2020-06-03 Nr. AB-11429-3-61-3-01207-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Ž. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2020-06-03 Nr. AB-11429-3-61-3-01207-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. Ž. skundo dalį dėl 2-5 reikalavimų. Kita pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti NŽT Sprendimą ir 30 000 Eur neturtės žalos atlyginimo buvo priimta.
Full text
REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO
PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ
Administracinė byla Nr. AS-374-552/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01207-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Ž. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas J. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 46S-94 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai M. Ž.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT Trakų skyrių pateikti informaciją kam ir kokiu pagrindu buvo suteiktas sklypas, projektinis Nr. 41, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas); 3) įpareigoti NŽT Trakų skyrių pateikti informaciją kam ir kokiu pagrindu buvo suteiktas jo senelio Boleslovo Kasperavičiaus iki nacionalizacijos valdytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas); 4) įpareigoti NŽT Trakų skyrių išanalizuoti 1937–1939 metų (duomenys neskelbtini) žemės mokesčių knygų įrašus ir pateikti informaciją apie mano senelio B. K. iki nacionalizacijos valdytą žemės valdos plotą bei įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus Nr. 51 ir Nr. 39, esančius (duomenys neskelbtini) (sklypas 39 ir 51 pagal pridedamą 1934 m. Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento išduotą originalų dokumentą); 5) įpareigoti NŽT Trakų skyrių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti išvadą ir suprojektuoti pareiškėjams jų pasirinkimu 4,42 ha ploto miško sklypą iš valstybinio žemės fondo (duomenys neskelbtini), šalia ieškovo disponuojamo nekilnojamojo turto; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti mirusiosios M. Ž. teisių perėmėjui J. Ž..
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. Ž. skundo dalį dėl 2-5 reikalavimų. Kita pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti NŽT Sprendimą ir 30 000 Eur neturtės žalos atlyginimo buvo priimta.
Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į NŽT Trakų skyrių su reikalavimais pateikti informaciją kam ir kokiu pagrindu buvo suteiktas Sklypas; pateikti informaciją kam ir kokiu pagrindu buvo suteiktas jo senelio B. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės sklypas; išanalizuoti 1937–1939 metų (duomenys neskelbtini) kaimų žemės mokesčių knygų įrašus ir pateikti informaciją apie jo senelio B. K. iki nacionalizacijos valdytą žemės valdos plotą bei įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus; parengti išvadą ir suprojektuoti jo pasirinkimu 4,42 ha ploto miško sklypą iš valstybinio žemės fondo (duomenys neskelbtini) ir pažymėjo, kad ši institucija tokių reikalavimų netenkino, nėra.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kad kreipdamasis į teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. kreiptis į teismą tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, minėtą pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Teismas pažymėjo, kad J. Ž. skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti NŽT 2019 m. gruodžio 23 d. Sprendimą ir 30 000 Eur neturtės žalos atlyginimo iš esmės atitiko ABTĮ nustatytus 23, 24 ir 35 straipsnių reikalavimus, todėl minėtą skundo dalį priėmė (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 3D-186 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ patvirtinta NŽT struktūra ir nustatyta, kad NŽT penkiasdešimtyje Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse turi teritorinius skyrius, veikiančius pagal NŽT direktoriaus suteiktus įgaliojimus. Vilniaus miesto skyriaus darbuotojai atstovauja NŽT teismuose ir veikia NŽT vardu pardavimo, valstybinės žemės nuomos, panaudos, žemės reformos, nekilnojamo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos klausimais, bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei kitais NŽT kompetencijai priskirtais klausimais.
Teismas iš proceso šalių pašalino NŽT Trakų skyrių, o atsakovu laikė NŽT, kadangi Trakų skyrius yra teritorinis NŽT padalinys, atstovaujantis NŽT.
III. Pareiškėjas J. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų įpareigoti NŽT ir NŽT Trakų skyrių atlikti veiksmus ir įpareigoti NŽT Trakų skyrių pateikti informaciją kam ir kokiu pagrindu buvo suteiktas Sklypas; įpareigoti NŽT Trakų skyrių pateikti informaciją kam ir kokiu pagrindu buvo suteiktas jo senelio Boleslovo Kasperavičiaus iki nacionalizacijos valdytos žemės sklypas, (duomenys neskelbtini); įpareigoti NŽT Trakų skyrių išanalizuoti 1937–1939 metų (duomenys neskelbtini) žemės mokesčių knygų įrašus ir pateikti informaciją apie mano senelio B. K. iki nacionalizacijos valdytą žemės valdos plotą bei įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus Nr. 51 ir Nr. 39, esančius (duomenys neskelbtini) (sklypas 39 ir 51 pagal pridedamą 1934 m. Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento išduotą originalų dokumentą); įpareigoti NŽT Trakų skyrių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti išvadą ir suprojektuoti pareiškėjams jų pasirinkimu 4,42 ha ploto miško sklypą iš valstybinio žemės fondo (duomenys neskelbtini)
Pareiškėjas paaiškina, kad konfliktas tarp bylos šalių egzistuoja nuo seniai ir NŽT piktybiškai nevykdo savo tiesioginių pareigų ir funkcijų, neteikia informacijos, galimai ją slepia. Pažymi, jog iki šiol nėra atsakyta, ar senelio turėta nuosavybė tuo metu jau buvo perduota kitiems asmenims, ar ją dar buvo galima susigrąžinti ir kokiu pagrindu buvo atimtas Sklypas.
