2019-10-15 Nr. CB-10277-2-55-3-01698-2011-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1702/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01698-2011-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,

susipažinusi su 2019 m. spalio 10 d. gautu kreditoriaus V. D. (V. D.) kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kreditorius V. D. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl bankrutavusios akcinės bendrovės „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais atsakovės akcinės bendrovės „Vievio paukštynas“ bankroto byloje Nr. B2-308-258/2019. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes atsisakė priimti naujus įrodymus, neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl esminių atskirojo skundo argumentų; padarė proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo posėdžio tvarką, pažeidimus, nes nevertino, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė kviesti liudytojus, išreikalauti įrodymus, todėl toks pažeidimas turėjo būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme skiriant žodinį bylos nagrinėjimą; teismo nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta, kodėl teismas nenustatė pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme; bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23, 25 straipsnius; pažeidė CPK 71 straipsnio 1 dalį; apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirus bylą nagrinėjusios teisėjos procesinius veiksmus, o ne jų visumą, atmesdamas kasatoriaus pareiškimą dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 2 dalį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį; apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino kreditorių komiteto pareigas, susijusias su pareiga informuoti apie priimtus nutarimus kitus kreditorius, tokiu būdu pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnio 4 dalį; nepagrįstai laikė, jog kreditorių susirinkimo patvirtinta tvarka, numatanti, jog apie priimtus nutarimus kreditorius gali būti informuotas tik pateikęs neapibrėžtą paklausimą dėl informacijos suteikimo (nors net nežinodamas, ar tokia informacija apskritai egzistuoja), sukuria pareigas kreditoriui periodiškai kreiptis dėl informacijos pateikimo, o to nepadarius - sukelia neigiamas pasekmes, tokiu būdu netinkamai aiškino Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį, 1.131 straipsnio 1 dalį; bylą nagrinėję teismai priteisė bylinėjimosi išlaidų sumas, viršijančias Rekomendacijose nurodytas maksimalias priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, kurių priteisimo nei Rekomendacijos, nei CPK nenumato.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindų padarytomis išvadomis, daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas, kasatoriaus nuomone, pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentai apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos yra nekonkretūs ir neinformatyvūs, jais nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski