Legislator Case Law & Legislation
6540b32b-b9dd-4e87-a968-57ac7f689cb6 AI generated

6540b32b-b9dd-4e87-a968-57ac7f689cb6 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 6540b32b-b9dd-4e87-a968-57ac7f689cb6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. M1-83-616/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00381-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; (S) 1.1.4.2; 1.2.3.1;1.2.3.2.1;2.8.1; 2.8.11.              ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 16 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,teisėjų Alfredo Vilbiko, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,dalyvaujant G.

Legislator headnote

AI generated

6540b32b-b9dd-4e87-a968-57ac7f689cb6 · Å iaulių apygardos teismas: Dukrai atsibodo žaisti, ji nubėgo link durų, užlipo ant sofos, tuomet durys prasivėrė. Ä®bėgo G. R. su peiliu ir puolė dukrÄ . Vienoje rankoje laikė peilį, o kita ranka pagriebė dukrÄ . Nukentėjusysis nuo dukters buvo apie 8 metrus, tačiau jis greitai Å¡oko per sofÄ , nenorėdamas sužaloti vaiko, stengėsi nuversti G. R. Å¡velniau. Viena ranka pagriebė vienÄ G. R. rankÄ , kurioje jis laikė peilį, o iÅ¡ kitos rankos bandė iÅ¡plėšti vaikÄ . G. R. nukentėjusiojo dukters nepaleido, tada nukentėjusysis G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. M1-83-616/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00381-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; (S) 1.1.4.2; 1.2.3.1;1.2.3.2.1;2.8.1; 2.8.11.              ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 16 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,teisėjų Alfredo Vilbiko, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,dalyvaujant G.

R., kuriam suraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,dalyvaujant ekspertei Zitai Kazėnienei,dalyvaujant nukentėjusiesiems G. B., E. R., nukentėjusiosios A. B. atstovams pagal įstatymÄ T. B., G. B.;vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajone, Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbančiam, be nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta Akmenės r. savivaldybėje, neteistam, dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 1 p., 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., padarymo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

G. R., bÅ«damas laikino psichikos veiklos sutrikimo – Å«minio psichozinio sutrikimo su delyriniu sÄ monės sutrikimu bÅ«senos, dėl kurios negalėjo suvokti Å¡ios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, 2016-01-02, apie 19.40 val., Akmenės r. (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į S. B. priklausantį Å«kinį pastatÄ , ranka už plaukų suėmė patalpoje buvusiÄ mažametę A. B., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡pešė jai kuokÅ¡tÄ plaukų, po kaklu kiÅ¡damas rankoje turėtÄ peilį padarė jai durtinę žaizdelę kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje, odos nubrozdinimus kaklo deÅ¡inėje pusėje – sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiais savo veiksmais pasikėsino nužudyti mažametę A.

B., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jį nuo mažametės A. B., panaudodamas fizinę jėgÄ , patraukė mažametės tėvas G. B.,             be to, G. R., bÅ«damas laikino psichikos veiklos sutrikimo – Å«minio psichozinio sutrikimo su delyriniu sÄ monės sutrikimu bÅ«senos, dėl kurios negalėjo suvokti Å¡ios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, 2016-01-02, apie 19.50 val., Akmenės r., (duomenys neskelbtini), prie namo laiptinės durų, rankoje turėtu peiliu vienÄ kartÄ Ä¯dÅ«rė nukentėjusiajai E. R.

į krÅ«tinę ir vienÄ kartÄ Ä¯dÅ«rė į deÅ¡inį petį, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje, pavirÅ¡inę durtinę žaizdÄ deÅ¡inio peties sÄ nario srityje – sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip jis pasikėsino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ E. R., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusiajai garsiai surikus jį sulaikė prie laiptinės durų atbėgęs TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigÅ«nas.Teismo posėdžio metu G.

R. dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų nurodo, jog yra kaltas, tačiau neprisimena visų įvykio aplinkybių. Pamena, jog prieÅ¡ įvykį vartojo alkoholinius gėrimus nuolatos, kaip nurodo pats G. R., „be sustojimo“, apie pusmetį laiko. Kol dirbdavo, dienos metu negerdavo, tačiau vakarais vartojo alkoholį. Ä®vykio dienÄ iÅ¡ savo gyvenamosios vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), Akmenės rajone jis ėjo pas pažįstamus A. L. ir J. J.. Taip pat pamena, jog skambino į policijÄ , sakė, kad jį vejasi, mėto į jį ietis, Å¡audo iÅ¡ lanko.

IÅ¡ kieno telefono skambino policijai, tiksliai nepamena, mano, jog iÅ¡ kaimyno A. J. telefono. Pamena, jog įvykio dienÄ nuo 8 val. ryto iki 18 val. vaikščiojo visur, jo sesuo buvo davusi pinigų, todėl nusipirko cigarečių, „Tauro“ alaus, sesei sakė, kad rado naujÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nusipirkęs cigarečių ir alaus, išėjo į V.. Eidamas į V. iÅ¡gėrė alų. Apie 12–13 val. buvo V., ieÅ¡kojo pažįstamo asmens, kuris buvo prisistatęs kaip J. P.. Jis sakė, kad gyvena V. bendrabutyje.

Susitiko su tuo asmeniu V., tačiau jis nurodė G. R., kad, kuomet kitÄ kartÄ susitiks, suras G. R. darbÄ bei kur gyventi. Artėjant vakarui grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). Eidamas vėl gėrė butelį alaus, nes buvo nusipirkęs du butelius alaus. Ėjo todėl, kad apie 17 val. ar 17.30 val. turėjo bÅ«ti autobusas, tačiau turbÅ«t jo nebuvo. Jam einant, sustojo automobilis ir pavežė jį iki namo, kur gyveno. Nuėjo į namÄ , jį vėl kažkas pradėjo vaikytis. DienÄ jo niekas nesivaikė.

Kai grįžo iÅ¡ V., nuėjo į namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pamatė, kad kažkas stovi, puolė bėgti, o tas kažkas pradėjo jį vytis. Nubėgo pas kaimynus, ten gėrė atsineÅ¡tÄ alų. IÅ¡ kaimyno, jam atrodo, bėgo iki Å«kinio pastato. IÅ¡ pradžių nesuprato, kur bėga. Kodėl bėgo į tÄ pusę, neįsivaizduoja, nežino. Kodėl ėjo pas B., taip pat nežino Atsimena, kaip žiÅ«rėjo pro durų plyšį, matė, kaip mergaitė bėgo prie jo, atsimena, kad jÄ pastÅ«mė, o jam kažkas trenkė.

Daugiau nieko neprisimena. Kaip išėjo iš B., neprisimena. Kaip nuėjo prie daugiabučių, nežino. Niekada nėra ten buvęs. Kaip pateko į daugiabutį, neatsimena. Neatsimena, kaip jam liepė mesti peilį. Atsipeikėjo policijoje. Nežino, kiek įpūtė promilių. Jaučiasi labai kaltas. Buvo gydytas nuo alkoholio 4 kartus. Po gydymo išbūdavo pusę metų laiko be alkoholio. Po sulaikymo Mažeikių komisariate vaidenosi, kad po kriaukle žmogus, o ten buvo šiukšlių kalnas. Seseriai melavo specialiai, kad susipyko su Š., kurio name jis gyveno.

Kodėl taip darė, nežino. Nurodo, jog yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Ventos savivaldybėje, gyvens buvusiu adresu: (duomenys neskelbtini), Akmenės rajone, arba pas seserį J. J. adresu: (duomenys neskelbtini), Ventoje, Akmenės rajone. Žino, jog psichiatrai yra Naujojoje Akmenėje. Nurodo, jog gydysis nuo psichinių sutrikimų ir nuo alkoholio vartojimo, taip pat ieÅ¡kosis darbo ir gyvenamojo ploto. Nukentėjusysis ir nukentėjusiosios A. B. atstovas pagal įstatymÄ G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog G.

R. įvykio metu matė pirmÄ kartÄ . 2016 m. sausio 2 d. viešėjo su žmona T. pas tėvus, adresu: Akmenės rajonas, (duomenys neskelbtini). Tėvai turi Å«kinį pastatÄ , kuriame įrengta pokylių salė. Nukentėjusysis su mažamete dukra A. nusprendė nueiti į pokylių salę ir pažaisti su per Kalėdas gautu automobiliu, kuris valdomas nuotoliniu pultu. Žaidė apie 10–15 minučių. Bežaidžiant pastebėjo praviras virtuvėles duris, tarpas pasidarydavo tai didesnis, tai mažesnis, matė, kad kažkas yra, manė, kad žaidimÄ stebėjo nukentėjusiojo tėvas.

Dukrai atsibodo žaisti, ji nubėgo link durų, užlipo ant sofos, tuomet durys prasivėrė. Ä®bėgo G. R. su peiliu ir puolė dukrÄ . Vienoje rankoje laikė peilį, o kita ranka pagriebė dukrÄ . Nukentėjusysis nuo dukters buvo apie 8 metrus, tačiau jis greitai Å¡oko per sofÄ , nenorėdamas sužaloti vaiko, stengėsi nuversti G. R. Å¡velniau. Viena ranka pagriebė vienÄ G. R. rankÄ , kurioje jis laikė peilį, o iÅ¡ kitos rankos bandė iÅ¡plėšti vaikÄ . G. R. nukentėjusiojo dukters nepaleido, tada nukentėjusysis G.

R. sudavė keletÄ smÅ«gių, bet Å¡is vis tiek nepaleido mergaitės ir kažkÄ neriÅ¡liai kalbėjo. Po to dar kartÄ sudavė eilę smÅ«gių, iÅ¡plėšė vaikÄ , ir iÅ¡bėgo į namÄ , ten užsirakino. G. R. juos vijosi, bandė įsibrauti į namÄ , tačiau nepavykus pasiÅ¡alino. Nukentėjusysis iÅ¡ karto paskambino į policijÄ . Peilis, kurį turėjo G. R., nukentėjusiojo. Peilį kaltinamasis pasiėmė iÅ¡ virtuvėlės, esančios Å«kiniame pastate. Virtuvėlė yra už durų, pro kurių tarpÄ G.

R. stebėjo juos. Ä®vykio metu nukentėjusiojo dukrai buvo 2,5 metų. G. R., pačiupęs dukrÄ , prikiÅ¡o peilį prie kaklo, dėl to mergaitei liko žymės ant kaklo. Grumtynių metu buvo iÅ¡peÅ¡tas iÅ¡ mergaitės plaukų kuokÅ¡tas, nes G. R. vaikÄ laikė už sprando ir nepaleido, įrėmė į plyteles ir spaudė prie žemės. Sakė, kad paleistų vaikÄ , bet G. R. neriÅ¡liai kalbėjo, grasino ir pačiam nukentėjusiajam. Peilio neiÅ¡mušė iÅ¡ G. R. rankų, peilio rankena buvo jo kumÅ¡tyje, o matėsi tik geležtė.

Kai nukentėjusysis panaudojo fizinį jėgÄ prieÅ¡ G. R., iÅ¡plėšė mergytę, suvokė, kad jos gyvybei gresia pavojus, mano, jog, jei bÅ«tų dukters neiÅ¡plėšęs, G. R. bÅ«tų baigęs savo veiksmus. Mano, jog įvykio metu G. R. buvo iÅ¡gėręs, nors kvapo nesijautė, tačiau matė, kad kažkas negerai jam, jo koordinacija buvo sutrikusi. Po įvykio buvo rastas žiebtuvėlis ir kepurė, Å¡ie daiktai priklauso G. R.. Priimant teismui sprendimÄ , praÅ¡o grÄ Å¾inti dukters megztinį.

Civilinį ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o priteisti 10000 Eur neturtinės žalos, kuriÄ patyrė jis pats ir jo mažametė dukra.Nukentėjusiosios A. B. atstovė pagal įstatymÄ T. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2016 m. sausio 2 d. vakarÄ buvo namuose, žiÅ«rėjo televizorių, kuomet iÅ¡girdo pro duris įbėgusio vyro balsÄ . Vyro balsas buvo nesavas, pirmÄ kartÄ nesuprato, kas Å¡aukia. Tik iÅ¡girdusi vaiko riksmÄ , puolė bėgti prie durų ir pamatė stovint vyrÄ , užspaudusį duris ir laikantį vaikÄ .

Nesuprato, kas vyksta, vyras pasakė, kad greitai reikia kviesti policijÄ , nes kažkas norėjo papjauti dukrÄ . Puolė skambinti policijai, jÄ iÅ¡kvietė ir pasiėmė vaikÄ . Policija atvyko per dvi minutes, nes jie buvo netoliese. Tik atvykus policijai, vyras išėjo į laukÄ su jais kalbėtis, bet tuo metu iÅ¡girdo riksmÄ kaimynės kieme, kad jÄ užpuolė. Tuomet ji su dukrele užsirakino namuose ir laukė, kas įvyks. Dukra buvo iÅ¡sigandusi ir visÄ laikÄ kartojo, kad jÄ norėjo papjauti piktas dėdė.

Jai buvo stresas. Tik vėliau sužinojo, kad G. R. suimtas. Po įvykio teko vesti dukrÄ pas neurologus, nes kelias dienas ji blogai miegojo, naktimis prabusdavo, bijojo vyrų. Dabar klausia, ar geras dėdė, to niekada anksčiau nebÅ«davo. Å iuo metu mergaitė truputį ramesnė. Ėjo pas neurologę, ji pasakė, kad, jeigu dukra bÅ«tų vyresnė, pasekmės bÅ«tų daug sunkesnės. Ä®vykio metu dukrai buvo iÅ¡rauti plaukai ir buvo žymė ties kaklu. Nukentėjusioji E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog G.

R. nepažįsta ir iki įvykio jo nepažinojo. 2016 m. sausio 2 d., apie 20 val., buvo savo namuose, adresu: Akmenės rajonas, (duomenys neskelbtini). Buvo užsirakinusi buto duris, žiÅ«rėjo televizorių. IÅ¡girdusi beldimÄ Ä¯ duris, priėjo ir paklausė, kas, tačiau niekas neatsakė. Dar kartÄ pabeldus į duris, nukentėjusioji pamanė, jog atėjo anÅ«kė, pasakė, kad nulips ir atidarys. Kai atidarė duris, G. R. smeigė peiliu į krÅ«tinę, po to į petį. Po smÅ«gių sudavimo G.

R. pasiÅ¡alino kelis žingsnius nuo nukentėjusiosios, ji pradėjo Å¡aukti ir tuoj pat atbėgo policijos pareigÅ«nai ir atitraukė visiÅ¡kai G. R. nuo nukentėjusiosios. Kuomet dÅ«rė G. R., nukentėjusioji matė peilį jo rankoje, po to nematė, kur jis numetė peilį, tik pareigÅ«nai sakė, kad rado prie jos buto durų laiptų. Mažeikių ligoninėje jai buvo suteikta medicininė pagalba, Å¡iuo metu gydosi depresijÄ , yra labai iÅ¡sigandusi.Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba policijos pareigÅ«nu, tiksliai įvykio datos nepamena, tačiau laikas buvo apie 20.30 val.

Pamena, jog buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) kaime mažametį vaikÄ užpuolė nepažįstamas asmuo, o pilietis vaikÅ¡to prie namo. Dirbo kartu su kolega R. V.. Atvykus į įvykio vietÄ , iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, su kolega iÅ¡siskyrė: kolega nuėjo kalbėtis su iÅ¡kvietusiais policijÄ asmenimis, o liudytojas pro namo priekį pastebėjo pėdsakus, esančius sniege ir sekė Å¡iais pėdsakais. Eidamas pėdsakais ir iÅ¡lindęs į daugiabučio namo kiemÄ , iÅ¡girdo, kad vienoje iÅ¡ laiptinių kažkas klykia.

Pribėgęs prie laiptinės, pamatė vyrÄ ir moterį. Vyras rankoje turėjo peilį, tuomet liudytojas liepė jam mesti peilį ir iÅ¡eiti į laukÄ , tai vyriÅ¡kis ir padarė – išėjo į laukÄ , numetė peilį ir pareiÅ¡kė einÄ s namo. Tada tÄ asmenį liudytojas sulaikė ir pristatė į tarnybinį automobilį. Paklausus vyriÅ¡kio, kas vyksta, pastarasis nieko negalėjo paaiÅ¡kinti. Vežant į policijos areÅ¡tinę, sulaikytasis sakė, kad jis buvo užsakytas, kalbėjo apie plutoninius ginklus, ateivius.

Pristačius į policijos komisariatÄ , jis sakė, kad kovoja su antgamtinėmis jėgomis, su ateiviais. Å is asmuo buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių medicininei apžiÅ«rai ir po to į Mažeikių policijos komisariato areÅ¡tinę. PrieÅ¡ šį įvykį buvo melagingas praneÅ¡imas, neva kažkokį pilietį apstojo 10 asmenų, kurie mėtosi iÅ¡ strėlių ar iečių. Atvykę ir patikrinę informacijÄ , suprato, kad tai netiesa. Tai buvo apie 18 val. Pranešėjas buvo prisistatęs R. vardu.Liudytojas Å .

Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta G. R., paties įvykio nematė. Su G. R. sutarė gerai, buvo leidęs jam pagyventi liudytojui priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) G. R. buvo ramus žmogus, nieko niekada neužgaudavo. G. R. sakė, kad vartoja alkoholinius gėrimus apie 10 metų, nemanė, kad jam kažkas vaidenosi. Matydavo G. R. kiekvienÄ dienÄ ir jis nuolatos vartodavo alkoholį, tai pastebėdavo iÅ¡ jo bÅ«senos. TÄ dienÄ , kai įvyko įvykis, liudytojas buvo užvažiavęs pas jį, nustebo, kad jo nerado namuose, važiavo ieÅ¡koti.

Liudytojas dažnai užvažiuodavo pasižiÅ«rėti į sodybÄ . KitÄ dienÄ skambino į policijÄ , kad yra dingęs G. R.. Negalėjo suprasti, kada G. R. vaidendavosi, nors Å¡is yra sakęs, kad buvo kažkas atvažiavęs ieÅ¡kojo liudytojo ir jį kažkas nori primuÅ¡ti. Liudytojas A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dienÄ 2016-01-02 G. R., apie 6 valandÄ ryto, atėjo pas jį ir pasakė, kad jį užpuolė, paklausė, ar gali padėti apsiginti. Jis pradėjo rodyti į medžius ir pasakė, kad jį vejasi žmonės. Liudytojas turėjo pusę butelio alaus, pagalvojo, kad įpils jam, gal pagerės. Davė iÅ¡gerti, po to pasakė, kad jį palydės. Kol apsirengė, išėjo į laukÄ , ten jau G.

R. nebuvo, matyt, jis patraukė per laukus pas kaimynÄ . KitÄ dienÄ sužinojo, kas atsitiko. Å . J. pasakė, kad pas jį buvo atėjęs G. R., ir jis davė jam cigaretę. Å . J. sakė, kad G. R. buvo nesavas. G. R. liudytojas pažįsta ilgai, iÅ¡gerdavo kartu su juo, bet nebuvo pastebėjęs, jog anksčiau jam vaidentųsi. Liudytojas J. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. R. pažįsta iÅ¡ matymo. 2016 m. sausio 2 d. 6.45 val. liudytojo mama išėjo į laukÄ ir pamatė, kad kažkas stovi prie lango ir prožektoriumi Å¡viečia į langÄ .

Nuėjo paklausti, ko reikia, G. R. stumtelėjo mamÄ ir įbėgo pas juos į virtuvę. Liudytojas, iÅ¡girdęs didelį triukÅ¡mÄ , įpuolė į virtuvę, o G. R. tuo metu bandė užrakinti duris. Mama neleido užrakinti durų. R. pasakė, kad jį vejasi ir nori nuÅ¡auti. Mama pasakė, kad jam vaidenasi, jis atsisėdo prie stalo, kambario durys buvo praviros, jis pradėjo klausinėti, ar dar kas nors gyvena su liudytoju, pastarasis nutylėjo ir nieko nepasakė. Jis paprašė cigaretės, liudytojas padavė jam cigaretę, pasakė, kad virtuvėje nerÅ«ko, tuomet G.

R. atsisėdo prie krosnies, parÅ«kė, pasakė, kad jam vaidenasi. G. R. sakė, kad jam vaidenosi, jog jį nori nuÅ¡auti. Jis pasėdėjo 5 minutes ir išėjo. Daugiau jo nematė. Liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. R. yra jos brolis. Niekada nėra mačiusi savo brolio agresyvaus, nes jis vaikus labai myli. Brolis vartoja alkoholinius gėrimus nuolat, jis buvo gydytas tris, keturis kartus. Apie įvykį tik girdėjo iÅ¡ nuogirdų. TÄ naktį, kai įvyko įvykis, jis skambino liudytojai.

Ji perskambino iÅ¡ ryto, brolis atėjo pas jÄ apie 8 val. ryto. BÅ«davo, kad jis naktį paskambindavo. Atėjęs jis pasakė, jog susipyko su Å . Å ., iÅ¡ kurio nuomojasi sodybÄ , kad važiuos gyventi į V.. Tuo metu buvo pagiringas. Liudytoja davė jam 2 eurus. Brolis yra dirbęs „(duomenys neskelbtini)“, po to jį atleido. Per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį jo tokio agresyvaus nėra mačiusi. Po gydymosi nuo alkoholio jis iÅ¡tverdavo pusę metų ir vėl pradėdavo gerti.Liudytoja V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016-01-02, apie 18 val., ėjo į tvartÄ Å¡erti gyvulių, namuose paliko miegantį savo vyrÄ , baigusi darbus, grįžo į namÄ , pamatė, jog užrakintos durys.

Pasibeldus duris atidarė jos vyras, užėjus į namÄ , pamatė, kad yra G. R.. Liudytojai paklausus, iÅ¡ kur jis atsirado, G. R. pasakė, kad bijo, kad jį pagaus, užmuÅ¡. Tuomet liudytoja liepė jam dingti iÅ¡ jos namų, G. R. pasiėmė maiÅ¡iukÄ ir išėjo. Liudytoja gyvena (duomenys neskelbtini). G. R. gyvena netoli jų. TÄ vakarÄ G. R. buvo keistas, užsidėjęs kepurę, sakė, kad G. R. gaudo, užmuÅ¡. Kai liudytoja liepė jam iÅ¡eiti, jis išėjo geranoriÅ¡kai. Kas buvo jo maiÅ¡elyje, nežino.

Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016-01-02 vakare užėjo į namus G. R., pasakė, kad užrakintų liudytojas duris, nurodydamas, kad jį kažkas vejasi. Liudytojas pasiÅ«lė iÅ¡gerti alaus, jis sutiko, iÅ¡gėrė alaus. Atrakino duris, parėjo namo žmona ir jį iÅ¡varė. Anksčiau su G. R. nėra bendravęs, matydavo, kad jis gyveno netoli, ir viskas. Kai G. R. buvo atėjęs pas liudytojÄ Ä¯ namus, prižadino liudytojÄ , nes jis miegojo. Kai G. R. pasakė, kad jį kažkas vejasi, paprašė liudytojo duoti telefonÄ paskambinti policijai.

Davė liudytojas jam telefonÄ , bet ar prisiskambino G. R. kam nors, ar ne – nežino. G. R. atsinešė apie litrÄ alaus, kartu iÅ¡gėrė.Ekspertė Zita Kazėnienė teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji atliko ekspertizę, nustatė, kad G. R. uždraustos veikos padarymo metu buvo laikino psichikos veiklos sutrikimo – Å«minio psichozinio sutrikimo su delyriniu sÄ monės sutrikimu bÅ«senos, dėl savo psichikos bÅ«klės jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

Nurodė, jog iÅ¡vadoje nuosekliai aprašė visa tai, kas iÅ¡dėstyta dokumentuose, kÄ pavyko iÅ¡siaiÅ¡kinti atliekant psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. Ekspertė pateikė savo analizę, o psichologė pateikė savo analizę, ir padarė bendrÄ iÅ¡vadÄ , kad, retrospektyviai įvertinus G. R. psichikos bÅ«senÄ jam inkriminuojamos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu, galima teigti, kad tuo metu jis buvo laikino psichikos veiklos sutrikimo – Å«minio psichozinio sutrikimo su delyriniu sÄ monės sutrikimu bÅ«senos, dėl to negalėjo konkrečiai suvokti realybės, visapusiÅ¡kai ir kritiÅ¡kai vertinti situacijos, organizuoti, reguliuoti ir kontroliuoti savo elgesio.

Ekspertizės metu jokių psichikos sutrikimų nestebėjo, iÅ¡skyrus tai, kad jam nuo 2006 m. konstatuota priklausomybė nuo alkoholio. G. R. jam inkriminuojamos baudžiamos veikos padarymo metu buvo ūminio psichozinio sutrikimo su delyriniu sÄ monės sutrikimu bÅ«senos, dėl kurios negalėjo suvokti savo veiksmų. G. R. gali bÅ«ti apklausiamas, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teisme. G. R. dėl savo psichinės bÅ«senos nėra pavojingas visuomenei, tačiau dėl jam diagnozuojamos priklausomybės nuo alkoholio ir toliau intensyviai vartojant alkoholį bei nekeičiant gyvenimo bÅ«do iÅ¡lieka tikimybė, kad gali pasikartoti alkoholinės kilmės psichoziniai sutrikimai, dėl kurių jis gali tapti pavojingu visuomenei, todėl rekomendavo jam skirti priverčiamÄ sias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimÄ priminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

G. R. tikrai nesimuliavo, dėl ilgalaikės alkoholinės identoksikacijos jį iÅ¡tiko agresijos priepuolis. Jam buvo nustatytas 1,56 promilės girtumas, nuo ilgalaikio, intensyvaus ir aktyvaus alkoholio vartojime jam iÅ¡sivystė psichozė. Mano, kad jį turėtų stebėti psichiatras kartu su priklausomybės ligų gydytoju, skirti nerimÄ malÅ¡inančius vaistus. Jeigu G. R. bÅ«tų paleistas į laisvę, jam staigiai psichozė nepasikartotų, jis yra rami asmenybė ir pats turėtų bÅ«ti suinteresuotas lankytis pas gydytojus, kad tai nepasikartotų.             IÅ¡ 2016-01-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 96/2016(04) matyti, jog A.

B. nustatyta durtinė žaizdelė kaklo priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kaklo dešinėje. Durtinė žaizdelė kaklo priekiniame paviršiuje padaryta kontaktuojant su duriančių savybių turinčiu daiktu. Odos nubrozdinimai kaklo dešinėje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai, nustatyti A. B., galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, prieš kreipiantis į VšĮ Naujosios Akmenės ligoninę 2016-01-03. Sužalojimai, nustatyti A.

B., padaryti 3 trauminiais poveikiais. A. B. nustatyta durtinė žaizdelė kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje padaryta kontaktuojant su duriančių savybių turinčiu daiktu. A. B. nustatyti odos nubrozdinimai kaklo deÅ¡inėje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai, nustatyti A. B., tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 69).             IÅ¡ 2016-03-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 403/2016(04) matyti, jog E. R. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje, pavirÅ¡inė durtinė žaizda deÅ¡inio sÄ nario srityje.

Poodinė kraujosruva krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, pavirÅ¡iumi. PavirÅ¡inė durtinė žaizda deÅ¡inio sÄ nario srityje padaryta kontaktuojant su duriančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimai, nustatyti E. R., padaryti 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai, nustatyti E. R., galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, prieÅ¡ kreipiantis į VšĮ Mažeikių ligoninę 2016-01-02. Sužalojimai, nustatyti E. R., visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 85).             2016-01-02 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole matyti, jog užfiksuota įvykio vieta Akmenės r., (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas, ir Akmenės r., (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti prožektorius, kepurė, plaukų sruoga, vaikiÅ¡kas megztinis, ant kurio matosi pažeidimai ir rudos spalvos dėmės, galimai kraujo.

Plento g. 11 paimtas peilis bei moteriškas megztinis, ant kurio matosi pažeidimai ir rudos spalvos dėmės, galimai kraujo (1 tomas, b. l. 23–40).             2016-03-23 apžiūros protokole matyti, jog apžiūros metu įvykio vietoje paimto peilio geležtės ilgis 12,00 cm., rankenos ilgis 9,00 cm. Tai pat paimti prožektorius, kepurė, vaikiškas megztinis, ant kurio matosi pažeidimai ir rudos spalvos dėmės, galimai kraujo, moteriškas megztinis, ant kurio matosi pažeidimai ir rudos spalvos dėmės, galimai kraujo, plaukų sruoga (1 tomas, b. l. 121–128).             2016-02-19 Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(115)-ISI-1012 nurodoma, kad ant tyrimui pateikto peilio, paimto 2016-01-02 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), Akmenės r., rankų pėdsakų nerasta (1 tomas, b. l. 112–113).             2016-04-11 Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(115)-ISI-2046,nurodoma, kad ant pateikto tirti peilio, paimto 2016-01-02 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), Akmenės r., mėginiuose Nr. 1, Nr. 3 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Mėginyje Nr. 2 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Mėginyje Nr. 4 rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (tarp jų ir kraujo), tinkamų tik vieno asmens, vyro, tapatybei nustatyti tiriant DNR. Negalima atsakyti, kam priklauso žmogaus kraujas, kadangi mėginyje Nr. 4 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų. Mėginyje Nr. 4 rasti tinkami tapatybei nustatyti tiriant DNR vyro biologiniai pėdsakai ir mėginiuose Nr. 1, Nr. 3 rastas vyro kraujas priklauso tam pačiam vyrui (1 tomas, b. l.115–116).             Iš alkotesterio „Alkotest“ duomenų matyti, jog 2016 m. sausio 2 d. 21.19 val. užfiksuota įtariamajam G.

R. nustatytas 1,56 % promilės girtumas (2 tomas, b. l. 47).             IÅ¡ 2016-05-11 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimo matyti, jog ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-04133-16 nutrauktas dėl G. R. sužalojimo, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 9 p., BK 28 str. 2 d. (2 tomas, b. l. 44–46).IÅ¡ 2016-03-02–04-19 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 79TPK-9/2016 matyti, jog G. R., gim. (duomenys neskelbtini), jam inkriminuojamos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu buvo laikino psichikos veiklos sutrikimo - Å«minio psichozinio sutrikimo su delyriniu sÄ monės sutrikimu bÅ«senos, dėl psichikos bÅ«klės jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

Ä®tariamasis G. R. Å¡iuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo bÅ«senos, jam diagnozuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. G. R. pažintinė veikla (dėmesys, mÄ stymas, atmintis) nesutrikusi.G. R. bÅ«dingos individualios psichologinės ypatybės neturėjo esminės įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamo įvykio metu. G. R. bÅ«dingi pažintinės veiklos ir asmenybės bruožų ypatumai netrukdo jam teisingai suvokti aplinkos įvykius ir faktus, juos įsiminti bei vėliau atgaminti, tačiau dėl savo psichikos bÅ«senos byloje nagrinėjamo jvykio metu jis negalėjo teisingai suvokti reikÅ¡mingų bylai aplinkybių ir negali duoti apie tai parodymų.

G. R. dėl dabartinės psichikos bÅ«senos gali bÅ«ti apklausiamas, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teisme. G. R. dėl dabartinės psichikos bÅ«senos nėra pavojingas visuomenei, tačiau dėl jam diagnozuojamos priklausomybės nuo alkoholio ir toliau intensyviai vartojant alkoholį bei nekeičiant gyvenimo bÅ«do iÅ¡lieka tikimybė, kad gali pasikartoti alkoholinės kilmės psichoziniai sutrikimai, dėl kurių jis gali tapti pavojingu visuomenei, todėl rekomenduojame jam skirti priverčiamÄ sias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis (2 tomas, b. l. 29–33).IÅ¡ VšĮ Akmenės r. psichikos sveikatos centro pažymos Nr. 1 matyti, jog G.

R. 2 kartus gydytas Å iaulių priklausomybės centre: diagnozė – abstinencijos bÅ«klė vartojant alkoholį (1 tomas, b. l. 146).IÅ¡ Å iaulių priklausomybės ligų centro 2016-01-28 pažymos Nr. S3-13(123) matyti, jog kaltinamasis G. R. įraÅ¡ytas į įskaitÄ , jam nustatytos diagnozės: 2006-03-06 F103- psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Abstinencijos bÅ«klė. 2009-07-09 F100 – Å«minė intoksikacija alkoholiu; 2011-03-30 F103 – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį (1 tomas, b. l. 151– 199).IÅ¡ 2016-08-12–09-08 Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-32/2016 iÅ¡vadų matyti, jog G.

R. nusikalstamos veikos padarymo metu nustatoma psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; šiuo metu G. R. nustatoma psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; G. R. būdingos individualios psichologinės savybės netrukdė suvokti įvykius ir neturėjo esminės įtakos jo veiksmams tiriamos veikos padarymo metu;

G. R. dėl psichikos bÅ«klės gali neprisiminti tiriamo įvykio ir jo aplinkybių; G. R. nesimuliuoja psichikos sutrikimo ar psichinės ligos; G. R. dėl dabartinės psichikos bÅ«senos nėra pavojingas visuomenei, tačiau dėl jam diagnozuojamos priklausomybės nuo alkoholio ir toliau intensyviai vartojant alkoholį bei nekeičiant gyvenimo bÅ«do iÅ¡lieka tikimybė, kad gali pasikartoti alkoholinės kilmės psichoziniai sutrikimai, dėl kurių jis gali tapti pavojingu visuomenei, todėl rekomenduoja skirti ambulatorinį stebėjimÄ pas narkologÄ ;

G. R. dėl psichikos bÅ«senos gali bÅ«ti apklausiamas teisme, dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, bylos proceso metu suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę (2 tomas, b. l. 197–203).Tai, jog G. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , įrodoma nukentėjusiųjų G. B., E. R., mažametės A. B. įstatyminės atstovės T. B., liudytojų R. S., A. L., J. J., Å . Å ., V. ir A. J. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, specialisto iÅ¡vadomis, ekspertizės aktais, ekspertės Z.

Kazėnienės apklausa, kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.Baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad G. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 1 p., 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., požymius, nes G. R., pagal pateiktas ekspertų iÅ¡vadas, kurių objektyvumu ir pagrįstumu teismui nėra pagrindo abejoti, bÅ«damas laikino psichikos veiklos sutrikimo – Å«minio psichozinio sutrikimo su delyriniu sÄ monės sutrikimu bÅ«senos, dėl kurios negalėjo suvokti Å¡ios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, 2016-01-02 apie 19.40 val., Akmenės r., (duomenys neskelbtini), pasikėsino nužudyti mažametę A.

B., tačiau veikos nebaigė, nes mažametės tėvas G. B., panaudodamas fizinę jėgÄ , mažametę patraukė nuo G. R., taip pat ir 2016-01-02, apie 19.50 val. Akmenės r., (duomenys neskelbtini), peiliu du kartus dÅ«rė nukentėjusiajai E. R., padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau veikos nebaigė, nes G. R. sulaikė TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigÅ«nas. Neginčijamai nustatyta, jog tiek dėl pasikėsinimo nužudyti mažametę A.

B., tiek dėl pasikėsinimo nužudyti E. R. veiksmus atliko G. R., jis nebaigė veiksmų dėl nuo jo nepriklausančios valios, tarp jo atliktų veiksmų ir pasekmių – pasikėsinimo nužudyti (specialistų iÅ¡vados, 1 tomas, b. l. 69, 85) buvo tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. G. R. Å¡ių veikų padarymo metu konstatuotas laikinas psichikos veiklos sutrikimas – Å«minis psichozinis sutrikimas su delyriniu sÄ monės sutrikimu, t. y. bÅ«sena, dėl kurios G. R., darydamas įstatymo uždraustas veikas, negalėjo suvokti Å¡ių veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

Dėl Å¡ios priežasties G. R. dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, yra pripažintinas nepakaltinamu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str.). Esant Å¡ioms aplinkybėms, G. R. atsakyti pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ už padarytas įstatymo uždraustas pavojingas veikas negali. Atsižvelgiant į ekspertų iÅ¡vadas, siekiant iÅ¡vengti tikimybės, kad gali pasikartoti alkoholinės kilmės psichoziniai sutrikimai, jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 str. 1d. 1p.).

Civilinis ieÅ¡kinys Byloje yra nukentėjusiojo ir mažametės A. B. atstovo pagal įstatymÄ G. B. civilinis ieÅ¡kinys dėl 10000 Eur neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ G. R.. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims.

Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamojoje byloje, reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ . BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ .

Priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieÅ¡kinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ ), arba jį palikti nenagrinėtÄ (jei kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Taigi pagal minėtas BPK nuostatas baudžiamojoje byloje reiÅ¡kiamo civilinio ieÅ¡kinio pagrindas yra bÅ«tent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalÄ numatytas tik nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui arba už Å¡io asmens veikÄ materialiai atsakingiems asmenims.

Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį asmuo pagal BK už padarytÄ pavojingÄ veikÄ neatsako ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr 2K-77/2011). Å iuo atveju G. R. nėra kaltinamas nusikaltimo padarymu, tik nustatyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, dėl to baudžiamojo proceso įstatymas nenumato civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimo baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nukentėjusiojo ir A. B. atstovo pagal įstatymÄ G. B. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas. G.

R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 tomas, b. l. 3 – 4) naikintinos nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – peilis, žibintuvėlis, kepurė, plaukų sruoga, moteriškas megztinis, kurie perduoti saugoti į Telšių AVPK Akmenės r. PK daiktų saugojimo kambarį ( 1 tomas, b. l. 129), nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesinio kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); vaikiškas megztukas, kuris taip pat perduotas saugoti į Telšių AVPK Akmenės r.

PK daiktų saugojimo kambarį ( 1 tomas, b. l. 129), nutarčiai įsiteisėjus, grÄ Å¾intinas nukentėjusiajam G. B. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesinio kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 318 str. 1d., 3d., 313 str., 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p., n u t a r i a : G. R. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje.G.

R. taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal G. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ .G. R. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiojo ir nukentėjusiosios A. B. atstovo pagal įstatymÄ G. B. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .Daiktus, turinčius reikÅ¡mės bylai: peilį, žibintuvėlį, kepurę, plaukų sruogÄ , moteriÅ¡kÄ megztinį, kurie saugomi TelÅ¡ių AVPK Akmenės r.

PK daiktų saugojimo kambaryje, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti; vaikiÅ¡kÄ megztukÄ , kuris saugomas TelÅ¡ių AVPK Akmenės r. PK daiktų saugojimo kambaryje, nutarčiai įsiteisėjus, grÄ Å¾inti G. B..Nutartis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant per Å iaulių apygardos teismÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                       Ernesta Montvidienė Teisėjai                                                                                          Alfredas Vilbikas                                                                                                                                                                                 Bronius Zalaga                                                                                                          Â