Pareiškėjas nurodo, kad NŽT Trakų skyrius į pateiktus oficialius ir registruotus prašymus atsakymų nepateikė, o tik įtraukė į nepasirinkusių žemės sklypų eilę. Akcentuoja, kad kreipdamasis į kompetentingas institucijas – NŽT ir NŽT Trakų skyrių, tikėjosi sulaukti išsamios analizės, paaiškinimų ir galimų sprendimų būdų, tačiau net tiesiogiai atsakinga institucija NŽT nepateikė atsakymų į 2005 m. lapkričio 21, 2006 m. gruodžio 7 d., 2008 m. kovo 28 d., 2018 m. balandžio 16 d. raštuose suformuluotus prašymus, apribojant abstrakčia atrašinėjimo taktika.
Pareiškėjo nuomone, tarp šalių yra kilęs ginčas, kadangi atkurti nuosavybę siekiama daug metų ir nuo 1995 metų buvo aiškiai dėstoma, kad šeima nori perkelti nuosavybę su tikslu koncentruotis ūkinei veiklai, tačiau pareiškėjas, kaip teisėtas paveldėtojas, neturi išsamios informacijos apie proceso eigą, iki šios dienos ir iki šiol žemė (miškas) nėra perkeltas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. Ž. skundo dalį dėl reikalavimų įpareigoti NŽT ir NŽT Trakų skyrių atlikti veiksmus, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).
Pasisakydama dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties dalies, pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria jis prašė įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu jis nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1199-662/2015).
Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014). Atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007; 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-939-756/2017).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juo atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Pažymėtina kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, iš esmės nesutinka su priimtu NŽT Sprendimu, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į mirusiajai M. Ž. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 4,42 ha (I t., b. l. 8), kompensuojant pinigais ir šį Sprendimą prašo panaikinti, taip pat reiškia savarankiškus reikalavimus įpareigoti NŽT Trakų skyrių pateikti informaciją kam ir kokiu pagrindu buvo suteiktas Sklypas ir jo senelio B. K. iki nacionalizacijos valdytas Žemės sklypas, taip pat įpareigoti atlikti NŽT Trakų skyrių pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu.
Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti NŽT Sprendimą ir neturtinės žalos atlyginimo, kadangi šie reikalavimai iš esmės atitiko ABTĮ 23, 24, 25 straipsnių nuostatas. Tai reiškia, kad teisme bus nagrinėjamas NŽT veiksmų, atkuriant nuosavybės teises pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į NŽT Trakų skyrių su reikalavimais pateikti informaciją, kam ir kokiu pagrindu buvo suteiktas Sklypas ir jo senelio B. K. iki nacionalizacijos valdytas Žemės sklypas; išanalizuoti 1937–1939 metų (duomenys neskelbtini) žemės mokesčių knygų įrašus bei pateikti informaciją apie jo senelio Boleslovo Kasperavičiaus iki nacionalizacijos valdytą žemės valdos plotą, ir kad NŽT Trakų skyrius šių pareiškėjo reikalavimų netenkino, o nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, teismas neturėjo pagrindo priimti pareiškėjo reikalavimų įpareigoti atsakovą pateikti informaciją, nes iš esmės nėra ginčo.
Kiti du pareiškėjo reikalavimai - įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus; parengti išvadą ir suprojektuoti pareiškėjo pasirinkimu 4,42 ha ploto miško sklypą iš valstybinio žemės fondo (duomenys neskelbtini) – yra tiesiogiai susiję su pirmuoju pareiškėjo reikalavimu panaikinti NŽT Sprendimą. Tenkinus pirmąjį pareiškėjo reikalavimą ir panaikinus skundžiamą NŽT Sprendimą, atsakovas privalėtų iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir, galimai atliktų pareiškėjo pageidaujamus veiksmus.
Bylos duomenimis NŽT Sprendimas ir NŽT Trakų skyriaus 2020 m. sausio 22 d. pažyma „Dėl M. Ž. piniginės kompensacijos už žemę“ Nr. 46PAŽ-35-(14.46.33) rodo, kad nuosavybės teisių į 4,42 ha žemės (duomenys neskelbtini) atkūrimo klausimas yra išspręstas, bet ne pareiškėjo pageidaujamu būdu ir tai reiškia, kad tarp atsakovo ir pareiškėjo yra kilęs ginčas.
Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šių dviejų pareiškėjo reikalavimų esmę ir jų sąsajumą su pagrindiniu reikalavimu bei nepagrįstai atsisakė juos priimti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartis keičiama.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo J. Ž. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties dalį , kuria atsisakyta priimti J. Ž. skundo reikalavimus: įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus Nr. 51 ir Nr. 39, (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti NŽT Trakų skyrių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti išvadą ir suprojektuoti pareiškėjui jo pasirinkimu 4,42 ha ploto miško sklypą iš valstybinio žemės fondo (duomenys neskelbtini), šalia pareiškėjo disponuojamo nekilnojamojo turto.
Minėtus J. Ž. skundo reikalavimus priimti ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius