2022-02-09 Nr. AB-3209-3-62-3-02108-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-157-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02108-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Bruneros“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis kreipėsi į Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN) administraciją, kad jam būtų atliktas vertinimas pagal OASys programą, tačiau atsakovo atstovas jo prašymo nepriėmė. Pasak pareiškėjo, toks administracijos elgesys užkirto jam kelią į lygtinį paleidimą, patekimą į lengvąją grupę ar dirbti „besargyboje“ (pusiaukelės namai). Jis nuo 2020 m. balandžio 2 d. dirbo valgykloje be išeiginių dienų, todėl buvo išnaudojamas, darbo sąlygos buvo blogos, nehigieniškos, iš pareiškėjo algos atskaičiuodavo kalėjimų fondas, o ne „Sodra“. Marijampolės PN bausmę atlieka 400 žmonių ir 3 kartus per dieną vyksta jų maitinimas, o administracija per mėnesį skiria 1 litrą indų ploviklio ir keletą kempinių, kurių neužtenka, nėra šiukšlių dėžės, todėl pareiškėjas turėjo naudoti kartonines dėžes nuo bananų ar kiaušinių. Taip pat buvo pažeista vienam asmeniui teisės aktais nustatyta minimali ploto norma. Pareiškėjo teigimu, dėl Marijampolės PN Kybartų sektoriaus pareigūnų veiksmų (neveikimo) jis tapo dirglus, patyrė psichologinį sutrikimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, įtampą, sutriko visavertis gyvenimas.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2020 m. vasario 25 d. ir buvo laikomas karantino kameroje. Nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas bausmę atliko 2-ajame nuteistųjų būryje, bendrabučio tipo patalpose, kuriose pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo atliktas nusikalstamos rizikos vertinimas pagal OASys metodiką ir nustatyta, jog pareiškėjo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra 70 balų. Atsakydamas į pareiškėjo prašymą, atsakovo atstovas paaiškino, kad kitas rizikos vertinimas atliekamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Už nuteistųjų darbą valgykloje atsakinga viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“. Atskaitymai nuo išmokamo darbo užmokesčio atliekami pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 132 straipsnį, be to, pareiškėjas turi įsiskolinimų antstoliams.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ atsiliepime į skundą prašė jį spręsti teismo nuožiūra.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad jis Marijampolės PN neturi pavaldžių darbuotojų, kurie prižiūrėtų valgyklos patalpas. Visi VšĮ „Bruneros“ pavaldūs darbuotojai dirba maisto gamybos padalinyje. Darbui pataisos namuose pasitelkiami nuteistieji per valstybės įmonę „Mūsų amatai“, kuri atsiunčia suinteresuotus darbu nuteistuosius. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nėra įtrauktas V. R., todėl jis nėra pavaldus VšĮ „Bruneros“. Pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių trečiasis suinteresuotas asmuo negali nei patvirtinti, nei paneigti. Pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Teismo sprendimas šioje byloje neturės jokios įtakos trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms, todėl VšĮ „Bruneros“ neturėtų būti laikoma trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo V. R. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės PN, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

8. Teismas nustatė, kad ginčas yra kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d.

9. Įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 papunkčio, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 papunkčio nuostatas, atsakovo atstovo į bylą pateiktus duomenis, pagal kuriuos pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko 2-ojo būrio 206 kambaryje, kurio plotas 36 kv. m ir kuriame ginčo laikotarpiu gyveno 10–11 nuteistųjų, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 3,27 kv. m iki 3,60 kv. m ploto, t. y. pareiškėjo teisė į vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.

10. Remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2020 m. vasario 25 d., tačiau dėl žmogiškųjų resursų trūkumo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pareiškėjui buvo atliktas 2020 m. rugsėjo 16 d. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Marijampolės PN direktorių su prašymu išduoti pažymą apie anksčiau atliktą nusikalstamos rizikos vertinimą pagal OASys programą. Marijampolės PN 2020 m. rugsėjo 24 d. atsakė, jog pareiškėjo prašymas nebus nagrinėjamas, nes jo turinys yra neaiškus. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu prašė pakartotinai atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir jam buvo paaiškinta, jog pakartotinai vertinimas bus atliktas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313 „Dėl individualaus socialinės reabilitacijos plano formos ir jo rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikos (toliau – ir Metodika) 16 punkto nuostatas, teismas laikė pažeidimu tai, jog, pareiškėjui atvykus į Marijampolės PN, nebuvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką.

11. Teismas taip pat nustatė, kad pagal VšĮ „Bruneros“ ir Marijampolės PN darbo laiko apskaitos žiniaraščius pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 15 d. dirba Marijampolės PN tvarkdariu, todėl už jo darbo laiką ir sąlygas yra atsakingi Marijampolės PN. Šiuo aspektu teismas aptarė BVK 128 straipsnio 1–3 dalių, 131 straipsnio 1 dalies, 132 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 4, 11, 12 punktų nuostatas.

12. Įvertinęs byloje pateiktus atsiskaitymo lapelius, teismas konstatavo, kad Marijampolės PN visus atskaitymus iš pareiškėjo darbo užmokesčio atlieka pagal BVK nustatytą tvarką. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, jog pareiškėjui darbas poilsio dienomis buvo kompensuotas suteikiant poilsio dienas kitomis dienomis. Pareiškėjo darbo valandų skaičius neviršijo teisės aktuose nustatyto 8 val. darbo laiko trukmės per dieną, nes dirbo tik po 4 val. per dieną, viršvalandžių nedirbo. Pareiškėjo pateikti atsiskaitymo lapeliai ir atsakovo atstovo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis pagal išdirbtų dienų ir valandų skaičių. Atsiskaitymo lapelių ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys sutampa, todėl teismui nekilo abejonių, jog darbo užmokestis pareiškėjui apskaičiuojamas ir išmokamas teisingai. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl, jo manymu, netinkamų darbo sąlygų ar netinkamo apmokėjimo už darbą teikė Marijampolės PN pretenzijas ar prašymus. Todėl pareiškėjo argumentus dėl nesuteiktų poilsio dienų, neapmokėjimo už viršvalandinį darbą ir neteisingų atskaitymų iš jo darbo užmokesčio teismas atmetė kaip nepagrįstus.

13. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė paaiškinimų ir įrodymų dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jam neužteko išduodamų indų ploviklio ir kempinėlių, nebuvo šiukšlių dėžės, todėl teismas šias aplinkybes vertino pareiškėjo naudai.

14. Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, byloje esančią asmens sveikatos istoriją, teismas nenustatė, jog ginčo laikotarpiu fiksuoti pareiškėjo sveikatos sutrikimai galėtų būti siejami su nustatytais pažeidimais. Nesant kitų duomenų apie šių pažeidimų pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį. Teismas vertino, kad pareiškėjo laikymo sąlygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė.

III. 15. Pareiškėjas V. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti – priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal teismų praktiką, asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismui neturėjo kilti abejonių, sprendžiant įrodymus apie pareiškėjo sveikatos būklę, jos pablogėjimą, kitas fizines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos, vertinant kalinimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui mastą, intensyvumą, pobūdį, laipsnį. Pasak pareiškėjo, dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią valstybė turi atlyginti pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, nesivadovavo teismų praktika, todėl neteisingai išsprendė bylą.

17. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog teismų praktikoje pabrėžiama, kad, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Šiuo atveju nesant įrodymų, jog pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d., atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimą į skundą, byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės PN (pareiškėjui atvykus į Marijampolės PN, nebuvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką, pareiškėjui neužteko išduodamų indų ploviklio ir kempinėlių, nebuvo šiukšlių dėžės), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti – priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, tačiau nesutinka su teismo parinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

25. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

26. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2020 m. vasario 25 d., tačiau dėl žmogiškųjų resursų trūkumo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką pareiškėjui buvo atliktas 2020 m. rugsėjo 16 d., todėl buvo nesilaikyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313 „Dėl Individualaus socialinės reabilitacijos plano formos ir jo rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikos 16 punkto, kuriame nustatyta, kad per vieną mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigą atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų būrį dienos atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus nustatomi kintamieji kriminogeniniai poreikiai, turintys įtakos nusikalstamo elgesio rizikai, parenkamos prevencinės ir / ar intervencinės socialinės reabilitacijos priemonės ir šia informacija papildomas individualus socialinės reabilitacijos planas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovo atstovas nepateikė paaiškinimų ir įrodymų dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jam neužteko išduodamų indų ploviklio ir kempinėlių, nebuvo šiukšlių dėžės, todėl teismas šias aplinkybes vertino pareiškėjo naudai.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė tik bendro pobūdžio teiginius apie patirtus nepatogumus, bet nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Byloje nėra duomenų, kad dėl to, jog, pareiškėjui atvykus į Marijampolės PN, nebuvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taip pat dėl nepakankamo kiekio indų ploviklio ir kempinėlių bei šiukšlių dėžės trūkumo pareiškėjui būtų sutrikusi psichinė ar fizinė sveikata, atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Taigi, byloje nėra pagrindo spręsti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė