65587e11-fffe-4393-9b16-e5530ec83cb5 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-654/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17782-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.3.2; 2.4.6.4.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, nuteistajai L.

D. ir jos gynėjui advokatui Algiui Tursai, nukentėjusiajai S. J. S. ir jos atstovei advokatei Svetlanai Proninai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. D. ir nukentėjusiosios S. J. S. apeliacinius skundus dėl 2018 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo L. D. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta 45 MGL (2 250 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. D. paskirta 30 MGL (1 500 eurų) dydžio bauda, nustatant, kad bauda savanoriÅ¡kai turi bÅ«ti sumokėta per deÅ¡imties mėnesių terminÄ . Nukentėjusiajai S. J. S. iÅ¡ ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteista 57,97 eurų turtinė žala ir 1 000 eurų neturtinė žala. Likusi civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta. Nukentėjusiajai S. J. S. iÅ¡ kaltinamosios L. D. priteista 300 eurų iÅ¡laidoms už advokato pagalbÄ apmokėti.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. L. D. 2018 m. balandžio 17 d., apie 9.56 val., Vilniuje, vairuodama automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga įvažiuodama į (duomenys neskelbtini) kiemÄ , pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 27 punkto reikalavimus, numatančius, be kita ko, kad „iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiÄ jį, kurio judėjimo kryptį jis kerta.

Vairuotojas visais atvejais privalo duoti keliÄ pėsčiajam važiuodamas atbulas“, t. y., jai vairuojamu automobiliu, atbuline eiga įvažiuodama iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini)įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ , nedavė kelio pagal Å¡aligatvių linijÄ Ä¯važiavimÄ , iÅ¡ kairės į deÅ¡inę kirtusiai pėsčiajai S. J. S., jÄ partrenkė ir sužalojo. Eismo įvykio metu pėsčiajai S. J. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. II. Apeliacinių skundų argumentai 2.

Nuteistoji L. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o 2018 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir S. J. S. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti arba sumažinti priteistÄ sumÄ iki 100 eurų. 2.1. Skunde nurodė, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepagrįstai, neatsižvelgdamas į tai, kad nėra imperatyviai nustatyta bÅ«tinai Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kaltinamojo, taip pat į jos turtinę padėtį ir dėl to nepasisakydamas nuosprendyje, priteisė iÅ¡ jos 300 eurų nukentėjusiosios advokatės pagalbai apmokėti. 2.2.

IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, jog ji 200 eurų, pasiskolinusi juos iÅ¡ tėvų, nukentėjusiajai jau yra sumokėjusi, o už jos padarytÄ Å¾alÄ yra atsakinga draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Ji yra studentė, mokosi universitete ir dirba, tačiau pajamų užtenka tik susimokėti už mokslÄ , o gyvena su tėvais ir faktiÅ¡kai yra jų iÅ¡laikoma, jokio turto neturi. 2.3. Skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog 300 eurų dydžio nukentėjusiosios iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti už civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ bei atstovavimÄ teismo posėdžiuose yra pagrįstos ir protingos, todėl priteistinos iÅ¡ kaltinamosios visa apimtimi.

Byloje nėra duomenų, jog advokatė Svetlana Pronina rengė nukentėjusiajai ieÅ¡kinį. IÅ¡ atstovavimo sutarties, kuri sudaryta prieÅ¡ dienÄ iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui (jo parengimo data sutampa su atstovavimo sutarties data) matyti, kad Svetlanai Proninai nėra pavedama parengti ir pateikti teismui civilinį ieÅ¡kinį, o tik atstovauti baudžiamojoje byloje pagal jos civilinį ieÅ¡kinį. IÅ¡ kvito matyti, kad sumokėta ne už ieÅ¡kinio parengimÄ ir atstovavimÄ , bet už gynybÄ . Å ioje byloje advokatė S. Pronina nieko negynė, tik dalyvavo teismo posėdžiuose, viso apie 3 valandas, kaip nukentėjusiosios atstovė.

Be to, patenkinta tik 1/15 dalis ieÅ¡kinio, o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės nepagrįstas ir žala nukentėjusiajai didžiÄ ja dalimi atlyginta dar iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo.

3. Nukentėjusioji S. J. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o 2018 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų pakeisti ir tenkinti jos civilinį ieÅ¡kinį. 3.1. Nurodė, jog teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimÄ priteisti 20,54 eurų iÅ¡laidas pagal 2018 m. rugsėjo 7 d. kuro pirkimo kvitÄ , nes jis neva nepatvirtina, kad kelionė buvo susijusi su autoįvykio pasekmėmis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jos gydymasis po autoįvykio ligoninėje, medicinos bei reabilitacijos centruose truko beveik aÅ¡tuonis mėnesius, be to, dėl nuolatinių skausmų sistemingai privalėjo tikrintis ir poliklinikoje.

Dėl autoįvykio padarinių (Å¡launikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžio) negalėjo vaikščioti, naudotis vieÅ¡uoju transportu. Ji gyvena viena, transporto priemonės ir teisių vairuoti transporto priemones neturi, neturi giminių ar draugių, kurios galėtų jÄ pavežti į gydymo įstaigas, todėl turėjo kažkokiu bÅ«du grįžti tiek į namus, tiek vykti į gydymo įstaigas. Autoįvykio metu sukelti padariniai jos sveikatai sÄ lygojo ir turėjo priežastinį ryšį su jai diagnozuotų lėtinių ligų paÅ«mėjimu, dėl ko buvo priversta jas gydyti medicinos įstaigose, tad teismo nuosprendis dalyje dėl 20,54 eurų kuro iÅ¡laidų yra nepagrįstas ir neteisėtas. 3.2.

Nukentėjusioji nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡laidos, skirtos maisto papildams „Livosil“, nėra susijusios su L. D. nusikalstama veika, kadangi jie skirti gerinti kepenų veiklÄ . Teismas, atmesdamas šį jos reikalavimÄ , nevertino to, kad dėl eismo įvykio jai buvo atlikta operacija, kurios metu buvo taikoma narkozė, ilgÄ laikÄ buvo leidžiami vaistai, po operacijos taip pat turėjo vartoti skausmÄ malÅ¡inančius vaistus ir gydytis reabilitacijos įstaigose. Tiek reabilitacijos metu, tiek po jos jai buvo skiriami stiprÅ«s vaistai, kas neabejotinai turėjo neigiamos įtakos kitų organų veiklai.

Po ilgo gydymo jai atsirado skrandžio, kepenų skausmai ir virÅ¡kinimo sutrikimai, kurių požymius slopino gydytojų rekomenduotais papildais „Livosil“. 3.3. Teismas nepagrįstai atmetė jos praÅ¡ymÄ padidinti turtinės žalos dydį nuo 357,97 eurų iki 1 107,97 eurų, neva nepateikus šį skirtumÄ pagrindžiančių įrodymų. Dėl sunkios sveikatos bÅ«klės, amžiaus ir neturėdama specialių žinių, ji neiÅ¡saugojo visų kvitų, patvirtinančių patirtas iÅ¡laidas, nors akivaizdu, kad dėl autoįvykio patyrė didelę turtinę žalÄ dėl pagerinto maitinimo, slaugos, papildomų drabužių, avalynės, higienos ir slaugos priemonių, masažų, papildomų kineziterapijos užsiėmimų ir kt.

Ji yra sÄ Å¾ininga, neturi tikslo meluoti teismui ir manė, kad jos paaiÅ¡kinimai teisme bus vertinami kaip įrodymai. 3.4. Skunde taip pat teigiama, jog teismas, neteisingai įvertinęs bylos aplinkybes, nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡omas priteisti 17 900 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. IÅ¡ vienos pusės teismas pripažino, kad jos patirti neigiami iÅ¡gyvenimai buvo ilgalaikiai ir iÅ¡mokėtas neturtinės žalos dydis per mažas, bet iÅ¡ kitos pusės sumenkinęs patirtÄ Å¾alÄ , pasekmes, kÅ«no sužalojimų pobÅ«dį ir laipsnį, neįvertinęs teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose, priteisė neproporcingai maÅ¾Ä neturtinės žalos dydžio atlyginimÄ .

Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine iÅ¡raiÅ¡ka), teismas privalėjo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias jai sukėlė nusikalstama veika: patirtÄ skausmÄ , emocinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl patirtų sužalojimų bei nepatogumus, sužalojimų pobÅ«dį (sužaloti stambÅ«s kaulai), ilgÄ gydymosi ir reabilitacijos laikotarpį, liekamuosius reiÅ¡kinius sveikatai, jų įtakÄ gyvenimo kokybei. Teismas neatsižvelgė, kad dėl kilusių pasekmių sveikatai kardinaliai pasikeitė jos gyvenimo bÅ«das, atsirado judesių suvaržymas ir poreikis vartoti vaistus, kurie lydės jÄ visÄ likusį gyvenimÄ , jautė ir vis dar tebejaučia fizinį skausmÄ .

Po avarijos 2018 m. balandžio 20 d. buvo atlikta operacija, nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. birželio 22 d., nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. liepos 15 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. gydėsi reabilitacijos centruose. Iki Å¡iol jaučia jėgų sumažėjimÄ deÅ¡inėje rankoje, sutriko pirÅ¡tų valdymas, paÅ«mėjo Å¡irdies veikla, iki Å¡iol vaikÅ¡to Å¡lubuodama, kenčia kairio kelio judesių ribotumÄ , pakito jos iÅ¡vaizda. Dėl avarijos sukeltų pasekmių buvo sumenkintas jos orumas, ji patiria dvasinius iÅ¡gyvenimus, kadangi tiek po operacijos, tiek dabar reikia paÅ¡alinių asmenų pagalba apsitarnaujant.

Jai teko atsisakyti savo pomėgių, iki tol buvusio aktyvaus gyvenimo bÅ«do (Å¡okiai, pasivaikščiojimas, darbas užsienyje), kÄ teismo posėdyje patvirtino ir liudytojos N. S., A. M. bei R. Å .. Nukentėjusiosios teigimu, skundžiamu nuosprendžiu priteistas 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo kriterijų bei suformuotos teismų praktikos. 3.5. Skundu nesutinkama ir su nuosprendžiu dalyje dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Teigiama, jog teismo iÅ¡vada, kad advokatei E. T. sumokėti 500 Eur nelaikytini iÅ¡laidomis, susijusiomis su nagrinėjama byla, kadangi nepateikti įgalinimai atstovauti jÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-2840-1058/2018, nepagrįsta. Neatsižvelgta į tai, kad advokato dalyvavimas nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme yra viena iÅ¡ nukentėjusiojo teisių gynimo formų. Ji, turėdama baudžiamosios bylos dokumentų kopijas, į advokatę E. T. kreipėsi praÅ¡ydama parengti civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Tuo pagrindu bei remiantis 2018 m. rugpjūčio l d. teisinių paslaugų sutartimi dėl ieÅ¡kinio paruoÅ¡imo su advokate E. T., 2018 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo jai 300 eurų dydžio avansÄ už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ , vėliau, 2018 m. rugpjūčio 22 d., sumokėjo likusiÄ 200 eurų dalį. Viso už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ advokatei E. T. buvo sumokėta 500 eurų. Nukentėjusiosios teigimu, civilinio ieÅ¡kinio byloje suraÅ¡ymui advokato orderis nėra bÅ«tinas. Å ias aplinkybes patvirtina byloje esantys pinigų priėmimo kvitai.

Dėl jos atstovavimo baudžiamojoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teisme teisinių paslaugų sutartį sudarė su advokate S. Pronina. Ä®statymas nedraudžia kreiptis dėl teisinių paslaugų teikimo į kelis advokatus, taigi, piniginės lėšos, sumokėtos abiems advokatėms, yra susijusios su nagrinėjama baudžiamÄ ja byla ir atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Ä®sakymo Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) reikalavimus.

Be to pagal minėtas Rekomendacijas jos bendrai patirtos advokatų teisinės pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija jose numatyto maksimalus civilinio ieÅ¡kinio parengimo dydžio, kuris sudaro 782,50 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ ir vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, į tai, kad civilinis ieÅ¡kinys buvo pateiktas keliems atsakovams, teismų praktikÄ , ji turi teisę į visų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai L. D. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. J. S. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl proceso iÅ¡laidų 5. Apeliaciniu skundu nuteistoji praÅ¡o sumažinti iÅ¡ jos nukentėjusiajai priteistas procesines iÅ¡laidas iki 100 eurų, nes 200 eurų ji jau yra sumokėjusi. Nukentėjusioji praÅ¡o iÅ¡ nuteistosios priteisti visas jos patirtas proceso iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai 300 eurų jos sumokėtų advokatei S. Proninai, tačiau nepriteisė 500 eurų, nukentėjusios sumokėtų advokatei E. T., nes neturėjo įrodymų, kad advokatė atliko veiksmus nukentėjusiosios naudai Å¡ioje byloje, taip pat nebuvo jos įgaliojimus Å¡ioje byloje patvirtinančių dokumentų. 5.1.

Kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu pirmosios instancijos teismui nukentėjusioji pateikė 2018 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. rugpjūčio 22 d. pinigų priėmimo kvitus, kad nukentėjusioji advokatei E. T. sumokėjo 200 eurų ir 300 eurų. IÅ¡ ties, pirmosios instancijos teismui nukentėjusioji nepateikė dokumentų, kokioje byloje ir už kÄ buvo sumokėti Å¡ie pinigai, todėl pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad neturi advokatės E. T. įgaliojimų Å¡ioje byloje patvirtinimo. Kartu su apeliaciniu skundu nukentėjusioji pateikė 2018 m. rugpjūčio 1 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 116, kurioje nurodyta, kad advokate E. T. gavo iÅ¡ S. S. 500 eurų už civilinio ieÅ¡kinio ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-17782-18 paruoÅ¡imÄ .

Advokatė E. T. dirba advokatės S. Proninos, kuri atstovavo nukentėjusiÄ jÄ teisme, kontoroje, sÄ skaitoje už teisines paslauga yra nurodytas Å¡ios bylos ikiteisminio tyrimo numeris, todėl kolegija sutinka su skundo argumentais, kad 500 eurų advokatei E. T. yra sumokėti Å¡ioje baudžiamojoje byloje ir jie pripažįstami proceso iÅ¡laidomis. 5.2. Å ioje baudžiamojoje byloje visų nukentėjusiosios proceso iÅ¡laidų priežastis yra nuteistosios nusikalstama veika. Jeigu ne nuteistosios neatsargus elgesys, nukentėjusioji nebÅ«tų patyrusi su procesu susijusių iÅ¡laidų, jos turtas Å¡ia dalimi nebÅ«tų sumažėjęs. Nukentėjusiajai nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, ji pati laisva pasirinkti, kokiu bÅ«du ji gins savo teises.

Ji gali tai daryti per advokatÄ , o advokatÄ ji gali pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jai yra tinkamas. Rekomendacijose yra nurodytas rekomenduojamas advokatų atlygio dydis, tačiau advokatai neprivalo iÅ¡ klientų imti jame nurodyto dydžio atlygius, o gali nustatyti savo atlygio dydį arba dėl jo susitarti su klientu. Bendras nukentėjusiojo patirtų iÅ¡laidų atlyginimo principas turi bÅ«ti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta iÅ¡imtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje apie L. D. turtinę padėtį nėra daug žinoma, bet iš esamų duomenų galima spręsti, kad jos turtinė padėtis nėra gera: ji yra studentė, gauna nedideles pajamas, turto neturi. Tačiau tuo pačiu kolegija atsižvelgia į tai, kad iš nuteistosios pirmosios instancijos teismas nepriteisė jokio žalos atlyginimo, tiek turtinė, tiek neturtinė nukentėjusiajai padaryta žala priteista iš draudimo bendrovės, todėl dėl nusikaltimo padarymo nuteistoji patyrė tik jai paskirtos baudos dydžio išlaidas ir tiek, kiek sumokėjo nukentėjusiajai.

NebÅ«tų teisinga, jeigu padariusi nusikalstamÄ veikÄ nuteistoji iÅ¡vengtų iÅ¡laidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusioji. Todėl kolegija mano, kad visų proceso iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ nuteistosios bÅ«tų teisingas, įstatymÄ atitinkantis sprendimas ir sÄ Å¾ininga, kad nuteistoji atlygintų visas nukentėjusiosios procese patirtas iÅ¡laidas. 5.3. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodė, kad ji yra sumokėjusi nukentėjusiajai 200 eurų, kuriuos praÅ¡o pripažinti kaip dalį proceso iÅ¡laidų atlyginimÄ ir Å¡ia dalimi sumažinti nukentėjusiajai mokėtinas proceso iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistoji sumokėjo nukentėjusiajai 200 eurų ir juos įskaitė į nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį (nuosprendžio 10 lapas). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

L. D. transporto priemonė buvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimo, todėl atsiradus žalai jos atlyginimÄ reguliuoja ir Å¡is Ä®statymas. Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Tokiu bÅ«du visÄ Å¾alÄ asmeniui iki 5 000 000 eurų, taip pat neturtinę žalÄ iki 5 000 eurų, turi atlyginti draudimas, o kaltas asmuo tokio dydžio žalos atlyginti neturi. Kaltas asmuo privalo atlyginti tik žalos dalį, virÅ¡ijančiÄ Ä®statyme nustatytÄ draudimo sumÄ . 5.4. Pirmosios instancijos teismas S. S. padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 4100 eurų suma (2900 eurų draudimo bendrovė jau yra sumokėjusi, kaip atlygintÄ neturtinę žalÄ pirmosios instancijos teismas laikė nuteistosios sumokėtus 200 eurų ir nuosprendžiu priteisė iÅ¡ draudimo bendrovės dar 1000 eurų), taigi S. S. pirmosios instancijos teismas priteisė mažesnį nei pagal Ä®statymÄ draudimo bendrovė turi atlyginti maksimalų neturtinės žalos dydį, todėl jį visÄ turi atlyginti draudimo bendrovė.

Nuteistosios sumokėti nukentėjusiajai 200 eurų turi būti įskaityti į nukentėjusiajai atlygintinas proceso išlaidas.

6. Nukentėjusioji skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai nepriteisė 15,87 eurus, jos sumokėtus už vitaminus „Livosil“ ir 20,54 eurus už kurÄ . Kolegija sutinka su skundo argumentais, kad Å¡ios sumos buvo nepriteistos nepagrįstai. 6.1. Atmesdamas ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad draudimo bendrovė atsisakė atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas kaip nesusijusias su įvykiu nustačiusi, kad kelionėms skirtas kuras buvo susijęs ne su eismo įvykiu, o su lėtinių ligų gydymu.

Pirmosios instancijos teismas nepateikė argumentų, pagrindžiančių tokį sprendimÄ , nepateikė motyvų, kodėl sutinka su draudimo iÅ¡vada, o ne su nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimais, o dėl 15,87 eurų priteisimo nepateikė jokių motyvų. Byloje yra draudimo bendrovės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodyta, kad nukentėjusiosios praÅ¡ymo dėl 20,54 eurų kuro iÅ¡laidų atlyginimo draudimo bendrovė nepatenkino, kadangi nustatė, kad kuras skirtas kelionėms, nesusijusioms su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, o skirtas lėtinių ligų gydymui.

Tokia išvada nėra motyvuota ar pagrįsta duomenų analize. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas tik perrašė draudimo bendrovės rašytinio paaiškinimo motyvus neanalizavęs susidariusios faktinės padėties. 6.2. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad kuras buvo piltas 2018 m. rugsėjo 9 d. Po to nukentėjusioji vyko į gydymo įstaigas: 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo konsultuota gydytojo ortopedo – traumatologo VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (t. 1, b. l. 112), 2018 m. spalio 4 d. buvo konsultuota traumatologo LR VRM Medicinos centre (t. 1, b. l. 111), 2018 m. lapkričio 5 d. buvo konsultuota gydančio gydytojo LR VRM Medicinos centre (t. 1, b. l. 142).

Taigi, ir po 2018 m. rugsėjo 9 d., kuomet buvo piltas kuras, nukentėjusioji vyko į gydymo įstaigas ir buvo konsultuota dėl eismo įvykio metu jai padarytų traumų, todėl 20,54 eurų, jos iÅ¡leistų kurui, kolegijos pripažįstami jos patirta turtine žala ir priteisiama iÅ¡ draudimo bendrovės. 6.3. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio jai buvo atlikta operacija, kurios metu buvo daryta narkozė, ilgÄ laikÄ buvo leidžiami vaistai, taip pat ir nuskausminamieji. Ji mano, kad ilgai vartojami vaistai turi Å¡alutinį poveikį, kuris dažniausiai pasireiÅ¡kia Å¡alutiniu poveikiu virÅ¡kinamajam traktui, pilvo, skrandžio, kepenų skausmais.

Å ie nukentėjusiosios argumentai yra įtikinantys. Vartojant vaistus jų įsisavinime dalyvauja kepenys, vaistai gali turėti Å¡alutinį poveikį, silpninti kepenų veiklÄ , todėl pagrįstas nukentėjusiosios, kuri dėl eismo įvykio turėjo vartoti vaistus, susirÅ«pinimas kepenų veiklos atstatymu ir pagerinimu. Å ie argumentai veda kolegijÄ prie iÅ¡vados, kad nukentėjusiosios sumokėti 15,87 eurų už vaistus „Livosil“ turi bÅ«ti draudimo bendrovės jai atlyginti.

7. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde ginčija jai priteistos neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad nukentėjusiajai padaryta 4100 eurų neturtinė žala. 7.1. Tiek pirmosios instancijos teismas sprendime nustatydamas neturtinės žalos dydį, tiek apeliantė savo skunde ginčydama jį, rėmėsi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsniu, nustatančiu neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡nagrinėjo buvusiÄ faktinę situacijÄ , turėjusiÄ Ä¯takos neturtinės žalos dydžio nustatymui, palygino jÄ su CK 6.250 straipsnyje nustatytais kriterijais ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl jos dydžio.

Apeliantė neteisi argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas sumenkino jos patirtÄ Å¾alÄ , pasekmes, kÅ«no sužalojimų pobÅ«dį ir laipsnį (sumažėjo deÅ¡inės rankos jėga, sutriko pirÅ¡tų valdymas, paÅ«mėjo Å¡irdies veikla, iki Å¡iol vaikÅ¡to Å¡lubuodama, kairio kelio judesiai yra riboti, pakito iÅ¡vaizda), neatsižvelgė, kad kardinaliai pasikeitė jos gyvenimo bÅ«das (teko atsisakyti pomėgių, iki tol buvusio aktyvaus gyvenimo bÅ«do), suvaržyti judesiai, ji nuolat vartoja vaistus, vis dar jaučia fizinį skausmÄ , buvo atlikta operacija, ji gydėsi reabilitacijos įstaigose, buvo sumenkintas jos orumas.

Ä® visas Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tai motyvavo nuosprendžio 9-10 lapuose. Kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padaryta iÅ¡vada dėl neturtinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nėra akivaizdžiai neteisingas, kad jį reikėtų keisti. 7.2. Dalis skundo argumentų yra susiję su teismų praktikos pavyzdžiais, kurie, apeliantės manymu, rodo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos dydžio, nepagrįstumÄ .

Kolegija patikrino visus apeliaciniame skunde minimus teismų sprendimus, tačiau visuose juose faktinė situacija neatitinka Å¡ioje byloje esančios situacijos. Be to, apeliantė parinko ir skunde nurodė tik tÄ teismų praktikÄ , kuri pagrindžia jos pozicijÄ , tačiau yra teismų sprendimų, kuriais už padarytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ buvo priteista mažesnio dydžio neturtinė žala.

8. Teismo posėdyje nuteistoji prašė atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu: jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. 8.1. Kolegija mano, kad Å¡ioje byloje L. D. gali bÅ«ti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . L. D. yra padariusi vienÄ neatsargų nusikaltimÄ . NusikalstamÄ veikÄ ji padarė pirmÄ kartÄ ir visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, gailisi padariusi nusikalstamÄ veikÄ .

Ji pati padarytos turtinės ir neturtinės žalos neatlygino, tačiau jos vairuota transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir draudimo bendrovė yra atlyginusi dalį turtinės ir neturtinės žalos. Ji yra jauno amžiaus, anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka, nėra jokių duomenų apie jos padarytus teisės pažeidimus. Ji mokosi, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, turi gyvenimo tikslus ir pati savarankiškai jų siekia. Šios aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad L.

D. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. 8.2. Laiduotoju praÅ¡osi bÅ«ti paskirtas jos brolis A. D.. Apklaustas teisme jis paaiÅ¡kino, kad su seserimi L. D. jo santykiai geri ir artimi. Jie dažnai bendrauja, sesuo konsultuojasi su juo įvairiais klausimais, jie susitinka tėvų namuose. Po eismo įvykio L. D. skambino jam ir jie kalbėjosi apie įvykį, vėliau jis papildomai mokė jÄ vairuoti. Å ios aplinkybės rodo, kad laiduotojas darys teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistajai. A. D. dirba, gyvena su drauge, turi vaikÄ , nėra teistas ir baustas administracine tvarka, jokios neigiamai jį apibÅ«dinančios informacijos teismas neturi, todėl kolegija mano, kad A.

D. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo. 8.3. Å ie motyvai rodo, kad yra sÄ lygos Å¡ioje byloje taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti L. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir perduoti jÄ A. D.. Kolegija mano, kad nėra bÅ«tinumo skirti laidavimÄ su užstatu. Nustatomas dviejų metu laidavimo terminas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 1 punktu,327 straipsnio 2 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu, kolegija n u s p r e n d ž i a: panaikinti 2018 m. gruodžio 12 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. L. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir perduoti jÄ laiduotojui A. D.. Nustatyti 2 metų laidavimo terminÄ . BaudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nukentėjusiajai S. J. S. iÅ¡ ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti 94,38 eurus jos patirtai turtinei žalai atlyginti ir 4100 eurų neturtinei žalai atlyginti. Ä® priteistos neturtinės žalos dydį įskaičiuoti draudimo bendrovės jau sumokėtÄ sumÄ , 2900 eurų ir nustatyti mokėtinos neturtinės žalos dydį 1200 eurų.

S. J. S. advokatams sumokėtus 800 eurų pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti jas iÅ¡ L. D.. Ä® Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaičiuoti L. D. sumokėtus 200 eurų. Teisėjų kolegija: Virginija Liudvinavičienė Alenas Piesliakas Nijolė Žimkienė