2026-01-07 Nr. AB-561-3-61-3-01531-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-494-442/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01531-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Neringos savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Neringos savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, ir CPVA) 2024 m. kovo 14 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (reg. Nr. 2024/3-35-73) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Neringos savivaldybės administracija (toliau – ir projekto vykdytojas, perkančioji organizacija) 2021 m. lapkričio 3 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – ir CVP IS) priemonėmis paskelbė viešąjį pirkimą „Socialinio būsto Neringoje, Preiloje, statyba“ (pirkimo Nr. 571895; toliau – ir Pirkimas), kuris finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

2.2. Administracija 2021 m. gruodžio 17 d. pasirašė sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) UAB „Žimpra“, pagal kurią UAB „Žimpra“ turėjo parengti gyvenamosios paskirties 6 butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbų projektą ir atlikti statybos darbus (toliau – ir Sutartis). Administracija 2022 m. sausio 28 d. suformavo techninę užduotį dėl geologinių tyrimų atlikimo, kuriuos buvo pavesta atlikti UAB „Geocunsulting“, 2022 m. kovo mėn. UAB „Geocunsulting“ parengtos ataskaitos duomenimis, žemės sklype, kuriame turėjo būti vykdomi statybos darbai, yra labai aukštas gruntinio vandens lygis. Atsižvelgiant į tai, projektuotojas UAB „BPII“ atliko techninio projekto korekcijas – vietoje juostinių pamatų numatant įrengti polinius pamatus. UAB „Žimpra“ 2022 m. gegužės 19 d. pateikė Administracijai laidavimo draudimo liudijimą Nr. 789886067, UAB „Žimpra“ 2022 m. birželio 27 d. pradėjo statybos darbus, kuriuos baigė 2022 m. gruodžio 22 d.

2.3. Administracija pažymėjo, kad ginčijamu 2024 m. kovo 14 d. Sprendimu ji įpareigota per 90 dienų grąžinti į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą 46 258,60 Eur sumą. CPVA konstatavo, kad Administracija, kaip projekto vykdytoja, vykdydama Pirkimą pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi laimėtojas 6 mėn. pavėluotai pateikė, o projekto vykdytojas nepagrįstai kaip tinkamą priėmė Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties vykdymo užtikrinimą, tuo iš esmės pakeisdamas esmines Pirkimo dokumentų sąlygas.

2.4. Administracijos įsitikinimu, Sutartis įsigalioja esant dviem sąlygoms, t. y. Sutartis turi būti pasirašyta ir turi būti pateikiamas Sutarties įvykdymo užtikrinimas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-150-370/2022).

2.5. Nagrinėjamu atveju 2021 m. gruodžio 17 d. pasirašius Sutartį, tačiau UAB „Žimpra“ nepateikus Sutarties įvykdymo užtikrinimo, Sutartis buvo neįsigaliojusi, o jos šalis siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai. Nors Sutarties 7.1 punkte nurodyta, jog rangovas Sutarties įvykdymo užtikrinimą privalo gauti ir pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Sutarties pasirašymo, tačiau pareiškėjas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąžiningumo pareigą, pratęsė Sutarties 7.1 punkte nurodytą 10 dienų terminą, kol UAB „Žimpra“ galės realiai pradėti vykdyti Sutartį. Manytina, kad Sutartis įsigaliojo tik 2022 m. gegužės 19 d., UAB „Žimpra“ pateikus pareiškėjui laidavimo draudimo liudijimą.

2.6. Skundžiamame sprendime CPVA nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas priėmė laidavimo raštą, kuriame nurodoma, kad laidavimo suma mažėja proporcingai draudėjo pagal sutartį statybos darbų sumai, nes pagal Sutartį užtikrinimo suma turi išlikti tokia pati visą Sutarties vykdymo laikotarpį. Draudimo rašte draudimo suma yra nurodyta 23 233,67 Eur, ši suma yra fiksuota ir nėra mažėjanti. CPVA supainiojo sąvoką „draudimo suma“ su sąvoka „laidavimo suma“, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Sprendime taip pat neatsižvelgta į tai, kad rangovas UAB „Žimpra“ tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį ir Sutarties įvykdymo užtikrinimas niekada nebuvo panaudotas.

2.7. Teismo posėdžio metu Administracijos atstovas papildomai pažymėjo, kad finansinė korekcija neturėtų būti automatiškai taikoma kaip ekonominė sankcija, kaip buvo ginčo atveju, nes Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2024 m. spalio 4 d. sprendime C-175/23 tokią praktiką pripažino ydinga. CPVA turėjo skaičiuoti nuostolius ir taikyti korekciją tik tada, jei buvo padaryta žala Europos Sąjungos (toliau – ir ES) biudžetui, o ne už formalius pažeidimus. Šiuo atveju nebuvo padarytas pažeidimas. Administracija turėjo teisė keisti Sutartį (kaip nutiko šiuo atveju), kadangi reikėjo atlikti geologinius tyrimus.

3. Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Neringos savivaldybės administracija kaip projekto vykdytoja atviro konkurso būdu įvykdė supaprastintą pirkimą „Gyvenamosios paskirties 6 butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ Nr. 571895. Projekto vykdytojas, įvykdęs Pirkimą, su UAB „Žimpra“ (t. y. laimėtoju) pasirašė 2021 m. gruodžio 17 d. Sutartį dėl gyvenamosios paskirties 6 butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projekto parengimo ir statybos darbų. Pradinė Sutarties vertė – 464 673,31 Eur (po papildomų darbų – 465 633,88 Eur), o Sutarties vertė, finansuojama Projekto lėšomis ir susijusi su pažeidimu – 248 460,82 Eur.

4.2. UAB „Žimpra“ pateikė pareiškėjui 2022 m. gegužės 19 d. laidavimo draudimo liudijimą Nr. 789886067 Serija LD Nr. 123487538, 2022 m. gegužės 19 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 789886067 (toliau – ir Sutarties įvykdymo užtikrinimas), kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, jog laiduojama suma mažėja proporcingai draudėjo pagal Sutartį įvykdytų statybos darbų sumai. Be to, dokumente buvo nurodyta, kad atlikimo laidavimo draudimas galioja tik nuo 2022 m. gegužės 19 d.

4.3. Vadovaujantis VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jog jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį; tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti sutartį. Pabrėžtina, jog Pirkimo sąlygų 68 punkte taip pat nurodyta, kad jeigu dalyvis, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu nepateikia konkurso sąlygų apraše nustatyto sutarties įvykdymo užtikrinimo (kai reikalaujama), laikoma, kad jis atsisakė sudaryti sutartį; tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti sutartį dalyviui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po dalyvio, atsisakiusio sudaryti sutartį.

4.4. Sutarties projekte buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas privalo būti pateiktas perkančiajai organizacijai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Sutarties pasirašymo ir juo garantuojama vertė – 5 proc. nuo Sutarties kainos. Sutarties projekte nebuvo nurodyta, kad laiduojama suma mažėja proporcingai laimėtojo pagal sutartį įvykdytų darbų sumai. UAB „Žimpra“ Administracijai Sutarties įvykdymo užtikrinimą pateikė pavėluotai (6 mėn., t. y. Sutartis pasirašyta 2021 m. gruodžio 17 d., o užtikrinimas pateiktas 2022 m. gegužės 19 d.), numatant, kad laiduojama suma mažėja proporcingai laimėtojo pagal Sutartį įvykdytų statybos darbų sumai.

4.5. Todėl atlikus pažeidimo tyrimą, ginčijamu Sprendimu pagrįstai padaryta išvada, kad projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ nuostatas ( 17 str. 1 d. nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei 86 str. 2 d.).

4.6. Pažymėtina, kad būsimos Sutarties sąlygos, įskaitant reikalavimus Sutarties įvykdymo užtikrinimui, buvo išviešintos visiems suinteresuotiems tiekėjams ir vėliau (t. y. šalims pasirašius Sutartį) šios sąlygos tapo privalomos ir Administracijai, ir laimėtojui. Priešingu atveju būtų paneigtas vienodo požiūrio (lygiateisiškumo) principas. Laimėtojui laiku nepateikus tinkamo Sutarties įvykdymo užtikrinimo, tačiau pareiškėjui leidus laimėtojui vykdyti Sutartį nesilaikant viešai paskelbtų Pirkimo sąlygų nuostatų, buvo atliktas Sutarties sąlygų pakeitimas, o tokie pareiškėjo veiksmai laikytini neteisėtais ir neatitinkančiais jos pačios paskelbtų Pirkimo sąlygų.

4.7. Sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo termino pakeitimas laimėtojo naudai nėra teisėtas veiksmas ir prieštarauja VPĮ bei Pirkimo sąlygų nuostatoms dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo imperatyvo. Sutarties šalys pradėjo vykdyti Sutartį 2021 m. gruodžio 30 d., pasirašius statybvietės perdavimo priėmimo aktą, t. y. anksčiau nei buvo pateiktas Sutarties įvykdymo užtikrinimas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, šalių ginčas yra kilęs iš laidavimo draudimo civilinių teisinių santykių, todėl jį sprendžiant taikytinos draudimą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.987–6.1018 str., Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas), o ne laidavimą – kitokį pagal teisinę kilmę bei turinį prievolių užtikrinimo būdą – teisinį reguliavimą įtvirtinančios CK 6.76–6.89 straipsnių nuostatos. Laidavimo draudimo kontekste sąvoka „laiduojama suma“ yra sąvokos „draudimo suma“ atitikmuo ir ši suma visą darbų pagal Sutartį atlikimo laikotarpį turėjo išlikti tokia pati.

4.8. Teismo posėdžio metu CPVA papildomai nurodė, kad ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendime C-175/23 išdėstyti motyvai nėra nauji, jie neprieštarauja ankstesnei šio teismo praktikai, nes automatiškai finansinės korekcijos niekada nebuvo taikomos. Teisinis reguliavimas taip pat nėra pakeistas, o žala Europos Sąjungos biudžetui gali būti tiek reali, tiek potenciali, todėl tai, kad nekilo konkretūs finansiniai padariniai, nereiškia, jog negali būti taikomos finansinės korekcijos.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – sumažino Sprendimu pritaikytą finansinę korekciją iki 12 4023,04 Eur ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 235,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad Sprendimu CPVA konstatavo, jog projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi laimėtojas 6 mėn. pavėluotai pateikė, o projekto vykdytojas nepagrįstai kaip tinkamą priėmė Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, tuo iš esmės pakeisdamas esmines Pirkimo dokumentų sąlygas.

7. Teismo vertinimu, byloje nebuvo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ UAB „Žimpra“ laidavimo draudimo raštą Nr. 789886067 (toliau – ir Laidavimo draudimo raštas) išdavė 2022 m. gegužės 19 d., t. y. praėjus šešiems mėnesiams po sutarties pasirašymo.

8. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad nuo Sutarties pasirašymo iki Laidavimo draudimo rašto išdavimo šalis siejo ikisutartiniai santykiai, kad Sutartis negalėjo būti vykdoma dėl atliekamų geologinių tyrimų iškart po jos pasirašymo, o reikalavimas pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą, kai sutartis realiai negali būti vykdoma, reiškia, kad rangovas realiai patiria išlaidas (sumokėdamas draudimo įmoką draudimo bendrovei, įnešdamas lėšas į banko sąskaitą, sumokėdamas atlyginimą bankui), nors sutarties realiai nevykdo ir jokių pajamų negauna ir tai pažeidžia CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąžiningumo principą.

9. Teismas akcentavo Viešųjų pirkimo įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d.) reikalavimus, pažymėjo, kad analogiškos sąlygos nustatytas Sutarties 7.1. punkte – jame nustatyta, kad jei rangovas per 10 dienų laikotarpį Sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikia, laikoma, kad rangovas atsisakė sudaryti sutartį.

10. Teismo įsitikinimu, aptartos nuostatos buvo imperatyvios ir jokių išimčių nenumatė, o pareiškėjo akcentuotą teisę pakeisti sutartį (t. y. atsižvelgiant į sąžiningo elgesio pareigą pratęsiant 10 dienų terminą iki 6 mėnesių) vertino kaip teisinės reikšmės neturinčią gynybinę poziciją.

11. Buvo pabrėžta, kad pagal Sutarties 10 skyrių, Sutarties pakeitimai turi, visų pirma, atitikti leistinumo kriterijų ir, antra, jie turi būti rašytiniai (įforminti protokolu). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie pasirašytus Sutarties pakeitimus. Be to, atsižvelgiant į Sutarties 1.9 punktą, jame buvo numatytas tik techninio projekto sprendinių, apibūdinančių darbus, keitimas (konkretūs galimi Sutarties pakeitimai detalizuoti Sutarties 10.1 punkte). Kadangi aukščiau nurodytos Viešųjų pirkimų įstatymo bei Sutarties imperatyvios normos aiškiai apibrėžė užtikrinimą patvirtinančio dokumento nepateikimo pasekmes, t. y. Sutartis nesudaroma, laikant, jog rangovas atsisakė ją sudaryti, teismas atmetė pareiškėjo argumentui dėl tarp šalių susiklosčiusių ikisutartinių teisinių santykių.

12. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas pripažino pagrįsta ir teisėta Sprendimo išvadą, kad laimėtojui UAB „Žimpra“ 6 mėn. pavėluotai pateikus Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, pareiškėjas nepagrįstai jį priėmė kaip tinkamą, tuo iš esmės pakeisdamas esmines Pirkimo dokumentų sąlygas. Teismas darė išvadą, kad pagal VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktus, 86 straipsnio 2 dalį, Pirkimo sąlygų 68 punktą, Sutarties 7.1. punktą, pareiškėjas turėjo laikyti, kad laimėtojas atsisakė sudaryti Sutartį bei skelbti naują pirkimą (nesant kitų tiekėjų).

13. Pasisakydamas dėl Sprendime konstatuoto pažeidimo dėl to, kad 2022 m. gegužės 19 d. Laidavimo užtikrinimo rašte nepagrįstai numatyta, kad laiduojama suma mažėja proporcingai draudėjo pagal sutartį įvykdytų statybos darbų sumai, o tai neatitinka Pirkimo sąlygų ir Sutarties projekto sąlygų, teismas pabrėžė, kad Sutarties 7.1 punktas numato, jog sutarties įvykdymo užtikrinimo būdai pagal šį punktą yra banko garantija, išduota banko ar kitos kredito įstaigos (pagal CK 6.93 str.) arba laidavimas (laidavimo sutartis), išduotas draudimo bendrovės (pagal CK 6.76 ir 6.77 str.). Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Sutarties 7.3 punktą, sutarties įvykdymo užtikrinimu garantuojama ar laiduojama, kad užsakovui bus sumokėta nustatyta pinigų suma ar atsakyta už rangovo prievoles dėl to, kad rangovas neįvykdė įsipareigojimų pagal Sutartį ar vykdė juos netinkamai. Banko garantijos ar laidavimo suma nurodyta Sutarties 3.4 punkte – 23 233,67 Eur; galimybė šią sumą mažinti nėra numatyta.

14. Teismas nustatė, kad 2022 m. gegužės 19 d. Laidavimo draudimo rašte nurodyta laidavimo suma, atitinka Sutarties 3.4 punktą – 23 233,67 Eur, tačiau minėtame rašte numatyta, jog laiduojama suma mažėja proporcingai draudėjo (UAB „Žimpra“) pagal Sutartį įvykdytų statybos darbų sumai. Teismo vertinimu, priešingai nei nurodo pareiškėjas, minėtame laidavimo draudimo rašte nėra išskirta, jog mažėja ne suma 23 233,67 Eur (t. y. nėra išskirtos skirtingos laidavimo ir draudimo sumos).

15. Nors pareiškėjas teigė, kad CK 6.78 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtina, jog jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio, tačiau teismas nurodė, kad šiuo atveju laidavimas yra skirtas užtikrinti tinkamą Sutarties įvykdymą; pradinė Sutarties vertė ir sutarties kaina pagal 3.4 punktą – 464 673,31 Eur, o Sutarties įvykdymo užtikrinimo suma yra tik 5 proc. nuo Sutarties kainos. Teismo įsitikinimu, kad net ir UAB „Žimpra“ atlikus dalį darbų pagal Sutartį, laiduojama suma neturėjo mažėti, kadangi ji pagal CK 6.78 straipsnio 2 dalį negalėjo būti laikoma viršijančia skolą. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog Laidavimo draudimo rašto nuostata, kad laiduojama suma mažėja proporcingai UAB „Žimpra“ pagal Sutartį įvykdytų statybos darbų sumai, prieštarauja Pirkimo sąlygų 68 punktui, Sutarties projekto 1.1, 2.1, 3.4, 7.1–7.5 punktams.

16. Vertindamas teismo posėdžio metu pareiškėjo nurodytą argumentą, kad atsakovas turėjo skaičiuoti nuostolius ir taikyti finansinę korekciją ne automatiškai, o tik tada, jei buvo padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui, teismas vadovavosi Europos parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013), nuostatomis. Teismas nurodė, kad finansinio koregavimo mechanizmas taikomas tuomet, kai nustatoma tam tikrų faktinių ir juridinių pagrindų visuma: 1) turi būti nustatomas pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatas; 2) nustačius pažeidimą, turi būti sprendžiama dėl padarinių – finansinės korekcijos – taikymo.

17. Teismas remdamasis Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalimi, kurioje pateikiama pažeidimo sąvoka, ir atsižvelgdamas į ESTT išaiškinimus, akcentavo, kad pažeidimo buvimas reiškia, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos: pirma, turi būti padarytas Europos Sąjungos teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu) pažeidimas; antra, šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; ir, trečia, turi būti padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui.

18. Spręsdamas, ar gali būti nustatytas žalos Europos Sąjungos biudžetui padarymo faktas ir vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jokia žala ES biudžetui padaryta nebuvo, teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių, taip pat kad net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones; kt.

19. Teismas nurodė, kad UAB „Žimpra“ nustatytu terminu nepateikus Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir pareiškėjui laikantis teisinio reglamentavo bei iš naujo paskelbus pirkimą, nebuvo galima atmesti galimybės, kad galėjo būti pateikta daugiau pasiūlymų, juose galėjo būti nurodytos mažesnės kainos ar tai galėjo lemti kitokius pasiūlymus (pavyzdžiui, dėl darbų užbaigimo termino). Teismas darė išvadą, kad dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo kilo konkurencijos pusiausvyros pažeidimo rizika, kas atitinka potencialios žalos Europos Sąjungos biudžetui padarymo sąlygą ir sudaro teisinį pagrindą taikyti finansinę korekciją bei reikalauti grąžinti nepagrįstai gautas lėšas iš Europos Sąjungos fondų.

20. Tačiau buvo atkreiptas dėmesys, kad Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog taikytinos korekcijos dydis turi būti nustatomas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, fondų finansinius nuostolius. Teismas nustatė, kad taikydama finansinę korekciją CPVA vadovavosi Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, nustatančiu su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gaires (toliau – ir Gairės). Gairėse (1.1 p.) nurodyta, kad jų tikslas užtikrinti proporcingumą. Teismas pažymėjo, kad CPVA pagal analogiją atsižvelgė į Gairių 2.2 lentelės 17 punktą, kuriame nurodoma, kad pažeidimas nustatomas, kai vykdomos „Derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu“, t. y., kai „<...> pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis.“, ir tokiu atveju taikoma fiksuota 25 proc. finansinė korekcija. Buvo nustatyta, kad CPVA skaičiavo, jog nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui t. y. nuo 248 460,82 Eur su PVM, pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma (25 proc.) sudaro 62 115,21 Eur, kuri gali kisti keičiantis Sutarties vertei.

21. Įvertinęs Sprendime nurodytus argumentus dėl finansinės korekcijos dydžio, teismas konstatavo, kad taikydama 25 proc. finansinę korekciją CPVA jos tinkamai neindividualizavo, t. y. neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį, sunkumą, neįvertino eilės pareiškėjo nurodytų aplinkybių – kad rangovas UAB „Žimpra“ tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį ir Sutarties įvykdymo užtikrinimas niekada nebuvo panaudotas, kad Pirkime dalyvavo vienintelis tiekėjas UAB „Žimpra“ (UAB „Svajonių statyba“ pasiūlyme nurodyta suma viršijo Pirkimui skirtą lėšų sumą), todėl VPĮ 86 straipsnio 2 dalies tiesioginis taikymas, t. y. siūlymas sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį, nebuvo įmanomas, privalėjo būti skelbiamas naujas pirkimas, o atsižvelgiant į minimalų Pirkime dalyvavusių tiekėjų skaičių, tikimybė, jog potencialių tiekėjų skaičius, tapatų pirkimą iš naujo paskelbus būtų didesnis, vertintina kaip nežymi (atsižvelgtina, jog Pirkimas paskelbtas 2021 m. lapkričio 3 d., Sutartis pasirašyta 2021 m. gruodžio 17 d., Sutarties įvykdymo užtikrinimas nepateiktas iki 2021 m. gruodžio 27 d., t. y. pakartotinis pirkimas būtų skelbiamas praėjus mažam laiko tarpui nuo pirminio Pirkimo paskelbimo); kt.

22. Nors teismas pripažino, jog dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo kilo konkurencijos pusiausvyros pažeidimo rizika, tačiau įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad ši rizika laikytina minimalia. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą pritaikytos 25 proc. finansinės korekcijos dydį mažinti ir laikyti, kad pažeidimo pobūdį, sunkumą ir fondų finansinius nuostolius atitinkanti bei proporcinga yra 5 proc. finansinė korekcija. Dėl to teismas Sprendimu pritaikytą 25 proc. finansinę korekciją sumažino iki 5 proc. nuo Projektui tenkančios Sutarties vertės (t. y. nuo 248 460,82 Eur su PVM iki 12 423,04 Eur (iš kurios atitinkamai turėtų būti atskaitoma nurodyta 864,59 Eur netinkamų finansuoti projekto išlaidų suma)).

III. 23. Pareiškėjas Neringos savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi ir panaikinti Sprendimą.

24. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

24.1. Teismas nesivadovavo ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendime byloje C-175/23 pateiktu išaiškinimu, kad pagal Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalį draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias bet koks viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra „pažeidimas “, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio 36 punktą, dėl kurio automatiškai taikoma finansinė pataisa, kurios dydis nustatomas pagal iš anksto nustatytą fiksuoto dydžio pataisos normų skalę.

24.2. Šiuo atveju CPVA taikė finansinę korekciją, kurios taikymą numato poįstatyminis teisės aktas – Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas, t. y. finansų ministro 2014 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – ir PAFT). Sprendimo turinys patvirtina, kad CPVA nustatydama finansinės pataisos dydį griežtai vadovavosi PAFT 7 priedo 6.2 punktu bei Gairių 2 lentelės 17 punktu ir todėl taikė Administracijai 25 proc. dydžio finansinę pataisą. Sprendime pažymėta, kad taikant finansines korekcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai. Taigi, CPVA Sprendimo III skyriuje pripažino, kad Administracijos padaryti VPĮ pažeidimai jokių realių tiesioginių padarinių nesukėlė ir jokios tiesioginės žalos nepadarė.

24.3. Jau minėtame ESTT sprendime C-175/2023 teismas konstatavo, kad pagal Reglamento 2 straipsnio 36 punktą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Europos Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Europos Sąjungos biudžetui.

24.4. Iš ESTT jurisprudencijos matyti, kad finansinė korekcija negali būti taikoma automatiškai, o gali būti taikoma tik tada, kai viešųjų pirkimų teisės pažeidimu yra padaroma ar gali būti padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui. CPVA Sprendime nenurodė jokių galimo pažeidimo pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad ES lėšomis finansuojamas projektas buvo įgyvendintas tinkamai, visi statybos darbai buvo tinkamai atlikti, visos lėšos buvo tinkamai paskirstytos. Jokios žalos Europos Sąjungos biudžetui nebuvo ir negali būti padaryta. Todėl vadovaujantis ESTT sprendime C-175/23 pateiktais išaiškinimais, pareiškėjui negali būti taikoma finansinė korekcija arba ji turi būti tokio dydžio, kad atitiktų padarytą žalą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė jokios realios tiesioginės žalos.

24.5. Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas yra visiškai įvykdytas, visos lėšos yra išmokėtos. Kadangi Administracija yra biudžetinė įstaiga, kuri pajamas gauna tik iš mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių, tai reiškia, kad 12 423,04 Eur suma galėtų būti mokama tik iš realių mokesčių mokėtojų lėšų. Neringos savivaldybės mokesčių mokėtojai turės sumokėti realius 12 423,04 Eur į valstybės ir Europos Sąjungos biudžetą už hipotetines „negalimas atmesti galimybes“ ir „rizikos kilimą“. Tai, jog mokesčių mokėtojai turi realiais pinigais mokėti už hipotetinę žalą, nėra teisinga. Todėl turėtų būti vadovaujamasi ESTT išaiškinimais, kad finansinės pataisos turi būti taikomos už realiai patirtą žalą. Tai atitiktų protingumo, proporcingumo ir teisingumo principus.

24.6. Už formalius Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, kurie nesukelia jokios realios žalos, galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatas. Pagal ligšiolinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas (žr. 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-441-525/2022; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022; kt.), už formalius viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, kurie nesukelia realių pasekmių, yra taikoma atsakomybė fiziniams asmenims, kurie padarė pažeidimus (perkančiojo subjekto tarnautojams bei darbuotojams) pagal ANK 184 straipsnį, ir dar taikoma sankcija juridiniam asmeniui – perkančiajam subjektui. Perkantysis subjektas išsiieškoti žalos regreso tvarka iš savo darbuotojų ar tarnautojų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ar Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, kadangi jokia reali žala nepadaryta. Taigi, dėl padaryto formalaus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo labiausiai nukenčia paprasti mokesčių mokėtojai, kurių pinigais yra apmokama finansinė korekcija (kaip jau minėta, savivaldybė jokio kito pajamų šaltinio, išskyrus mokesčių mokėtojus, neturi).

24.7. Akivaizdu, kad ligi šiol vyravusi Lietuvos teismų praktika, kai taikomos finansinės korekcijos už formalius pažeidimus, neturinčius realių pasekmių, yra ydinga, neatitinka naujausios ESTT praktikos, teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

24.8. Europos Sąjungos lėšomis vykdomas Projektas yra sėkmingai įgyvendintas, o visos lėšos, kurios turėjo būti išleistos, yra išleistos. Kadangi visos lėšos buvo išleistos teisėtai ir pagrįstai, tai jokių lėšų, kurias būtų galima grąžinti, nėra. Sprendime nurodytos 60 975,55 Eur suma ar pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta 12 423,04 Eur suma iš tikrųjų yra ne grąžintinos lėšos, bet paprasčiausia administracinė nuobauda, taikoma perkančiajam subjektui už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus. Tačiau ūkinės veiklos ribojimus kaip ir sankcijas už pažeidimus galima nustatyti tik įstatymu.

24.9. Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo Projekto metu buvo pastatytas gyvenamosios paskirties 6 butų gyvenamasis namas. Gyvenamojo namo statybos organizavimas (žemės sklypo suradimas, lėšų suradimas, projektuotojo suradimas, statybos leidimo gavimas, viešųjų pirkimų atlikimas, rangovo suradimas, statybos darbų metu kylančių klausimų sprendimas) yra savivaldybės vykdoma veikla, kurios rezultatas yra pastatytas gyvenamasis namas. Viešųjų pirkimų vykdymas nėra savitikslis, tai tik dalis statybos proceso organizavimo. Todėl jeigu organizuojant gyvenamojo namo statybą buvo pažeisti tam tikri įstatymų reikalavimai (VPĮ), tai atsakomybė už šių reikalavimų pažeidimą turi būti nustatyta įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu. Šiuo atveju CPVA taiko finansinę korekciją remdamasi ne įstatymu, bet PAFT, o tai yra neteisėta, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimams.

25. Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

26.1. Administracija apeliaciniame skunde, nurodo aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, taigi, apeliantas nepagrįstai praplečia ginčo apimtį. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog už CPVA Sprendime nustatytą pažeidimą turėjo būti taikoma administracinė nuobauda.

26.2. Siekiant pagrįsti, jog CPVA Sprendime finansinės korekcijos taikymas yra susijęs su netinkamu Projekto finansavimo ir administravimo sutarties įgyvendinimu ir joje numatyta atsakomybe, o ne su administracinės atsakomybės taikymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi ir apeliacinės instancijos teismui manant, jog apeliantas turi teisę apeliaciniu skundu praplėsti ginčo ribas, CPVA prašo prie bylos pridėti Projekto administravimo ir finansavimo sutartį ir jos pakeitimą.

26.3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija CPVA Sprendime nustatyto pažeidimo, o ginčija tik nepagrįstai taikytą finansinę korekciją, kuri, kaip teigia pareiškėjas, neturėjo būti taikoma, nes nebuvo nustatyta žala.

26.4. Pareiškėjas daro nepagrįstas išvadas, kurios neatitinka pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų motyvų ir išvadų visumos, taip pat nenurodo, kokių konkrečių aplinkybių ir /ar įrodymų pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino.

26.5. CPVA, vadovaudamasi proporcingumo principu, teisiniu reguliavimu ir įvertinusi pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, taikė finansinę korekciją. Sprendime nustatytas pažeidimas yra susijęs su tuo, jog pareiškėjas, sudarant Sutartį, Pirkimą laimėjusiam dalyviui leido 6 mėn. vėliau (turėjo būti pateiktas per 10 dienų nuo Sutarties pasirašymo, atkreipiant dėmesį, kad Sutarties projekte ir atitinkamai Sutartyje, buvo aiškiai apibrėžta, kad, jei Pirkimo laimėtojas per 10 dienų nuo Sutarties pasirašymo, Sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikia, laikoma, kad rangovas atsisakė sudaryti Sutartį (Sutarties projekto ir atitinkamai Sutarties 7.1. p.)) pateikti Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, nepagrįstai numatantį, jog laiduojama suma mažėja proporcingai draudėjo pagal sutartį įvykdytų statybos darbų sumai (atkreipiant dėmesį, kad Pirkimo sąlygų 68 p., Sutarties projekto 1.1 p., 2.1 p., 3.4 p., 7.1-7.5 p. buvo apibrėžta, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo suma turi išlikti tokia pati visą Sutarties vykdymo laikotarpį), kas prilyginama deryboms su vienu iš Pirkimo dalyvių, kurių metu buvo pakeistos Pirkimo sąlygos ir sudaryta Sutartis pagal pakeistas Pirkimo sąlygas.

26.6. Todėl vadovaujantis Gairėmis finansinė korekcija turėjo būti nustatoma ir taikoma pagal pažeidimo pobūdį, kuris yra arčiausias nustatytam CPVA pažeidimui, t. y. Gairių 2.2 lentelės 17 punktui, kuriame numatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai vykdomos derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu, t. y. pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis. Kitų, panašaus pobūdžio, pažeidimų Gairėse nėra numatyta.

26.7. Vertinant taikytos finansinės korekcijos proporcingumą, akcentuotina, kad finansinė korekcija nustatoma ne tik atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bet ir įvertinant su juo susijusias individualias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju CPVA, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes. Kaip nurodyta CPVA Sprendime, Pirkimą laimėjusiam dalyviui pateikus Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, perkančioji organizacija privalėjo reikalauti, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis pateiktų Pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, o pastarajam to nepadarius, pasirašyta Sutartis neįsigaliojo. Tačiau pareiškėjui tokį dokumentą priėmus, pareiškėjas, sudarydamas Sutartį, pakeitė savo paties patvirtintas ir paskelbtas Pirkimo sąlygas. Kaip nustatyta, remiantis Pirkimo faktinėmis aplinkybėmis, esant poreikiui, Pirkimo procedūros turėjo būti organizuojamos skelbiant naują Pirkimą. Tai reiškia, kad dėl Pirkimo sutarties sudarymo galėjo konkuruoti kiti tiekėjai ir to galima pasekmė – galėjo būti nustatytas kitas Pirkimo laimėtojas. Atsižvelgiant į tai, CPVA vertino, kad pažeidimas turėjo įtakos Pirkimo rezultatams.

26.8. PAFT 7 priedo 13 punkto nuostatos apibrėžia, kad nustačius pažeidimą galima taikyti kitas, nei nustatyta Gairėse, netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normas, jei jas siūlo taikyti auditus ir (ar) patikrinimus atlikusi audito institucija, Europos Komisija ar Europos Audito Rūmai. Vertinant aplinkybę, kad nagrinėjamo pažeidimo atveju minėtos institucijos nesiūlė taikyti mažesnę finansinę korekciją už nustatytus analogiškus pažeidimus, todėl teisinio pagrindo mažinti finansinę korekciją CPVA neturėjo. Taigi, aptartas galiojantis teisinis reglamentavimas, kuriuo remiantis Atsakovas už nustatytą pažeidimą taikė finansinę korekciją, nesuteikė galimybės mažinti finansinės korekcijos.

26.9. Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog už CPVA Sprendime nustatytą pažeidimą yra pagrindas mažinti taikytą finansinę korekciją ir ją sumažino nuo 25 proc. iki 5 proc. finansinės korekcijos.

26.10. Pažeidimai, padaryti įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, yra kvalifikuojami vadovaujantis Reglamente apibrėžtu pažeidimo apibrėžimu (sudėtimi). Reglamentas yra privalomo pobūdžio ir tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas, kurio nuostatų valstybėms narėms nereikia perkelti į nacionalinę teisę (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 str.), todėl daroma išvada, kad pažeidimo sudėtis yra reglamentuota specialiajame teisės akte.

26.11. ESTT sprendimas, priimtas byloje C-175/23, Reglamente apibrėžtos pažeidimo sudėties aiškinimo nepakeitė, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos administracinis teismas taip pat nenustatė realios žalos. Pabrėžtina, kad remiantis Reglamentu ir aptariamu ESTT sprendimu, žala gali būti tiek hipotetinė, tiek reali. CPVA, nustatydama finansinę korekciją, pagrįstai vadovavosi Gairėmis, o taikydama finansinę korekciją, atsižvelgė bei vertino visas su pažeidimu nustatytas individualias aplinkybes, kurios yra nustatytos CPVA Sprendime, atkreipiant dėmesį, kad nacionalinis teisinis reguliavimas nėra įtvirtinęs objektyvių kriterijų, kurie suteiktų CPVA teisę už nustatytus pažeidimus didinti / mažinti finansinę korekciją.

26.12. CPVA Sprendime nustatyto pažeidimo atveju yra tenkinami visi trys pažeidimą kvalifikuojantys požymiai. Pareiškėjo padarytas pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes Europos Sąjungos lėšų panaudojimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis, nagrinėdamas bylas dėl įgyvendinančių institucijų atliktų pažeidimų tyrimų ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo.

26.13. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad CPVA Sprendime pripažino, jog Administracijos padaryti VPĮ pažeidimai jokių realių tiesioginių padarinių nesukėlė ir jokios tiesioginės žalos nepadarė, kadangi tokia išvada nėra daroma CPVA Sprendime. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, finansinių korekcijų taikymui nėra būtina, kad būtų kilę apčiuopiami padariniai. Panašaus požiūrio laikosi ir ESTT, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus.

26.14. Taigi, nagrinėjamo pažeidimo atveju, kuris, įvertinus pareiškėjo veiksmus, laikytinas pažeidžiančiu VPĮ nuostatas, todėl, esant aptartam pažeidimui ir pareiškėjui išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su šiuo pažeidimu, yra padaroma žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui.

26.15. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad finansinė korekcija buvo taikyta automatiškai, nes taikyta finansinė korekcija yra proporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui. Be to, kaip išsamiai išdėstyta CPVA Sprendime, atsakovas pagrįstai nustatė VPĮ įtvirtintų skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą ir šis pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus ar mažareikšmis, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo CPVA Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos naikinti.

26.16. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialiosios teisės normas, o pareiškėjo teiginiai prieštarauja aptartoms teisės normoms, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Skundžiamo sprendimo.

26.17. Finansinių korekcijų tikslas yra atkurti situaciją, kai visos projekto išlaidos yra tinkamos finansuoti. Taikant finansinę korekciją, projekto vykdytojui nėra išmokama dalis finansavimo lėšų arba jis turi grąžinti išmokėtas finansavimo lėšas, tačiau projekto vykdytojas nėra įpareigojamas sumokėti baudą. Nagrinėjamu atveju, atsakomybė už netinkamą Projekto finansavimo ir administravimo sutarties įgyvendinimą kyla iš šios sutarties nuostatų, o ne remiantis administracine atsakomybe.

26.18. Tuo atveju, jei pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateiktų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, toks prašymas neturėtų būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Agentūros Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Sprendimu CPVA konstatavo, jog pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi UAB „Žimpra“, praėjus šešiems mėnesiams po Sutarties pasirašymo, pateikė, o pareiškėjas nepagrįstai kaip tinkamą priėmė pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą (AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. gegužės 19 d. UAB „Žimpra“ išduotą laidavimo draudimo raštą Nr. 789886067), tuo iš esmės pakeisdamas esmines pirkimo dokumentų sąlygas.

29. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka tik su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl finansinės korekcijos taikymo. Tačiau apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, susijusių su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, jog atsakovas ginčijame Sprendime priėjo pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas vykdydamas pirkimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas.

31. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tikrins tik skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl finansinės korekcijos taikymo.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad draudžiama, jog bet koks Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Europos Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Europos Sąjungos biudžetui, o pagrįstai pripažinus pažeidimo poveikį Europos Sąjungos biudžetui fiksuoto dydžio finansinė pataisa, laikantis proporcingumo principo, visų pirma atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, taikoma tik tuomet, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-641-415/2025).

33. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidimą automatiškai laikė darančiu žalą Europos Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, taip pat automatiškai taikė fiksuoto dydžio finansinę korekciją, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, o tai nedera su Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatomis.

34. Nustačius, kad atsakovas ginčijamame Sprendime individualizuotais teisiniais argumentais nepagrįsdamas, kodėl pripažįstama, jog pažeidimas laikomas darančiu žalą Europos Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalą, taip pat, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos ir dėl to taikoma fiksuoto dydžio finansinė korekcija, priėmė neteisėtą Sprendimą, kurio dalis dėl finansinės korekcijos taikymo panaikinama, o klausimas dėl finansinės korekcijos taikymo perduodamas atsakovui spręsti iš naujo.

35. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paliktas nepakeistas atsakovo Sprendimas dėl finansinės korekcijos taikymo, panaikinama, o kita skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria spręsta dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo vertinimo paliekama nepakeista, t. y. skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundas patenkinamas iš dalies, panaikinant ginčijamo atsakovo Sprendimo dalį dėl finansinės korekcijos taikymo, o klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo perduodant atsakovui spręsti iš naujo.

36. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

37. Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo paliekama nepakeista, o dalis, kuria paliktas nepakeistas atsakovo Sprendimas dėl finansinės korekcijos taikymo, panaikinama ir pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, t. y. galutiniu teismo procesiniu sprendimu patenkinama iš esmės pusė pareiškėjo skundo reikalavimo, todėl pareiškėjas įgyja teisę į pusės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

38. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – 22,50 Eur žyminį mokestį ir 919,60 Eur už suteiktas teisines paslaugas (skundo parengimą). Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

39. Atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) įtvirtintus kriterijus, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 471 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

40. Dėl atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomų argumentų, kad šiuo atveju pareiškėjas turėjo galimybes savo pajėgumais užtikrinti atstovavimą teisme, kadangi savo struktūroje turi Teisės skyrių, pažymėtina, kad tiek iš ABTĮ nustatyto teisinio reguliavimo, tiek iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-429-858/2015; 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-395-662/2019; 2020 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-605-602/2019; kt.) matyti, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui priklauso nuo vertinamųjų kriterijų, t. y. kiekvienoje byloje kompleksiškai ir individualiai įvertinama ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas, nustatant bylos pobūdį atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Pažymėtina, jog teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose kaip kad nagrinėjama šiuo atveju, yra sprendžiama, jog yra pagrindas priteisti advokato atstovavimo išlaidas, kurias patyrė viešojo administravimo subjektai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-641-415/2025).

41. Nagrinėjamu atveju atsižvelgusi į kilusio ginčo pobūdį, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nepriteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo Neringos savivaldybės administracijos skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. kovo 14 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 (reg. Nr. 2024/3-35-73) dalį, kuria Neringos savivaldybės administracijai taikyta finansinė korekcija, ir klausimą dėl finansinių korekcijų taikymo perduoti viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai spręsti iš naujo.

Kitą pareiškėjo Neringos savivaldybės administracijos skundo dalį atmesti.“

Priteisti pareiškėjui Neringos savivaldybės administracijai iš atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 471 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė