateikta išvada, kad siekiant atkurti bei palaikyti E. B. ir T. B. ryšį, tam turi dėti pastangas ir ieškovė R. J., nes, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Be to, prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka yra beveik identiÅ¡ka dabar galiojančiai bendravimo tvarkai, o praÅ¡ydamas patvirtinti naujÄ bendravimo tvarkÄ atsakovas argumentavo tuo, kad tokiu bÅ«du bus praplėstas vaiko pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikas, nes jis ne visuomet po darbo spėja nustatytu laiku atvykti pasiimti vaiko, mano, kad tokiu bÅ«du bus palengvintas jo bendravimas su sÅ«numi.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su sÅ«numi naujos bendravimo tvarkos neaptarė, jo nuomonės dėl bendravimo tvarkos keitimo neklausė. Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, vaiko iÅ¡sakytÄ nuomonę, kad nenori susitikti su tėvu, pas jį vykti, teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu galiojanti E. B. bendravimo su sÅ«numi tvarka yra pakankama, siekiant atsakovui visapusiÅ¡kai rÅ«pintis sÅ«numi, dalyvauti jo auklėjimo bei atkurti susilpnėjusį ryšį su vaiku, todėl jos keisti Å¡iuo metu nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarkÄ tokiÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ , tačiau teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismas atkreipia Å¡alių dėmesį ir į tai, kad net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi vaiko teisių apsaugos principais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė Å¡eimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrÅ«ko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, Å¡alys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jei ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. 26 IeÅ¡kovei J.

V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo suteikta 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 13-14). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyrius teismui pateikė pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (b. l. 56), kurioje nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 208,00 Eur. Tenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, minėtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas 80 procentų, iÅ¡ atsakovo priteistina 166,40 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . 27 Patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo priteistinas 33,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetÄ , nuo kurio mokėjimo, paduodant ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 13,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Priešieškinį atmetus, atsakovo E. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 3 punktÄ dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo ir priteisti iÅ¡ E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui T. B., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis 160 Eur (vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų, 00 ct) dydžio iÅ¡mokomis nuo sprendimo priėmimo dienos (2019-12-05) ir tęsti iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

IeÅ¡kovę R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečio vaiko T. B. iÅ¡laikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nuo 2019-12-05 nutraukti iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 33,00 Eur (trisdeÅ¡imt tris eurus, 00 ct) žyminio mokesčio ir 13,44 Eur (trylika eurų, 44 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, sumokant į vienÄ iÅ¡ pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Priteisti iÅ¡ atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 166,40 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus, 00 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ). Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mus.

Teisėja Irena Narbutienė