2022-07-20 Nr. AB-19168-3-62-3-00218-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3231-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00218-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. A. K. K., R. A. S. S. ir N. R. A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. A. K. K., R. A. S. S. ir N. R. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai R. A. K. K. (toliau – ir pareiškėjas), R. A. S. S. (toliau – ir pareiškėja) ir jų nepilnametė dukra N. R. A. A. (toliau – ir nepilnametė dukra), atstovaujama savo tėvų, (toliau – visi kartu pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2022 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 22S59552 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad nesutinka su skundžiamu Sprendimu, ir mano, kad buvo netinkamai ištirta ir įvertinta jų situacija, susidariusi kilmės šalyje, nebuvo ištirta esama pareiškėjų gyvenamojoje teritorijoje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematika, nebuvo tinkamai įvertinta kilmės valstybės informacija, pareiškėjų individualios persekiojimo rizikos tikimybė, nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjų individualios savybės neįrodo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį.

3. Pareiškėjai tvirtino, kad, atsižvelgus į vyriausybės tiesioginę grėsmę, jų baimė grįžti į kilmės valstybę vertintina kaip visiškai pagrįsta, todėl visiškai pagrįstos baimės nuostata yra įvykdyta ir pareiškėjai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl jiems suteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai tvirtino, kad prašydami prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jie nurodė konkrečius faktus, kurie pagrindė prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jiems kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, tačiau šie faktai nebuvo visapusiškai ir teisingai įvertinti. Pareiškėjai vertino, kad jie pateikė pakankamai informacijos bei objektyvių duomenų, kurie įrodė, kad persekiojimas yra individualaus pobūdžio. Pareiškėjai tvirtino, kad iš pareiškėjų pasakojimo ir iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, jog pareiškėjams kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama valstybinio subjekto. Tai, pareiškėjų teigimu, rodo, kad jų deklaruojama baimė laikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjai manė, kad jeigu jie bus grąžinti savo kilmės šalį, jiems gresia mirtis ir susidorojimas.

4. Be to, pareiškėjai, nesutikdami su Sprendimo dalimi dėl jų išsiuntimo į kilmės valstybę, tvirtino, kad jiems nebuvo sudaryta galimybė patiems savanoriškai išvykti. Jie nurodė, kad pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti. Pareiškėjai teigė, kad jų atveju būtinos užsieniečio išsiuntimo sąlygos nenustatytos, Sprendimo dalis dėl išsiuntimo yra nepagrįsta objektyviais įrodymais, nėra aišku, kuo grindžiama prielaida, kad pareiškėjai gali pasislėpti. Pareiškėjų nuomone, aplinkybė, jog prieglobsčio prašymas atmestas, negali būti savaime pakankama taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

5. Pareiškėjai tvirtino, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, nors ir ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėjus, tačiau tinkamai neįvertino jų paaiškinimų ir, atsižvelgęs į juos, nesurinko aktualios informacijos apie kilmės valstybę. Tai rodo, kad Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, galimai pažeidė Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), ir dėl šios priežasties buvo padaryta neteisinga ir nepagrįsta išvada, jog pareiškėjams suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą nėra pagrindo.

6. Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje, nurodė, kad iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) jis su šeima gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, dirbo elektriku privačioje įmonėje. Pareiškėjas turėjo kaime gyvenusi draugą ir važinėdavo jam padėti dirbti žemę. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) ginčas kilo dėl valstybinės žemės sklypo, kurį galėjo dirbti visi norintys, tačiau viena šeima, norėjusi, kad tik ji naudotųsi šia žeme, neleido į šią žemę kitų žmonių. Pareiškėjas nurodė, kad kilusio konflikto metu įvyko susišaudymas, jį pradėjo aukščiau nurodytos šeimos nariai, per susišaudymą buvo sužeistas draugo tėvas, kurį pareiškėjas nuvežė į ligoninę. Pareiškėjas patvirtino, kad jis nėra susijęs su ginčais dėl žemės, norėjo tik padėti draugo šeimai ir nuvežė jo tėvą į ligoninę. Konfliktas užsitęsė, per susišaudymą žuvo kitos šeimos 3 asmenys, todėl ši šeima siekia atkeršyti ir nužudyti žmones ne tik iš draugo šeimos, bet ir pareiškėją. Pareiškėjas nurodė, kad tos dvi šeimos iš pradžių siekė taikiai išspręsti konfliktą ir buvo susirinkusios tartis, tačiau tame šeimų susirinkime buvo pasakyta, kad bus nužudytas ir pareiškėjas. Pareiškėjas pripažino, kad jam asmeniškai niekas negrasino, tačiau manė, kad susirinkime išsakytas grasinimas nužudyti yra realus, nes ta kita šeima yra įtakinga ir turi pažįstamų. Pareiškėjas teigė, kad apie ginkluotą konfliktą, įvykusį (duomenys neskelbtini), parodė reportaže vietinė televizija.

7. Pareiškėja R. A. S. S., teikdama paaiškinimus, nurodė, kad ji įvykio, kuriame įvyko susišaudymas, vietoje nebuvo, apie įvykį vietovėje, į kurią buvo išvykęs jos vyras, sužinojo iš televizijos, kuri parodė reportažą iš įvykio vietos. Pareiškėja nurodė, kad ji asmeniškai grasinimų negavo.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas tvirtino, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjų situacijos tyrimą, tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnių nuostatas, visos pareiškėjų individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjų situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

10. Migracijos departamentas manė, kad pareiškėjai prieglobsčio prašymą siejo su tariamai kilusiu kraujo kerštu (dėl žemės), tačiau nurodomas persekiojamas nėra sąlygotas jų rasės, religijos, tautybės, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, be to, pareiškėjų įvardijamas persekiotojas – kita nežinoma šeima – nėra valstybinis subjektas. Atsakovas teigė, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Nagrinėjamu atveju duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar atsisakytų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas 1951 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl pabėgėlio statuso (toliau – ir Konvencija) nurodytomis priežastimis, t. y. rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, pareiškėjai nepateikė, o tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai.

11. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad prieglobsčio prašytojų pasakojimas kelia tam tikrų abejonių dėl pačių pareiškėjų patikimumo, vertino jį kaip bandymu „priderinti“ savo pasakojimus prie „tinkamų“ pagrindų prieglobsčiui gauti. Atsakovas pažymėjo, kad pagal pareiškėjų pasakojimą, įvykiai yra tariamai atsitikę nežinomame kaime, su nežinomais žmonėmis (nežinoma šeima), kurie dėl neaiškių priežasčių sukėlė konfliktą ir pradėjo konfrontaciją. Atsakovas teigė, kad pareiškėjų pasakojimas nepaaiškina tariamo persekiotojo (konfliktuojančios nežinomos šeimos) motyvų dabartyje ir tikslų konkrečiam pareiškėjų persekiojimui. Pareiškėjo teigimu, jis sužinojo, kad buvo ieškomas ir kad jam grasino nežinomi žmonės, tačiau jų vardų, pavardžių nenurodė, neaišku dėl ko pareiškėjas tiksliai neįvardino, dėl ko jis ieškomas ir jam grasinama, neaišku, koks grasinimo turinys, koks buvo nežinomų žmonių siekis ar priežastys, t. y. pareiškėjai neįvardino ir neturi jokių realių įrodymų dėl persekiojimo ar kažkokių tariamų grasinimų jų atžvilgiu. Migracijos departamentas, įvertinęs tokias aplinkybes, konstatavo, kad nebuvo identifikuoti tariamo persekiotojo tikėtini motyvai ir tikslai persekioti pareiškėjus, tuo labiau, siekti juos nužudyti.

12. Atsakovo nuomone, pareiškėjams nepateikus konkrečių paaiškinimų, dėl ko staiga kilo šeimų konfliktas, o tariamo persekiojimo metu neįvykus jokių grėsmę keliančių veiksmų, darytina išvada, kad jų pasakojimas yra nenuoseklus ir keliantis abejonių. Pagal pareiškėjų pasakojimą, jų kontaktas su konfrontuojančia nežinoma šeima apsiribojo menamais grasinimais, kai jiems buvo grasinama iš nežinomų žmonių pusės. Atsakovas, remdamasis kilmės valstybės informacija, teigė, kad tais atvejais, kai siekiama atkeršyti už šeimos narį, dažniausiai įsikiša kiti šeimos giminės atstovai, siekiant išvengti kraujo keršto ir galimų tolimesnių neigiamų pasekmių, garbės nužudymo atvejais siekiama išvengti kraujo keršto konflikto, todėl vyrai žudomi labai retai, o jei nužudomi, tai arba būna gautas šeimos sutikimas, arba stengiamasi susitarti ir kompensuoti „nuostolius“ (vyro nužudymą) pinigais ar kitokiais būdais, kad konfliktas neplistų.

Atsakovas pažymėjo, kad vyrai žudomi dažniausiai tada, kai kritikuoja religiją arba yra homoseksualūs, paprastai vyrai nežūsta dėl garbės, o jeigu taip atsitinka, dėl to sutaria dvi šeimos, gentys, be to, anot šaltinių, vyrai gali kreiptis į vietinę policiją dėl tokios grėsmės. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai negali įvardinti konkrečių persekiotojų ir jų tikslų persekioti pareiškėjus, vertino, kad pareiškėjų prieglobsčio prašymo motyvas – šeimos sutuoktinio konfliktas su konfrontuojančia nežinoma šeima yra kraujo kerštas, yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

Be to, atsakovas vertino, kad pareiškėjų pasakojimas yra prieštaringas, pvz., pareiškėjai, nurodę, kad jie mėnesį – pusantro derybų būdu bandė pasiekti paliaubų, tačiau tai jiems nepavyko, negalėjo įvardinti asmenų, su kuriais tarėsi dėl paliaubų. Migracijos departamento vertinimu, tai yra loginė klaida pareiškėjų pasakojime, sukurtame siekiant pagrįsti prieglobsčio prašymą. Migracijos departamento vertinimu, net ir neatmetant tikimybės, kad konfliktas dėl žemės galėjo kilti, tyrimo metu surinkta informacija nepagrindė, kad pareiškėjai negalėtų kreiptis į vietos teisėsaugos institucijas ir taip apginti savo tariamai pažeistas teises.

Migracijos departamento vertinimu, tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjai buvo realiai persekiojami ar kad jiems gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, o bendro pobūdžio informacija apie saugumo padėtį kilmės valstybėje nesuponuoja prielaidos, jog pareiškėjams grėsė, gresia ar grės individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

Taigi, atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

13. Migracijos departamentas teigė, kad priimant Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjų individuali situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jiems grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl buvo konstatuota, kad jie neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos kriterijų. Be to, atsakovas, remdamasis surinkta kilmės valstybės informacija, patvirtinančia, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, tyrimo metu nenustačius, padarė išvadą, kad nėra pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

14. Atsakovas teigė, kad atsižvelgus į nustatytas reikšmingas aplinkybes bei remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjams nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti. Migracijos departamento vertinimu, Sprendime išsamiai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Be to, nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

15. Migracijos departamentas pabrėžė, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį, neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pareiškėjai legaliai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjų veiksmai neapibūdina jų elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jie būtų siekę kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje ir patvirtina pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmę.

16. Teismo posėdyje atsakovo atstovė pabrėžė, kad teismo posėdyje pareiškėjų paaiškinimai leidžia teigti, kad jų išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nėra susijęs su Konvencijoje nurodytais pagrindais. Be to, Migracijos departamento atstovė vertino, kad pareiškėjų pateikti dokumentai kelia pagrįstų abejonių dėl patikimumo, nes apklausų metu pareiškėjai negalėjo nurodyti persekiotojų, tačiau, kita vertus, rodo, kad jie turi galimybes kreiptis į kilmės valstybės institucijas.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjų R. A. K. K., R. A. S. S. ir jų nepilnametės dukros N. R. A. A., atstovaujamos savo tėvų, skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir išdėstė juos taip: „Uždrausti asmenims R. A. K. K. ir R. A. S. S. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo asmenų R. A. K. K. ir R. A. S. S. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas kitą dalį skundo atmetė kaip nepagrįstą.

18. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad:

18.1. Pareiškėjai – sutuoktiniai R. A. K. K. ir R. A. S. S. bei jų nepilnametė dukra N. R. A. A. nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų; prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) piliečiai; pareiškėjai pateikė (duomenys neskelbtini) išduotus pasus, R. A. K. K. ir R. A. S. S. santuokos liudijimą.

18.2. Pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį.

18.3. Pareiškėjas 2021 m. spalio 11 d., o pareiškėja – 2021 m. spalio 25 d. buvo apklausti dėl prieglobsčio suteikimo aplinkybių.

18.4. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, 2022 m. sausio 4 d. priėmė Sprendimą Nr. 22M59552, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlių statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje (1 punktas); išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (2 punktas); uždrausti pareiškėjams R. A. K. K. ir R. A. S. S. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (3 punktas); įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir C.SIS II) perspėjimą dėl R. A. K. K. ir R. A. S. S. draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (4 punktas); neuždrausti (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką (5 punktas).

19. Teismas sprendė, kad pareiškėjų pasakojimas per apklausą leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad prieglobsčio prašytojai kilmės valstybėje nedalyvavo visuomeninėje ir politinėje veikloje, nepatyrė bet kokia forma pasireiškusio persekiojimo dėl jų išpažįstamo tikėjimo, priklausymo (duomenys neskelbtini) tautybei, jų išvykimą iš (duomenys neskelbtini), pareiškėjų teigimu, lėmė tai, kad pareiškėjas R. A. K. K. pateko į konfliktą dėl žemės, kurio metu įvyko susišaudymas, per kurį buvo nužudyti 3 asmenys iš pareiškėjo draugo šeimai priešiškos šeimos, kuri siekia kraujo keršto ir grasina pareiškėjui nužudymu.

20. Atsižvelgęs į tai, teismas kaip pagrįstą pripažino Sprendime nurodytą Migracijos departamento išvadą, kad pareiškėjų pasakojimas apie neįvardintos (originale – nežinomos) šeimos grasinimus dėl kraujo keršto nužudyti pareiškėją savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso, nes pareiškėjų deklaruojamas tokiu tikslu vykdomas persekiojimas nėra susijęs su Konvencijoje nurodytomis priežastimis – rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais.

21. Teismas, išanalizavęs per apklausas pateiktus pareiškėjų pasakojimus, darė išvadą, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą jų pasakojimus apie prašymą suteikti prieglobstį įvertinti kaip keliančius abejonių dėl patikimumo, bandymu priderinti pasakojimus prie tinkamų pagrindų prieglobsčiui gauti ir jais nesivadovauti sprendžiant dėl prašymo suteikti prieglobstį. Tokia išvada padaryta, kadangi per apklausas pateikti pareiškėjų pasakojimai, visų pirma, stokojo konkretumo: pareiškėjas per apklausą nenurodė kaimo, kuriame įvyko ginkluotas užpuolimas, pavadinimo, draugo, jo tėvo, draugo šeimai priešiškos šeimos narių pavardžių; pareiškėja per apklausą nurodė, kad ginkluotas konfliktas dėl žemės įvyko (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau neįvardino keršto siekiančios šeimos atstovų. Teismas vertino, kad pareiškėjų pasakojimai dėl kai kurių aplinkybių nesutapo: pareiškėjas nurodė, kad persikelti iš (duomenys neskelbtini) miesto, kuriame jis gyveno su šeima, į kitas vietoves negalėjo, nes keršto siekianti šeima būtų susiradusį jį, o keltis į arabų apgyvendintas vietoves negalėjo dėl tarp arabų ir (duomenys neskelbtini) vykstančių nesutarimų, tuo tarpu pareiškėja teigė, kad dėl kilusios jos vyrui grėsmės buvo priversti išvykti iš (duomenys neskelbtini) miesto, gyventi pas gimines, buvo persikėlę gyventi į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja per apklausą teigė, jog konfliktas persikėlė prie ligoninės, kur irgi įvyko susišaudymas, buvo sužeistas ir kitas kaimo vadovo sūnus, o pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė. Be to, teismas vertino, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymi ir tam tikru nenuoseklumu: per apklausą pareiškėjas nurodė, kad į teisėsaugos institucijas dėl grasinimų nesikreipė, nes kilmės valstybėje tai nėra priimta, o kilę konfliktai sprendžiami tarp šeimų, tačiau bylos nagrinėjimo metu pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) skundu dėl (duomenys neskelbtini) šeimos reiškiamų grasinimų pareiškėjui ir jo žmonai už tai, kad pareiškėjas padėjo savo mirusiojo draugo (duomenys neskelbtini) šeimai, ir kad (duomenys neskelbtini) rajono tyrimų teismas išdavė arešto orderį sulaikyti ir patraukti atsakomybėn (duomenys neskelbtini) (taip vertime).

22. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje pareiškėjas R. A. K. K. nurodė, kad ginkluotas incidentas, per kurį buvo nužudytas jo draugas ir sužeistas jo tėvas, įvyko (duomenys neskelbtini). Šiai aplinkybei patvirtinti pateikė (duomenys neskelbtini) regione veikiančios vietinės televizijos reportažo, kuriame buvo nušviestas ginkluotas incidentas, įrašą. Tačiau pareiškėjas šiame kaime turėto draugo ir jo tėvo, kraujo keršto siekiančios šeimos narių neįvardino, nurodė, kad į kaimą atvažiuodavo padėti savo draugui, nors per apklausą teigė, kad draugo tėvas buvo prašęs, kad pareiškėjas ūkininkautų tame kaime. Teismo posėdyje pareiškėja R. A. S. S. nurodė, kad ji įvykio vietoje nebuvo, apie jį sužinojo iš televizijos, kuri parodė reportažą iš įvykio vietos.

23. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad teismo posėdyje pareiškėjų pateikti paaiškinimai, nors ir papildė pasakojimą tam tikromis aplinkybėmis, tačiau nesudarė pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog Migracijos departamento Sprendime pateiktas pareiškėjų pasakojimų vertinimas yra nepagrįstas.

24. Teismas sutiko su Migracijos departamento Sprendime padarytomis išvadomis, kad pareiškėjų nurodytas tariamas persekiotojas – kraujo keršto siekianti šeima (originale – konfliktuojanti - nežinoma šeima) nėra valstybinis subjektas, todėl asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu, nesąlygoja pabėgėlio statuso prieglobsčio prašytojams suteikimo. Be to, atsakovas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojai nepateikė duomenų, galinčių pagrįsti prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti asmenims apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas Konvencijoje nurodytomis priežastimis (rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), o kilmės valstybės informacija nesudarė pagrindo tokiai prielaidai. Pareiškėjas R. A. K. K. apklausos metu nurodė, kad į teisėsaugos institucijas dėl grasinimų nesikreipė, nes kilmės valstybėje tai nėra priimta, kilę konfliktai sprendžiami tarp šeimų.

25. Vertindamas bylos nagrinėjimo metu pareiškėjų pateiktus rašytinius įrodymus, kurie turėtų patvirtinti pasakojimo aplinkybes apie kraujo keršto siekiančios šeimos grasinimus, teismas pažymėjo, kad šie įrodymai leidžia daryti išvadą, jog kilmės valstybės kompetentingos teisėsaugos institucijos ėmėsi pagrįstų priemonių, kad galimai įvykdytu persekiojimu kaltinamas asmuo būtų surastas, sulaikytas ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjams apsaugos nuo tariamo persekiojimo ir kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas Konvencijoje nurodytomis priežastimis, t. y. asmenų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais.

26. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas surinko pakankamai informacijos apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendruomenių požiūrį į žmogžudystes dėl garbės, smurtą prieš gėdą šeimai padariusius jos narius, kraujo kerštą ir jo priežastis, bendruomenėje taikomas priemones kraujo keršto atvejais, smurto prieš šeimos narius, kurie padarė šeimai gėdą, paplitimą, šią informaciją išanalizavo ir ją vertino kartu su pareiškėjų pasakojimais. Teismo vertinimu, nurodytus šaltinius vertinti kaip nepatikimus ir abejoti juose paskelbtais duomenimis pagrindo nėra. Pagal Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informaciją, tais atvejais, kai keršijama už šeimos narį, siekiant išvengti kraujo keršto ir galimų tolimesnių neigiamų pasekmių, į kilusį konfliktą dažniausiai įsikiša kiti šeimos giminės atstovai; nužudymai dėl garbės dažniausiai yra šeimos reikalas; garbės nužudymo atvejais siekiama išvengti kraujo keršto konflikto, todėl vyrai žudomi labai retai, o jei nužudomi, tai gavus šeimos sutikimą, tokiais atvejais, kad konfliktas neplistų, stengiamasi susitarti ir kompensuoti vyro nužudymą pinigais ar kitokiais būdais, kad konfliktas neplistų; vyrai žudomi dažniausiai už religijos kritikavimą, homoseksualumą; (duomenys neskelbtini) vyrai įprastai nėra žudomi dėl to, kad įvyko konfliktas tarp genčių, giminių ar šeimos narių; vyrai dėl kraujo keršto grėsmės gali kreiptis į vietinę policiją, kilmės valstybėje yra sukurta apsaugos sistema, padedanti išspręsti konfliktiškas situacijas dėl kilusių genčių ar giminų nesantaikų. Remiantis tuo, kas nurodyta, teismas sprendė, kad Migracijos departamento Sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjų pasakojimo apie deklaruojamą baimę pareiškėjui R. A. K. K. būti nužudytam jo draugo šeimai kraujo kerštu grasinančios šeimos, nepatvirtina surinkta kilmės valstybės informacija, yra pagrįsta ir nekelianti abejonių.

27. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo R. A. K. K. pasakojimas leidžia teigti, kad jis neturėjo asmeninių interesų, susijusių su žemės, esančios kaime, kuriame įvyko ginkluotas konfliktas, dirbimu, o į šį kaimą atvažiuodavo padėti draugui; įvykusiame susišaudyme pareiškėjas tiesiogiai nedalyvavo, tik nuvežė į ligoninę sužeistą draugo tėvą; apie jam asmeniškai bet kokia forma išreikštus grasinimus nenurodė, tačiau teigė, jog maždaug po pusantro mėnesio, kai konfliktuojančioms šeimoms nepavyko susitarti, kraujo keršto siekianti šeima pareikalavo pareiškėjo draugo šeimos 3 asmenų, įskaitant ir pareiškėją, mirčių; teismo posėdyje pripažino, kad jam asmeniškai niekas negrasino, tačiau pareiškė manantis, kad konfliktuojančių šeimų susirinkime išsakytas grasinimas nužudyti jį yra realus, tokią prielaidą daro, nes draugo šeimai priešiška šeima yra įtakinga ir turi pažįstamų. Pareiškėja R. A. S. S. baimę patirti persekiojimą iš esmės grindė sutuoktiniui gresiančia mirtimi dėl kraujo keršto, teismo posėdyje patvirtino, kad ji asmeniškai grasinimų negavo. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai Sprendime konstatavo, jog tyrimo metu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojų baimė kilmės šalyje patirti konfliktuojančios šeimos pyktį nepagrįsta, taip pat kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog prieglobsčio prašytojai realiai buvo persekiojami ar kad jiems gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

28. Teismas sutiko su Migracijos departamentu, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių sąlygojančių prielaidą, kad pareiškėjams kilmės valstybėje jų gyvenamojoje vietovėje grėsė ar grįžimo į ją atveju gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, t y. nenustačius realios individualaus persekiojimo rizikos, bei konstatavimu, jog pareiškėjai nepriskirtini nė vienai asmenų grupių, dėl individualių savybių galinčių susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, bei pažeidžiamų asmenų kategorijai.

29. Teismas, įvertinęs pareiškėjų pasakojimus ir teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus apie išvykimo iš kilmės valstybės nulėmusias aplinkybes kartu su kilmės valstybės informacija, sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai Sprendime konstatavo, kad pareiškėjų pasakojimas savaime nelemia pabėgėlio statuso suteikimo ir nepatvirtina prieglobsčio prašytojo pagrįstos baimės patirti persekiojimą dėl Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, Konvencijoje nurodytų priežasčių, t. y. dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažįstamo tikėjimo. Teismas manė, kad dėl šios priežasties Sprendime padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėjams pabėgėlių statusas nesuteikiamas, nes jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatų.

30. Teismas sprendė, kad Sprendime pagrįstai padaryta išvada, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų kriterijų, kadangi atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, galinčių pagrįsti tikimybę, jog kilmės valstybėje pareiškėjai patirs realią ir individualią kankinimų, mirties bausmės grėsmę.

31. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti Migracijos departamento išvada, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas; beatodairiško smurto lygis atskiruose šalies regionuose yra skirtingas, tačiau nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo kilmės valstybės teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjai būtų priskirtini pažeidžiamų asmenų ar kuriai nors grupei, kuri, pagal Europos prieglobsčio paramos biurą (toliau – ir EPPB), gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, todėl teismas sprendė, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, jog tyrimo metu nebuvo nenustatyta individualių aplinkybių, dėl kurių prieglobsčio prašytojams kilmės valstybėje gresia pavojus patirti beatodairišką smurtą. Teismas vertino, kad Migracijos departamentas pagrįstai rėmėsi EPPB parengtu dokumentu. EPPB rengiamose prieglobsčio ataskaitose, esančiomis pagrindiniais informacijos apie tarptautinę apsaugą Europoje šaltiniais, teikiama informacija grindžiama duomenimis, kuriuos, be kitų institucijų, teikia valstybės narės, Eurostatas, Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (Frontex), Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) ir Tarptautinė migracijos organizacija, be to, šios ataskaitose remiasi atnaujinta kilmės šalies informacija. Taigi, EPPB parengtos ir paskelbtos 2021 m. gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Migracijos departamentas turėjo pagrindą remtis, vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

32. Teismas konstatavo, kad priimant Sprendimą, buvo vertinami pilnamečių pareiškėjų R. A. K. K. ir R. A. S. S. pasakojimai, pareiškėja N. R. A. A., gim. 2012 m. rugpjūčio 23 d., nebuvo apklausta. Bylos duomenimis, nepilnametė pareiškėja N. R. A. A. kilmės valstybėje visą laiką gyveno kartu su tėvais, ji ir Lietuvos Respublikoje gyvena kartu su jais. Išanalizavus pareiškėjų pasakojimus ir teismo posėdyje jų pateiktus paaiškinimus, teismas darė išvadą, jog nepilnametės N. R. A. A., gim. 2012 m. rugpjūčio 23 d., tėvai nenurodė faktinių aplinkybių apie jų dukrai kilusias individualias grėsmes, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad jos situacija yra individuali, ir suponuotų N. R. A. A. vertinimą dėl jos atitikties Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintiems reikalavimams. Teismo vertinimu, nepilnametės pareiškėjos N. R. A. A., gim. 2012 m. rugpjūčio 23 d., faktinė situacija nagrinėjamu atveju buvo ir yra susijusi su jų tėvų situacija. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Sprendime dėl nepilnametės pareiškėjos kitokios išvados, nei buvo padaryta dėl jos tėvų, negalėjo būti padarytos. Be to, teismas pastebėjo, jog Migracijos departamentas atsižvelgė į tai, kad N. R. A. A., gim. 2012 m. rugpjūčio 23 d., yra nepilnametis asmuo ir neuždraudė jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

33. Atsižvelgęs į nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir į tai, kad, skubos tvarka išnagrinėtas pareiškėjų prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo atmestas kaip nepagrįstas, teismas vertino, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas ir prieglobsčio gavimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas, ir tikėtina, kad, atsisakius suteikti pareiškėjams prieglobstį, jie, vengdami grąžinimo, gali pasislėpti, todėl sprendimas pareiškėjus išsiųsti iš Lietuvos Respublikos atitinka Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

34. Įvertinęs tai, jog nenustatyta duomenų, kad pareiškėjai R. A. K. K. ir R. A. S. S. praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje tvarką, teismas sprendė, kad Sprendimu nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo nėra proporcinga ir adekvati priemonė. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas minėtą laikotarpį sutrumpino iki 2 metų. Atitinkamai teismas nustatė, kad į C.SIS II įvedamas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (atitinkamai keičiant Sprendimą).

35. Teismas sprendė, kad nepatekinus pareiškėjų skundo pagrindinio reikalavimo dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl Migracijos departamento įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 36. Pareiškėjai R. A. K. K., R. A. S. S. ir jų nepilnametė dukra N. R. A. A., atstovaujama savo tėvų, apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjai taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti.

37. Pareiškėjai mano, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjų pasakojimus ir šiuos pasakojimus patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus. Pareiškėjų įsitikinimu, jiems kyla individuali garbės nusikaltimo grėsmė dėl ginkluoto konflikto, kurio metu žuvo pareiškėjams priešiškos šeimos nariai. Pareiškėjai cituoja kilmės šalies informaciją, kuri turi patvirtinti, kad kilmės šalyje asmenims, įvykdžiusiems garbės nusižengimus, gresia susidorojimas. Pareiškėjų vertinimu, jie priklauso asmenims, įvykdžiusiems garbės prasižengimą.

38. Pareiškėjų nuomone, atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjams kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą, turėjo ne formaliai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet kruopščiai įvertinti asmeniškai pareiškėjams galinčius kilti pavojus, vadovautis logika ir žmogišku supratimu, kad vos už kelių kilometrų vykstantys ginkluoti susirėmimai, šalia esančių kaimų bombardavimas išties yra grėsmingi pareiškėjų saugumui, sveikatai. Įvertinus tai, pareiškėjų vertinimu, akivaizdu, kad jiems turėjo būti suteikta papildoma apsauga.

39. Pareiškėjai teigia, kad atsakovo surinkti duomenys yra pakankamai seni, t. y. EPPB apibendrinti duomenys siekia laikotarpį iki 2020 m. Įvertinus tai, pareiškėjai laikė, kad atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis. Tai atlikti įpareigoja Tvarkos aprašo 7, 92.8., 97.1, punktai, kuriuose įtvirtinta atsakovo pareiga surinkti išsamią, aktualią, naujausią informaciją apie kilmės valstybę.

40. Pareiškėjų vertinimu, atsakovas neįvertino aplinkybių, susijusių su įvairių priemonių kumuliaciniu poveikiu pareiškėjų nepilnametei dukrai.

41. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai sprendimai išsiųsti pareiškėjus ir uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką.

42. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

43. Atsakovo įsitikinimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

44. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar atsisakytų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai.

45. Migracijos departamentas nurodo, kad atliktoje apklausoje pareiškėjai nurodė, kad jiems yra grasinama juos nužudyti, kadangi jie įsivėlė į kraujo kerštą tarp jų ir kitos šeimos. Anot pareiškėjų, jiems grasino nežinoma šeima, už tai, kad kaime, kur šeimos sutuoktinis dirbo žemę, įvyko konfliktas ir konfliktuojančioji šeima norėjo atkeršyti. Atsakovas abejoja, dėl tokio pasakojimo patikimumo ir vertina, kad pareiškėjai bando „priderinti“ savo pasakojimus prie „tinkamų“ pagrindų prieglobsčiui gauti. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykiai, apie kuriuos pasakoja pareiškėjai, yra tariamai atsitikę nežinomame kaime, su nežinomais žmonėmis (nežinoma šeima), kurie neaišku dėl ko sukėlė konfliktą ir pradėjo konfrontaciją.

Be to, pareiškėjų pateikta istorija nepaaiškina tariamo persekiotojo (konfliktuojančios – nežinomos šeimos) motyvų dabartyje ir tikslų konkrečiam persekiojimui pareiškėjus. Pareiškėjo teigimu jis sužinojo, kad buvo ieškomas ir jam grasino nežinomi žmonės (pareiškėjas vardų, pavardžių nenurodė), neaišku dėl ko (pareiškėjas tiksliai neįvardino), neaišku, ką sakė, neaišku, koks buvo nežinomų žmonių siekis ar priežastys, t. y. pareiškėjai neįvardina ir neturi jokių realių įrodymų dėl persekiojimo ar kažkokių tariamų grasinimų jų atžvilgiu.

Tokiomis aplinkybėmis neidentifikuotina tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėjus, juolab siekti juos nužudyti. Remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų pasakojimu, šeimų konfliktas kilo staiga, tačiau kokiu pagrindu jokių konkrečių paaiškinimų nebuvo įvardinta, vėliau tariamo persekiojimo metu nevyko jokių grėsmę keliančių veiksmų ir tai pareiškėjus paskatino bijoti konfliktuojančios – nežinomos šeimos, sudaro įvaizdį, kad pasakojimas yra nenuoseklus bei kelia abejonių.

Nagrinėjamu atveju, remiantis pareiškėjų pasakojimu, jų kontaktas su konfrontuojančia - nežinoma šeima, apsiribojo menamais grasinimais, kai jiems buvo grasinama iš nežinomų žmonių pusės. Be to, pagal kilmės valstybės informaciją, kai siekiama atkeršyti už šeimos narį, tokiais atvejais dažniausiai įsikiša kiti šeimos giminės atstovai, siekiant išvengti kraujo keršto ir galimų tolimesnių neigiamų pasekmių. Garbės nužudymo atvejais siekiama išvengti kraujo keršto konflikto, todėl vyrai žudomi labai retai, o jei nužudomi, tai arba būna gautas šeimos sutikimas, arba stengiamasi susitarti ir kompensuoti „nuostolius“ (vyro nužudymą) pinigais ar kitokiais būdais, kad konfliktas neplistų.

Apskritai vyrai žudomi dažniausiai tada, kai kritikuoja religiją arba yra homoseksualūs, paprastai vyrai nežūsta dėl garbės, o jeigu taip atsitinka, dėl to sutaria dvi šeimos, gentys, be to anot šaltinių vyrai gali kreiptis į vietinę policiją dėl tokios grėsmės. Atsakovo įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai negali įvardinti konkrečių persekiotojų ir jų tikslų persekioti pareiškėjus, pareiškėjų prieglobsčio prašymo motyvas – šeimos sutuoktinio konfliktas su konfrontuojančia – nežinoma šeima yra kraujo kerštas, yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

46. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjų pasakojimas yra prieštaringas, t. y. pareiškėjai nurodė, kad jie mėnesį – pusantro, derybų būdu, bandė pasiekti paliaubų (tačiau jiems nepavyko), bet jie negali įvardinti asmenų, su kuriais tariamai mėnesį – pusantro derinosi dėl paliaubų. Migracijos departamento vertinimu, tai yra loginė klaida pareiškėjų sukurtame pasakojime, siekiant pagrįsti prieglobsčio prašymą. Atsakovas pastebėjo, kad net ir neatmetant tikimybės, kad konfliktas dėl žemės galėjo kilti, Migracijos departamento tyrimo surinkta informacija, nepagrindė, kad pareiškėjai negalėtų kreiptis į vietos teisėsaugos institucijas ir taip apginti savo tariamai pažeistas teises. Migracijos departamento vertinimu tyrimo metu pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjai realiai buvo persekiojami ar, kad jiems gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

47. Atsakovas pažymi, kad bendro pobūdžio informacija apie saugumo padėtį kilmės valstybėje nesuponuoja prielaidos, jog pareiškėjams grėsė, gresia ar grės individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, atsakovas mano, kad prieglobsčio prašytojai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

48. Atsakovas mano, kad visiškai nepagrįsti pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjas priklauso asmenų, įvykdžiusių garbės nusikaltimus, socialinei grupei. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad visų pirmą pareiškėjas nepadarė garbės nusikaltimo. Be kita ko, atsakovas pastebi, kad pareiškėjai neatitinka socialinei grupei priskirtinų asmenų savybėms. Asmenys, įvykdę garbės nusikaltimą, neturi nei individualaus tapatumo, nei įgimtų ar įgytų savybių dėl ko jie visuomenės būtų išskiriami kaip atskira socialinė grupė. Be to, šie asmenys yra priklausomi nuo savo pačių veiksmų, kuriuos jie gali kontroliuoti ir pasirinkti atitinkamą veikimo būdą, o socialinė grupė prieglobsčio kontekste turi individualų tapatumą, kurio asmenys negali pakeisti.

49. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį motyvus, ir buvo įvertinta būtent pareiškėjų prašymo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija, tai patvirtina Migracijos departamento sprendimo turinys. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad Migracijos departamentas vadovavosi Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) pateikta ataskaita, kurioje pateikti duomenys yra pakankamai seni, atsakovas paaiškina, kad vertinant pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį motyvus, ir buvo įvertinta būtent pareiškėjų prašymo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija. Pareiškėjai nepateikė byloje duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, jog saugumo situacija kilmės šalyje per laikotarpį nuo kada buvo parengta ESPA ataskaita, pareiškėjus grąžinus į kilmės teritoriją, egzistuotų reali grėsmė jiems patirti rimtą žalą. Migracijos departamentas akcentuoja, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Atsakovas pažymi ir tai, kad pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Tvarkos aprašo 97 ir 99 punktai nustato, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Atliekant šį tyrimą vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Atsakovo įsitikinimu dėl išvardintų priežasčių, darytina išvada, kad Migracijos departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjų situacijos tyrimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

50. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad priimant Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjų individuali situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jiems grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jie neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Be to, remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, Migracijos departamentas tyrimo metu nustatė, todėl pareiškėjams nebuvo pagrindo suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

51. Taip pat atsakovas teigia, kad nepagrįsti ir pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiai, kad nebuvo įvertinta nepilnamečių vaikų teisinė padėtis kilmės valstybėje. Atsakovas pažymi, kad tyrimo metu nustatyta, kad nepilnametė pareiškėja N. R. A. A. kilmės valstybėje visą laiką gyveno kartu su tėvais, ji ir Lietuvos Respublikoje gyvena kartu su jais. Išanalizavus pareiškėjų pasakojimus ir teismo posėdyje jų pateiktus paaiškinimus (vaikui niekas negrasino, tik pareiškėjui) buvo padaryta pagrįsta išvada, jog nepilnametės pareiškėjos tėvai nenurodė faktinių aplinkybių apie jų dukrai kilusias individualias grėsmes, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad jos situacija yra individuali, ir suponuotų nepilnametės pareiškėjos vertinimą dėl jos atitikties 86 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintiems reikalavimams. Migracijos departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad nepilnametės pareiškėjos faktinė situacija nagrinėjamu atveju buvo ir yra susijusi su jos tėvų situacija.

52. Atsakovas laiko nepagrįstais pareiškėjų apeliacinio skundo teiginius, kad Migracijos departamento nustatytas draudimo atvykti laikas yra maksimalus ir neproporcingas. Migracijos departamento vertinimu, ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjams draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjų atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjams maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi. Kartu atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

53. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai legaliai atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Atsakovas teigia, kad šie pareiškėjų veiksmai neapibūdina jų elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jie būtų siekę kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 54. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. 22S59552, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjams R. A. K. K., R. A. S. S. ir jų nepilnametei dukrai N. R. A. A., atstovaujamai savo tėvų, prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjams R. A. K. K. ir R. A. S. S. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl R. A. K. K. ir R. A. S. S. draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; neuždrausti N. R. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

55. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti.

56. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjų prašymas netenkinamas.

58. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, sutrumpindamas pareiškėjų R. A. K. K., R. A. S. S. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi laikotarpius, kitoje dalyje skundą atmetė, nenustatęs skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumo pagrindų. Teismas sprendė, kad, nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

59. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjų teigimu, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, neįvertinos aplinkybės, susijusios su įvairių priemonių kumuliaciniu poveikiu pareiškėjų nepilnametei dukrai, o surinkti duomenys neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

60. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde nurodomus argumentus.

61. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

62. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

63. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

64. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

65. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

66. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvavo tuo, kad pareiškėjas yra padaręs garbės nusižengimą ir dėl to jam gresia kraujo kerštas, t. y. kerštaujanti šeima nori jį nužudyti.

67. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų apklausų įrašus, transkripcijas, Migracijos departamento Sprendimo turinį, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, mano, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo ir įvertino pareiškėjų nurodytus argumentus. Pažymėtina, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjų pasakojimų turinio ir formos trūkumus (nenuoseklumą vyro ir žmonos pasakojimų, nekonkretumą nurodant pasakojimo detales (pvz. visiškai nedetalizavo draugo nužudymo aplinkybių), kurios suponuotų išvadą, kad pareiškėjas dalinasi asmenine patirtimi, prieštaravimus vyro ir žmonos pasakojimuose). Teisėjų kolegija patikrinusi bylos medžiagą, sutinka su nustatytais trūkumais, vertina juos kaip esminius ir pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjai nekvescionavo šių nustatytų trūkumų, ir niekaip jų nepaaiškino. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų pasakojimas savaime negali patvirtinti pareiškėjų „visiškai pagrįstos baimės“, kuri yra pagrindas tarptautinės apsaugos taikymui pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjų pasakojimas dėl nustatytų trūkumų nelaikytinas patikimu. Kita vertus, pastebėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu nekiltų abejonių dėl pareiškėjų pasakojimo patikimumo, minėtas pasakojimas neleidžia identifikuoti nei persekiotojo, nei jo motyvų persekioti pareiškėją ir jo šeimą. Pažymėtina, pareiškėjų pasakojimas nepatvirtina, kad pareiškėjas padarė garbės nusižengimą už kurį grėstų kraujo kerštas. Kaip nurodė pats pareiškėjas jis nedalyvavo aktyviai konflikte, o tik nuvežė draugo tėvą į ligoninę. Šiuo aspektu pareiškėjų pasakojimas apie garbės nusižengimus neatitinka Migracijos departamento surinktos kilmės šalies informacijos ir šių neatitikimų pareiškėjai nekvescionavo apeliaciniame skunde. Be kita ko, pareiškėjų nurodoma persekiojimo priežastis – konfliktas dėl žemės – nėra nei viena iš Konvencijoje dėl pabėgėlio statuso nurodytų priežasčių dėl kurių gali būti taikoma tarptautinė apsauga.

68. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus skundą ir arešto orderį, kurie turi patvirtinti jų pasakojimo aplinkybes. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apklausos Migracijos departamente metu pareiškėjas aiškiai nurodė, kad jis į jokias teisėsaugos institucijas nesikreipė, papildomai paaiškino, kad to nedarė, nes tai nėra įprasta jų kultūroje. Vis tik pareiškėjų pateikti dokumentai iš esmės turi patvirtinti priešingas aplinkybes, kad į institucijas vis tik buvo kreiptasi, bei persekiotojo atžvilgiu yra išduotas arešto orderis. Šios aplinkybės dar kart patvirtina anksčiau padarytą išvadą, kad pareiškėjas nėra nuoseklus savo pasakojimuose, todėl jis vertintinas kaip nepatikimas. Kita vertus, net ir tokių išvadų nepadarius, pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo kilmės šalies institucijos imasi veiksmų siekdamos užtikrinti pareiškėjų interesus.

69. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateikti vaizdo įrašai iš kilmės valstybės vietinės televizijos reportažo, niekaip nepakeičia ir nepaneigia Migracijos departamento bei pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Pažymėtina, kad vaizdo įrašo metu nėra vaizduojamas nei pats įvykis, nei pareiškėjas įvykio metu.

70. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas neįvertino aplinkybių, susijusių su įvairių priemonių kumuliaciniu poveikiu pareiškėjų nepilnametei dukrai. Atsakovas su tuo nesutinka ir tvirtina, kad tyrimo metu nustatyta, kad nepilnametė pareiškėja N. R. A. A. kilmės valstybėje visą laiką gyveno kartu su tėvais, ji ir Lietuvos Respublikoje gyvena kartu su jais. Atsakovas teigia, kad išanalizavus pareiškėjų pasakojimus ir teismo posėdyje jų pateiktus paaiškinimus (vaikui niekas negrasino, tik pareiškėjui) buvo padaryta pagrįsta išvada, jog nepilnametės pareiškėjos tėvai nenurodė faktinių aplinkybių apie jų dukrai kilusias individualias grėsmes, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad jos situacija yra individuali, ir suponuotų nepilnametės pareiškėjos vertinimą dėl jos atitikties Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintiems reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepilnametės tėvai nenurodė faktinių aplinkybių apie jų dukrai kilusias individualias grėsmes, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad jos situacija yra individuali, ir suponuotų N. R. A. A. vertinimą dėl jos atitikties Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintiems reikalavimams. Teismo vertinimu, nepilnametės pareiškėjos faktinė situacija nagrinėjamu atveju buvo ir yra susijusi su jų tėvų situacija. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Sprendime dėl nepilnametės pareiškėjos kitokios išvados, nei buvo padaryta dėl jos tėvų, negalėjo būti padarytos. Be to, teismas pastebėjo, jog Migracijos departamentas atsižvelgė į tai, kad N. R. A. A. yra nepilnametis asmuo ir neuždraudė jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

71. Įvertinusi proceso šalių argumentus ir pirmosios instancijos teismo išvadas, bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo pareiškėjų dukros individualią padėtį ir pagrįstai nenustatė pagrindo Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintos apsaugos taikymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad patys pareiškėjai nenurodė jokių individualių aplinkybių (ir šiuo atžvilgiu padarytų atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadų nekvescionavo apeliaciniame skunde), kurios turėjo dukros atveju įvertintos kitaip nei jų pačių padėtis. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes šiuo aspektu teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo bei atsakovo išvadų kitaip.

72. Pareiškėjai tvirtina, kad atsakovo surinkta kilmės šalies informacija yra pasenusi ir neaktuali. Atsakovas su tuo nesutinka ir tvirtina, kad pareiškėjai nepateikė byloje duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, jog saugumo situacija kilmės šalyje per laikotarpį nuo kada buvo parengta EPPB ataskaita, pareiškėjus grąžinus į kilmės teritoriją, egzistuotų reali grėsmė jiems patirti rimtą žalą. Be kita ko, buvo remiamasi ne tik EPPB, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste.

73. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, tyrimo metu nenustatyta, kad kilmės šalyje pareiškėjams grėstų kankinimai ar mirties bausmė. Sprendime taip pat nurodyta, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gubernijoje beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos.

74. Tvarkos aprašo 7 punktas nustato, kad priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Migracijos departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes (toliau – COI), gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas ES valstybes nares, Europos prieglobsčio paramos biurą, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius.

75. Sprendimo turinys patvirtina, kad atsakovas pateikdamas informaciją apie kilmės šalį rėmėsi Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro, Europos prieglobsčio paramos biuro, Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos, Danijos imigracijos tarnybos, DCVAW organizacijos duomenimis. Sutiktina su atsakovu, kad iš minėtų šaltinių pateikta informacija tarpusavyje suderinama. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, apie tai, kad pateikta informacija esmingai pasikeitė ir pasikeitimai pareiškėjų atžvilgiu lemtų kitokį situacijos vertinimą. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi Sprendimo priėmimo dienai aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjų prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir priėjo pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo.

76. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis aktualiomis (duomenys neskelbtini) gairėmis, matyti, kad iš esmės beatodairiško smurto situacija (duomenys neskelbtini) nėra pakitusi tiek, kad tai keistų pareiškėjų prašymų vertinimą. ESPA pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) vyksta beatodairiškas smurtas, tačiau ne aukščiausio lygio. Tam, kad beatodairiškas lygis būtų pripažintas aukščiausiu lygiu, anot ESPA, būtina nustatyti papildomas individualias aplinkybes, kurios leistų manyti, kad pareiškėjams grįžus į kilmės šalį, jiems kiltų reali didelės žalos rizika. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjai tokių aplinkybių nenurodė, o teisėjų kolegija jų taip pat nenustatė.

77. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų baimė grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįsta (Įstatymo 86 str. 1 d.). Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams ir papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

78. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nurodytais aspektais jų nekartodama, ir šias sprendimo dalis palieka nepakeistas.

79. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. A. K. K., R. A. S. S. ir N. R. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė