6545b9ac-94cc-4c19-a2b0-7ecb1cda5b93 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-64/2011(Proceso Nr. 1-41-1-01286-2009-5)Sprendimo procesinė kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.2.14.1.2.1.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.6.; 2.3.4.6.2.; 2.3.6.3.; 2.4.2.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.; 2.6.9.; 3.12. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 28 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,teisėjų Raimundo Jurgaičio, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorams Zenonui Griciui, Laimai Mažeikienei,gynėjui advokatui Vytautui Juozelaičiui,nuteistajam V.

K. ,nukentėjusiajai R. Å . ,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.              Kolegija n u s t a t ė :                          V. K. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 8 d. apie 18 val. prie mados ir laisvalaikio centro „(duomenys neskelbtini)“, esančios automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, (duomenys neskelbtini), atvirai iÅ¡ L.

Å . rankų pagrobė R. Å . priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žLG KP 500“ su „Omnitel“ SIM kortele, bendroje sumoje už 660 Lt, tuo padarė nukentėjusiajai R. Å . 660 Lt turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Mano, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 d. 3 p.), kadangi nuosprendis priimtas remiantis prieÅ¡taringais įrodymais, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 d. 1 p.), be to, teismas padarė esminius BPK pažeidimus (BPK 329 str. 1 d. 4 p.), dėl ko jis nepagrįstai buvo pripažintas padaręs nusikaltimÄ numatytÄ BK 178 str. 2 d.

Nurodo, kad teismas nuosprendyje rėmėsi prieÅ¡taringais ir objektyviai nepatikrintais įrodymais, dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, grindžiamas prielaidomis, nes kaip jis teisme nurodė, telefonÄ â€žLG“ jam pasiÅ«lė pirkti pažįstamas E. G. , už telefonÄ sumokėjo 100 Lt ir šį nupirktÄ telefonÄ atidavė savo draugei R. J. . Teigia, kad jis 2009 m. gruodžio 8 d. prie „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, o buvo namuose. Nurodo, kad teismo prašė iÅ¡kviesti ir apklausti teisme E. G. , gyv. (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡is jo praÅ¡ymas nebuvo tenkintas.

Teismas jo kaltę grindė teisme apklaustos nukentėjusiosios R. Å . parodymais, kuriuos teismo teigimu, atitinka kiti duomenys, užfiksuoti minėtuose tyrimo veiksmų protokoluose. Be to, teismas nurodė, kad tyrimo metu liudytojai L. Å . ir L. R. , kurie buvo tiesioginiai įvykio dalyviai, ne kartÄ atpažino jį kaip telefonÄ pagrobusį asmenį, o atpažinimo veiksmų pagrįstumÄ teisme patvirtino apklausta R. Å . , kuri nebuvo įvykių dalyvė, ji apie įvykį sužinojo iÅ¡ savo sÅ«naus L. Å . , dėl to mano, kad R.

Å . parodymai yra iÅ¡vestiniai ir teismas privalėjo apklausti liudytojus, kurie buvo paties įvykio dalyviai. Teigia, kad jam pavyko, radus nuotraukas, prisiminti kur jis buvo 2009-12-08 – jis buvo namuose, nes buvo atvykę į namus, adresu (duomenys neskelbtini), jo draugės draugai S. Å . ir R. Å . , kuriuos taip pat praÅ¡o apklausti.Taip pat skunde nurodo, kad nepagrįstai teismas jo kaltę grindė neiÅ¡tirtais įrodymais – L. Å . ir L. R. atpažinimo protokolais, kai jie patys nebuvo apklausti. BPK 192 str. 1 d. nurodyta, kad atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal iÅ¡orę kuo panaÅ¡esniais į atpažintinÄ .

Liudytojui L. R. jis parodytas atpažinimui surakintas atrankiais su kitais asmenimis nesurakintais antrankiais, todėl mano, kad dėl to jis ir buvo atpažintas, nes šį tyrimo veiksmÄ atliekantis pareigÅ«nas iÅ¡ anksto iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę ir atpažįstančiajam taip nurodė į jį. Mano, kad tuo buvo grubiai pažeistas BPK 192 str. nuostatos ir teismas neturėjo vadovautis įrodymais, kurie surinkti ne įstatymų numatyta tvarka, o juos grubiai pažeidžiant. Dėl to teigia, kad teismas pažeidė ir BPK 20 str. 1 d. nuostatÄ .

Taip pat mano, kad teismas pažeidė BPK 301 str., 276 str. 1 d., 44 str. 5 d., 7 d. nuostatas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. (kiekvienam kaltinamajam garantuota teisė į teisingÄ procesÄ ), 6 str. 3 d. d p. (teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kiai konstatuojamas žmogaus teisių pažeidimas tais atvejais, kai žmogaus nuteisimas grindžiamas vien tik asmens, kuriam kaltinamasis neturėjo galimybės užduoti klausimus, parodymais ar kai tokie parodymai daug lemia asmenį pripažįstant kaltu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, analizuodamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. d p. įtvirtintÄ kaltinamojo teisę pačiam apklausti kaltinimo liudytojus, neakcentuoja proceso stadijos, kurioje Å¡i teisė turi bÅ«ti realizuota. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta teisė vertinama kaip teisės į teisingÄ sÄ Å¾iningÄ procesÄ sudėtinė dalis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. d. punkto pažeidimas konstatuojamas tuo atveju, kai kaltinamasis jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės apklausti asmenų, kurių parodymai perskaitomi proceso metu ir naudojami kaip įrodymai (Unterpertinger prieÅ¡ AustrijÄ {Unterpertinger v.

Austria, no. 9120/80, judgement of 24 November 1986); Delta prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ {Delta v. France, no.  11444/85, judgement of 19 December 1990); BalÅ¡an prieÅ¡ Čekijos RespublikÄ {BalÅ¡an c. RėpubliÄ ue tchÄ—Ä ue, no. 1993/02, arret du 18 juillet 2006). Mano, kad teismas jo byloje grubiai pažeidė jo teises, nes jam nebuvo padaryta galimybė liudytojams L. Å . ir L. R. užduoti klausimus, Å¡ie asmenys neapklausti ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (BPK 173 str. 1 d. 2 p., 184 str.). Mano, kad teismas privalėjo patikrinti Å¡ių liudytojų parodymus ir įsitikinti jų objektyvumu.

Teigia, kad teismas turėjo patikrinti jo nurodytÄ aplinkybę, jog telefonÄ Ä¯sigijo iÅ¡ E. G. ir šį asmenį apklausti, tačiau tai nebuvo padaryta, o nuosprendyje teismas remiasi įrodymais, t.y. atpažinimo protokolais, kur liudytojai atpažino jį, nors Å¡ių liudytojų teismas neapklausė. Tvirtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, nesivadovavo įstatymu, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančias kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, kad visi neaiÅ¡kumai ar netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai.

Nurodo, kad nors anksčiau yra teistas, tačiau Å¡io nusikaltimo nepadarė, gyvena su sugyventine, iÅ¡laiko du nepilnamečius vaikus E. K. gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K. , gim. (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu nedirba, tačiau yra registruotas darbo biržoje.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų tirdamas bei vertindamas įrodymus.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos prasmę, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Pastarajame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetÄ . Tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga“, Teismų praktika Nr. 27, 320-388 psl.).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kita sÄ lyga vertinant įrodymus – jie turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu. Å iuo atveju pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 ir 4 d. numatytus reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai atitinka jiems keliamus reikalavimus, o įrodymų turinys analizuojamas, aptariant nuteistojo kaltę.

BK 178 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį. Asmens veika gali bÅ«ti pripažinta nusikalstama tik tuo atveju, jei joje yra tam tikros baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nusikalstamos veikos sudėtis yra tam tikrų požymių visuma.

Nusikalstamos veikos sudėčiai pirmiausia priklauso objektyvÅ«s ir subjektyvÅ«s požymiai, kurie bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties, t. y. veika negali bÅ«ti pripažinta nusikalstama.V. K. tvirtina, kad ne jis pagrobė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ iÅ¡ L. Å . , o tÄ telefonÄ Ä¯sigijo iÅ¡ E. G. , tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡i nuteistojo pateikta versija prieÅ¡tarauja faktinėms bylos duomenims.

Nors pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje neapklausė liudytojų L. Å . ir L. R., tačiau bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teisėjų kolegija byloje atliko įrodymų tyrimÄ ir teismo posėdyje apklausė ne tik nukentėjusiÄ jÄ R. Å . , bet ir L. Å . , iÅ¡ kurio ir buvo atvirai pagrobtas jo turėtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų bÅ«tinų priemonių, kad nuteistojo praÅ¡omas liudytoju apklausti E. G. bÅ«tų pristatytas į teismÄ ir apklaustas, tačiau teismas bÅ«davo informuojamas, kad nepavyko rasti minėto asmens.

Be to, pastebėtina, kad policijos pareigÅ«nai yra pradėję E. G. paieÅ¡kÄ . Pats nuteistasis teismui nurodydavo tÄ patį E. G. gyvenamosios vietos adresÄ , kuriuo policijos pareigÅ«nai E. G. nerasdavo, be to, žadėdavo E. G. atsivesti į teismo posėdį, tačiau dėl teismui nežinomų priežasčių nuteistasis to nepadarydavo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad buvo iÅ¡naudotos visos įmanomos priemonės pristatyti E. G. į teismo posėdį, kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad nebetikslinga dar kartÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ ir kviesti E. G.

į posėdį.Nepagrįstas V. K. skundo argumentas, kad teismas jo kaltę grindė prieÅ¡taringais parodymais, kad rėmėsi R. Å . parodymais, kuri paties įvykio nematė, o tiesioginiai įvykio dalyviai nebuvo apklausti teisme.BPK 186 str. 1 d. numato, kad jaunesnius kaip 18 metų liudytojus apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas BPK 184 str. 3 d., 4 d., 5 d. nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to praÅ¡o jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba BPK 184 str. 1 d. numatytais atvejais. Be to, minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jaunesni kaip 18 metų liudytojai ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami ne daugiau kaip vienÄ kartÄ ir į teisiamÄ jį posėdį kviečiamas tik iÅ¡imtinais atvejais.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tiek L. Å . , tiek ir L. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo jaunesni kaip 18 metų, ikiteisminio tyrimo metu liudytojais buvo apklausti po kelis kartus apie įvykio aplinkybes bei dėl atliktų atpažinimo veiksmų. Å ie liudytojai buvo nurodyti ir kviestinų į teisiamajame posėdyje apklaustinų asmenų sÄ raÅ¡e, bet jie į teisiamÄ jį posėdį neatvyko ir pirmosios instancijos teismas, iÅ¡klausęs posėdyje dalyvaujančių bylos dalyvių nuomonės, nutarė bylÄ nagrinėti neatvykus liudytojams.

Be to, pastebėtina, kad baigiant byloje įrodymų tyrimÄ , nebuvo pareikÅ¡tas praÅ¡ymas iÅ¡kviesti neatvykusius liudytojus. Taigi, pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡kvietęs ir neapklausęs teisme nepilnamečių L. Å . ir L. R. , nepažeidė BPK nuostatų. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje V. K. kaltė grindžiama tik teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais duomenimis, jo kaltė nėra grindžiama L. Å . ar L. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas L.

Å . patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir parodė, kad bÅ«nant kartu su draugu L. R. , prie jų priėjo du jauni suaugę vyriÅ¡kiai, kurie juos pradėjo kalbinti, paprašė parodyti abiejų turimus mobiliojo ryÅ¡io telefonus. L. R. parodė savo turimÄ telefonÄ , ir telefonas L. R. buvo atiduotas, o jis pats pasakė, kad telefono neturi, tačiau telefonas supypsėjo, nes baigė iÅ¡sikrauti, tokiu bÅ«du paaiÅ¡kėjus, kad jis telefonÄ turi, teko ir jam parodyti savo turimÄ telefonÄ .

PirmÄ kartÄ parodžius tiems vyriÅ¡kiams savo turimÄ telefonÄ , jie telefonÄ atidavė, bet antrÄ kartÄ papraÅ¡ius parodyti, parodė ir tas antrasis nebeatidavė telefono. Jis paprašė atiduoti jam telefonÄ , bet stambesnis vyriÅ¡kis, kuris paėmė jo telefonÄ , jam pagrasino, kad sumuÅ¡, todėl nubėgęs su draugu L. R. paprašė pagalbos. ApibÅ«dindamas tuos vyriÅ¡kius, liudytojas parodė, kad jie abu nebuvo panaÅ¡Å«s vienas į kitÄ , vienas vyriÅ¡kis buvo smulkesnis, kitas stambesnis, abu vilkėjo sportiniais drabužiais, buvo su megztomis kepurėmis.

Atpažinimo gyvai metu teigė nesuklydęs, kai atpažino vyriÅ¡kį, kuris iÅ¡ jo paėmė telefonÄ , Å¡iek tiek abejojo atpažindamas iÅ¡ nuotraukų, bet kai pamatė gyvai, buvo tikras, kad tai tas pats asmuo, jį atpažino bendrai pagal jo iÅ¡vaizdÄ - Å«gį ir kÅ«no sudėjimÄ . Teigė dabar negalėsiantis atpažinti, nes praėjo daug laiko. Kito vyriÅ¡kio nei nuotrauka, nei jis pats gyvai nebuvo pateikta atpažinimui. Taip pat parodė, kad antras vyriÅ¡kis kalbėjo telefonu ir jo turėto telefono nebuvo paėmęs, o asmuo, kuris paėmė jo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , apžiÅ«rėjo jo ir L.

R. turėtus telefonus, bendravo su jais abiem, o paėmęs telefonÄ pasakė „ačiÅ«, tu man jį padovanojai“ ir nuėjo. Sugretinus Å¡iuos L. Å . duotus parodymus su jo parodymais ir paaiÅ¡kinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad parodymai yra nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s. Be to, Å¡iuos L. Å . parodymus patvirtino nukentėjusiÄ ja apklausta R. Å . . Nors R. Å . įvykio metu nebuvo kartu su savo sÅ«numi L. Å . , tačiau kolegija nenustatė aplinkybių, kodėl nukentėjusioji R.

Å . neturėjo patikėti savo sÅ«naus parodymais dėl iÅ¡ jo pagrobto mobiliojo ryÅ¡io telefono.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji R. Å . patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir parodė, jog ji dalyvavo atpažinimo metu, kada jos sÅ«nus tiek pagal nuotraukas, tiek ir gyvai atpažino kaltinamÄ jį. Aplinkybę, kad bÅ«tent V. K. pagrobė iÅ¡ nukentėjusiojo turėtÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , patvirtina ne tik L. Å . ir nukentėjusiosios R. Å . parodymai, bet ir atpažinimo metu užfiksuoti duomenys.

Nors nuteistasis skunde teigia, kad atpažinimas buvo atliktas pažeidžiant BPK 192 str. nuostatas, tačiau iš parodymo atpažinti protokolo matyti, kad L. Š. atpažinti buvo parodyti trys vyriškiai, kurie išoriškai buvo panašūs į V. K. . Taip pat fotolentelėje Nr. 1, kurioje yra užfiksuoti L. Š. atpažinimui pateikti asmenys, vizualiai nesimato, jog apeliantas yra surakintas, kadangi visi trys atpažinimui pateikti asmenys rankose laiko lapus su numeriais (41-44 b. l.). Šiame asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad L.

Å . atpažino V. K. kaip asmenį, kuris iÅ¡ jo pagrobė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , jį L. Å . teigė atpažinęs iÅ¡ bendrų veido bruožų ir dėl atpažinimo neabejoja. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. Å . patvirtino, jog dalyvavo atpažinimo metu ir parodymo atpažinti metu nepastebėjo, kad V. K. butų surakintas antrankiais. Be to, pastebėtina, kad parodymo atpažinti protokole nėra užfiksuotų jokių pastabų apie BPK 192 str. nuostatų nesilaikymÄ atliekant šį procesinį veiksmÄ , dėl to kolegija konstatuoja, kad asmens parodymas atpažinti buvo atliktas nepažeidžiant BPK 192 str. nuostatų.

Taigi, įvertinus visas Å¡ias paminėtas aplinkybes, kad L. Å . atpažino V. K. , kaip asmenį iÅ¡ jo pagrobusį telefonÄ , kad asmens parodymas atpažinti buvo atliktas nepažeidžiant procesinių to veiksmo normų, daroma iÅ¡vada, kad nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog jo atpažinimas vyko pažeidžiant BPK 192 str. nuostatas.Pastebėtina, kad L. Å . parodymus, jog nusikalstamÄ veikÄ jo atžvilgiu padarė bÅ«tent V. K. , patvirtina ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuoti duomenys.

Å io procesinio veiksmo metu L. Å . taip pat atpažino V. K. ir dėl atpažinimo neabejojo. L. Å . parodymus, jog V. K. pagrobė telefonÄ patvirtina ir kiti asmens parodymo atpažinti protokoluose užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad kitas įvykyje dalyvavęs nepilnametis liudytojas L. R. taip pat atpažino V. K. kaip asmenį, kuris pagrobė iÅ¡ L. Å . turėtÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir Å¡is liudytojas dėl savo atpažinimo tikrumo neabejojo. Atsižvelgiant į tai, kad L. Å . parodymus patvirtina R.

Å . parodymai, asmens parodymo atpažinimo ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokoluose užfiksuoti duomenys, kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti L. Å . ar R. Å . parodymais. Be to, pastebėtina, kad R. Å . parodymus davė bÅ«dama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , o L. Å . buvo paaiÅ¡kinta, jog jis privalo pasakyti visÄ tiesÄ apie įvykį. Taigi, remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir atsižvelgiant į tai, kad teismas neturi pagrindo netikėti L.

Å . , R. Å . parodymais, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo kaltę grindė bÅ«tent R. Å . , asmens parodymo atpažinti ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokoluose užfiksuotais duomenimis. Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu, nuteistajam buvo suteikta galimybė užduoti klausimus tiek nukentėjusiajai R. Å . , tiek ir liudytojui L. Å . , tačiau nuteistasis liudytojui L. Å . klausimų neturėjo. Be to, nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinės instancijos teismo nuteistasis papildomai neprašė iÅ¡kviesti ir apklausti liudytoju nepilnamečio L.

R. . Kadangi Å¡is liudytojas teisme nebuvo apklaustas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas jo parodymais taip pat negrindė apelianto kaltės, nors L. R. , kaip ir L. Å . nuteistÄ jį apibÅ«dino bei jį atpažino tiek pagal nuotraukas, tiek ir gyvai, kas dar labiau įrodytų V. K. kaltę ir patvirtintų L. Å . ir R. Å . duotus parodymus.Analizuojant paties V. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, matyti, kad jie yra nenuoseklÅ«s ir nėra duomenų, patvirtinančių jo parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis V.

K. , apklaustas tiek liudytoju, tiek ir įtariamuoju, parodė, kad mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ jis įsigijo iÅ¡ jam visai nepažįstamo asmens, kurį matė pirmÄ kartÄ , nežino jo nei vardo, nei pavardės (63, 67-68 b. l.), kad tÄ telefonÄ už 400 Lt pardavė savo draugei R. J. . Tokius V. K. parodymus patvirtina liudytojos R. J. parodymai, jog ji telefonÄ 2009 m. gruodžio viduryje pirko iÅ¡ V. K. , su kuriuo kartu gyvena. Tačiau tik pradėjus bylos nagrinėjimÄ teisme, V. K. nurodo, kad telefonÄ už 100 Lt pirko iÅ¡ pažįstamo E. G. , kad jį atidavė savo draugei R.

J. . Baigiant ikiteisminį tyrimÄ ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nuteistasis V. K. neprašė papildyti ikiteisminio tyrimo, nenurodė, kad telefonÄ Ä¯sigijo iÅ¡ E. G. . Pastebėtina, kad mobiliojo ryÅ¡io telefonas buvo įsigytas be dokumentų, nesupakuotas dėžutėje, prie jo nebuvo įkroviklio ar kitų bÅ«tinų telefono priedų, tačiau telefone buvo atminties kortelė, kas verčia abejoti V. K. parodymais, jog jis telefonÄ Ä¯sigijo iÅ¡ nepažįstamo asmens ar iÅ¡ E. G. .

Be to, V. K. versijÄ , kad jis mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ pirko paneigia aukščiau aptarti įrodymai: L. Å . parodymai, atpažinimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Taigi, įvertinus visumÄ byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo kaltės, padarius jam inkriminuotÄ BK 178 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl to nėra pagrindo nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti skundžiamÄ nuosprendį ir V.

K. iÅ¡teisinti.Baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės apeliantui paskirtos nepažeidžiant BK 54 str. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį (padarytas vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas), kaltės formÄ , padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir siekdamas savanaudiÅ¡kų tikslų), nusikalstamos veikos stadijÄ (nusikalstama veika nenutrÅ«ko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje, nes apeliantas turėjo galimybę disponuoti ir disponavo svetimu turtu).

Taip pat teismas atsižvelgė į kaltininko asmenybę – V. K. nevedęs, turi du mažamečius vaikus, nedirba, registruotas darbo biržoje kaip bedarbis, pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas neigiamai, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, taip pat praeityje yra teistas 3 kartus, tarp jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei. Taip pat teismas nenustatė V. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nusikalstamÄ veikÄ V.

K. padarė neiÅ¡nykus teistumui pagal pirmesnį nuosprendį, todėl nuteistasis BK 27 str. 1 d. prasme yra laikomas recidyvistu, kuriam pagal BK 56 str. 1 d. nuostatÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , kurio dydį skundžiamu nuosprendžiu nustatė žymiai mažesnį nei sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ir jos mažinti nėra pagrindo.

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. K. realiai atliekant paskirtÄ jÄ laisvės atėmimo bausmę, kadangi nuteistasis iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nedaro, nekeičia savo elgesio, teistumui neiÅ¡nykus padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ . Be to, Å iaulių miesto apylinkės teismas V. K. atžvilgiu yra priėmęs dar vienÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kas labiau tik patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti V.

K. realiai atliekant bausmę.Remiantis iÅ¡dėstytu, daroma iÅ¡vada, kad nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:                          nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio atmesti.              Kolegijos pirmininkė                                                                                                        Klavdija Kruminienė Teisėjai                                                                                                                     Raimundas Jurgaitis                                                                                                                      Bronius Zalaga