2013-04-11 Nr. AB-1217-3-61-3-01584-2011-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552 – 14/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01584-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu (I t., b. l. 1-3, 38-40) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. S-386 ir priimti naują sprendimą: panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT, Tarnyba) 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. SS-1618 „Dėl R. M. darbingumo lygio“.

Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, kad NDNT Tauragės teritorinis skyrius 2011 m. kovo 3 d. aktu Nr. DL-1148 nustatė jam 50 proc. darbingumo lygį, nors pagal ankstesnius sprendimus jam buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Pabrėžė, kad 50 proc. darbingumo lygis nustatytas atgaline tvarka − nuo 2011 m. vasario 21 d., nors jo apžiūra atlikta ir darbingumo lygio nustatymo aktas surašytas 2011 m. kovo 3 d. NDNT Tauragės teritorinis skyrius, vertindamas jo sveikatos būklę, neįvertino naujų esminių aplinkybių, susijusių su jo sveikatos būkle, neatsižvelgė į tai, kad jam atliktas kraujagyslių tyrimas ir Holterio tyrimas, nustatyta bradikardija. Komisija, priimdama 2011 m. birželio 21 d. sprendimą, skundo aplinkybes tyrė taip pat formaliai, nesigilindama į įrodymų ir aplinkybių visumą, neištyrė naujai pateiktų duomenų. Medicininiai duomenys patvirtina, kad jo sveikatos būklė nuolat blogėja, nes silpsta širdies veikla. NDNT Tauragės teritorinis skyrius ir Ginčų komisija pareiškėjo stuburo slankstelio lūžimą nepagrįstai laikė aplinkybe, neturinčia įtakos darbingumo lygiui. Šią stuburo traumą pareiškėjas patyrė sušlubavus širdies veiklai, todėl jis yra tiesioginė ligos pasekmė.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba atsiliepime (I t., b. l. 56-60) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pasikeitusį pareiškėjo darbingumo lygį įtakojo tai, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-354/V-402 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiuo pakeitimu Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktuose nustatyti kitokie koeficientai, taikytini nustatant asmens bazinį darbingumo lygį. Ankstesnės redakcijos punktai reglamentavo, jog jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, o dėl kitų pastarieji dauginami iš atitinkamo koeficiento. Paskutinį kartą vertinant pareiškėjo darbingumo lygį galiojo nauja įsakymo 5 ir 6 punktų redakcija ir dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo (širdies veiklos nepakankamumo) 50 proc. bazinio darbingumo nebebuvo dauginami iš jokio koeficiento, nes šiuo metu numatytas minimalus kito organizmo sutrikimo atveju nustatytas bazinio darbingumo intervalas, kada gali būti taikomas koeficientas, yra nuo 50 iki 55 proc. Atkreipė dėmesį į tai, kad visų dokumentų NDNT gavimo diena yra 2011 m. kovo 3 d., todėl darbingumo lygio galiojimo termino pradžia pareiškėjui nustatyta nepažeidžiant teisės normų, reglamentuojančių darbingumo lygio vertinimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu (I t., b. l. 192-198) pareiškėjo R. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas ginčą, taikė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintų Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas.

Teismas nurodė, kad vadovaujantis Kriterijų aprašo 5 bei 6 punktais (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija), jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai. Jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka: jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 50-55, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9; jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 45-40, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8; jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 30-35, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7; kai yra dvi organizmo būklės, atitinkančios 0-25 bazinio darbingumo procentus, nustatoma 0−10 bazinio darbingumo procentų. Kadangi kitų organizmo funkcinių sutrikimų bazinio darbingumo procentai didesni nei 55 proc., teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atveju negalima buvo taikyti mažinančio koeficiento, todėl pagrįstai nustatytas 50 proc. bazinis darbingumas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo darbingumo lygio pasikeitimui nuo 40 proc. iki 50 proc. įtakos turėjo tai, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-354/V-402 buvo pakeisti inter alia Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktai, kurias nustatyti kitokie koeficientai, taikomi nustatant asmens bendrą darbingumo lygį.

Nepagrįstais laikė pareiškėjo teiginius dėl darbingumo lygio nustatymo atgaline data (nuo 2011 m. vasario 21 d.), nes ir byloje esančių atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens darbingumo lygio nustatymo aktų ir sprendimo matyti, kad 50 proc. darbingumas pareiškėjui nustatytas nuo 2011 m. kovo 3 d. iki 2013 m. kovo 2 d. Pabrėžė, kad pareiškėjas dėl darbingumo lygio nustatymo kreipėsi 2011 m. kovo 3 d. ir buvo vertinami visi medicininiai dokumentai pateikti iki tos dienos. Nurodė, kad stuburo slankstelio lūžimas pagrįstai nevertintas kaip aplinkybė, turinti įtakos darbingumo lygiui, pagal Kriterijų aprašo 1 priedą, nes darbingumo lygio nustatymo metu dar nebuvo išnaudotos visos gydymo priemonės. Teismas padarė išvadą, kad pagal pateiktus duomenis, pareiškėjo darbingumo lygis įvertintas tinkamai, laikantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo reikalavimų. Teismas taip pat sprendė, kad Ginčų komisija pagrįstai nevertino pareiškėjo papildomai pateiktų medicininių dokumentų, nes Komisija pagal kompetenciją peržiūri NDNT Sprendimo kontrolės skyriaus priimtus sprendimus ir neturi teisės vertinti dokumentų, kurie nebuvo pateikti NDNT pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo metu. Atkreipė dėmesį, kad remiantis Tvarkos aprašo 35.2 punktu, pasikeitus asmens sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims, NDNT atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą, atsižvelgiant į tai, nurodė, kad pareiškėjas, pateikdamas naujus medicininius dokumentus, gautus po 2011 m. kovo 3 d., turi teisę vėl kreiptis į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo.

III. Pareiškėjas R. M. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 1-4) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog darbingumo lygis apeliantui buvo nustatytas remiantis atsakovui pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis, kurie buvo išnagrinėti ir įvertinti. Teismas sprendime nurodė, kad jo darbingumo lygio pasikeitimui įtakos turėjo tai, kad buvo pakeisti Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktai, tačiau šios išvados teismas nesiejo su apelianto sveikatos būklės pablogėjimu. Apeliantas teismui pateikė medicininius duomenis apie tai, kad jo sveikatos būklės pablogėjo, o jam nustatytas darbingumo lygis rodo priešingai, kadangi jam nustatytas didesnis darbingumo lygis. Teismas sprendime aplinkybę, jog apeliantas darbingumo lygio vertinimo metu dirbo nepagrįstai vertino kaip palankią, kadangi visapusiškai neįvertino kitų aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas dėl to, kad trūko lėšų pragyvenimui, bandė dirbti, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos darbo sutartis su apeliantu buvo nutraukta. Teismas netinkamai vertino jo argumentus dėl to, kad darbingumo lygis nustatytas atgaline data, kadangi NDNT Tauragės teritorinio skyriaus 2011 m. kovo 3 d. sprendime aiškiai nurodyta, jog 50 proc. nustatytas darbingumo lygis galioja nuo 2011 m. vasario 21 d. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju buvo pažeisti apelianto teisėti lūkesčiai, jo orumas, kadangi apeliantas pagrįstai tikėjosi, jog pablogėjus jo sveikatai valstybė suteiks tinkamą paramą.

Atsakovas NDNT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 11-15) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją. Papildomai pažymi, kad diagnozė Stuburo juosmeninio slankstelio lūžimas nevertinta, nes neatitinka Tvarkos aprašo nuostatų bei Kriterijų aprašo punktų. Dokumentų vertinimo metu apeliantui dar buvo taikomas gydymas, gydymo procesas nepasibaigęs, po pritaikyto gydymo apelianto sveikatos būklė galėjo keistis, todėl šios diagnozės vertinimas gijimo laikotarpiu būtų buvęs neobjektyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo nedarbingumo lygio nustatymo 2011 metais teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijami sprendimai priimti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija).

Remiantis bylos medžiaga, pareiškėjui nuo 2006 m. kovo 29 d. iki 2011 m. kovo 2 d. buvo nustatytas 40 proc. bazinio darbingumo lygis, kadangi tuometinių pareiškėjo darbingumo lygio vertinimų metu galiojusi 2005 m. kovo 21 d. Kriterijų aprašo redakcija įtvirtino nuostatą, jog dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš įtakos koeficientų tais atvejais, kai kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra ne didesni nei 80 procentų. Pareiškėjo darbingumo lygis pagal nustatytas diagnozes dėl kitų organizmo funkcinių sutrikimų buvo įvertintas 70 ir 80 procentų bazinio darbingumo. Dėl šios priežasties pareiškėjui nustatytas 50 procentų bazinis darbingumas pagal sunkiausią sveikatos sutrikimą buvo dauginamas iš įtakos koeficiento 0,9. Tuo tarpu 2011 m. kovo 3 d. pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo metu jau galiojo 2009 m. gegužės 22 d. Kriterijų aprašo redakcija, kurioje įtakos koeficientų taikymo tvarka buvo pakeista ir neleido atsižvelgti į kitus organizmo funkcinius sutrikimus, jei dėl jų bazinio darbingumo procentai yra didesni nei 55 procentai. Tai tiesiogiai sąlygojo didesnio bazinio darbingumo lygio nustatymą, nesant esminių pareiškėjo sveikatos būklės pokyčių.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-552-23/2012 konstatavo, kad Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m. gegužės 2 d. ir 2011 m. gruodžio 27 d. redakcijos) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, o Kriterijų aprašo 6.1-6.3 punktai (2009 m. gegužės 22 d. redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, inter alia iš jo kylančiam proporcingumo reikalavimui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. I-552-23/2012 pažymėjo, jog iki socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-354/V-402 padarytų pakeitimų, Kriterijų aprašo 6.1-6.3 punktuose nurodytos kito funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentinės vertės buvo didesnės (atitinkamai 70-80, 65-50 ir 30-45 procentai), kas lėmė, jog asmens bazinį darbingumą galėjo mažinti ne tokie sunkūs kiti sutrikimai ir ligos, kaip kad įtvirtinta ginčijamuose aktualios – socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 – redakcijos Kriterijų aprašo 6.1-6.3 punktuose (nustatytos bazinio darbingumo vertės atitinkamai 50-55, 45-40, 30-35 procentai). Minėtoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog dėl ginčijamo teisinio reguliavimo, nustatančio, kad kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų, kitos ligos vertinamos tik tais atvejais, kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau, sudaromos prielaidos tam, kad situacijose, kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai, tais atvejais, kai jie stiprina pagrindinę ligą ar sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę, šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų, t. y. bazinio darbingumo, vertinimo etape. Atsakovai tinkamai nepagrindė, kad minėta priemonė – iš asmens bendro bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų, kurių bazinio darbingumo procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai, įtaką net ir tais atvejais, kai šios ligos ar sveikatos sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą – tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą tikslą ir neviršijo to, kas būtina šiam tikslui pasiekti. Atsakovai taip pat nepagrindė, jog minėta nuostata yra pakankamas pagrindas nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį tik tokie asmens organizmo funkciniai sutrikimai, kurių bazinio darbingumo vertė yra 55 procentų ar mažesnė, gali turėti įtakos bendram asmens sveikatos būklės įvertinimui, juolab jei šie kiti, ne pagrindiniai, asmens sveikatos sutrikimai objektyviai gali stiprinti pagrindinius (sunkiausius) asmens funkcinius sutrikimus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamuose sprendimuose tiesiogiai taikytos Kriterijų aprašo 6.1-6.3 punktų nuostatos yra pripažintos prieštaraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui, inter alia iš jo kylančiam proporcingumo reikalavimui. Todėl laikytina, kad pareiškėjui nedarbingumo lygis nustatytas netinkamai, t. y. remiantis Kriterijų apraše įtvirtintu reguliavimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pripažintas neteisėtu.

Pažymėtina, kad nauja Kriterijų aprašo redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. sausio 13 d., nustatant asmens bazinį darbingumo lygį vėl leidžia atsižvelgti į kitus organizmo funkcinius sutrikimus, kai dėl jų bazinio darbingumo procentai siekia 70-80 procentų.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijami pirmosios NDNT sprendimų kontrolės skyriaus bei Ginčų komisijos sprendimai naikintini, kaip neteisėti iš esmės, savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams. Atsakovas turėtų spręsti R. M. darbingumo lygio nustatymo klausimą iš naujo teisės aktų numatyta tvarka.

Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė reikalingas materialinės teisės normas, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ABTĮ 143 straipsnio pagrindu ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo R. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. SS-1618 „Dėl R. M. darbingumo lygio“ bei Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. S-386.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė