65424b90-d9b7-4e3c-b209-e6349a8d84b3 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-971-243/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00423-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3(S) K L A I P Ė D O S A P Y G A R D O S A D M I N I S T R A C I N I S T E I S M A S S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 11 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė,sekretoriaujant Dianai Šėperienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 7 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas N. Ž. skunde nurodo, jog atskirais nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2016 m. birželio 21 d. buvo laikomas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Tauragės apskrities VPK) areÅ¡tinėje sÄ lygomis, neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų ir higienos normų, prilystančiomis žmogaus kankinimui. PareiÅ¡kėjo teigimu, buvo laikomas kameroje Nr.

2. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Tauragės apskrities VPK areÅ¡tinės kameros buvo perpildytos, jose laikoma tiek asmenų, kiek įrengta gultų, o tai neatitinka minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimo. Teigia, jog buvo Å¡alta, drėgna, tamsu, neužtikrinamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, gyvenamosiose patalpose rÅ«kantieji laikomi su nerÅ«kančiais. Teigia, jog tokios sÄ lygos žemina žmogaus orumÄ , tyčia pareigÅ«nų veiksmais sudaromos nuolatinės konfliktinės situacijos tarp laikomų asmenų, susidaro psichologiniai ir fiziniai nepatogumai dėl per mažo ploto.

Taip pat nurodo, jog etapuojamų asmenų kratos ir daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, nes yra Å¡alta, purvina ir t.t. Esant žemai oro temperatÅ«rai asmuo verčiamas nusirengti, jo daiktai dedami į neÅ¡varias dėžes. Mano, jog tokiu bÅ«du tyčiojamasi iÅ¡ žmogaus, žeminamas jo orumas ir garbė. Argumentuoja, jog laisvės atėmimas jau savaime yra bausmė, kuri negali bÅ«ti griežtinama. Teigia, kad tokiomis sÄ lygomis buvo laikomas tyčia, savo veiksmais Tauragės apskrities VPK areÅ¡tinė neužtikrino, kad jis bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis.

Nurodo, jog nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis laikytas apytiksliai 1 – 2 mėnesius, todėl praÅ¡o priteisti 7 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Argumentuoja, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus, nes pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos atitiko higienos normų reikalavimus, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso areÅ¡tinėje laikytas 4 paras laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2016 m. birželio 21 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv. m., laikytas vienas, dėl netinkamų sÄ lygų nesikreipė.

Nurodo, jog areštinėje nuolat atliekami Sveikatos priežiūros tarnybos ir Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, jeigu randami trūkumai, jie nedelsiant pašalinami. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akte nenuryti apšvietimo neatitikimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad apšvietimas neatitinka higienos normų. Pripažįsta, kad patikrinimo aktu konstatuota, jog kameroje Nr. 2 asmenys negali atsidaryti orlaidžių ir išvėdinti patalpų, tačiau nurodo, jog Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 30 d.

įsakymu Nr. 5-V-1078 Tauragės apskrities VPK areÅ¡tinę numatyta rekonstruoti. Vadovaujantis HN 134:2015 37 punktu areÅ¡tinėje laikomi asmenys aprÅ«pinami priemonėmis ir patys privalo kamerose palaikyti Å¡varÄ bei tvarkÄ . Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas 13,12 kv. m. ploto kameroje laikytas vienas, todėl nepažeistas minimalaus ploto reikalavimas ir pareiÅ¡kėjo teiginiai neatitinka tikrovės. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas neteikia jokių, jo teigimu, patirtos žalos įrodymų, o dėsto bendro pobÅ«džio abstrakčius teiginius ir perraÅ¡o teismų praktikÄ , nenurodo, kad bÅ«tent jo sveikatai kaip nors pakenkė laikymo sÄ lygos, duomenų apie sveikatos bÅ«klę, fizinę ar psichinę sveikatÄ nepateikė, todėl praÅ¡o skundÄ atmesti (b. l. 16-19).

Teismas k o n s t a t u o j a : nagrinėjamos bylos dalykas – pareiÅ¡kėjo N. Ž. reikalavimo priteisti 7 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, CK 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Teismas spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.; mutatis mutandis dėl suimtojo teisinio statuso žr. 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Apibrėždamas laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų statusÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡skiriamus nuteistųjų teisinės padėties ypatumus. Administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013 teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ Ä¯kalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013).PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog jo laikymo Tauragės apskrities VPK areÅ¡tinėje metu jam nebuvo užtikrinti minimalaus ploto ir kai kurie higienos normų reikalavimai.

Nagrinėjamu atveju nustatant areÅ¡tinėje laikomam asmeniui tenkantį minimalų plotÄ vadovaujamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas). IÅ¡ Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus AreÅ¡tinės virÅ¡ininko tarnybinio praneÅ¡imo duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje laikytas kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv. m., nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2016 m. birželio 21 d. vienas (b. l. 21), todėl konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju minimalaus ploto reikalavimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas, o jo teiginiai Å¡iuo aspektu laikytini nepagrįstais.

Higienos reikalavimus, taikomus policijos areÅ¡tinėms, pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje metu nustatė Lietuvos higienos norma HN 134:2015. PareiÅ¡kėjui teigiant, jog buvo Å¡alta, drėgna ir tamsu, neužtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, iÅ¡ pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akto Nr. PA.7-4(24.14.3.7.12) duomenų matyti, kad kameroje Nr. 2, kurioje laikytas pareiÅ¡kėjas, asmenys patys negali atsidaryti orlaidžių ir vėdinti patalpų, o tai neatitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimų, tačiau jį planuojama paÅ¡alinti atlikus rekonstrukcijÄ , kuri numatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 30 d.

įsakymu Nr. 5-V-1078 (b. l. 23-24). Pažymėtina, jog HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, todėl nustatytas neatitikimas nelaikytinas pažeidimu, tačiau vertintinas kaip galimai pareiškėjo patirtas nepatogumas. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolierių 2017 m. kovo 28 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-20 taip pat konstatuota, kad Tauragės apskrities VPK areštinės kamerose nėra tinkamo apšvietimo, kadangi langai uždengti metalo plokštėmis su nedidelėmis skylutėmis, kurios nėra pakankamos natūraliam apšvietimui užtikrinti.

Tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje laikytas iÅ¡ viso 4 paras, teismas nevertina Å¡io pareiÅ¡kėjo galimai patirto nepatogumo kaip intensyvaus, sukeliančio pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus ir virÅ¡ijančio minimalaus kentėjimo laipsnį. Tuo tarpu, pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog buvo Å¡alta ir drėgna, vertintini kritiÅ¡kai atsižvelgiant į metų laikÄ , kuriuo areÅ¡tinėje laikytas pareiÅ¡kėjas, t. y. vasarÄ . Taip pat vertintini ir pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl asmens apžiÅ«ros žemoje temperatÅ«roje, juo labiau, jog pareiÅ¡kėjas nenurodo, kad pats bÅ«tų buvęs apžiÅ«rėtas žemoje temperatÅ«roje.

Higienos normos HN 134:2015 35 ir 37 punktuose reglamentuota, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (grindų šepetys, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių grybelių (39 punktas). Pagal Taisyklių 9.2 punktÄ , policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos užtikrinimu kamerose, tai reiÅ¡kia, jog patys sulaikytieji turi kasdien palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ kamerose. Minėtame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-4(24.14.3.7.12) nurodyta, jog buvusi HN 134:2015 34, 35 ir 37 punktų neatitiktis paÅ¡alinta, patvirtintas Patalpų, įrenginių, inventoriaus valymo ir buitinių atliekų Å¡alinimo tvarkos apraÅ¡as, kameroje Nr. 2 vizualiai matomų pelėsių nėra, likusios tik dėmės po valymo.

Nors pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 2 laikytas praėjus beveik 3 mėnesiams po jos patikrinimo ir nesant kitų duomenų, teismas vertina, jog pareiÅ¡kėjo laikymo metu ir patikrinimo metu sÄ lygos areÅ¡tinėje iÅ¡ esmės pasikeisti negalėjo. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, kad areÅ¡tinėje rÅ«kantys buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tai gali pažeisti teisės aktų nuostatas bei nerÅ«kančio asmens teisę į jų sveikatai saugiÄ aplinkÄ .

Kita vertus, vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas, nurodant, kad kiti asmenys rÅ«ko, ir praÅ¡yti imtis atitinkamų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013, 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015, 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, dėstydamas bendro pobÅ«džio teiginius, nenurodo, ar pats yra rÅ«kantis, ar nerÅ«kantis, duomenų, kad jis areÅ¡tinės administracijai kokia nors forma bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ kalėti kartu su nerÅ«kančiais asmenimis ir kad toks praÅ¡ymas bÅ«tų netenkintas, byloje taip pat nėra. Be to, jis buvo laikomas kameroje vienas, todėl kiti asmenys negalėjo Å¡iuo pažiÅ«riu daryti jam įtakos. Atsižvelgiant į nurodytÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡iuo aspektu negalima konstatuoti Tauragės apskrities VPK areÅ¡tinės neteisėtų veiksmų ar neveikimo.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiÅ¡kėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities VPK, veiksmų ar neveikimo laikant pareiÅ¡kėjÄ areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2016 m. birželio 21 d.

Vertintina ir aplinkybė, jog pareiškėjas areštinėje laikytas keturias paras. Minėta, jog valstybės atsakomybei kilti nepakanka konstatuoti galimai patirtus nepatogumus; jie turi būti intensyvūs, tokio masto, kad iš tikrųjų sukeltų neigiamas pasekmes ir išgyvenimus, o ne momentiniai. Pareiškėjas, darydamas nusikalstamas veikas, turėjo suvokti, jog bus apribojama jo laisvė, jis patirs nemalonių išgyvenimų, susijusių su laisvės atėmimu, ir tai negali būti vertinama kaip jo teisių pažeidimas, nes būtent tokia yra bausmės paskirtis.

Å iuo aspektu nesant institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra teisinio pagrindo kilti vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei ir kitų sÄ lygų egzistavimas plačiau nenagrinėjamas. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas ABTÄ® 88 straipsnio 1 punkto pagrindu nenustačius bÅ«tinų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : atmesti pareiÅ¡kėjo N. Ž. skundÄ dėl 7 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                                             Vida Stonkuvienė