2020-07-01 Nr. AB-12947-3-61-3-04196-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2602-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04196-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. P. 2018 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–6), prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) viršininko 2018 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 10-TE-2014 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui I. P.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir VPK Vilniaus m. 2 PK 2 VS) viršininku. Nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. jam buvo pavesta eiti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK viršininko pareigas. Dėl to pareiškėjo darbo krūvis padidėjo dvigubai. Skundžiamu Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tarnybinė nuobauda paskirta iš esmės už tai, kad nevykdė pavaldinio (vyriausiojo tyrėjo V. P.), pastarajam vykdant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), 8.4.2, 8.4.3 ir 8.4.4 papunkčių nuostatus, kontrolės ir neužtikrino Vilniaus apskrities VPK viršininko 2018 m. birželio 5 d. nurodymo Nr. 10-N-7 „Dėl policijos registruojamų įvykių patikrinimo rezultatų įvedimo ir priimamų sprendimų kontrolės“ (toliau – ir Nurodymas) vykdymo. Pareiškėjo manymu, tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, vadovaujantis neišsamia ir neobjektyvia tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nebuvo vienareikšmiškai nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad vyriausiajam tyrėjui V. P. pavedė patikslinti aplinkybes 5 policijos registruojamų įvykių registro (toliau – ir PRĮR) pranešimuose, o būtent 2018 m. rugpjūčio 7 d. ROIK 0118000421510 (nustatė nagrinėjimo terminą iki 2018 m. rugpjūčio 17 d.), 2018 m. rugpjūčio 13 d. ROIK 0118000432288 (nustatė nagrinėjimo terminą iki 2018 m. rugpjūčio 23 d.), 2018 m. rugpjūčio 20 d. ROIK 0118000444203 ir ROIK 0118000445541 (nustatė nagrinėjimo terminą iki 2018 m. rugpjūčio 30 d.), 2018 m. rugpjūčio 21 d. ROIK 0118000451764 (nustatė nagrinėjimo terminą iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.). Visi šie ROIK buvo išnagrinėti iki nustatyto termino, PRĮR generuojamų „skolų“ ataskaitose neatsispindėjo, vyriausiojo tyrėjo V. P. kompetencija nekėlė ir nekelia abejonių, jo priimti administraciniai sprendimai dėl paminėtų ROIK nepanaikinti, nes yra pagrįsti ir objektyvūs. Nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjui buvo suteiktos kasmetinės atostogos už 2018 m., todėl darbe dėl pateisinamų priežasčių nebuvo nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. ir kontrolės funkcijų, įskaitant tikrinti PRĮR įvykius, nei V. P., nei kitų pareigūnų atžvilgiu nevykdė. Pareiškėjas pažymėjo, kad 3 iš 5 ROIK nagrinėjimo terminas suėjo pareiškėjui atostogaujant.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Nurodymo 1.2.4 papunktyje numatyta pareiga pasirinktinai vykdyti PRĮR registruotų pranešimų apie įvykius, kurių būsena „Įvykdytas“ ir nurodyta sprendimas „Kita“ ar „Surašyta išvada dėl informacijos patikrinimo“, kontrolę, o ne apskritai visų tokių PRĮR registruotų pranešimų. Ši pareiga numatyta komisariatų, bet ne veiklos skyrių vadovams. Pareiškėjas nurodė, kad atlikdamas savo tiesiogines, taip pat ir laikinai komisariato viršininko funkcijas, pasirinktinai ir periodiškai vykdė PRĮR registruotų pranešimų kontrolę taip, kaip tai yra numatyta Nurodymo 1.2.4 papunktyje.

5. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 8.4.2, 8.4.3, 8.4.4 papunkčių nuostatas, tačiau su Aprašu pareiškėjas nebuvo supažindintas iki 2018 m. spalio 5 d., kai susipažino su 2018 m. rugsėjo 27 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PER-40277 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje įvykusių policijos registruojamų įvykių registre užregistruotų pranešimų bei juose priimtų sprendimų kontrolės“ ir nurodė pavaldiems pareigūnams pašalinti nustatytus veiklos trūkumus. V. P. visus nustatytus trūkumus, kurie, pareiškėjo vertinimu, yra labiau biurokratinio-techninio pobūdžio, pašalino, jokios pasekmės ar bent menkiausi neigiamo pobūdžio padariniai visuomenei ar konkretiems jos atstovams nekilo.

6. Pareiškėjo manymu, tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 20 punkte įtvirtintų reikalavimų, nes tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas neišsamiai, neįvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės, vadovautasi vien tik abstrakčiais argumentais, Išvadoje nedetalizuota, kokius būtent veiksmus konkrečiu atveju pareiškėjas turėjo atlikti kaip Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK 2 VS viršininkas ar atliekantis Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK viršininko funkcijas, tačiau jų neatliko, pažeisdamas Nurodymo ir kitų išvadoje tariamai pažeistų norminių aktų reikalavimus.

7. Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 106–108).

8. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK 2 VS viršininkas I. P., turėdamas pareigą kontroliuoti pavaldžių pareigūnų darbą, t. y. pavaldžių pareigūnų PRĮR pateiktą informaciją dėl įvykių, neužtikrino jam pavaldaus pareigūno V. P. priimtų sprendimų teisėtumo ir suvestos informacijos PRĮR (ROIK 0118000421510, ROIK 0118000432288, ROIK 0118000444203, ROIK 0118000445541 ir ROIK 0118000451764) išsamumo. Tokiu būdu pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK 2 VS viršininko pareigybės aprašymo 6.1. ir 6.2 papunkčių reikalavimų.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, tarnybinio tyrimo metu aiškindamas savo padarytus pažeidimus, paaiškinimų dideliu darbo krūviu negrindė. Be to, trumpalaikis krūvio padidėjimas yra numatytas pareigybės aprašyme, pareigūną atostogų metu pavadavo, o pavadavimas savaime neatleidžia nuo pareigų vykdymo ar atsakomybės už pažeidimus. Atsakovo teigimu, šiuo atveju pareiškėjo apibūdintas jo pasirinktas vykdytos kontrolės įgyvendinimas, nustatant 10 dienų kontrolės terminą ir stebint užduoties įvykdymą, nėra visiškai adekvatus, nes nėra tinkamas visų kategorijų kontroliuojamoms užduotims. Smurto artimoje aplinkoje atveju, kai norminiai aktai reikalauja galbūt smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų interesų apsaugos ir prevencijos tikslais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas organizuoti pakartotinį aplinkybių patikrinimą, kontrolės terminas turėjo būti 3 dienos. Be to, net ir nustačius 10 dienų terminą, buvo privaloma ne tik pažiūrėti ar užduotis pažymėta kaip įvykdyta, bet ir patikrinti, ar užduotis įvykdyta tinkamai, t. y. ar per 3 dienas įgyvendintas pakartotinis patikrinimas ir kokie jo rezultatais. Kontrolę vykdant atrankos būdu, turėjo būti pasirenkami skirtingi pareigūnai, skirtingo tipo įvykiai ir pan., kad vykdoma kontrolė būtų visapusiška ir objektyvi bei galėtų užkirsti kelią priimti netinkamus sprendimus.

10. Pareiškėjas su Aprašu turėjo būti supažindintas bendra tvarka per dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ (toliau – ir DVS), jam šis dokumentas buvo perduotas. Tačiau perdavimo dieną, t. y. 2018 m. liepos 3 d., jo pareigas vykdė A. R., jis susipažino su šiuo dokumentu ir už save ir už I. P., kadangi ėjo jo pareigas. Pakartotinai šis dokumentas I. P. susipažinti nebuvo perduotas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas DVS 2018 m. rugpjūčio 20 d. 9:01 val. susipažino su 2018 m. liepos 27 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-IL-13966, kurio 18 ir 29 lapuose yra aptartas Aprašas ir jo įgyvendinimo problemos, todėl, atsakovo manymu, pareiškėjas negali teigti, kad apie Aprašą nežinojo. Be to, I. P., kaip padalinio vadovas, privalo domėtis teisės aktų naujovėmis, reglamentuojančiomis jo vadovaujamo padalinio tiesioginę veiklą.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu (II t., b. l. 147–152) pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 10-TE-2014 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui I. P.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

12. Teismas nustatė, kad:

12.1 Skundžiamas Įsakymas priimtas, atsižvelgiant į atsakovo Imuniteto valdybos 2018 m. spalio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS-123 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo valdybos patarėjos J. K. 2018-09-27 tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-40277 nurodytų aplinkybių“ (toliau – ir Išvada), kuri yra sudėtinė skundžiamo Įsakymo dalis.

12.2 Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. P. keitė ROIK 0118000421510; 0118000432288; 0118000444203; 0118000459757; 0118000451764; 01180000460553; 0118000461213; 0118000445541 tipą iš „Smurtas artimoje aplinkoje“ į „Konfliktas“, o pareiškėjas, turėdamas pareigą kontroliuoti pavaldžių pareigūnų darbą (nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. atliko Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK 2 VS viršininko funkcijas), neužtikrino jam pavaldaus pareigūno V. P. priimtų sprendimų teisėtumo ir suvestos informacijos PRĮR (ROIK 0118000421510, 0118000432288, 0118000444203, 0118000445541 ir 0118000451764) išsamumo.

12.3 Išvadoje konstatuota, kad I. P. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. jam tiesiogiai pavaldžių pareigūnų veiklos kontrolės apskritai nevykdė. Tokiu būdu I. P. nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) ir 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto (laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių) bei Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1 papunktyje (atsako už antrajam veiklos skyriui nustatyto veiklos tikslo pasiekimą, funkcijų atlikimą, pavaldžių pareigūnų veiklos organizavimą) ir 6.2 papunktyje (užtikrina, kad 2-ojo veiklos skyriaus veikla būtų vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų) nustatytų reikalavimų. Taip pat Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas nevykdė ir Nurodymo 1.2.4 papunktyje (pasirinktinai vykdyti PRĮR registruotų pranešimų apie įvykius, kurių būsena „Įvykdytas“ ir nurodytas sprendimas „Kita“ ar „Surašyta išvada dėl informacijos patikrinimo“, kontrolę. Tais atvejais, kai PRĮR ROIK pateikta informacija yra neišsami ir nepagrindžia priimto sprendimo teisėtumo, pavesti ją papildyti. Jei įvertinus PRĮR įvykio ROIK pateiktą informaciją nustatoma, kad priimtas netinkamas sprendimas arba neatlikti visi būtini veiksmai, toks pranešimas su rezoliucija pakartotinai būtų perduotas per PRĮR „Vadovo langą“ atsakingam pareigūnui) nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad I. P. neveikė taip, kaip teisės aktų buvo įpareigotas ir įsipareigojęs veikti, todėl atsakomybė, už pareigūno V. P. pakartotinį aplinkybių patikrinimo dėl smurto artimoje aplinkoje neatlikimą, nepagrįstą įvykio tipo PRĮR keitimą, t. y. sistemingai V. P. daromus pažeidimus, tenka ir pareiškėjui. Tokie pareiškėjo veiksmai vertinti kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas neatsargiai, pasireiškęs neveikimu nulemtu nerūpestingumo (aplaidumo). Pareigūno tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta. Pareiškėjas darbe charakterizuojamas teigiamai, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, skatintas 11 kartų.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjui nuobauda iš esmės skirta už netinkamą pavaldaus pareigūno kontrolę, pareiškėjui netinkamai įgyvendinus Nurodymo 1.2.4 papunktyje įtvirtintą įpareigojimą. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas turėjo pareigą patikrinti būtent Išvadoje išvardintus ROIK bei pažymėjo, kad nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis turi būti atsirenkami įvykiai, kuriuos reikia patikrinti, todėl atsakovo argumentus dėl pareiškėjo vykdytos kontrolės atrankos kriterijų neadekvatumo Įsakymo teisėtumo kontekste laikė teisiškai nereikšmingais, nes Išvadoje apie tai nepasisakyta. Teismas atkreipė dėmesį, kad Išvada yra Įsakymo pagrindas, todėl joje turi būti išdėstytos visos nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai, kurių pagrindu valstybės tarnautojui siūloma skirti tarnybinę nuobaudą. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintas Įsakymui, kaip administraciniam aktui, keliamas išsamumo ir pagrįstumo reikalavimas.

14. Teismas darė išvadą, kad, apibrėžiant pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę, atsakovas vadovavosi abstrakčiais argumentais. Teismas pažymėjo, kad pavaldinio padarytas tarnybinis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą ir jo vadovui, tam turi būti įrodytos visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos, to šiuo atveju atsakovas nepadarė. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus, nėra jo kaltės, dėl to jam negalėjo būti taikoma tarnybinė atsakomybė ir paskirta tarnybinė nuobauda.

III. 15. Atsakovas Vilniaus apskrities VPK apeliaciniame skunde (II t., b. l. 155–157) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pagal teismų praktiką, „Vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams pareigūnams“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis. Administracinių teismų praktika. 2004. Vilnius, Nr. 6, p. 116–131). Vadovas privalo nusistatyti pavaldinių kontrolės mechanizmą ir nuolat jį tobulinti, kad kaip įmanoma geriau užtikrintų priimamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę. To reikalauja ir Vilniaus m. 2 PK 2 VS viršininko pareigybės aprašymo 6.2. papunktis (užtikrina, kad 2 VS veikla būtų vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktu reikalavimų). Tai, kad Nurodymas leidžia pasirinktinai vykdyti tikrinimą, atsakovo manymu, savaime nereiškia, kad bet koks kontrolės vykdymas yra tinkamas ir neužtraukia atsakomybės esant neveikimui. Teismas, vertindamas individualią situaciją, neatsižvelgė į tai, kad ROIK tipo keitimas nebuvo vienintelis pažeidimas (pareigūnas nubaustas už 8 kartus pasikartojantį netinkamą ROIK perkvalifikavimą/pakeitimą). Taigi, atsižvelgiant į pakartotinumą, į įvykio kategorijos reikšmingumą ir prioritetą (smurtas artimoje aplinkoje) nukentėjusiojo teisių užtikrinimą bei V. P. atlikto ROIK pakeitimo pobūdį (pakeistas įvykio tipas išvengiant pakartotinio patikrinimo) sudarė vadovui galimybę aptikti ir sukontroliuoti netinkamą pavaldinio veikimą, tačiau tai nebuvo padaryta.

17. Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad policijos pareigūnų darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto, todėl egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog institucijų ir jų pareigūnų darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos paskirties vykdymas, t. y. pagrindinių funkcijų įgyvendinimas. Siekiant užtikrinti veiksmingą institucijų, kurios atsakingos už viešojo intereso apsaugą, veiklą, yra būtina, kad šios institucijos turėtų galimybę vykdyti drausminę procedūrą. Drausmės užtikrinimas institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje iš tikrųjų gali būti vertinamas kaip tinkamo tarnybos funkcijų ir įgaliojimų, kurias ši tarnyba privalo atlikti, įgyvendinimo priemonė, atitinkanti privalomą esminio darbdavio intereso pažeidimo reikalavimą. Šiuo atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas sukuria vadovų nebaudžiamumo prielaidas už pavaldinių kontrolės vykdymą, nes imperatyvus teisės normos reikalavimas patikrinti kiekvieną pavaldinio sprendimą nėra įmanomas, o, esant įtvirtintai pasirinkimo laisvei, dingsta ir atsakomybės taikymo galimybė.

18. Pareiškėjas I. P. atsiliepime (II t., b. l. 161) su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjo manymu, teismas, priimdamas sprendimą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo šalių pateiktus įrodymus ir argumentus bei faktines bylos aplinkybes. Atsakovas apeliaciniame skunde naujų argumentų ir įrodymų, kurie nebuvo išnagrinėti, nenurodė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskr. VPK viršininko 2018 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 10-TE-2014 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui I. P.“, kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, konstatavęs, kad atsakovas neįrodė, jog egzistavo visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. pareiškėjo veiksmų neteisėtumo bei kaltės, todėl negalėjo būti paskirta ir tarnybinė nuobauda. Su tokiu aplinkybių vertinimu atsakovas nesutinka ir apeliaciniame skunde pabrėžia, kad teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei pritaikė teisės aktų nuostatas, todėl toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

22. Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), o ginčo teisiniams santykiams aktuali 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija.

23. Vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Statuto 33 str. 1 d.). Tarnybinis nusižengimas – tai šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 str. 7 d.). Aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.).

24. LVAT teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys – tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.). Formuodamas administracinių teismų praktiką, LVAT yra ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., LVAT 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012 ir kt.).

25. Pagal Statuto 33 straipsnio 7 dalį, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas.

26. Paminėtina, jog LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad: tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016, 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018); tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, kurioje būtina tarnybinį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018).

27. Taigi būtent tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada privalo būti grindžiama tyrimo metu surinktais įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

28. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog ginčijamas Įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į Išvadą, kuri laikytina neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalimi. Įsakyme nėra tiesiogiai nurodyta, kokius teisės aktų normų reikalavimus pareiškėjas pažeidė, todėl vertinant pareiškėjo veikimą/neveikimą, turi būti remiamasi Išvadoje nurodytais teisės aktais.

29. Išvadoje pripažinta, kad VPK Vilniaus m. 2 PK 2 VS vyriausiasis tyrėjas I. P. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. nevykdė jam tiesiogiai pavaldžių pareigūnų veiklos kontrolės, tokiu būdu pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus, Pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.2 papunkčius bei Vilniaus AVPK viršininko 2018 m. birželio 5 d. nurodymo Nr. 10-N-7 „Dėl policijos registruojamų įvykių patikrinimo rezultatų įvedimo ir priimamų sprendimų kontrolės“ 1.2.4 papunktį; jo veiksmai vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas neatsargiai, pasireiškęs neveikimu nulemtu nerūpestingumo (aplaidumo).

Pareiškėjo veiksmų neteisėtumas/neteisėtas neveikimas grindžiamas jo pavadinio – VPK Vilniaus m. 2 PK 2 VS vyriausiojo tyrėjo V. P. – veiksmų netinkama kontrole, nes turėdamas pareigą kontroliuoti pavaldžių pareigūnų darbą, t. y. pavaldžių pareigūnų PRĮR pateiktą informaciją dėl įvykių, neužtikrino jam pavaldaus pareigūno V. P. priimtų sprendimų teisėtumo ir suvestos informacijos PRĮR (ROIK 0118000421510, ROIK 0118000432288, ROIK 0118000444203, ROIK 0118000451764, ROIK 0118000445541) išsamumo. Išvadoje konstatuota, kad I.

P., laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 d. rugpjūčio 24 d. jam tiesiogiai pavaldžių pareigūnų veiklos kontrolės apskritai nevykdė. Tokiu būdu I. P. nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) ir 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto (laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių) bei VPK Vilniaus m. 2 PK 2 VS viršininko pareigybės aprašymo 6.1 papunktyje (atsako už antrajam veiklos skyriui nustatyto veiklos tikslo pasiekimą, funkcijų atlikimą, pavaldžių pareigūnų veiklos organizavimą) ir 6.2 papunktyje (užtikrina, kad 2-ojo veiklos skyriaus veikla būtų vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų) nustatytų reikalavimų.

Taip pat Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas nevykdė ir Nurodymo 1.2.4 papunktyje (pasirinktinai vykdyti PRĮR registruotų pranešimų apie įvykius, kurių būsena „Įvykdytas“ ir nurodytas sprendimas „Kita“ ar „Surašyta išvada dėl informacijos patikrinimo“, kontrolę. Tais atvejais, kai PRĮR ROIK pateikta informacija yra neišsami ir nepagrindžia priimto sprendimo teisėtumo, pavesti ją papildyti. Jei įvertinus PRĮR įvykio ROIK pateiktą informaciją nustatoma, kad priimtas netinkamas sprendimas arba neatlikti visi būtini veiksmai, toks pranešimas su rezoliucija pakartotinai būtų perduotas per PRĮR „Vadovo langą“ atsakingam pareigūnui) nustatytų reikalavimų.

30. Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-2712/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-395/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-278/2014, 2015 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-2783/2014 ir kt.).

31. Valstybės tarnautojo (taip pat ir vidaus tarnybos pareigūno) atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas (pareigūnas) neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-186/2011; 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1446/2011).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, nurodytas nutarties 29 punkte, taip pat vadovaudamasi 22–28, 30–31 punktuose išdėstytu teisiniu reglamentavimu bei nuosekliai formuojama LVAT praktika tokio pobūdžio bylose, pažymi, jog Išvadoje nėra konkretizuojama kuo pasireiškė netinkamas pareiškėjo veikimas/neveikimas bei nenurodomos konkrečios specialiųjų teisės aktų normos, kurias galbūt pareiškėjas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu, o remiamasi tik abstraktaus pobūdžio normomis, todėl prieina išvados, kad iš Išvados turinio negalima nustatyti kokių konkrečiai savo funkcijų ar pareigų neatliko pareiškėjas, o nagrinėjamoje byloje trūksta objektyvių duomenų padaryti vienareikšmę išvadą, jog pareiškėjo elgesys buvo netinkamas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nėra vertinamos VPK Vilniaus m. 2 PK 2 VS vyriausiojo tyrėjo V. P. galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybes bei šio pareigūno tarnybinės atsakomybės klausimas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas individualią situaciją neatsižvelgė į tai, kad ROIK tipo keitimas nebuvo vienetinis V. P. pažeidimas, nes pareigūnas nubaustas už 8 atsikartojančius netinkamus ROIK perkvalifikavimus/pakeitimus, o ši aplinkybė sudarė vadovui galimybę aptikti ir sukontroliuoti netinkamą pavaldinio veikimą, tačiau tai nebuvo padaryta, vertinti kaip abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti faktais, todėl atmetami.

33. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams pareigūnams ir vadovas privalo nusistatyti pavaldinių kontrolės mechanizmą bei nuolat jį tobulinti, kad kaip įmanoma geriau užtikrintų priimamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę. Taip pat, kad drausmės užtikrinimas institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje iš tikrųjų gali būti vertinamas kaip tinkamo tarnybos funkcijų ir įgaliojimų, kurias ši tarnyba privalo atlikti, įgyvendinimo priemonė, tačiau reikia pabrėžti, jog savo įgaliojimais, suteiktais drausminės procedūros vykdymui, valstybės institucija turi naudotis atidžiai ir nešališkai (LVAT 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, 23, p. 435–448).

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti (tarnybinio patikrinimo metu surinkta nepakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas savo neveikimu ar netinkamu veikimu pažeidė pareigą veikti atitinkamu, teisės aktuose nustatytu, būdu, neatkleisti bei neįrodyti ir kiti tarnybinio nusižengimo sudėties elementai), teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė